Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-696-934/2023

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-12-07
Bylos Nr.: e2A-696-934/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-00595-2022-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Bajoras, Žilvinas Terebeiza, Tomas Venckus
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „HSC Baltic“
Ieškovas: viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto

Kategorijos

2.6.18.1Bendrosios rangos sutarties nuostatos
2.6.18.3Statybos ranga

Civilinė byla Nr. e2A-696-934/2023Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00595-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.1; 2.6.18.3 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „HSC Baltic“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „HSC Baltic“ dėl darbų trūkumų pašalinimo išlaidų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė „Eltko“, uždaroji akcinė bendrovė „Panevėžio miestprojektas“, uždaroji akcinė bendrovė „Dividio“ ir akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (toliau – ieškovė arba užsakovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „HSC Baltic“ (toliau – atsakovė arba rangovė) 8 138,12 Eur atliktų darbų trūkumų pašalinimo išlaidas ir 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Nurodė, kad su atsakove 2016 m. lapkričio 9 d. sudarė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kardiologijos instituto pastato rekonstravimo rangos darbų ir darbo projekto parengimo paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis). Pagal Sutartį rangovė įsipareigojo atlikti darbus, o užsakovė įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus ir už juos sumokėti nustatyta tvarka ir terminais Sutartyje nustatytą kainą. Po to, kai 2021 m. rugsėjo 20 d. tarp šalių buvo pasirašytas perdavimo–priėmimo aktas, ieškovė pradėjo statybos užbaigimo procedūras, kurių metu buvo nustatyti atsakovės atliktų darbų trūkumai, t. y., be kita ko, buvo nustatyta, kad atsakovė nebuvo įrengusi Techniniame projekte numatytų (EI 60 ugniai atsparumo) ugnies vožtuvų su automatiniu ir rankiniu valdymo mechanizmu.

3. Ieškovė pareikalavo, kad atsakovė ištaisytų nustatytus trūkumus. Atsakovė sutiko su nustatytais trūkumais ir 2022 m. kovo 29–30 d. įrengė ugnies vožtuvus, tačiau paliko juos neveikiančius, t. y. neprijungė ugnies vožtuvų su automatiniu ir rankiniu valdymo mechanizmu. Ieškovė teisės aktų nustatyta tvarka išsirinko trečiąjį asmenį UAB „Eltko“, kuris ištaisė atsakovės trūkumus už 8 138,12 Eur sumą. Kadangi atsakovė ieškovei minėtos sumos nesumokėjo, ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama ją priteisti iš atsakovės. Ieškovė neginčija aplinkybės, kad ji darbų perdavimo–priėmimo metu nenurodė trūkumų, dėl kurių tarp šalių kilo ginčas, tačiau pažymi, kad juos nustatė per garantinį terminą, todėl neprarado teisės jais remtis. Be to, ieškovės nuomone, nustatyti trūkumai nėra akivaizdūs.

Šalies argumentai

4. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad įsipareigojo atlikti darbus pagal Techninį projektą, t. y. jame nustatytų darbų apimtyje, tačiau elektromechaninių ugnies vožtuvų prijungimo sprendiniai Techniniame projekte, pagal kurį atsakovė rengė darbo projektą, nebuvo numatyti.

Atsiliepimas

5. Atsakovė nesutiko su ieškovės nuomone, kad ugnies vožtuvų valdymo ir automatizavimo projektiniai sprendiniai galėjo (turėjo) būti detalizuoti Techninio projekto „Gaisrinė sauga“ dalyje. Tvirtino, kad ugnies vožtuvų prijungimo (šios sistemos įdiegimo) darbai turėjo būti projektuojami atskiroje Techninio projekto dalyje – „Proceso valdymas ir automatizavimas“. Ieškovė minėtos Techninio projekto dalies darbus įsigijo iš kito rangovo, t. y. trečiojo asmens UAB „Eltko“. Atsakovės nuomone, ji nėra atsakinga už Techninio projekto klaidas ir (ar) trūkumus, todėl negali prisiimti atsakomybės už ugnies vožtuvų nepajungimą. Ieškovei turi atsakyti asmenys, kurie netinkamai parengė dokumentus ir (ar) asmenys, kurie netinkamai atliko darbus, numatytus Techninio projekto dalyje „Proceso valdymas ir automatizavimas“.

6. Pažymėjo, kad 2021 m. rugsėjo 20 d. darbų perdavimo–priėmimo aktu perdavė, o ieškovė priėmė pagal Sutartį atliktus darbus. Tai reiškia, kad prieš tai buvo atlikta statinio patikra. Ieškovė neįrodė, jog jai 2021 m. rugsėjo 20 d. darbų perdavimo–priėmimo aktu perduoti darbai turėjo paslėptų trūkumų, kurių ji negalėjo nustatyti normaliai priimant darbą. Todėl ieškovė negali remtis trūkumų faktu ir reikalauti atlyginti trūkumų pašalinimo išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Kauno apygardos teismas 2023 m. liepos 10 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovės 8 138,12 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. lapkričio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 183 Eur bylinėjimosi išlaidas.

8. Nurodė, kad nesutinka su atsakovės argumentu, jog ugnies vožtuvų pajungimas su automatiniu ir rankiniu valdymo mechanizmu nepateko į Sutarties darbų apimtį, todėl ji jų ir neprivalėjo atlikti. Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė, kaip rangovė, privalėjo atlikti ginčo darbus pagal šalių sudarytą Sutartį.

9. Teismas nustatė, kad sutarties Specialiųjų sąlygų 1.1 papunktis numato, jog Sutarties dalykas yra Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kardiologijos instituto pastato rekonstravimo rangos darbai ir darbo projekto parengimo paslaugos. Darbų apimtys ir reikalavimai darbams nurodyti Techninėje užduotyje. Sutarties Specialiųjų sąlygų 1.2 papunktis numato, kad rangovas įsipareigoja pagal šioje Sutartyje nustatytas sąlygas atlikti darbus. Sutarties Bendrųjų sąlygų 3.1.1 papunktyje, be kita ko, numatyta, kad baigti darbai turi būti tinkami naudoti pagal paskirtį, atitikti techninius ir kitus reikalavimus, nurodytus sutartyje bei įstatymuose.

10. Teismas taip pat nustatė, kad Techninio projekto dalis „Proceso valdymas ir automatizacijos“ neįėjo į Sutarties darbų apimtį, tačiau Techninio projekto dalis „Gaisrinė sauga“ ir joje numatyti darbai, įėjo. Atkreipė dėmesį, kad Techninio projekto „Gaisrinė sauga“ dalies Nr. P/6825-TP-GS, „0“ laidos aiškinamajame rašte, be kita ko, buvo nurodyta, kad ugnies vožtuvai visais atvejais turi būti elektromechaniniai. Taip pat, kad EI 60 atsparumo ugniai priešgaisrinės sklendės įrengiamos gaisrinius skyrius atskiriančiose priešgaisrinėse užtvarose privalo turėti automatinį (bet kokio tipo paleidiklio veikimas nuo gaisro aptikimo ir signalizacijos sistemos) ir rankinį valdymą (nuo rankinių gaisrinių signalizacijų ar kitų ranga įjungiamų valdymo įrenginių). Pažymėjo, kad Techninės specifikacijos „Gaisrinė sauga“ dalyje „Priešgaisrinės sklendės ugnies vožtuvai“ numatyta, kad angose bei ortakiuose, kertančiuose perdangas, sienas ir priešgaisrines pertvaras, ugnies vožtuvų atsparumas ugniai turi būti EI 60, o EI 60 atsparumo ugniai ugnies vožtuvai visais atvejais turi būti elektromechaniniai.

11. Nurodė, kad atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, galima daryti išvadą, jog atsakovė privalėjo ne tik įrengti ugnies vožtuvus, bet ir juos pajungti su automatiniu ir rankiniu valdymo mechanizmu taip, kad juos būtų galima naudoti pagal paskirtį. Teismo vertinimu, Sutarties Bendrųjų sąlygų 3.1.1 papunkčio nuostatos leidžia daryti išvadą, kad ieškovė siekė, jog atsakovės atliktais darbais būtų galima naudotis pagal paskirtį. Tuo tarpu atsakovė įsipareigojo užtikrinti atliekamų darbų kokybę, atlikti juos tinkamai, t. y. taip, kad atliktais darbais būtų galima naudotis pagal tiesioginę paskirtį. Įrengus ugnies vožtuvus, tačiau jų nepajungus, statinys negalėjo būti eksploatuojamas, t. y. naudojamas pagal paskirtį. Minėtas aplinkybes patvirtina ir byloje esantis privalomasis nurodymas. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, negalima daryti išvados, kad atsakovei nepajungus ugnies vožtuvų su automatiniu ir rankiniu valdymo mechanizmu, buvo pasiekti Sutarties šalių sutartiniai ketinimai.

12. Teismo vertinimu, aplinkybę, kad ginčo darbai priskirtini Techninio projekto daliai „Gaisrinė sauga“ ir už jų neatlikimą yra atsakinga atsakovė, patvirtina byloje esantis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – Statybos inspekcija) 2021 m. gruodžio 23 d. Privalomasis nurodymas Nr. PN-2247 (toliau – Privalomasis nurodymas), kuriame buvo pažymėta, jog: „Rekonstruojamo pastato gaisrinius skyrius atskiriančiose priešgaisrinėse užtvarose (pastato trečią ir ketvirtą aukštą atskiriančiose perdangose) neįrengti statinio techninio projekte numatyti EI 60 ugniai atsparumo ugnies vožtuvai su automatiniu ir rankiniu valdymo mechanizmu. Ne visose vietose, kur vėdinimo sistemos ortakiai kerta priešgaisrines užtvaras (atskiriančias ketvirtame pastato aukšte esančias technines patalpas nuo kitų patalpų), įrengti statinio projekte numatyti ugnies vožtuvai (Teisinis pagrindas: Vėdinimo sistemų gaisrinės saugos taisyklės p. 59; 60; 85; Statinio techninio projekto „Gaisrinė sauga“ dalis Nr. P/6825-TP-GS, „0“ laida)“. Taigi, Privalomajame nurodyme buvo numatyta ne tik tai, kad ugnies vožtuvų įrengimas ir pajungimas yra priskirtinas Techninio projekto „Gaisrinė sauga“ daliai, tačiau nurodytas ir teisės aktas, kuriuo remiantis buvo padarytos tokios išvados.

13. Teismas nustatė, kad Privalomajame nurodyme buvo nurodytas ne vienas trūkumas, tačiau atsakovė juos pašalino, be kita ko, įrengė ugnies vožtuvus (išskyrus ugnies vožtuvų pajungimą su automatiniu ir rankiniu valdymo mechanizmu). Nors minėtus darbus atliko jau po Sutarties baigiamojo darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo, tačiau tai, patvirtina, kad atsakovė suvokė ir tuo pačiu pripažino, jog gaisrinės saugos darbai, kurie buvo numatyti Techninio projekto „Gaisrinė sauga“ dalyje, yra jos sutartiniai įsipareigojimai.

14. Pažymėjo, kad atsakovė, vykdydama Sutartį, privalėjo vadovautis ne tik jai pateiktais dokumentais, bet ir teisės aktais bei įvykdyti Privalomąjį nurodymą. Galiojantys teisės aktai numato, kad įrengti ugnies vožtuvai turi turėti automatinį ir rankinį valdymo mechanizmą. Be to, tai, kad ugnies vožtuvai turi turėti automatinį ir rankinį valdymo mechanizmą, buvo nurodyta ir Privalomajame nurodyme. Taigi, atsakovė, kaip rangovė, neatlikdama ginčo darbų, netinkamai vadovavosi galiojančiais teisės aktais, be to, nepašalino visų Privalomajame nurodyme pažymėtų trūkumų.

15. Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad vien tai, jog atsakovės įrengti ugnies vožtuvai turi rankinį valdymą, patvirtina, kad ji įgyvendino Techniniame projekte numatytus sprendinius, susijusius su ugnies vožtuvų įrengimu. Pažymėjo, kad Privalomajame nurodyme buvo nurodyta, jog neįrengti ugnies vožtuvai su automatiniu ir rankiniu valdymo mechanizmu. Be to, tai, kad ugnies vožtuvai turi turėti ne tik rankinį, bet ir automatinį valdymą, nurodyta ir Techninio projekto „Gaisrinė sauga“ dalyje, Techninėse specifikacijose ir kt. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovės įrengti ugnies vožtuvai turi turėti ne tik rankinį, bet ir automatinį valdymo mechanizmą, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovė Sutarties įsipareigojimus įvykdė tinkamai.

16. Nors atsakovė, siekdama pagrįsti aplinkybę, kad ginčo darbų ji neprivalėjo atlikti, pateikė 2023 m. gegužės 17 d. Ekspertinio tyrimo aktą Nr. 2023/05/17-01 (toliau – Ekspertinio tyrimo aktas), teismo vertinimu, ekspertinis tyrimas nebuvo atliktas išsamiai, todėl nėra pagrindo juo vadovautis. Pažymėjo, kad tarp šalių yra kilęs ginčas, kuriai Techninio projekto daliai, t. y. „Gaisrinė sauga“ ar „Proceso valdymas ir automatizavimas“, gali būti (turi būti) priskirtini ginčo darbai, t. y. EI 60 ugnies vožtuvų pajungimas su automatiniu ir rankiniu valdymo mechanizmu. Iš Ekspertinio tyrimo akto nustatyta, kad ekspertas, atlikęs ekspertinį tyrimą ir surašęs aktą, visiškai netyrė, nevertino Techninio projekto dalies „Gaisrinė sauga“, jos aiškinamojo rašto, todėl atsakovės pateiktu Ekspertinio tyrimo aktu ir jame padaryta išvada, nėra pagrindo vadovautis.

17. Teismas taip pat nesutiko su atsakovės argumentu, kad ginčo darbus turėjo atlikti UAB ,,Eltko“. Atkreipė dėmesį, kad trečiasis asmuo pagal 2021 m. vasario 19 d. Rangos sutartį įsipareigojo atlikti Techninio projekto dalies „Procesų valdymas ir automatizavimas“ darbus, susijusius su pastato vėdinimo sistema, o ginčo darbai yra susiję ne su vėdinimo sistema, bet su priešgaisrinės saugos reikalavimais.

18. Pažymėjo, kad priešingai nei teigia atsakovė, ieškovė gali remtis nustatytu trūkumų faktu, nors to ir nenurodė 2021 m. rugsėjo 20 d. perdavimo–priėmimo akte. Sutarties Bendrųjų sąlygų 14.3.1 papunktyje numatyta, kad jeigu rangovas per pagrįstą laiką neištaiso kokio nors defekto arba žalos, tai užsakovė gali nustatyti datą, kurią arba iki kurios tas defektas arba žala turi būti ištaisyta. Ši data rangovui turi būti pranešama iš anksto. Sutarties Bendrųjų sąlygų 14.3.2 papunktis numato, kad jeigu rangovas iki praneštosios datos defektų arba žalos neištaiso ir tas ištaisymo darbas turėjo būti atliktas rangovo sąskaita, tai užsakovas savo nuožiūra gali rangovo sąskaita tinkamu būdu atlikti darbą pats arba kitų pagalba, tačiau rangovas privalo užsakovui apmokėti išlaidas, kurias ištaisydamas defektą arba žalą, užsakovas pagrįstai patyrė. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad atsakovė nepašalino nustatytų Sutarties darbų trūkumų, todėl ieškovė pasitelkė trečiąjį asmenį UAB „Eltko“, kuri trūkumus pašalino už 8 138,12 Eur. Atsakovė minėtos sumos dydžio neginčijo, todėl ieškovės reikalavimas dėl 8 138,12 Eur priteisimo iš atsakovės yra pagrįstas.

19. Nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 bei 6.210 straipsniais ieškovei iš atsakovės taip pat priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

20. Atsakovė UAB ,,HSC Baltic“ (toliau – ir apeliantė) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės ieškinį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

20.1. Apeliantės nuomone, teismas padarė neteisingą išvadą, kad ginčo darbai priskirtini Techninio projekto daliai „Gaisrinė sauga“ ir atitinkamai nepagrįstai konstatavo, jog už tokių darbų atlikimą atsakinga apeliantė.

20.2. Nurodo, kad byloje buvo pateiktas Statybų inspekcijos 2023 m. kovo 15 d. raštas „Dėl konsultacijos pateikimo“ Nr. 2D-4659 (toliau – Konsultacija), kuriame nurodyta, jog: pastato inžinerinių sistemų ir įrenginių valdymo ir automatizavimo (tame tarpe ir ugnies vožtuvų) projektiniai sprendiniai turi būti nurodyti techninio projekto procesų valdymo ir automatizacijos dalyje. Statybų inspekcijos Konsultacija paneigia teismo padarytą išvadą dėl darbų priskyrimo Techninio projekto daliai „Gaisrinė sauga“. Teismas Statybų inspekcijos Konsultacijos nevertino ir dėl jos nepasisakė, nors ginčo darbus ieškovė buvo įpareigota atlikti pagal Statybų inspekcijos Privalomąjį nurodymą, todėl Statybų inspekcijos išvada dėl darbų priskyrimo atitinkamai Techninio projekto daliai turi esminę reikšmę teisingam ginčo išsprendimui.

20.3. Byloje nėra ginčo, kad apeliantė Techninio projekto dalies „Projekto valdymas ir automatizavimas“ nerengė, jai nebuvo perduota ši Techninio projekto dalis. Taigi, apeliantė neturėjo jokių galimybių įgyvendinti Techninio projekto dalies „Procesų valdymas ir automatizacija“ sprendinių, parengti tos dalies darbo projekto bei atlikti ginčo darbų, kurie pagal Statybos inspekcijos išaiškinimą priskirtini būtent šiai Techninio projekto daliai.

20.4. Gavusi Statybų inspekcijos Konsultaciją, apeliantė kreipėsi į ekspertą, įrašytą į teismo ekspertų sąrašą, dėl ekspertinio tyrimo atlikimo. Ekspertas, įvertinęs ir Konsultaciją, Ekspertinio tyrimo akte padarė išvadas, kad apeliantė neturėjo pareigos atlikti darbo projekto parengimo darbų bei elektromechaninių ugnies vožtuvų prijungimo darbų. Taip pat, kad minėti darbai neįėjo į Sutarties apimtį, tačiau teismas Ekspertinio tyrimo aktu nesivadovavo.

20.5. Tiek Statybų inspekcija, tiek ekspertas ginčo darbų priskyrimą Techninio projekto daliai „Proceso valdymas ir automatizavimas“ nustatė remdamiesi teisės aktų reikalavimais, o būtent – Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas. Projekto ekspertizė“ (toliau – STR 1.04.04:2017) nuostatomis. Pagal STR 1.04.04:2017 8 priedo procesų valdymo ir automatizacijos dalies 34 punktą procesų valdymo ir automatizacijos dalį sudaro elektros energijos tiekimo įrenginių, teleinformatikos ir televaldymo, elektros pavarų iki 0,4 kv. valdymo, technologinio proceso, pastato inžinerinių sistemų ir įrenginių valdymo ir automatizavimo projektiniai sprendiniai.

20.6. Teisės aktuose, šiuo atveju STR 1.04.04:2017 numatyti reikalavimai perkeliami į techninio projekto sprendinius. Tai reiškia, kad jeigu STR 1.04.04:2017 numatyta, jog tam tikri darbai (šiuo atveju ugnies vožtuvų prijungimo darbai) turi būti numatyti Techninio projekto dalyje „Procesų valdymas ir automatizavimas“, jie ten ir privalo būti nurodyti. Statybų inspekcija bei ekspertas išvadą dėl ginčo darbų priskyrimo Techninio projekto daliai „Procesų valdymas ir automatizavimas“ padarė išanalizavę teisės aktų (STR 1.04.04:2017) reikalavimus. Teismas tokios išvados nepaneigė.

20.7. Darbo projekte nurodyta, kad jis yra parengtas pagal Techninio projekto dalį „Procesų valdymas ir automatizavimas“. Teismas dėl darbo projekto, dėl kurio parengimo pareikštas reikalavimas, nepasisakė ir jo neanalizavo, nepaisant to, kad jame aiškiai nurodyta procesų valdymas ir automatizacija. Teismas vertino, kad darbai priskirtini Techninio projekto daliai „Gaisrinė sauga“.

20.8. Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ (toliau – Reglamentas) 6.2 ir 6.3 punktuose numatyta, kad statinio techninis projektas – projekto pirmasis ir pagrindinis etapas, kurio sprendiniai detalizuojami darbo projekte. Tuo tarpu statinio darbo projektas – projekto antrasis etapas, techninio projekto tąsa, kuriame detalizuojami techninio projekto sprendiniai ir pagal kurį atliekami statybos darbai. Pats darbo projektas pagrindžia, kad jis parengtas pagal Techninio projekto dalį „Proceso valdymas ir automatizavimas“. Atitinkamai tai paneigia neteisingą išvadą, kad darbai priskirtini Techninio projekto daliai „Gaisrinė sauga“. Jeigu darbai būtų priskirtini „Gaisrinė sauga“ daliai, tai darbo projekte tokia informacija būtų ir nurodyta, t. y. būtų nurodyta, kad Statinio projekto dalis – ,,Gaisrinė sauga“.

20.9. Teismas neteisingai projektinėje dokumentacijoje nurodytą sąvoką „ugnies vožtuvai su automatiniu ir rankiniu valdymo mechanizmu“ prilygina rangovo pareigai tokius vožtuvus pajungti. Sąvoka „ugnies vožtuvai su automatiniu ir rankiniu valdymo mechanizmu“ apibūdina tokiems ugnies vožtuvams keliamus techninius reikalavimus, t. y. nurodo, koks turi būti tokių vožtuvų mechanizmas. Byloje nėra ginčo, kad apeliantė įrengė ugnies vožtuvus ir būtent tokius, kokius numato aukščiau minėtos Techninio projekto dalies „Gaisrinė sauga“ nuostatos, t. y. elektromechaninius, turinčius rankinį ir automatinį valdymą. Nei Techninio projekto dalyje „Gaisrinė sauga“, nei Privalomajame nurodyme nėra pateikta jokių nurodymų dėl tokių ugnies vožtuvų pajungimo. Techninio projekto dalyje „Gaisrinė sauga“ to ir negali būti, nes pagal teisės aktų reikalavimus sprendiniai dėl ugnies vožtuvų pajungimo pateikiami Techninio projekto dalyje „Procesų valdymas ir automatizacija“.

20.10. Nors teismas išvadą dėl darbų priskyrimo apeliantei motyvavo tuo, kad nepajungus ugnies vožtuvų statinys negalėjo būti eksploatuojamas, t. y. naudojamas pagal paskirtį, ieškovė pagal Sutartį neįsigijo iš apeliantės procesų valdymo ir automatizacijos darbų, tame tarpe ir ginčo darbų. Apeliantės nuomone, ji neturi prisiimti atsakomybės ir savo kaštais dengti tokių darbų vykdymo dėl to, kad pastatas negalėjo būti eksploatuojamas. Darbų vykdymo eigoje paaiškėjus, kad tokie darbai reikalingi, ieškovė turėjo juos papildomai įsigyti. Darbai, kurie nepateko į Sutarties apimtį, negali būti laikomi defektais ir atliekami apeliantės kaštais. Nustačius, kad objektas negali būti eksploatuojamas neatlikus ugnies vožtuvų automatikos darbų, tačiau tuo pačiu nustačius, kad tokie darbai neįsigyti iš rangovo, ieškovė turi savo sąskaita atlikti visus reikalingus veiksmus, kad objektą būtų galima eksploatuoti.

20.11. Nėra pagrindo sutikti su teismo išvada, kad apeliantė ugnies vožtuvus paliko neveikiančius. Apeliantė įrengė elektromechaninius ugnies vožtuvus, kurie turėjo tiek rankinį, tiek automatinį valdymo mechanizmą. Ugnies vožtuvai atitiko visus projektinėje dokumentacijoje numatytus techninius reikalavimus ir juos buvo galima valdyti rankiniu būdu. Ugnies vožtuvų automatinis valdymo mechanizmas nebuvo pajungtas į bendrą automatikos sistemą, nes tokių darbų ieškovė iš apeliantės neįsigijo.

20.12. Teismas nevertino apeliantės argumentų dėl atsakomybės mažinimo atsižvelgiant į netinkamai vykdytą techninę priežiūrą. Objekto techninę priežiūrą vykdė UAB „Dividio“. Į bylą pateikti įrodymai pagrindžia, kad tiek techninės priežiūros vadovas, tiek pati ieškovė priėmė visus apeliantės atliktus darbus kaip atliktus tinkamai, šalims pasirašius 2021 m. rugsėjo 20 d. baigiamąjį aktą. Nei ieškovė, nei jos pasitelkta profesionali objekto techninė priežiūra defektų nenustatė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė netinkamai vykdė techninę priežiūrą, teismas turėjo įvertinti ir apeliantės argumentus dėl atsakomybės mažinimo ar atleidimo nuo jos.

20.13. Teismo skundžiamame sprendime nurodyti argumentai nėra susiję su apeliantės formuota pozicija, kad ieškovės atstovas netinkamai vykdė techninės priežiūros funkcijas, laiku nenustatė defektų, todėl apeliantei civilinė atsakomybė neturėtų būti taikytina ar ji turėtų būti mažintina. Sutartyje yra įtvirtinta, kad užsakovas dėl defektų ištaisymo į rangovą gali kreiptis tik tada, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti priimant darbus (paslėpti trūkumai arba atsiradę statinio garantinio naudojimo metu).

Atsiliepimas

21. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

21.1. Po Sutartyje nustatytų rangos darbų perdavimo ir 2021 m. rugsėjo 20 d. priėmimo–perdavimo akto pasirašymo ieškovė pradėjo statybos užbaigimo procedūras, tačiau jos negalėjo būti užbaigtos, kadangi buvo nustatyti trūkumai. Statybos darbų užbaigimo procedūrų metu buvo gautas Privalomasis nurodymas, kuriame išvardinti statybos užbaigimo komisijos narių nustatyti trūkumai. Apeliantė nustatytus trūkumus pašalino iš dalies, įrengė ugnies vožtuvus, tačiau nepajungė jų su automatiniu ir rankiniu valdymo mechanizmu, kaip tai numatyta Techninio projekto „Gaisrinė sauga“ dalyje.

21.2. Sutarties Bendrųjų sąlygų 14.3.2 papunktis taip pat numato trūkumų pašalinimo pasekmes rangovui, kai šis užsakovo nustatytu terminu jų nepašalina. Taigi, apeliantei, neprijungus ugnies vožtuvų su automatiniu ir rankiniu valdymo mechanizmu, kaip numatyta Techninio projekto „Gaisrinė sauga“ dalyje, ieškovė išsirinko UAB ,,Eltko“, kuri ištaisė darbų trūkumus, todėl apeliantė privalo atlyginti 8 138,12 Eur išlaidas.

21.3. Ieškovės nuomone, teismas padarė teisingą išvadą, kad ginčo darbai priskirtini Techninio projekto daliai ,,Gaisrinė sauga“, todėl už tokių darbų atlikimą atsakinga apeliantė. Statinio projektuotojas, parengęs projektą, jo keitimus, papildymus ir taisymus, jį pasirašęs, patvirtina, kad projektas atitinka įstatymų, kitų teisės aktų, projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas, ir atsako už viso projekto kokybę, projekto keitimų, papildymų ir taisymų pasekmes.

21.4. Techninis projektas teisės aktų nustatyta tvarka yra ekspertuotas ir ekspertai pateikė išvadą, kad jis atitinka esminius statinio reikalavimus, projektų rengimo dokumentų reikalavimus ir kitų statybos teisės aktų reikalavimus, projektą galima tvirtinti užsakovui. Ekspertai jokių pastabų šioje dalyje nepateikė, trūkumų techniniam projektui nenustatė, statybos leidimas buvo gautas. Techninio projekto rengėjas 2017 m. spalio 17 d. rašte Nr.S-206 rangovui nurodė, kad Techninio projekto sprendiniai įgyvendina esminius reikalavimus statiniui ir atitinka teisės aktų reikalavimus. Jokių pastabų Techniniam projektui nei ekspertai, nei statinio statybos techninės priežiūros vadovas, nei projekto vykdymo priežiūros vadovas neturėjo. Rangovas techninį projektą turi skaityti kaip vientisą dokumentą, o apeliantės nepagrįsti teiginiai, kad ginčo darbai nebuvo atlikti dėl trūkstamos Techninio projekto dalies, laikytini apeliantės gynybine pozicija, siekiu išvengti mokėjimų pagal Sutartį už trečiojo asmens (UAB ,,Eltko“) atliktus darbus, kuriuos turėjo įvykdyti apeliantė.

21.5. Apeliantė klausimų, susijusių su Techniniu projektu, ieškovei iki Sutarties pasirašymo neteikė. Pagal Viešojo pirkimo konkurso sąlygų 2.5 punktą apeliantė taip pat turėjo galimybę susipažinti su Techniniu projektu ir galėjo, peržiūrėjusi Techninį projektą, nurodyti pastebėtus Techninio projekto trūkumus, klaidas ir neatitiktis užduočiai, bendriesiems reikalavimams, objekto projektavimo sąlygoms ar kitiems privalomiems reikalavimams bei organizuoti ir užtikrinti jų pašalinimą. Apeliantei buvo žinoma, kad darbo projektą pagal Sutartį ji turėjo parengti taip, jog jis atitiktų Techninio projekto sprendinius. Taigi, apeliantė turi atsakyti ieškovei pagal projektavimo dokumentuose numatytus, bet antrajame etape – apeliantės parengtame darbo projekte neišpildytus rangos darbus ar darbų trūkumus.

21.6. Nors apeliantė remiasi argumentu, kad teismas nesivadovavo Ekspertinio tyrimo aktu, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką eksperto išvada teismui neprivaloma. Ieškovės nuomone, ekspertinis tyrimas yra atliktas tendencingai, siekiant susiklosčiusią situaciją pateikti taip, kaip reikalinga jo užsakovui, t. y. eliminuojant Techninio projekto sudėtyje esančius dokumentus, dėl jų nepasisakant ir Techniniame projekte įžvelgiant trūkumus. Tas pats pasakytina ir apie apeliantės į bylą pateiktą Konsultaciją – apeliantė savo skunde cituoja tik jos dalį.

Šalies argumentai

21.7. Apeliantės teiginiai, kad ji vykdė darbus pagal Techninio projekto sprendinius, kuriuose, gaisrinių sistemų pajungimo darbai būtinai privalėjo būti numatyti procesų valdymo ir automatizavimo (PVA) dalyje, atmestini, kadangi šie darbai numatyti TP ,,Gaisrinė sauga“ dalyje, o Techninis projektas nebuvo ginčijamas, pastabų dėl jo pareikšta nebuvo. Sutarties specialiųjų sąlygų 1.1 punkte šalys aiškiai susitarė, kad rangovas atliks Kardiologijos instituto pastato rekonstravimo rangos darbus ir darbo projekto parengimo paslaugas, Sutarties bendrųjų sąlygų 3.1.1 papunktyje nustatyta, kad baigti darbai turi būti tinkami naudoti pagal paskirtį, atitikti techninius ir kitus reikalavimus, nurodytus Sutartyje bei įstatymuose. Minėta Sutarties nuostata leido pirmosios instancijos teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad ieškovė tokiu būdu siekė, jog atliktais darbais būtų galima naudotis pagal paskirtį. Be kita ko, apeliantė įsipareigojo užtikrinti atliekamų darbų kokybę, atlikti juos tinkamai, t. y. taip, kad atliktais darbais būtų galima naudotis pagal tiesioginę paskirtį.

21.8. Nors apeliantė teigia, kad Techninio projekto ,,Gaisrinė sauga“ dalyje nenumatyti ugnies vožtuvų su automatiniu valdymo mechanizmu pajungimo sprendiniai niekaip negalėjo būti detalizuoti trečiojo asmens (UAB ,,Eltko“) parengtame darbo projekte, tačiau techninis darbo projektas trečiojo asmens buvo parengtas, pagal to paties Techninio projekto sprendinius, kuris nebuvo taisomas. Byloje pateikti UAB ,,Eltko“ viešojo pirkimo dokumentai patvirtina, kad viešasis pirkimas vyko Techninio projekto gaisrinės saugos dalyje. Ugnies vožtuvų pajungimo darbus UAB ,,Eltko“ atliko pagal tą patį projektą, pagal kurį dirbo ir apeliantė. Kito projekto ieškovė nerengė, jo netaisė, o įsigijus ugnies vožtuvų pajungimo darbus iš UAB ,,Eltko“ Techninio projekto sprendiniai buvo įgyvendinti ir pastatas atiduotas eksploatacijai 2022 m. gruodžio 14 d. surašius statybos darbų užbaigimo aktą.

21.9. Kardiologijos instituto pastato rekonstravimo projekto aiškinamajame rašte ,,Gaisrinė sauga“ nurodyti EI 60 ugnies vožtuvų įrengimo reikalavimai, taip pat Techninės specifikacijos 4 eilutėje numatytos priešgaisrinės sklendės ir joms reikalaujamos charakteristikos. Taigi, apeliantė privalėjo įsivertinti šiuos darbus ir atlikti juos pagal Sutartį.

21.10. Apeliantės pareiga pajungti, o ne tik įrengti ugnies vožtuvus, įtvirtinta Sutarties Specialiosiose sąlygose, pagal kurias ji įsipareigojo atlikti Kardiologijos instituto pastato rekonstravimo rangos darbus ir šiuos darbus užbaigti taip, kad jie būtų tinkami naudoti pagal paskirtį, atitiktų techninius ir kitus reikalavimus, nurodytus Sutartyje ir įstatymuose. Taigi, tiek pagal norminius, tiek pagal sutartinius įsipareigojimus, apeliantė įsipareigojo užtikrinti atliekamų darbų kokybę ir tinkamai atlikti pastato rekonstrukcijos darbus tam, kad jais galima būtų naudotis pagal tiesioginę paskirtį. Nefunkcionuojančių priešgaisrinių sistemų elementų (ugnies vožtuvų) įrengimas patvirtina, kad darbai nebuvo atlikti tinkamai, o statinys negali būti eksploatuojamas.

21.11. Apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovė turėjo ugnies vožtuvų pajungimo darbus įsigyti atskiru pirkimu, prieštarauja Sutarčiai, Techniniam projektui bei Privalomajam nurodymui. Rangovas privalo vykdyti sutartinius įsipareigojimus ne tik vadovaudamasis jam pateiktais užsakovo dokumentais juos vertinamas pažodžiui, t. y. užduotimi ir bendrosiomis sąlygomis, bet ir teisės aktais, normatyviniais dokumentais bei jais siekiamų tikslų įgyvendinimu. Aplinkybė, kad Techniniame projekte, žiniaraštyje ar Privalomajame nurodyme pažodžiui neįvardinama rangovo pareiga ne tik įrengti, bet ir pajungti ugnies vožtuvų automatinį valdymą, yra nereikšminga, nes tą lemia šių privalomų darbų esmė – nepajungus elektromechaninių ugnies vožtuvų, automatinis jų funkcionalumas neįmanomas. Nefunkcionuojant minėtiems elementams kaip gaisrinės sistemos visumai, tai iš esmės reiškia neįvykdytą gaisrinės saugos reikalavimą ir neužtikrintus Techninio projekto ,,Gaisrinės sauga“ dalies sprendinius.

Atsiliepimas

22. Trečiasis asmuo UAB ,,Eltko“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

22.1. Priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad apeliantė privalėjo ne tik įrengti ugnies vožtuvus, bet ir juos pajungti su automatiniu bei rankiniu valdymo mechanizmu, nes šie darbai buvo numatyti Sutartyje ir yra priskirtini Techninio projekto ,,Gaisrinė sauga“ daliai.

22.2. Pagal 2021 m. vasario 19 d. Rangos sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir trečiojo asmens, trečiasis asmuo (kaip rangovas) įsipareigojo atlikti procesų valdymo ir automatizacijos darbus, išimtinai susijusius su pastato vėdinimo sistema. Apeliantė į bylą pateikė Statinio procesų valdymo ir automatizacijos dalies dokumentų sudėties žiniaraštį, iš kurio matyti, kad UAB „Eltko“ turėjo atlikti IV aukšto laboratorijų patalpų vėdinimo (viršslėginio palaikymo) sistemų automatizavimo darbus; iš Techninio ir darbo projekto turinio aiškiai matyti, kad techninis projektas Nr. P/6825 buvo parengtas ir jo pagrindu UAB „Eltko“ atliko apibrėžtus rangos darbus – automatizavo išimtinai vėdinimo sistemas TIL-1 ir TIL-2 bei automatizavo patalpų mikroklimatų palaikymo sistemas. Gaisrinės saugos ir gaisrinės signalizacijos darbai į 2021 m. vasario 19 d. Rangos sutartį nepateko nei pagal šią sutartį, nei pagal Techninę dokumentaciją.

22.3. Aplinkybę, kad ginčo darbai priskirtini Techninio projekto daliai „Gaisrinė sauga“ ir už jų neatlikimą yra atsakinga apeliantė, patvirtina ir Privalomasis nurodymas. Iki civilinės bylos teisme iniciavimo, Privalomajame nurodyme buvo nustatyti trūkumai ir neatlikti darbai buvo aiškiai priskirti Statinio techninio projekto „Gaisrinė sauga“ daliai Nr. P/6823-TP-GS „0“, už kurią buvo atsakinga apeliantė. Iš Privalomojo nurodymo turinio matyti, kad be ginčo darbų, (duomenys neskelbtini) vyresnysis inspektorius pateikė pastabas dėl gaisrinių reikalavimų neįvykdymo, netinkamo įvykdymo arba dokumentacijos trūkumų. Šiuos darbų trūkumus, išskyrus ugnies vožtuvų pajungimą, ieškovės reikalavimu apeliantė pašalino 2022 metų kovo mėnesį, t. y. atlikto įvairius priešgaisrinės saugos darbus, įskaitant ir ginčo ugnies vožtuvų įrengimą, ką patvirtina ir apeliantės atliktų statybos darbų žurnalas. Šiuos darbus apeliantė atliko jau po darbų priėmimo–perdavimo akto parengimo, kaip rangos darbų trūkumų šalinimą. Taigi, apeliantė konkliudentiniais veiksmais pripažino, kad sutinka, jog gaisrinės saugos darbai, kurie buvo numatyti Statinio techninio projekto „Gaisrinė sauga“ dalyje Nr. P/6825-TP-GS, buvo jos sutartinė atsakomybė.

22.4. Vykdydama Sutartį apeliantė privalėjo vadovautis ne tik jai pateiktais dokumentais, bet ir teisės aktuose nustatytais reikalavimais. Privalomajame nurodyme buvo nurodyta ne tik tai, kad ugnies vožtuvų įrengimas ir pajungimas yra priskirtinas Techninio projekto „Gaisrinė sauga“ daliai, tačiau nurodytas ir teisės aktas, kuriuo remiantis buvo padarytos tokios išvados. Galiojantys teisės aktai taip pat numato, kad įrengti ugnies vožtuvai turi turėti automatinį ir rankinį valdymo mechanizmą. Taigi, apeliantė, kaip rangovė, neatlikdama ginčo darbų netinkamai vadovavosi galiojančiais teisės aktais, be to, nepašalino visų Privalomajame nurodyme nustatytų trūkumų.

22.5. Byloje apeliantės pateiktas Ekspertinio tyrimo aktas ir Konsultacija nepatvirtina, kad ginčo darbai pateko į Techninio projekto „Proceso valdymas ir automatizacijos“ dalį, juo labiau, aukščiau nurodytų aplinkybių, dokumentų bei teisinio reglamentavimo kontekste.

22.6. Konsultacijoje pateikta bendro pobūdžio nuomonė, nesusijusi su šioje byloje nagrinėjamų faktinių aplinkybių visuma. Apeliantė Statybų inspekcijai uždavė bendro pobūdžio klausimą – kuriai techninio projekto daliai priskirtini ugnies vožtuvų su automatiniu ir rankiniu valdymo mechanizmu pajungimo darbai, automatika? Užduodama šį klausimą institucijai apeliantė nepateikė konkrečiai šioje byloje esančio Techninio projekto, Sutarties bei kitų su ja susijusių dokumentų, kuriuose buvo nustatyta apeliantės pareigų apimtis. Be to, Konsultacijoje aiškiai nurodoma, kad ji negali būti laikoma Statybų inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje. Statybų inspekcijos sprendimas šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste yra pateiktas – tai Privalomasis nurodymas, kuriame aiškiai nurodoma, jog neatlikti ginčo darbai, numatyti Statinio techninio projekto „Gaisrinė sauga“ dalyje Nr. P/6825-TP-GS, „0“ laida.

22.7. Nors apeliantė teigia, kad teismas neatsižvelgė į jos nurodytus aplinkybes dėl atsakomybės mažinimo dėl netinkamai vykdytos techninės priežiūros funkcijų, tai prieštarauja jos pateiktiems argumentams, kad ginčo darbų atlikimas nebuvo susijęs su Sutartimi. Tai yra dvi viena kitai prieštaraujančios apeliantės pozicijos, nes apeliantei dėstant argumentus, dėl kurių jos nuomone turėtų būti mažintina jos atsakomybė už kilusias defektų taisymo išlaidas, tuo pačiu reiškia pripažintą faktą, jog ginčo darbus pagal Sutartį bei Techninį projektą privalėjo atlikti pati atsakovė. Skirtingų pozicijų palaikymas patvirtina apeliantės nenuoseklumą, nesąžiningumą ir siekį bet kokiomis priemonėmis išvengti atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

23. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

24. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.

25. Nagrinėjamoje byloje sprendžiami pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovei iš apeliantės priteistos 8 138,12 Eur atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo klausimai.

Dėl rangos darbų trūkumų ir jų šalinimo išlaidų

26. Apeliantė teigia, kad skundžiamame sprendime teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ugnies vožtuvų prijungimo darbai priskirtini Techninio projekto daliai ,,Gaisrinė sauga“, nes pagal teisės aktų reikalavimus sprendiniai dėl ugnies vožtuvų pajungimo turi būti nustatyti techninio projekto dalyje „Procesų valdymas ir automatizacija“. Teismas neteisingai projektinėje dokumentacijoje nurodytą sąvoką „ugnies vožtuvai su automatiniu ir rankiniu valdymo mechanizmu“ prilygina pareigai tokius vožtuvus prijungti. Byloje nėra ginčo, kad apeliantė įrengė ugnies vožtuvus ir būtent tokius, kokius numato Techninio projekto dalies „Gaisrinė sauga“ nuostatos, t. y. elektromechaninius, turinčius rankinį ir automatinį valdymą. Nei Techninio projekto dalyje „Gaisrinė sauga“, nei Privalomajame nurodyme nėra pateikta jokių nurodymų dėl tokių ugnies vožtuvų prijungimo. Darbų vykdymo eigoje paaiškėjus, jog tokie darbai reikalingi, ieškovė turėjo juos papildomai įsigyti. Apeliantės įsitikinimu, darbai, kurie nepateko į Sutarties apimtį, negali būti laikomi defektais ir atliekami apeliantės kaštais. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.

27. Nagrinėjamu atveju tarp bylos šalių susiklostė sutartiniai statybos darbų rangos teisiniai santykiai, kuriuos reguliuoja CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus trečiajame skirsnyje išdėstytos teisės normos. Statybos rangos sutartis, kurios samprata yra apibrėžta CK 6.681 straipsnyje, išsiskiria iš kitų rangos sutarčių rūšių savo dalyku – šia sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus. Teisiniams santykiams, kylantiems iš statybos rangos sutarčių, bendrosios rangos teisinius santykius reglamentuojančios normos taikomos tuo atveju, jeigu jos neprieštarauja specialioms statybos rangos teisinius santykius reglamentuojančioms normoms (CK 6.644 straipsnio 2 dalis).

28. Reikalavimus statybos rangos sutarties dalykui ir rangovo pareigų apimtį lemia ne tik užsakovo poreikiai ir šalių susitarimo sąlygos, bet ir imperatyvūs statybos santykius reglamentuojančių viešosios teisės aktų reikalavimai. Rangovas laikytinas tinkamai įvykdžiusiu statybos rangos sutartį, jeigu atlikti darbai ar šių darbų rezultatas atitinka sutartyje nustatytus statinio (darbų) kokybės reikalavimus ir normatyvinius statybos dokumentus. Teismų praktikoje pažymima, kad spręsdamas tarp rangovo ir užsakovo kilusį ginčą dėl darbų kokybės, teismas negali apsiriboti rangos sutarties vertinimu ir konstatavimu, kad atlikti darbai atitinka sutarties sąlygas, rangos darbų kokybė taip pat turi būti įvertinta pagal įprastus tos rūšies darbams ir (ar) įstatyme specialiai įtvirtintus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020, 36 punktas).

29. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad pati svarbiausia rangovo pareiga yra atlikti tam tikrą darbą ir gauti jo rezultatą. Reikšminga šios pareigos sudėtinė dalis yra pareiga užtikrinti darbo rezultato kokybę, kitaip dar vadinama rangovo pareiga garantuoti darbų kokybės atitiktį sutarčiai – atitikties sutarčiai garantija arba kokybės garantija pagal įstatymą (CK 6.663, 6.665, 6.695 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-916/2022, 33 punktas).

30. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad dėl netinkamo rangos sutarties vykdymo nukentėjusios šalies teisių gynimo būdai įtvirtinti tiek bendrosiose sutarčių teisės normose (kaip pvz., CK 6.207, 6.209, 6.213, 6.217, 6.256, 6.261 straipsniuose), tiek ir specialiosiose (pvz., CK 6.665 straipsnyje). Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis teisių gynimo būdus, jeigu jų bendrą taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015). Specialieji užsakovo teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 6.665 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-916/2022, 36 punktas).

31. CK 6.665 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti dėl netinkamos kokybės darbų pažeistų teisių gynimo būdai yra skirtingi, savarankiški, todėl negali būti tapatinami, inter alia (be kita ko), jų įgyvendinimo aspektu. Taikant pažeistų teisių gynimo būdą – reikalavimą atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, turi būti nustatyta trūkumų šalinimo kaina, kuri priteistina užsakovui, kurio teisės buvo pažeistos dėl netinkamos kokybės darbų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023).

32. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė ir ieškovė 2016 m. lapkričio 19 d. sudarė Sutartį, kuria apeliantė (rangovė) įsipareigojo atlikti darbus, o ieškovė (užsakovė) įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus ir už juos sumokėti Sutartyje nustatytą kainą. Po to, kai 2021 m. rugsėjo 20 d. tarp šalių buvo pasirašytas perdavimo–priėmimo aktas, ieškovė pradėjo statybos užbaigimo procedūras, kurių metu buvo nustatyti apeliantės atliktų darbų trūkumai, t. y., be kita ko, buvo nustatyta, kad atsakovė nebuvo įrengusi Techniniame projekte numatytų (EI 60 ugniai atsparumo) ugnies vožtuvų su automatiniu ir rankiniu valdymo mechanizmu. Ieškovė pareikalavo, kad apeliantė ištaisytų nustatytus trūkumus, apeliantė sutiko su nustatytais trūkumais ir 2022 m. kovo 29–30 d. įrengė ugnies vožtuvus, tačiau paliko juo neveikiančius, t. y. neprijungė ugnies vožtuvų su automatiniu ir rankiniu valdymo mechanizmu. Ieškovė teisės aktų nustatyta tvarka išsirinko trečiąjį asmenį UAB „Eltko“, kuris ištaisė trūkumus už 8 138,12 Eur sumą, tačiau apeliantė atsisako padengti patirtas darbų trūkumų šalinimo išlaidas, nes, jos įsitikinimu, ši suma yra už darbus, kurių neapima tarp šalių pasirašyta Sutartis.

33. Kaip matyti iš Sutarties turinio, jos Specialiųjų sąlygų 1.1 punkte nustatyta, kad Sutarties dalykas – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kardiologijos instituto pastato rekonstravimo rangos darbai ir darbo projekto parengimo paslaugos. Darbų apimtys ir reikalavimai darbams nurodyti Techninėje užduotyje. Sutarties Specialiųjų sąlygų 1.2 punkte nustatyta, kad rangovas įsipareigoja pagal Sutartyje nustatytas sąlygas atlikti darbus. Sutarties Specialiųjų sąlygų 8.1.3.5 punkte nustatyta, kad Techninis projektas yra vienas iš Sutartį sudarančių dokumentų. Techninio projekto ,,Gaisrinė sauga“ dalies Nr. P/6825-TP-GS aiškinamajame rašte, be kita ko, nurodyta, kad EI 60 atsparumo ugniai ugnies vožtuvai visais atvejais turi būti elektromechaniniai. Paaiškinta, kad EI 60 atsparumo ugniai priešgaisrinės sklendės įrengiamos gaisrinius skyrius atskiriančiose priešgaisrinėse užtvarose privalo turėti automatinį (bet kokio tipo paleidiklio veikimas nuo gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos) ir rankinį valdymą (nuo rankinių gaisrinių signalizatorių ar kitų ranka įjungiamų valdymo įrenginių).

34. Ginčo dėl to, kad Techninio projekto dalis ,,Gaisrinė sauga“ ir joje numatyti darbai yra Sutarties dalis, tarp šalių nekilo. Apeliantė, nesutikdama su skundžiamu sprendimu, iš esmės įrodinėjo, kad ji tinkamai pašalino darbų trūkumus, kadangi įrengė ugnies vožtuvą, kuris turėjo rankinį mechanizmą, o prijungti prie automatinio valdymo neturėjo pareigos, kadangi to nenumatė Sutartis. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apeliantės vertinimu.

35. Pirma, minėta (žr. šios nutarties 33 punktą), Techninio projekto ,,Gaisrinė sauga“ dalies Nr. P/6825-TP-GS aiškinamajame rašte buvo ne tik apibūdinta, kokio tipo ugnies vožtuvai turi būti įrengiami (EI 60 atsparumo ugniai, elektromechaniniai), tačiau taip pat ir paaiškinta, kad jie turi turėti tiek automatinį, tiek ir rankinį valdymą. Taigi, neprijungus elektromechaninių ugnies vožtuvų, nėra galimas automatinis jų funkcionalumas, o nefunkcionuojant minėtiems elementams kaip gaisrinės sistemos visumai, neįmanoma įvykdyti Techninio projekto dalies ,,Gaisrinė sauga“ sprendinių, be kurių nebūtų pasiekti Sutartimi aptarti šalių ketinimai. Sutartimi apeliantė įsipareigojo darbus atlikti taip, kad jie atitiktų Sutartyje bei įstatymuose nustatytus techninius reikalavimus ir juos būtų galima naudoti pagal paskirtį (Sutarties 3.1.1 punktas). Be to, byloje nustatyta aplinkybė, kad apeliantė, šalindama darbų trūkumus, 2022 m. kovo 29–30 d. įrengė EI 60 ugnies atsparumo ugnies vožtuvus, įrodo, kad ji neabejotinai suprato, kad aptarti darbai priskiriami Techninio projekto daliai ,,Gaisrinė sauga“ ir patenka į Sutartyje nustatytų darbų apimtį, todėl turėjo ne tik įrengti, bet ir juos prijungti.

36. Antra, aplinkybę, kad ugnies vožtuvų įrengimo ir prijungimo darbai priskirtini Techninio projekto daliai ,,Gaisrinė sauga“, be kita ko, patvirtina ir Privalomasis nurodymas, kuriame pažymėta, jog darbų trūkumai nustatyti remiantis Techninio projekto dalyje ,,Gaisrinė sauga“ nustatytais reikalavimais bei Vėdinimo sistemų gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2013 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1-250 (toliau – Taisyklės), 59, 60, 85 punktų nuostatomis. Apeliantė, vykdydama Sutartį, turėjo vadovautis ne tik Sutartimi, bet ir teisės aktų reikalavimais (žr. šios nutarties 28 punktą). Taisyklių 85 punkte nustatyta, jog ne mažesnio kaip EI 60 atsparumo ugniai priešgaisrinės sklendės, įrengiamos gaisrinius skyrius ir pastatus atskiriančiose priešgaisrinėse užtvarose ir aukštų ir labai aukštų pastatų ortakių iš įvairių aukštų prijungimo prie vertikalaus kolektoriaus vietose, privalo turėti automatinį (bet kokio tipo paleidiklio veikimas nuo gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos ir (arba) stacionariosios gaisrų gesinimo sistemos, išskyrus stacionariąsias gaisrų gesinimo dujomis sistemas) ir rankinį valdymą (nuo rankinių gaisrinių signalizatorių ar kitų ranka įjungiamų valdymo įrenginių). Aptarto punkto nuostatos pagrindžia, kad ugnies vožtuvai turi turėti ne tik rankinį, bet ir automatinį valdymo mechanizmą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apeliantė, įrengdama ugnies vožtuvus su rankiniu valdymu, tačiau neužtikrindama jų automatinio valdymo, netinkamai (nevisiškai) įvykdė Sutartį.

37. Trečia, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo apeliantė, byloje pateikta Konsultacija nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl su ugnies vožtuvų įrengimu ir prijungimu susijusių darbų priskyrimo Techninio projekto daliai ,,Gaisrinė sauga“. Sutarties sudarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 patvirtinto statybos techninio reglamento Nr. STR 1.05.06:2010 ,,Statinio projektavimas“ 24 punkte buvo nustatyta, kad techninio projekto apimtis ir detalumas turi būti pakankamas Statytojo sumanymui suprasti, Projekto ekspertizei atlikti, statinio statybos skaičiuojamajai kainai (nustatytais atvejais) nustatyti, statinio statybos rangovui parinkti, statybą leidžiančiam dokumentui gauti ir darbo projektui parengti. Bendruoju atveju techninio projekto sudedamosios dalys išdėstytos statybos techninio reglamento Nr. STR 1.05.06:2010 ,,Statinio projektavimas“ 8 priede, tačiau kiekvienu atveju techninio projekto sudedamosios dalys nustatomos atsižvelgus į projektuojamo statinio specifiką. Remiantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 16 straipsnio 5 dalies 3 punktu, statinio projektuotojas privalo pasirašyti statinio projektą, tuo prisiimdamas atsakomybę, kad statinio projektas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas.

38. Šiuo atveju byloje pateiktas UAB ,,Statybos projektų ekspertizės centras“ Projekto bendrosios ekspertizės 2015 m. liepos 21 d. aktas Nr. 210-42A(15)/2/2015 bei Techninio projekto rengėjos UAB ,,Panevėžio miestprojektas“ 2017 m. spalio 17 d. raštas Nr. S-206 patvirtina, kad Techninio projekto sprendiniai įgyvendina esminius reikalavimus statiniui ir atitinka teisės aktų reikalavimus. Prieš pasirašydama Sutartį apeliantė turėjo galimybę susipažinti su Techniniu projektu, tačiau jokių pastabų dėl Techninio projekto ieškovei nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad Konsultacija, kaip ir joje pažymima, negali būti laikoma Statybos inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje, taip pat į tai, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog Techniniam projektui nei ekspertai, nei statinio statybos techninės priežiūros vadovas, nei projekto vykdymo priežiūros vadovas, pastabų neturėjo, apeliantės argumentai, kad Konsultacija paneigia pirmosios instancijos teismo išvadas dėl su ugnies vožtuvų įrengimu ir prijungimu susijusių darbų priskyrimo Techninio projekto daliai ,,Gaisrinė sauga“, atmestini kaip nepagrįsti.

39. Ketvirta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo apeliantės byloje pateikto Ekspertizės akto išvadomis dėl elektromechaninių ugnies vožtuvų prijungimo darbų. Iš pateikto rašytinio įrodymo turinio nustatyta, kad ekspertas, atlikęs tyrimą ir surašęs Ekspertinio tyrimo aktą, netyrė Techninio projekto dalies ,,Gaisrinė sauga“ ir nevertino jos aiškinamojo rašto. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ekspertinio tyrimo metu nebuvo tirtos ir vertintos analizuojam klausimui reikšmingos aplinkybės, todėl pateikto rašytinio įrodymo pagrindu negali būti daromos patikimos išvados dėl fakto buvimo ar nebuvimo (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

40. Apibendrindama nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog tiek ugnies vožtuvų įrengimo, tiek ir prijungimo darbai priskirtini Techninio projekto daliai ,,Gaisrinė sauga“, tačiau apeliantė tinkamai neįvykdė Sutartyje numatytų ugnies vožtuvų prijungimo darbų. Nors dokumentuose ir nebuvo tiesiogiai nurodyta, kad ugnies vožtuvai turi būti ne tik įrengti, bet ir prijungiami, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tą suponuoja ne tik byloje nustatytų aplinkybių visuma, bet ir pačių darbų esmė – pastate neužtikrinus gaisrinės saugos reikalavimų, jis negalėtų būti naudojamas paskirtį, atitinkamai nebūtų pasiekti šalių sutartiniai ketinimai, juolab kad apeliantė yra profesionali rangovė. Vien tai, kad apeliantė turi kitokią subjektyvią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, savaime nesudaro pagrindo skundžiamą sprendimą panaikinti ar pakeisti.

Dėl rangovo atsakomybės mažinimo užsakovės paskirtam statybos techniniam prižiūrėtojui netinkamai atlikus savo pareigas

41. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino jos argumentų dėl atsakomybės mažinimo dėl netinkamai vykdytos techninės priežiūros. Jos įsitikinimu, tiek paskirtas statybos techninis prižiūrėtojas UAB ,,Dividio“, tiek ir pati ieškovė priėmė visus apeliantės atliktus darbus, tačiau defektai nebuvo nustatyti jų priėmimo metu. Todėl apeliantei neturėtų būti taikoma atsakomybė arba ji turėtų būti sumažinta. Teisėjų kolegija šiais apeliantės argumentais nesutinka.

42. Statybos rangos sutartiniuose santykiuose statybos techninis prižiūrėtojas veikia kaip užsakovo atstovas. Dėl to, sprendžiant statybos rangos sutarties šalių tarpusavio ginčą dėl sutarties vykdymo tinkamumo, statybos techninio prižiūrėtojo veiksmai ar neveikimas turi būti vertinami kaip atlikti užsakovo ir nekeičia statybos rangos sutarties šalių sutartyje ar įstatyme įtvirtintų prievolių ir atsakomybės. Statybos techninis prižiūrėtojas, paskirtas (pasamdytas) statytojo (užsakovo), veikia jo interesais, todėl neteisėto neveikimo atveju jis, vadovaujantis CK 6.697 straipsnio 3 dalimi, atsako statytojui, o ne rangovui ar subrangovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-184-421/2022, 54, 60 punktai).

43. Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagal CK 6.662 straipsnyje įtvirtintą reguliavimą užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų; pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau negu normali daikto apžiūra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023).

44. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl rangos darbų priėmimo–perdavimo akto reikšmės rangos sutarties šalių teisėms ir pareigoms, laikosi nuoseklios pozicijos, kad net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020).

45. Sutarties 14.1.3 punktas numato, kad užsakovas, nustatęs darbų defektus po darbų atlikimo ar darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti priimant darbus (paslėpti trūkumai arba atsiradę statinio garantinio naudojimo metu), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos raštu pranešti rangovui, o rangovas privalo nedelsiant veikti pagal Sutarties 14.1.1.1–14.1.1.2 punktus (per užsakovo nustatytą laiką baigti visą nebaigtą darbą; atlikti visų defektų arba žalos ištaisymo darbus, kuriuos atlikti gali pareikalauti užsakovas).

46. Nagrinėjamu atveju byloje esančiais duomenis nustatyta, o ir ginčo dėl to tarp šalių nekilo, kad pasirašant 2021 m. rugsėjo 20 d. darbų perdavimo–priėmimo aktą ieškovė nebuvo nurodžiusi darbų trūkumų, tačiau vėliau juos nustačiusi, pirmą kartą atsakovę informavo 2021 m. gruodžio 31 d. raštu (garantiniu laikotarpiu) ir pareikalavo juos pašalinti (Sutarties 14.1.3 punktas). Atsižvelgdama į nurodytus trūkumus, atsakovė įrengė ugnies vožtuvus, tačiau jų nepajungė, todėl ieškovė pakartotinai ragino iki galo pašalinti visus trūkumus, t. y. pajungti EI 60 ugnies vožtuvus.

47. Taigi, viena vertus, darbų perdavimo–priėmimo metu ieškovė nebuvo nurodžiusi darbų trūkumų, kita vertus, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į atliktų darbų trūkumų, nustatytų Privalomajame nurodyme, pobūdį – rekonstruojamo pastato gaisrinius skyrius atskiriančiuose priešgaisrinėse užtvarose (pastato trečią ir ketvirtą aukštą atskiriančioje perdangoje) neįrengti statinio techniniame projekte numatyti EI 60 ugniai atsparumo vožtuvai su automatiniu ir rankiniu valdymo mechanizmu, neturi pagrindo daryti išvadą, kad jie buvo akivaizdūs ir jų nepastebėjimą lėmė užsakovės ir (ar) statybos techninio prižiūrėtojo nerūpestingumas ir (ar) neatidumas. Minėta (žr. šios nutarties 43 punktą), iš užsakovo neturėtų būti reikalaujama daugiau negu atlikti normalią daikto apžiūrą, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis nėra įpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus. Duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, kad techninę priežiūrą vykdęs asmuo būtų nustatęs trūkumus, tačiau nevykdęs pareigos apie tai informuoti ieškovę (užsakovę) ir (ar) atsakovę (rangovę) (CK 6.691 straipsnis), ir ar trūkumai būtų atsiradę dėl statybos techninio prižiūrėtojo neveikimo, byloje nenustatyta. Todėl vien ta aplinkybė, kad ieškovė atliktų darbų trūkumų nepastebėjo jų priėmimo metu, savaime nesudaro pagrindo nepriteisti ar sumažinti jų šalinimo išlaidas, kadangi teisę į tokių išlaidų atlyginimą garantuoja įstatymas (CK 6.662 straipsnio 4 dalis, 6.664 straipsnio 3 dalis, 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir Sutartis (Sutarties 14.1.3 punktas), juolab kad apeliantė darbų trūkumus šalino, tačiau ne visa apimtimi.

48. Teisėjų kolegija, apibendrindama aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad remiantis apeliantės nurodytais argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo nepriteisti ir (ar) sumažinti ieškovės patirtas darbo trūkumų šalinimo išlaidas.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

49. Pirmosios instancijos teismas, patenkinęs ieškovės reikalavimus priteisti jai iš apeliantės 8 138,12 Eur atliktų darbų trūkumų pašalinimo išlaidas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą sprendimą. Apeliantės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo šį sprendimą panaikinti, todėl jos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

50. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

51. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio.

52. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytų maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos) 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

53. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB ,,Eltko“ pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, kurios sudaro 847 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, priteisimo bei pateikė patirtas išlaidas pagrindžiančius įrodymus (sąskaitą faktūrą ir mokėjimo nurodymą).

54. Už advokato teisines paslaugas apmokėta 2023 m. III ketvirtį (2023 m. rugsėjo mėn.), todėl bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimui imamas 2023 m. I ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 1 959,9 Eur. Vadinasi, pagal Rekomendacijų 8.11 punktą maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 2 547,87 Eur (1 959,9 x 1,3).

55. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliantės apeliacinis skundas atmestas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, bei į tai, kad patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, nutaria iš apeliantės UAB „HSC Baltic“ trečiajam asmeniui UAB „Eltko“ priteisti 847 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Eltko“, juridinio asmens kodas 135474767, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,HSC Baltic“, juridinio asmens kodas 300130281, 847 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Marius BajorasŽilvinas TerebeizaTomas Venckus