- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-30
- Bylos Nr.
- T-31/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11638-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigita Rudėnaitė (pirm.), Romanas Klišauskas, Birutė Janavičiūtė, Dainius Raižys
- Ieškovas
- I. S.
- Atsakovas
- valstybės įmonei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija
- Kategorijos
- 3.1.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Romano Klišausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovei valstybės įmonei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija, dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, rūšinio teismingumo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareikštu ieškiniu ieškovė teismo prašo: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. spalio 25 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimą (raštą) Nr. (duomenys neskelbtini); 3) jeigu bus pripažinta, kad praleistas apskundimo terminas, tai atnaujinti praleistą terminą ginčyti šiuos administracinius aktus; 4) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per vieną mėnesį nuo galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, sudaryti su ieškove įsiterpusio 427 kv. m. valstybinės žemės sklypo, esančio šalia ieškovei priklausančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį ne aukciono tvarka; 5) priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodoma, kad 2018 m. birželio 11 d. prašymu ieškovė prašė NŽT Vilniaus miesto skyriaus parduoti jai be aukciono įsiterpusį 427 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypą, esantį šalia jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini). NŽT Vilniaus miesto skyrius 2018 m. spalio 25 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti ieškovės prašymą. Atsisakymo pagrindas – prašomo parduoti sklypo iš pietrytinės pusės plotis viršija 10 m. (yra 12,08 m.). Ieškovė pateikė skundą NŽT. NŽT 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimu (raštu) Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės skundą atmetė. Minėtame sprendime (rašte) be kita ko argumentuojama, kad ieškovės pageidaujamas įsigyti valstybinės žemės sklypas negali būti laikomas įsiterpusiu žemės sklypu, kai šį sklypą sudaro siaura juosta, nes žemės sklypo plotis viršija leistiną 10 m. plotį (yra 12,08 m.), taip pat šis žemės sklypas viršija leistiną formuoti gyvenamojoje teritorijoje žemės sklypo dydį (leistinas – 0,04 ha, pageidaujamas įsigyti – 0,0427 ha). Atmetant ieškovės argumentą, kad teisę įsigyti pageidaujamą valstybinės žemės sklypą ji yra įsigijusi pagal galiojantį ir įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą – detalųjį planą, nurodyta, jog teisės įsigyti šį valstybinės žemės sklypą ieškovė neturi, nes sklypas neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Vyriausybės nutarimas Nr. 692) 2.15 papunkčio reikalavimų. Ieškovė padavė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijai. Lietuvos administracinių ginčų komisija 2019 m. sausio 21 d. sprendimu Nr. 21R-56(AG-61/02-2019) dėl atsisakymo priimti skundą nagrinėjimui, ieškovės skundą atsisakė priimti kaip nežinybingą (Komisija ir jos teritoriniai padaliniai nesprendžia administracinių ginčų, kuriems nagrinėti įstatymai nustato kitokią tvarką). Ieškinyje be kita ko nurodoma, kad ieškovė subjektinę teisę įsigyti be aukciono valstybinį žemės sklypą, įgijo dar Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl teritorijos šalia (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklos mastų detaliojo plano tvirtinimo“ ir juo patvirtinto detaliojo plano pagrindu (minėtas sprendimas ir detalusis planas galioja ir šiuo metu). Tuo tarpu, aptariamoji Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio redakcija įsigaliojo tik nuo 2016 m. birželio 1 d. Pagal 2002 m. vasario 7 d. sprendimo priėmimo ir detaliojo plano patvirtinimo metu galiojusią minėto Vyriausybės nutarimo redakciją, nebuvo numatyti jokie kriterijai ir apribojimai įgyti valstybinės žemės sklypą be aukciono, kurie buvo įtvirtinti vėlesnėje Vyriausybės nutarimo Nr. 692 redakcijoje.
Ieškovė nurodo, kad ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą.
Teismas nutartyje nurodo, kad ieškovė prašo panaikinti individualius administracinius aktus ir įpareigoti atsakovą sudaryti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sandorį. Procedūra dėl žemės sklypo pirkimo šiuo atveju dar nebuvo pradėta (pvz., sumokėta sklypo kaina, pan.). Vadinasi, kaip pažymi teismas, ieškiniu keliamo ginčo ir civilinės bylos, kurioje priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis Nr. 3K-3-667-684/2015 (kuria be kita ko remiasi ieškinyje ieškovė), ratio decidendi nėra analogiškas. Kaip pažymi teismas, viešojo administravimo subjektas, kaip lygiateisis civilinių teisinių santykių subjektas, gali, bet neprivalo sudaryti sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.156 straipsnio 1 dalis). Ieškovė taip pat prašo panaikinti individualius administracinius aktus, kuriuos viešojo administravimo subjektas, teismo nuomone, tikėtina, priėmė viešojo administravimo srityje. Ieškovė taip pat pasinaudojo ikiteismine ginčo išsprendimo tvarka. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintomis nuostatomis, sprendė esant tikslinga kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašant išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.
Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 36 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis).
Ieškovė pareikštu ieškiniu siekia įsigyti atitinkamą įsiterpusį valstybinės žemės sklypą ne aukciono tvarka. Ieškovės teigimu, ji subjektinę teisę įsigyti atitinkamą žemės sklypą įgijo dar 2002 metais, pagal tuo metu galiojančius teisės aktus, Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl teritorijos šalia (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklos mastų detaliojo plano tvirtinimo“ ir juo patvirtinto detaliojo plano pagrindu. Tuo tarpu, kaip matyti iš prie ieškinio pridėtos medžiagos, atitinkamą valstybinės žemės sklypą jai buvo atsisakyta parduoti, nes pagal šiuo metu galiojančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 papunkčio redakciją, ieškovės prašomas įsigyti valstybinės žemės sklypas negali būti laikytinas įsiterpusiu žemės sklypu, kai šį sklypą sudaro siaura juosta, nes viršija leistiną plotį. Taip pat nurodoma, kad žemės sklypo plotas viršija leistiną formuoti gyvenamojoje teritorijoje žemės sklypo dydį.
Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje nurodyta, kad valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo (ir nuomos) santykiai, nepaisant pardavimo ir nuomos subjektų teisinio statuso bei to, kad sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai, įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Taigi viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose savo pobūdžiu nėra viešasis administravimas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 24 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-16/2019, 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-80/2018 ir jose nurodytą praktiką).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Specialioji teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės keliamame ginče dėl jos teisės įsigyti atitinkamą žemės sklypą ne aukciono tvarka (nors ginčijami taip pat ir atitinkami NŽT Vilniaus miesto skyriaus bei NŽT raštai (sprendimai)), dominuoja ne administraciniai, bet civiliniai teisiniai santykiai. Ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (CPK 22 straipsnio 1 dalis).
Byla grąžintina Vilniaus miesto apylinkės teismui, įstatymų nustatyta tvarka spręsti ieškinio priėmimo klausimą.
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.
Grąžinti bylą pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovei valstybės įmonei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija, dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, Vilniaus miesto apylinkės teismui, įstatymų nustatyta tvarka spręsti ieškinio priėmimo klausimą.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Romanas Klišauskas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Janavičiūtė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys