Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovams I. S., I. A., ieškovų atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Petrauskui,

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Vilmai Kelnerytei,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų I. S., I. A. patikslintą ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos su trečiuoju asmeniu Vilniaus miesto savivaldybės administracija dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

-panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2018-10-25 d. raštą Nr. 49SFN-2569-( 14.49.104);

-panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018-12-19 d. sprendimą (raštą) Nr. lSS-2559-(8.5.);

-jeigu bus pripažinta, kad praleistas apskundimo terminas, tai atnaujinti praleistą terminą ginčyti šiuos administracinius aktus;

-įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per vieną mėnesį nuo galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos sudaryti su ieškovais įsiterpusio 427 kv.m. valstybinės žemės sklypo, esančio šalia ieškovams priklausančio žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) Vilniaus mieste, pirkimo - pardavimo sutartį ne aukciono tvarka, pagal kurią abu ieškovai įgytų šį žemės sklypą dalinės nuosavybės teise;

- priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas-270 Eur žyminio mokesčio.

2018-10-25 d. raštu Nr. 49SFN-2569-(14.49.104) Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius atsisakė tenkinti ieškovės prašymą. Vienintelis tokio atsisakymo pagrindas nurodomas toks - prašomo parduoti sklypo iš pietrytinės pusės plotis viršija 10 metrų (yra 12,08 m).

Ieškovė šį atsakymą apskundė Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.

Ieškovė šį atsakymą apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijai.

Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019-01-21 d. sprendimu „Dėl atsisakymo priimti skundą nagrinėjimui“ Nr. 2lR-56(AG-61/02-2019) buvo atsisakyta priimti ieškovės skundą kaip nežinybingą, nes Komisija ir jos teritoriniai padaliniai nesprendžia administracinių ginčų, kuriems nagrinėti įstatymai nustato kitokią tvarką.

Ieškovė kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą - Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir administracinių aktų panaikinimo.

Žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ieškovė dalinės nuosavybės teise valdo su I. A., prašomas parduoti 427 kv.m. valstybinės žemės sklypas turi būti parduotas abiem bendraturčiams, todėl į bylą bendraieškovu įtrauktas I. A..

Šiuo Sprendimu ieškovams yra patvirtintas žemės sklypo plotas, kurį sudaro 1203 kv. m., tai yra 12,03 arų (Sprendime pažymėtas Nr. 7). Ieškovų nuosavybės teise valdomas žemės sklypo plotas sudaro 0,0628 ha, kas sudaro 6,28 arų arba 628 kv.m., todėl minėtu Sprendimu ir juo patvirtintu Detaliuoju planu ieškovams buvo suteikta subjektinė teisė įgyti be aukciono nuosavybės teise papildomą 427 kv.m arba 4,27 arų valstybinės žemės sklypą, tai yra turimi 628 kv.m. + valstybinės žemės sklypas 427 kv.m. = 1055 kv.m., kaip yra numatyta Sprendimo 1.4 punkte. 148 kv.m. paklaida tarp Sprendime nurodyto 1203 kv.m. ir faktiškai išmatuoto 1055 kv.m. gavosi dėl kadastrinių matavimų, atliktų skirtingose koordinačių sistemose, paklaidų, kurios yra leidžiamos.

Iš Sprendimo pridėto Detalaus plano brėžinio matyti, kad ieškovams suplanuotas ir Sprendimu patvirtintas valstybinės žemės sklypas yra tarp ieškovų žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių (ieškovų ir jų prašomas parduoti valstybinės žemės sklypas detaliojo plano brėžinyje pažymėtas Nr. 7). Ieškovai prašė jiems parduoti nuosavybėn be aukciono valstybinį žemės sklypą įsiterpusį tarp jų žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) gatvių, t. y. tą, kuris yra nurodytas Detaliajame plane ir Sprendime.

Ieškovai subjektinę teisę įgyti be aukciono valstybinį žemės sklypą įgijo Detalaus plano ir Sprendimo, priimto 2002-02-07 d., pagrindu, todėl jiems negali būti taikomas Nutarimo Nr. 692 2.15 papunktis, nes ši Nutarimo Nr. 692 redakcija įsigaliojo tik nuo 2016-06-01 d. Nagrinėjamu atveju Sprendimas ir juo patvirtintas Detalusis planas tampa juridiniu dokumentu, kaip nurodyta paties Sprendimo 3 p., nei Sprendimas, nei Detalusis planas iki šiol nėra nei panaikinti, nei pakeisti ir yra galiojantys. Todėl ieškovų subjektinių teisių turinys iki šiol nėra pasikeitęs - jie iki šiol turi teisę įgyti nuosavybėn be aukciono valstybinį žemės sklypą, kurio plotas nurodytas Sprendime ir Detaliajame plane ir yra jų pageidaujamas įsigyti 427 kv. m. valstybinės žemės sklypas.

Rengiant Detalųjį planą ir Sprendimu jį tvirtinant, galiojo visai kita Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-02 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ redakcija, o Detalusis planas buvo rengiamas bei Sprendimas priimamas būtent laikantis tuo metu aktualios ir galiojančios Nutarimo Nr. 692 redakcijos. Detalaus plano patvirtinimo ir Sprendimo priėmimo metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-02-20 d. nutarimo Nr. 179 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ dalinio pakeitimo“ redakcija (Valstybės žinios, 2001-02-23, Nr. 17-526). Pagal šią Nutarimo Nr. 692 redakciją (Nutarimas Nr. 179) nebuvo numatyti jokie kriterijai ir apribojimai įgyti valstybinės žemės sklypą be aukciono, kurie buvo numatyti vėlesnėse Nutarimo Nr. 692 redakcijose, tame tarpe ir įsigaliojusioje nuo 2016-06-01 d., patvirtintoje Nutarimu Nr. 521. Ieškovų nuomone, pagal Detalųjį planą ir Sprendimą ieškovų įgyta subjektinė teisė įgyti nuosavybėn be aukciono 427 kv.m. valstybinį žemės sklypą buvo įgyta teisėtai, Detalaus plano tvirtinimo ir Sprendimo priėmimo metu galiojusių norminių aktų pagrindu, o kadangi nei Detalusis planas, nei Sprendimas nebuvo nei panaikinti, nei pakeisti, tai ieškovų subjektinė teisė ir šiuo metu išlieka tokia pati, nepakitusi, dėl ko jie ir šiuo metu turi teisę be aukciono įgyti 427 kv. m. valstybinės žemės sklypą.

Pagal tuo metu galiojusią 1995-12-12 d. Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo Nr. 1-1120 (Valstybės žinios, 1995-12-30, Nr. 107-2391) redakciją – 2001-04-19 d. Įstatymo Nr. IX-288 (Valstybės žinios, 2001-05-09, Nr. 39-/358), 70 str.5 d. „Detalieji planai įsigalioja patvirtinus juos nustatyta tvarka“, o pagal 20 str. 10 d. 2 p. „Detaliųjų planų galiojimas - miestų, miestelių, kaimų detalieji planai yra neterminuoti“. Vadinasi, Sprendimu patvirtinti Detaliojo plano sprendiniai yra įsigalioję ir galioja neterminuotai, tai yra taip pat ir ieškovų prašymo parduoti be aukciono valstybinės žemės sklypą padavimo Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriui metu, atitinkamai galioja neterminuotai, tai yra ir prašymo padavimo metu, taip pat ir jų subjektinė teisė įgyti be aukciono 427 kv. m. valstybinės žemės sklypą.

Detalaus plano, suteikusio ieškovams subjektinę teisę įgyti 427 kv. m. valstybinės žemės sklypą patvirtinimo metu galiojo kita Nutarimo Nr. 692 redakcija - Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. 179 redakcija (Valstybės žinios, 2001-02-23, Nr. 17- 526) buvo patvirtinta „Naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarka“, kurios 5 p. reglamentuota, kad „Parduodamų ar išnuomojamų žemės sklypu plotai ir ribos nustatomi pagal detaliuosius planus“. Jokių kitokių, tame tarpe ir papildomų, kriterijų parduodamų valstybinės žemės sklypų įsigijimui teisės aktas tuo metu nenustatė. Todėl Detaliuoju planu nustačius ieškovų prašomo įsigyti valstybinės žemės sklypo ribas ir plotą, ieškovai pagal įstatymą ir įgijo subjektinę teisę įsigyti prašomą parduoti 427 kv.m. valstybinės žemės sklypą. 2001-04-19 d. Įstatymo Nr. IX-288 20 straipsnio 5 d. reglamentavimas, „Detalieji planai įsigalioja patvirtinus juos nustatyta tvarka“ reiškia, kad Sprendimu patvirtinus Detalųjį planą, jis įsigaliojo pagal įstatymą. 2001-04-19 d. Įstatymo Nr. IX-288 20 str. 10 d. 2 p. reglamentavimas „Detaliųjų planų galiojimas – miestų, miestelių, kaimų detalieji planai yra neterminuoti“, reiškia, kad Detalusis planas galioja neterminuotai, tai yra galioja ir prašymo parduoti 427 kv.m. valstybinės žemės sklypą padavimo metu.

Tuo tarpu NŽT, teigdama, kad pageidaujamas įsigyti valstybinės žemės sklypas turi tenkinti Nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio, patvirtinto Nutarimu Nr. 521 ir įsigaliojusio tik nuo 2016-06-01 d., redakciją, neteisingai aiškina ir taiko teisės normas, o taip pat neteisingai vertina faktinę padėtį.

Ieškovai subjektinę teisę įsigyti 427 kv.m. valstybinės žemės sklypą įgijo nuo 2002-02-07 d. Sprendimo, kuriuo buvo patvirtintas Detalusis planas, priėmimo ir šią subjektinę teisę išsaugojo iki šiol, kadangi Detalusis planas galioja neterminuotai. Nutarimo Nr. 692 redakcijoje – 2016-05-25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 521 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ pakeitimo“ (TAR, 2016-05-31, Nr. 14390) nėra nurodyta, kad iki šios Nutarimo Nr. 692 redakcijos (Nutarimo Nr. 521) priėmimo pagal tuo metu galiojusius teisės aktus patvirtinti detalieji planai, kuriuose buvo nustatyti parduodamų ar išnuomojamų valstybinės žemės sklypų plotai ir ribos ir kurie galioja neterminuotai, nustojo galios arba yra panaikinti arba pakeisti. Todėl nepaisant to, ar ieškovai kreipėsi į valstybinės žemės patikėtinį dėl Sklypo pardavimo iki 2016-05-31 d., ar po šios datos, jie yra išsaugoję savo subjektinę teisę įgyti be aukciono 427 kv.m. valstybinės žemės sklypą, kadangi Sprendimu patvirtintas Detalusis planas prašymo padavimo metu nebuvo nei panaikintas, nei pakeistas ir yra galiojantis neterminuotai. Ieškovų nuomone, neturi jokios teisinės reikšmės momentas, kada ieškovai realizavo savo turėtą ir išsaugotą subjektinę teisę įsigyti 427 kv.m. valstybinės žemės sklypą - po atitinkamos Nutarimo Nr. 692 redakcijos įsigaliojimo ar prieš jai įsigaliojant.

Analogiškos nuostatos laikosi ir Vilniaus miesto savivaldybė. 2018-05-18 rašte Nr. A51- -40587/18(2.14.2.12,MR8), 2018-09-14 d. rašte Nr. A51-79285/18(2.14.2.12-MP8) nurodoma, kad detalieji planai galioja neterminuotai ir yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, todėl savininkas, norėdamas įgyvendinti, Detaliojo plano sprendinius, turėtų išpirkti valstybinės žemės dalį, kuri priskirta jo sklypo naudojimui.

Vyriausybės nutarimas Nr. 521 neturi atgalinio galiojimo galios. Nauja Nutarimo Nr. 692 redakcija įsigaliojo tik nuo 2016-06-01 d. Tuo tarpu Sprendimas buvo priimtas ir Detalusis planas buvo patvirtintas dar 2002-02-07 d., todėl nauja Nutarimo Nr. 692 redakcija negali galioti 2002-02-07 d. atsiradusiems juridiniams faktas, sukūrusiems ieškovams atitinkamas teises, kadangi tiek Sprendimas buvo priimtas, tiek Detalusis planas buvo patvirtintas pagal tuo metu galiojusią Nutarimo Nr. 692 redakciją (200-02-20 d. nutarimo Nr. 179 redakcija).

-taikyti vieno mėnesio ieškinio senaties terminą ir ieškinio reikalavimą – panaikinti Skundžiamus administracinius aktus atmesti CK 1.131 str. 1 d. pagrindu;

-ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 55-61, 77-78).

Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002-02-07 d. sprendimu Nr. 280V „Dėl teritorijos šalia Bijūnų g. nedidelių veiklos mastų detaliojo plano tvirtinimo“ (toliau - Detalusis planas), kuriuos buvo patvirtinti teritorijos šalia (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklos mastų detalusis planas ir jo sprendiniai.

Vilniaus miesto skyrius 2018-10-25 raštu Nr. 49SFN-2569-(14.49.104.) „Informacijos pateikimo“ (toliau - Skundžiamas raštas l) informavo ieškovę, jog norimas įsigyti valstybinis žemės plotas, kurio plotas 427 kv. m, besiribojantis su Žemės sklypu, neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, todėl negali būti parduotas lengvatine tvarka.

Nacionalinė žemės tarnyba 2018-12-19 raštu Nr. lSS-2559-(8.5.) „Dėl Jūsų skundo“ (toliau - Skundžiamas raštas 2) palaikė Vilniaus miesto skyriaus 2018-10-25 rašte išdėstytą poziciją, palikdama galioti Skundžiamą raštą 1.

Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau - Nutarimas) 2.15 papunktyje numatyta, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai.

Teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus, įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,04 ha, išskyrus atvejus, kai žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Tokiais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpusio žemės sklypo plotas gali būti didinamas. Jeigu žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), plotis neviršija 10 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta. Jeigu žemės sklypo nuo viršutinės šlaito briaunos iki jo papėdės nuolydis yra ne mažesnis kaip 20 laipsnių, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro šlaitas. Jeigu žemės sklypo nuo vienos iki kitos griovio viršutinės briaunos plotis neviršija 15 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro griovys.

Nutarime yra imperatyviai įtvirtinta, kad įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu, laikomi įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų. Kaip matyti Nutarimo 2.15 papunktyje yra įtvirtinta ir siauros juostos matmenys -10 metrų, kuomet įsiterpusio žemės sklypo sąvokai yra taikoma imperatyvi įstatymo išimtis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad asmens subjektinė teisė įgyti nuosavybėn be aukciono tokį valstybinį žemės sklypą, gali būti įgyvendinama, kai yra įvykdomos atitinkamos kumuliatyvios sąlygos: 1) žemės sklypas laikomas įsiterpusiu tarp privačių žemės sklypų; 2) žemės plotas turi nesiriboti su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu; 3) žemės sklypas neviršija 0,04 ha gyvenamosiose teritorijose arba 0,05 ha - kitose teritorijose; 4) šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-09-29 nutartis adm.byloje Nr. A-438- 1063/2014).

Žemės pardavimu lengvatine tvarka yra siekiama užtikrinti racionalaus žemėnaudos formavimą, efektyvų laisvos valstybinės žemės fondo naudojimą bei papildomų pajamų į savivaldybės ir valstybės biudžetą gavimą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014-10-09 nutarimas, 20.2 papunktis). Tam, kad asmuo galėtų lengvatinėmis sąlygomis įsigyti valstybinę žemę, turi egzistuoti šios teisės atsiradimo teisiniai ir faktiniai pagrindai ir šių pagrindų buvimas negali būti vertinamas ir aiškinamas plečiamai, kitu atveju būtų paneigtos jau aukščiau nurodytos būtinosios sąlygos pripažinti žemės sklypą įsiterpusiu. Laisvos valstybinės žemės sklypas turi atitikti teisės aktų numatytas sąlygas, neatitinkantis tokių sąlygų žemės sklypas negali būti formuojamas ir vėliau parduodamas kaip įsiterpęs žemės sklypas. Be to asmuo, pretenduojantis įsigyti tokį žemės sklypą, turi būti gretimo sklypo savininku. Šio teisinio santykio objekto ir subjekto paminėti požymiai yra tos būtinos prielaidos, be kurių egzistavimo negalimas ir pačios asmens subjektinės teisės atsiradimas. Egzistuojant nurodytoms prielaidoms bei įvykdžius minėtas sąlygas, gali būti teisėtai įgyvendinta asmens subjektinė teisė - įgyti savo nuosavybėn be aukciono valstybinį žemės sklypą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-10-04 d. nutartis adm. byloje Nr. eA-675-822/2018).

Nutarimo 2.15 papunktyje taip pat nurodoma, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpęs žemės plotas gali būti didinamas tuo atveju, jeigu įsiterpęs žemės plotas didesnis už šiame punkte nustatytus didžiausius parduodamus ar išnuomojamus įsiterpusius žemės plotus ir žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos; įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Kitaip tariant, teisės aktai numato galimybę kaip įsiterpusį sklypą parduoti Nutarimo 2.15 papunktyje išdėstytų kriterijų neatitinkantį žemės plotą numatė tuo atveju, jei įsiterpusį žemės plotą sudarė siaura juosta, šlaitai ar griovos.

Pažymėtina, kad ieškovė dėl galimybės išsipirkti laisvą valstybinį žemės sklypo plotą kreipėsi tik 2018 metais, pateikdama matininko D. K. 2018-06-11 parengtą, norimo įsigyti valstybinio žemės sklypo, planą Ml:500. Iš pateikto plano Ml:500 matyti, kad ginčo žemės sklypą iš vakarų ir rytų pusių supa laisvos valstybinės žemės plotas, pietų - privatus žemės sklypas. Minėtame plane Ml:500 gretimybėje 7-1 nurodyta, kad ginčo žemės sklypo plotas 12,08 metrų.

Nutarimo 2.15 papunkčio redakcija, galiojusi iki 2016-06-01 d. nenumatė konkrečių matmenų, kurie leistų žemės plotą laikyti „siaura juosta“. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Nutarimo 2.15 papunkčio redakcija po 2016-06-01 numatė, jog 2.15 papunkčio antrosios, ketvirtosios ir septintosios pastraipų nuostatos (siauros juostos, šlaito, griovos matmenų įtvirtinimas) netaikomos tiems įsiterpusiems laisvos valstybinės žemės sklypams, dėl kurių iki šio nutarimo įsigaliojimo dienos jau yra priimtas sprendimas juos parduoti arba išnuomoti. Tačiau kaip ir buvo nurodyta aukščiau, ieškovė pirmą kartą dėl ginčo žemės sklypo pardavimo kreipėsi tik 2018 metais, todėl akivaizdu, jog ginčo atveju taikoma šiuo metu galiojanti Nutarimo 2.15 papunkčio redakcija, kuri numato, jog įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, kai jo plotis neviršija 10 metrų. Atsižvelgiant į tai, ieškovės argumentai, jog ieškovė Detaliojo plano sprendiniais įgijo subjektinę teisę pirkti žemės sklypą ir šią teisę išsaugojo po Nutarimo 2.15 papunkčio 2016-06-01 naujos redakcijos įsigaliojimo yra nepagrįsti bei paneigti aukščiau nurodytu reglamentavimu. Iki 2016-06-01 Nutarimo 2.15 papunkčio redakcijos galiojo nuostata, kad įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,04 ha, todėl jau vien šiuo aspektu, toks žemės sklypas negali būti laikomas atitinkančiu įsiterpusio žemės sklypo sąvoką. Norimas įsigyti valstybinis žemės sklypas ne tik neatitinka siauros juostos reikalavimo, bet ir neatitinka maksimalaus leistino 0,04 ha ploto reikalavimo, dėl šių priežasčių, toks sklypas negali būti laikomas įsiterpusiu žemės sklypu.

Atkreiptinas dėmesys ir į Detaliojo plano svarbą ginčo kontekste. Pažymėtina, kad jog šiuo sprendimu yra tik numatyta ginčo žemės sklypo prijungimo galimybė (t. y. nebūtinai pardavimo pareiga), todėl teisę nupirkti įsiterpusį žemės sklypą suteikia ne Detalusis planas, o administraciniai aktai, kurie ginčo atveju nebuvo priimti. Atkreiptinas dėmesys, jog Detaliajame plane nėra nurodyta, jog suplanuoti žemės sklypai yra formuojami kaip įsiterpę žemės sklypai ar kad šiais sprendiniais atsakinga institucija yra įpareigojama parduoti suplanuotą, prijungtiną valstybinį žemės sklypą. Pabrėžtina, jog tai, kad Detaliuoju planu yra numatyta žemės sklypų prijungimo galimybė, jokiu būdu nereiškia, jog Nacionalinei žemės tarnybai nekyla pareiga prieš parduodant laisvus valstybinius plotus, kaip įsiterpusius, savo ruožtu įvertinti ar ginčo žemės sklypo prijungimas prie besiribojančio žemės sklypo, atitinka Nutarimo 2.15 papunktyje įtvirtintus reikalavimus.

Tokios pozicijos laikomasi tiek civilinėse bylose, tiek administracinių teismų praktikoje, kurioje nurodoma, jog Nacionalinė žemės tarnyba negali būti laikoma įpareigota parduoti asmeniui su jam priklausančiu žemės sklypu besirojantį laisvos valstybinės žemės plotą vien dėl to, kad šis plotas anksčiau priimtuose administraciniuose aktuose buvo įvardytas kaip „įsiterpęs“. Vien detaliojo plano parengimas bei jo patvirtinimas nesukuria pareiškėjai jokių subjektinių teisių į ginčo žemės sklypą, o tik sudaro procesines prielaidas žemės sklypui įsigyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-04-15 nutartis adm.byloje Nr. A-552- 616/2014, LAT 2018-12-20 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-513- 969/2018). Nurodytu yra dar kartą paneigiami ieškovės argumentai, jog Detaliojo plano sprendiniais suplanuoti žemės sklypai turi būti besąlygiškai parduoti kaip įsiterpę žemės sklypai.

Nacionalinė žemės tarnyba gavusi prašymą dėl laisvos valstybinės žemės ploto pardavimo, kaip įsiterpusio žemės sklypo, neturi teisės ignoruoti Nutarimo 2.15 papunkčio nuostatų, ir kiekvieną kartą turi pareigą spręsti ar norimas įsigyti žemės sklypas atitinka imperatyvius teisės aktų reikalavimus, o Detaliojo plano sprendiniai, kurie neatitinka Nutarimo 2.15 papunkčio reikalavimų, negali tapti privalomojo pobūdžio.

Nagrinėjamoje byloje kyla klausimas, ar Skundžiami raštai yra pagrįsti bei teisėti. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 p. įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. Skundžiami raštai yra priimti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus - individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad minėta Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-10-14 nutartis adm.byloje Nr. A502-1037/2010, 2008-06-12 nutartis adm.byloje Nr. A756-700/2008, 2009-04-02 nutartis adm.byloje Nr. A756-422/2009).

Viešojo administravimo subjekto priimto individualaus administracinio akto priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kinio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-11-19 nutartis adm.byloje Nr. A556-1898/2008, 2012-07-16 nutartis adm. byloje Nr. A146-1543/2012).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 91 str. yra apibrėžti skundžiamo akto panaikinimo pagrindai, šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Tačiau ieškovė į bylą nepateikė įrodymų, grindžiančių vieno iš administracinio akto panaikinimo pagrindų.

Dėl ieškinio padavimo termino

Atsakovas taip pat pažymėjo, kad ieškovė nenurodo aplinkybių, kodėl po Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019-01-21 sprendimo į Vilniaus miesto apylinkės teismą kreipėsi tik 219-04-12, t. y. po 3 mėnesių, ir pasirinko pasyvų elgesio variantą - neginti savo teisių, todėl pagrindo atnaujinti terminą paduoti ieškiniui nėra, o svarbių priežasčių, sukliudžiusių operatyviai pateikti ieškinį, ieškovė nenurodė. Atsakovo nuomone, vieno mėnesio terminas kreiptis į teismą dėl Skundžiamų administracinių aktų buvo praleistas dėl paties ieškovės pasirinkto elgesio modelio, t. y. netinkamo naudojimosi savo procesinėmis teisėmis ir įstatymo normų, reglamentuojančių procesinio dokumento padavimo tvarką, nesilaikymo, o ne dėl kokių nors svarbių, objektyvių ir nuo ieškovės valios nepriklausiusių priežasčių. Nacionalinė žemės tarnyba prašo teismo taikyti ieškinio senaties terminą dėl ieškinio reikalavimo - Skundžiamų administracinių aktų panaikinimo, šį reikalavimą atmetant CK 1.131 str. 1 d. pagrindu.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2018-08-17 d. gavo ieškovės prašymą informuoti apie galimybę nusipirkti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą, suformuotą pagal 2002-02-07 d. sprendimu Nr. 280V Vilniaus miesto savivaldybės valdybos patvirtintą detalųjį planą, adresu (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas išnagrinėjo šį ieškovės prašymą ir 2018-09-14 parengė raštą Nr. A51-79285/18(2.14.2.12-MP8) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“, kuriame nurodėme, kad šioje teritorijoje galioja Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002-02-07 d. sprendimu Nr. 280V „Dėl teritorijos šalia (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklos mastų detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtintas teritorijos šalia Bijūnų g. nedidelių veiklos mastų detalusis planas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo 17 str. 2 d. detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai, tuo tarpu to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad detalieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, todėl manytina, kad savininkas norėdamas įgyvendinti detaliojo plano sprendinius, turėtų išsipirkti valstybinės žemės dalį, kuri buvo priskirta ieškovės valdomo sklypo naudojimui. Dėl šios priežasties trečiasis asmuo nurodė neprieštaraujantis dėl detaliojo plano sprendinių įgyvendinimo ir galimybės išsipirkti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą.

Ieškovei buvo siųstas ir 2018-09-10 raštas Nr. A51- 77035/18(2.15.1.21-MP2) „Dėl teritorijų planavimo dokumento išaiškinimo“, kuriame nurodyta, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 d. nutarimu Nr. 534 (redakcija nuo 2017-12-23) patvirtintų Kadastro nuostatų (toliau - Kadastro nuostatai) 21 p., situacijose, kai teritorijų planavimo dokumentu suprojektuoto sklypo ribos ir plotas nesutampa su faktiškai naudojamo žemės sklypo ribomis ir plotu, ir atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas Kadastro nuostatų 1 priede, ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), kadastrinių matavimų vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą (toliau - žemėtvarkos skyrius). Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente būtinumo. Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis.

Vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 str. 1 d. 1 p., anksčiau nustatyti sklypo kadastriniai duomenys gali būti keičiami administracine tvarka, atlikus papildomus kadastrinius matavimus. Nors valstybinės žemės plotas tarp faktiškai naudojamo sklypo ir detaliajame plane suformuotos sklypo ribos gali būti laikomas įsiterpusiu valstybinės žemės sklypu, tačiau klausimas dėl minėto sklypo valdymo galėtų būti sprendžiamas tikslinant žemės sklypo kadastrinius matavimus, nes detaliuoju planu valstybinė žemė jau priskirta naudojimui. Nustačius didesnę kaip leistina maksimali ploto paklaida, kompensavimo valstybei už šį plotą klausimas sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-04-01 d. nutarimu Nr. 385 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-08-17 d.. nutarimo Nr. 915 redakcija) patvirtinto Privačios žemės, miško sklypo ploto skirtumo kompensavimo tvarkos aprašo nuostatomis.

Trečiojo asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b.l. 87). Byla nagrinėjama trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant (CPK 247 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

Byloje nėra ginčo, kad pagal valstybės įmonės „“Registrų centras“ duomenis 0,0628 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriuo unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalinės nuosavybės teise po ½ dalį priklauso ieškovams I. S. bei I. A. (b. l. 23).

Byloje nustatyta, kad 2018-06-11 d. prašymu ieškovė I. S. prašė NŽT Vilniaus miesto skyriaus parduoti jai be aukciono įsiterpusį 0,0427 ha valstybinės žemės sklypą, esantį šalia jai nuosavybės teise priklausančio 0,0628 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).

NŽT Vilniaus miesto skyrius 2018-10-25 d. raštu Nr. 49SFN-2569-(14.49.104) atsisakė tenkinti ieškovės prašymą, atsisakymą motyvuojant tuo, kad prašomo parduoti sklypo iš pietrytinės pusės plotis viršija 10 m. (yra 12,08 m.).

Ieškovė I. S. pateikė skundą NŽT.

NŽT 2018-12-19 d. sprendimu (raštu) Nr. 1SS-2559-(8.5.) ieškovės I. S. skundą atmetė, atsisakymą motyvuojant tuo, kad ieškovės pageidaujamas įsigyti valstybinės žemės sklypas negali būti laikomas įsiterpusiu žemės sklypu, kai šį sklypą sudaro siaura juosta, nes žemės sklypo plotis viršija leistiną 10 m. plotį (yra 12,08 m.), taip pat šis žemės sklypas viršija leistiną formuoti gyvenamojoje teritorijoje žemės sklypo dydį (leistinas – 0,04 ha, pageidaujamas įsigyti – 0,0427 ha). Atmetant ieškovės argumentą, kad teisę įsigyti pageidaujamą valstybinės žemės sklypą ji yra įsigijusi pagal galiojantį ir įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą – detalųjį planą, nurodyta, jog teisės įsigyti šį valstybinės žemės sklypą ieškovė neturi, nes sklypas neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-02 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 papunkčio reikalavimų.

Ieškovė pateikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijai. Lietuvos administracinių ginčų komisija 2019-01-21 d. sprendimu Nr. 21R-56(AG-61/02-2019) dėl atsisakymo priimti skundą nagrinėjimui, ieškovės skundą atsisakė priimti kaip nežinybingą (Komisija ir jos teritoriniai padaliniai nesprendžia administracinių ginčų, kuriems nagrinėti įstatymai nustato kitokią tvarką).

Ieškovai patikslintame ieškinyje bei jų atstovas teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad ieškovė I. S. (I. A.) subjektinę teisę įsigyti be aukciono valstybinį žemės sklypą, įgijo dar Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002-02-07 d. sprendimo Nr. 280V „Dėl teritorijos šalia Bijūnų g. nedidelių veiklos mastų detaliojo plano tvirtinimo“ ir juo patvirtinto Detaliojo plano pagrindu, kurie galioja ir šiuo metu). Ir nors naujoji Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio redakcija, vadovaujantis kuria ieškovės prašymas parduoti įsiterpusį žemės sklypą buvo atmestas, įsigaliojo tik nuo 2016-06-01 d., pagal 2002-02-07 d. sprendimo priėmimo ir detaliojo plano patvirtinimo metu galiojusią minėto Vyriausybės nutarimo redakciją, nebuvo numatyti jokie kriterijai ir apribojimai įgyti valstybinės žemės sklypą be aukciono, kurie buvo įtvirtinti vėlesnėje Vyriausybės nutarimo Nr. 692 redakcijoje. Dėl šių priežasčių, ieškovų nuomone, atsakovo atsisakymas parduoti įsiterpusį 0,0427 ha žemės sklypą yra nepagrįstas ir naikintinas.

Teismas, išklausęs šalių teisines argumentus ir ištyręs bylos medžiagą, konstatuoja, kad ieškinys nepagrįstas, todėl jį atmeta.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovai iki 2016-06-01 d. turėjo teisę pagal ir šiuo metu galiojančius Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002-02-07 d. sprendimą dėl teritorijos šalia (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklos mastų detaliojo plano tvirtinimo Nr. 280 V ir juo patvirtintą Detalųjį planą įgyti be aukciono nuosavybės teise papildomą 427 kv.m arba 4,27 arų valstybinės žemės sklypą, ir jį prisijungti prie turimo 628 kv.m. arba 0,0628 ha žemės sklypo, esančio Vilnius, (duomenys neskelbtini), kuriuo unikalus Nr.(duomenys neskelbtini). Šalių paaiškinimais nustatyta, kad šiuo žemės sklypu ieškovai faktiškai ir naudojasi iki šiol.

Teismas pažymi, kad nagrinėjamai bylai aktualus teisinis reglamentavimas, o būtent, kad civilinius santykius dėl įsiterpusių žemės sklypų pardavimo reguliuoja naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-02 nutarimu Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ , kurių 2.15 papunktis taikomas nagrinėjamam ginčui.

Nuo 2016-06-01 d. pasikeitė Nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio redakcija, kuri numatė, kad teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus, įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,04 ha, išskyrus atvejus, kai žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Tokiais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpusio žemės sklypo plotas gali būti didinamas. Jeigu žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), plotis neviršija 10 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta. Jeigu žemės sklypo nuo viršutinės šlaito briaunos iki jo papėdės nuolydis yra ne mažesnis kaip 20 laipsnių, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro šlaitas. Jeigu žemės sklypo nuo vienos iki kitos griovio viršutinės briaunos plotis neviršija 15 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro griovys.

Taigi, nuo 2016-06-01 d. pasikeitęs teisinis reglamentavimas (Nutarimo Nr. 692 2.15 papunktis). nustatė, kad siauros juostos matmenys neturi viršyti 10 metrų, o įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,04 ha, o nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad ginčo žemės sklypo plotas sudaro 12,08 m, jo plotis 0,0427 ha, taigi, pradedant nuo 2016-06-01 d., tokių matmenų įsiterpę žemės sklypai negali būti parduodami.

Iki 2016-06-01 d. galiojusio Nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio redakcija nenumatė konkrečių žemės sklypo matmenų, kurie leistų žemės plotą lakyti siaura juosta, todėl ieškovai iki 2016-06-01 d. turėjo teisę nusipirkti įsiterpusį ginčo 0,0427 ha žemės sklypą.

Tačiau byloje nustatyta, kad ieškovė I. S. dėl galimybės išpirkti laisvą valstybinį žemės sklypo plotą kreipėsi tik 2018 metais, pateikdama matininko D. K. 2018-06-11 d. parengtą valstybinio žemės sklypo planą M1:100, iš kuriuo matyti, kad ginčo žemės sklypą iš vakarų ir rytų pusių supa laisvos valstybinės žemės plotas, pietų-privatus žemės sklypas, gretimybėje nurodyta, kad ginčo žemės plotas yra 12,08 m.

Teisminio nagrinėjimo metu ieškovai teigė, kad žinojo savo teisę išsipirkti įsiterpusį ginčo žemės sklypą, tačiau iki 2018 metų į NŽT su prašymu nesikreipė dėl finansinių lėšų stokos. Taigi, teismas konstatuoja, kad kreipimosi į NŽT metu (2018 m.) dar nebuvo priimtas sprendimas parduoti įsiterpusį ginčo žemės sklypą ar jį išnuomoti, t. y. nebuvo pardėta žemės sklypo pardavimo procedūra. Tai yra svarbu konstatuoti, nes pagal Nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio redakciją, įsigaliojusią nuo 2016-06-01 d., šio 2.15 p. p. antrosios, ketvirtosios ir septintosios pastraipų nuostatos (aut. past., siauros juostos, šlaito, griovos matmenų įtvirtinimas) netaikomas tiems įsiterpusiems laisvos valstybinės žemės sklypams, dėl kurių iki šio nutarimo įsigaliojimo dienos jau yra priimtas sprendimas juos parduoti arba išnuomoti. Taigi, pradėjus įsiterpusio ginčo žemės sklypo pardavimo procedūrą iki 2016-06-01 d., ji galėjo būti tęsiama ir užbaigta pagal Nutarimo Nr. 692 str. 2.15 p. p. seną redakciją, bet, kaip jau minėta, ieškovė kreipėsi į NŽT tik 2018 metais, todėl jai taikomi Nutarimo Nr. 692 2.15 p .p reikalavimai, įsigalioję nuo 2016-06-01 d., o tokių reikalavimų ieškovų dokumentai (žemės sklypas) neatitinka, vadinasi, negali būti parduotas.

Teismas iš esmės sutinka su atsakovo argumentais, išdėstytais atsiliepime į ieškinį bei teisminio nagrinėjimo metu, taip pat ieškovo nurodyta teismų praktika, kuri nagrinėjamu atveju gerai išplėtota, pvz. kad asmens subjektinė teisė įgyti nuosavybėn be aukciono tokį valstybinį žemės sklypą, gali būti įgyvendinama, kai yra įvykdomos atitinkamos kumuliatyvios sąlygos: 1) žemės sklypas laikomas įsiterpusiu tarp privačių žemės sklypų; 2) žemės plotas turi nesiriboti su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu; 3) žemės sklypas neviršija 0,04 ha gyvenamosiose teritorijose arba 0,05 ha - kitose teritorijose; 4) šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-09-29 nutartis adm.byloje Nr. A-438- 1063/2014).

Laisvos valstybinės žemės sklypas turi atitikti teisės aktų numatytas sąlygas, neatitinkantis tokių sąlygų žemės sklypas negali būti formuojamas ir vėliau parduodamas kaip įsiterpęs žemės sklypas. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-10-04 d. nutartis adm.byloje Nr. eA-675-822/2018).

Teismas taip pat nesutinka su ieškovų argumentais, kad Detaliojo plano sprendiniais suplanuoti žemės sklypai turi būti besąlygiškai parduoti kaip įsiterpę žemės sklypai, nes NŽT .negali būti laikoma įpareigota parduoti asmeniui su jam priklausančiu žemės sklypu besirojantį laisvos valstybinės žemės plotą vien dėl to, kad šis plotas anksčiau priimtuose administraciniuose aktuose buvo įvardytas kaip „įsiterpęs“. Vien detaliojo plano parengimas bei jo patvirtinimas nesukuria pareiškėjai jokių subjektinių teisių į ginčo žemės sklypą, o tik sudaro procesines prielaidas žemės sklypui įsigyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-04-15 nutartis adm.byloje Nr. A-552- 616/2014, LAT 2018-12-20 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-513- 969/2018).

Pažymėtina ir tai, kad teisėtumo principas reikalauja, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-10-14 nutartis adm.byloje Nr. A502-1037/2010, 2008-06-12 nutartis adm.byloje Nr. A756-700/2008, 2009-04-02 nutartis adm.byloje Nr. A756-422/2009). Tai reiškia, kas NŽT privalo atsižvelgti į ginčo žemės sklypo pardavimo metu galiojantį teisinį reglamentavimą administraciniuose aktuose ir turi pareigą juo vadovautis.

Nagrinėjamu atveju nėra skundžiamų aktų panaikinimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str. 1 d., todėl ieškinys atmestinas.

Teismas atsižvelgia ir į tai, kad faktiškai ieškovai įsiterpusiu ginčo žemės sklypu naudojosi, nors servitutas ir nenustatytas, per šį sklypą eina susisiekimo ir inžinierinių tinklų koridoriai, į ieškovų žemės sklypą galima patekti tik per 0,0427 ha žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės Vilniuje, sklypai faktiškai sujungti, pastatyta tvora ginčo sklypo ribų pabaigoje. Ieškovų žemės sklypas negali būti aptvertas dėl to, nes ant inžinierinių komunikacijų yra draudžiama statyti tvorą. Šią aplinkybę patvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu apklaustas liudytoju A. V. (b. l. 96). Teismo vertinimu, šios faktinės aplinkybės ieškinio išsprendimui įtakos neturi, tačiau suteikia ieškovams teisę nurodytą ginčo sklypą įsigyti ne aukciono tvarka. Atsakovo atstovės teigimu, šiuo metu aukcionas dėl šio žemės sklypo pardavimo nepaskelbtas.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2008-03-14 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt).

Dėl ieškinio senaties

Atsakovas prašo nagrinėjamoje byloje taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinį atmesti.

Svarstant atsakovo motyvus dėl senaties termino, teismas atsižvelgia į tai, kad CK 1.126 str. reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs.

ABTĮ 29 str. 1 d. numato, kad tais atvejais, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 str. 2 d.), t. y. nagrinėjamu atveju ieškinio senatį reikalauja taikyti atsakovas NŽT.

Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos : nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d. ) Nagrinėjamoje byloje ginčo sprendimas priimtas 2018-12-19 d., o ieškinys teismui pateiktas 2019-04-15 d., priimtas teisėjos rezoliucija -2019-04-18 d. (b. l. 1), t. y. po keturių mėnesių, ir ieškinio senaties terminas yra praleistas.

Ieškovo prašymas dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo pareikštiems ieškinio 10088-599/2019 dienos, kai buvo priimtas skundžiamas aktas ir pasibaigia 2019-01-21 d. (pirmadienį).

Kaip nustatyta byloje, 2019-01-18 d. ieškovė I. S., nepraleisdama vieno mėnesio apskundimo termino kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją su skundu dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018-12-19 d. sprendimo (raštą) Nr. lSS-2559-(8.5.) panaikinimo, nes skundžiamame sprendime buvo numatyta tokia apskundimo tvarka (b. l. 14).

Lietuvos Administracinių ginčų komisijos 2019-01-21 d. sprendimu Nr. 21R -56 (AG-61/02/2019) I. S. skundas nebuvo priimtas, konstatuojant, kad jis teismingas administraciniam teismui (b. l. 15-16).

2019-02-15 d. I. S. kreipėsi į Vilniaus apylinkės teismą su analogišku ieškiniu. Buvo užvesta civilinė byla Nr. 2-10088-599/2019, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-03-15 d. nutartimi ieškinys buvo grąžintas I. S., konstatavus, kad ji ieškinio trūkumų nepašalino.

2019-04-15 d. ieškovė į Vilniaus miesto apylinkės teismą su šiuo ieškiniu kreipėsi pakartotinai.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama ne objektyviu (teisės pažeidimo), bet subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad šios yra pažeistos. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokė ar turėjo suvokti, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (LAT 2008-10-06 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-447/2008; 2011-11-18 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-34/2011.).

Kasacinio teismo išaiškinta, kad tuo atveju, kai asmuo nurodo, jog apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Subjektyvusis sužinojimo apie tam tikrą įvykį, su kuriuo ieškovas sieja savo teisių pažeidimą, momentas nustatomas kiekvienu atveju individualiai, įvertinant ne tik ieškovo teiginius apie sužinojimo laiką ir aplinkybes, tačiau taip pat taikant protingo, rūpestingo bei atidaus asmens standartą ir tiriant, ar apie nurodomą įvykį tokį standartą atitinkantis asmuo turėjo (galėjo) sužinoti anksčiau. Nustatant šias aplinkybes taip pat būtina atsižvelgti ir į konkretaus ieškovo charakteristiką - patirtį, išsilavinimą, galimybes ir pan. (LAT 2015-07-24 d. nutartis civv.byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (LAT 2007-10-29 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-436/2007; 2009-10-22 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-449/2009; 2010-04-13 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2010-12-10 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-516/2010).

Ieškinio senaties termino pradžia sietina ne su nutarimų įteikimo momentu, bet sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie aptariamus nutarimus momentu (CK 2.82 str. 4 d.) (Vilniaus apygardos teismo 2018-03-15 d. nutartis civ.byloje Nr. 2A-94-910/2018)..

Kasacinio teismo išaiškinta, kad tai, jog ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas ieškinio reikalavimams atmesti, reiškia, kad tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, jog šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumo (LAT 2008-08-01 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3- 317/2008).

Nagrinėjamoje byloje konstatuotina, kad ieškovė buvo aktyvi, kreipėsi laiku į Lietuvos Administracinių ginčų komisiją, vėliau į Vilniaus apylinkės teismą vieno mėnesio laikotarpyje, siekdama apskųsti atsakovo sprendimus. Šios aplinkybės yra .pagrindas tenkinti ieškovų prašymą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ieškinio reikalavimams pateikti.

Dalyvaujantys byloje asmenys nepateikė teismui įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovės sumokėtas 270 Eur žyminis mokestis jai nepriteistinas ieškinį atmetus.

Atmetus ieškinį, valstybei iš ieškovų lygiomis dalimis priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 9,10 Eur, t.y. po 4,55 Eur iš kiekvieno ieškovo (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p. ir 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 96, 259, 268, 270 str. teismas,-

nusprendžia:

I. S. a.k. (duomenys neskelbtini) I. A. a.k. (duomenys neskelbtini) prašymą atnaujinti praleistą terminą ginčyti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2018-10-25 d. raštą Nr. 49SFN-2569-( 14.49.104), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018-12-19 d. sprendimą (raštą) Nr. lSS-2559-(8.5.) tenkinti ir nurodytą terminą atnaujinti.

I. S. a.k. (duomenys neskelbtini) I. A. a.k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovų I. S. a.k. (duomenys neskelbtini) I. A. a.k. (duomenys neskelbtini) 9,10 Eur (devynis Eur 10 ct), t.y. po 4, 55 Eur (keturis Eur 55 ct) iš kiekvieno, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbankas“, AB, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, arba sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.