Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „HSC Baltic“ dėl darbų trūkumų pašalinimo išlaidų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Eltko“, uždaroji akcinė bendrovė „Panevėžio miestprojektas“, uždaroji akcine bendrovė „Dividio“ ir akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

II. Atsakovės argumentai

III. Trečiųjų asmens argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2016 m. lapkričio 19 d. sudarė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kardiologijos instituto pastato rekonstravimo rangos darbai ir darbo projekto parengimo paslaugos sutartį Nr. P13-531. Rangovė įsipareigojo pagal Sutartyje nustatytas sąlygas atlikti darbus, o užsakovė įsipareigojo priimti atitinkamai atliktus darbus ir už juos sumokėti nustatyta tvarka ir terminais Sutartyje nustatytą kainą (Rangos sutarties Specialiųjų sąlygų 1.2 papunktis). Vadovaujantis Rangos sutarties Bendrųjų sąlygų 3.1.1 papunkčiu ir Rangos sutarties Technine užduotimi (Rangos sutarties 4 priedas) atsakovė įsipareigojo tinkamai ir laiku bei vadovaujantis Sutartimi pradėti, vykdyti ir užbaigti darbus ir ištaisyti jų defektus. Minėtame Rangos sutarties Bendrųjų sąlygų punkte taip pat numatyta, kad darbai turi būti tinkami naudoti pagal paskirtį, atitikti techninius ir kitus reikalavimus, nurodytus Sutartyje ir įstatymuose. Šalys 2021 m. rugsėjo 20 d. pasirašė baigiamąjį atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą.

17. CK 6.684 straipsnio 1 dalis numato, kad rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai. CK 6.685 straipsnio 1 dalis numato, kad rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių (įmonės gamybinių pajėgumų, atsparumo ir kt.).

18. Atsakovė, kaip minėta anksčiau, tvirtina, kad ginčo darbai (EI 60 ugniai atsparumo ugnies vožtuvų pajungimas su automatiniu ir rankiniu valdymo mechanizmu) nepateko į Rankos sutarties darbų apimtį, todėl ji jų ir neprivalėjo atlikti. Teismas su minėtais atsakovės argumentais neturi pagrindo sutikti. Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė, kaip rangovė, privalėjo atlikti ginčo darbus pagal šalių sudarytą Rangos sutartį dėl žemiau nurodytų argumentų.

19. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Sutarčių aiškinimo klausimais kasacinio teismo praktika yra gausi, nuosekli ir išplėtota. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo prioritetas: aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1075/2020, 45 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

20. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad tai, jog įstatyme neteikiamas prioritetas pažodiniam sutarties aiškinimui, nereiškia, kad gali būti ignoruojamas sutarties tekstas ir jos sąlygose vartojamų žodžių ar žodžių junginių bendrinė, visuomenėje nusistovėjusi reikšmė. Tikrasis sutarties (jos sąlygos) turinys gali nesutapti su pažodine teksto reikšme, jeigu pažodinį tekstą paneigia įstatyme (CK 6.193 straipsnis) įvardytos sutarties aiškinimui reikšmingos aplinkybės (sutarties sąlygų kontekstas, faktinis šalių elgesys, kt.). Įstatymu teismas įpareigotas patikrinti, ar pažodinis sutarties tekstas atitinka tikruosius sutarties šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013; kt.). Sutarties šalių subjektyviais ketinimais nustatant sutarties turinį galima vadovautis tik jeigu abi šalys sutaria dėl sutarties teksto prasmės. Šalių tikrųjų ketinimų nustatymas yra praktiškai neįmanomas, kai tarp šalių yra ginčas dėl tikrosios sutarties teksto prasmės ir kai šalys skirtingai interpretuoja sutarties tekstą, tokiais atvejais taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas – jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, t. y. taikoma sisteminė-lingvistinė sutarties teksto analizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-378/2017, 14 punktas; 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019, 28 punktas).

21. Kaip minėta sprendimo 8 punkte, Rangos sutarties Specialiųjų sąlygų 1.1 papunktis numato, kad Rangos sutarties dalykas yra Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kardiologijos instituto pastato rekonstravimo rangos darbai ir darbo projekto parengimo paslaugos. Darbų apimtys ir reikalavimai darbams nurodyti Techninėje užduotyje. Rangos sutarties Specialiųjų sąlygų 1.2 papunktis numato, kad rangovas įsipareigoja pagal šioje Sutartyje nustatytas sąlygas atlikti darbus. Rangos sutarties Bendrųjų sąlygų 3.1.1 papunktyje, be kita ko, numatyta, kad baigti darbai turi būti tinkami naudoti pagal paskirtį, atitikti techninius ir kitus reikalavimus, nurodytus sutartyje bei įstatymuose.

22. Rangos sutarties Specialiųjų sąlygų 8.1 papunktyje numatyta, kokie dokumentai yra Rangos sutarties sudedamoji dalis. Be to, minėtame papunktyje nurodyta, kad Rangos sutartį sudarantys dokumentai turi būti traktuojami kaip paaiškinantys vienas kitą. Tuo tikslu nustatomas toks dokumentų pirmumas: 1) Specialiosios sąlygos; 2) Bendrosios sąlygos; 3) Sutarties priedai: Užsakovo pranešimas rangovui apie pirkimą laimėjusį pasiūlymą; Rangovo pasiūlymas, pateiktas CVP IS; Pirkimo sąlygos; Techninė užduotis; Techninis projektas Nr. P/6825; Žiniaraštis; kiti dokumentai (jeigu tokių yra). Rangos sutarties Specialiųjų sąlygų 8.2 papunktyje nurodyta, kad laikoma, jog sutartį sudarantys dokumentai vienas kitą paaiškina. Kiekvienas paskesnis eilės dokumentas turi žemesnę juridinę galią nei prieš jį nurodytas dokumentais.

23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Techninį projektą, kurį vykdė atsakovė, sudarė 12 dalių: „Bendroji dalis“ (BD), „Statinio architektūros dalis“ (SA), „Konstrukcijos“ (SK), „Technologijos“ (T), „Vandentiekis ir nuotekų šalinimas“ (VN), „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ (ŠVOK), „Elektrotechnika“ (E), „Elektroniniai ryšiai“ (ER), „Apsauginė signalizacija“ (AS), „Gaisrinė signalizacija“ (GS), „Gaisrinė sauga“ (GS), „Pasirengimas statybai ir statybos darbų organizavimo“ (SO). Taigi, sutiktina su atsakovės argumentais, kad Techninio projekto dalis „Proceso valdymas ir automatizacijos“ neįėjo į Rangos sutarties darbų apimtį. Tačiau Techninio projekto dalis „Gaisrinė sauga“ ir joje numatyti darbai įėjo į Rangos sutartį. Dėl šios aplinkybės ginčo tarp šalių nekilo. Techninio projekto „Gaisrinė sauga“ dalies Nr. P/6825-TP-GS, „0“ laidos aiškinamajame rašte, be kita ko, buvo nurodyta, kad EI 60 atsparumo ugniai ugnies vožtuvai visais atvejais turi būti elektromechaniniai. Be to, nurodyta ir tai, kad EI 60 atsparumo ugniai priešgaisrinės sklendės įrengiamos gaisrinius skyrius atskiriančiose priešgaisrinėse užtvarose privalo turėti automatinį (bet kokio tipo paleidiklio veikimas nuo gaisro aptikimo ir signalizacijos sistemos) ir rankinį valdymą (nuo rankinių gaisrinių signalizacijų ar kitų ranga įjungiamų valdymo įrenginių). Pažymėtina ir tai, kad Techninėje specifikacijos „Gaisrinė sauga“ dalyje „Priešgaisrinės sklendės ugnies vožtuvai“ numatyta, kad angose bei ortakiuose, kertančiuose perdangas, sienas ir priešgaisrines pertvaras, ugnies vožtuvų atsparumas ugniai turi būti: EI 60. Be to nurodyta ir tai, kad EI 60 atsparumo ugniai ugnies vožtuvai visais atvejais turi būti elektromechaniniai.

24. Taigi, iš sprendimo 23 punktuose nurodytų dokumentų, kurie yra Rangos sutarties sudedamoji dalis, turinio darytina išvada, kad juos buvo aiškiai ir konkrečiai nurodyta, jog EI 60 atsparumo ugniai ugnies vožtuvai turi būti elektromechaniniai ir jie turi turėti automatinį ir rankinį valdymo mechanizmą. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės, leidžia daryti išvadą, kad atsakovė privalėjo ne tik įrengti ugnies vožtuvus, bet ir juos pajungti su automatiniu ir rankiniu valdymo mechanizmu.

25. Be to, kaip minėta sprendimo 8 punkte, Rangos sutarties Bendrųjų sąlygų 3.1.1 papunktis numato, kad baigti darbai turi būti tinkami naudoti pagal paskirtį, atitikti techninius ir kitus reikalavimus, nurodytus Sutartyje bei įstatymuose. Teismo vertinimu, minėta Sutarties nuostata leidžia daryti išvadą, kad ieškovė tokiu būdu siekė, jog atsakovės atliktais darbais būtų galima naudoti pagal paskirtį. Tuo tarpu atsakovė įsipareigojo užtikrinti atliekamų darbų kokybę, atlikti juos tinkamai, t. y. taip, kad atiliktais darbais būtų galima naudotis pagal tiesioginę paskirtį. Taigi, darytina išvada, kad ieškovė, sudarydama Rangos sutartį, be kita ko, siekė, kad atsakovė ne tik įrengtų ugnies vožtuvus, bet ir juos pajungtų su automatiniu ir rankiniu valdymo mechanizmu taip, kad juos būtų galima naudoti pagal paskirtį.

26. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta anksčiau, atsakovė įrengė ugnies vožtuvus, tačiau jų nepajungė. Pažymėtina, kad įrengus ugnies vožtuvus, tačiau jų nepajungus, statinys negalėjo būti eksploatuojamas, t. y. naudojamas pagal paskirtį. Minėtas aplinkybes patvirtina ir byloje esantis privalomasis nurodymas (žr. šio sprendimo 9 punktą). Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, negalima daryti išvados, kad atsakovei nepajungus ugnies vožtuvų su automatiniu ir rankiniu valdymo mechanizmu, buvo pasiekti Rangos sutarties šalių sutartiniai ketinimai.

27. Teismo vertimu, tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo UAB „Eltko“ teisingai pažymi, kad aplinkybę, jog ginčo darbai priskirtini Techninio projekto daliai „Gaisrinė sauga“ ir už jų neatlikimą yra atsakinga atsakovė, patvirtina ir byloje esantis privalomasis nurodymas bei jame nurodyta informacija.

28. Kaip minėta sprendimo 9 punkte, privalomajame nurodyme buvo numatyta: „11.Rekonstruojamo pastato gaisrinius skyrius atskiriančiose priešgaisrinėse užtvarose (pastato trečią ir ketvirtą aukštą atskiriančiose perdangose) neįrengti statinio techninio projekte numatyti EI 60 ugniai atsparumo ugnies vožtuvai su automatiniu ir rankiniu valdymo mechanizmu. Ne visose vietose, kur vėdinimo sistemos ortakiai kerta priešgaisrines užtvaras (atskiriančias ketvirtame pastato aukšte esančias technines patalpas nuo kitų patalpų), įrengti statinio projekte numatyti ugnies vožtuvai (Teisinis pagrindas: Vėdinimo sistemų gaisrinės saugos taisyklės p. 59; 60; 85; Statinio techninio projekto „Gaisrinė sauga“ dalis Nr. P/6825-TP-GS, „0“ laida).“ Taigi, minėtame privalomajame nurodyme buvo numatyta ne tik tai, kad ugnies vožtuvų įrengimas ir pajungimas yra priskirtinas Techninio projekto „Gaisrinė sauga“ daliai, tačiau nurodytas ir teisės aktas, kuriuo remiantis buvo padarytos tokios išvados.

29. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir tai, kad privalomajame nurodyme buvo nurodytas ne vienas trūkumas. Atsakovė atliktų darbų trūkumus, kurie buvo nurodyti privalomajame nurodyme, išskyrus ugnies vožtuvų pajungimą su automatiniu ir rankiniu valdymo mechanizmu, ieškovės reikalavimu pašalino, be kita ko, įrengė ugnies vožtuvus 2022 m. kovo mėn. 29–30 d. Pažymėtina, kad atsakovė minėtus darbus atliko jau po Rangos sutarties baigiamojo darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo. Tai, kaip teisingai nurodo ir trečiasis asmuo savo rašytiniuose paaiškinimuose, taip pat patvirtina, jog atsakovė suvokė ir tuo pačiu pripažino, kad gaisrinės saugos darbai, kurie buvo numatyti Techninio projekto „Gaisrinė sauga“ dalyje yra jos sutartiniai įsipareigojimai.

30. Kaip minėta anksčiau, CK 6.684 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 15 straipsnio 6 dalies 3 punkte (galiojančios redakcijos 18 straipsnio 7 dalies 3 punkte) numatyta, kad rangovas, atlikdamas darbus, privalo vadovautis, be kita ko, teisės aktais, vykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomuosius nurodymus. Rangos sutarties priedo Techninės užduoties 2.6 punktas numato, kad rangovas statybos darbus turi vykdyti vadovaujantis šia užduotimi, pateikto projekto sprendiniais, Lietuvos Respublikos statybos įstatymu, statybos techniniais reglamentais, kitais teisės aktais.

32. Taigi, apibendrinant sprendimo 30–31 punktuose nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad atsakovė privalėjo, vykdydama Rangos sutartį, vadovaujantis ne tik jai pateiktais dokumentais, bet ir teisės aktais, be kita ko, privalėjo vykdyti ir privalomąjį nurodymą. Galiojantys teisės aktai taip pat numato, kad įrengti ugnies vožtuvai turi turėti automatinį ir rankinį valdymo mechanizmą. Be to, tai, kad ugnies vožtuvai turi turėti automatinį ir rankinį valdymo mechanizmą buvo nurodyta ir privalomajame nurodyme. Akivaizdu, kad atsakovė, kaip rangovė, neatlikdama ginčo darbų netinkamai vadovavosi galiojančiais teisės aktais, be to, nepašalino visų privalomajame nurodyme pažymėtų trūkumų.

33. Atsakovė teigia, jog jos įrengti ugnies vožtuvai turi rankinį valdymą, t. y. gali būti valdomi ranka įjungiamų valdymo įrenginių. Atsakovės nuomone, tai patvirtina, kad ji pilnai įgyvendino Techniniame projekte numatytus sprendinius, susijusius su ugnies vožtuvų įrengimu. Liko neišspręstas tik šių įrenginių automatinis valdymas. Teismas su šiais atsakovės argumentais neturi jokio pagrindo sutikti.

34. Pažymėtina, kad privalomajame nurodyme (žr. sprendimo 9 punktą) buvo nurodyta, kad neįrengti ugnies vožtuvai su automatiniu ir rankiniu valdymo mechanizmu. Be to, tai, kad ugnies vožtuvai turi turėti ne tik rankinį, bet ir automatinį valdymą, nurodyta ir Techninio projekto „Gaisrinė sauga“ dalyje, Techninėse specifikacijose ir kt. Taigi, darytina išvada, kad atsakovės įrengti ugnies vožtuvai turi turėti ne tik rankinį, bet ir automatinį valdymo mechanizmą. Todėl tai, kad, kaip atsakovė teigia jos įrengti ugnies vožtuvai turėjo rankinį valdymo mechanizmą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ji Rangos sutarties įsipareigojimus įvykdė tinkamai.

35. Atsakovė savo teiginiams pagrįsti, kad ginčo darbų ji neprivalėjo atlikti, pateikė 2023 m. gegužės 17 d. Ekspertinio tyrimo aktą Nr. 2023/05/17-01. Minėtame Ekspertinio tyrimo akte nurodyta, kad elektromechaninių ugnies vožtuvų prijungimas priskirtinas „Proceso valdymo ir automatizacijos“ daliai. Be to, nurodyta ir tai, kad ši Techninio projekto dalis neįėjo į Rangos sutartį, todėl rangovė ir neturėjo pareigos atlikti elektromechaninių ugnies vožtuvų prijungimo darbų. Teismo vertinimu, ekspertinis tyrimas nebuvo atliktas išsamiai, todėl nėra pagrindo juo vadovautis. Pažymėtina, kad tarp šalių yra kilęs ginčas, kuriai Techninio projekto daliai, t. y. „Gaisrinė sauga“ ar „Proceso valdymas ir automatizacijos“, gali būti (turi būti) priskirtini ginčo darbai, t. y. EI 60 ugnies vožtuvų pajungimas su automatiniu ir rankiniu valdymo mechanizmu. Šiuo atveju iš Ekspertinio tyrimo akto nustatyta, kad ekspertas, atlikęs ekspertinį tyrimą ir surašęs aktą, visiškai netyrė, nevertino Techninio projekto dalies „Gaisrinė sauga“, jos aiškinamojo rašto ir kt. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad atsakovės pateiktu Ekspertinio tyrimo aktu ir jame padaryta išvada, nėra pagrindo vadovautis.

36. Teismas nesutinka ir su atsakovės argumentais, kad ginčo darbus turėjo atlikti trečiasis asmuo UAB „Eltko“.

37. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė su trečiuoju asmeniu 2021 m. vasario 19 d. sudarė Rangos sutartį, pagal kurią trečiasis asmuo UAB „Eltko“ įsipareigojo atlikti procesų valdymo ir automatizacijos darbus, išimtinai susijusius su pastato vėdinimo sistema. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB „Eltko“ turėjo atlikti IV aukšto laboratorijų patalpų vėdinimo (viršslėginio palaikymo) sistemų automatizavimo darbus. Trečiasis asmuo automatizavo vėdinimo sistemas TIL-1 ir TIL-2 bei automatizavo patalpų mikroklimatų palaikymo sistemas. Darytina išvada, kad trečiasis asmuo įsipareigojo atlikti Techninio projekto dalies „Procesų valdymo ir automatizacijos“ darbus, tačiau susijusius su pastato vėdinimo sistema. Tuo tarpu ginčo darbai yra susiję ne su vėdinimo sistema, o su priešgaisrinės saugos reikalavimais.

38. Taigi, apibendrindamas tai, kas nurodyta anksčiau, teismas konstatuoja, kad iš šalių paaiškinimų, byloje esančios Rangos sutarties, ją sudarančių dokumentų, jų turinio galima daryti išvadą, kad ginčo darbus turėjo atlikti atsakovė, kaip rangovė, tačiau to tinkamai nepadarė. Nagrinėjamu atveju, kaip ne kartą minėta, atsakovė įrengė 2022 m. kovo 29–30 d. ugnies vožtuvus, tačiau paliko juos neveikiančius, t. y. nepajungtus su rankiniu ir automatiniu valdymo mechanizmu. Tokiu būdu darytina išvada, kad atsakovė tinkamai neužbaigė rangos darbų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai).

39. Nagrinėjamu atveju teismas nesutinka ir su atsakovės argumentais, kad ieškovė negali remtis nustatytu trūkumų faktu, nes jo nenurodė 2021 m. rugsėjo 20 d. perdavimo–priėmimo akte.

40. Pagal CK 6.662 straipsnio nuostatas užsakovas turi apžiūrėti ir priimti atliktą darbą; atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai) (CK 6.662 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo; tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus.

41. Rangos sutarties Bendrųjų sąlygų 14.1.3 papunktyje numatyta, kad užsakovas, nustatęs darbų defektus po darbų atlikimo ar darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti priimant darbus (paslėpti trūkumai arba atsiradęs statinio garantinio naudojimo metu), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui, o rangovas privalo nedelsiant veikti pagal 14.1.1.1–14.1.1.2 papunkčius.

42. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančio 2021 m. rugsėjo 20 d. darbų perdavimo–priėmimo akto nustatyta, kad ieškovė jame nebuvo nurodžiusi ginčo darbų kaip trūkumų. Tačiau nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad ieškovė pirmą kartą apie nustatytus trūkumus, be kita ko, neįrengus ir nepajungtus EI 60 ugniai atsparumo ugnies vožtuvus, atsakovę informavo 2021 m. gruodžio 31 d. raštu ir pareikalavo juos pašalinti. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta ir tai, jog atsakovė sutiko su nustatytų trūkumų dalimi, be kita ko, tai, kad nebuvo įrengti ugnies vožtuvai. Atsakovė ugnies vožtuvus įrengė 2022 m. kovo mėn. pabaigoje, t. y. po to, kai tarp šalių buvo pasirašytas baigiamasis atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktas. Ieškovė po to, kai atsakovė įrengė ugnies vožtuvus, siuntė atsakovei raštus, kuriuose prašė pašalinti visus trūkumus iki galo, t. y. pajungti EI 60 ugnies vožtuvus. Taigi, atsakovė po baigiamojo atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo pripažino, kad darbus atliko su trūkumais, dalį jų pašalino. Tuo tarpu ieškovė po to, kai atsakovė dalį trūkumų pašalinimo, niekada nepripažino, kad atsakovė visus darbus atliko tinkamai. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, atsakovė remtis CK 6.662 straipsniu neturi jokio pagrindo.

44. Rangos sutarties Bendrųjų sąlygų 14.3.1 papunktyje numatyta, kad jeigu rangovas per pagrįstą laiką neištaiso kokio nors defekto arba žalos, tai užsakovė gali nustatyti datą, kurią arba iki kurios tas defektas arba žala turi būti ištaisyta. Ši data rangovui turi būti pranešame iš anksto. Rangos sutarties Bendrųjų sąlygų 14.3.2 papunktis numato, kad jeigu rangovas iki praneštosios datos defektų arba žalos neištaiso ir tas ištaisymo darbas turėjo būti atliktas rangovo sąskaita, tai užsakovas savo nuožiūra gali rangovo sąskaita tinkamu būdu atlikti darbą pats arba kitų pagalba, tačiau rangovas privalo užsakovui apmokėti išlaidas, kurias ištaisydamas defektą arba žalą, užsakovas pagrįstai patyrė.

45. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė nepašalino nustatytų Rangos sutarties darbų trūkumų, dėl ieškovė pasitelkė trečiąjį asmenį UAB „Eltko“. Minėta, kad UAB „Eltko“ trūkumus pašalino už 8 138,12 Eur sumą. Atsakovė minėtos sumos dydžio neginčijo.

46. Teismas, apibendrindamas tai, kas nurodyta ir nustatyta anksčiau, sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl 8 138,12 Eur priteisimo iš atsakovės yra pagrįstas, todėl tenkinamas visiškai (CK 6.665 straipsnis, CPK 178, 185 straipsniai).

47. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalis numato, kad tuo atveju, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Teismas, atsižvelgdamas į tai, sprendžia priteisti ieškovei iš atsakovės 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

48. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė už ieškinį yra sumokėjusi 183 Eur žyminį mokestį, kuris priteistinas iš atsakovės.

49. CPK 47 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tretieji asmenys, be kita ko, turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo pateikė prašymą priteisti 847 Eur išlaidų, už suteiktas advokato paslaugas (susipažinimą su medžiaga, teisines konsultacijas, rašytinių paaiškinimų parengimą). Be to, kartu su prašymu pateikė bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančius dokumentus. Teismas sprendžia, kad trečiojo asmens prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, protingo dydžio. Tenkinus ieškovės ieškinį, trečiajam asmeniui turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei viešajai įstaigai Lietuvos sveikatos mokslų universitetui iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „HSC Baltic“ 8 138,12 Eur (aštuonių tūkstančių vieno šimto trisdešimt aštuonių eurų ir 12 ct) skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. lapkričio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 183 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Eltko“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „HSC Baltic“ 847 Eur (aštuonių šimtų keturiasdešimt septynių eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.