- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-07
- Bylos Nr.
- e2A-566-302/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01402-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Rasa Gudžiūnienė, Romualda Janovičienė
- Ieškovas
- R. D.
- Atsakovas
- M. S., M. V.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės ir Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. D. (R. D.) (pradinė ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Investbudas LT“) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1178-232/2020 pagal ieškovo R. D. (R. D.) (pradinė ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Investbudas LT“) ieškinį atsakovams M. S. (M. S.) ir M. V. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lenkijos įmonė Inwestbud Holding Sp.z.o.o.Sp.k.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pradinė ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Investbudas LT“ (toliau – ir Bendrovė), atstovaujama bankroto administratorės, ieškiniu prašė: 1) priteisti iš atsakovo M. S. 10 664,83 Eur; 2) priteisti solidariai iš atsakovo M. S. ir atsakovės M. V. 77 405,59 Eur turtinės žalos atlyginimą; 3) priteisti iš atsakovų 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Bankroto administratorė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Investbudas LT“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Opek“. Nuo 2013 m. rugpjūčio 22 d. iki 2016 m. lapkričio 7 d. UAB „Investbudas LT“ vadovavo atsakovė M. V., o nuo 2016 m. lapkričio 7 d. iki bankroto bylos iškėlimo Bendrovės vadovu buvo atsakovas M. S..
3. 2016 m. spalio 19 d. M. S. kasos išlaidų orderio Nr. IIB000000044 pagrindu buvo išmokėta 160 000 PLN suma. Piniginių lėšų, gautų pagal 2016 m. spalio 19 d. kasos išlaidų orderį, panaudojimo patvirtinimui atsakovas pateikė 2018 m. sausio 2 d. kasos išlaidų orderį, kurio pagrindu bendrovei SOB INVESTPROJECT Sp.z.o.o. buvo išmokėta 113 945 PLN, likusių 46 055 PLN (10 664,83 Eur) piniginių lėšų panaudojimą patvirtinantys dokumentai nebuvo pateikti. Tuo atveju, jei pinigus gavęs atskaitingas asmuo, pinigų nepanaudojo, jis visus nepanaudotus pinigus turėjo grąžinti į Bendrovės kasą arba sąskaitą banke. Kadangi pinigai nebuvo grąžinti, atsakovui M. S. yra atsiradusi prievolė grąžinti Bendrovei 10 664,83 Eur sumą.
4. Taip pat bankroto administratorė nurodė, kad Bendrovės kasoje buvo apskaityta 77 405,59 Eur suma, kuri nebuvo jai perduota. Dėl piniginių lėšų grąžinimo buvo kreiptasi į paskutinį Bendrovės vadovą M. S., kuris informavo, kad Bendrovės kasoje buvusių piniginių lėšų grąžinti negali, nes už piniginių lėšų priėmimą, išmokėjimą bei naudojimą Bendrovėje tiek iki jam pradedant vadovauti, tiek jo vadovavimo laikotarpiu buvo atsakinga atsakovė M. V.. Bankroto administratorės teigimu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovai atmestinai ir aplaidžiai vykdė Bendrovės veiklą, nesirūpino Bendrovės turto apskaita bei kontrole ir pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnyje nustatytas pareigas, jiems už Bendrovės apskaitoje esančio turto neišsaugojimą bei neperdavimą bankroto administratorei kyla prievolė atlyginti Bendrovei ir jos kreditoriams padarytą žalą. Kadangi nėra galimybės nustatyti, dėl kurio iš atsakovų kaltės įstatyme numatyta prievolė perduoti Bendrovės kasoje buvusias pinigines lėšas nebuvo įvykdyta, atsakovų atsakomybė už Bendrovės apskaitoje esančio turto neišsaugojimą, laikytina solidaria.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Teismas nustatė, kad 2017 m. rugsėjo 15 d. vykusiame Bendrovės akcininkų susirinkime buvo svarstyti klausimai dėl finansinės atskaitomybės už 2016 metus tvirtinimo, dėl Bendrovės skolų kapitalizavimo bei nuolatinių veiklos kaštų sumažinimo ir nutarta atlikti veiklos finansinį, buhalterinį bei teisinį auditą ir Bendrovės kasos inventorizaciją. Tai atlikus, Bendrovės kasoje esančias lėšas buvo nutarta perduoti naujajam vadovui M. S..
7. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog, jam perimant vadovavimą, buvo nustatytas piniginių lėšų trūkumas ar kad jis ėmėsi kokių nors aktyvių veiksmų, siekdamas išsiaiškinti šio trūkumo atsiradimo priežastis ar išreikalauti pinigines lėšas iš kaltų jų praradimu asmenų.
8. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad naujai paskirtasis Bendrovės vadovas (paskirtas nuo 2016 m. lapkričio 7 d.) nepagrįstai ilgą laiką nesiėmė reikiamų veiksmų dėl Bendrovės kasoje buvusio pinigų likučio nustatymo ir perėmimo iš atsakovės M. V., be to, nepateikė M. V. reikalavimo perduoti pinigines lėšas ir nepaskyrė atsakingo už kasos tvarkymą asmens.
9. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2018 m. vasario 15 d. Lietuvos apeliaciniam teismui Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartį palikus nepakeistą. Minėtoje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas nurodė (nutarties 55 punktas), kad neturi pagrindo įmonės balanse nurodytą 77 646,52 Eur sumą vertinti kaip Bendrovės realiai turimą turtą.
10. Teismas nustatė, kad ieškovė buvo dukterinė Lenkijos įmonės Inwestbud Holding Sp.z.o.o.Sp.k. (toliau – „Inwestbud Holding“) bendrovė. „Inwestbud Holding“ priklausė 70 proc. Bendrovės akcijų. Abi bendroves siejo glaudūs ekonominiai ir verslo ryšiai, atsakovas M. S. atitinkamu laikotarpiu buvo Bendrovės vadovas ir „Inwestbud Holding“ akcininkas.
Atsiliepimas
11. Atsakovė M. V. su atsiliepimu į ieškinį pateikė kasos išlaidų orderių kopijas ir nurodė, kad orderiuose nurodytos sumos buvo panaudotos atsiskaitant su „Inwestbud Holding“ komandiruotais darbuotojais už Bendrovės objektuose atliktus darbus. Įvertinęs minėtus dokumentus, teismas darė išvadą, kad kasos apyvartos tvarkytos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintas Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų taisykles.
Žemesnės instancijos teismas
12. Į bylą buvo pateiktas 2019 m. gegužės 24 d. „Inwestbud Holding“ patvirtinimas, kuriame nurodoma, kad šios bendrovės darbuotojai R. K. (R. K.), J. P. (J. P.), K. W. (K. W.) ir kt. buvo įdarbinti UAB „Investbudas LT“ ir atliko darbus UAB „Investbudas LT“ naudai, už darbus UAB „Investbudas LT“ atsiskaitė grynaisiais pinigais pagal pridėtą Bendrovės vadovės M. V. ataskaitą. Patvirtinime taip pat nurodoma, kad visi komandiruoti darbuotojai, dirbdami UAB „Investbudas LT“, dirbo „Inwestbud Holding“ ir buvo nemokamose atostogose. Be to, atsakovė M. V. į bylą pateikė nepasirašytų darbų eigos protokolų kopijas. Šios aplinkybės buvo patvirtintos ir „Inwestbud Holding“ atsakyme į teismo siųstą užklausimą.
13. Bankroto administratorė, kuriai buvo perduoti Bendrovės buhalteriniai dokumentai, buhalterinės apskaitos ekspertizės paskirti neprašė, todėl, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas nurodė, kad į bylą pateikti įrodymai yra prieštaringi ir jie nesudaro pagrindo spręsti, jog 77 646,52 Eur suma Bendrovės kasoje realiai egzistavo.
14. Teismas konstatavo, kad abu buvę Bendrovės vadovai netinkamai rūpinosi buhalterinės apskaitos tvarkymu, keičiantis vadovams, vienas kitam tinkamai neperdavė Bendrovės turto, tačiau vien tai, ieškinyje abiejų atsakovų, kaip įmonės vadovų, neteisėtų veiksmų nedetalizavus ir neįrodžius, jog 77 646,52 Eur suma realiai egzistavo ir kad atsakovas M. S. iš Bendrovės gautus pinigus panaudojo ne Bendrovės tikslams, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo spręsti, jog Bendrovei buvo padaryta reali žala, kurią ieškiniu prašoma priteisti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
15. Apeliaciniame skunde ieškovė BUAB „Investbudas LT“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
15.1. Nepaisydamas visų byloje nustatytų aplinkybių, teismas nepagrįstai konstatavo, kad į bylą nepateikta patikimų įrodymų, leidžiančių teigti, jog žala Bendrovei buvo realiai padaryta, kad kasos pinigų likutis realiai egzistavo ir kad atsakovas M. S. iš Bendrovės gautus pinigus panaudojo ne Bendrovės tikslais.
15.2. Įrodinėjimo naštos perkėlimas ieškovei prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) nustatytoms įrodinėjimą reglamentuojančioms nuostatoms. Bankroto administratorė pateikė visus įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovui M. S. 2016 m. spalio 19 d. išlaidų orderio Nr. IIB000000044 pagrindu buvo išmokėta 160 000 PLN suma, taip pat į bylą buvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog Bendrovės kasoje buvo 77 405,59 Eur. Aplinkybes, faktus bei įrodymus, patvirtinančius, kad piniginės lėšos, išmokėtos pagal minėtą kasos išlaidų orderį, buvo panaudotos pagal paskirtį arba grąžintos Bendrovei, arba kad Bendrovės kasoje nurodytų piniginių lėšų nebuvo, turėjo įrodyti atsakovai.
15.3. Nepagrįstas ir teismo teiginys, kad abiejų atsakovų neteisėti veiksmai ieškinyje konstatuoti jų nedetalizuojant. Atsakovo M. S. neteisėti veiksmai dėl 2016 m. spalio 19 d. kasos išlaidų orderio Nr. IIB000000044 pagrindu išmokėtos ir nepanaudotos piniginių lėšų sumos negrąžinimo bei tuo pagrindu kylančios prievolės atsiradimo yra aiškiai identifikuoti ir apibrėžti teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teismo posėdžių metu. Atsakovų M. S. bei M. V. neteisėti veiksmai dėl Bendrovės kasoje buvusių piniginių lėšų negrąžinimo taip pat yra apibrėžti bei detalizuoti.
15.4. Į bylą pateikti dokumentai ir šalių paaiškinimai, susiję su Bendrovės kasoje apskaitytų piniginių lėšų panaudojimu bei apskaitymu yra prieštaringi. Atsižvelgiant į tai, kad nėra galimybės nustatyti, dėl kurio iš atsakovų kaltės įstatyme numatyta prievolė perduoti Bendrovės kasoje buvusių piniginių lėšų nebuvo įvykdyta, atsakomybė už Bendrovės apskaitoje esančio turto neišsaugojimą laikytina solidaria.
Atsiliepimas
16. Atsakovė M. V. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:
16.1. Atsakovė M. V. negali būti atsakinga už Bendrovės kasos likutį, nes Bendrovės vadove ji buvo tik iki 2016 m. spalio 19 d., o kasos likutis nustatytas 2017 m. sausio 16 d., į bylą nebuvo pateikta įrodymų, kad toks pat pinigų likutis buvo ir Bendrovės vadovų pasikeitimo dieną.
16.2. Trečiojo asmens paaiškinimai, patvirtinantys, kad atsakovė pagrįstai panaudojo UAB „Investbudas LT“ grynuosius pinigus atsiskaitymui su trečiojo asmens komandiruotais darbuotojais, bankroto administratorės nebuvo paneigti. Bankroto administratorė nevykdė teismo įpareigojimo pateikti informaciją, ar atsakovės su atsiliepimu pateikti kasos išlaidų orderiai buvo įtraukti į Bendrovės kasos knygą, be to, neišreiškė pageidavimo, kad byloje būtų skirta buhalterinė ekonominė ekspertizė. Į bylą nepateikus pirmiau nurodytos informacijos, atsakovai taip pat neturėjo galimybės prašyti atlikti Bendrovės buhalterinę ekspertizę.
16.3. Įvertinęs tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartyje konstatuota, jog 2016 m. gruodžio 28 d. kasos knygoje nurodytas likutis, t. y. 77 646,52 Eur, kelia teismui abejonių dėl šios sumos egzistavimo, ir tai, kad į bylą pateikti įrodymai dėl minėtos sumos realaus egzistavimo yra prieštaringi, teismas pagrįstai ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.
16.4. Atsakovui M. S. 2016 m. spalio 19 d. išlaidų orderio Nr. IIB000000044 pagrindu išmokėta 160 000 PLN suma pagal bankroto administratorei pateiktus tai patvirtinančius buhalterinės apskaitos dokumentus buvo panaudota Bendrovės interesais, t. y. atsiskaityti su Bendrovės kreditoriais BST Invest Sp.z.o.o., „Inwestbud holding“ ir kt. Bankroto administratorė nepateikė jokių tai paneigiančių įrodymų.
17. Atsakovas M. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:
17.1. Ieškovės bankroto administratorė netinkamai interpretavo pajamų, gautų pagal 2016 m. spalio 19 d. išlaidų orderį Nr. IIB000000044, subjektą. Nors išlaidų orderyje Nr. IIB000000044 lėšų gavėju nurodytas atsakovas M. S., tačiau pastarasis, gaudamas pinigus, veikė kaip „Inwestbud Holding“ atstovas. Be to, į bylą buvo pateikta „Inwestbud Holding“ valdybos pažyma, kurioje aiškiai nurodoma, kad bendrovės valdyba nutaria, jog 2016 m. spalio 19 d. iš M. S. gautą 160 000 PLN sumą grynaisiais pinigais pagal išlaidų orderį Nr. IIB000000044 nutariama padėti į depozitą siekiant padengti galimas išlaidas, kurių gali būti ateityje dėl bendrų projektų ir bendradarbiavimo su UAB „Investubdas LT“. Į bylą nebuvo pateikta įrodymų, paneigiančių tai, kad piniginės lėšos buvo išmokėtos ne „Inwestbud Holding“, o asmeniškai atsakovui M. S.. Pinigų gavimo metu M. S. buvo „Inwestbud Holding“ akcininkas ir vadovas, todėl turėjo įgaliojimą atstovauti šiai bendrovei ir veikti jos vardu.
Šalies argumentai
17.2. Teismas pagrįstai sprendė, kad reali žala Bendrovei dėl kasos likučio bankroto administratorei neperdavimo nebuvo padaryta, kadangi bankroto bylos iškėlimo dieną ieškiniu prašoma priteisti 77 405,59 Eur suma Bendrovės kasoje neegzistavo. Tai konstatuota įsiteisėjusioje Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartyje.
17.3. Nuo 2013 m. rugpjūčio 22 d. iki 2016 m. lapkričio 7 d. Bendrovei vadovavo M. V., kuri disponavo Bendrovės kasoje buvusiais pinigais net ir po to, kai nuo 2016 m. lapkričio 7 d. Bendrovės vadovu buvo paskirtas M. S.. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad, Bendrovės vadovu tapus M. S., buvo pakeista Bendrovės kasininkė, tačiau egzistuoja ne vienas rašytinis įrodymas, jog visus kasos dokumentus ir kasos knygą pasirašinėjo bei toliau operacijas grynaisiais pinigais vykdė atsakovė M. V.. Atsakovui M. S. tapus Bendrovės vadovu, kasoje buvę pinigai jam perduoti nebuvo. Nors teismas nurodė, kad atsakovas M. S. nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog jam kasoje esantys pinigai nebuvo perduoti, tačiau tokių įrodymų, kurie patvirtintų neegzistavusias aplinkybes, pateikti neįmanoma. Nesant įrodymų, kad atsakovas M. S. perėmė iš buvusios Bendrovės vadovės kasoje buvusius grynuosius pinigus ir jais disponavo, akivaizdu, jog atsakovui nekyla pareiga juos grąžinti.
17.4. Į bylą pateiktų rašytinių įrodymų visuma patvirtina, kad 77 646,52 Eur suma buvo panaudota Bendrovės interesais, t. y. buvo atsiskaityta su „Inwestbud Holding“ darbuotojais. Tai, ar ši pinigų suma pagrįstai ir teisėtai buvo išmokėta, neturi jokios įtakos atsakovo M. S. atsakomybei.
17.5. Solidariosios atsakomybės taisyklė deliktinės atsakomybės atveju taikoma tik tada, kai nėra protingo pagrindo priskirti jos atskiras dalis konkrečių asmenų veiksmams. Nagrinėjamu atveju yra aišku, kad ne atsakovo M. S. vadovavimo laikotarpiu, o atsakovės M. V. vadovavimo metu prašoma priteisti pinigų suma buvo išmokėta, todėl klausimas šiuo atveju gali būti keliamas tik dėl atsakovės M. V. veiksmų neteisėtumo. Net ir pripažinus, kad žala Bendrovei buvo padaryta, solidari atsakomybė šiuo atveju neegzistuoja.
Atsiliepimas
18. Trečiasis asmuo „Inwestbud Holding“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:
18.1. Atsakovas M. S. bankroto administratorei pateikė įrodymus, patvirtinančius tai, kad iš Bendrovės kasos paimti pinigai buvo panaudoti Bendrovės interesais, o ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių tai, jog šios lėšos buvo panaudotos ne Bendrovės interesais, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad nebuvo įrodyta atsakovo prievolė grąžinti pinigines lėšas Bendrovei.
18.2. Nors bankroto administratorė teigė, kad žala Bendrovei buvo padaryta bendrais atsakovų veiksmais, tačiau jokie įrodymai, patvirtinantys tokią ieškovės poziciją, nebuvo pateikti, todėl darytina išvada, jog šiuo atveju neegzistuoja atsakovų solidariosios atsakomybės pagrindai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių ir ginčo esmės
20. Byloje nustatyta, kad UAB „Investbudas LT“ buvo dukterinė „Inwestbud Holding“ bendrovė. 70 proc. Bendrovės akcijų priklausė „Inwestbud Holding“, likusieji 30 proc. akcijų – buvusiai Bendrovės vadovei atsakovei M. V. (e. bylos t. 2, b. l. 27). „Inwestbud Holding“ akcininkai yra atsakovas M. S. ir B. S. (B. S.).
21. UAB „Investbudas LT“ pagrindinė veikla iki bankroto bylos iškėlimo buvo statybos darbai (pastatų renovacija, apšiltinimo darbai).
22. Bendrovės direktore nuo 2013 m. rugpjūčio 20 d. iki 2016 m. spalio 19 d. buvo atsakovė M. V., nuo 2016 m. lapkričio 7 d. iki 2018 m. vasario 27 d. – atsakovas M. S.. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi Bendrovei iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2018 m. vasario 15 d., Lietuvos apeliaciniam teismui Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartį palikus nepakeistą.
23. Bendrovės bankroto administratorė UAB „Opek“, susipažinusi su Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentais nustatė, kad atsakovai yra negrąžinę Bendrovei dalies iš jos paimtų piniginių lėšų. Atsižvelgdama į tai, kad prievolė grąžinti įmonei paimtas pinigines lėšas nebuvo įvykdyta, Bendrovė, atstovaujama bankroto administratorės, pateikė ieškinį, kuriame suformulavo du savarankiškus reikalavimus: 1) priteisti iš atsakovo M. S. 10 664,83 Eur sumą; 2) priteisti solidariai iš atsakovo M. S. ir atsakovės M. V. 77 405,59 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą.
24. Konstatavęs, kad į bylą nebuvo pateikta patikimų įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog 77 405,59 Eur kasos likutis realiai egzistavo ir kad atsakovas M. S. iš Bendrovės gautus pinigus panaudojo ne Bendrovės verslo tikslais, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu abu ieškinio reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus. Nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, Bendrovės bankroto administratorė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų tenkintas.
25. Remiantis 2021 m. gegužės 27 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartimi ieškovė BUAB „Investbudas LT“, atstovaujama bankroto administratorės, buvo pakeista jos teisių perėmėju R. D., kuris teismui 2021 m. lapkričio 18 d. pateiktame prašyme nurodė, kad palaiko ieškinio ir pradinės ieškovės apeliacinio skundo reikalavimus.
Dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo M. S. 10 664,83 Eur (ne)pagrįstumo
26. Bylos duomenys patvirtina, kad 2016 m. spalio 19 d. atsakovui M. S. kasos išlaidų orderio Nr. IIB000000044 pagrindu iš Bendrovės lėšų buvo išmokėta 160 000 PLN suma (e. bylos t. 1, b. l. 36). 2018 m. sausio 2 d. kasos išlaidų orderis patvirtina, kad iš minėtos 160 000 PLN sumos bendrovei SOB INVESTPROJECT Sp.z.o.o. buvo išmokėta 113 945 PLN. Įvertinusi šiuos duomenis, Bendrovės bankroto administratorė pretenzijų dėl minėtos sumos neturėjo, tačiau, bankroto administratorės teigimu, likusių 46 055 PLN (10 664,83 Eur) panaudojimą galinčių patvirtinti dokumentų nebuvo pateikta, todėl ši suma priteistina Bendrovei iš M. S..
27. Atsakovas M. S. laikosi pozicijos, kad pagal 2016 m. spalio 19 d. kasos išlaidų orderį Nr. IIB000000044 pinigai buvo išmokėti jam, kaip „Inwestbud Holding“ atstovui (atsakovas pinigų išdavimo metu buvo „Inwestbud Holding“ akcininkas ir vadovas) ir šie pinigai buvo panaudoti Bendrovės interesais atliekant atsiskaitymus su trečiaisiais asmenimis.
28. Atsakovų ir liudytojo B. S. (B. S.), kuris yra „Inwestbud Holding“ akcininkas, paaiškinimai patvirtina, kad Bendrovę ir „Inwestbud Holding“ siejo verslo santykiai ir glaudus bendradarbiavimas. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad 2014 m. gegužės 28 d. tarp Bendrovės ir „Inwestbud Holding“ buvo sudaryta bendradarbiavimo sutartis, kurios 3 straipsnyje šalys išreiškė valią nuolat bendradarbiauti atliekant darbus ir teikiant paslaugas (e. bylos t. 3, b. l. 8–12).
29. Bendrovės kasos knygoje, pasirašytoje Bendrovės kasininko, nurodyta, kad kasos dokumento Nr. IIB000000044 pagrindu 37 050, 76 Eur (160 000 PLN) suma išduota būtent „Inwestbud Holding“ (e. bylos t. 2, b. l. 15). Aplinkybės, kad pinigai buvo išduoti būtent „Inwestbud Holding“, bylos nagrinėjimo metu neneigė ir atsakovė M. V., be to, tai patvirtino ir byloje liudytoju apklaustas B. S. (2019 m. birželio 13 d. vykusio teismo posėdžio garso įrašas nuo 22 min. 37 sek. iki 23 min. 30 sek.; nuo 26 min. 21 sek. iki 26 min. 45 sek.).
30. Į bylą buvo pateiktas „Inwestbud Holding“ valdybos 2016 m. spalio 24 d. nutarimas Nr. 1/LT/2016, kuriuo, atsižvelgiant į 2016 m. spalio 19 d. iš atsakovo M. S. gautą 160 000 PNL sumą, išmokėtą grynaisiais pinigais pagal išlaidų orderį Nr. IIB000000044, buvo nutarta padėti šią pinigų sumą į depozitą siekiant užtikrinti lėšas ir padengti galimas išlaidas, kurių gali atsirasti ateityje dėl bendrų projektų ir bendradarbiavimo su UAB „Investbudas LT“ (e. bylos t. 3, b. l. 74, 76).
31. Nors pačiame 2016 m. spalio 19 d. kasos išlaidų orderyje Nr. IIB000000044 nėra duomenų, patvirtinančių, kad pinigai buvo išduoti „Inwestbud Holding“, tačiau, atsižvelgiant nustatytų aplinkybių visetą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįsta būtų daryti išvadą, jog 160 000 PLN sumą atsakovas M. S. gavo kaip juridinio asmens „Inwesbud Holding“ atstovas, o ne asmeniškai kaip fizinis asmuo ar Bendrovės vadovas ir kad šie pinigai nebuvo atsakovo M. S. pasisavinti (panaudoti jo asmeninėms reikmėms), kadangi jie buvo perduoti motininei įmonei „Inwestbud Holding“ ir padėti į šios įmonės depozitinę sąskaitą.
32. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, spręstina, kad, neįrodžius, jog atsakovas iš Bendrovės gautus pinigus panaudojo savo asmeninėms reikmėms, reikalavimas atsakovo M. S. atžvilgiu dėl 10 664,83 Eur sumos priteisimo pagrįstai buvo atmestas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo priešingai išvadai.
Dėl vadovo civilinės atsakomybės sąlygų ir įrodymų vertinimo taisyklių šioje byloje taikymo
33. Byloje taip pat kilo ginčas dėl žalos (nuostolių), padarytų neteisėtais buvusių Bendrovės vadovų veiksmais (neveikimu), atlyginimo, t. y. dėl civilinės atsakomybės buvusiems Bendrovės vadovams taikymo.
34. Juridinio asmens valdymo organo narių civilinė atsakomybė yra reglamentuota CK 2.87 straipsnio 7 dalyje, kuria remiantis juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymas, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip.
35. CK 2.87 straipsnyje įtvirtintos šios juridinio asmens organų narių pareigos: 1) juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai; 2) juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo; 3) juridinio asmens valdymo organo narys privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams; 4) juridinio asmens valdymo organo narys negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba naudoti jį ar informaciją, kurią jis gauna būdamas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo; 5) juridinio asmens valdymo organo narys privalo pranešti kitiems juridinio asmens valdymo organo nariams arba juridinio asmens dalyviams apie aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 3 dalyje, ir nurodyti jų pobūdį ir, jei įmanoma, vertę; 6) juridinio asmens organo narys gali sudaryti sandorį su juridiniu asmeniu, kurio organo narys jis yra; apie tokį sandorį jis privalo nedelsdamas pranešti kitiems juridinio asmens organams šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka arba juridinio asmens dalyviams, jei juridinio asmens steigimo dokumentai ar atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai aiškiai nenustato kitos informavimo tvarkos.
36. Vienasmenio juridinio asmens valdymo organo pareigos reglamentuojamos ne tik CK, bet ir specialiuosiuose įstatymuose. Vadovas, be kita ko, atsako už finansinės atskaitomybės parengimą (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 2, 3, 4 punktai), tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis) bei bankroto bylos inicijavimą laiku ir bendrovės dokumentų ir turto perdavimą bankroto administratoriui (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalis, 10 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017).
37. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip. Juridinio asmens valdymo organo nario civilinę atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio nuostatas lemia jo pareiga veikti išimtinai juridinio asmens interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-686/2017).
38. Kadangi bendrovės valdymo organo civilinė atsakomybė yra deliktinė, siekiant, kad iš buvusių vadovų būtų priteistas žalos atlyginimas, būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai).
39. Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Bendrovės valdymo organo narys, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-548-969/2018; 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-1075/2020).
40. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, iš esmės visi skundo argumentai yra susiję su pirmosios instancijos teismo netinkamai atliktu į bylą pateiktų rašytinių įrodymų vertinimu.
41. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą. Vertindami šalių pateiktus įrodymus, teismai remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018 72 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).
42. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-222-611/2018 26 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju.
43. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad kasacinis teismas savo nuosekliai formuojamoje praktikoje dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo yra nurodęs, jog įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486-687/2015; 2016 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016 17 punktas; 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017 47 punktas; kt.).
44. Taigi, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktas).
Dėl reikalavimo solidariai iš atsakovų M. S. ir M. V. priteisti 77 405,59 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą (ne)pagrįstumo
45. Bendrovės bankroto administratorė nurodė, kad Bendrovės kasoje 2017 m. sausio 16 d. buvo apskaityta 77 405,59 Eur suma, tačiau ji jai nebuvo perduota, todėl ieškiniu buvo prašoma solidariai iš buvusių Bendrovės vadovų – atsakovo M. S. ir atsakovės M. V., priteisti Bendrovei 77 405,59 Eur turtinės žalos atlyginimą.
46. Pažymėtina, kad bendrovės turto netinkamu saugojimu, iššvaistymu ar kitokiais veiksmais padaryta žala nustatoma pagal faktus: yra konkretaus turto ar nėra. Bendrovės patvirtintame balanse esantys duomenys yra tinkama ir leistina įrodinėjimo priemonė žalos dydžiui ir faktui įrodyti, tačiau, vertinant jame esančius duomenis, reikia vadovautis įrodymų visumos taisykle – patvirtinto balanso finansiniai rodikliai turi būti vertinami kartu su kitais įrodymais ir iš jų visumos turi būti sprendžiama, ar balanse esantys duomenys patvirtina įmonei padarytos žalos faktą ir jos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013; 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-415/2015; kt.).
47. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2017 m. rugsėjo 15 d. vykusiame Bendrovės akcininkų susirinkime buvo svarstyti klausimai dėl finansinės atskaitomybės už 2016 metus tvirtinimo (finansinė atskaitomybė nepatvirtinta), bendrovės skolų kapitalizavimo ir nuolatinių veiklos kaštų mažinimo. Akcininkų susirinkime nutarta atlikti Bendrovės veiklos finansinį, buhalterinį ir teisinį auditą, atlikti bendrovės kasos inventorizaciją ir, ją atlikus, Bendrovės kasoje esančias lėšas perduoti naujajam Bendrovės vadovui M. S.. Jokių duomenų, patvirtinančių, kad Bendrovės kasoje buvusios lėšos naujajam vadovui M. S. faktiškai buvo perduotos, byloje nėra.
48. 2017 m. rugsėjo 19 d. Vilniaus apygardos teisme buvo priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi, kuri Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-531-370/2018, palikta nepakeista, Bendrovei iškelta bankroto byla.
49. Minėtoje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas, pasisakydamas dėl Bendrovės nemokumo, nurodė, kad nors iš Bendrovės kasos knygos matyti, jog kasos likutis 2016 m. gruodžio 28 d. buvo 77 646,52 Eur, tačiau šios Bendrovės balanse nurodytos sumos, konstatavęs, jog ši pinigų suma realiai neegzistavo, teismas neįskaičiavo į Bendrovės realiai turimą turtą (nutarties 55 punktas).
50. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė M. V. tvirtino, kad minėti pinigai buvo panaudoti atsiskaitant su trečiaisiais asmenimis (R. S. K. (R. S. K.), J. P. (J. P.), L. S. (L. S.) ir S. S. (S. S.)) pagal 2014 m. gegužės 28 d. Bendradarbiavimo sutartį už atliktus darbus. Šie tretieji asmenys, atsakovės teigimu, buvo „Inwestbud Holding“ darbuotojai, komandiruoti dirbti Bendrovės statybų objektuose, su kuriais buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais iš Bendrovės kasos pagal į bylą pateiktus kasos išlaidų orderius (e. bylos t. 2, b. l. 76–118).
51. Į bylą buvo pateiktas 2019 m. gegužės 24 d. „Inwestbud Holding“ patvirtinimas, kuriame nurodoma, kad šios įmonės darbuotojai atliko darbus UAB „Investbudas LT“ naudai, su jais UAB „Investbudas LT“ atsiskaitė grynaisiais pinigais pagal Bendrovės direktorės M. V. ataskaitas (e. bylos t. 3, b. l. 73, 75).
52. Teismui įpareigojus, bylos nagrinėjimo metu į bylą buvo pateiktas dar vienas „Inwestbud Holding“ 2020 m. birželio 18 d. raštas, pasirašytas valdybos pirmininko W. W. (W. W.), šias pareigas pradėjusio eiti nuo 2019 m. spalio 28 d., kuriuo patvirtinamos šios nagrinėjamai bylai reikšmingos aplinkybės: „Inwestbud Holding“ darbuotojai nuo 2014 m. birželio mėn. iki 2016 m. sausio mėn. atlikinėjo statybos darbus Bendrovės naudai; darbų Bendrovės naudai atlikimo metu „Inwestbud Holding“ darbuotojams būdavo suteiktos nemokamos atostogos; su darbuotojais atsiskaitinėjo Bendrovė; vienintelis asmuo, atsakingas už atsiskaitymą su fiziniais asmenimis, buvo atsakovė M. V.; „Inwestbud Holding“ darbuotojas R. O. (R. O.) informuodavo M. V., kokios sumos už atliktus darbus turi būti išmokamos „Inwestbud Holding“ darbuotojams.
53. Iš atsakovės M. V. į bylą pateiktų susirašinėjimų el. paštu su R. O., vykusių nuo 2014 m. spalio mėn. iki 2016 m. gegužės mėn., matyti, kad R. O. siųsdavo jai atliktų darbų protokolus, kuriuose būdavo pateiktos darbų kainos, bei nurodydavo, kam ir kokias sumas reikia išmokėti (e. bylos t. 4, b. l. 11–19; 37–41).
54. 2014 m. gegužės 28 d. tarp Bendrovės ir „Inwestbud Holding“ sudarytos bendradarbiavimo sutarties 4 straipsnio 1 punkte numatyta, kad atsiskaitymas tarp šalių ir atlygis už suteiktas paslaugas turėjo būti atliekamas pagal sąskaitas faktūras, išrašytas pagal kiekybinę ir kokybinę ataskaitą, kurioje nurodytas sutartis arba užsakymo objektas, pasirašytas abiejų šalių atstovų.
55. Atsakovės M. V. teigimu, „Inwestbud Holding“ neišrašydavo sąskaitų faktūrų už jų darbuotojų atliktus darbus ir suteiktas paslaugas, todėl nebuvo galimybės tinkamai tvarkyti buhalterinės apskaitos dokumentų. Ši atsakovės pateikta versija bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigta.
56. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas apsunkina galimybes nustatyti įmonės turto sudėtį ir kiekį, jo panaudojimo teisėtumą, taip pat ir galimos žalos įmonei padarymą, jei turtas neišsaugotas ar panaudotas ne įmonės tikslais, tačiau vien netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas savaime nesukelia bendrovei žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248/2016 23 punktas).
57. Taigi, nors netinkamas buhalterinės apskaitos bendrovėje organizavimas yra neteisėtas veiksmas, tačiau žalos atlyginimo prievolė dėl to vadovui kyla tik tuo atveju, jei nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos, o žala, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti nustatyta tik tuo atveju, jei dėl netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo yra be pagrindo prarastas bendrovės turtas arba atsiranda kitų turtinių neigiamų pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-378/2017 17 punktas).
58. Byloje nagrinėjamas klausimas, susijęs su buhalterinės apskaitos tvarkymu, reikalauja specialių žinių, tačiau, nors bylos nagrinėjimo metu ir buvo keliamas klausimas dėl poreikio šioje byloje atlikti buhalterinę ekspertizę, ieškovė, siekdama įrodyti, kad Bendrovei buvo padaryta turtinė žala, CPK 212 straipsnyje įtvirtinta įrodinėjimo priemone nepasinaudojo, todėl sprendimas pagrįstai buvo priimtas įvertinus į bylą pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių bei liudytojo paaiškinimus.
59. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju Bendrovėje finansinės operacijos buvo atliekamos pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintas Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų taisykles, kadangi Bendrovės kasos knygoje nebuvo apskaityti į bylą pateikti kasos išlaidų orderiai, o tai tikėtina ir sąlygojo situaciją, kad Bendrovės finansiniuose dokumentuose be pagrindo atsispindėjo pinigai, kurie faktiškai buvo išmokėti atsiskaitant su trečiaisiais asmenimis už Bendrovės naudai atliktus darbus.
60. Atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą ir į Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartyje konstatuotas aplinkybes, susijusias su 77 646,52 Eur suma, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, kad, nors Bendrovės buhalterinė apskaita nebuvo tinkamai tvarkoma, tačiau šiuo konkrečiu atveju tokiais atsakovų neteisėtais veiksmais Bendrovei nebuvo padaryta jokia reali žala, nes nėra pagrindo išvadai, kad pinigai buvo panaudoti ne Bendrovės tikslais.
61. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška, todėl, nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias teisės nuostatas, vien kitokia apelianto nuomonė dėl byloje susiklosčiusių aplinkybių vertinimo ir dėl jo pareikštų reikalavimų pagrįstumo, nenurodant iš esmės jokių teisinių argumentų kuo toks pažeidimas pasireiškė, šiuo atveju nesuteikia pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis.
62. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad neįrodžius vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – žalos atsiradimo fakto, ieškinio reikalavimas atlyginti žalą pagrįstai buvo atmestas.
Dėl bylos procesinės baigties
63. Nurodytų argumentų pagrindu spręstina, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos išvados yra teisėtos, o apeliacinio skundo argumentai jų nepaneigia, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
64. Netenkinus apeliacinio skundo, teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą, įgyja atsakovai ir trečiasis asmuo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).
65. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė M. V. už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 400 Eur teisinės pagalbos išlaidų, atsakovas M. S. – 490 Eur teisinės pagalbos išlaidų, o trečiasis asmuo „Inwestbud Holding“ – 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų.
66. Kadangi atsakovų ir trečiojo asmens už atsiliepimų į apeliacinį skundą parengimą patirtos išlaidos yra tinkamai pagrįstos, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 papunktyje nurodyto maksimalaus dydžio, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, jos visa apimtimi priteistinos atsakovams ir trečiajam asmeniui iš pradinės ieškovės BUAB „Investbudas LT“ teisių perėmėjo R. D..
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei M. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš ieškovo R. D. (R. D.) (gim. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) 400 (keturis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti atsakovui M. S. (M. S.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš ieškovo R. D. (R. D.) (gim. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) 490 (keturis šimtus devyniasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Lenkijos įmonei „Investbud Holding“ Sp.z.o.p.Sp.k iš ieškovo R. D. (R. D.) (gim. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) 500 (penkis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.