- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-25
- Bylos Nr.
- e2A-750-589/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00614-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „NEO Finance“
- Atsakovas
- A. N.
- Kategorijos
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2020 m. rugsėjo 2 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-4397-786/2020 pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovei A. N. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „NEO Finance“ prašė priteisti iš atsakovės A. N. 4 365,49 Eur negrąžintos kredito dalies, 442,09 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki 2020 m. liepos 28 d., 24 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito 4 365,49 Eur sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. gegužės 19 d.), 1 880,42 Eur tarpininkavimo mokesčio, 10,88 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. kovo 20 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 28 d.), 24 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. gegužės 19 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas: 151 Eur žyminio mokesčio ir 200 Eur išlaidų už procesinių dokumentų parengimą. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2020 m. rugsėjo 2 d. sprendimu už akių ieškovės AB „NEO Finance“ ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės A. N. ieškovės AB „NEO Finance“ naudai 4 365,49 Eur negrąžintos kredito dalies, 442,09 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki 2020 m. liepos 28 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 24 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 365,49 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 28 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. gegužės 19 d.), 411,99 Eur tarpininkavimo mokesčio, 10,88 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. kovo 20 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 28 d.), 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (5 230,45 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 274,06 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.
3. Teismas konstatavo, kad atsakovė A. N. gavo procesinius dokumentus, tačiau per nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, todėl yra pagrindas priimti sprendimą už akių.
4. Teismas nustatė, kad 2019 m. gegužės 7 d. ieškovė ir atsakovė sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K581867611 (toliau – ir Sutartis), kuria atsakovei 60 mėnesių laikotarpiui suteiktas 4 773,79 Eur dydžio kreditas. Atsakovė sutartimi įsipareigojo grąžinti gautą kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 3 466,01 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 24 proc.), 411,99 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2024 m. gegužės 19 d. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.8 punkte detalizuota, kad bendra vartojimo kredito kaina (vartojimo kredito mokestis) – tai išlaidos, įskaitant palūkanas, tarpininkavimo mokestį ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius. Atsakovė savalaikiai nemokėjo mėnesinių įmokų, nereagavo į ieškovės siųstą raginimą, todėl ieškovė 2020 m. liepos 22 d. siųstu išankstiniu raštišku pranešimu su atsakove sudarytą vartojimo kredito sutartį nuo 2020 m. liepos 28 d. nutraukė.
5. Teismas sprendė, kad byloje nesant duomenų apie tai, kad atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi savo prievoles, ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 4 365,49 Eur negrąžintą kredito dalį, 442,09 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 28 d.), 24 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 365,49 Eur) nuo Sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2024 m. gegužės 19 d.), yra pagrįstas ir tenkintinas.
6. Atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) 11 straipsnio 8 dalies nuostatas, kasacinio teismo formuojamą praktiką kompensuojamųjų palūkanų priteisimo klausimais, teismas sprendė esant pagrindui ieškovei iš atsakovės priteisti 10,88 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y., nuo 2020 m. kovo 20 d, iki Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 28 d.), o reikalavimą dėl 24 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 365,49 Eur) nuo Sutarties termino pabaigos (2024 m. gegužės 19 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, atmetė.
7. Dėl ieškovės reikalavimo priteisti 1 880,42 Eur tarpininkavimo mokestį teismas pažymėjo, kad Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, jog tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida – 411,99 Eur ir ši suma įskaičiuota į bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą. Sistemiškai vertindamas šalių sudarytos Sutarties nuostatomis (5.4, 5.14 punktai) teismas sprendė, jog prašoma priteisti 411,99 Eur viršijanti tarpininkavimo mokesčio suma savo esme yra netesybos, todėl, vadovaudamasis VKĮ 11 straipsnio 8 dalimi, reikalavimą dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo tenkino iš dalies ir iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 411,99 Eur tarpininkavimo mokesčio.
8. Teismas taip pat konstatavo esant pagrindui priteisti iš atsakovės 5 proc. procesines palūkanas už priteistą 5 230,45 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
9. Ieškovė AB „Neo Finance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2020 m. rugsėjo 2 d. sprendimo už akių dalį dėl kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos ir priteisti iš atsakovės A. N. 24 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito 4 365,49 Eur sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. gegužės 19 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 351 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų pirmosios instancijos teisme; 75 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą bei 200 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą.
10. Nurodo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, kompensuojamosios palūkanos gali būti skaičiuojamos nuo prievolės įvykdymo termino praleidimo dienos iki visiško prievolės įvykdymo. Šalys gali susitarti, kad nutraukus sutartį ir toliau gali būti skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatyta mokėjimo (pelno) palūkanų dydį.
11. Pažymi, kad Sutartyje nustatytas metinės palūkanų normos dydis neviršijo tuo metu galiojusio VKĮ numatytų reikalavimų. Be to, Sutarties 6.1. punktas numato, jog vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, sutarties specialiojoje dalyje numatytos palūkanos (24 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Nurodo, kad negautos pajamos (nuostoliai) ir kompensuojamosios palūkanos buvo skaičiuotos už skirtingus laikotarpius, todėl sumos negali būti viena į kitą įskaitomos. Atsižvelgiant į tai, mano, kad reikalavimas priteisti 24 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 4 365,49 Eur nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. gegužės 19 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos yra pagrįstas, neprieštaraujantis naujai suformuotai teismų praktikai dėl palūkanų skaičiavimo bei imperatyvioms įstatymų normoms (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.2, 6.38, 6.200, 6.205, 6.260, 6.261, 6.870, 6.872, 6.873, 6.881 straipsniai). Apeliantės reikalavimas priteisti po Sutarties termino pasibaigimo skaičiuojamas palūkanas, laikytinas reikalavimu taikyti skolininkui (atsakovei) civilinę atsakomybę. Laiku apeliantei neatgavus suteikto kredito, kreditorius patiria nuostolių, nes negali naudotis atsakovei suteikta ir jos negrąžinta pinigų suma, o atsakovė ir toliau naudojasi kreditoriaus suteikta ir jam negrąžinta pinigų suma, todėl pagal CK 6.37, 6.210 ir 6.261 straipsnių nuostatas privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties, įstatymo nustatytas kompensacines palūkanas.
12. Nurodo, jog teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, nurodytus išaiškinimus, tokius kaip kreditoriaus teisė reikalauti kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų ir po paskolos sutarties nutraukimo, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį bei kitas svarbias aplinkybes.
13. Pažymi, jog ieškinio materialinio subjektinio reikalavimo tenkinimas visa apimtimi sudaro pagrindą konstatuoti, jog proceso šalis įgyja procesinę teisę gauti visų bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimą. Kadangi apeliantės ieškinyje nurodyti reikalavimai tenkintini visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, priteisiant visas apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
14. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
16. Apeliacijos objektas sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovės AB „Neo Finance“ reikalavimas dėl 24 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito 4 365,49 Eur sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. gegužės 19 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal apeliacinio skundo argumentus. Ginčo dėl likusios sprendimo dalies nėra ir apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, dėl neskundžiamos sprendimo dalies nepasisako.
17. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2019 m. gegužės 7 d. AB „Neo Finance“ ir atsakovė A. N. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. K285997765, pagal kurią apeliantė AB „Neo Finance“ suteikė atsakovei 4 773,79 Eur kreditą, o atsakovė A. N. įsipareigojo grąžinti kreditą Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, sumokėti 3 466,01 Eur dydžio palūkanas (metinė palūkanų norma 24 proc.), 411,99 Eur tarpininkavimo mokestį bei vykdyti kitus Sutartyje nustatytus įsipareigojimus iki 2024 m. gegužės 19 d. Sutartis 2020 m. liepos 22 d. vienašaliu AB „Neo Finance“ pranešimu buvo nutraukta nuo 2020 m. liepos 28 d. dėl netinkamo atsakovės sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Pirmosios instancijos teismas sprendimu už akių iš dalies tenkindamas ieškovės reikalavimus, kildinamus iš vartojimo kredito sutarties, atmetė ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovės A. N. 24 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito 4 365,49 Eur sumą nuo Sutarties termino pabaigos (2024 m. gegužės 19 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, motyvuodamas kasacinio teismo išaiškinimais, kad kompensacinių palūkanų, mokamų kompensuojant dėl prievolės neįvykdymo turėtus nuostolius, paskirtis ir prigimtis iš esmės yra tapati kaip ir netesybų, bei vadovaudamasis VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatomis, kuri numato, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ne daugiau kaip už 180 dienų ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.
18. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad skundžiamu sprendimu atmesdamas aptariamą reikalavimą pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformuotą teisės aiškinimo taisyklę. Apeliantės teigimu, teisę į kompensuojamųjų palūkanų priteisimą AB „Neo Finance“ suteikia tiek šalių sudarytos Sutarties nuostatos (bendrųjų sąlygų 6.1. punktas), tiek materialinės teisės normos. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju neturi teisinio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais bei atmeta juos kaip nepagrįstus.
19. Pažymėtina, jog apeliantės cituojamoje civilinėje byloje, keisdamas iki tol vyravusią praktiką, kasacinis teismas suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tačiau kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos taisyklės taikytinos ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, Teismų praktika Nr. 52). Tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Kadangi nagrinėjamoje byloje ieškovės reikalavimas priteisti kompensacines palūkanas nebuvo patenkintas būtent dėl jo nesuderinamumo su VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatomis, t. y. motyvais, kurie nebuvo aptariami ir analizuojami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, todėl spręsti, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo nurodytoje byloje kasacinio teismo suformuotos praktikos, nėra pagrindo.
20. Kaip nepagrįstas, prieštaraujantis pačios ieškovės cituojamai kasacinio teismo praktikai yra skundo argumentas, kad prašomų priteisti kompensacinių palūkanų dydis yra mažesnis už sutarties sudarymo metu galiojusios redakcijos VKĮ 21 straipsnyje nustatytą maksimalių mokestinių (pelno) palūkanų dydį. Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 yra pateiktas išaiškinimas, kad mokestines (pelno) palūkanas nustatančios sutarties sąlygos po sutarties nutraukimo netenka galios ir negali būti taikomos, o maksimalus netesybų (kompensacinių palūkanų) dydis imperatyviai nustatytas VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tiek ieškovės prašomų taikyti netesybų dydis, tiek ir laikotarpis, už kurį netesybos skaičiuojamos, yra nesuderinami su VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytu reglamentavimu. Pažymėtina, kad sutarties sąlygai prieštaraujant imperatyviai įstatymo nuostatai, tokia sąlyga negalioja visa apimtimi ir negali būti taikoma, t. y. susiklosto teisinė situacija, prilyginama tai, kuri egzistuotų, jeigu tokios sutarties sąlygos nebūtų, ir teismas negali tokios sąlygos taikyti iš dalies (pvz., priteisti sumą, apskaičiuotą pagal VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodytą maksimalų dydį (toks išaiškinimas yra pateiktas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo parengtoje 2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgoje, Teismų praktika Nr. 52)).
21. Pažymėtina, jog be kitų tenkintų ieškinio reikalavimų, dėl kurių apeliacinių skundų nebuvo gauta ir kurie nepatenka į apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas, pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliantei priteistos ir 24 proc. negautos pajamos (nuostoliai) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 365,49 Eur) nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 28 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2024 m. gegužės 19 d.). Esant tokiai situacijai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra teisinga reikalauti priteisti ir netesybas, ir nuostolius, kreditoriui nepateikus jokių įrodymų apie tai, kad dėl šios konkrečios Sutarties netinkamo vykdymo jis patyrė kokius nors nuostolius, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų.
22. Vertintina ir ta aplinkybė, jog Sutartis buvo sudaryta išorinio prisijungimo būdu, byloje nepateikta jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, jog Sutarties sąlyga dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio bei mokėjimo terminų (Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punktas) buvo aptarta individualiai bei atsakovei buvo atskleista, jog pažeidus įmokų mokėjimo terminą, ji be mokėjimo (pelno) palūkanų, negautų pajamų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, kompensuojamųjų palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos bei tarpininkavimo mokesčio, privalės mokėti ir kompensuojamąsias palūkanas iki visiško kredito grąžinimo ir tai atitiko jos valią Sutarties sudarymo metu (CPK 178 straipsnis).
23. Įvertinus minėtų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas bei priėmė motyvuotą sprendimą, kurį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismui atmetus skundo argumentus dėl kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priteisimo, nėra pagrindo keisti ir skundžiamo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi bei nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog teismas yra atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
25. Atmetus ieškovės AB „Neo Finance“ apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2020 m. rugsėjo 2 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.