- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-12
- Bylos Nr.
- 2A-750-340/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11638-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- I. A., I. S.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija
- Kategorijos
- 2.2.2.13Kitos specifinės juridinių asmenų civilinės teisės, jų įgyvendinimas ir gynimas
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų I. S. ir I. A. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai I. S. ir I. A. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydami: panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. spalio 25 d. raštą Nr. 49SFN-2569-( 14.49.104); panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimą (raštą) Nr. lSS-2559-(8.5.); jeigu bus pripažinta, kad praleistas apskundimo terminas, tai atnaujinti praleistą terminą ginčyti šiuos administracinius aktus; įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per vieną mėnesį nuo galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos sudaryti su ieškovais įsiterpusio 427 kv. m valstybinės žemės sklypo, esančio šalia ieškovams priklausančio žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo– pardavimo sutartį ne aukciono tvarka, pagal kurią abu ieškovai įgytų šį žemės sklypą dalinės nuosavybės teise; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad I. S. 2018 m. birželio 11 d. prašymu prašė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus parduoti jai be aukciono įsiterpusį 427 kv. m ploto valstybinės žemės sklypą (toliau – Sklypas), esantį šalia jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini). 2018 m. spalio 25 d. raštu Nr. 49SFN-2569-(14.49.104) Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius atsisakė tenkinti ieškovės prašymą, motyvuodamas tuo, kad prašomo parduoti sklypo iš pietrytinės pusės plotis viršija 10 metrų (yra 12,08 m). Ieškovė šį atsakymą apskundė Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimu (raštu) Nr. lSS-2559-(8.5.) atmetė ieškovės skundą, motyvuodama tuo, kad ieškovės pageidaujamas įsigyti valstybinės žemės sklypas negali būti laikomas įsiterpusiu žemės sklypu, kai šį sklypą sudaro siaura juosta, kadangi žemės sklypo plotis viršija leistiną 10 m plotį (yra 12,08 m), taip pat šis žemės sklypas viršija leistiną formuoti gyvenamojoje teritorijoje žemės sklypo dydį (leistinas 0,04 ha, pageidaujamas įsigyti 0,0427 ha). Ieškovė šį atsakymą apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijai. Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. sausio 21 d. sprendimu „Dėl atsisakymo priimti skundą nagrinėjimui“ Nr. 2lR-56(AG-61/02-2019) buvo atsisakyta priimti ieškovės skundą kaip nežinybingą, nes Komisija ir jos teritoriniai padaliniai nesprendžia administracinių ginčų, kuriems nagrinėti įstatymai nustato kitokią tvarką. Ieškovė kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą – Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir administracinių aktų panaikinimo. Žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ieškovė dalinės nuosavybės teise valdo su I. A., prašomas parduoti 427 kv. m valstybinės žemės sklypas turi būti parduotas abiem bendraturčiams, todėl į bylą bendraieškoviu įtrauktas I. A..
3. Ieškovai nurodė, kad šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002 m. vasario 7 d. Sprendimas dėl teritorijos šalia (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklos mastų detaliojo plano tvirtinimo Nr. 280 V (toliau – Sprendimas) ir juo patvirtintas Detalusis planas yra galiojantys. Šiuo Sprendimu ieškovams yra patvirtintas žemės sklypo plotas, kurį sudaro 1203 kv. m, tai yra 12,03 arų (Sprendime pažymėtas Nr. 7). Ieškovų nuosavybės teise valdomas žemės sklypo plotas sudaro 0,0628 ha, kas sudaro 6,28 arus arba 628 kv. m, todėl minėtu Sprendimu ir juo patvirtintu Detaliuoju planu ieškovams buvo suteikta subjektinė teisė įgyti be aukciono nuosavybės teise papildomą 427 kv. m arba 4,27 arų valstybinės žemės sklypą, tai yra turimi 628 kv. m + valstybinės žemės sklypas 427 kv. m = 1055 kv. m, kaip yra numatyta Sprendimo 1.4 punkte. 148 kv. m paklaida tarp Sprendime nurodyto 1203 kv. m ir faktiškai išmatuoto 1055 kv. m gavosi dėl kadastrinių matavimų, atliktų skirtingose koordinačių sistemose, paklaidų, kurios yra leidžiamos. Iš Sprendimo pridėto Detalaus plano brėžinio matyti, kad ieškovams suplanuotas ir Sprendimu patvirtintas valstybinės žemės sklypas yra tarp ieškovų žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių. Ieškovai prašė jiems parduoti nuosavybėn be aukciono valstybinį žemės sklypą, kuris yra nurodytas Detaliajame plane ir Sprendime. Ieškovai subjektinę teisę įgyti be aukciono valstybinį žemės sklypą įgijo Detalaus plano ir Sprendimo, priimto 2002 m. vasario 7 d., pagrindu. Sprendimas ir juo patvirtintas Detalusis planas tampa juridiniu dokumentu, kaip nurodyta paties Sprendimo 3 p., nei Sprendimas, nei Detalusis planas iki šiol nėra nei panaikinti, nei pakeisti ir yra galiojantys. Pažymėjo, jog rengiant Detalųjį planą ir Sprendimu jį tvirtinant, galiojo visai kita Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ redakcija, o Detalusis planas buvo rengiamas bei Sprendimas priimamas būtent laikantis tuo metu aktualios ir galiojančios Nutarimo Nr. 692 redakcijos. Detalaus plano patvirtinimo ir Sprendimo priėmimo metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. 179 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ dalinio pakeitimo“ redakcija. Pagal šią Nutarimo Nr. 692 redakciją (Nutarimas Nr. 179) nebuvo numatyti jokie kriterijai ir apribojimai įgyti valstybinės žemės sklypą be aukciono, kurie buvo numatyti vėlesnėse Nutarimo Nr. 692 redakcijose, tame tarpe ir įsigaliojusioje nuo 2016 m. birželio 1 d., patvirtintoje Nutarimu Nr. 521. Pagal Detalųjį planą ir Sprendimą ieškovų įgyta subjektinė teisė įgyti nuosavybėn be aukciono 427 kv. m valstybinį žemės sklypą buvo įgyta teisėtai, Detalaus plano tvirtinimo ir Sprendimo priėmimo metu galiojusių norminių aktų pagrindu, o kadangi nei Detalusis planas, nei Sprendimas nebuvo nei panaikinti, nei pakeisti, tai ieškovų subjektinė teisė ir šiuo metu išlieka tokia pati, nepakitusi, dėl ko jie ir šiuo metu turi teisę be aukciono įgyti 427 kv. m valstybinės žemės sklypą. Nurodė, kad Sprendimu patvirtinti Detaliojo plano sprendiniai yra įsigalioję ir galioja neterminuotai. NŽT, teigdama, kad pageidaujamas įsigyti valstybinės žemės sklypas turi tenkinti Nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio, patvirtinto Nutarimu Nr. 521 ir įsigaliojusio tik nuo 2016 m. birželio 1 d., redakciją, neteisingai aiškina ir taiko teisės normas, o taip pat neteisingai vertina faktinę padėtį.
Atsiliepimas
4. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu prašė: taikyti vieno mėnesio ieškinio senaties terminą ir ieškinio reikalavimą – panaikinti skundžiamus administracinius aktus atmesti CK 1.131 straipsnio 1 dalies pagrindu; ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
5. Nurodė, kad ieškovė dėl galimybės išsipirkti laisvą valstybinį žemės sklypo plotą kreipėsi tik 2018 metais, pateikdama matininko D. K. 2018 m. birželio 11 d. parengtą, norimo įsigyti valstybinio žemės sklypo, planą Ml:500. Iš pateikto plano Ml:500 matyti, kad ginčo žemės sklypą iš vakarų ir rytų pusių supa laisvos valstybinės žemės plotas, pietų – privatus žemės sklypas. Minėtame plane Ml:500 gretimybėje 7-1 nurodyta, kad ginčo žemės sklypo plotas 12,08 metrų. Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Nutarimas) 2.15 papunkčio redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 1 d. nenumatė konkrečių matmenų, kurie leistų žemės plotą laikyti „siaura juosta“. Atkreipia dėmesį, jog Nutarimo 2.15 papunkčio redakcija po 2016 m. birželio 1 d. numatė, jog 2.15 papunkčio antrosios, ketvirtosios ir septintosios pastraipų nuostatos (siauros juostos, šlaito, griovos matmenų įtvirtinimas) netaikomos tiems įsiterpusiems laisvos valstybinės žemės sklypams, dėl kurių iki šio nutarimo įsigaliojimo dienos jau yra priimtas sprendimas juos parduoti arba išnuomoti. Tačiau ieškovė pirmą kartą dėl ginčo žemės sklypo pardavimo kreipėsi tik 2018 metais, todėl akivaizdu, jog ginčo atveju taikoma šiuo metu galiojanti Nutarimo 2.15 papunkčio redakcija, kuri numato, jog įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, kai jo plotis neviršija 10 metrų. Atsižvelgiant į tai, ieškovės argumentai, jog ieškovė Detaliojo plano sprendiniais įgijo subjektinę teisę pirkti žemės sklypą ir šią teisę išsaugojo po Nutarimo 2.15 papunkčio 2016 m. birželio 1 d. naujos redakcijos įsigaliojimo yra nepagrįsti. Nurodė, kad iki 2016 m. birželio 1 d. Nutarimo 2.15 papunkčio redakcijos galiojo nuostata, kad įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,04 ha, todėl jau vien šiuo aspektu, toks žemės sklypas negali būti laikomas atitinkančiu įsiterpusio žemės sklypo sąvoką. Norimas įsigyti valstybinis žemės sklypas ne tik neatitinka siauros juostos reikalavimo, bet ir neatitinka maksimalaus leistino 0,04 ha ploto reikalavimo, dėl šių priežasčių, toks sklypas negali būti laikomas įsiterpusiu žemės sklypu. Nacionalinė žemės tarnyba gavusi prašymą dėl laisvos valstybinės žemės ploto pardavimo, kaip įsiterpusio žemės sklypo, neturi teisės ignoruoti Nutarimo 2.15 papunkčio nuostatų, ir kiekvieną kartą turi pareigą spręsti ar norimas įsigyti žemės sklypas atitinka imperatyvius teisės aktų reikalavimus, o Detaliojo plano sprendiniai, kurie neatitinka Nutarimo 2.15 papunkčio reikalavimų, negali tapti privalomojo pobūdžio. Pažymėjo, jog ieškovė į bylą nepateikė įrodymų, pagrindžiančių bent vieną iš administracinio akto panaikinimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnyje. Nurodė, kad ieškovė nenurodo aplinkybių, kodėl po Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. sausio 21 d. sprendimo į Vilniaus miesto apylinkės teismą kreipėsi tik 2019 m. balandžio 12 d., t. y. po 3 mėnesių, ir pasirinko pasyvų elgesio variantą – neginti savo teisių, todėl pagrindo atnaujinti terminą paduoti ieškiniui nėra, o svarbių priežasčių, sukliudžiusių operatyviai pateikti ieškinį, ieškovė nenurodė. Atsakovės nuomone, vieno mėnesio terminas kreiptis į teismą dėl skundžiamų administracinių aktų buvo praleistas dėl pačios ieškovės pasirinkto elgesio modelio, t. y. netinkamo naudojimosi savo procesinėmis teisėmis ir įstatymo normų, reglamentuojančių procesinio dokumento padavimo tvarką, nesilaikymo, o ne dėl kokių nors svarbių, objektyvių ir nuo ieškovės valios nepriklausiusių priežasčių. Nacionalinė žemės tarnyba prašė teismo taikyti ieškinio senaties terminą dėl ieškinio reikalavimo – skundžiamų administracinių aktų panaikinimo, šį reikalavimą atmetant CK 1.131 straipsnio 1 dalies pagrindu.
6. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė bylą spręsti teismo nuožiūra.
7. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2018 m. rugpjūčio 17 d. gavo ieškovės prašymą informuoti apie galimybę nusipirkti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą, suformuotą pagal 2002 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. 280V Vilniaus miesto savivaldybės valdybos patvirtintą detalųjį planą, adresu (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas išnagrinėjo šį ieškovės prašymą ir 2018 m. rugsėjo 14 d. parengė raštą Nr. A51-79285/18(2.14.2.12-MP8) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“, kuriame nurodė, kad šioje teritorijoje galioja Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. 280V „Dėl teritorijos šalia (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklos mastų detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtintas teritorijos šalia (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklos mastų detalusis planas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalimi detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai, tuo tarpu to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad detalieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, todėl manytina, kad savininkas, norėdamas įgyvendinti detaliojo plano sprendinius, turėtų išsipirkti valstybinės žemės dalį, kuri buvo priskirta ieškovės valdomo sklypo naudojimui. Dėl šios priežasties trečiasis asmuo nurodė neprieštaraujantis dėl detaliojo plano sprendinių įgyvendinimo ir galimybės išsipirkti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 15 d. sprendimu ieškovų I. S. ir I. A. prašymą atnaujinti praleistą terminą ginčyti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. spalio 25 d. raštą Nr. 49SFN-2569-(14.49.104), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimą (raštą) Nr. lSS-2559-(8.5.) tenkino ir nurodytą terminą atnaujino; ieškovų I. S. ir I. A. ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovų I. S. ir I. A.,10 Eur, t. y. po 4, 55 Eur iš kiekvieno, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas.
9. Teismas nurodė, kad nagrinėjamai bylai aktualus teisinis reglamentavimas, o būtent, kad civilinius santykius dėl įsiterpusių žemės sklypų pardavimo reguliuoja naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, kurių 2.15 papunktis taikomas nagrinėjamam ginčui. Teismas pažymėjo, kad nuo 2016 m. birželio 1 d. pasikeitęs teisinis reglamentavimas (Nutarimo Nr. 692 2.15 papunktis) nustatė, kad siauros juostos matmenys neturi viršyti 10 metrų, o įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,04 ha. Teismas, nustatęs, kad nagrinėjamu atveju ginčo žemės sklypo plotas sudaro 12,08 m, jo plotis 0,0427 ha, konstatavo, kad pradedant nuo 2016 m. birželio 1 d., tokių matmenų įsiterpę žemės sklypai negali būti parduodami.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas nurodė, kad iki 2016 m. birželio 1 d. galiojusio Nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio redakcija nenumatė konkrečių žemės sklypo matmenų, kurie leistų žemės plotą lakyti siaura juosta, todėl ieškovai iki 2016 m. birželio 1 d. turėjo teisę nusipirkti įsiterpusį ginčo 0,0427 ha žemės sklypą. Teismas nustatė, kad ieškovė I. S. dėl galimybės išpirkti laisvą valstybinį žemės sklypo plotą kreipėsi tik 2018 metais, pateikdama matininko D. K. 2018 m. birželio 11 d. parengtą valstybinio žemės sklypo planą M1:100, iš kuriuo matyti, kad ginčo žemės sklypą iš vakarų ir rytų pusių supa laisvos valstybinės žemės plotas, pietų – privatus žemės sklypas, gretimybėje nurodyta, kad ginčo žemės plotas yra 12,08 m. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovai patvirtino, jog jie žinojo savo teisę išsipirkti įsiterpusį ginčo žemės sklypą, tačiau iki 2018 metų į NŽT su prašymu nesikreipė dėl finansinių lėšų stokos, konstatavo, kad kreipimosi į NŽT metu (2018 m.) dar nebuvo priimtas sprendimas parduoti įsiterpusį ginčo žemės sklypą ar jį išnuomoti, t. y. nebuvo pardėta žemės sklypo pardavimo procedūra. Pagal Nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio redakciją, įsigaliojusią nuo 2016 m. birželio 1 d., šio 2.15 p.p. antrosios, ketvirtosios ir septintosios pastraipų nuostatos (siauros juostos, šlaito, griovos matmenų įtvirtinimas) netaikomas tiems įsiterpusiems laisvos valstybinės žemės sklypams, dėl kurių iki šio nutarimo įsigaliojimo dienos jau yra priimtas sprendimas juos parduoti arba išnuomoti. Teismas konstatavo, kad pradėjus įsiterpusio ginčo žemės sklypo pardavimo procedūrą iki 2016 m. birželio 1 d.,ji galėjo būti tęsiama ir užbaigta pagal Nutarimo Nr. 692 straipsnio 2.15 papunkčio seną redakciją, tačiau ieškovė kreipėsi į NŽT tik 2018 metais, todėl jai taikomi Nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio reikalavimai, įsigalioję nuo 2016 m. birželio 1 d., o tokių reikalavimų ieškovų dokumentai (žemės sklypas) neatitinka, vadinasi, negali būti parduotas.
11. Teismas nesutiko su ieškovų argumentais, kad Detaliojo plano sprendiniais suplanuoti žemės sklypai turi būti besąlygiškai parduoti kaip įsiterpę žemės sklypai, nes NŽT negali būti laikoma įpareigota parduoti asmeniui su jam priklausančiu žemės sklypu besirojantį laisvos valstybinės žemės plotą vien dėl to, kad šis plotas anksčiau priimtuose administraciniuose aktuose buvo įvardytas kaip „įsiterpęs“. Vien detaliojo plano parengimas bei jo patvirtinimas nesukuria pareiškėjai jokių subjektinių teisių į ginčo žemės sklypą, o tik sudaro procesines prielaidas žemės sklypui įsigyti.
12. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra skundžiamų aktų panaikinimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje, todėl ieškinį atmetė.
13. Teismas, svarstydamas atsakovės motyvus dėl senaties termino, atsižvelgė į tai, kad pagal CK 1.126 straipsnį reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs. Teismas įvertinęs tai, kadieškovė buvo aktyvi, kreipėsi laiku į Lietuvos Administracinių ginčų komisiją, vėliau į Vilniaus miesto apylinkės teismą vieno mėnesio laikotarpyje, siekdama apskųsti atsakovės sprendimus, sprendė, jog yra pagrindas tenkinti ieškovų prašymą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ieškinio reikalavimams pateikti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Apeliaciniu skundu ieškovas I. A. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 15d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
14.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neteisingai konstatavo, kad ieškovai turėjo teisę tik iki 2016 m. birželio 1 d. įsigyti įsiterpusį 427 kv. m valstybinės žemės sklypą, esantį tarp ieškovams priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės pagal ir šiuo metu galiojančius Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002 m. vasario 7 d. Sprendimą dėl teritorijos šalia (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklos mastų detaliojo plano tvirtinimo Nr. 280 V (toliau Sprendimas) ir šiuo Sprendimu patvirtintą Detalųjį planą. Tai, kad nuo 2016 m. birželio 1 d. pasikeitė Nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio redakcija, nedaro nei Sprendimo, nei juo patvirtinto Detaliojo plano negaliojančiais, o jeigu jie yra galiojantys, tai turi būti vykdomi, dėl ko ieškovai ir šiuo metu turi išsaugoję subjektinę teisę realizuoti tiek Detaliojo plano sprendinius, tiek ir patį Sprendimą, tai yra subjektinė teisė įsigyti įsiterpusį 427 kv. m valstybinės žemės sklypą, esantį tarp ieškovų žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės ieškovams išliko ir po 2016 m. birželio 1 d. naujos Nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio redakcijos įsigaliojimo.
14.2. Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje aiškiai nustatyta, kad detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai. Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje aiškiai yra nustatyta, kad detalieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba taip pat yra valstybės institucija, todėl Detalusis planas yra privalomas ir atsakovei, kas reiškia, kad atsakovei yra privaloma vykdyti Detaliojo plano sprendinius ir parduoti Detaliuoju planu ieškovams priskirtą 427 kv. m valstybinės žemės sklypą.
14.3. Nutarimo Nr. 692 redakcijos – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. 179 redakcija patvirtintos „Naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarka“, 5 punkte yra aiškiai nurodyta, kad „Parduodamų ar išnuomojamų žemės sklypų plotai ir ribos nustatomi pagal detaliuosius planus“. Pažymėtina, kad ir nuo 2016 m. birželio 1 d. įsigaliojusių Nutarimu Nr. 692 patvirtintų „Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių“ 5 punkte išlikusi analogiška nuostata, kad „Parduodamų ar išnuomojamų žemės sklypų plotai ir ribos nustatomi pagal detaliuosius planus ar žemės valdos projektus“. Šis teisinis reglamentavimas reiškia, kad valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sandoris prasidėjo nuo parduodamo žemės sklypo ploto ir ribų nustatymo pagal Detalųjį planą, o ne nuo ieškovų prašymo parduoti padavimo Nacionalinė žemės tarnybai.
14.4. Pagrindinis kriterijus (sąlyga), pagal kurį žemės plotas laikomas įsiterpusiu – tai galimybė (tikslingumas) tokiame plote formuoti atskirą žemės sklypą, kuriame gali būti vykdoma savarankiška veikla. Teismas nepagrįstai nevertino, kad ieškovų prašomame parduoti įsiterpusiame 427 kv. m žemės plote, įvertinus jame jau esamus servitutus, o taip pat ir būsimą įvažiavimo servitutą, kuris turėtų būti nustatytas, jeigu žemės sklypas nebūtų parduotas ieškovams, jokia savarankiška ūkinė veikla nėra galima. Todėl šis žemės sklypas negali būti ir niekada negalės būti suformuotas kaip atskiras žemės sklypas, kurį būtų įmanoma parduoti aukcione. Dėl šios priežasties ieškovų prašomas parduoti 427 kv. m valstybinės žemės sklypas laikytinas įsiterpusiu ir turėtų būti parduotas ieškovams be aukciono, kadangi tik toks pardavimas yra įmanomas.
Atsiliepimas
2. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu prašo apelianto I. A. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo šiuos atsikirtimus:
15.1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr.692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 papunkčio taikymą, išskirdamas privalomąsias sąlygas, turinčias egzistuoti visas kartu: 1) žemės sklypas laikomas įsiterpusiu tarp privačių žemės sklypų; 2) žemės plotas turi nesiriboti su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu; 3) žemės sklypas neviršija 0,04 ha gyvenamosiose teritorijose arba 0,05 ha – kitose teritorijose; 4) šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1063/2014). Ši praktika reikšminga tuo, kad joje ne tik išskiriamos Nutarimo 2.15 papunktyje įtvirtintos imperatyvios tesiės akto nuostatos, bet ir nurodoma, jog minėtos nuostatos gali egzistuoti tik visos kartu.
15.2. Ginčo žemės sklypą iš pietų ir rytų pusių supa laisvos valstybinės žemės plotas, gretimybėje 1-7 nurodyta, kad ginčo žemės sklypo plotis 12,08 metrų, vadinasi ginčo žemės sklypas neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartyje įtvirtintos sąlygų: žemės plotas turi nesiriboti su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Atsižvelgiant į tai, valstybinės žemės patikėtinis turi įvertinti, ar galima taikyti įsiterpusio žemės sklypo išimtį – siauros juostos apibrėžimą. Apeliantas pirmą kartą dėl ginčo žemės sklypo pardavimo kreipėsi tik 2018 metais, todėl akivaizdu, jog šiam ginčui taikoma šiuo metu galiojanti Nutarimo 2.15 papunkčio redakcija, kuri numato, jog įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, kai jo plotis neviršija 10 metrų, o ginčo žemės sklypo plotis 1-7 gretimybėje – 12,08 metrų. Darytina išvada, kad ginčo žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos bei negali būti taikoma siauros juostos apibrėžtis.
15.3. Administracinė procedūra dėl valstybinės žemės pirkimo–pardavimo prasideda tada, kai asmuo valstybinės žemės patikėtiniui pateikia prašymą pirkti pageidaujamą žemės sklypą (Nutarimo 13.1. p.). Pažymėtina, kad apeliantas pirmą kartą dėl ginčo žemės sklypo išsipirkimo kreipėsi tik 2018 m., pateikdamas matininko D. K. 2018 m. birželio 11 d. parengtą, norimo įsigyti valstybinio žemės sklypo planą Ml:500. Atsižvelgiant į tai, apelianto teiginiai, jog įsiterpusio žemės sklypo pirkimo–pardavimo procedūra prasideda tuomet, kai buvo patvirtintas Detalusis planas nepagrįsti. Detaliojo plano parengimas yra tik prielaida kreiptis dėl ginčo žemės sklypo įsigijimo.
Atsiliepimas
3. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašo apeliacinio skundo tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodo šiuos argumentus:
16.1. Iki 2016 m. birželio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių Nutarimo 2.15 papunkčio redakcija nenumatė konkrečių žemės sklypo matmenų, kurie leistų žemės plotą laikyti siaura juosta. Tai reiškia, kad naujai 2016 m. birželio 1 d. įtvirtinti reikalavimai dėl žemės sklypo matmenų, leidžiančių žemės plotą laikyti siaura juosta, nebūtų taikomi, jeigu iki nutarimo įsigaliojimo datos būtų priimtas sprendimas žemės sklypą parduoti. Iš byloje pateiktų faktų žinoma, kad ieškovė I. S. į NŽT Vilniaus skyrių su prašymu parduoti jai be aukciono įsiterpusį valstybinės žemės sklypą kreipėsi 2018 m. birželio 11 d., todėl minėta išimtis negali būti taikoma, nes užklausimas dėl ginčo žemės sklypo pardavimo įvyko jau po 2016 m. birželio 1 d.
16.2. Detaliojo plano parengimas ir patvirtinimas nepradėjo žemės sklypo pardavimo procedūros, o tik sudarė prielaidas ieškovams ją pradėti, t. y. kreiptis ir gauti atitinkamą sprendimą dėl ginčo žemės sklypo pardavimo.
16.3. Apeliaciniame skunde nėra tinkamai argumentuojama, kodėl apeliantas I. A. neturėjo galimybių kreiptis dėl ginčo žemės sklypo pardavimo anksčiau, iki 2016 m. birželio 1 d. Pateikiami dokumentai apie 2008 m. įvykusį mėnesio trukmės apelianto hospitalizavimą, taip pat 2015 m. atliktą medicininį tyrimą, tačiau nėra plačiau pasisakoma, kaip tai sutrukdė I. A. kreiptis dėl ginčo žemės sklypo pardavimo. Taip pat užsimenama, tačiau nėra pateikiama jokių argumentų bei įrodymų, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisingai taikė teisminę praktiką, kad pateiktose bylose ir šioje byloje skiriasi faktinės aplinkybės, jog bylos neturi jokios precedentinės reikšmės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas atmetamas.
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
18. Byloje sprendžiamas ginčas dėl valstybinės žemės, įsiterpusios tarp kitų žemės sklypų, įsigijimo nuosavybėn ne aukciono būdu.
19. Ieškovas I. A. apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčija, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovai, turėję teisę tik iki 2016 m. birželio 1 d. įsigyti įsiterpusį 427 kv. m valstybinės žemės sklypą, esantį tarp ieškovams priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės pagal 2002 m. patvirtintą Detalųjį planą, pasikeitus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio redakcijai, šios teisės neteko.
20. Pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalį „Valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono: <...> jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams“. To paties straipsnio 6 ir 7 dalyse taip pat nustatyta, kad „Parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Maksimalius parduodamų valstybinės žemės sklypų dydžius nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai (6 d.). Valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė.“ (7 d.).
21. Iš šio teisinio reguliavimo matyti, jog tam, kad žemės sklypas būtų pripažintas įsiterpusiu jis turi atitikti šiuos kriterijus: 1. būti įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų; 2. neviršyti Vyriausybės nustatyto dydžio; 3. žemės sklypo dydis turi būti nustatytas pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus.
22. Kiti kriterijai, detalizuojantys žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų, sąvoką, yra nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 (toliau – Nutarimas Nr. 692) 2.15 papunkčio pirmoje pastraipoje, kurioje nustatyta, kad „laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos.“
23. Administracinių teismų praktikoje aiškinant šių teisės normų nuostatas yra konstatuota, kad žemės plotas įsiterpusio sklypo statusą atitinka, kai yra visuma šių sąlygų: 1. žemės plotas turi būti ne didesnis kaip 0,04 ha arba 0,5 ha dydžio, priklausomai nuo teritorijos, kurioje jis randasi; 2. jame turi būti negalima nustatyta tvarka suformuoti atskiro žemės sklypo; 3. žemės plotas turi nesiriboti su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Tačiau, ši sąlyga dėl nesiribojimo su kitu žemės sklypu, netaikoma tokiam įsiterpusiam žemės sklypo plotui, kurį sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Be to, žemės įsigijimo nuosavybėn atveju (ne nuomos atveju), šis žemės plotas turi būti įsiterpęs: 1. arba tarp privačių žemės sklypų; 2. arba tarp privačių ir išnuomotų valstybinės žemės sklypų; 3. arba tarp privačių žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1063/2014).
24. Bylos duomenimis, ginčo žemės sklypas ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, ginčo dėl šios aplinkybės nėra. Ši aplinkybė, remiantis aptartu teisiniu reguliavimu, pati savaime reiškia, kad toks žemės plotas negali būti laikomas įsiterpusiu, išskyrus atvejus, jei šį žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti, ar ginčo žemės sklypas atitinka siauros žemės sklypo juostos sąvoką. Pažymėtina, kad valstybinės žemės sklypo, įsiterpusio tarp valstybinės žemės sklypo ir privataus žemės sklypo, pardavimas ne aukciono tvarka, yra išimtis iš bendrojo reguliavimo.
25. 2018 m. spalio 25 d. raštu Nacionalinė žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius atsisakė tenkinti ieškovės I. S. prašymą dėl įsiterpusio valstybinės žemės sklypo pardavimo ne aukciono tvarka, motyvuodamas tuo, kad prašomas parduoti žemės sklypas pagal Nutarimo Nr. 692 galiojančią 2.15 papunkčio redakciją neatitinka įsiterpusio sklypo kriterijų, nes prašomo parduoti sklypo iš pietrytinės pusės plotis viršija 10 m (yra 12,08 m). Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atmetė ieškovės skundą.
26. Nagrinėjamoje byloje ieškovai kvestionavo šių atsakymų teisėtumą. Apeliaciniame skunde ieškovas I. A. iš esmės atkartojo ieškovų argumentus pirmosios instancijos teisme – jis laikėsi pozicijos, kad jis įsigijo teisę išpirkti ne aukciono tvarka 427 kv. m valstybinės žemės sklypą pagal Detalųjį planą, patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002 m. vasario 7 d. Sprendimu dėl teritorijos šalia (duomenys neskelbtini) nedideliu veiklos mastu detaliojo plano tvirtinimo Nr. 280 V. Detalusis planas yra galiojantis, kas reiškia, kad atsakovei yra privaloma vykdyti Detaliojo plano sprendinius ir parduoti Detaliuoju planu ieškovams priskirtą 427 kv. m valstybinės žemės sklypą. 2016 m. birželio 1 d. pasikeitusi Nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio redakcija, nedaro nei Sprendimo, nei juo patvirtinto Detaliojo plano negaliojančiais, Detaliojo plano patvirtinimo metu apelianto teisė įsigyti įsiterpusį žemės sklypą nebuvo ribojama, tai reiškia, kad apeliantas ir šiuo metu turi išsaugojęs subjektinę teisę realizuoti tiek Detaliojo plano sprendinius, tiek ir patį Sprendimą, tai yra subjektinė teisė įsigyti įsiterpusį 427 kv. m valstybinės žemės sklypą, esantį tarp ieškovų žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės ieškovams išliko ir po 2016 m. birželio 1 d. naujos Nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio redakcijos įsigaliojimo. Apeliantas laiko, kad įsiterpusio valstybinės žemės sklypo pirkimo procesas prasidėjo nuo šio žemės sklypo suformavimo, t. y. nuo Detaliojo plano patvirtinimo.
27. Teisėjų kolegija su apelianto pozicija nesutinka. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad 2016 m. birželio 1 d. pasikeitęs teisinis reglamentavimas (Nutarimo Nr. 692 2.15 papunktis) nustatė, kad siauros juostos matmenys neturi viršyti 10 metrų, o įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,04 ha; nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad ginčo žemės sklypo plotas sudaro 12,08 m, jo plotis 0,0427 ha, taigi, pradedant nuo 2016 m. birželio 1 d., tokių matmenų įsiterpę žemės sklypai negali būti parduodami. Iki 2016 m. birželio 1 d. galiojusio Nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio redakcija nenumatė konkrečių žemės sklypo matmenų, kurie leistų žemės plotą lakyti siaura juosta, todėl ieškovai iki 2016 m. birželio 1 d. turėjo teisę nusipirkti įsiterpusį ginčo 0,0427 ha žemės sklypą. Bylos duomenimis, ieškovė I. S. dėl galimybės išpirkti laisvą valstybinį žemės sklypo plotą kreipėsi tik 2018 metais, pateikdama matininko D. K. 2018 m. birželio 11 d. parengtą valstybinio žemės sklypo planą M1:100, iš kurio matyti, kad ginčo žemės sklypą iš vakarų ir rytų pusių supa laisvos valstybinės žemės plotas, pietų – privatus žemės sklypas, gretimybėje nurodyta, kad ginčo žemės plotas yra 12,08 m; teismo posėdžio metu nurodė, kad iki 2018 m. nesikreipė dėl lėšų stokos. Apeliantas I. A. taip pat nesikreipė dėl įsiterpusio valstybinės žemės sklypo pirkimo ne aukciono tvarka iki 2018 m.
28. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad iki 2018 m., nesant ieškovų pareiškimo dėl įsiterpusio žemės sklypo įsigijimo, nebuvo priimtas sprendimas parduoti įsiterpusį ginčo žemės sklypą ar jį išnuomoti, t. y. nebuvo pardėta žemės sklypo pardavimo procedūra. Vien detaliojo plano parengimas bei jo patvirtinimas nesukuria pareiškėjams jokių subjektinių teisių į ginčo žemės sklypą, o tik sudaro procesines prielaidas žemės sklypui įsigyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-552- 616/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513-969/2018), t. y. be pareiškimų, patvirtinančių ieškovų valią dėl įsiterpusio valstybinės žemės sklypo įsigijimo ne aukciono tvarka, procedūros negalėjo būti pradėtos.
29. Laisvos valstybinės žemės sklypas turi atitikti teisės aktų numatytas sąlygas, neatitinkantis tokių sąlygų žemės sklypas negali būti formuojamas ir vėliau parduodamas kaip įsiterpęs žemės sklypas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-675-822/2018). Byloje nėra ginčo, kad kai ieškovė kreipėsi dėl žemės sklypo įsigijimo 2018 metais, pagal kreipimosi metu Nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio reikalavimus, įsigaliojusius nuo 2016 m. birželio 1 d., prašomas parduoti žemės sklypas neatitiko įsiterpusio žemės sklypo kriterijų, t. y. negalėjo būti parduotas.
30. Kiti neaptarti apeliacinių skundų argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.)
31. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nenustatyta, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.