- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-17
- Bylos Nr.
- e2A-1439-912/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32147-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Venckus, Irmantas Šulcas, Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- BUAB „Novelita“
- Atsakovas
- V. Ž.
- Kategorijos
- 2.1.2.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.2.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.10.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Žilvino Terebeizos ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Novelita“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „Novelita“ ieškinį atsakovui V. Ž. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo 8 117,50 Eur nuostolių, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovas, eidamas ieškovės įmonės direktoriaus pareigas, 2017 m. spalio 31 d. – 2018 m. gegužės 29 d. laikotarpiu sudarė ieškovei nuostolingus sandorius, parduodamas įvairias knygas pirkėjai UAB „Patogu pirkti“ už itin mažas kainas. Knygos parduotos už kelis ar net keliasdešimt kartų mažesnes kainas negu, parduodant knygas kitiems pirkėjams UAB „BALTO trader“, UAB „VAGOS prekyba“ ir VšĮ „Šv. Kazimiero knygynas“. Knygų pardavimai pirkėjui UAB „Patogu pirkti“ nesuderinami su ieškovės tikslu siekti pelno. Atsakovas žinojo, kad knygos parduodamos neprotingomis kainomis. Atsakovas pažeidė fiduciarines bendrovės vadovo pareigas, elgėsi nesąžiningai, nebuvo lojalus, veikė priešingai ieškovės interesams. Dėl to atsakovo veiksmai neteisėtais, jo kaltė preziumuojama. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų sumažėjo ieškovės mokumas ir jai iškelta bankroto byla. Atsakovas padarė ieškovei 8 117,50 Eur nuostolių, kurie paskaičiuoti įvertinus pirkėjai UAB „Patogu pirkti“ taikytų kainų ir mažiausių kitiems pirkėjams taikytų kainų skirtumą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Jis nurodė, kad ieškovė nesikreipė į atsakovą, kad jis paaiškintų motyvus, kodėl sudarė ginčijamus sandorius. Yra pagrindinių ir papildomų sąnaudų užsiimant knygų leidybos ir prekybos veikla. Reikia vesti apskaitą, sandėliuoti knygas, organizuoti logistiką ir kt. Sąnaudos kartais būna didesnės už pajamas. Taip pat yra knygų platinimo ypatybių. Ieškovė 2017 metais patyrė 748 Eur, 2016 metais – 1 779 Eur nuostolių dėl sandėliavimo ir logistikos sąnaudų. Jos buvo lygios 10–70 proc. pardavimo pajamų. Kai kurių knygų parduota labai mažai. Kasmet jų parduota vis mažiau. Buvo ekonomiškai neefektyvu jas saugoti ir pervežti. Tokių pat problemų turi visi Lietuvos knygų leidėjai. Įprasta praktika, kad knygų leidėjai sunaikina arba parduoda su didele nuolaida mažmenine prekyba užsiimantiems asmenims knygas, kurios yra nebe naujos ir kurių parduodama mažai. Tokiais atvejais mažmenine prekyba užsiimančios įmonės knygas platina mažesne kaina ir prisiima saugoti savo sąskaita. Sprendimą parduoti ieškovės ginčijamas knygas už mažą kainą atsakovas priėmė, nes siekė, kad ieškovės veikla būtų efektyvesnė – mažmeninio platinimo įmonės nebeužsakinėjo ginčijamų knygų įprastomis kainomis, knygas tekdavo atsiimti iš knygynų ir sumokėti už grąžinimo paslaugas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 20 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas nustatė, kad ieškovė vykdė knygų leidybos veiklą. Atsakovas nuo 2012 m. vasario 3 d. iki 2017 m. liepos 20 d. buvo ieškovės projektų vadovu, nuo 2017 m. liepos 20 d. iki 2018 m. gruodžio 4 d. – direktoriumi. Atsakovas, veikdamas ieškovės vardu, 2017 m. spalio 31 d. – 2018 m. gegužės 29 d. pardavė UAB „Patogu pirkti“ didelį kiekį skirtingų knygų už nedidelę kainą. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla.
Šalies argumentai
6. Ieškovės nuomone, knygų kaina buvo neprotingai maža. Ieškovė nurodė, kad protinga knygų pardavimo kaina yra kaina, už kurią ieškovė pardavė knygas kitiems pirkėjams: 2017 m. lapkričio 30 d., gruodžio 29 d. ir 2018 m. vasario 28 d. pirkimo pardavimo sutartys, kurias ieškovė sudarė su UAB „BALTO trader“, UAB „VAGOS prekyba“, VšĮ „Šv. Kazimiero knygynas“. Teismas pabrėžė, kad ieškovė remiasi tik trimis sandoriais, kuriuos ieškovė sudarė su kitais pirkėjais. Atsižvelgęs į kiekvienam pirkėjui parduotų knygų egzempliorių skaičių ir kainą, teismas padarė išvadą, kad konkrečių knygų pardavimo skirtingiems pirkėjams kaina nėra kardinaliai priešinga. UAB „VAGOS prekyba“ parduota viena knyga „Diana. Princesės istorija“ už 8,75 Eur, UAB „BALTO trader“ – viena knyga už 7,90 Eur, o UAB „Patogu pirkti“ – penkios knygos po 7,24 Eur. UAB „BALTO trader“ parduotos dvi knygos „Džonas“ po 6,90 Eur, UAB „Patogu pirkti“ – 10 vnt. po 6,90 Eur. Knygos „Kodėl pingvinams nešąla kojos“, „Kodėl drambliai nemoka šokinėti“, „Kodėl baltieji drambliai renkasi vienatvę“, „Rojus agrastų krūmuose“, „Į visas keturias puses“ UAB „Patogu pirkti“ parduotos po 1 Eur, kitiems pirkėjams – po 4,20 Eur, 4,90 Eur. Teismas akcentavo tai, kad nurodytų knygų UAB „Patogu pirkti“ parduota daugiau negu 700 egzempliorių, kitiems trims pirkėjams – iš viso – 10 egzempliorių. Teismas sprendė, kad byloje nepaneigta, jog ieškovė kas mėnesį patirdavo papildomų išlaidų, neparduotoms knygoms sandėliuoti ir pakuoti. Ieškovės buveinėje (bute) ir išnuomotose patalpose Molėtų rajone nebuvo tinkamų sąlygų knygoms laikyti – knygų buvo daug, bet atstumas buvo didelis, patalpose drėgna.
Žemesnės instancijos teismas
7. Pirkėjai UAB „Patogu pirkti“ 2018 m. gegužės 29 d. parduotų knygų kaina buvo tokia: knygos „Rojus agrastų krūmuose“ 400 vnt. – po 0,15 Eur; knygos „Diana. Princesės istorija“ 29 vnt. – po 2 Eur; knygos „Džonas“ 200 vnt. – po 0,15 Eur; knygos „FU.TURE“ 200 vnt. – po 0,35 Eur; knygos „Lengvas būdas sulieknėti“ 17 vnt. – po 1 Eur; knygos „Į visas keturias puses“ 200 vnt. – po 0,15 Eur; knygos „Kodėl drambliai nemoka šokinėti“ 30 vnt. – po 0,25 Eur. Teismas nenustatė, kad kainos, už kurias knygos buvo parduotos UAB „Patogu pirkti“ iki 2018 m. gegužės 29 d. sandorio sudarymo, būtų neadekvačios, neracionalios, neatitinkančios leidybos veiklą vykdančios bendrovės tikslų. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo daryti išvados, jog 2018 m. gegužės 29 d. knygų pardavimo sandorį su UAB „Patogu pirkti“ atsakovas sudarė turėdamas nesąžiningų ketinimų, elgėsi nesąžiningai, nerūpestingai, veikė ne bendrovės interesais ir viršydamas ūkinę komercinę riziką.
8. Nenustatęs, kad knygų kainos, už kurias jos parduotos UAB „Patogu pirkti“, būtų neadekvačios, neracionalios, neatitinkančios leidybos veiklą vykdančios bendrovės tikslų, teismas konstatavo, jog nėra pagrindo sutikti su ieškove, kad, sudarydamas ginčijamus sandorius, atsakovas pažeidė vadovo fiduciarines pareigas bendrovei (CPK 185 straipsnio).
9. Teismas pažymėjo, kad leidyba yra organizacinė veikla, kurioje labai svarbus vaidmuo tenka vadybai, rinkodarai, finansams. Leidėjo tikslas – surasti autoriui vietą rinkoje, pasitelkiant rinkodaros ir viešinimo galimybes, padaryti knygą matomą, perkamą ir skaitomą. Nepaneigti atsakovo argumentai, kad knyga po maždaug 2 metų praranda aktualumą ir jos parduodama mažiau – potencialūs konkrečios knygos pirkėjai ją jau būna įsigiję. Dėl to, siekiant parduoti visą knygos tiražą, imamasi kitų viešinimo ir pardavimo priemonių. Užsiimant knygų leidyba, patiriamos sąnaudos knygoms saugoti, pervežti, neparduotoms knygoms atsiimti iš knygynų ir sunaikinti. Įvertinus knygų užsakymo priėmimo, pakavimo, pristatymo sąnaudas, pajamos, gautos parduodant kelis knygos egzempliorius, gali būti mažesnės už pajamas, gautas parduodant didesnį knygų kiekį mažesne kaina. Leidyba užsiimančiai bendrovei reikia pajamų naujiems leidiniams išleisti. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ieškovės argumentas, jog atsakovas sudarė bendrovės veiklai nebūtiną ir akivaizdžiai nuostolingą sandorį, yra nepagrįstas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, iškėlus ieškovei bankroto bylą, bankroto administratorius 2019 m. liepos 4 d. 2 059 vnt. knygų (visos likusios knygos) pardavė už 244,54 Eur (vidutiniškai po 0,12 Eur už knygos egzempliorių). Teismas sprendė, kad ginčijamas sandoris sudarytas atsakovui prisiimant įprastą ieškovės veiklai ūkinę komercinę riziką.
10. Nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, teismas nenustatė faktinio ir teisinio pagrindo priteisti ieškovui nuostolių (CK 6.247 straipsnis 6.249 straipsnio 1 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Ieškovė apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui; 2) teismui nenustačius pagrindo grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, panaikinti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. sprendimą ir patenkinti ieškinį iš dalies: priteisti ieškovei iš atsakovo 3 370,45 Eur nuostolių atlyginimo; 3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
11.1. Apeliantė – yra bankrutuojanti bendrovė, ši byla susijusi su viešuoju interesu. Dėl to teismas turėjo skirti ypatingą dėmesį bylai ir, nustatydamas bankrutuojančiai bendrovei padarytą žalą, būti aktyvus. Matydamas, kad nėra pakankamai įrodymų, jog knygos galėjo būti parduodamos rinkos kaina, teismas turėjo užtikrinti viešąjį interesą, ir nustatyti kitokį žalos dydį. Teismas galėjo ieškinį tenkinti iš dalies, savo iniciatyva parinkti kitą žalos paskaičiavimo būdą negu nurodytas ieškinyje.
11.2. Žala galėjo būti paskaičiuota įvertinus ne ginčo knygų rinkos kainą, bet savikainą. Knygos parduotos net mažesne kaina negu savikaina. Tai – nuostolinga.
11.3. Pagal 2018 vasario 13 d. priedus prie 2014 m. balandžio 9 d. bendradarbiavimo sutarties, pasirašytus apeliantės vardu su UAB „BMK Leidykla“, rekomenduojama knygos „Diana. Princesės istorija“ kaina – 22,26 Eur be PVM, knygos „Rojus Agrastų Krūmuose“ – 10,78 Eur be PVM, knygos „FUTU.RE. Ateitis“ – 12,46 Eur be PVM. 2017 m. spalio 31 d. – 2018 m. gegužės 29 d. laikotarpiu knygos negalėjo būti parduodamos mažesne kaina. Teismas neatskleidė bylos esmės, dėl to sprendimas turi būti panaikintas.
11.4. Atsakovas 2017 m. spalio 31 d. – 2018 m. gegužės 29 d. nevykdė jokios leidybos veiklos, bendrovės gaunamos lėšos nebuvo skirtos veiklai vykdyti, knygoms leisti. Atsakovas, sudarydamas nuostolingus sandorius su UAB „Patogu pirkti“, veikė nesąžiningai, nesivadovavo bendrovės interesais. Atsakovas pasisavino iš UAB „Patogu pirkti“ gautas lėšas. Nėra pagrindo konstatuoti, kad knygos šiuo atveju galėjo būti parduodamas žemesne nei savikainos kaina, motyvuojant tuo, kad lėšų reikėjo naujoms knygoms išleisti.
Atsiliepimas
11.5. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad knyga praranda aktualumą. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad ieškovė turi pareigą įrodyti, kad knygos aktualios. Šiais argumentais rėmėsi atsakovas, todėl jis turėjo juos įrodyti.
Žemesnės instancijos teismas
11.6. Teismas sprendė, kad bankroto administratoriaus knygų pardavimas už 0,12 Eur kainą buvo galbūt nuostolingas. Vis dėlto teismui nekilo abejonių dėl knygų, kurias atsakovas pardavė po 0,15 Eur. Teismo vertinimas nenuoseklus, todėl sprendimas nepagrįstas.
Šalies argumentai
11.7. Apeliantė teigia, kad nėra pagrindo atsižvelgti į knygų pardavimo kainas po bankroto bylos iškėlimo, nes bankroto administratorius bankrutuojančios bendrovės turtą privalo parduoti kuo mažesniais kaštais, nedidindamas administravimo išlaidų. Bankroto administratorius negali investuoti laiko, ieškodamas pirkėjų, skelbdamas reklamas, jeigu tai didins administravimo išlaidas. Jos gali būti neatlygintos. Be to, bankroto administratoriaus neturi patirties parduodant, platinant knygas. Atsakovas turi tokios patirties.
11.8. Būtinybė pateikti naujų įrodymų iškilo vėliau, nes apeliantė negalėjo numatyti, kad teismas laikys nepagrįstais įrodymus dėl atsakovo galimybių parduoti knygas rinkos kaina. Apeliantė pateikė pirmosios instancijos teismui įrodymų, siekdama įrodyti, kad knygos galėjo būti parduodamos rinkos kaina. Teismui pripažinus, kad apeliantės reikalavimas nepagrįstas, įrodymų nepakanka. Priėmus teismo sprendimą iškilo būtinybė įrodinėti apeliantei padarytą minimalią žalą, kai ieškiniu įrodinėta maksimali žala. Teismas turėjo informuoti apeliantę apie įrodymų trūkumą arba būtinybę įrodinėti patirtą žalą kitokiu būdu, pavyzdžiui, įvertinti ne knygų rinkos kainą, bet savikainą. Teismas, abejodamas dėl ieškovės pasirinkto žalos paskaičiavimo būdo, žalos dydžio, galėjo rinkti įrodymus savo iniciatyva ar įpareigoti ieškovę juos pateikti.
11.9. Būtinybė apeliantui pateikti įrodymus dėl atsakovo nesąžiningumo, neveikimo bendrovės interesais sudarant sandorius su UAB „Patogu pirkti“, iškilo vėliau, nes iki teismo sprendimo priėmimo nebuvo įsiteisėjęs kitoje byloje priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. sprendimas (civilinė byla Nr. e2-1508-1080/2020). Nurodytoje byloje dalyvavo tos pačios šalys. Įsiteisėjus sprendimui, nustatytos aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti priimdamas sprendimą šioje byloje. Teismui nebuvus aktyviam ir atmetus ieškinį, apeliantė teikia įrodymus dėl minimalių patirtų nuostolių.
Atsiliepimas
12. Atsiliepime atsakovas prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą, teisingą sprendimą. Visi argumentai ir įrodymai pateikti teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
13. Nagrinėjamoje byloje keliamas juridinio asmens vadovo atsakomybės vadovaujamai bendrovei klausimas, kai vadovas pažeidžia fiduciarines pareigas.
14. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl teismo vaidmens ir šalių pareigų byloje, kurioje bankrutuojanti įmonė pareiškė ieškinį buvusiam vadovui dėl žalos atlyginimo
15. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad bankroto bylos susijusios su viešuoju interesu – maksimaliai patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus, bankroto byloms nagrinėti yra nustatyta speciali procedūra, įtvirtinta Juridinių asmenų nemokumo įstatyme. Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus; tai apima taip pat ir teisę rinkti įrodymus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2014) (CPK 179 straipsnis; Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
16. Nurodyti įrodinėjimo ypatumai taikytini taip pat ir sprendžiant turtinius ginčus, kuriuose viena iš šalių yra bankrutuojanti įmonė. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad viešojo intereso buvimas teisminiuose ginčuose, kuriuose dalyvauja bankrutuojanti įmonė, nepaneigia kitų, nebankrutuojančių, asmenų teisės teisme ginti savo teisėtus interesus ir tai užtikrinančių bendrųjų įrodinėjimo taisyklių taikymo, be kita ko, įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp ginčo šalių ir pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis šalys grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis), proceso teisės nuostatų dėl įrodymų vertinimo, jų pakankamumo konstatuojant aktualių bylos aplinkybių buvimą (CPK 176, 185 straipsniai) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-469/2019, 31 punktas).
17. Plėtodamas jurisprudenciją aptariamu įrodinėjimo civiliniame procese klausimu, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad aplinkybė, jog ginčuose, kuriuose viena šalis yra bankrutuojanti įmonė, vyrauja viešasis interesas, negali būti absoliutinama ir nereiškia, kad civilinėje byloje, kurioje yra viešasis interesas, teismas privalo kelti ir tirti klausimus, kurių dalyvaujantys byloje asmenys nekelia. Bankrutuojanti ar bankrutavusi bendrovė yra savarankiška proceso šalis, ją atstovauja pakankamą atstovavimo teisme patirtį turintys asmenys – bankroto administratoriai, todėl būtent ieškovui tenka pareiga suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 str.), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2, 7 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-11-12 nutartis, priimta civilinė byloje Nr. e2A-649-943/2015).
18. Įvertinusi bylos procesinių dokumentų turinį teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės argumentai dėl bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo pareigos veikti aktyviai įrodinėjimo procese ir netinkamo bylos aplinkybių nustatymo nepagrįsti.
19. Įrodinėjimą reglamentuojančių proceso teisės normų, be kita ko, ir teismo pareigos aktyviai dalyvauti renkant įrodymus, pažeidimas gali būti konstatuojamas, kai nustatoma, kad bylos aplinkybės ištirtos nevisapusiškai ir nepakankamai išsamiai ir yra galimybė gauti ir ištirti papildomų įrodymų. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tik tai, kad teismo nepripažinta įrodyta ir nekonstatuota aplinkybė, kuria bankrutuojanti ginčo šalis grindžia savo reikalavimus, nereiškia įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-469/2019, 34 punktas).
20. Nagrinėjamoje byloje ieškovė teigia, kad teismas pažeidė pareigą veikti aktyviai įrodinėjimo procese, nesiėmė veiksmų tam, kad nurodytų kitas aplinkybes, kuriomis ieškovė įrodinėtų naują ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes apie knygų savikainą, kaip minimalią pagrįstą pardavimo kainą, ir išreikalautų tai pagrindžiančius įrodymus. Pažymėtina, kad šalių dispozityvumo, lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų civiliniame procese išraiška yra CPK įtvirtina ieškovo pareiga suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, taip pat keisti kurį nors vieną iš šių ieškinio elementų (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 135, 141 straipsniai). Nagrinėjamoje byloje ieškovę atstovavo advokatas ir advokato padėjėjas ir jai byloje teikta kvalifikuota teisinė pagalba. Ieškovė pasirinko ieškinio reikalavimą grįsti maksimaliomis knygų pardavimo kainomis, kurias ji nustatė rinkos kaina. Šiuo konkrečiu atveju teismas neturėjo pareigos už ieškovę vykdyti bylos šalies pareigos pakeisti ieškinio pagrindą ir ex officio reikalauti pateikti įrodymų apie knygų savikainą (ieškovės teigimu, minimalią kainą).
21. Nagrinėjamoje byloje susidariusioje situacijoje teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti, jog buvo pažeista bylą nagrinėjusio teismo pareiga aktyviai veikti nagrinėjant šalių ginčą.
22. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad tai, jog pirmosios instancijos teismas priėmė ieškovui nepalankų sprendimą, savaime nereiškia, kad iškilo būtinybė apeliacinės instancijos teisme pateikti naujus įrodymus. Lietuvos CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, pagal kurį, apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųsto pirmosios instancijos teismo teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus, bet byla apeliacinės instancijos teisme nenagrinėjama de novo (CPK 312, 314, 320, 329 straipsniai). Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad, priimdamas apskųstą sprendimą, pirmosios instancijos teismas nepažeidė pareigos būti aktyviam, taip pat tinkamai paskirstė šalių pareigą įrodinėti, darytina išvada, kad nėra pagrindų priimti ieškovės pateiktų naujų įrodymų (CPK 314 straipsnis). Priešingu atveju, priėmus apeliantės pateiktus naujus įrodymus, ištyrus ir įvertinus jais apeliaciniame skunde nurodytas naujas aplinkybes apie parduotų knygų savikainą, būtų pakeistas ieškinio pagrindas. To daryti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme negalima (CPK 141 straipsnis).
23. Dėl šios nutarties 15–22 punktuose nurodytų priežasčių teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kuriais ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą būti aktyviam įrodinėjimo procese ir kad dėl to neatskleidė bylos esmės.
Dėl bendrovės vadovo fiduciarinių pareigų ir atsakomybės už jų pažeidimą kvalifikavimo ir vertinimo
24. Bendrovės vadovo civilinė atsakomybė reglamentuojama CK šeštosios knygos XXII skyriuje. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, ne kartą pažymėjo, kad bendrovės vadovo civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2013).
25. Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad įmonės vadovų ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja, todėl tik įmonės valdymo organų neteisėtos veikos fakto nepakanka jų civilinei atsakomybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2006). Dėl to, sprendžiant dėl vienasmenio valdymo organo atsakomybės, visų pirma turi būti individualiai nustatytas šio asmens neteisėtas veikimas arba neveikimas, kiek tai susiję su jam tenkančių pareigų pažeidimu, ir būtent iš to asmens neteisėto elgesio išplaukianti žala. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims, šiuo atveju – ieškovei (CPK 178 straipsnis). Ieškovė, teigdama, kad knygų perleidimo sandorių sudarymas yra atsakovo veiksmas, lėmęs žalos jai atsiradimą, turėjo įrodyti šio veiksmo neteisėtumą ir jų priežastinį ryšį su jos patirta žala. Neįrodžius bent vienos iš šių sąlygų civilinė atsakomybė negalima, todėl, tik jas konstatavus, nustatinėtina, ar yra bendrovės vadovo kaltė dėl veiksmų, sukėlusių žalą ieškovei. Tuo atveju, jei ieškovė įrodo, kad vadovas (atsakovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos ieškovei atsiradimą, atsakovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2013 m. birželio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-356/2013).
26. Ieškovė, keldama hipotezę, kad knygos parduotos per maža kaina, taip padarant įmonei žalos, nepateikė įrodymų, kad tuo metu rinkoje tokį kiekį tokio pat naujumo tų pačių knygų buvo galima parduoti už didesnę kainą. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje palygino ginčijamus sandorius, pagal kuriuos knygos parduotos knygų platintojui UAB „Patogu pirkti“, ir kitus ieškovės nurodytus sandorius, pagal kuriuos tos pačios knygos parduotos kitiems platintojams. Nustatyta, kad keliais atvejais knygų kaina nesiskyrė. Reikšminga aplinkybė, kurią teisingai įvertino pirmosios instancijos teismas, yra ta, kad kitais keliais atvejais kitiems platintojams knygos parduotos už didesnė kainą (ieškovės nurodytą rinkos kainą), bet aptariamais sandoriais parduota tik labai nedaug atskirų knygų egzempliorių (po vieną ar kelis). Atsakovas ginčijamais sandoriais pardavė ne po vieną ar kelis knygų egzempliorius, bet didelės apimties knygų atsargų. Taigi iš esmės skyrėsi aplinkybės, kurioms esant sudaryti ginčijami sandoriai, ir sandoriai, kuriais ieškovė rėmėsi įrodinėdama knygų rinkos kainą. Dėl to pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog dėl ginčijamų atsakovo sudarytų sandorių ieškovei padaryta žalos. Nagrinėjamoje byloje reikšmingi taip pat ir atsakovo elgesio tikslai, dėl kurių jis sudarė ginčijamus sandorius. Atsakovas nurodė, kad, ginčijamoms knygoms rinkoje praradus paklausą, jis jų likučius pardavė siekdamas minimizuoti veiklos sąnaudas, susijusias su knygų sandėliavimu, gabenimu ir sunaikinimu. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi kaina, gauta už knygas, kurias pardavė bankroto administratorius po bankroto bylos iškėlimo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nurodytas ieškovės argumentas nepagrįstas. Pirma, kaina, už kurią bankroto administratorius pardavė knygas, netiesiogiai atspindi ieškovės turėtų knygų aktualumą, paklausą. Antra, bankroto administratorius nurodė, kad būtų patyręs papildomų išlaidų (reklamai ir kt.), jeigu būtų siekęs knygas parduoti už didesnę kainą. Taigi aptariamos aplinkybės papildomai patvirtina, kad atsakovo verslo sprendimas parduoti nenaujų knygų likučius dideliu kiekiu už mažą kainą buvo adekvatus ir pateisinantis verslo riziką. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas, sudaręs ginčijamus knygų perleidimo sandorius, pažeidė fiduciarines pareigas savo vadovautai įmonei ir atliko neteisėtus veiksmus. Nesant įrodymų, jog būtent dėl knygų likučių perleidimo sandorio sudarymo ieškovė patyrė nuostolių, negalima teigti, jog atsakovo veiksmai nagrinėjamos bylos kontekste gali būti pripažinti lėmusiais žalos apeliantei atsiradimą.
27. Apeliaciniame skunde teigiama, kad kitoje byloje priimtame teismo sprendime nustatytas atsakovo nesąžiningumas, todėl į jį būtina atsižvelgti. Kitoje civilinėje byloje dalyvavo tos pačios šalys. Vis dėlto aptariamoje byloje ieškovė buvo pareiškusi kitokio pobūdžio ieškinį atsakovui negu nagrinėjamoje byloje (civilinė byla Nr. e2-1508-1080/2020). Aptariamoje kitoje civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 13 d. sprendimu patenkino ieškinį ir priteisė ieškovei iš atsakovo 5 999,80 Eur nuostolių atlyginimo, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodytoje byloje teismas nustatė, kad atsakovas išgrynino pinigus iš ieškovės sąskaitos ar pervedė į savo sąskaitą, eidamas ieškovės projektų vadovo ir įmonės vadovo pareigas, bet negalėjo pagrįsti pinigų panaudojimo paskirties bei įrodyti, jog pinigus panaudojo ieškovės veiklai vykdyti. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad aptariamoje byloje priimtame teismo sprendime nustatytos aplinkybės nesusijusios su nagrinėjamoje byloje ieškovės kvestionuojamais atsakovo, kaip ieškovės vadovo veiksmais (ginčijamų sandorių sudarymu). Dėl to ieškovės nurodytame kitoje byloje priimtame teismo sprendime nustatytos aplinkybės nėra prejudiciniai faktai nagrinėjamoje byloje pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą.
28. Kiti ieškovės argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl dėl jų teisėjų kolegija išsamiau nepasisako.
29. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010). Teisėjų kolegija sutinka su visais kitais pirmosios instancijos teismo motyvais ir jų nekartoja.
30. Dėl visų šioje nutartyje išvardytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atmesti ieškovės BUAB „Novelita“ apeliacinį skundą.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. sprendimą.