Utenos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Neo Finance“ ieškinį atsakovui V. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį atsakovas nepateikė ir todėl ieškovės prašymu priimamas sprendimas už akių, nes tam yra visi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai jį priimti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų byloje esančių įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2019-03-06 šalys sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (-), kuria atsakovui 36 mėnesių laikotarpiui suteiktas 1 500 Eur dydžio kreditas ir ši suma atsakovui buvo pervesta tą pačią dieną. Atsakovas sutartimi įsipareigojo grąžinti gautą kreditą bei sumokėti ieškovei vartojimo kredito mokestį (sutarties bendrųjų sąlygų 3.1 punktas). Sutarties bendrųjų sąlygų 1.7 punkte detalizuota, kad bendra vartojimo kredito kaina (vartojimo kredito mokestis) – visos išlaidos, įskaitant palūkanas, tarpininkavimo mokestį ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius. Atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų, nereagavo į ieškovės siųstus raginimo laiškus, todėl ieškovė 2020-04-08 siųstu išankstiniu raštišku pranešimu su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį nuo 2020-04-14 nutraukė.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir vykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Paskolos sutartimi paskolos davėjas perduoda paskolos gavėjo nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas (CK 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.37 straipsnis). Prievolė pasibaigia tuomet, kai ji tinkamai įvykdoma (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų tinkamai įvykdęs savo prievoles, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 1 104,51 Eur negrąžintos kredito dalies, 54,16 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020-04-14), 13,64 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 104,51 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022-03-06), yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškovė prašė priteisti 2,99 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020-03-07 iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020-04-14) ir 13,64 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 104,51 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022-03-07) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Spręsdamas kompensacinių palūkanų priteisimo klausimą, teismas atsižvelgia į Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, kuri numato, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ne daugiau kaip už 180 dienų ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Kasacinis teismas yra išaiškinęs kad kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Atsižvelgus į tai, ieškovei iš atsakovo priteistini 2,99 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020-03-07 iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020-04-14), o reikalavimas dėl 13,64 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 104,51 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022-03-07) iki visiško kredito grąžinimo dienos atmestinas.

Ieškovė taip pat prašė priteisti 449,36 Eur tarpininkavimo mokesčio. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida – 145,04 Eur. Ši suma įskaičiuota ir į bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 punkte nurodyta, kad kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi sutarties 5.14 punktu. 5.14 punkte nustatyta, kad bet kokios nuolaidos, susijusios vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant tarpininkavimo mokestį), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui. Šios nuostatos sudaro pagrindą konstatuoti, jog prašoma priteisti ir 145,04 Eur viršijanti tarpininkavimo mokesčio suma savo esme yra netesybos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, numatančia, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir jokios kitos netesybos už vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomos, reikalavimas dėl tarpininkavimo mokesčio pritesimo tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 145,04 Eur tarpininkavimo mokesčio.

Ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. procesinės palūkanos už priteistiną 1 306,70 Eur sumą (1 104,51 Eur negrąžinta kredito dalis + 54,16 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos + 145,04 Eur tarpininkavimo mokestis + 2,99 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančios palūkanos) nuo bylos iškėlimo teisme (2020-07-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovei iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis 2 dalis). Teismas tenkino 81,11 proc. ieškovės reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 29,20 Eur žyminio mokesčio (36 Eur x 81,11 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis) ir 162,22 Eur dydžio išlaidos už procesinių dokumentų parengimą (200 Eur x 81,11 proc.), (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis), t. y. iš viso 191,42 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kadangi teismo patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. Nr. 1R-19/1K-2 įsakymu nustatytos minimalios valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), pastarosios išlaidos nepriteisiamos iš atsakovo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei AB „Neo Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 104,51 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą keturis eurus 51 ct) negrąžintos kredito dalies, 54,16 Eur (penkiasdešimt keturis eurus 16 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020-04-14), 13,64 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 104,51 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020-04-14) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022-03-06), 145,04 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt penkis eurus 04 ct) tarpininkavimo mokesčio, 2,99 Eur (du eurus 99 ct) kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020-03-07, iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020-04-14), 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 306,70 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020-07-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 191,42 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt vieną eurą 42 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos skųsti sprendimą Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.