Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Asta Vailionienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „Omega Invest“ OÜ ieškinį atsakovui S. K. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinys grindžiamas šiais argumentais. 2016 m. spalio 1 d. atsakovas ir pradinė kreditorė UAB „Creditstar Lithuania“ sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 139772296159, pagal kurią atsa­kovui suteiktas 600 Eur vartojimo kreditas; kredito grąžinimo terminas – 2017 m. rugsėjo 26 d. Atsakovas tinkamai nevykdė savo įsipareigojimų, todėl pradinė kreditorė 2018 m. sausio 17 d. sutartį nutraukė. 2018 m. gruodžio 28 d. Reikalavimų perleidimo sutartimi pradinė kreditorė reika­lavimo teisę į atsakovo skolą perleido ieškovui „Omega Invest“ OÜ. Reikalavimo perleidimo dieną negrąžintas paskolos likutis pagal sutartį sudarė 322,13 Eur, nesumokėtos palūkanos – 28,75 Eur. Ieškovo paskaičiuotos kompensuojamosios palūkanos yra 169,45 Eur, paskaičiuotos už 640 dienų (nuo 2018 m. gruodžio 29 d. iki 2020 m. rugsėjo 28 d.). Pradinės kreditorės paskaičiuoti delspini­giai yra 28,99 Eur. Atsakovo skola ieškinio pateikimo dieną sudaro 549,32 Eur: 322,13 Eur negrą­žintas kreditas, 198,20 Eur palūkanos, 28,99 Eur delspinigiai (b. l. 8–11).

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti 2020 m. lapkričio 12 d. Atsakovas per nustatytą 14 dienų terminą be pateisinamos priežasties nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, ieškovo prašy­mu, priimamas sprendimas už akių, neinformuojant šalių apie sprendimo priėmimo laiką ir vietą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

CPK 285 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Atlikęs formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą nagrinėjamoje byloje, teismas daro išvadą, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „Creditstar Lithuania“ ir atsakovas S. K. 2016 m. spalio 1 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 139772296159 (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovui suteiktas 600 Eur vartojimo kreditas 12 mėnesių terminui, pinigus pervedant į atsakovo banko sąskaitą. Atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą, sumokėti sutartyje numatytas palūkanas, kas mėnesį mokėdamas 58,50 Eur įmokas. Sutar­tyje numatyta palūkanų norma – 30 procentų, bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 35,04 procentai; pirmos įmokos mokėjimo data – 2016 m. spalio 31 d.; paskutinės – 2017 m. rugsė­jo 26 d. 2018 m. gruodžio 28 d. Reikalavimų perleidimo sutartimi pradinė kreditorė reikalavimo teisę į atsakovo 379,87 Eur skolą pagal minėtą Sutartį: 322,13 Eur kredito likutį, 28,75 Eur palūka­nas, 28,99 Eur delspinigius, perleido ieškovui. Atsakovui apie reikalavimo perleidimą pranešta.

Tarp šalių susiklostė teisiniai prievoliniai sutartiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civili­nio kodekso (toliau – CK) 6.1, 6.2 straipsniai). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąly­gas (CK 6.59 straipsnis). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finan­siniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslau­gas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta sutartis šalims turi įstatymo galią ir turi būti sąžiningai bei tinkamai vykdoma (CK 6.158 straipsnis, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1, 2 dalys, 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos; praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma (CK 6.123 straips­nio 1 dalis). Jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis). Neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartį, atsiranda civilinė atsakomybė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesy­bų, o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuosto­lius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis). Kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asme­niui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kredito­riaus asmeniu; reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės (CK 6.101 straipsnio 1, 2 dalys).

Atsakovas, laiku nemokėdamas įmokų, pažeidė prievolių bei sutarčių vykdymo principus. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, prievolės ir skolos dydžio neginčijo. Įrodymų, kad iki sprendimo priėmimo būtų grąžinęs skolą, taip pat nepateikė (CPK 178 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju Sutarties bendrųjų sąlygų 10.5 punkte numatyta, kad per 9.8 punkte nurodytą terminą kredito gavėjui neįvykdžius finansinių prievolių, kredito davėjas turi teisę viena­šališkai ir nedelsiant nutraukti Sutartį ir pareikalauti sumokėti visas kredito davėjui priklausančias pinigų sumas, įskaitant kredito sumą, palūkanas, kitus kredito gavėjo mokėtinus mokesčius. Iš išra­šo iš priedo Nr. 1 prie Sutarties dėl paskolų portfelio pardavimo matyti, kad pradinė kreditorė perleido ieškovui reikalavimo teisę į atsakovo 322,13 Eur negrąžinto kredito likutį. Todėl ieškovui iš atsakovo priteistinas 322,13 Eur negrąžintas kreditas (CK 6.38, 6.200, 6.205, 6.886 straipsniai).

Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (CK 6.872 straipsnio 1 dalis). Sutarties specialiosiose sąlygose numatyta palūkanų norma – 30 procentų, bendra kredito gavėjo mokama suma – 701,88 Eur, šios sumos mokėjimas išdėstytas dali­mis. Iš išrašo iš priedo Nr. 1 prie Sutarties dėl paskolų portfelio pardavimo matyti, kad pradinė kreditorė perleido ieškovui reikalavimo teisę ir į atsakovo pagal grafiką neapmokėtas palūkanas – 28,75 Eur, t. y. palūkanas paskaičiuotos už faktinį įmokų vėlavimo laikotarpį. Todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 28,75 Eur palūkanos (CK 6.101 straipsnio 2 dalis, 6.872 straipsnio 1 dalis).

Už prievolės nevykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.71 straipsnis, 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis). Sutarti­mi atsakovas įsipareigojo mokėti 0,05 procento dydžio netesybas (delspinigius) nuo bendros negrą­žintos sumos už kiekvieną kredito grąžinimo termino pradelsimo dienos (Sutarties specialiųjų sąly­gų 10 punktas, bendrųjų sąlygų 9.2 punktas). Pradinė kreditorė delspinigius paskaičiavo už 180 dienų. Todėl ieškovui iš atsakovo priteistini 28,99 Eur delspinigiai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.101 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 169,45 Eur kompensuojamąsias palūkanas, paskaičiuotas už 640 dienų (nuo 2018 m. gruodžio 29 d. iki 2020 m. rugsėjo 28 d., t. y. nuo reikala­vimo perleidimo iki ieškinio surašymo dienos). Nurodo, kad pagal Sutarties standartinę informaciją apie vartojimo kreditą yra skaičiuojamos 30 procentų metinės palūkanos. Sutarties su atsakovu terminas suėjo 2017 m. rugsėjo 26 d., tačiau atsakovas negrąžino paskolos, nesumokėjo palūkanų ir delspinigių. Tokiu būdu, remiantis CK 6.874 straipsniu, iki visiško paskolos grąžinimo atsakovas privalo toliau mokėti palūkanas.

Nagrinėjamu atveju Sutarties bendrųjų sąlygų 9.4 punkte numatyta, kad kredito gavėjui praleidus kredito mokėjimo datą, kredito palūkanos toliau skaičiuojamos nuo visos pradelstos sumokėti kredito sumos už visą pradelsimo laiką, pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme bei šiose bendrosiose sąlygose nustatytas taisykles.

Pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 7 punktą vartojimo kredito sutarty­je turi būti aiškiai nurodyta bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma. Sutarties bendrųjų sąly­gų 1.7 punkte numatyta, kad bendra kredito kaina – visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi kredito davėjui. Bendrųjų sąlygų 1.9 punkte numatyta, kad kredito palūkanos – Specialiosiose sąlygose nurodyto dydžio metinės palūkanos, kurias kredito gavėjas turi mokėti kredito davėjui už naudojimąsi kreditu visu kredito sutarties galiojimo laikotarpiu. Sutarties specialiosiose sąlygose ir standartinėje informacijoje apie vartojimo kreditą numatyta palūkanų norma – 30 procentų, bendra kredito gavėjo mokama suma – 701,88 Eur, šios sumos mokėjimas išdėstytas dalimis.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra tokia pati kaip ir sutartinių netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsiparei­gojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straips­nio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Aiškinant priešingai, būtų sudaroma vartojimo kredito davėjams galimybė apeiti Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą ribojimą. Tokiu atveju nebūtų pasiekti tiek Vartojimo kredito įstatymo, tiek 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/48/EB, kuri buvo įgyvendinta minėtu įstatymu, tikslai vartotojų teisių apsaugos prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 75 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, Teismų praktika 52).

Nagrinėjamu atveju ieškovo prašomų priteisti kompensuojamųjų palūkanų dydis (30 procentų) ir laikotarpis, už kurį paskaičiuotos šios palūkanos (640 dienų), yra nesuderinami su Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi kuriamu reguliavimu. Pažymėtina, kad Sutarties sąlygai prieštaraujant imperatyviai įstatymo nuostatai, tokia sąlyga negalioja visa apimtimi ir negali būti taikoma, t. y. susiklosto teisinė situacija, prilyginama tai, kuri egzistuotų, jeigu tokios Sutarties sąlygos nebūtų, ir teismas negali tokios sąlygos taikyti iš dalies (pvz., priteisti sumą, apskaičiuotą pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodytą maksimalų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020; Lietu­vos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, Teismų praktika 52).

Pažymėtina, kad analogiškos praktikos laikosi ir apeliacinės instancijos teismai (Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1577-657/2020, 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1556-230/2020, 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-11606-945/2020; Panevėžio apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-724-828/2020, 2020 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-750-589/2020;Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1753-562/2020, 2020 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1603-852/2020).

Esant nurodytoms aplinkybėms ir vadovaujantis teismų praktika, Vartojimo kredito sutar­ties bendrųjų sąlygų 9.4 punkte įtvirtinta nuostata, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamųjų taikant Sutarties specialiojoje dalyje nurodytą 30 procentų dydžio metinę palūka­nų normą už laikotarpį, ilgesnį nei 180 dienų, taikymas, pripažintina nesąžininga (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis) ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) (CK 1.80 straipsnis), o reika­lavimas dėl 169,45 Eur kompensuojamųjų palūkanų atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad ieškovas šioje byloje nereiškia reikalavimo dėl nuostolių (negautų pajamų forma) priteisimo.

Atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl iš jo ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas – 15,00 Eur žyminį mokestį ir 275,00 Eur už atstovo teisinę pagalbą: 75,00 Eur už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimą, 200,00 Eur už ieškinio parengimą. Pažymėtina, kad išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti yra priskiriamos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas), tačiau jos gali būti priteisiamos tik toje pačioje byloje, kurioje šalies buvo patirtos. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendi­mas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsulta­cijas. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad teismo 2020 m. sausio 31 d. ir 2020 m. gegužės 22 d. nutartimis kreditoriaus „Omega Invest“ OÜ pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo dėl skolos priteisimo iš S. K. atsi­sakyta priimti, nes pareiškimai neatitiko įstatymo reikalavimų (Liteko duomenys civilinėse bylose Nr. eL2-1531-393/2020 ir Nr. eL2-3769-780/2020), procesai minėtose bylose yra laikomi baigtais. Ieškovas dėl atsakovo nesumokėtos skolos kreipėsi į teismą visiškai nauju ieškiniu, kurio pagrindu pradėta ši civilinė byla. Ieškinio pateikimas, užvedant naują bylą ieškinio teisenos tvarka, nėra toli­mesnis ginčo sprendimo būdas nepavykus ginčo išspręsti CPK XXIII skyriuje numatyta tvarka (Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2142-343/2016; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-608-340/2016).

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus ir vadovaujantis teismų praktika, teismas sprendžia, jog bylinėjimosi išlaidos už pareiškimo dėl teismo įsakymo parengimą negali būti priteisiamos iš atsakovo šioje byloje ir ieškovui iš atsakovo priteistinos tik šioje byloje ieškovo patirtos išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą – 200,00 Eur už ieškinio parengimą.

Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui propor­cingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovas prašė iš atsakovo priteisti 549,32 Eur sumą, teismas ieškovo reikalavimus patenkino iš dalies ir priteisė 379,87 Eur, t. y. patenkino 69,15 procentų pareikštų reikalavimų. Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis ir 200,00 Eur už teisinę pagalbą. Todėl iš atsakovo priteistina pateikiant procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis nustatytas minimalus 15,00 Eur žyminis mokestis ir proporcingai patenkintų reikalavimų daliai 138,30 Eur išlaidų už teisinę pagalbą, iš viso 153,30 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (3,80 Eur), iš atsakovo nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios išieškotinos šių išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2016 m. spalio 1 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. 139772296159 bendrųjų sąlygų 9.4 punkto nuostatą, kad kredito gavėjui praleidus kredito mokėjimo datą, kredito palūkanos (Specialiosiose sąlygose nurodyto 30 procentų dydžio) toliau skaičiuojamos nuo visos pradelstos sumokėti kredito sumos už visą pradel­simo laiką.

Priteisti iš atsakovo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 322,13 Eur (trijų šimtų dvidešimt dviejų eurų 13 ct) negrąžintą kreditą; 28,75 Eur (dvidešimt aštuonių eurų 75 ct) palūka­nas; 28,99 Eur (dvidešimt aštuonių eurų 99 ct) delspinigius; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (379,87 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. spalio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 153,30 Eur (vieno šimto penkiasdešimt trijų eurų 30 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovo „Omega Invest“ OÜ, juridinio asmens kodas 10866568, naudai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas sprendimo už akių negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmams.

Ieškovas dėl sprendimo per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo gali paduoti apelia­cinį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.