Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2020-12-14 · Civilinė byla Nr. e2-1178-232/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2020-12-14Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-12-07Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-12-14
Bylos Nr.
e2-1178-232/2020
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01402-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Liuda Uckienė
Ieškovas
UAB „Investbudas LT“
Atsakovas
M. S., M. V.
Trečiasis asmuo
Lenkijos įmonė „Investbud Holding“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1178-232/2020Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01402-2018-3Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.2.4.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 14 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė,sekretoriaujant Aleksui Navickui,dalyvaujant: ieškovo UAB „Investbudas LT“ atstovui advokatui M. V.,

atsakovų atstovėms advokatei B. R. ir I. D., trečiojo asmens atstovui A. V.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Investbudas LT“ ieškinio pareiškimą atsakovams: M. S. ir M. V., trečiasis asmuo Lenkijos įmonė „Investbud Holding“ sp.z.o.p.sp.k. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

I.GINČO ESMĖ

1. Ieškovas BUAB „Investbudas LT“ (toliau – ir ieškovas) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo M. S. (toliau – ir atsakovas) 10 664,83 Eur sumą, priteisti solidariai iš atsakovų M. S. (toliau - ir atsakovas) ir M. V. (toliau ir atsakovė) 77 405,59 Eur dydžio turtinę žalą, priteisti iš atsakovų 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 12 12 nutartimi UAB „Investbudas LT“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Opek“. BUAB „Investbudas LT“ nuo 2013 08 22 iki 2016 11 07 vadovavo atsakovė M. V., o nuo 2016 11 07 iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Investbudas LT“ vadovu buvo atsakovas M. S..

3. Paaiškino, kad 2016 10 19 buvusiam įmonės vadovui M. S. kasos išlaidų orderio Nr. IIB000000044 pagrindu buvo išmokėta 160 000 PLN suma. Piniginių lėšų, gautų pagal 2016 10 19 kasos išlaidų orderį, panaudojimo patvirtinimui atsakovas pateikė 2018 01 02 kasos išlaidų orderį, kurio pagrindu bendrovei SOB INVESTPROJECT SP.Z.O.O. buvo išmokėta 113 945 PLN. Likusių 46 055 PLN arba 10 664,83 Eur piniginių lėšų, panaudojimą galinčių patvirtinti dokumentų atsakovas administratoriui nepateikė. Tuo atveju, jei pinigus gavęs atskaitingas asmuo gautų pinigų nepanaudojo ir dėl to neturi jokių pateisinamųjų dokumentų, visus nepanaudotus pinigus atskaitingas asmuo turi grąžinti į įmonės kasą arba sąskaitą banke. Atsakovui M. S. yra atsiradusi prievolė grąžinti ieškovui 10 664,83 Eur 2016 10 19 kasos išlaidų orderio Nr. IIB000000044 pagrindu jam išmokėtą, tačiau nepanaudotą piniginių lėšų sumą.

4. Nurodė, kad įmonės kasoje buvo apskaityta 77 405,59 Eur suma. Administratorius dėl piniginių lėšų grąžinimo kreipėsi į paskutinį BUAB „Investbudas LT“ vadovą M. S., kuris informavo, jog įmonės kasoje buvusių piniginių lėšų grąžinti negali, nes už piniginių lėšų priėmimą, išmokėjimą bei naudojimą įmonėje tiek iki jam pradedant vadovauti įmonei, tiek jo vadovavimo laikotarpiu buvo atsakinga atsakovė M. V.. Atsakovas M. S. nurodė, jog jam pradėjus vadovauti įmonei, kasoje buvusių piniginių lėšų atsakovė M. V. neperdavė, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Teigė, kad atsakovo pateiktas atsakymas bei paaiškinimai nešalina jo civilinės atsakomybės dėl įstatyme numatytos prievolės, perduoti bankroto administratoriui įmonės apskaitoje buvusį turtą, neįvykdymo. Pažymėjo, kad administratoriui nebuvo perduoti dokumentai, patvirtinantys, kad atsakovas M. S. būtų paskyręs atsakovę M. V. atsakingu asmeniu už piniginių lėšų priėmimą, išmokėjimą bei naudojimą įmonėje. Tai pat administratoriui nebuvo pateiktas dokumentų ir turto priėmimo perdavimo aktas, patvirtinantis, koks turtas ir kokia apimtimi buvo perduotas atsakovui M. S., pastarajam perėmus vadovavimą iš atsakovės M. V.. Administratoriui atsakovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jis būtų ėmęsis veiksmų dėl kasoje buvusių pinigų likučio perėmimo.

5. Pažymėjo, kad įmonei vadovavę atsakovai turėjo pareigą užtikrinti racionalų ir tikslingą įmonės turto – piniginių lėšų panaudojimą, finansinio turto apsaugą ir jo apskaitą. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovai atmestinai ir aplaidžiai vykdė įmonės veiklą, nesirūpino įmonės turto apskaita bei kontrole ir pažeidė CK 2.87 straipsnyje nustatytas pareigas, jiems, kaip atsakingiems už įmonės apskaitoje esančio turto neišsaugojimą bei neperdavimą administratoriui, kyla prievolė atlyginti tuo padarytą žalą įmonei ir jos kreditoriams. Paaiškino, jog atsižvelgiant į tai, kad nėra galimybės nustatyti dėl kurio iš atsakovų kaltės įstatyme numatyta prievolė perduoti įmonės kasoje buvusių piniginių lėšų nebuvo įvykdyta, atsakomybė už įmonės apskaitoje esančio turto neišsaugojimą, laikytina solidaria. Atsakovai privalo solidariai atlyginti ieškovui padarytą 77 405,59 Eur dydžio turtinę žala.

Atsiliepimas

6. Atsakovė M. V. atsiliepimu prašė ieškovo ieškinį atsakovei atmesti, priteisti iš ieškovo bankroto administravimui skirtų lėšų bylinėjimosi išlaidas.

7. Nurodė, kad nėra jokių teisinių pagrindų kilti atsakovės atsakomybei. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė buvo įmonės vadove iki 2016 10 19, o ieškovas nurodo kasos likutį buvusį 2017 01 16. Ieškovas nepateikia jokių įrodymų, kad šis likutis buvo susidaręs 2016 10 19, todėl ieškovo reikalavimas atsakovės atžvilgiu yra visiškai nepagrįstas.

8. Paaiškino, kad 79 793,85 Eur dydžio piniginės lėšos buvo panaudotos atsiskaitant su trečiaisiais asmenimis pagal 2014 05 28 sutartį su Lenkijos bendrove Invvestbud Holding už atliktus darbus. Teigė, kad atsakovė negali būti laikoma atsakinga už kasos likutį.

9. Nurodė, kad atsakovas niekada nesiėmė jokių veiksmų dėl tariamo įmonės kasoje buvusio pinigų likučio perėmimo iš atsakovės, nepateikė jai reikalavimo perduoti šiuos pinigus, tuo patvirtindamas, kad jam buvo puikiai žinoma informacija apie piniginių lėšų panaudojimą bei kasos trūkumo nebuvimą.

10. Nurodė, kad teismas turėtų spręsti klausimą dėl sankcijos ieškovo bankroto administratoriui taikymo. Pažymėjo, kad atsiliepime nurodytas aplinkybes patvirtinantis dokumentai buvo teikti ieškovo bankroto administratoriui 2018 06 18 elektroniniu laišku, todėl jam iki ieškinio pateikimo buvo žinoma, jog piniginės lėšos buvo panaudotos bendrovės veiklai vykdyti. Ieškovas privalėjo įvertinti pateiktus įrodymus ir nereikšti ieškinio atsakovės atžvilgiu. Ieškovas bankroto administratorius, pareiškęs akivaizdžiai ir jam žinomai nepagrįstą ieškinį, elgiasi nesąžiningai, netinkamai vykdo savo kaip bankroto administratoriaus pareigas ir piktnaudžiauja civiliniu procesu.

11. Atsakovas M. S. atsiliepimu prašė atmesti ieškovo ieškinį kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

12. Paaiškino, kad administratoriui buvo perduota 2017 06 30 sąskaita-faktūra Nr. 22/06/17, kuri buvo išrašyta įsigyjant statybines medžiagas iš BST Invest Sp.z.o.o. Pastarosios buvo panaudotos vykdant statybos darbus objekte (duomenys neskelbtini). Sąskaitoje-faktūroje nurodyta, jog ji buvo apmokėta grynaisiais pinigais, t. y. lėšomis, kurias atsakovas gavo pagal 2016 10 19 kasos išlaidų orderį. Atsakovas apmokėjo už pirktas ir bendrovės veikloje sunaudotas statybines medžiagas 2 135,29 PLN (494,46 Eur). Nurodė, kad bankroto administratoriui pateikė 2017 12 29 sąskaitą-faktūrą Nr. 1//12/2017 UE, kuri taip pat buvo apmokėta grynaisiais pinigais iš lėšų, atsakovo gautų pagal 2016 10 19 kasos išlaidų orderį. Sąskaita faktūra buvo išrašyta už Inwestbud holding suteiktas teisines paslaugas. Sumokėta pinigų suma sudaro 6 463,65 PLN (1 496,77 Eur). Teigė, kad pinigų panaudojimą tinkamai pagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais, tačiau administratorius šių dokumentų nevertino.

13. Paaiškino, kad 2018 05 30 raštu informavo administratorių, jog atsakovui 2016 11 07 tapus įmonės vadovu, bendrovės kasoje esančios lėšos jam perduotos nebuvo. Nuo 2013 08 22 iki 2016 11 07 įmonei vadovavo atsakovė M. V., kuri disponavo kasoje buvusiais pinigais net ir po to, kai nuo 2016 11 07 įmonės vadovu buvo paskirtas atsakovas. Atsakovė visuomet vykdė mokėjimus grynais pinigais, pasirašinėjo kasos išlaidų ir pajamų dokumentus, įnešdavo grynuosius pinigus į bendrovės atsiskaitomąją sąskaitą, esančią banke, juos iš banko išimdavo. Atsakovas grynaisiais pinigais nedisponavo, nors ne kartą ragino buvusią vadovę jam perduoti įmonės kasoje buvusius pinigus, tačiau pastaroji iki pat bankroto bylos iškėlimo šios pareigos nevykdė. Nurodė, kad 2016 11 09 bendrovės kasoje buvo 83 266,20 Eur. Ši pinigų suma atsakovui perduota nebuvo.

14. Teigė, kad ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų jam neperduodant kasoje buvusių grynųjų pinigų. Ieškovas neįrodė, jog buvusi UAB „Investbudas LT“ vadovė M. V. perdavė atsakovui grynuosius pinigus ir kad pastaraisiais atsakovas disponavo.

15. Trečiasis asmuo Lenkijos įmonė „Investbud Holding“ sp.z.o.p.sp.k.(toliau - ir Holdingas) atsiliepimu su ieškiniu nesutiko

16. Nurodė, kad kaip atsiliepime į ieškinį teigė atsakovas M. S., pagal ieškovo nurodytą kasos išlaidų orderį iš ieškovo kasos paimti pinigai buvo panaudoti ieškovo interesams. Šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, o tai patvirtinančius buhalterinės apskaitos dokumentus atsakovas yra perdavęs bankroto administratoriui. Dėl kokios priežasties bankroto administratorius neįvertino šiuos duomenis reikšdamas ieškinį atsakovams, trečiajam asmeniui nėra žinoma. Lėšos buvo panaudotos atsiskaitant su ieškovo kreditoriais: BST Invest Sp.z.o.o., „Inwestbud holding“ ir kitais kreditoriais, pagal ieškovui pateiktas sąskaitas-faktūras.

17. Trečiasis asmuo sutinka su nurodytu ieškovo argumentu bei patvirtina, kad M. S. su trečiuoju asmeniu už pastarojo ieškovui suteiktas paslaugas atsiskaitė grynaisiais pinigais. Iš atsakovo \pateikto atsiliepimo bei jo priedų taip pat yra matoma, kad atsakovas visus įrodymus, pagrindžiančius ieškovo lėšų panaudojimą ieškovo interesais yra perdavęs bankroto administratoriui. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas M. S. pateikė bankroto administratoriui įrodymus apie tai, kad jo iš ieškovo kasos paimti grynieji pinigai buvo panaudoti ieškovo interesais, tuo tarpu ieškovas nepateikė iš esmės jokių įrodymų pagrindžiančių, kad šios lėšos buvo panaudotos ne ieškovo interesais, nagrinėjamu atveju yra labiau tikėtina, kad atsakovo paimtos ieškovo lėšos buvo panaudotos atsiskaitymams su ieškovo kreditoriais pagal ieškovui išrašytas sąskaitas-faktūras, t.y. panaudotos ieškovo interesais. Dėl to ieškovo reikalavimas atsakovui M. S. dėl 10 664,83 Eur sumos priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas.

18. Trečiasis asmuo nesutiko, kad atsakovai bendrais veiksmais padarė ieškovui 77 405,59 Eur žalą neperdavę šios grynųjų pinigų sumos buvusios įmonės kasoje, bankroto administratoriui. Pažymėjo, kad atsakovas M. S. yra nurodęs savo atsiliepime į ieškinį, kad būtent buvusi ieškovo vadovė, atsakovė M. V., prieš atsakovui M. S. tampant ieškovo vadovui, neperdavė jam ieškovo kasoje buvusių grynųjų pinigų. Atsakovas su atsiliepimu pateikė įrodymus, kad prieš atsakovui tampant ieškovo vadovu bendrovės kasoje buvo 83 266,20 Eur grynųjų pinigų. Atsakovė, kaip buvusi ieškovo vadovė, ne kartą buvo raginama ir įpareigojama perduoti atsakovui grynuosius pinigus esančius ieškovo kasoje, tačiau pinigai atsakovui kaip naujam ieškovo vadovui taip ir nebuvo perduotos.

19. Atsižvelgiant, kad ieškovui yra pradėta nemokumo procedūra ir visi su įmonės valdymu susiję dokumentai, tame tarpe ir buhalterinės apskaitos dokumentai, yra perduoti bankroto administratoriui, kuris yra savo srities profesionalas, būtent bankroto administratoriaus pareiga yra įvertinus visus įmonės dokumentus nustatyti įmonės vadovų atsakomybės ribas ir jų dydį. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius to neatliko, o reikalauja bendrovei padarytą žalą priteisti iš abiejų atsakovų solidariai. Nors kaip yra nurodyta solidari šalių atsakomybė nėra įstatymo preziumuojama, o įrodymų apie bendrais atsakovų veiksmais padarytą žalą ieškovas nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas Konstatuoja:

Ginčo esmė

20. Ginčas byloje yra kilęs dėl deliktinės atsakomybės taikymo, bankrutuojančiai bendrovei, neteisėtais jos buvusių vadovų veiksmais (neveikimu ) padarytos žalos (nuostolių) atlyginimo.

21. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą, taip grąžinant jį į padėtį, buvusią iki delikto padarymo (lot. restitutio in integrum) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 03 02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017, 27 punktas; 2019 12 02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019, 92 punktas).

22. Deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančios nuostatos taikomos tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus (CK 2.81 straipsnio 1 dalis). Uždarųjų akcinių bendrovių ir akcinių bendrovių atveju bendrovės vadovas yra vienasmenis valdymo organas, kuris veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, išskyrus Akcinių bendrovių įstatymo (toliau - ABĮ) 37 straipsnio 10 dalyje numatytus atvejus, kai bendrovės įstatuose nustatytas kiekybinis atstovavimas bendrovei. Bendrovės vadovas savo veikloje turi pareigą vadovauti įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais (ABĮ 37 straipsnio 7 dalis). Vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų.

23. Deliktinė civilinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (CK 6.246–6.250 straipsniai). Sprendžiant dėl deliktinės civilinės atsakomybės, ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą, jos dydį ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis).

24. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 246 straipsnio 1 dalyje ir 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintas teisės normas, yra pripažįstama, kad jose yra įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė – kompensacinės civilinės atsakomybės funkcijos įgyvendinimas, užtikrinant, kad nukentėjęs asmuo gautų jo teisių pažeidimu padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 02 22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-969/2017, 16 punktas; 2019 12 02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019, 93 punktas).

25. Pagal generalinio delikto taisyklę deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindas yra bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Šioje normoje įtvirtintas vadinamasis protingo, apdairaus, rūpestingo žmogaus (lot. bonus pater familias) elgesio standartas, pagal kurį kiekvieno žalą padariusio asmens veiksmai vertinami jų atitikties nurodytiems standartams aspektu, o nukrypimas nuo šio standarto lemia asmens veiksmų neteisėtumą ir kaltės egzistavimą. Pripažįstama, kad asmens elgesys neatitinka atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standarto, kai asmuo nėra tiek atidus ir rūpestingas, kiek esant analogiškoms aplinkybėms būtų galima protingai reikalauti iš apdairaus asmens. Jeigu tokiu neteisėtu elgesiu padaroma žalos kitam asmeniui ar turtui, kurią su neteisėtais asmens veiksmais sieja priežastinis ryšys, tai sudaro pagrindą iš atsakingo asmens reikalauti žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 11 29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012; 2017 03 02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017, 28, 29 punktai).

26. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 01 08 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016 39 punktą).

27. CK 2.87 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams.

28. CK 2.87 straipsnio 7 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip. Juridinio asmens valdymo organo nario civilinę atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio nuostatas lemia jo pareiga veikti išimtinai juridinio asmens interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 05 26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-686/2017, 13 punktas).

29. ABĮ 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Ši bendrovės vadovo pareiga teismų praktikoje taip pat suformuluota kaip pareiga veikti išimtinai bendrovės interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 02 08 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018 50 punktas). Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Įmonės vadovas (vienasmenis ar kolegialus) privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Taigi įmonė ir jos valdymo organai (kolegialūs ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, nepriešpriešinti įmonės interesų visuomenės interesams. Dėl šios priežasties įmonės vadovo (vienasmenio ar kolegialaus) civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia prieš įmonės interesus, tiek tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustačius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 05 25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2013 11 20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2013).

30. UAB „Investbudas LT“ yra 2013 metais įsteigta uždaroji akcinė bendrovė, kurios pagrindinė veikla iki bankroto bylos iškėlimo buvo statybos darbai (pastatų renovacijos, apšiltinimo darbai), bendrovės 70 proc. akcijų priklauso Lenkijos Komanditinei ribotos atsakomybės bendrovei „Investbud holding“ (toliau – Holdingas) ir 30 proc. akcijų buvusiai vadovei atsakovei M. V.. Savo ruoštu Holdingo akcininkai yra broliai M. ir B. S..

31. Ieškovas 2014-05-28 sudarė bendradarbiavimo sutartį su Holdingu, kurią pasirašant Lenkijos įmonę atstovavo ir sutartį pasirašė valdybos pirmininkas B. S. ir valdybos pirmininko pavaduotojas M. S. (atsakovas šioje byloje), ieškovą atstovavo ir sutartį pasirašė tuometinė jo direktorė M. V. (atsakovė šioje byloje). Sutarties 3 straipsniu šalys išreiškė valią nuolat bendradarbiauti, atlikti darbus ir teikti paslaugas pagal atskiruose susitarimuose ar sutartyse išdėstytas sąlygas, kurios yra susijusios su šia bendradarbiavimo sutartimi. Šalys susitarė, jog kiekvieną kartą susitars ir sudarys atskirus užsakymus arba konkrečias sutartis, kiekviena šalis, bendradarbiaudama tarpusavyje, kiekvieną kartą gali veikti kaip rangovas arba užsakovas. Sutarties 3 straipsnio 1 punkte šalys įsipareigojo laiku vykdyti 2 straipsnio 2 punkte minimas sutartis. Rangovas galėjo būti atleistas nuo įsipareigojimo laikytis 3 straipsnio 1 punkte nurodyto įsipareigojimo tik gavęs raštišką užsakovo sutikimą. Sutarties 4 straipsnyje numatyta, kad atsiskaitymas tarp šalių ir atlygis už abipusiai suteiktas paslaugas bus atliekamas pagal sąskaitą faktūrą, išrašytą pagal kiekybinę ir kokybinę ataskaitą, kurioje tinkamai ir kokybiškai nurodytas sutarties arba užsakymo objektas, minimas 2 straipsnio 2 punkte, pasirašytą abiejų šalių atstovų.

32. Bendrovės direktore nuo 2013 08 20 iki 2016 10 19 buvo atsakovė M. V., nuo 2016 11 07 iki 2018 02 27 ieškovo direktoriumi buvo atsakovas M. S., o nuo 2018 02 27 ieškovą administruoja teismo paskirtasis bankroto administratorius

33. M. S. informavo, kad įmonės kasoje buvusių piniginių lėšų grąžinti negali, nes už piniginių lėšų priėmimą, išmokėjimą bei naudojimą įmonėje tiek iki jam pradedant vadovauti įmonei, tiek jo vadovavimo laikotarpiu buvo atsakinga buvusi M. V., kad jam pradėjus vadovauti įmonei, grynųjų pinigų buvusių kasoje atsakovė M. V. naujajam vadovui neperdavė, tačiau nėra pateikęs jokių dokumentų priėmimo - perdavimo aktų ar kitokių rašytinių įrodymų, kad perimant įmonės vadovavimą minėta pinigų suma jam nebuvo perduota ar kad už kasos darbo organizavimą ir joje saugomus grynuosius pinigus atsakinga buvo paskyręs atsakovę M. V., kad ji ar kuris nors kitas ieškovo darbuotojas atliko kasininko funkcijas. Atsakovas byloje nėra pateikęs ir įrodymų, kad jam perimant vadovavimą buvo nustatytas piniginių lėšų trūkumas ar kad jis ėmėsi kokių nors aktyvių veiksmų, siekdamas išsiaiškinti šio trūkumo atsiradimo priežastis ar išreikalauti pinigines lėšas iš kaltų jų praradimu asmenų.

34. Teismas pažymi, kad dar prieš ieškovo vadovu paskiriant atsakovą M. S. (paskirtas 2016 11 07), akcininkų susirinkime, vykusiame 2016 09 27, antruoju darbotvarkės klausimu buvo svarstyta grynųjų pinigų išlaidos nuo bendrovės veiklos pradžios ir nutarta, kad iki 2016 10 16 įmonės direktorė M. V. parengs ir perduos akcininkams grynųjų pinigų išlaidų nuo bendrovės veiklos pradžios ataskaitas ir kad per 14 dienų įvyks posėdis dėl ataskaitų tvirtinimo, taip pat nuspręsta, kad akcininkams patvirtinus ataskaitų suvestinę visiems banko pavedimams bus reikalingas dviejų asmenų: abiejų atsakovų elektroninis patvirtinimas. Tačiau byloje nėra duomenų, kad naujasis bendrovės vadovas būtų reikalavęs įgyvendinti šiuos akcininkų susirinkimo sprendimus, iki kreditoriaus kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo ar ėmęsis priemonių išieškoti nuostolis, jei manė, kad tokių įmonei padarė buvusi vadovė.

35. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad pareiškimas dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo buvo paduotas Vilniaus apygardos teismui 2017 09 13, bankroto administratorius atrinktas 2017 09 23. Ir tik tuo pat metu, 2017 09 15 vykusiame ieškovo akcininkų susirinkime svarstyti klausimas dėl finansinės atskaitomybės už 2016 metus tvirtinimo (atskaitomybė nepatvirtinta), bendrovės skolų kapitalizavimo bei nuolatinių veiklos kaštų sumažinimo klausimai bei nutarta atlikti veiklos finansinį, buhalterinį ir teisinį auditą, atlikti bendrovės kasos inventorizaciją ir ją atlikus kasoje esančias lėšas perduoti naujajam vadovui M. S.. Tačiau tai taip ir nebuvo padaryta.

36. Darytina išvada, jog naujai paskirtasis ieškovo direktorius ilgą laiką nesiėmė reikiamų veiksmų dėl įmonės kasoje buvusio pinigų likučio nustatymo ir perėmimo iš atsakovės, nepaisant 2016 09 27 susirinkimo nutarimų, nepateikė jai reikalavimo perduoti šiuos pinigus, nepaskyrė ir atsakingo už kasos vedimą asmens.

37. Atsakovė teigė negalinti būti atsakinga už kasos likutį, nes įmonės vadove buvo tik iki 2016-10-19, tuo tarpu kasos likutis yra nustatytas 2017-01-16 dienai, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog toks pat likutis buvo ir vadovų pasikeitimo dieną (2016-10-19). Tačiau atsakovė nepateikė ir įrodymų, kad tinkamai perdavė kasą naujajam bendrovės vadovui M. S. priėmimo perdavimo aktu.

38. 2017 12 12 Vilniaus apygardos teismo nutartimi ieškovui buvo iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2018 02 15 Lietuvos apeliaciniam teismui palikus galioti Vilniaus apygardos tesimo 2017 12 12 nutartį. Minėtoje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas nurodė (nutarties 55 punktas), kad nors 77 646,52 Eur sumai pagrįsti bendrovė (ieškovas šioje byloje) buvo pateikusi kasos knygą, iš kurios buvo matyti, kad kasos likutis 2016-12-28 buvo 77 646,52 Eur, tačiau teismui abejonių dėl šios sumos egzistavimo sukėlė pateiktas 2017-11-08 kreditorių sąrašas, iš kurio buvo matyti, kad įmonė bylos nagrinėjimo dieną mokėtinų skolų turėjo už 162 213,89 Eur, tame tarpe ir skolų įmonės darbuotojams ir būtent dėl įsipareigojimų nevykdymo kreditoriai kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovas (minėtoje byloje atsakovas) nenurodė argumentų, dėl kokių priežasčių lėšos, nurodomos, kaip esančios kasoje, nebuvo panaudotos pradelstiems įsipareigojimams dengti, taip pat nepaaiškino, kodėl, siekiant atsiskaityti su pareiškėjais, kreiptasi į teismą su prašymu leisti iš areštuotų sąskaitų išmokėti lėšas, jei įmonė turėjo daug didesnę grynųjų pinigų sumą įmonės kasoje. Todėl apeliacinės instancijos teismas nurodė neturįs pagrindo, šią įmonės balanse nurodytą sumą įskaičiuoti kaip įmonės realiai turimą turtą. Kad ieškovas buvo įsiskolinęs įvairiems subrangovams už atliktus darbus patvirtina ir teismų informacinės sistemos duomenys, pagal kuriuos teismai išnagrinėję bylas priteisė įsiskolinimus iš ieškovo.

39. Paraleliai atsakovė M. V. iškėlė ir kitą versiją, kad 79 793,85 Eur piniginės lėšos buvo panaudotos atsiskaitant su trečiaisiais asmenimis pagal 2014-05-28 sutartį, su Lenkijos bendrove Invvestbud Holding už atliktus darbus. Šie tretieji asmenys atsakovų paaiškinimais, tai Holdingo darbuotojai: R. S. K., J. P. ir L. ir S. S. komandiruoti dirbti ieškovo statybų objektuose, su kuriais buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais iš kasos pagal atsakovės M. V. į bylą pateiktus kasos išlaidų orderius.

40. Atsakovė su atsiliepimu į ieškinį pateikė eilę kasos išlaidų orderių kopijų ir nurodė, kad orderiuose nurodytos sumos buvo panaudotos atsiskaitant su Holdingo komandiruotais darbuotojais už bendrovės objektuose atliktus darbus, tačiau ne visi šie įrodymai atitinka rašytiniams įrodymams, keliamus reikalavimus: nurodytos kitos arba iš viso nenurodytos išmokėtų iš kasos sumų paskirtys, (pvz. išduodamo avanso paskirtis) kai kuriose nėra nurodytas sumas išdavusio asmens parašo, kai kuriose nėra atitinkamas sumas gavusio asmens parašo dar kituose trūksta išdavimo datos. Taigi, kasos apyvartos tvarkytos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintas Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų taisykles (toliau Taisyklės). Pagal Taisyklių 3-6 straipsnių nuostatas pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo finansininkas, o priėmus pinigus – ir kasininkas. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio kvitas, kurį pasirašo finansininkas ir kasininkas. Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo įmonės vadovas ir finansininkas. Jeigu pinigai išmokami pagal kasos išlaidų orderį asmeniui, kuris nėra tos įmonės darbuotojas, nurodomas fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, paso numeris ir gavėjo nurodyta gyvenamoji vieta. Pinigų gavėjas, priimdamas pinigus, pasirašo kasos išlaidų orderyje, kuriame įrašoma gautoji suma: žodžiais ir skaitmenimis. Jeigu pinigai išmokami pagal mokėjimo žiniaraštį, suma žodžiais nenurodoma. Išmokėti pinigus iš kasos asmenims, kurie nėra įmonės darbuotojai, leidžiama tik pagal kiekvienam asmeniui atskirai išrašytus kasos išlaidų orderius.

41. Taisyklių 16 straipsnyje įsakmiai numatyta, jog visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai: data, pinigų likutis kasoje darbo dienos pradžioje, kasos pajamų ir išlaidų orderių numeriai, iš ko priimta arba kam išmokėta pinigų suma pagal kiekvieną orderį, bendra gautų ir bendra išmokėtų per dieną pinigų suma, pinigų likutis kasoje darbo dienos pabaigoje, kasininko ir finansininko parašai.

42. Remiantis Taisyklių 17 straipsniu kasos knygoje kasininkas įrašo kiekvieną orderį. Kasdien, jeigu finansininko nenustatyta kitaip, baigiantis darbo dienai, kasininkas susumuoja dienos operacijas, įrašo kasos likutį ir atiduoda (jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, – išspausdina ir atiduoda) į buhalteriją antrąjį atplėšiamąjį lapą su kasos pajamų ir išlaidų dokumentais, kaip kasininko apyskaitą. Kasos knygoje pasirašo buhalterijos darbuotojas, priėmęs šiuos dokumentus.

43. Į bylą yra pateiktas 2019 05 24 Holdingo patvirtinimas, kuriame nurodoma, jog šios įmonės darbuotojai R. K., J. P. K. W. ir kt. buvo įdarbinti UAB „Investbudas LT“ ir pagal darbo sutartį ir atliko darbus UAB „Investbudas LT“ naudai už darbus UAB“ Investbudas LT“ atsiskaitė grynaisiais pinigais pagal pridėtą bendrovės direktorės M. V. ataskaitą. Patvirtinime nurodoma, kad visi komandiruoti darbuotojai dirbdami UAB Investbudas LT“ dirbo Holdinge ir buvo nemokamose atostogose. Atsakovė M. V. taip pat į bylą yra pateikusi visą eilę nepasirašytų darbų eigos protokolų kopijų.

44. Atsakovas M. S. yra pateikęs sąskaitą faktūrą 6 463,65 PLN už Holdingo suteiktas teisines paslaugas, tačiau nepateikė dokumentų įrodančių, kad tokios paslaugos buvo teiktos ir kad minėta sąskaita buvo apmokėta atsakovo, grynaisiais pinigais jo gautais pagal kasos išlaidų orderį, iš šalių pasisakymų teisme bei pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas iš esmės buvo dukterinė Holdingo, kuriam priklausė 70 ieškovo akcijų bendrovė. Abi įmones siejo tamprūs ekonominiai finansiniai ir verslo ryšiai M. S. atitinkamu laikotarpiu buvo ieškovo vadovu ir Holdingo akcininku bei teigia pagal kasos išlaidų orderį gautus 160 000 PLN pervedęs į holdingo sąskaitą.

45. Atsakyme į teismo, atsakovės rašymu siųstą užklausimą Holdingas nurodė, kad jo darbuotojai R. K., J. P., K. W., L. S., ir kiti statybininkai dirbę Holdinge pagal darbo sutartis nuo 2014 birželio iki 2016 m. sausio mėnesio iš tikrųjų dirbo UAB „Investbudas LT“ Taip pat nurodė, kad darbuotojams, tuo metu kai jie dirbdavo UAB „Investbudas LT“ buvo forminamos nemokamos atostogos Holdinge atsiskaitymas su jais buvo atliekamas nedalyvaujant Holdingui. B. W. dirbo pagal įsakymą kaip holdingo darbuotojas, R. O., būdamas Holdingo darbuotoju dirbo komandiruotėje, jiems buvo pavesta prižiūrėti atliekamus darbus, o atlyginimas jiems buvo mokamas Holdingo lėšomis. Vienintelis asmuo, atsakingas už finansinį atsiskaitymą su fiziniais darbuotojais buvo M. V., kuri turėjo daryti tai UAB „Investbudas LT“ lėšomis. Iš atsakovės M. V. į bylą pateikto susirašinėjimo el. paštu su R. O., nuo 2014 spalio mėn. iki 2016 m. gegužės mėn. matyti, kad R. O. siųsdavo tuometinei ieškovo vadovei atsakovei M. V. atliktų darbų protokolus kuriuose nurodydavo darbų kainas, ir nurodydavo kam juose nurodytas sumas reikia padalinti. Pvz. 2014 10 07 laiške jis nurodė, kad pagal pirmiau atsiųstus protokolus atlyginimų žmonėms suma yra 31 534 zlotų, kuriuos reikia padalinti: K. -28 234 zlotų 35 zlotų, P. 3 300 zlotų, taip pat prašė apmokėti darbuotojų nakvynes, kitas išlaidas.

46. 2019 08 27 nutartimi atnaujinęs bylos nagrinėjimą iš esmės teismas įtraukė į bylą trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų Holdingą ir įpareigojo pateikti duomenis ar Holdingo darbuotojai, dirbo UAB“ Investbudas LT“, jei taip kaip tai buvo įforminama, pateikti įsakymus dėl komandiruočių ar tokiems darbuotojams teiktų nemokamų atostogų, duomenis kaip šalys atsiskaitydavo tarpusavyje pagal 2014-05-28 sudarytą bendradarbiavimo sutartį. Išreikalavo ir gavo iš Socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus UAB „Investbudas LT“ darbuotojų sąrašus, iš kurių matyti, kad Holdingo darbuotojai įvairiais laikotarpiais dirbo UAB „Investbudas LT“. Įpareigojo atsakovę M. V. pateikti įrodymus, kada ir pagal kokius buhalterinius dokumentus jos ataskaitoje (protokoluose apie atliktus darbus) nurodytos sumos buvo apmokėtos. Įpareigojo ieškovą pateikti informaciją ar atsakovės su atsiliepimu pateikti kasos išlaidų orderiai buvo įtraukti į kasos knygą. Pasiūlė šalims atlikti buhalterinę ekonominę ekspertizę.

47. Pažymėtina, kad civiliniame procese įtvirtintas rungimosi principas nustato, kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Tai reiškia, kad teigiančioji arba tam tikrų aplinkybių konstatavimu suinteresuota šalis turi įrodyti tokias aplinkybes. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 0 08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-611/2016). Tačiau ieškovas, kuriam buvo perduoti bendrovės buhalteriniai dokumentai ekspertizės paskirti neprašė. Ieškovas taip pat nepateikė teismui nurodytos pateikti informacijos.

48. CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017, 28 punktas).

49. Kaip jau minėta Lietuvos apeliacinis teismas 2018 02 15 nutartyje nurodė, kad pateiktas 2016-12-28 datai kasos knygos likutis 77 646,52 Eur, kelia teismui abejonių dėl šios sumos egzistavimo. Šioje byloje pateikti anksčiau aptarti prieštaringi įrodymai taip pat neleidžia teigti, kad minėta suma egzistavo realiai. Konstatuotina, kad abu buvę vadovai netinkamai rūpinosi buhalterinės apskaitos tvarkymu, vienas kitam tinkamai neperdavė bendrovės turto keičiantis vadovams.

50. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmajame etape conditio sine qua non (būtina, privaloma sąlyga) testu (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija) nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrajame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Nustatant teisinį priežastinį ryšį, reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 06 04 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-469/2019, 35 punktas). Ši taisyklė nustato, jog solidariosios deliktinės atsakomybės alternatyviųjų priežasčių atveju priežastinis ryšys tarp keleto žalą padariusių asmenų veiksmų ir žalos preziumuojamas, o atsakovams tenka įrodinėjimo pareiga paneigti šią prezumpciją. Priežastinio ryšio prezumpcija galioja tik tuo atveju, jei negalima nustatyti, kurio iš atsakovų veiksmai buvo vienintelė žalos atsiradimo priežastis. Tam, kad įsigaliotų priežastinio ryšio prezumpcija alternatyviųjų priežasčių atveju, turi būti nustatytos šios aplinkybės: 1) du ar daugiau asmenų savo neteisėtais veiksmais sukėlė riziką, kuri teisiškai gali būti priskirta jiems, ir ji, tikėtina, lėmė žalos atsiradimą; 2) žala galėjo atsirasti dėl kiekvieno iš jų veiksmų; 3) dėl kurio konkrečiai veiksmų žala atsirado, negalima nustatyti.

51. Tačiau kasacinio teismo praktikoje ši taisyklė taikoma siaurai, kai ne dėl ieškovo kaltės objektyviai neįmanoma įrodyti buvus teisiškai reikšmingą priežastinį ryšį tarp konkretaus atsakovo veiksmų ir žalos atsiradimo. Ši prezumpcija negalima tuo atveju, jei neaišku, ar konkretus atsakovas atliko neteisėtus veiksmus. Nagrinėjamu atveju abiejų atsakovų, kaip įmonės vadovų, neteisėti veiksmai ieškinyje konstatuoti jų nedetalizuojant, tačiau byloje nepateikta patikimų įrodymų leidžiančių tikėtinai teigti, jog žala realiai padaryta, kad kasos likutis realiai egzistavo ir kad M. S. gautą avansą panaudojo ne ieškovo verslo tikslais.

52. Remiantis išdėstytu teismas konstatuoja, kad ieškovas neįrodė atsakovų visų civilinės atsakomybės sąlygų. Todėl ieškinys atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas 30 dienų laikotarpiu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Liuda Uckienė