- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-17
- Bylos Nr.
- e2A-724-828/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00375-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vygintas Mažuika
- Ieškovas
- UAB „NEO Finance”
- Atsakovas
- V. K.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės UAB „NEO Finance” apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „NEO Finance” ieškinį atsakovui V. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AB „NEO Finance“ prašė priteisti iš atsakovo V. K. 1 104,51 Eur negrąžintos kredito dalies; 54,16 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos; 13,64 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 104,51 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022-03-06); 449,36 Eur tarpininkavimo mokesčio; 2,99 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020-03-07, iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020-04-14); 13,64 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 104,51 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022-03-07) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2019-03-06 ieškovė ir atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K598619236, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 1 500 Eur vartojimo kreditas 36 mėn. terminui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą iki 2022-03-06. Atsakovas kredito sutarties nevykdo, todėl ieškovė kreipėsi į teismą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo 1 104,51 Eur negrąžintos kredito dalies, 54,16 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020-04-14), 13,64 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 104,51 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020-04-14) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022-03-06), 145,04 Eur tarpininkavimo mokesčio, 2,99 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020-03-07, iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020-04-14), 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 306,70 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020-07-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 191,42 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų tinkamai įvykdęs savo prievoles, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 1 104,51 Eur negrąžintos kredito dalies, 54,16 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020-04-14), 13,64 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 104,51 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022-03-06), yra pagrįstas ir tenkino.
5. Teismas atsižvelgė į Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, kuri numato, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ne daugiau kaip už 180 dienų ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Atsižvelgus į tai, ieškovei iš atsakovo priteisė 2,99 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020-03-07 iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020-04-14), o reikalavimą dėl 13,64 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 104,51 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022-03-07) iki visiško kredito grąžinimo dienos atmetė.
6. Teismas nustatė, kad sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida – 145,04 Eur. Ši suma įskaičiuota ir į bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 punkte nurodyta, kad kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi sutarties 5.14 punktu. 5.14 punkte nustatyta, kad bet kokios nuolaidos, susijusios vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant tarpininkavimo mokestį), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui. Teismas konstatavo, jog prašoma priteisti 145,04 Eur viršijanti tarpininkavimo mokesčio suma savo esme yra netesybos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, numatančia, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir jokios kitos netesybos už vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomos, reikalavimą dėl tarpininkavimo mokesčio pritesimo tenkino iš dalies ir iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 145,04 Eur tarpininkavimo mokesčio.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „NEO finance“ prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą už akių dalyje, kurioje atmestas ieškovės reikalavimas dėl kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos; bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei iš atsakovo 13,64 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 104,51 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022-03-07) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 236 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų pirmosios instancijos teisme; 75 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą bei 200 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą.
8. Nurodo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 kompensuojamosios palūkanos gali būti skaičiuojamos nuo prievolės įvykdymo termino praleidimo dienos iki visiško prievolės įvykdymo. Pažymi, kad sutartyje nustatytas metinės palūkanų normos dydis neviršijo tuo metu galiojusio VKĮ numatytų reikalavimų. Be to, sutarties 6.1. punktas numato, jog Vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, sutarties specialiojoje dalyje numatytos palūkanos (13,64 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Apeliantė nurodo, kad negautos pajamos (nuostoliai) ir kompensuojamosios palūkanos buvo skaičiuotos už skirtingus laikotarpius, todėl sumos negali būti viena į kitą įskaitomos.
9. Atsižvelgiant į tai, apelianto reikalavimas priteisti 13,64 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 104,54 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2022-03-07 iki visiško kredito grąžinimo dienos yra pagrįstas, neprieštaraujantis naujai suformuotai teismų praktikai dėl palūkanų skaičiavimo, imperatyvioms įstatymų normoms (CK 6.2, 6.38, 6.200, 6.205, 6.260, 6.261, 6.870, 6.872, 6.873, 6.881 straipsniai). Apeliantės reikalavimas priteisti po sutarties termino pasibaigimo skaičiuojamas palūkanas, laikytinas reikalavimu taikyti skolininkui (atsakovui) civilinę atsakomybę. Laiku apeliantui neatgavus suteikto kredito, kreditorius patiria nuostolių, nes negali naudotis atsakovui suteikta ir jo negrąžinta pinigų suma, o atsakovas ir toliau naudojasi kreditoriaus suteikta ir jam negrąžinta pinigų suma, todėl pagal CK 6.37, 6.210 ir 6.261 straipsnių nuostatas privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties, įstatymo nustatytas kompensacines palūkanas.
10. Nurodo, jog teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, nurodytus išaiškinimus, tokius kaip kreditoriaus teisė reikalauti kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų ir po paskolos sutarties nutraukimo, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį bei kitas svarbias aplinkybes. Teismo sprendimas yra nepagrįstas ir turėtų būti pakeistas, nurodant apeliantui priteisti 13,64 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 104,51 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2022-03-07 iki visiško kredito grąžinimo dienos.
Žemesnės instancijos teismas
11. Pažymi, jog ieškinio materialinio subjektinio reikalavimo tenkinimas visa apimtimi sudaro pagrindą konstatuoti, jog proceso šalis įgyja procesinę teisę gauti visų bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimą. Kadangi apeliantės ieškinyje nurodyti reikalavimai tenkintini visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, priteisiant visas apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
12. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas ieškovės AB „NEO finance“ apeliaciniu skundu, be to absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
14. Apeliaciniu skundu ieškovė nesutinka su sprendimo dalimis, kuriomis atmestas ieškinio reikalavimas priteisti 13,64 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 104,51 Eur) už laikotarpį nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.
Žemesnės instancijos teismas
15. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimą priteisti 13,64 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 104,51 Eur) už laikotarpį nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimais, kad kompensacinių palūkanų, mokamų kompensuojant dėl prievolės neįvykdymo turėtus nuostolius, paskirtis ir prigimtis iš esmės yra tapati kaip ir netesybų, bei, vadovaudamasis VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatomis, konstatavo, jog ieškovės prašomas išieškoti kompensacinių palūkanų dydis viršija VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodytą dydį (0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną), taip pat laikotarpis, už kurį ieškovė skaičiuoja šias palūkanas (neterminuotai), neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodyto maksimalaus galimo laikotarpio (180 d.).
16. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad skundžiamu sprendimu atmesdamas aptariamą reikalavimą pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformuotą teisės aiškinimo taisyklę. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu skundo argumentu bei pažymi, kad cituojamoje civilinėje byloje, keisdamas iki tol vyravusią praktiką, kasacinis teismas suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią po sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos mokestinę (pelno) funkciją atliekančios palūkanos, tačiau savo teises kredito davėjas gali ginti reikšdamas reikalavimą dėl kompensacinių palūkanų (netesybų) priteisimo arba reikalaudamas taikyti civilinę atsakomybę (priteisti nuostolių, siejamų su negautomis pajamomis, atlyginimą). Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu prašo priteisti kompensacines palūkanas, t. y. palūkanas, mokėtinas tuo atveju, jeigu įvyks sutarties pažeidimas ir kreditas nebus grąžintas sutartyje įtvirtintais terminais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 (75 punkte) yra išaiškinęs, kad kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra tokia pati kaip ir sutartinių netesybų, kurių dydis ir skaičiavimo terminas turi atitikti VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas maksimalias ribas (0,05 proc. dydį už kiekvieną vėlavimo vykdyti prievolę dieną, bet ne daugiau kaip už 180 d.). Taigi, ieškovės reikalavimas nebuvo patenkintas būtent dėl jo nesuderinamumo su VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatomis, t. y. motyvais, kurie nebuvo aptariami ir analizuojami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, todėl spręsti, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo nurodytoje byloje kasacinio teismo suformuotos praktikos, nėra pagrindo.
17. Kaip nepagrįstas, prieštaraujantis pačios ieškovės cituojamai kasacinio teismo praktikai yra skundo argumentas, kad prašomų priteisti kompensacinių palūkanų dydis yra mažesnis už sutarties sudarymo metu galiojusios redakcijos VKĮ 21 straipsnyje nustatytą maksimalių mokestinių (pelno) palūkanų dydį. Kaip minėta nutarties 16 punkte, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 yra pateiktas išaiškinimas, kad mokestines (pelno) palūkanas nustatančios sutarties sąlygos po sutarties nutraukimo netenka galios ir negali būti taikomos, o maksimalus netesybų (kompensacinių palūkanų) dydis imperatyviai nustatytas VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodoma skundžiamame sprendime, tiek ieškovės prašomų taikyti netesybų dydis, tiek ir laikotarpis, už kurį netesybos skaičiuojamos, yra nesuderinami su VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytu reglamentavimu. Pažymėtina, kad sutarties sąlygai prieštaraujant imperatyviai įstatymo nuostatai, tokia sąlyga negalioja visa apimtimi ir negali būti taikoma, t. y. susiklosto teisinė situacija, prilyginama tai, kuri egzistuotų, jeigu tokios sutarties sąlygos nebūtų, ir teismas negali tokios sąlygos taikyti iš dalies (pvz., priteisti sumą, apskaičiuotą pagal VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodytą maksimalų dydį (toks išaiškinimas yra pateiktas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo parengtoje 2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgoje, Teismų praktika Nr. 52)).
18. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, kad, reikšdama reikalavimą dėl kompensacinių palūkanų, ieškovė iš esmės prašė taikyti atsakovės atžvilgiu civilinę atsakomybę, kadangi ieškovė buvos suformulavusi kitą reikalavimą - dėl nuostolių (negautų pajamų forma) atlyginimo (t.y. visų sutartimi numatytų mokėjimo palūkanų priteisimo), kurį teismas patenkino. Be to, kaip matyti iš ieškovės reikalavimo turinio, ji aiškiai įvardijo prašanti priteisti kompensacines palūkanas (t. y. netesybas), o ne nuostolių atlyginimą. Be to, reikšminga pripažįstama ir aplinkybė, kad, kaip išaiškino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, sutartyje įtvirtinta mokestinių (pelno) palūkanų norma yra sietina su kredito gavėjo pajamomis, kurias jis būtų gavęs laikotarpiu iki sutarties įvykdymo termino pabaigos, jeigu sutartis būtų vykdoma tinkamai, todėl vertintina kaip tinkamas rodiklis negautų pajamų dydžiui už nurodytą laikotarpį apskaičiuoti. Kita vertus, įstatymui prieštaraujantis kompensacinių palūkanų (netesybų) dydis negali būti vertinamas kaip tinkamas rodiklis ieškovės laikotarpiu po sutarties termino pabaigos negautoms pajamoms apskaičiuoti ir šiuo laikotarpiu dėl besitęsiančio sutartinių įsipareigojimų pažeidimo kredito davėjo patiriami nuostoliai (negautos pajamos) turi būti įrodinėjami kitais būdais (toks išaiškinimas yra pateiktas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo parengtoje 2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgoje, Teismų praktika Nr. 52).
19. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naikinti ar keisti skundžiamo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas priteisti 13,64 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 104,51 Eur už laikotarpį nuo sutarties termino pabaigos 2022 m. kovo 7 d., nėra pagrindo. Be to pripažintina, kad kompensuojamąją funkciją tinkamai įgyvendina pirmosios instancijos teismo priteistos 5 proc. procesinės palūkanos.
20. Apeliantė sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nepagrįstumo sieja išskirtinai su tuo, kad, ieškovės vertinimu, jos pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai turėjo būti tenkinami visa apimtimi. Apeliacinės instancijos teismui atmetus skundo argumentus dėl kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priteisimo, nėra pagrindo keisti ir skundžiamo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
21. Apeliacinį skundą atmetus, netenkinamas ir ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.