- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-26
- Bylos Nr.
- 2A-608-340/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11325-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- UAB „Senamiesčio ūkis“
- Atsakovas
- A. N., R. N.
Vilniaus apygardos teismo teisėja Tatjana Žukauskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „Senamiesčio ūkis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Senamiesčio ūkis“ ieškinį atsakovams A. N. ir R. N. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovų A. N. ir R. N. solidariai 173,55 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 3-4). Ieškinyje nurodė, kad ieškovas teikia bendro naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name, esančiame Šv. Mikalojaus g. 7, Vilniuje. Atsakovai yra buto Nr. 12, esančio Šv. Mikalojaus g. 7, Vilniuje, savininkai, kuriems šis butas priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Atsakovai už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas tinkamai nemokėjo, todėl nuo 2013 m. birželio mėn. iki 2015 m. sausio mėn. susidarė 173,55 Eur įsiskolinimas ieškovui.
Atsakovams ieškinys ir pranešimai dėl atsiliepimo pateikimo įteikti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (b. l. 27-28). Per teismo nustatytą ir pranešime nurodytą 14 dienų laikotarpį atsakovai nepateikė atsiliepimo į ieškinį.
Šalies argumentai
Ieškovas prašė priimti sprendimą už akių, jei per teismo nustatytą terminą nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino visiškai - priteisė iš atsakovų A. N. ir R. N. solidariai ieškovo UAB „Senamiesčio ūkis“ naudai skolą – 173,55 Eur ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš atsakovų A. N. ir R. N. lygiomis dalimis ieškovo UAB „Senamiesčio ūkis“ naudai 68,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 34,20 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno atsakovo (b. l. 29-31). Teismas nurodė, kad atsakovai nuo 2013 m. birželio mėn. iki 2015 m. sausio mėn. priskaičiuotų mokesčių už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas nemokėjo, todėl įsiskolino ieškovui 173,55 Eur. Ieškinyje nurodytas aplinkybes bei įsiskolinimo už suteiktas paslaugas dydį patvirtina ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai su ieškovu būtų atsiskaitę, todėl ieškovo prašomą priteisti 173,55 Eur sumą priteisė ieškovui iš atsakovų solidariai (CK 3.109 str., 4.82 str., 4.86 str., 6.38 str., 6.200 str. 1 d.). Teismas pažymėjo, kad ieškovas prašė priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas, tarp jų išlaidas advokato pagalbai apmokėti už ieškinio parengimą, taip pat už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimą kitoje civilinėje byloje. Teismas nurodė, kad išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti yra priskiriamos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 str. 1 d. 6 p.), tačiau jos gali būti priteisiamos tik toje pačioje byloje, kurioje šalies buvo patirtos. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog 2015-01-29 tarp tų pačių šalių, tuo pačiu pagrindu buvo priimtas teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. L2-9346-129/2015, tačiau UAB „Senamiesčio ūkis“ nepašalinus nustatytų pareiškimo trūkumų, priimtas teismo įsakymas buvo panaikintas, pareiškimas paliktas nenagrinėtas (CPK 179 str. 3 d.). Ieškovas dėl atsakovų nesumokėtos skolos kreipėsi į teismą visiškai nauju ieškiniu, kurio pagrindu pradėta ši civilinė byla. Kadangi UAB „Senamiesčio ūkis“ pateiktas pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo civilinėje byloje Nr. L2-9346-129/2015 ir vėlesnis kreipimasis į teismą ieškinio teisenos tvarka jau kitoje civilinėje byloje nėra tolimesnis ginčo sprendimo būdas nepavykus ginčo išspręsti CPK XXIII skyriuje numatyta tvarka, ieškovui iš atsakovų priteisė tik šioje byloje ieškovo patirtas išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą – 48,40 Eur.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo už advokato pagalbą ir priteisti ieškovo patirtas išlaidas advokato pagalbai už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimą (b. l. 34-35). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teikiant Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, buvo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Šios išlaidos buvo patirtos siekiant prisiteisti tą pačią skolą iš to paties skolininko, tačiau, skolininkui procesinių dokumentų neįteikus, pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo buvo paliktas nenagrinėtas. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nėra numatyta draudimo patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimo perkelti į ieškiniu pradėtą bylą, nes tai savo esme ir turiniu yra tapačios bylos, tik pradėtos kita procesine forma, einančia chronologiškai viena po kitos.
2. Negalimumas priteisti bylinėjimosi išlaidų už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo vien dėl to, kad procesiniai dokumentai neįteikti atsakovui visose ieškovui žinomose atsakovo buvimo vietose, neatitiktų kreditoriaus kaip nukentėjusios šalies teisėtų interesų, teisingumo principo bei teisėtų lūkesčių atgauti iš skolininko patirtas išlaidas dėl mėginimo supaprastinta ir įstatymo nustatyta tvarka prisiteisti skolą. Vilniaus miesto apylinkės teismas, mažindamas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai šioje byloje, nukrypo nuo naujausios teismų suformuotos praktikos.
3. Reikalauta suma už advokato pagalbą buvo ne didesnė nei nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“. UAB „Senamiesčio ūkis“ advokatui už ieškinį sumokėjo 48,40 Eur, už pareiškimą išduoti teismo įsakymą – 48,40 Eur. Taigi nei vienu, nei kitu atveju nebuvo viršyti rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl to, ar kreditorius, kuris kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo, tačiau jo pareiškimas teismo vėliau buvo paliktas nenagrinėtu nepavykus skolininkui įteikti procesinių dokumentų, turi teisę reikalauti advokato pagalbos, rengiant dokumentus dėl teismo įsakymo išdavimo, atlyginimo, kitoje civilinėje byloje, pradėtoje pagal to paties kreditoriaus ieškinį tam pačiam skolininkui.
CPK XXIII skyriuje įtvirtinto supaprastinto proceso dėl teismo įsakymo išdavimo esmė – greitai ir su nedidelėmis kreditoriaus bei teismo sąnaudomis išspręsti situaciją, kai skolininkas negrąžina skolos kreditoriui ir iš esmės ginčo dėl skolos nėra. Galiojantis teisinis reglamentavimas leidžia teigti, kad įstatymų leidėjas skatina teisinių santykių dalyvius esant galimybei naudotis supaprastinta savo reikalavimų tenkinimo tvarka užuot iškart kreipusis į teismą su ieškiniu (CPK 434 straipsnis).
Vienas iš teismo įsakymą apibūdinančių požymių yra specifinė šio procesinio sprendimo įsiteisėjimo tvarka. Teismo įsakymas įsiteisėja tik tuomet, kai šio teismo procesinio sprendimo patvirtinta kopija įstatymo nustatyta tvarka įteikiamas skolininkui ir šis per CPK 437 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimų dėl kreditoriaus pareiškimo (CPK 436 straipsnio 7 dalis, 437 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktai, 438 straipsnis). Taigi, tinkamas teismo įsakymo patvirtintos kopijos įteikimas skolininkui, yra viena iš įstatyme numatytų būtinų sąlygų, kurioms esant šis teismo procesinis sprendimas įgyja res judicata galią. Jeigu priėmus teismo įsakymą paaiškėja, kad skolininko gyvenamoji (buveinės) ir darbo vietos yra nežinomos ir dėl to jam negalima įstatymo nustatyta tvarka įteikti teismo įsakymo ir kreditoriaus pareiškimo nuorašų bei teismo pranešimo, teismas nutartimi turi panaikinti teismo įsakymą ir kreditoriaus pareiškimą palikti nenagrinėtą (CPK 431 straipsnio 3 dalis). Dažniausiai tokiu atveju byla dėl teismo įsakymo išdavimo užbaigiama nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės ne dėl kreditoriaus kaltės, o dėl to, kad nesant galimybės skolininkui įteikti procesinių dokumentų (nepaisant visų protingų kreditoriaus pastangų) tampa neįmanomas supaprastinto proceso taikymas.
Teismo įsakymo procesą reglamentuojančios CPK nuostatos nenumato specialių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių tais atvejais, kai kreditoriaus pareiškimas paliekamas nenagrinėtas dėl aptartų priežasčių. Pagal bendrąsias CPK nuostatas, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Apeliantas pagrįstai nurodo, kad kreditoriui sąžiningai pasinaudojus supaprastinto bylos nagrinėjimo institutu, su tuo susijusios bylinėjimosi išlaidos negali būti laikomos atsiradusiomis dėl kreditoriaus kaltės ir todėl iš kreditoriaus neturėtų būti atimta teisė į šių išlaidų atlyginimą. Kita vertus, tokios išlaidos byloje dėl teismo įsakymo išdavimo iš skolininko kreditoriui negali būti priteisiamos, kadangi dar nėra aišku, ar kreditoriaus pareikštas materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas ir jei taip, kokia apimtimi.
CPK 439 straipsnis reglamentuoja procesinius padarinius tais atvejais, jei skolininkas pareiškia prieštaravimus dėl teismo įsakymo. Tokiu atveju, kreditoriui per įstatymo nustatytą terminą pareiškus ieškinį, byla dėl teismo įsakymo išdavimo transformuojasi į ieškinio teisenos procesą, t.y. ieškinio teisenos byla iš esmės yra bylos dėl teismo įsakymo išdavimo tąsa ir kreditorius, jo reikalavimui esant pagrįstam, įgyja teisę gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškinio teisenos byloje. Tuo atveju, jei kreditorius per įstatymo nustatytą terminą ieškinio nepareiškia, jam išlieka teisė tokį ieškinį reikšti ateityje, tačiau bylinėjimosi išlaidos, susijusios su teismo įsakymo procesu, kreditoriui neatlyginamos (CPK 94 straipsnio 1 dalis, 434 straipsnio 3 dalis). Taigi, kreditoriaus teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą tokiu atveju įstatymo leidėjo siejama išimtinai su kreditoriaus procesiniu elgesiu. Kaip jau minėta, įstatymas nenumato, kaip turėtų būti sprendžiamas bylinėjimosi išlaidų (išskyrus žyminį mokestį) paskirstymas CPK 431 straipsnio 3 dayje numatytais atvejais, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad tokiu atveju dėl išlaidų atsiradimo nėra kreditoriaus kaltės, o šių išlaidų priteisimas ieškinio teisenos byloje yra vienintelė procesinė galimybė (byloje dėl teismo įsakymo, kaip jau minėta, tokios išlaidos kreditoriui negali būti priteistos), sutiktina su apelianto argumentu, kad bylinėjimosi išlaidos, susijusios su teismo įsakymo procesu, kreditoriui, kurio reikalavimas teismo visiškai ar iš dalies patenkintas, turėtų būti priteisiamos ieškinio teisenos byloje.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsisakyta priteisti ieškovui 48,40 Eur advokato pagalbos išlaidų už pareiškimo dėl teismo įsakymo parengimą priimta netinkamai taikant bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą padidinant iki 116,80 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą už akių pakeisti, nustatant, kad ieškovui UAB „Senamiesčio ūkis“ lygiomis dalimis iš atsakovų A. N. ir R. N. priteista bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 116,80 Eur, t. y. po 58,40 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno atsakovo.