Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Novelita“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Lideres“, ieškinį atsakovui V. Ž. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Teismo posėdyje ieškovė ir atsakovas palaikė savo reikalavimus ir atsikirtimus į juos, grįsdami juos iš esmės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

5. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2018-11-20 nutartimi UAB „Novelita“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Lideres“. Nutartis įsiteisėjusi. Atsakovas nuo 2012-02-03 iki 2017-07-20 buvo (duomenys neskelbtini), nuo 2017-07-20 iki 2018-12-04 - (duomenys neskelbtini). Šalys neginčijo, kad atsakovas tiek būdamas (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) disponavo įmonės banko sąskaitomis, esančiomis „Paysera LT“, UAB ir AB SEB banke ir jose esančiomis lėšomis.

6. Ieškovė teigia, kad atsakovas pažeidė CK 2.87 straipsnio ir CK 6.246 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias bendro pobūdžio taisyklę elgtis atidžiai ir rūpestingai, kadangi pasisavino įmonės lėšas be jokio teisinio pagrindo, jas panaudojo atsakovui asmeniškai suteiktas paslaugas, nesusijusias su įmonės veikla ar pajamomis, taip pat pažeidė fiduciarines bendrovės (duomenys neskelbtini), nesielgė sąžiningai, nebuvo lojalus, veikė priešingai ieškovės interesams, siekė asmeninės naudos, dėl ko ieškovė patyrė 5 999,80 Eur dydžio nuostolius. Atsakovas nesutikdamas su ieškove, atsikirsdamas nurodo, kad lėšų pervedimas į asmeninę sąskaitą išlaidoms padengti yra teisėti veiksmai ir LR įstatymų nėra draudžiami. Teigia, kad į įmonės sąskaitą įnešta 2440 Eur, o iš įmonės į asmeninę sąskaitą pervesta 6613 Eur, likusi 4173 Eur suma panaudota ūkio išlaidoms pagal PVM sąskaitas faktūras, atsiskaitymams su kreditoriais ir darbuotojais.

7. Kasacinio teismo iš aiškinta, jog valdymo organas (fiduciaras) privalo žinoti, jog juridinis asmuo, kuris yra patikėtojas (beneficiaras), juo pasitiki ir todėl suteikė įgaliojimus veikti beneficiaro naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2007). Dėl to juridinio asmens vadovui, kaip vienasmeniam juridinio asmens valdymo organui, keliami ypatingi elgesio standartai ir priskiriamos tokios pareigos, kurių neturi kiti juridinio asmens darbuotojai. Pirma, vadovai privalo laikytis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnyje įtvirtintų fiduciarinių pareigų, t. y. veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalūs juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, vengti asmeninių ir juridinio asmens interesų konflikto. Antra, vadovai savo veikloje turi vadovautis įstatymais, kitais teisės aktais bei juridinio asmens vidaus dokumentais. Trečia, valdymo organų nariai turi bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Vykdydami fiduciarines pareigas, juridinio asmens valdymo organai turi pareigą valdyti bendrovę kaip protingi, atsakingi bei sąžiningi asmenys ir atsakyti už netinkamą pareigų atlikimą. Fiduciarinių pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas sudaro prielaidas valdymo organo nariui taikyti civilinę atsakomybę (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Iš delikto civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu yra šios sąlygos: žala (CK 6.249 straipsnis); 2) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.); 4) kaltė (CK 6.248 straipsnis).

8. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) 14 straipsnio 2 dalį ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui. Nagrinėjamu atveju byloje tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovas pinigus išgrynino ar pervedė į savo sąskaitą, eidamas ieškovės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodydama, kad laikotarpiu nuo 2016-01-15 iki 2018-07-03 atsakovas iš įmonės sąskaitų išsigrynino ar į savo sąskaitą pervedė iš viso 8 439,80 Eur, tačiau į įmonės sąskaitas grąžino tik 2 440 Eur, bei negalėjo pagrįsti pinigų panaudojimo paskirties, šią aplinkybę įrodinėjo pateikdama į bylą 2012-02-02 Darbo sutartimi, 2012-02-03 įsakymu dėl atsakovo priėmimo į darbą, „Paysera LT“, UAB sąskaitos išrašais už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31, už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2019-07-24, Pažyma Nr. 1 ir Pažyma Nr. 2 už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki bankroto bylos UAB „Novelita“ iškėlimo nutarties įsiteisėjimo dienos, kuriose detalizuotos atsakovo įneštos į įmonės sąskaitą sumos ir atsakovui iš įmonės sąskaitos ar iš įmonės sąskaitos išgrynintos sumos, taip pat ir AB SEB bankas sąskaitos išrašais. Tuo tarpu atsakovas, teigdamas, jog nurodytos sumos panaudotos ūkio išlaidoms, atsiskaitymams su įmonės kreditoriais, darbo užmokesčiui sumokėti, nepateikė į bylą jo argumentus pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Atsakovas teigia, jog į įmonės sąskaitą buvo įnešta 2 440 Eur, tačiau ieškovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog nurodoma suma nėra įtraukiama į nuostolių dydį. Atsakovas taip pat teigia, kad pinigus išgrynino ar pervedinėjo tam, kad atsiskaityti su įmonės akcininke ir kreditoriais, tačiau teismui nepateikė duomenų apie įmonės kreditorius, kokiu pagrindu buvo išmokamos sumos D. K.. Nors atsakovas teismo posėdžio metu teigia, jog D. K. lėšos buvo pervedamos pagal suteiktas paskolas, tačiau paskolos santykius tarp įmonės ir D. K. patvirtinančių duomenų teismui nepateikė. Taip pat atsakovas teigia, kad buvo mokamas darbo užmokestis darbuotojams, atsakovui ir buvusiai direktorei už 2015 metus, tačiau nepagrindė lėšų išgryninimo ar pervedimo iš įmonės sąskaitos ginčo laikotarpiu nuo 2016-01-15 iki 2018-07-03, kai tuo tarpu įvertintina ir tai, jog atsakovas bankroto administratoriui teikė reikalavimą bankrutuojančiai įmonei dėl atsakovo darbo užmokesčio išmokėjimo nuo 2012-02-03 iki 2018-02-12. Taip pat atsakovo teigimu, kuro sąnaudos yra pagrįstos apskaitos dokumentuose, dizaino studijos buvo tiesiogiai susijusios su įmonės veikla, todėl šios išlaidos yra pagrįstos, tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti atsakovas nepateikė jokių įrodymų, t.y. kad įmonės veikla buvo susijusi su studijomis, jog įmonė nuosavybės teise ar kitu teisiniu pagrindu valdė automobilį, kuriuo naudojosi atsakovas. Priešingai, teismo posėdžio metu, atsakovas nurodė, kad naudojosi asmeniniu automobiliu ir jis nebuvo perduotas įmonės veiklai vykdyti, todėl nėra pagrindo spręsti apie automobilio ir patirtų kuro sąnaudų naudojimą įmonės veiklai vykdyti. Atsakovas teismo posėdžio metu neginčijo, jog įmonės buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma. Taigi darytina išvada, jog atsakovas išgrynintų ar pervestų pinigų panaudojimo įmonės tikslams ir komercinei ūkinei veiklai įgyvendinti neįrodė. Atsakovui neginčijant, jog įmonės buhalterinė apskaita nebuvo tinkamai tvarkoma, o vėliau iš vis nevedama, laikytina, kad yra ne kas kita kaip atsakovo netinkamai vykdomų, įstatymo jam, kaip (duomenys neskelbtini), deleguotų, pareigų pasekmė.

9. Pažymėtina ir tai, kad nors atsakovas teigia, jog visus įmonės dokumentus perdavė bankroto administratoriui, tačiau taip pat paaiškino, jog įmonės buhalterinė apskaita nebuvo nuosekliai ir tvarkingai tvarkoma, todėl konstatuotina, kad nei byloje, nei bankroto administratoriui nėra pateikti išsamūs įmonės buhalteriniai dokumentai, iš kurių galima būtų nustatyti, kaip atsakovui buvo mokamas darbo užmokestis, įmonės kreditorius, jų galimus finansinius reikalavimus, pagrįsti ūkio išlaidas įmonės veiklai vykdyti. Tokią situaciją negalima pavadinti rūpestingu ir tinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu. Už apskaitos organizavimą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.

10. Taigi viena iš įstatyme įtvirtintų bendrovės vadovo pareigų yra tinkamai organizuoti bendrovės turto apskaitą (LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Už šios pareigos nevykdymą (duomenys neskelbtini) taikytina ne materialinė, o civilinė atsakomybė, nes tai išimtinai valdymo organui nustatyta pareiga. Vadovo rūpestingumo pareiga apima pareigą saugoti įmonės turtą, jį tinkamai įtraukti į apskaitą: bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima, be kita ko, pareigą tinkamai vesti turto apskaitą. Pažymėtina, kad netinkamas buhalterinės apskaitos bendrovėje organizavimas yra neteisėtas veiksmas, dėl kurio kyla žalos atlyginimo prievolė vadovui, jei nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos.

11. Nagrinėjamos bylos duomenimis teismas konstatuoja, jog byloje esančių įrodymų ir šalių paaiškinimų pakanka konstatuoti, kad atsakovas pasisavino 5 999,80 Eur įmonės lėšų (neteisėti veiksmai) (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), kas lėmė tai (priežastinis ryšys) (CK 6.247 straipsnis), jog ieškovė patyrė tiesioginius nuostolius (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovės ieškinys laikytinas pagrįstu ir tenkintinu.

12. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog terminą įvykdyti praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinį tenkinus iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą 5 999,80 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-09-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

13. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą. Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas), todėl valstybei iš atsakovo priteistina 135 Eur žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

14. Tenkinus ieškinį, atsakovas turi pareigą atlyginti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė prašymą priteisti jai 542,50 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Pagal ieškovės pateiktus įrodymus už nagrinėjamoje civilinėje byloje advokato padėjėjo suteiktas paslaugas ji yra patyrusi 542,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios pripažintinos pagrįstomis (CPK 98 straipsnio 2 dalis, Rekomendacijų 2, 5, 7, 8.2., 8.19 punktai), todėl priteistinos ieškovei iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

15. Bylą išnagrinėjus teismo posėdyje ir teismui išėjus į sprendimo priėmimo kambarį atsakovas pateikė į bylą papildomus dokumentus, kurių teismas nevertina ir nepasisako dėl jų įrodomosios reikšmės, kadangi jie pateikti po bylos išnagrinėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei BUAB „Novelita“, juridinio asmens kodas 302720170, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Lideres“, iš atsakovo V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 999,80 Eur (penkis tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt devynis eurus ir 80 ct) nuostolių, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (5 999,80 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-09-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 542,50 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt du eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 135 Eur (vieną šimtą trisdešimt penkis eurus ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, bylinėjimosi išlaidas pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, b. k. 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.