- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-06
- Bylos Nr.
- 2S-1313-275/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16530-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos priešieškinį
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Izovoltas“
- Trečiasis asmuo
- Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Izovoltas“ ieškinį atsakovams Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui dėl savavališkos statybos akto, privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius, sprendimo dėl termino pratęsimo panaikinimo ir atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos priešieškinį ieškovei dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, trečiasis asmuo – Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-23041-465/2017 priėmė ieškovės UAB „Izovoltas“ (toliau – ir ieškovė) atsisakymą nuo ieškinio atsakovams Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui dėl savavališkos statybos akto, privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius, sprendimo dėl termino pratęsimo panaikinimo ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė. Patenkino atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau – ir atsakovė) priešieškinį ieškovei dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Nustatė ieškovei 17 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Nustatytu terminu ieškovei negavus ir nepateikus statybą leidžiančio dokumento atsakovei, įpareigojo ieškovę per 3 mėnesius savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalies – buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalis, atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) ir sutvarkyti statybvietę. Išaiškino, kad nustatytas 3 mėnesių terminas pašalinti savavališkos statybos padarinius pradedamas skaičiuoti pasibaigus nustatytam 17 mėnesių terminui įteisinti savavališką statybą. Jei ieškovė per nustatytą terminą neįvykdys sprendime nustatyto reikalavimo, nusprendė skirti jai vienkartinę 300 EUR baudą už reikalavimo nevykdymą, ją sumokant į atsakovės sąskaitą.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 6 d nutartimi tenkino ieškovės prašymą ir atidėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimu nustatytą terminą savavališkos statybos padarinių pašalinimui – teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą – 18 mėnesių terminui, terminą skaičiuojant nuo sprendime nustatyto termino pabaigos 2019 m. birželio 13 d.
Šalies argumentai
3. Ieškovė pateikė prašymą atidėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimu nustatytą terminą savavališkos statybos padarinių pašalinimui 12 mėnesių terminui, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gruodžio 13 d. Nurodė, kad teismo nustatytu terminu atlikti sprendime nurodytų veiksmų dėl objektyvių priežasčių nespėjo, kadangi turėjo gauti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčių sutikimus dėl atliekamų darbų ir jų apimties, tačiau negavo sutikimo iš dviejų bendraturčių, todėl, gindamas savo pažeistas teises, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl teismo leidimo išdavimo be bendraturčių sutikimo atlikti projektavimo, statybą leidžiančio dokumento gavimo ir rekonstrukcijos darbus. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-22517-465/2019 buvo patvirtinta taikos sutartis, kuria visi bendraturčiai davė ieškovei sutikimą dėl atliekamų darbų ir jų apimties. Paaiškino, kad atsižvelgiant į tai, jog projektas turi apimti ne tik pagrindinę pastato dalį, bet ir palėpę, iškilo būtinybė pateikti palėpės pasidalijimą tarp bendraturčių patvirtinančius dokumentus ir pasidalintas dalis įregistruoti viešame registre, tačiau vienai iš bendraturčių neįregistravus paveldėtos jai priklausančios palėpės dalies, užtruko šios dalies registracija. Nurodė, kad ieškovei iškilo būtinybė įsigyti iš bendraturčių dalį palėpės, kadangi aplinkybė, jog pagal statybos taisykles nėra saugu statyti kapitalinių antrojo aukšto sienų ne ant kapitalinių pirmojo aukšto sienų, o šalia, sąlygojo, jog palėpę būtina dalinti ne pagal idealiąsias dalis. Ieškovė 2019 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 10347 pagrindu įsigijo dalį palėpės ir 2019 m. rugsėjo 20 d. sutarimu bendraturčiai palėpę pasidalino, todėl tik tada buvo baigta rengti visa projektinė dokumentacija ir pateikta derinti kompetentingoms institucijoms. Ieškovės teigimu, dėl koronaviruso (COVID-19) pandemijos paskelbto karantino, dokumentacijos derinimas užtruko. Per teismo sprendimo nustatytą terminą ieškovė nespėjo pašalinti savavališkos statybos padarinių dėl objektyvių priežasčių. Aplinkybė, kad statybos objektas įrašytas į Kultūros vertybių registrą iš esmės sąlygoja sudėtingesnį ir daugiapakopį dokumentacijos derinimą. Paaiškino, kad statinio projektavimas turi pereiti visas stadijas, pavyzdžiui viešinimo stadija, o šioms stadijoms nustatyti griežti terminai, todėl ieškovės vertinimu, prašomas nustatyti 12 mėnesių terminas šiuo atveju laikytinas optimaliu.
Atsiliepimas
4. Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog 2020 m. liepos 29 d. Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritoriniam skyriui buvo pateiktas rekonstravimo projektinis pasiūlymas. 2020 m. rugpjūčio 20 d. Kultūros paveldo departamentas dėl pateikto pasiūlymo pateikė pastabas, tačiau po to ieškovas į Kultūros paveldo departamentą nesikreipė ir rekonstravimo projektui iki šiol nėra pritarta.
5. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu su ieškovės prašyme išdėstytomis aplinkybėmis nesutiko ir prašė ieškovės prašymą atmesti. Pažymėjo, kad savavališkos statybos faktas buvo konstatuotas 2016 m. balandžio 15 d. Ieškovė turėjo daugiau kaip keturis metus savavališkos statybos padarinių pašalinimui ir visų reikiamų dokumentų gavimui. Pažymėjo, kad ieškovė bendraturčių sutikimą gavo ir palėpę išpirko dar 2019 metais, todėl nėra aišku, kokius veiksmus ieškovė atliko per teismo nustatytą 18 mėnesių terminą. Nurodė, kad ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog dėl šalyje paskelbto karantino nespėjo įteisini statybų. Pažymėjo, kad Kultūros paveldo departamentui pateikus pastabas dėl ieškovės pateikto rekonstrukcijos projekto, vėliau atsakovė į Kultūros paveldo departamentą nesikreipė ir rekonstravimo projekto nepateikė, todėl atsakovės vertinimu, ieškovės elgesys šiuo atveju yra pasyvus ir pastangos įteisinti savavališką statybą nėra pakankamos. Teigė, kad ieškovės prašomas 12 mėnesių terminas sprendimo vykdymo pratęsimui yra nepagrįstai ilgas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 3 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino. Atidėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-23041-465/2017, nustatytą terminą savavališkos statybos padarinių pašalinimui – teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą – 12 mėnesių terminui, terminą skaičiuojant nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutartyje pratęsto termino pabaigos 2020 m. gruodžio 13 d.
7. Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus, nustatė, kad ieškovė deda pastangas, siekdama įvykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimą.
8. Nustatė, kad ieškovė 2019 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 10347 pagrindu įsigijo dalį palėpės ir 2019 m. rugsėjo 20 d. sutarimu bendraturčiai palėpę pasidalino, taip pat ieškovė, siekdamas įvykdyti teismo sprendimą, bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, tačiau tai, kad statybos objektas yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, iš esmės suponuoja ilgesnes ir sudėtingesnes projektinės dokumentacijos rengimo ir derinimo procedūras, kurias, kaip pažymėjo ieškovė, iš esmės apsunkino ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės šalies mastu paskelbtas karantinas bei dėl karantino įvesti ribojimai. Pastebėjo, kad dėl nurodytų aplinkybių susiklostė situacija, kuomet nebuvo pilnai suderintos procedūros dokumentacijos derinimui nuotoliniu būdu. Konstatavo, kad ieškovas deda visas pastangas siekiant pastato, esančio (duomenys neskelbtini), projektinės dokumentacijos parengimo ir statybą leidžiančio dokumento gavimo, tokiu būdu siekiant užbaigti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d.. sprendimo įvykdymą, tačiau dėl šalyje paskelbto karantino, susijusio su koronaviruso (COVID-19) infekcijos plitimu, sąlygojusio valstybės institucijų ir kitų asmenų veiklos sutrikimus, užsitęsė tiek ieškovės jau įgyvendintų procedūrų ir veiksmų atlikimas, tiek ieškovės planuojamų atlikti procedūrų, susijusių su statybą leidžiančio dokumento išdavimu, įgyvendinimas.
9. Teismas konstatavo, kad byloje yra susidariusios išimtinės aplinkybės, leidžiančios atidėti teismo sprendimo įvykdymą, t. y. kad ieškovė tęsia likusius veiksmus, susijusius su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimo įvykdymu ir dėl objektyvių, nuo ieškovės valios nepriklausančių priežasčių, t. y. šalyje paskelbto karantino ir sutrikusios valstybės institucijų ir kitų asmenų veiklos, nurodytų veiksmų atlikimas yra komplikuotas. Teismas vertino, kad priverstinis sprendimo vykdymas, t. y. statinio nugriovimas būtų neproporcinga priemonė, kuri nepagrįstai pažeistų ieškovės interesus, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė geranoriškai siekia tinkamo sprendimo įvykdymo. Teismo vertinimu, atidėjus teismo sprendimo vykdymą iki 12 mėnesių, ieškovė išvengtų papildomų sunkumų ir galėtų tęsti teismo sprendimo įvykdymui reikalingų veiksmų ir procedūrų atlikimą.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartį ir ieškovės prašymą atmesti.
11. Pažymėjo, kad teismas neargumentavo ir nemotyvavo, kokius veiksmus atlieka ieškovė. Ieškovės prašyme nurodyti įteisinimo darbai – bendraturčių sutikimo gavimas, palėpės išpirkimas buvo atlikti dar 2019 m., ir buvo įvertinti priimant 2019 m. gruodžio 16 d. nutartį, kuria teismo sprendimo įvykdymo terminas pratęstas papildomam 18 mėnesių laikotarpiui, t. y. iki 2020 m. gruodžio 13 d., todėl nėra aišku, kokius įteisinimo veiksmus ieškovė atliko per papildomą 18 mėnesių terminą – atsakovė detaliai, chronologiškai nenurodė, kokie veiksmai buvo atlikti per suteiktą papildomą terminą, o teismas taip pat šios aplinkybės nesiaiškino ir apie tai skundžiamoje nutartyje nepasisakė.
12. Atkreipė dėmesį, kad byloje nebuvo pateikta nei įrodymų, nei argumentų, kurie pagrįstų, kaip šalyje paskelbtas karantinas sutrukdė įteisinimo veiksmams, ypač atsižvelgiant į tai, kad statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūra, nepriklausomai nuo padėties šalyje, vyksta elektronine forma, informacinių sistemų pagalba, pasinaudojant IS „Infostatyba“.
13. Pažymėjo, kad Kultūros paveldo departamentas 2020 m. rugpjūčio 20 d. pateikė pastabas atsakovės parengtam projektui, tačiau ieškovė į Kultūros paveldo departamentą nesikreipė, rekonstravimo projekto nepateikė, todėl skundžiamoje nutartyje be teisinio pagrindo teigiama, kad projekto derinimo procedūros nevyko dėl šalyje paskelbto karantino nevyko. Teigė, kad savavališkos statybos įteisinimo veiksmai neužbaigti dėl ieškovės pasyvaus elgesio, o tai leidžia daryti išvadą, jog pastangos įvykdyti sprendimą ir įteisinti savavališką statybą nėra pakankamos.
14. Nurodė, kad teismas skundžiamoje nutartyje nedetalizavo ir nepagrindė, dėl kokių aplinkybių buvo pasirinktas būtent 12 mėnesių termino pratesimo laikotarpis. Pažymėjo, kad prašomo papildomo termino nedetalizavo, ir teisės aktų nuostatomis nepagrindė ir pati ieškovė savo prašyme.
15. Teigė, kad nukrypimas nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, galėtų būti taikomas tik egzistuojant išimtinai svarbių priežasčių pagrindui, tuo tarpu nagrinėjamu atveju nebuvo nurodyta nė viena svarbi ar pagrįsta priežastis. Ieškovės prašymas paremtas prielaidomis, ir nuomone, kuri nepagrįsta jokiais rašytiniais įrodymais, prašymas pagrįstas seniai atliktais veiksmais, ir niekaip nepaaiškinta kokie konkretūs įteisinimo veiksmai buvo atlikti, todėl ir nesuteikia privilegijos, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymas dar kartą būtų atidėtas. Pažymėjo, kad ieškovei jau buvo suteiktas net 38 mėnesių terminas įteisinti savavališką statybą.
Atsiliepimas
16. Ieškovė UAB „Izovoltas“ atsiliepimu prašė atskirąjį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos nutartį nepakeistą.
17. Nurodė, kad šalina savavališkos statybos padarinius rengdama projektinę dokumentaciją ir gaudama statybą leidžiantį dokumentą. Pažymėjo, kad kultūros vertybe esančio statinio dalinis griovimas turėtų būti vertinamas kaip kraštutinė priemonė.
Šalies argumentai
18. Sutiko su atsakovės argumentu, kad statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūra vyksta elektronine forma, informacinių sistemų pagalba, pasinaudojant IS „Infostatyba“. Teigė, kad atsakovė neatsižvelgia į objekto specifiką – statinys ne tik įrašytas į kultūros vertybių registrą, bet tai pat yra ir kultūros paveldo apsaugos zonoje, kas žymiai apsunkina visos projektinės dokumentacijos rengimo ir jos derinimo veiksmus. Pažymėjo, kad statinys yra senos statybos, todėl architektūrinę dalį yra būtina derinti ir su konstruktyvine dalimi, kuri statybą leidžiančiam dokumentui gauti nėra reikalinga, tačiau bus būtina atliekant vėlesnius statybos darbus. Teigė, kad statinys priklauso ir kitiems bendraturčiams, dėl ko projektinę dokumentaciją būtina derinti ir su kitais bendraturčiais, kadangi rengiama viso statinio, o ne tik savavališkai pastatytos jos dalies projektinė dokumentacija. Šie projektinių sprendimų derinimai vyksta ne per IS „Infostatyba“ ir užtranka ilgai.
19. Nurodė, kad projektinė dokumentacija buvo derinta ne tik per IS „Infostatyba“, bet ir fiziškai, ką patvirtina Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyriaus Kultūros paveldo apsaugos poskyrio žymos „Paveldosauginiu požiūriu patikrinta“ atliktos 2020 m. sausio 9 d. ant projekto brėžinių.
20. Paaiškino, kad sudarė paslaugų teikimo (projektavimo) sutartį su profesionaliais projektuotojas, kurie atsižvelgdami į projektinės dokumentacijos rengimo stadiją, objekto specifiką, nurodė 12 mėnesių terminą, būtina įteisinti savavališką statybą.
21. Teigė, kad atlieka veiksmus, būtinus savavališkai statybai įteisinti, ir yra suinteresuota tai atlikti kuo greičiau.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
23. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atidėjo sprendimu nustatytą terminą savavališkos statybos padarinių pašalinimui papildomam terminui.
24. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismo sprendimo realus įvykdymas yra sudėtinė asmens teisės į teisingą procesą dalis. Pareiga įvykdyti teismo sprendimą skolininkui atsiranda nuo teismo priimto sprendimo įsiteisėjimo.
25. CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
26. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir - CK) 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011, 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
27. Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, turi būti atsižvelgta į: 1) abiejų bylos šalių interesus, 2) į tai, ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, 3) ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai.
28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal formuojamą teismų praktiką, teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais, kai susidaro itin nepalankios aplinkybės įvykdyti teismo sprendimą. Asmuo, prašantis teismo sprendimo įvykdymo termino atidėjimo (pratęsimo), turi įrodyti ir pagrįsti savo prašymą, pagrįsti savo aktyvumą siekiant pašalinti savavališkos statybos padarinius, pagrįsti išimtinai susidariusias aplinkybes bei pagrįsti savo nurodomą pratęsimo terminą (jog iki šio prašyme nurodomo termino tikrai bus įvykdytas teismo sprendimas), nes šis terminas turi būti nustatomas realus ir protingas.
29. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimu nustatė ieškovei 17 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 6 d nutartimi nustatytą terminą atidėjo 18 mėnesių. Taigi bendrai ieškovė turėjo 35 mėnesių terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą.
30. Bylos duomenys pagrindžia, kad ieškovė per papildomai suteiktą terminą, t. y. nuo 2019 m. birželio 13 d. iki 2020 m. gruodžio 13 d., dėjo pastangas, siekdama įvykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-22517-465/2019 buvo patvirtinta taikos sutartis, kuria visi pastato bendraturčiai davė ieškovei sutikimą dėl atliekamų darbų ir jų apimties. Ieškovė 2019 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo dalį palėpės ir 2019 m. rugsėjo 20 d. sutarimu bendraturčiai palėpę pasidalino. Ieškovė parengė projektinę dokumentaciją ir teikė ją derinti atsakingoms institucijoms. Pažymėtina, kad ieškovė daugiabučio gyvenamojo buto, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektą 2020 m. sausio 9 d. suderino su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyriaus Kultūros paveldo apsaugos poskyriu. Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos nurodė, jog 2020 m. liepos 29 d. jam buvo pateiktas rekonstravimo projektinis pasiūlymas dėl kurio trečiasis asmuo 2020 m. rugpjūčio 20 d. pateikė pastabas.
31. Nurodytos aplinkybės pagrindžia, ką pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, kad ieškovė geranoriškai siekia tinkamo sprendimo įvykdymo, deda pastangas, siekdama įvykdyti sprendimą.
32. Bylos duomenys pagrindžia, kad pastato projektinė dokumentacija buvo derinta ir fiziškai, ką patvirtina Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyriaus Kultūros paveldo apsaugos poskyrio žymos „Paveldosauginiu požiūriu patikrinta“ atliktos 2020 m. sausio 9 d. ant projekto brėžinių. Taigi tikėtina, jog dėl šalyje paskelbto karantino, susijusio su COVID-19 infekcijos plitimu, sąlygojusio valstybės institucijų ir kitų asmenų veiklos sutrikimus, galėjo užsitęsti tiek ieškovės jau įgyvendintų procedūrų ir veiksmų atlikimas, tiek ieškovės planuojamų atlikti procedūrų, susijusių su statybą leidžiančio dokumento išdavimu, įgyvendinimas.
33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytų aplinkybių visuma patvirtina, jog ieškovė nuo pat sprendimo įsiteisėjimo, imasi visų įmanomų aktyvių veiksmų sprendimo įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pateikti pareiškėjos dokumentai patvirtinantys veiksmus, kurių ji ėmėsi statybos įteisinimui, nesudaro pagrindo sutikti su apeliantės pozicija, jog ieškovės elgesys yra pasyvus, kad ieškovė nededa pakankamai pastangų įvykdyti sprendimą ir įteisinti savavališką statybą. Priešingai, ieškovės nurodomos aplinkybės, dėl kurių sprendimas dar nėra įvykdytas, sudaro pagrindą spręsti, jog statybos įteisinimo proceso operatyvumas ir eiga priklauso ne tik nuo jos valios, bet ir nuo jos nepriklausančių aplinkybių, asmenų ar institucijų valios. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo esant pagrindą pratęsti ieškovei sprendimo įvykdymo terminą.
34. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.