- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-12
- Bylos Nr.
- e2S-194-544/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Atsakovas
- UAB „Panevėžio Aurida“
- Ieškovas
- UAB „Anjesė“
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-194-544/2020
teisėja Alvida Jasaitytė - Pralgauskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04188-2019-6
2020 m. vasario 12 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Panevėžio Aurida“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-9249-940/2019 pagal atsakovės UAB „Panevėžio Aurida“ prašymą išdėstyti sprendimo įvykdymą civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Anjesė“ ieškinį atsakovei UAB „Panevėžio Aurida“ dėl skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovė UAB „Panevėžio Aurida“ prašė išdėstyti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. spalio 1 d. preliminariu sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-9249-940/2019, priteistų sumų ieškovei UAB „Anjesė“ mokėjimą 12 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį mokant po 1 834,39 Eur.
2. Nurodė, kad teismo sprendimo įvykdyti iš karto negali dėl įmonės sunkios finansinės padėties. Įmonės pelnas šiuo metu yra sumažėjęs, bendrovėje dirba 100 darbuotojų, kuriems atsakovė turi mokėti darbo užmokestį, taip pat privalo vykdyti ir kitus privalomus mokėjimus, mokėti mokesčius valstybės biudžetui, o priteista suma atsakovei yra didelė. Sprendimo vykdymo išdėstymas ieškovės interesų nepažeis, nes ieškovei priteistos 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos, kurios kompensuotų išdėstytą skolos atgavimą.
Šalies argumentai
3. Ieškovė UAB „Anjesė“ prašė netenkinti atsakovės prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, nes atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad įmonės finansinė padėtis išties yra sunki, kad negali priteistos skolos sumokėjimui panaudoti turimų rezervų ar negali pasinaudoti kredito įstaigų paslaugomis. Dar iki ieškovės kreipimosi į teismą atsakovė žadėjo skolą mokėti dalimis, tačiau nesilaikė savo pačios pasiūlyto skolos mokėjimo grafiko.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019 m. lapkričio 13 d. nutartimi atsakovės prašymo netenkino.
5. Teismas nustatė, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019 m. spalio 1 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį patenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės 20 906,53 Eur skolą, 1 066,19 Eur palūkanas, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidas, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 22 012,72 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. spalio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 248,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Sprendimas įsiteisėjo 2019 m. spalio 25 d.
6. Teismas konstatavo, kad atsakovė nepateikė įrodymų apie faktiškai šiuo metu bendrovėje dirbančius darbuotojus bei apie jiems mokamą darbo užmokestį, nepateikė įrodymų, kad netenkinus prašymo išdėstyti priteistų sumų mokėjimą, atsakovė negalėtų savo darbuotojams mokėti darbo užmokesčio, įmonės veiklos vykdymas būtų apsunkintas ar pan. Taigi, byloje nėra duomenų apie realią atsakovės turimo turto vertę, įsipareigojimus. Darė išvadą, jog išdėstyti priteistos skolos ir bylinėjimosi išlaidų mokėjimą dalimis nėra pagrindo, nes tokiu būdu akivaizdžiai neproporcingai būtų pažeisti kitos šalies (ieškovės) interesai. Įvertino ir tą aplinkybę, jog ieškovei iki šiol nėra sumokėta bent dalis 2019 m. spalio 1 d. teismo sprendimu priteistos skolos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Panevėžio Aurida“ prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą patenkinti pilnai.
8. Nurodo, kad teismo priteista suma yra didelė, todėl jos visos sumokėti ieškovei iš karto neturi galimybės, tuo labiau, jog privalo vykdyti ir kitus privalomus mokėjimus: laiku mokėti atlyginimus 100 darbuotojų, privalomus mokesčius valstybės biudžetui. Tuo tarpu, priešingai nei nustatė teismas, ieškovės interesai šiuo atveju niekaip nenukentėtų, nes jos naudai teismas, be kita ko, priteisė ir 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas.
9. Teigia, jog galėtų įvykdyti teismo sprendimą ne iš karto, o per 12 mėnesių, mokant priteistą skolą lygiomis dalimis kas mėnesį po 1 834,39 Eur. Antstoliui nurašius visą skolą priverstinai iš atsakovės atsiskaitomosios sąskaitos, sutriktų atsiskaitymai su darbuotojais, valstybės biudžetu, žaliavų ir medžiagų tiekėjais, dėl ko sutriktų normali ūkinė – komercinė veikla, kas galimai sąlygotų sunkias turtines pasekmes, galimą darbuotojų atleidimą, priverstines prastovas ir pan.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Anjesė“ prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
11. Nurodo, kad atsakovė atskirajame skunde vadovaujasi tais pačias argumentais, kuriuos dėstė pateiktame prašyme teismui dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo. Ji niekaip nepagrindė išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį poreikį išdėstyti sprendimo įvykdymą. Atsakovė, pateikdama atskirąjį skundą, akivaizdžiai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, vilkina teismo procesą, deda visas pastangas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą bei išsprendimą, todėl jai turi būti paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmetamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, skundžiamą teismo nutartį, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK 284 straipsnio nuostatas bei motyvuotai ir pagrįstai atmetė UAB „Panevėžio Aurida“ prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, o atskirajame skunde išdėstyti apeliantės argumentai teismo padarytų išvadų nepaneigia.
14. CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Be to, CPK 7 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Dėl paminėto konstatuotina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, priimtas procesinis sprendimas gali būti vykdomas priverstinai.
15. CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo paties iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas reikšmingas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo vykdymas gali būti keičiamas tik išimtiniais atvejais. Sprendžiant teismo sprendimo vykdymo pakeitimo klausimą, būtina atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas ar tvarkos pakeitimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, be to, būtina siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Pažymėtina, kad, vadovaujantis CPK 178 straipsnio nuostatomis, šalys, reikšdamos teismui reikalavimus, turi pateikti ir įrodymus, patvirtinančius procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes.
16. Apeliantė teigia, kad jos turtinė padėtis neleidžia sumokėti visos 22 012,72 Eur teismo sprendimu priteistos sumos, o teismas netinkamai vertino įrodymus ir nepagrįstai atmetė atsakovės prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo. Kaip minėta, teismo sprendimo vykdymo išdėstymas (CPK 284 straipsnio 1 dalis) reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimų vykdymo tvarkos, todėl galimas tik išimtiniais atvejais, kai sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl laikinai sunkios skolininko turtinės padėties ar kitų ypač svarbių aplinkybių. Skolininko turtinė padėtis turėtų būti išimtinai bloga, vien įprastai blogos materialinės padėties konstatavimas nesudaro pagrindo taikyti šio procesinio instituto normas.
17. Pažymėtina, kad realią įmonės turtinę padėtį įrodo pagal teisės norminių aktų reikalavimus sudarytas ir patvirtintas įmonės balansas, pelno (nuostolių) ataskaita, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita, duomenys iš viešųjų registrų apie registruotinam turtui taikytus suvaržymus, išrašai „su istorija“ iš kredito įstaigose esančių įmonės sąskaitų, kreditorių ir debitorių sąrašas ir kiti aktualūs dokumentai, ką nurodė skundžiamoje nutartyje ir pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų ir to, kad apeliantė iš esmės nepateikė jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį, nėra pagrindo spręsti, jog yra faktinis pagrindas taikyti CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatas ir išdėstyti minėtu teismo preliminariu sprendimu ieškovei priteistos skolos vykdymą.
18. Pažymėtina, jog teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui (pavyzdžiui, teismo sprendimo įvykdymas sąlygotų skolininkui itin sunkias finansines pasekmes). Tačiau vien turtinė skolininko padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo privalomo išdėstymo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1533-302/2015). Nagrinėjamu atveju apeliantė nei su prašymu dėl teismo procesinio sprendimo įvykdymo išdėstymo, nei su atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos finansinės padėties pagerėjimo ateityje perspektyvas. Priešingai, iš apeliantės paaiškinimų kaip tik galima spręsti, jog tikimybė, kad artimoje perspektyvoje jos finansinė padėtis pagerės, yra žema. Todėl apeliacinės instancijos teismas vertina, kad apeliantė neįrodė sąlygos, būtinos išvadai, jog yra pagrindas išdėstyti sprendimo įvykdymą atsakovės prašomam 12 mėnesių terminui (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-166-178/2016).
19. Įvertintina ta aplinkybė, kad ieškovei, kaip ir apeliantei, yra reikalingos lėšos kasdieninei veiklai, įsipareigojimams vykdyti, atsiskaitymams su kreditoriais, todėl priteistų skolų sumokėjimas per ilgą laikotarpį ir sąlyginai nedidelėmis sumomis neigiamos įtakos ieškovės ūkinės komercinės veiklos vykdymą. Tuo pačiu kritiškai vertintinas apeliantės argumentas, kad teismo sprendimu priteistos 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos reiškia, jog ieškovės interesai šiuo atveju niekaip nenukentėtų, kai akivaizdu, jog atsakovės neatsiskaitymas kuo ilgesnį laiką prieštarauja teisėtiems ieškovės lūkesčiams.
20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Nustačius aplinkybę, jog skolininkas neturi pakankami lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatos imperatyviai numato, kad tokiu atveju jis privalo atsiskaitymus vykdyti šiame straipsnyje nustatyta eilės tvarka, pavyzdžiui, prieš atsiskaitant su partneriais, tiekėjais ir pan., asmuo privalo būti visiškai atsiskaitęs su darbuotojais bei valstybės biudžetu, sumokėjęs Sodros įmokas ir visus mokesčius, kurių mokėjimo terminai yra suėję. Todėl kritiškai vertintini apeliantės nuogąstavimai dėl su įmonėje dirbančiais darbuotojais atsiskaitymų galimybėmis, dėl to galimą dalies darbuotojų atleidimą, priverstines prastovas ir pan., jei teismas ginčo byloje neišdėstys sprendimo vykdymo 12 mėnesių laikotarpiui.
21. Vertinant apeliantės prašymą, reikšminga aplinkybė yra ta, kad pagal bylos duomenis apeliantė nuo teismo preliminaraus sprendimo įsiteisėjimo 2019 m. spalio 25 d. iki šios nutarties priėmimo dienos nėra sumokėjusi ieškovei dalies priteistos skolos sumos, kurią pati sutiko sumokėti dalimis po 1 834,39 Eur. Vadinasi, nėra faktinių duomenų, iš kurių būtų galima vertinti, kad apeliantė deda maksimalias pastangas pagal galimybes gera valia įvykdyti jos atžvilgiu priimtą teismo sprendimą, o ne siekia lengvatinio termino teismo sprendimo vykdymo atidėjimui.
22. Nustatęs aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju išdėstyti priteistos skolos ir bylinėjimosi išlaidų mokėjimą dalimis nėra pagrindo, nes tokiu būdu akivaizdžiai neproporcingai būtų pažeisti ieškovės interesai. Ginčo klausimu apeliantė nepateikė jokių esminių ir reikšmingų argumentų, sudarančių pagrindą spręsti, jog egzistuoja aplinkybės, leidžiančios nukrypti nuo bendrosios sprendimo įvykdymo tvarkos, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nutartį nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
23. Ieškovė, pateikdama atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašė apeliantei skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir proceso vilkinimą. Pažymėtina, jog apeliacinė instancija skirta ne dar kartą pasibylinėti, o įvertinti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas, piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010).
24. Nagrinėjamu atveju atsakovė padavė atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo, kuris jai nepalankus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi, siekdama apginti, jos įsitikinimu, pažeistas teises ir interesus, įgyvendino CPK įtvirtinta procesine teise apskųsti žemesnės instancijos teismo procesinį sprendimą. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti apeliantės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, todėl ieškovės prašymas skirti atsakovei baudą netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.