- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-10-19
- Bylos Nr.
- 1-2381-990/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas
- Kaltinamasis
- V. S.
- Nukentėjusysis
- L. M.
- Advokatai
- Elena Žilėnienė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, 286 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
1. 2020 m. kovo 1 d. apie 20.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), V. S., būdamas neblaivus (nustatytas 1,91 promilės neblaivumas), konflikto su L. M., su kuria kartu gyvena ir veda bendrą ūkį, metu tyčia dešine ranka sugriebė L. M. už plaukų, už kurių kelis kartus patempęs išplėšė dalį plaukų, po ko kairės rankos delnu sudavė smūgį L. M. į kairę veido pusę, tokiu būdu sukėlė L. M. fizinį skausmą, taip pat pridėjęs prie L. M. pilvo peilį pagrasino L. M. ją nudursiąs. Tą pačią dieną apie 20.15 val. į įvykio vietą, t. y. į butą, esantį (duomenys neskelbtini), atvykus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams, V. S. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, aktyviais veiksmais panaudojęs fizinį smurtą siekė išvengti sulaikymo, t. y. dedant antrankius stangrino rankas, stumdėsi ir tyčia kairės rankos alkūne smūgiavo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Antrosios kuopos Antrojo būrio vyriausiajai patrulei E. M. į krūtinės ląstą, dėl ko ji nukrito ant grindų, pakaušio sritimi atsitrenkė į buto duris ir patyrė fizinį skausmą bei kairės rankos alkūne trenkėsi į buto durų staktos kampą, dėl ko dėl poodinių kraujosruvų kairėje alkūnėje E. M. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
2. Teisiamojo posėdžio metu V. S. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltę pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Nagrinėjamo įvykio dieną jis buvo neblaivus, taigi nagrinėjamo įvykio jis tiksliai nepamena. Jiedu su L. M. konfliktavo, bet dėl ko, jis nepamena. Gali būti, jog pagriebęs L. M. už plaukų jis išplėšė dalį plaukų; taip pat gali būti, jog kairės rankos delnu jis L. M. sudavė į kairę veido pusę. Jis nepamena L. M. ką nors sakęs, bet gali būti, kad jis grasino pridėjęs peilį L. M. prie pilvo. Kaip jis paėmė peilį, jis nepamena. Jis pamena, kad jis buvo išėjęs į mišką pasivaikščioti, po ko grįžęs namuose rado policijos pareigūnus, kurie jam norėjo uždėti antrankius. Ar jis priešinosi policijos pareigūnams, jis nepamena – jis pamena tik prašęs policijos pareigūnų leisti jam nueiti į virtuvę ir atsigerti vandens. Gali būti, kad jis smūgiavo policijos pareigūnei. Kartu su L. M. jis gyvena (duomenys neskelbtini) metus, jiedu kartu veda bendrą buitį, jų santykiai normalūs, jiedu kartu gyvena ir dabar, gyvens ir toliau. Po šių įvykių jis su L. M. kalbėjosi, ji jam papasakojo, kas įvyko, ko jis neprisiminė. Jis L. M. atsiprašė. Šiuo metu jis yra užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba), taip pat mokosi. Pajamų jis gauna iš Užimtumo tarnybos, kartais išgeria (savaitgalį). Su pareikštu 2 000 eurų dydžio civiliniu ieškiniu jis nesutinka. Jis nežino, kokia suma reikėtų vertinti nukentėjusiosios policijos pareigūnės patirtą žalą – kuo mažiau, tuo geriau. Jeigu tokią žalą patirtų jis, žalą jis įvertintų mažiau nei 10 eurų. Su Valstybinės ligonių kasos pareikštu 153 eurų dydžio civiliniu ieškiniu jis sutinka. Su „Sodros“ pareikštu 1 398,11 eurų dydžio civiliniu ieškiniu jis nesutinka.
3. Teisiamojo posėdžio metu V. S., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, jo gynėja ir prokuroras sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.
4. Ikiteisminio tyrimo metu V. S. parodė, kad žodinis konfliktas tarp jo ir L. M. dėl to, kad jis buvo išgėręs, prasidėjo L. M. sūnaus kambaryje. Konfliktas tęsėsi apie penkias minutes. L. M. jį pastūmus jis delnu L. M. tikriausiai į petį pastūmė atgal (kuria ranka jis pastūmė L. M., jis pasakyti negali), tada konfliktas baigėsi. L. M. už plaukų jis netampė, per veidą jai netrenkė – kodėl L. M. jį šmeižia, jis nežino. Nužudyti L. M. ar ją nudurti jis negrasino, rankose jokio peilio jis neturėjo – kodėl L. M. taip pasakė, jis nežino. Jis nemano, kad savo veiksmais L. M. jis galėjo sukelti fizinį skausmą. Po šio konflikto jis išėjo pasivaikščioti prie (duomenys neskelbtini) viešbučio, kur vaikščiojo apie pusę valandos. Jam grįžus namo į namus jau buvo atvykę trys policijos pareigūnai, iš kurių vienas jam norėjo uždėti antrankius, dėl ko jis pasipiktino, nes norėjo nueiti į virtuvę ir išgerti stiklinę vandens. Jis niekur nebėgo, to padaryti jam niekas neleido. Tada vienas iš policijos pareigūnų jam uždėjo antrankius, o kita policijos pareigūnė jam papurškė dujų. Jam išsisukus dujos pataikė policininkei, stovėjusiai už jo, dėl ko ši pritūpė, o po to nuėjo praustis. Bėgdama praustis policijos pareigūnė galėjo nieko nematydama nugriūti. Jis nemano, kad policijos pareigūnei jis kaip nors galėjo sukelti fizinį skausmą, kadangi dujų į akis policijos pareigūnei papurškė pastarosios kolegė. Policijos pareigūnams jis nesipriešino, tik norėjo atsigerti vandens, tačiau to padaryti jam niekas neleido, tada jis leido uždėti jam antrankius, kuriuos jam uždėjo vaikinas (T. 1, b. l. 142-144, 170-171).
5. Ikiteisminio tyrimo metu L. M. parodė, kad ji gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Kartu su ja šiame bute gyvena ir jos (duomenys neskelbtini) sūnus A., kuris šiuo metu (duomenys neskelbtini) (konflikto metu sūnaus namuose nebuvo), bei apie (duomenys neskelbtini) metus kartu su ja gyvenantis V. S., su kuriuo ji veda bendrą ūkį. Kartais V. S. geria alkoholinius gėrimus, neblaivus tampa agresyvus, pradeda konfliktuoti. Praeityje V. S. fizinio smurto prieš ją nėra naudojęs, susidoroti su ja negrasino. 2020 m. kovo 1 d. apie 19.00 val. aplankiusi (duomenys neskelbtini) sūnų A. ji sugrįžo namo. Sugrįžusi ji suprato, kad V. S. gėrė alkoholinius gėrimus. Pasiteiravus, kodėl jis yra apsvaigęs nuo alkoholio, V. S. supyko, tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu apie 20.00 val. jai stovint koridoriuje prie veidrodžio, V. S. stovėdamas priešais ją staiga viena ranka pastūmė ją į sieną, dėl ko ji į šią sieną atsirėmė. Tada V. S. dešine ranka sugriebęs ją už plaukų išrovė jai kuokštą plaukų, tokiu būdu sukeldamas jai fizinį skausmą. Norėdama paprašyti pagalbos ji išbėgo į laiptinę, bet V. S. dar kartą sugriebė ją už plaukų ir įtempė atgal į butą, po ko koridoriuje V. S. jai sudavė kairės rankos delnu. Nuo šio smūgio ji parkrito ir galva atsitrenkė į sieną. Po suduoto smūgio ji sąmonės neprarado, tačiau juto fizinį skausmą. Jai būnant koridoriuje V. S. nuėjęs į virtuvę pasiėmė virtuvinį peilį su medine rankena ir stovėdamas priešais ją maždaug pusės metro atstumu pasakė tuoj pat ją papjausiąs. Tuo metu, kai peilio ašmenys buvo ties jos pilvu, V. S. pasakė tuoj ją padursiąs. Ji V. S. grasinimus suprato kaip realų jai gresiantį pavojų. Po šių grasinimų ji išbėgo į lauką. V. S. bandė ją vytis, tačiau jis buvo tik su apatiniais drabužiais, todėl sugrįžo atgal į butą. Išbėgusi į lauką ji paskambino savo motinai ir paprašė, kad ši ateitų, po to ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė policiją. Jai kartu su motina A. M. lauke belaukiant policijos pareigūnų, V. S. iš buto pasišalino. Atvykus policijos pareigūnams ji papasakojo apie įvykį, į įvykio vietą buvo iškviesti medikai, kurie ją apžiūrai išvežė į ligoninę. Prieš išvykdama kartu su medikais ji pastebėjo V. S., įeinantį į daugiabutį ir einantį buto link. Kas įvyko bute, kol ji buvo išvykusi į ligoninę, ji nežino (T. 1, b. l.1-8).
6. Ikiteisminio tyrimo metu A. M. parodė, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena jos dukra L. M. su (duomenys neskelbtini) sūnumi A. M., (duomenys neskelbtini), ir V. S., kuris su jos dukra gyvena (duomenys neskelbtini) metų. Anksčiau V. S. prieš jos dukrą naudojo fizinį smurtą, tačiau jos dukra į policiją nesikreipė. V. S. dažnai geria alkoholinius gėrimus, būdamas neblaivus tampa agresyvus, konfliktuoja. 2020 m. kovo 1 d. apie 20.15 val. jai einant gatve jai paskambinusi L. M. pasakė, kad neblaivus V. S. kelia konfliktines situacijas, grasina smurtu. Po dukros skambučio ji nutarė pas šią nueiti ir pasižiūrėti, kas ten vyksta. Jai beeinant apie 20.30 val. jai vėl paskambino dukra ir pasakė, kad V. S. prieš šią smurtavo: išrovė kuokštą plaukų, sumušė bei grasino fiziniu susidorojimu (buvo pridėjęs peilį prie gerklės). Dukra jai nurodė nuo V. S. pabėgusi ir laukianti prie daugiabučio. Jai atėjus prie daugiabučio dukra buvo akivaizdžiai susijaudinusi, buvo matyti išrautų plaukų kuokštas. Tada dukra paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykį. Dukrai paskambinus ji pastebėjo iš daugiabučio išbėgantį V. S., kuris nubėgo parduotuvės „Maxima“ link. V. S. pabėgus ji kartu su dukra nuėjo į butą. Netrukus atvyko policijos patrulių ekipažas: dvi moterys ir vienas vyras. Atvykusiems policijos pareigūnams L. M. paaiškino, kas įvyko, po ko policijos pareigūnai iškvietė medikus. Atvykus medikų brigadai L. M. buvo išvežta į ligoninę, o ji tuo metu bute buvo kartu su policijos pareigūnais. Netrukus į butą grįžo V. S., kuris užėjęs į butą iš karto pradėjo priekaištauti policijos pareigūnams, keikėsi jų atžvilgiu, mosikavo rankomis. Tada policijos pareigūnas V. S. paaiškino, kad šis bus sulaikytas dėl smurto artimoje aplinkoje, po ko V. S. tapo agresyvesnis, policijos pareigūnams pasakė su šiais niekur neisiąs, ėmė mosikuoti rankomis. Priėjęs prie V. S. policijos pareigūnas paėmė šį už rankos, tačiau V. S. ėmė aktyviai priešintis, stumdyti policijos pareigūną. Policijos pareigūnas pareikalavo nutraukti neteisėtus veiksmus, tačiau V. S. ir toliau bandė stumdytis, išlaisvinti ranką. Viskas vyko prieškambaryje prie įėjimo durų, ji stovėjo prie įėjimo į virtuvės patalpą, V. S. buvo priešais duris, jam iš dešinės buvo policijos pareigūnas, priešais V. S. stovėjo dvi policijos pareigūnės. Viena iš policijos pareigūnių priėjo prie V. S. iš kairės pusės ir paėmė jam už rankos, bet V. S. šią policijos pareigūnę nustūmė prie sienos. Policijos pareigūnei nukritus, prie V. S. prišoko kita policijos pareigūnė ir V. S. buvo prispaustas prie buto durų, jam buvo uždėti antrankiai. Po įvykio viena iš policijos pareigūnių ėmė skųstis rankos – peties skausmais, nes V. S. minėtą policijos pareigūnę gana stipriai pastūmė į sienos kampą. Atvykus medikams policijos pareigūnė buvo išgabenta į ligoninę, o ji liko namuose laukti dukros. Sulaikymo metu V. S. buvo prispaustas prie sienos, tačiau paties momento, kai buvo sužalota policijos pareigūnė, ji nematė – tik V. S. uždėjus antrankius ji pastebėjo, kad policijos pareigūnė laiko suėmusi sau už rankos ir skundžiasi skausmais. Ant dukros kaklo ji sužalojimų nematė, tačiau pastebėjo, kad buvo išrauti plaukai, plaukų kuokštas buvo išmestas į kibirą, kurį užfiksavo policijos pareigūnai (T. 1, b. l. 46-50).
7. Ikiteisminio tyrimo metu E. M. parodė, kad ji yra policijos pareigūnė. 2020 m. kovo 1 d. apie 20.15 val. patruliavimo su S. M. ir S. S. metu buvo gautas pranešimas, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neblaivus pranešėjos sugyventinis V. S. grasino pranešėjai peiliu, pranešėja pabėgo ir laukia lauke. Atvykusius į įvykio vietą juos pasitiko pranešėja L. M., kuri paaiškino, kad tarp jos ir sugyventinio V. S. kilo konfliktas, kurio metu sugyventinis ranka sudavė jai per galvą pakaušio srityje, po to griebęs už plaukų ją tampė, vėliau trenkė į sieną, tada pagriebęs metė ją ant grindų, nuėjės į virtuvę V. S. paėmė virtuvinį peilį, kurį laikydamas rankoje grasino fiziniu susidorojimu, sakydamas „aš tave užmušiu“, grasino ją papjauti; pranešėjai iškvietus policiją, V. S. iš įvykio vietos pasišalino. Į įvykio vietą atvykę medikai apžiūrėjo L. M. ir pastarąją išvežė į ligoninę. Bute bendraujant su L. M. motina A. M. pastaroji paaiškino paties įvykio nemačiusi, paskambinus dukrai ir paprašius pagalbos atėjo pas dukrą. Tuo metu į butą grįžo V. S., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, agresyviai nusiteikęs, keikėsi necenzūriniais žodžiais rusų kalba, reikalavo, kad jam duotų gerti, rėkė ant A. M., mosikuodamas rankomis staiga pribėgo prie A. M., tačiau pastarajai nesudavė, kadangi policijos pareigūnai stovėjo tarp jų. Pareikalavus V. S. nurimti, šis nereagavo. V. S. buvo paaiškinta, kad jis bus sulaikytas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto. Sulaikomas V. S. aktyviais veiksmais priešinosi, t. y. muistėsi, bandė išbėgti iš buto, tačiau buto koridoriuje buvo prispaustas prie sienos. Uždedant antrankius V. S. stangrino rankas, stumdėsi. Jai stovint V. S. iš kairės, šis atsistūmęs nuo sienos pastatė savo kairę koją jai už dešinės kojos ir kaire alkūne smūgiavo jai į krūtinės ląstą, dėl ko ji nukrito ant grindų. Krisdama ji galva trenkėsi į buto duris (pakaušio srityje), o kairės rankos alkūne – į buto durų staktos kampą, dėl ko ji pajuto stiprų fizinį skausmą pakaušio ir alkūnės srityse, jai svaigo galva. Jai atsistojus V. S. ir toliau priešinosi, dar kartą bandė pabėgti pro duris, tačiau įsirėmė į ją ir prispaudė prie durų. Tuo metu jos kolegos, t. y. vyriausieji patruliai S. M. bei S. S. tęsė sulaikymo veiksmus, panaudojant kovinių imtinių veiksmus V. S. buvo uždėti antrankiai. Į įvykio vietą buvo iškviestas papildomas policijos patrulių ekipažas, kuris sulaikytąjį V. S. pristatė į policijos komisariatą, o ją medikai pristatė į ligoninę, kur jai buvo nustatytas kairės alkūnės sumušimas, gumbas pakaušio srityje. Įvykio metu ji patyrė fizinę žalą, materialinės jos ir tarnybinės vertybės – daiktai sugadinti ar sudaužyti nebuvo (T. 1, b. l. 52-54).
8. Ikiteisminio tyrimo metu S. M. parodė analogiškai (T. 1, b. l. 64-67).
9. Specialistas, apžiūrėjęs E. M. kūną bei medicininius dokumentus, nustatė, kad E. M. padaryta poodinė kraujosruva kairėje alkūnėje. Sužalojimas galėjo būti padarytas paveikus kietu buku daiktu ar paviršiumi prieš kreipiantis medicinos pagalbos 2020 m. kovo 1 d. 21.10 val. Sužalojimas galėjo būti padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu į kairės alkūnės sritį. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tikėtina, kad E. M. sužalojimo padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą (T. 1, b. l. 119-121).
10. Alkoholio kiekio matuoklio „Draeger Alcotest 6810“, Nr. ARAA-0133, šaknelėje nurodyta, kad 2020 m. kovo 1 d. 21.46 val. V. S. iškvepiamame ore nustatyta 1,91 promilės alkoholio (T. 1, b. l. 130).
11. Alkoholio kiekio matuoklio „Draeger Alcotest 6810“, Nr. ARAA-0133, patikros sertifikato Nr. 1175217 kopijoje nurodyta, kad ši matavimo priemonė patikrinta 2019 m. lapkričio 18 d., patikros sertifikatas galioja iki 2020 m. gegužės 18 d. (T. 1, b. l. 58).
Motyvuojamoji dalis
12. Teismas pažymi, kad V. S. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys – L. M., A. M., E. M., S. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, alkotesterio šaknelėje, specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys, kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2020 m. kovo 1 d. apie 20.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), V. S., būdamas neblaivus (nustatytas 1,91 promilės neblaivumas), konflikto su L. M., su kuria kartu gyvena ir veda bendrą ūkį, metu tyčia dešine ranka sugriebė L. M. už plaukų, už kurių kelis kartus patempęs išplėšė dalį plaukų, po ko kairės rankos delnu sudavė smūgį L. M. į kairę veido pusę, tokiu būdu sukėlė L. M. fizinį skausmą, taip pat pridėjęs prie L. M. pilvo peilį pagrasino L. M. ją nudursiąs. Tą pačią dieną apie 20.15 val. į įvykio vietą, t. y. į butą, esantį (duomenys neskelbtini), atvykus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams, V. S. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, aktyviais veiksmais panaudojęs fizinį smurtą siekė išvengti sulaikymo, t. y. dedant antrankius stangrino rankas, stumdėsi ir tyčia kairės rankos alkūne smūgiavo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Antrosios kuopos Antrojo būrio vyriausiajai patrulei E. M. į krūtinės ląstą, dėl ko ji nukrito ant grindų, pakaušio sritimi atsitrenkė į buto duris ir patyrė fizinį skausmą bei kairės rankos alkūne trenkėsi į buto durų staktos kampą, dėl ko dėl poodinių kraujosruvų kairėje alkūnėje E. M. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.
III. Veikų kvalifikavimo motyvai
13. V. S. tyčia dešine ranka sugriebė L. M. už plaukų, už kurių kelis kartus patempęs išplėšė dalį plaukų, po ko kairės rankos delnu sudavė smūgį L. M. į kairę veido pusę, tokiu būdu sukėlė L. M. fizinį skausmą. Nagrinėjamo įvykio metu L. M. buvo V. S. šeimos narė – jie kartu gyveno, bendrai tvarkė ūkį, taigi V. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
14. V. S., būdamas neblaivus, konflikto su L. M. metu pagrasino jai, kad ją nudurs, ir šiuos grasinimus pagrindė pridėjęs prie L. M. pilvo peilį, tokiais veiksmais L. M. sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, taigi V. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.
15. V. S. nevykdė teisėtų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų, atliekančių jiems pavestas viešojo administravimo funkcijas, reikalavimų ir aktyviais veiksmais panaudojęs fizinį smurtą siekė išvengti sulaikymo, t. y. dedant antrankius stangrino rankas, stumdėsi ir tyčia kairės rankos alkūne smūgiavo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Antrosios kuopos Antrojo būrio vyriausiajai patrulei E. M. į krūtinės ląstą, dėl ko ji nukrito ant grindų, pakaušio sritimi atsitrenkė į buto duris ir patyrė fizinį skausmą bei kairės rankos alkūne trenkėsi į buto durų staktos kampą, dėl ko dėl poodinių kraujosruvų kairėje alkūnėje E. M. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, sukeliantis žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218/2014, 2K-467/2014), o pasipriešinimas – tai smurtiniai veiksmai, kuriais trukdoma asmeniui atlikti teisėtas tarnybines funkcijas. Pasipriešinimas gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinė nutartis Nr. 2K-69-976/2015). Apibendrinant šiuos argumentus konstatuotina, kad V. S., panaudodamas fizinį smurtą, t. y. tyčia kairės rankos alkūne smūgiuodamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Antrosios kuopos Antrojo būrio vyriausiajai patrulei E. M. į krūtinės ląstą, dėl ko ji nukrito ant grindų, pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, taigi V. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje.
IV. Bausmių skyrimo motyvai
16. Už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą numatytos viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.
17. Už nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymą numatytos viešųjų darbų arba baudos arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.
18. Už nusikaltimo, numatyto BK 286 straipsnyje, padarymą numatytos viešųjų darbų arba baudos arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.
19. Spręsdamas dėl V. S. skirtinų bausmių rūšių bei dydžių teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. V. S. tyčia padarė tris nusikalstamas veikas, prisiskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. V. S. prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). V. S. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas V. S. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). V. S. nepareiškė sutikimo atlikti viešųjų darbų bausmę, taigi, vadovaujantis BK 46 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viešųjų darbų bausmė V. S. neskirtina. V. S. niekur nedirba (T. 1, b. l. 129), pajamas jis gauna tik iš Užimtumo tarnybos, šio baudžiamojo proceso metu yra pareikšti net keli civiliniai ieškiniai, be to, kaip teisiamojo posėdžio metu nurodė V. S., šiuo metu jis mokosi ir nežino, kaip jam reikės atlyginti savo veiksmais padarytą žalą. Kaip matyti iš išrašo iš administracinių nusižengimų registro (T. 1, b. l. 127-128), 2018 m. balandžio 10 d. V. S. buvo baustas administracine nuobauda – bauda, tačiau informacijos apie baudos sumokėjimą nėra, taigi darytina išvada, jog V. S. yra indiferentiškas turtinio pobūdžio bausmėms, kas leidžia pagrįstai manyti, kad V. S. skyrus turtinio pobūdžio bausmę – baudą, V. S. šios bausmės nevykdys, dėl ko nebus pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai, taigi turtinio pobūdžio bausmė – bauda V. S. neskirtina. Teismas įvertina ir tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu V. S. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, t. y. nusikaltimus, pagal savo pobūdį analogiškus nagrinėjamiems šio baudžiamojo proceso metu, jam buvo skirta laisvės apribojimo bausmė, kuri, V. S. nesilaikant jam skirtų įpareigojimų ir draudimų, buvo pakeista į arešto bausmę, tačiau V. S. vėl padarė analogiško pobūdžio nusikaltimus, už kuriuos jau buvo nuteistas, kas patvirtina, kad laisvės apribojimo ir arešto bausmės V. S. teigiamo poveikio nepadarė, taigi teismas mano, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant V. S. griežčiausios rūšies – terminuoto laisvės atėmimo bausmes, bausmių terminus nustatant šiek tiek ilgesnius už minimalius: už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą V. S. skirtina šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė; už nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymą V. S. skirtina šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė; už nusikaltimo, numatyto BK 286 straipsnyje, padarymą V. S. skirtina šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šios bausmės bendrintinos jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios – šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės, V. S. skirtinos už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, pridedant dalį – tris mėnesius laisvės atėmimo bausmės, V. S. skirtinos už nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymą, ir dalį – tris mėnesius laisvės atėmimo bausmės, V. S. skirtinos už nusikaltimo, numatyto BK 286 straipsnyje, padarymą, ir V. S. skirtina subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.
20. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, V. S. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, V. S. skirtinos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės terminas trumpintinas vienu trečdaliu – keturiais mėnesiais ir V. S. skirtina galutinė aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
21. Teisiamojo posėdžio metu L. M. parodė pretenzijų V. S. neturinti. V. S. neteistas, piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, dėl ko ne kartą buvo gydytas (T. 1, b. l. 90), taigi teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. S. skirtinos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant ir paskiriant V. S. kelias tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, nustatant įpareigojimus bei draudimus, susijusius su alkoholio vartojimu bei šių įpareigojimų vykdymo kontrole, kurių tikslas – daryti įtaką V. S. elgesiui tokiu būdu ir apimtimi, kad jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų, taigi V. S. skirtinos aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas maksimaliam terminui – trejiems metams, įpareigojant V. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti, o nedirbant ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, gydytis nuo alkoholizmo bei nevartoti alkoholio.
22. V. S. nuo 2020 m. kovo 1 d. 20.55 val. iki 2020 m. kovo 3 d. 12.27 val., kas atitinka dvi dienas, buvo laikinai sulaikytas (T. 1, b. l. 133, 160-161), taigi V. S. skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo atveju V. S. laikinai sulaikytam išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai
23. V. S. nusikalstamos veikos pasireiškė smurtinio pobūdžio veiksmais prieš šeimos narę, dėl ko teismas mano esant tikslinga V. S. skirti BK 72² straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per aštuonis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
VI. Civiliniai ieškiniai
24. Ikiteisminio tyrimo metu E. M. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo reikalauja atlyginti nusikalstama veika padarytą 2 000 eurų dydžio neturtinę žalą (T. 1, b. l. 104-105).
25. Vertindamas E. M. civilinį ieškinį dėl jai padarytos neturtinės žalos teismas pažymi neturintis pagrindo abejoti, kad dėl V. S. nusikalstamų veiksmų E. M. patyrė tiek fizinį skausmą, tiek ir dvasinius išgyvenimus, taip pat dėl padarytų sužalojimų turėjo nepatogumų. Vertindamas E. M. argumentus dėl jai padarytos neturtinės žalos dydžio teismas pažymi, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros ir neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma – vien pasekmių sureikšminimas, visiškai nevertinant arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas.
26. Teismas sutinka, jog E. M. neturtinė žala padaryta dėl jos sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o V. S. kaltė dėl sveikatos sužalojimo pasireiškė tyčiniais smurtiniais veiksmais. Nukentėjusioji jautė skausmą, patyrė nerimą, išgyvenimus, nurodė, kad vis dar jaučia sužalojimo pasekmes. Nustatydamas E. M. padarytos neturtinės žalos dydį teismas taip pat įvertina ir V. S. turtinę padėtį, kurią vertinti nustatant neturtinės žalos dydį įpareigoja CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatos – nors V. S. yra darbingo amžiaus, tačiau šiuo metu jis niekur nedirba, pajamas jis gauna tik iš Užimtumo tarnybos. Pagal teismų praktiką priteisiamos neturtinės žalos sumos fizinio skausmo, tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais svyruoja nuo 300 eurų iki 1 500 eurų (apeliacinės bylos Nr. 1A-203-337/2019, 1A-460-576/2019, 1A-515-654/2019, 1A-425-654/2019, 1A-517-468/2019, 1A-305-383/2019). Apibendrindamas išdėstytus argumentus bei atsižvelgdamas į tai, kad E. M. padaryti nežymūs sužalojimai yra alkūnės srityje, teismas konstatuoja, kad E. M. civilinis ieškinys dėl nusikalstamais V. S. veiksmais jai padarytos neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, priteisiant iš V. S. E. M. naudai 300 eurų neturtinės žalos.
27. Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo reikalauja atlyginti V. S. nusikalstama veika dėl L. M. ir E. M. gydymo patirtą 153,09 eurų dydžio turtinę žalą ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo (T. 1, b. l. 94-97).
28. Vertindamas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl jai padarytos turtinės žalos teismas pažymi, kad kaip nurodyta civiliniame ieškinyje bei jo prieduose L. M. ir E. M. gydymas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui kainavo 153,09 eurus, šios žalos baudžiamojo proceso metu V. S. neatlygino, dėl ko Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl V. S. nusikalstama veika dėl L. M. ir E. M. gydymo patirtos 153,03 eurų dydžio turtinės žalos, yra tenkintinas.
29. Vertindamas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniame ieškinyje pateiktą prašymą priteisti iš V. S. penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo, teismas pažymi, kad, kaip kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019 nurodė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Taigi, Vilniaus teritorinės ligonių kasos prašymas priteisti iš V. S. penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo, yra tenkintinas.
30. Ikiteisminio tyrimo metu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo reikalauja atlyginti V. S. nusikalstama veika dėl E. M. už laikino nedarbingumo laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. balandžio 3 d. išmokėtos ligos išmokos patirtą 1 398,11 eurų dydžio turtinę žalą (T. 2, b. l. 25-27).
31. Vertindamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį teismas pažymi, kad, kaip nurodyta civiliniame ieškinyje bei jo prieduose, E. M. už laikino nedarbingumo laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. balandžio 3 d. Valstybinio socialinio draudimo fondas išmokėjo 1 398,11 eurų dydžio ligos išmoką. Įvertinus tai, jog E. M. buvo nedarbinga dėl V. S. padaryto sužalojimo, šios žalos baudžiamojo proceso metu V. S. neatlygino, dėl ko Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinis ieškinys dėl V. S. nusikalstama veika dėl E. M. nedarbingumo laikotarpiu išmokėtos ligos išmokos patirtos 1 398,11 eurų dydžio žalos tenkintinas visiškai ir iš V. S. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai priteistina 1 398,11 eurų.
VII. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos
32. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė prašymą iš V. S. valstybės naudai priteisti 146,72 eurus antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro V. S. gynėjo advokato darbo užmokestis.
33. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
34. Nagrinėjamu atveju gynėjas V. S. buvo paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Atsižvelgiant į tai, bei įvertinus teismo turimus duomenis apie V. S. turtinę padėtį, t. y. tai, kad jis nedirba, pajamas gauna tik iš Užimtumo tarnybos, teismas turi pagrindo manyti, jog V. S. turtinė padėtis yra sunki, dėl ko iš V. S. valstybės naudai priteistina dalis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų – 100 eurų.
VIII. Procesinės prievartos priemonės
35. Ikiteisminio tyrimo metu V. S. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (T. 1, b. 1. 158-159), kuri paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.
IX. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
36. Įvykio vietos apžiūros metu rastas ir paimtas virtuvinis peilis medine rankena su kartonine dėže yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, taigi šie daiktai, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Turto valdymo poskyryje (T. 1, b. l. 113-114), šiam nuosprendžiui įsiteisėjus naikintini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 50 straipsniu, 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 64¹, 66, 72², 75 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi, 106 straipsniu, 115 straipsnio 1 dalimi, 139 straipsnio 1 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,
nusprendžia:
Pripažinti V. S. (V. S.) kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Pripažinti V. S. (V. S.) kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Pripažinti V. S. (V. S.) kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, ir skirti jam šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
V. S. (V. S.) skirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios – šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės, V. S. (V. S.) skirtos už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą pridėti dalį – tris mėnesius laisvės atėmimo bausmės, V. S. (V. S.) skirtos už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, padarymą, ir dalį – tris mėnesius laisvės atėmimo bausmės, V. S. (V. S.) skirtos už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, padarymą, ir V. S. (V. S.) skirti subendrintą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.
V. S. (V. S.) skirtos bausmės terminą sutrumpinti vienu trečdaliu – keturiais mėnesiais ir V. S. (V. S.) skirti galutinę aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
V. S. (V. S.) skirtos aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant V. S. (V. S.) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti, o nedirbant ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, gydytis nuo alkoholizmo bei nevartoti alkoholio.
Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo atveju V. S. (V. S.) laikinai sulaikytam išbūtą laiką (dvi dienas) įskaityti į bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Skirti V. S. (V. S.) baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per aštuonis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
E. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš V. S. (V. S.) E. M. naudai priteisti 300 eurų neturtinės žalos.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš V. S. (V. S.) Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 153,03 eurus ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš V. S. (V. S.) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai priteisti 1 398,11 eurų.
Iš V. S. (V. S.) valstybės naudai priteisti 100 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
V. S. (V. S.) skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Virtuvinį peilį medine rankena su kartonine dėže, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Turto valdymo poskyryje, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Išaiškinti V. S. (V. S.), kad valstybei priteistos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: AB „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Luminor Bank“ Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB „SEB bankas“ Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, UAB „Medicinos bankas“ Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą „188659752“, įmokos kodą „5630“, mokėjimo paskirtį „Įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.