- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-28
- Bylos Nr.
- e2A-982-661/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00741-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vaclovas Paulikas, Alvydas Barkauskas (pran.), Inga Staknienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Webstrum“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Vaclovo Pauliko ir Ingos Staknienės, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Webstrum“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Webstrum“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Jt Finance“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Webstrum“ prašė priteisti iš atsakovės UAB „Jt Finance“ 9 256,51 Eur skolos, 254,44 Eur palūkanų, 422,29 Eur išlaidų, faktiškai patirtų teisinėms paslaugoms ikiteisminio ginčo nagrinėjimo metu, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2022 m. balandžio 8 d. ieškovė ir atsakovė sudarė paslaugų teikimo sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo atsiskaityti už suteiktas paslaugas pilna apimtimi, o ieškovė teikti atsakovės svetainės atnaujinimo ir kitas atsakovės užsakytas paslaugas. Sutartis įsigaliojo nuo jos pasirašymo momento ir galiojo iki 2022-10-08. Visas atsakovės užsakytas paslaugas ieškovė atsakovei suteikė iki 2022 m. spalio 4 d. Atsakovė iš dalies neatsiskaitė už ieškovės tinkamai suteiktas paslaugas pagal Sutartį. Paslaugų kaina skaičiuojama valandiniu įkainiu 45 Eur plius PVM. Atsakovės skolos likutis ieškovei ieškinio pateikimo dienai sudaro 9 256,51 Eur. Taip pat ieškinio pateikimo teismui dieną atsakovė skolinga 254,44 Eur palūkanų už laiku negrąžintą skolos sumą. Ieškovė pasitelkusi kvalifikuotus teisininkus teikė atsakymus ir rašytines pretenzijas, komunikavo su atsakovės atstovais bei teikė kitas teisines paslaugas, susijusias su siekiu ginčą išspręsti taikiai, todėl šios išlaidos, turėtos už pretenzijos, atsakymo parengimą, laikytinos būtinomis, proporcingomis ir realiai patirtomis išlaidomis, dėl to priteistinos iš atsakovės.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „Jt Finance“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ginčas yra kilęs dėl šalių sudarytos atlygintinių paslaugų teikimo sutarties netinkamo vykdymo. Atsakovė, turėdama tikslą užtikrinti jos valdomos elektroninės sistemos sklandų veikimą ir plėtrą, sudarė paslaugų teikimo sutartį su ieškove. Ieškovė įsipareigojo atlikti elektroninės sistemos kūrimo, vystymo, esamų klaidų taisymo darbus, siekiant užtikrinti atsakovės tikslo turėti sklandžiai veikiančią sistemą pasiekimą. Tačiau tokie darbai buvo atlikti netinkamai, nesavalaikiai, pažeidžiant šalių sudarytos sutarties nuostatas, o paslaugų teikimo sutartyje aptarti tikslai nebuvo nepasiekti. Atsakovei atsisakius apmokėti už tris paskutines PVM sąskaitas – faktūras, į kurias buvo įtraukti netinkamai atlikti darbai, tarp šalių kilo ginčas.
4. Atsakovė teigė, kad jos užsakymu trečiųjų asmenų buvo sukurta inovatyvi arbatpinigių surinkimo elektroninė sistema Tipit (toliau – Sistema), kurios savininkė yra atsakovė. Atsakovė siekdama toliau vystyti ir tobulinti Sistemą, kreipėsi į ieškovę. Ieškovė detaliai patikrino Sistemą, atliko Sistemos auditą, atsakovei buvo pateikta Audito ataskaita, kurios išvadomis remiantis šalys ir susitarė dėl Paslaugų apimties bei pobūdžio. 2022 m. balandžio 8 d. šalys sudarė atlygintinų paslaugų teikimo sutartį (toliau – Sutartis), kuria susitarė, jog pagal atsakovės užsakymus ieškovė teiks Sistemos kūrimo, Sistemos integracijos su atsakovės naudojamomis kitomis sistemomis, Sistemos administravimo, klaidų taisymo ir kitas tinkamo Sistemos palaikymo paslaugas (toliau – Paslaugos, Darbai). Sutartimi šalys detalizavimo, kokie tikslai turi būti pasiekti vykdant Sutartį. Tačiau jau nuo 2022 m. birželio mėnesio prasidėjo bendradarbiavimo nesklandumai. Atsakovės teigimu, pagal konkrečius atsakovės užsakymus buvo nustatomas konkretus laikas užduočiai atlikti, tačiau ieškovė šių terminų nesilaikė ir nuolat juos pažeisdavo. Taip pat ieškovė be atskiro suderinimo su atsakove darbus atlikdavo vis iš naujo, taisydama savo klaidas. Atsakovė buvo klaidinama dėl pavestų užduočių įvykdymo.
5. Atsakovei pavedus atlikti užduotį, jos buvo grąžinamos tik iš dalies baigtos, tačiau nurodant, jog Darbai atlikti ir pakeitimai jau pasiekiami bei galima naudotis Sistema. Tačiau pradėjus naudoti Sistemą paaiškėdavo, kad Darbai neatlikti, Sistema tinkamai nefunkcionuoja. Taigi Darbai nebuvo atliekami tinkamai ir pati atsakovė turėjo pastebėti atliktų Darbų trūkumus, o ieškovė sistemingai mėgindavo formuoti atsakovės lūkestį, jog Darbai vykdomi/Paslaugos teikiamos. Komunikacija iš ieškovės pusės ilgainiui tapo itin vangi, be pagrindo uždelsta ir neprofesionali. Atsakovė nuolat susidurdavo su vengimu atsakyti į laiškus, užklausas, taip pat nebūdavo informuojama apie užduočių statusus. Į atsakovės užklausas dėl Darbų užsakymo nebūdavo reaguojama, neretu atveju atsakymas pateikiamas po darbo savaitės. Atsakovei buvo būtina kuo greičiau sutvarkyti Sistemos esamas klaidas ir užtikrinti sklandų Sistemos darbą. Šiuo tikslu ir buvo sudaryta Sutartis su ieškove, tačiau sutarti susitikimai, tiek skubūs kritinių klaidų atveju, tiek įprastiniai dėl užduočių atlikimo nuolat būdavo nukeliami išimtinai ieškovės iniciatyva. Atsakovė pažymi, jog į jos pastabas apie kilusius Sistemos trikdžius ieškovė reaguodavo lėtai, nedėdavo jokių pastangų per trumpiausią galimą laiką juos pašalinti. Atsakovei taip pat kilo ir abejonių ir dėl ieškovės darbuotojų kvalifikacijos bei profesionalumo, kadangi atsakovės darbuotojai nežinojo elementarių informacinių technologijų specialistų vartojamų šios srities sąvokų („AWS“, „backend“), negebėjo įsigilinti į atsakovės poreikius, teikiant jai paslaugas bendravo nepagarbiai.
6. Ieškovė Sutartimi įsipareigojo suteikti tinkamos kokybės paslaugas, tačiau atsakovė ir vartotojai nuolat patyrė įvairių kritinių Sistemos trikdžių, kurie kartojosi net ir ieškovei patvirtinant, kad klaidos neva pašalintos. Pažymėjo, kad atsakovė nors ir nesutiko su visais į 2022 m. birželio 1 d. bei 2022 m. liepos 1 d. PVM sąskaitas – faktūras įtrauktais darbais, šias sąskaitas apmokėjo siekdama nestabdyti suplanuotų darbų bei vis dar tikėdamasi, kad Sutartimi siektas tikslas bus pasiektas, t. y. ieškovei atlikus darbus Sistema veiks sklandžiai, bus sudarytos galimybės naudoti Sistemą užsienio valstybių rinkoje.
7. Sutartis tarp šalių nustojo galioti 2022 m. spalio 8 d. nė vienai iš šalių nepratęsus jos galiojimo. Pasibaigus Sutarčiai atsakovei tapo akivaizdu, jog Sutartimi siektas pagrindinis tikslas, t. y. sklandus Sistemos veikimas ir plėtra nebuvo pasiektas.
Atsiliepimas
8. Atsakovės teigimu, jai pateiktos apmokėti sąskaitos yra išrašytos nepagrįstai, nes reikalaujami apmokėti darbai nebuvo perduoti atsakovei, reikalaujami apmokėti darbai buvo atlikti nekokybiškai, o ieškovė reikalauja apmokėti už netinkamai atliktų darbų klaidų taisymą; reikalaujami apmokėti neaiškaus turinio, nesukūrę jokio rezultato darbai, kurie nebuvo atsakovės užsakyti. Atsakovės manymu, sutartimi siekti tikslai nebuvo pasiekti, todėl atsakovė nesutinka apmokėti Sąskaitų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 14 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas; iš ieškovės atsakovei priteista 7 042,91 Eur bylinėjimosi išlaidų.
10. Teismas sprendė, kad lingvistinė šalių sudarytos paslaugumo teikimo sutarties teksto reikšmė ir šalių tikrieji ketinimai sutapo, todėl šalys iki Sutarties sudarymo ir Sutartyje numatė, kad sudaro Sutartį, kurios metu turės dėti ne tik pastangas savo rizika bei sąskaita kaip įmanoma rūpestingai bei efektyviai suteikti paslaugas, bet ir užtikrinti rezultatų, numatytų Sutarties 1.1. punkte pasiekimą tam, kad atsakovė galėtų įgyvendinti Projektą.
11. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su ieškovės teiginiu, kad net jei ir laikant, jog Sutartis buvo skirta rezultatui pasiekti, tokiu atveju net ir atsakovės nurodomas rezultatas teikiant nuolatines paslaugas buvo pasiektas ir atsakovė naudojasi ieškovės sukurtu paslaugų rezultatu ir šiandien. Teismo manymu tokie ieškovės argumentai prieštarauja byloje esančiai medžiagai.
12. Pirmosios instancijos teismas, nustatė, kad byloje esančių įrodymų visuma, priešingai nei teigia ieškovė, nepatvirtina Sutarties numatytų rezultatų pasiekimo ir paslaugų tinkamo suteikimo. Aplinkybę apie netinkamą paslaugų teikimą ir nepasiektus Sutarties rezultatus patvirtino liudytoju apklaustas D. K., kuris teismo posėdžio metu paliudijo, jog sistema neveikė, CMR ir backend sistemos iki galo neįvykdytos, pardavimų sekimas neįgyvendintas, laiškų siuntimo sistema veikė prasčiausiai, esamos sistemos klaidos nebuvo ištaisytos. Nėra pagrindo abejoti liudytojo parodymais, kadangi jie yra nuoseklūs, vienas kitam neprieštaraujantys, nenustatyti jo suinteresuotumo taip pat liudytojo parodymus patvirtina byloje pateikti duomenys (šalių tarpusavio susirašinėjimas). Liudytojo parodymus apie klientų skundus dėl sistemos blogo veikimo patvirtina ir į bylą pateiktas elektroninis laiškas, iš kurio turinio matyti, kad trečiajam asmeniui dėl Sistemoje esančių trukdžių nepavyksta tapti atsakovės klientu (2022-07-28 elektroninis laiškas). Iš 2022-10-06 TIP-108 darbo matyti, kad atsakovė skundžiasi, jog klientai reiškia pastabas apie backenda (Dubliko Priedas Nr. 9). Apie ieškovės tinkamą paslaugų suteikimą leidžia abejoti ir iš „Jira“ platformos pateiktas išrašas, iš kurio matyti, kad sistemoje iki 2022-09-22 buvo fiksuojamos kritinės klaidos, o iš kartu su dubliko pateiktų priedų matyti, kad Sistemos klaidos buvo šalinamos ir vėliau.
13. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad ieškovė nepateikė duomenų, kad buvo laikytasi Sutartyje šalių sulygtos paslaugų užsakymo tvarkos. Sutarties 4 punktas numato, kad konkrečios paslaugos užsakomos klientui pateikiant paslaugų teikėjui elektroniniu paštu arba paslaugų tiekėjo „Jira“ platformoje paslaugų užsakymą, kuriame turi būti nurodytas užsakomų paslaugų pobūdis, terminai ir kitos protingos paslaugų teikimo sąlygos. Paslaugų teikėjo patvirtinimuose nurodyti preliminarūs paslaugoms teikti planuojamų skirti valandų kiekiai (ar kiti konkrečiai paslaugai taikomi matai) gali būti keičiami šalių bendru sutarimu, jeigu po patvirtinimų pateikimo paaiškėja, kad paslaugoms suteikti būtina skirti daugiau ar mažiau pastangų, negu paslaugų teikėjas galėjo protingai numatyti patvirtinimų teikimo metu, taip pat jei klientas keičia projekto apimtis. Jeigu paslaugų teikėjo patvirtinimuose nurodyti preliminarūs paslaugoms teikti planuojamų skirti valandų kiekiai (ar kiti konkrečiai paslaugai taikomi matai) šalių nėra pakeičiami, paslaugų teikėjas gali pretenduoti tik atlyginimą, apskaičiuotą paslaugų teikėjo patvirtinimuose nurodytus preliminarius paslaugoms teikti planuojamų skirti valandų kiekius (ar kitus konkrečiai paslaugai taikomus matus), tačiau bet kuriuo atveju ne daugiau nei realiai buvo suteiktas paslaugas (Sutarties 4.2 p.). Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad tokie ataskaitose nurodyti darbai kaip nuo TIP-51 iki TIP – 65 buvo užsakyti Sutarties 4 punkte nustatyta tvarka, t. y. ieškovei patvirtinus paslaugų užsakymą ir nurodžius paslaugai teikti skirtą valandų kiekį.
14. Teismas atmetė ieškovės teiginius, kad ieškovei nebuvo žinoma apie netinkamai suteiktas paslaugas, kadangi šiems teiginiams prieštarauja į bylą pateikti šalių susirašinėjimai, kuriuose atsakovė nurodo nusiskundimus, reiškia pastabas apie paslaugų netinkamą veikimą arba/ir neveikimą, prašymus ištaisyti klaidas. Teismas konstatavo, kad ieškovė nepasiekė Sutartimi prisiimtų pasiekti rezultatų, o paslaugos atsakovei suteiktos netinkamai, ieškovė nesilaikė Sutartyje šalių sulygtos paslaugų užsakymo tvarkos, todėl ieškinio reikalavimai atmestini kaip neįrodyti (CPK 12 straipsnis, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Atmetus pagrindinį reikalavimą, atmestini ir išvestiniai reikalavimai dėl palūkanų ir kitų išlaidų priteisimo.
15. Teismas, atsižvelgdamas į faktinį paslaugų teikimo pobūdį ir laiką, sprendė, kad nėra pagrindo visa apimtimi atsakovei iš ieškovės priteisti išlaidų susipažinimui su bylos medžiaga priešieškinio rengimui ir informacijos rinkimui priešieškinio rengimui, kuris nebuvo teiktas į bylą; taip pat už nekonkretizuotus pokalbius ir susirašinėjimus su klientu telefonu ir elektroniniu paštu, susitikimus su klientu Zoom programa; taip pat nėra pagrindo priteisti už nekonkretizuotą atstovavimą teisme. Teismas atsakovei iš ieškovės iš viso priteisė 7042,91 Eur bylinėjimosi išlaidų (8 201,21 Eur – 1 158,30 Eur).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
16. Apeliantė (ieškovė) UAB „Webstrum“ apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-02-14 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai; netenkinus pirmojo prašymo, pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-02-14 sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir sumažinti atsakovo UAB „JT Finance“ naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą; priteisti Apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmos instancijos teisme, taip pat apeliacinės instancijos teisme.
17. Ieškovė nurodė šiuos argumentus:
17.1. Teismas nepagrįstai laikėsi pozicijos, jog Sutartimi šalys susitarė dėl konkretaus tikslo pasiekimo, netinkamai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus apie šalių tikslus sudarant sutartį, net ir kvalifikavus sutartį, kaip rezultato sutartį, nevertino kokia apimtimi rezultatas buvo pasiektas.
17.2. Susirašinėjimas derinant Sutarties sąlygas taip pat patvirtina, kad sudarant sutartį šalys neturėjo informacijos apie tikslią paslaugų apimtį ir konkretų siektiną rezultatą. Taigi, tikrieji šalių ketinimai sudaryti būtent standartinę atlygintinų paslaugų teikimo sutartį, o ne rezultato sutartį buvo išryškinti dar iki Sutarties sudarymo, kadangi konkrečių paslaugų šalys nebuvo apsibrėžusios, o 10 mėnesių terminas buvo nustatytas tik tam, kad po jo būtų galima persitarti dėl sutarties sąlygų (iš esmės lengvatinės kainodaros panaikinimo). Taigi, priešingai nurodė teismas, šalių tikrieji ketinimai prieš sudarant Sutartį ir Sutarties tekstas (tiksliau Sutarties 1 p.) nesutapo, dėl to šalys iki Sutarties sudarymo ir Sutartyje numatė, kad sudaro Sutartį, kurios metu turės dėti pastangas savo rizika bei sąskaita kaip įmanoma rūpestingai bei efektyviai suteikti paslaugas (Sutarties 2.1 p.).
17.3. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Sutarties rezultatai (tikslai) faktiškai buvo pasiekti. Apelianto darbuotoja dar 2022-10-17 (praėjus kelioms savaitėms nuo paskutinių paslaugų suteikimo) paklausė Atsakovo kaip sekasi testuoti sistemą ir nurodė, kad Apeliantė vis patikrina kaip veikia sistema bei nurodė, kad „viskas važiuoja gerai“ (dubliko priedas Nr. 8). Atsakovė į šį el. laišką nieko neatsakė, nesinaudojo Sutarties 1.1.7 p. suteikta 3 mėnesių garantine priežiūra (2022-10-24 d. Atsakovė nurodė vieną reikalingą atlikti patikslinimą, kuris buvo sutvarkytas tą pačią dieną ir daugiau jokių pastabų dėl paslaugų suteikimo nenurodė (dubliko priedas Nr. 4) bei neprašė jokių trūkumų ištaisyti), tačiau vienašališkai nusprendė neapmokėti ginčo sąskaitų.
17.4. Byloje nėra nei vieno objektyvaus įrodymo, patvirtinančio, kad pasibaigus Sutarties terminui sistema neveikė ar veikė netinkamai (Apeliantė neturėjo galimybės pateikti visos sistemos veikimo įrodymų, kadangi Apeliantė prieš kylant ginčui tarp šalių buvo atjungta nuo sistemos ir nebeturėjo prieigos prie jos), Atsakovė savo ruožtu nepateikė nei vieno įrodymo, kad sistema neveikė ar veikė netinkamai, todėl teismo vertinimas, kad rezultatai nebuvo pasiekti, negali būti laikomas pagrįstu ir teisingu.
17.5. D. K. paaiškinimais galimai galima būtų vadovautis tik vertinant paslaugų teikimo tinkamumą, bet ne rezultato pasiekimą ar nepasiekimą. Teismas priimdamas Skundžiamą sprendimą nevertino kokios konkrečiai paslaugos buvo suteiktos tinkamai, kokios suteiktos netinkamai, vietoj to, rėmėsi tik dviem į bylą pateiktais įrodymais (2022-07-28 elektroniniu laišku bei tuo, kad iš 2022-10-06 TIP-108 darbo matyti, kad atsakovė skundžiasi, jog klientai reiškia pastabas apie backendą) ir iš tų dviejų atvejų darė bendrą išvadą, kad absoliučiai visos Apeliantės paslaugos buvo suteiktos netinkamai.
17.6. Liudytojas M. V. nurodė, kad po 2022 m. spalio mėn. Atsakovės sistema veikė tinkamai (2024-01-11 posėdžio garso įrašas nuo 14:30-14:36), jokių klaidų integracijose Sutarties pabaigoje nebuvo (2024-01-11 posėdžio garso įrašas nuo 18:50-18:55), sutarties pabaigoje sąskaitų išrašymo/generavimo, užsakymų sistema veikė ir pan. Taigi, liudytojo M. V. parodymai papildomai patvirtino byloje esančius rašytinius įrodymus, kad po Sutarties pasibaigimo sistema veikė, todėl darytina išvada, kad apart Atsakovo atstovų deklaratyvių teiginių, byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad pasibaigus Sutarties terminui sistema neveikė ar veikė netinkamai.
17.7. Teismo išvada, kad Apeliantės suteiktos paslaugos pagal prašomas apmokėti ginčo sąskaitas ir paslaugas detalizuojančias ataskaitas nebuvo priimtos kaip atitinkančios Sutartimi jiems keliamus reikalavimus, neatitinka realių sutarties šalių tikrųjų ketinimų. Teismas aklai vadovavosi pažodiniu Sutarties tekstu, tačiau visiškai nevertino pateiktų rašytinių įrodymų, kuriuose abiejų šalių sutarimu buvo susitarta sąskaitas ir ataskaitas teikti vienu metu ir vieną kartą per mėnesį (tikroji šalių suderinta valia).
17.8. Teismas turėtų sumažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas, nes bendrai priteista bylinėjimosi išlaidų suma turėtų būti mažinama dar 1262,25 Eur arba 1527,32 Eur (įskaitant PVM), dalis ir kitų bylinėjimosi išlaidų yra laikytinos nepagrįstu atsakovės išlaidavimu.
Atsiliepimas
18. Atsakovė BUAB „Jt finance“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, su juo nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
19. Atsakovė atsiliepime taip pat nurodė, kad:
Šalies argumentai
19.1. Ieškovė klaidingai nurodo, jog teismo argumentacija Sutarties kvalifikavimo klausimu yra nenuosekli. Nenuoseklumas, pasak Ieškovės pasireiškia tuo, jog teismas sudarytą Sutartį kvalifikavo atlygintinų paslaugų sutartimi, tačiau nepaisant to, įvertinęs Sutarties 1 p. sąlygas, jau darė išvadą, kad šalys susitarė ir dėl konkretaus rezultato pasiekimo. Tokie Ieškovės argumentai yra teisiškai ydingi. Vien aplinkybės, kad šalys sudarė paslaugų teikimo sutartį, nedraudžia šalims sutartimi susitarti dėl rezultato pasiekimo.
19.2. CK 6.718 str. 5 d. nuostata atitinka ir sutarčių laisvės principą, kuris leidžia šalims laisva valia sudaryti sutartis ir susitarti dėl jų sąlygų, taip pat ir susitarti dėl konkretaus rezultato pasiekimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas pagrįstai konstatavo, kad teisės aktai ir teismų praktika paslaugų teikėjui ir klientui nedraudžia susitarti taip, kad paslaugų teikėjas būtų skatinamas siekti konkretaus rezultato mainais jam pasiūlant užmokestį; susitarimai dėl tokio mokesčio yra naudojami tarp verslo subjektų ir tai yra viena iš sutarties laisvės principo apraiškų (CK 6.156 str.).
19.3. Teismas tinkamai aiškino šalių sudarytą sutartį ir pagrįstai ją kvalifikavo kaip susitarimą pasiekti Sutartyje aptartus tikslus. Ginčo atveju šalys Sutarties 1.1 punkte buvo aiškiai nurodyta ką ieškovė įsipareigoja pasiekti ir tokie yra šalių iškelti tikslai Sutartyje.
19.4. Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, padarė išvadas, jog pažodinis Sutarties tekstas atitinka šalių ketinimus, šalių veiksmus prieš sudarant Sutartį, ją vykdant. Taigi teismo argumentacija yra pagrįsta, padaryta vadovaujantis teismų praktika, byloje esančiais įrodymais, neprieštaraujanti nei materialinėms, nei procesinėms teisės normoms.
19.5. Šiuo atveju vertinant susiklosčiusius sutartinius santykius pagal objektyvų sutarčių aiškinimo metodą, atsižvelgtina į tai, kad Ieškovė yra profesionalė, teikianti analogiškas paslaugas, kuri prieš pradėdama vykdyti Sutartį atliko atsakovės turimos sistemos auditą. Tokiais savo veiksmais pati Ieškovė patvirtino, jog siekia nustatyti esamą padėtį ir tai yra reikalinga šalių aptartam tikslui pasiekti, t. y. ne tik vykdyti sistemos tvarkymo ir naujinimo darbus, o pasiekti aiškų ir konkretų rezultatą dėl ko Atsakovė į Ieškovę ir kreipėsi.
19.6. Ieškovė neįrodinėjo, kad dalis tikslų yra pasiekta. Tokiai savo pozicijai pagrįsti nepateikė nei vieno įrodymo. Ieškovė tik pateikė paaiškinimus, kad paslaugos neva buvo teikiamos tinkamai, tačiau apie konkretaus rezultato pasiekimą nepasisakė, neįvardino kokie neva tikslai buvo pasiekti. Visiškai priešingai Ieškovė neigė, kad apskritai įsipareigojo pasiekti rezultatus.
19.7. Atsakovė liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, t. y. klientų nusiskundimais, pretenzijomis, JIRA sistemos išrašais, pagrindė, kad Sutartyje aptarti tikslai nebuvo pasiekti, t. y. sistema neveikė taip, kaip buvo siekta Sutarties 1 p., rezultatas nebuvo gautas. Tokiems įrodymams paneigti Ieškovė į bylą jokių pagrįstų įrodymų nepateikė. Apklausiami teismo posėdžio metu Ieškovės vadovas ir liudytojas – Ieškovo darbuotojas nurodė, kad sistema buvo testuojama tikrinant kaip sekėsi atlikti darbus, tačiau jokių įrodymų apie tai, kad sistema veikia, funkcionuoja, yra pasiekti Sutarties tikslai Ieškovė negalėjo pateikti.
19.8. Šiuo atveju susiklostė situacija, kad paslaugas Ieškovė teikė savavališkai, nederindama nei paslaugų teikimo apimties, nei valandų skaičiaus, per kurį tokios paslaugos turi būti suteiktos, nei dažnu atveju pačių darbų. Tokias aplinkybes patvirtina Ieškovės kartu su atsiliepimu teikti argumentai ir priedai prie atsiliepimo Nr. 5 ir 6.
19.9. Pati Ieškovė pripažino, kad taisė savo jau atliktų darbų defektus ir nepaneigė Atsakovės argumentų, kad už atliktų darbų defektus buvo pateikusi apmokėti sąskaitas Atsakovei.
Atsiliepimas
19.10. Atsakovė detaliai savo atsiliepime nurodė, kad vėlesni darbai įtraukti į tris ginčo sąskaitas buvo tų pačių jau apmokėtų darbų defektų šalinimas arba net nesuprantamo aprašymo, neaiškaus poreikio darbai, kurių Atsakovė neužsakė, o ne nauji šalių aptarti ir būtini darbai. Tokias aplinkybes Ieškovė ignoruoja ir dėl jų jokių paaiškinimų ar jas paneigiančių įrodymų nepateikia.
19.11. Bylinėjimosi išlaidų mažinimas, nesant tam įstatyme įtvirtintų pagrindų ir priteisiant iš Ieškovės ženkliai mažesnę bylinėjimosi išlaidų sumą, nei realios Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, faktiškai paneigtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, institutą (CPK 93 str. 1 d.). Tai leistų šalims piktnaudžiauti procesu ir bylinėtis žinant, kad bylinėjimosi išlaidų (ar reikšmingos jų dalies) nereikės atlyginti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
21. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
22. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
23. Šiuo atveju svarbu pabrėžti, kad pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, suinteresuotų asmenų apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.).
24. Pažymėtina, jog pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
25. Byloje kilo ginčas dėl šalių 2022 m. balandžio 8 d. sudarytos Paslaugų teikimo sutarties Nr. 2204081 (toliau – Sutartis), pagal kurią apeliantė (ieškovė) įsipareigojo suteikti atsakovei atitinkamas paslaugas pagal Sutartį, o atsakovė įsipareigojo sumokėti paslaugų kainą už atitinkamai suteiktas paslaugas pagal Sutarties sąlygas (Sutarties 1.1 p., 2.1 p., 3.2 p.). Šalys sutarė, kad paslaugų kaina skaičiuojama valandiniu įkainiu 45 Eur plius PVM (Sutarties 5.1 p.). Sutartis įsigaliojo nuo jos pasirašymo momento ir galiojo iki 2022 m. spalio 8 d. arba kol Sutarties galiojimas pasibaigia, nutraukiama įstatymu ar Sutartyje nustatytais atvejais (Sutarties 9.1 p.).
26. Apeliantės (ieškovės) manymu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog Sutartimi šalys susitarė dėl konkretaus tikslo pasiekimo, netinkamai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus apie šalių tikslus sudarant sutartį, o net ir kvalifikavus sutartį, kaip rezultato sutartį, nevertino kokia apimtimi rezultatas buvo pasiektas.
27. CK 6.193 straipsnyje nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (1 dalis). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (2 dalis). Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė (3 dalis). Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (4 dalis). Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (5 dalis).
28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-421/2016 26 punktą; 2015 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-173-969/2015; 2014 m. liepos 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014; 2012 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2012; 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2008 ir jose nurodytą praktiką).
29. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad šalys sudarė paslaugų sutartį. Paslaugų sutarties samprata yra įtvirtinta CK 6.716 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Šios nuostatos taikomos tik tokioms paslaugoms, kai tarp paslaugų teikėjo ir kliento neatsiranda darbo ar kitokių pavaldumo (subordinacijos) santykių (2 dalis).
30. Pagal CK 6.717 straipsnį, reglamentuojantį atlygintinų paslaugų sutarties vykdymą, jeigu paslaugų sutartis nenustato ko kita, paslaugų teikėjas privalo paslaugas teikti pats (1 dalis); laikydamasis sutarties, paslaugų teikėjas turi teisę laisvai pasirinkti sutarties įvykdymo būdus ir priemones (2 dalis); jeigu sutartis nenustato ko kita, paslaugų teikėjas gali pasitelkti sutarčiai vykdyti trečiuosius asmenis. Tačiau ir šiuo atveju už tinkamą sutarties įvykdymą klientui atsako paslaugų teikėjas (3 dalis); kai paslaugas teikia keli asmenys, už tinkamą sutarties įvykdymą atsako visi paslaugų teikėjai, išskyrus atvejus, kai dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo kurio nors vieno iš jų kaltės nėra (4 dalis).
31. CK 6.720 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų kaina nustatoma šalių susitarimu ir po sutarties sudarymo gali būti keičiama tik sutartyje nustatyta tvarka ir atvejais. Pagal šio straipsnio 3 dalį, suteikiamas paslaugas klientas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka; jeigu sutartis nenustato ko kita, klientas privalo sumokėti visą kainą, kai visos paslaugos pagal sutartį yra suteiktos; šalių susitarimu dalis kainos gali būti sumokėta sutarties sudarymo metu ar sutartu laiku vėliau, o visiškai atsiskaitoma, kai paslaugų teikėjas įvykdo sutartį.
32. Pagal CK 6.718 straipsnio 1 dalį, teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus; atsižvelgiant į paslaugų rūšį, paslaugų teikėjas teikdamas paslaugas turi veikti laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų (to paties straipsnio 2 dalis); paslaugų teikėjas privalo teikti paslaugas pagal sutarties sąlygas ir kliento nurodymus (3 dalis); jeigu sutartis numato paslaugų teikėjo pareigą pasiekti tam tikrą rezultatą, paslaugų teikėjas gali būti atleistas nuo atsakomybės už šios pareigos neįvykdymą tik tuo atveju, jeigu įrodo, kad jos negalėjo įvykdyti dėl nenugalimos jėgos (5 dalis).
33. Aiškinant ir taikant atlygintinų paslaugų teikimo sutartis reglamentuojančias teisės normas, kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad atlygintinų paslaugų teikimo sutartį nuo kitų giminingų sutarčių tiksliausiai leidžia atriboti sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio (intelektinės) ar kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu, t. y. šios paslaugos gali ir neturėti objektyvios išraiškos. Pagal atlygintinų paslaugų sutartį jų teikėjas įsipareigoja rūpestingai (atidžiai) atlikti tam tikrą veiklą. Tam tikrais atvejais, priklausomai nuo paslaugų rūšies (paslaugų sutartys pagal savo pobūdį, dalyką gali būti labai įvairios), gali būti susitarta dėl tam tikro nematerialaus rezultato pasiekimo. Civilinio kodekso XXXV skyrius, reglamentuojantis atlygintinų paslaugų teikimą, įsakmiai nenustato paslaugų sutarties formos, todėl ši sutartis gali būti sudaryta tiek rašytine, tiek žodine forma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018 64, 65 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
34. Nagrinėjamu atveju šalys Sutarties 1.1 punkte aiškiai susitarė, ką ieškovė įsipareigoja pasiekti ir kokie yra šalių iškelti tikslai Sutartyje, o būtent, kad paslaugų teikėjas (ieškovė) įsipareigoja pagal kliento (atsakovės) užsakymą suteikti sekančias paslaugas: 1.1.1 Atnaujinti svetainę, pasiekiamą adresu order.tipit.lt, kurioje veiktų elektroninės prekybos sistema (atsiskaitymo valiuta - eurai), leidžianti kliento klientams įsigyti paslaugas prisijungti prie Tipit infrastruktūros; 1.1.2. Svetainė turi turėti integraciją su Tipit backend platformą bei CMR sistema; 1.1.3. Svetainė turi leisti administruoti ir sekti pardavimus kliento atstovams; 1.1.4. Elektroninės prekybos modulis turi leisti atlikti periodinius nuskaitymus nuo klientų bankinių kortelių bei sugeneruoti ir sekti pardavimus kliento atstovams; 1.1.5. Interneto svetainė turi turėti laiškų siuntimo sistemą, leidžiančią kliento klientus informuoti apie sutarties sudarymą, specialiąsias komercines sąlygas ir kitas sandorio detales; 1.1.6. Atlikti svetainės kodo korekcijas, jeigu jos būtų reikalingos; 1.1.7. Suteikti garantinę priežiūrą 3 mėn. po paslaugų suteikimo arba iki tol kol bus ištaisytos visos programavimo metu atsiradusios kodo klaidos. Minėta, kad Sutarties 9.1 punktu šalys numatė Sutarties galiojimo pabaigą – 2022 m. spalio 8 d. arba kol Sutarties galiojimas pasibaigia, nutraukiamas įstatymu ar Sutartyje nustatytais atvejais.
35. Aiškindamas rašytine forma sudarytos sutarties turinį, teismas pirmiausia atsižvelgia į rašytinės sutarties tekstą. Jei jis yra aiškus ir neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, spręsdamas dėl sutarties turinio (šalių teisių ir pareigų), turi pagrindą daryti išvadą, kad tikroji šalių valia sutampa su rašytiniu sutarties tekstu, ir remtis lingvistiniu sutarties aiškinimu. Tokiu atveju, jei rašytinės sutarties tekstas yra neaiškus arba jis prieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, aiškindamas tikrąjį sutarties turinį, turi nustatyti, ar lingvistinis sutarties turinio aiškinimas neprieštarauja tikrajai sutarties šalių valiai. Kokiomis aplinkybėmis remiantis aiškintina valia – kiekvienos konkrečios bylos dalykas. Jis priklauso nuo to, kokiomis aplinkybėmis, pagrįsdamos savo versiją dėl tikrosios valios, remiasi ir kokias aplinkybes įrodinėja šalys. Teismas dėl jų sprendžia remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle. Tokiu atveju svarbiomis pripažįstamos visos aplinkybės, kuriomis remiantis gali būti nustatoma, dėl ko iš tikrųjų sudarydamos sutartį susitarė šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2017, 23 p.).
36. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismas turi kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinti šalių valią, išreikštą joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Visuotinai priimtų ir analogiškų šalims protingų asmenų vienodai suprantamų posakių (terminų) vartojimas sudarant sutartį yra viena priemonių, užtikrinančių teisinį tikrumą ir sutarties šalių teisėtų lūkesčių apsaugą. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, aiškinant sutarties sąlygas būtina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad aiškinant sutartį svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus. Aplinkybė, jog įstatyme neteikiamas prioritetas pažodiniam sutarties aiškinimui, nereiškia, kad subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas gali būti absoliutinamas, ypač tada, kai šalys skirtingai argumentuoja savo tikruosius ketinimus dėl sutarties ar atskiros jos sąlygos. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-18-378/2015 ir joje nurodytą praktiką).
37. Taigi, iš lingvistinio Sutarties aiškinimo yra akivaizdu, kad apeliantė (ieškovė) Sutartimi įsipareigojo ne dėti pastangas atliekant darbus, o pasiekti labai aiškų ir konkretų rezultatą aptartą pačioje Sutartyje, t. y.: 1) atnaujinti svetainę taip, kad klientai galėtų įsigyti paslaugas ir prisijungti prie Tipit infrastruktūros, 2) sukurti svetainės integraciją su Tipit backend platforma bei CRM sistema, 3) įdiegti sprendinius, kurie leistų administruoti ir sekti pardavimus kliento atstovams, 4) įdiegti sprendinius, kurie užtikrintų, kad elektroninės prekybos modulis leidžia atlikti periodinius nuskaitymus nuo klientų bankinių kortelių bei sugeneruoti sąskaitas - faktūras, 5) užtikrinti, kad interneto svetainė turėtų laiškų siuntimo sistemą, 6) atliktu svetainės kodo korekcijas.
38. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai aiškindamas Sutartį, pirmenybę teikė pažodiniam abiejų šalių, kurios yra verslininkai profesionalai, pasirašytos Sutarties tekstui, t. y. aiškinti Sutartį vadovaujantis lingvistiniu sutarčių aiškinimo metodu, kuriuo remiantis Sutartimi šalys susitarė ir dėl konkretaus rezultato pasiekimo. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas tikrino ar Sutarties rašytinis tekstas atitinka šalių valią, kitus byloje esančius įrodymus ir vadovavosi įrodymų pakankamumo taisykle grįsdamas savo išvadas. Teismas įvertino šalių susirašinėjimą prieš sudarant Sutartį, egzistavusią faktinę situaciją, šalių veiksmus sudarius Sutartį ir ją vykdant.
39. Iš byloje pateikto šalių atstovų elektroninio susirašinėjimo turinio matyti, kad pati ieškovė atsakovės jai siųstą sutartį laikė projektiniam darbui, o ne priežiūros/palaikymo darbams (pvz., ieškovės 2022-04-04 13:04 elektroninis laiškas). Duomenų apie tai, kad tolimesniame tarpusavio susirašinėjime ieškovė prieštaravo ir/ar išreiškė jai netinkamą sutarties objektą, prašė jį sukonkretinti ir/ar pataisyti, ieškovė nepateikė. Sutarties sąlygų derinimo metu atsakovė taip pat paaiškino ieškovei, kad jai svarbu turėti sistemą, kuri numatytų ir terminų laikymąsi, o šios užduoties neįvykdžius tai gali turėti įtakos procesams, sukelti nuostolius (šalių elektroninis susirašinėjimas 2022-04-04 - 2022-04-05, e.l.b. DOK – 52526). Ieškovės atstovė elektroniniuose susirašinėjimuose paaiškino, kad sutarties terminas iki 10 mėnesių, o nusprendus toliau bendradarbiauti sutartį pratęs su naujomis sąlygomis (2022-04-12 ieškovės elektroninis laiškas ieškovės atstovui). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šios aplinkybės leidžia spręsti apie nustatytų Sutarties tikslų ir jų įgyvendinimo terminų svarbą atsakovei.
40. Pažymėtina, kad šalys neginčijo, jog atsakovė į ieškovę kreipėsi su turima sistema, siekdama ją pritaikyti pagal savo poreikius, ir prieš pradedant šalims vykdyti Sutartį, ieškovė atliko sistemos auditą, siekdama įsivertinti sistemą, joje esančias šalintinas klaidas ir suteiktinos paslaugos pobūdį, iš to taip pat darytina išvada, kad atsakovė į ieškovę kreipėsi ne dėl neapibrėžtų darbų ar paslaugų teikimo, o priešingai, turėdama tikslą užtikrinti jos turimos ir valdomos elektroninės sistemos sklandų veikimą ir plėtrą.
41. Byloje esantis šalių susirašinėjimas tvirtina, kad tarp šalių vyko diskusijos dėl teikiamų paslaugų kokybės, apimties, terminų. Atsakovė pateikė lentelę dėl visų, prie neapmokėtų sąskaitų pateiktų ataskaitų, pozicijų, kurias atsakovė ginčija ir detalizuodama savo nesutikimą, pateikė komentarus, priedus, konkretizuodama Sutarties nuostatų pažeidimus. Ieškovė reaguodama į lentelėje nurodytas pastabas ir teiginius, pateikė priešingus argumentus ir komentarus, teigdama, priešingą, t. y. tinkamą Sutarties nuostatų vykdymą.
42. Byloje esančių įrodymų visuma, priešingai nei teigia ieškovė, nepatvirtina Sutarties numatytų rezultatų pasiekimo ir paslaugų tinkamą suteikimą. Visų pirma, aplinkybę apie netinkamą paslaugų teikimą ir nepasiektus Sutarties rezultatus patvirtino liudytoju apklaustas D. K., kuris teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu paliudijo, jog sistema neveikė, CMR ir backend sistemos iki galo neįvykdytos, pardavimų sekimas neįgyvendintas, laiškų siuntimo sistema veikė prasčiausiai, esamos sistemos klaidos nebuvo ištaisytos. Nagrinėjamu atveju kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad nėra pagrindo abejoti liudytojo parodymais, kadangi jie yra nuoseklūs, vienas kitam neprieštaraujantys, nenustatyta jo suinteresuotumo, taip pat liudytojo parodymus patvirtina byloje pateikti duomenys (šalių tarpusavio susirašinėjimas). Antra, liudytojo parodymų apie klientų skundus dėl sistemos blogo veikimo patvirtina ir į bylą pateiktas elektroninis laiškas, iš kurio turinio matyti, kad trečiajam asmeniui dėl Sistemoje esančių trukdžių nepavyksta tapti atsakovės klientu (2022-07-28 elektroninis laiškas). Iš 2022-10-06 TIP-108 darbo matyti, kad atsakovė skundžiasi, jog klientai reiškia pastabas apie backenda (Dubliko Priedas Nr. 9). Trečia, taip pat apie ieškovės tinkamą paslaugų suteikimą leidžia abejoti ir iš „Jira“ platformos pateiktas išrašas, iš kurio matyti, kad sistemoje iki 2022-09-22 buvo fiksuojamos kritinės klaidos, o iš kartu su dubliko pateiktų priedų matyti, kad Sistemos klaidos buvo šalinamos ir vėliau.
43. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė nepateikė duomenų, jog buvo laikytasi Sutartyje šalių sulygtos paslaugų užsakymo tvarkos. Sutarties 4 punktas numatė, kad konkrečios paslaugos užsakomos klientui pateikiant paslaugų teikėjui elektroniniu paštu arba paslaugų tiekėjo „Jira“ platformoje paslaugų užsakymą, kuriame turi būti nurodytas užsakomų paslaugų pobūdis, terminai ir kitos protingos paslaugų teikimo sąlygos. Paslaugų teikėjo patvirtinimuose nurodyti preliminarūs paslaugoms teikti planuojamų skirti valandų kiekiai (ar kiti konkrečiai paslaugai taikomi matai) gali būti keičiami šalių bendru sutarimu, jeigu po patvirtinimų pateikimo paaiškėja, kad paslaugoms suteikti būtina skirti daugiau ar mažiau pastangų, negu paslaugų teikėjas galėjo protingai numatyti patvirtinimų teikimo metu, taip pat jei klientas keičia projekto apimtis. Jeigu paslaugų teikėjo patvirtinimuose nurodyti preliminarūs paslaugoms teikti planuojamų skirti valandų kiekiai (ar kiti konkrečiai paslaugai taikomi matai) šalių nėra pakeičiami, paslaugų teikėjas gali pretenduoti tik atlyginimą, apskaičiuotą paslaugų teikėjo patvirtinimuose nurodytus preliminarius paslaugoms teikti planuojamų skirti valandų kiekius (ar kitus konkrečiai paslaugai taikomus matus), tačiau bet kuriuo atveju ne daugiau nei realiai buvo suteiktas paslaugas (Sutarties 4.2 p.). Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad tokie ataskaitose nurodyti darbai kaip nuo TIP-51 iki TIP – 65 buvo užsakyti Sutarties 4 punkte nustatyta tvarka, t. y. ieškovei patvirtinus paslaugų užsakymą ir nurodžius paslaugai teikti skirtą valandų kiekį.
44. Apeliantė (ieškovė) nurodė, jog teismas laikė neužsakytomis tik 14 užduočių ir dėl kitų nepasisakė. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog apeliantė įrodinėjo, jog visos paslaugos buvo užsakytos Atsakovės ir su ja suderintos, tačiau ieškovė įrodymų nepateikė. Šiuo atveju ieškovė ne tik atliko darbus, kurių atsakovė neužsakė, bet ir nederino laiko, skirto darbams atlikti. Atsakovė Sutartimi nebuvo įsipareigojusi sumokėti už ieškovės savavališkai suteiktas ir nesuderintas paslaugas arba paslaugas, kurioms atlikti skirtas laikas nebuvo derintas.
45. Sutarties 4.2 p. aiškiai nurodyta tokia paslaugų užsakymo tvarka: 1) Atsakovas pateikia Ieškovui paslaugų užsakymą elektroniniu paštu arba „Jira“ platformoje, 2) užsakyme privalo būti nurodytas paslaugų pobūdis, terminai ir kitos specialiosios paslaugų teikimo sąlygos, 3) Ieškovė privalo patvirtinti paslaugų užsakymą ir nurodyti paslaugai teikti skirtą valandų kiekį. Tokia paslaugų užsakymo tvarka Sutartyje buvo numatyta ne savitiksliai, o tam, kad Ieškovė negalėtų piktnaudžiauti teikiamų paslaugų valandų kiekiu, kadangi nuo to tiesiogiai priklausė ir Ieškovės gaunamas apmokėjimas už paslaugas (pagal Sutarties 5.1 punktą, Ieškovei už paslaugas Atsakovė moka pagal valandinį įkainį). Šiuo atveju susiklostė situacija, kad paslaugas Ieškovė teikė savavališkai, nederindama nei paslaugų teikimo apimties, nei valandų skaičiaus, per kurį tokios paslaugos turi būti suteiktos, nei dažnu atveju pačių darbų. Tokias aplinkybes patvirtina Ieškovės kartu su atsiliepimu teikti argumentai ir priedai prie atsiliepimo Nr. 5 ir 6.
46. Pažymėtina, jog apeliantė pripažino, kad taisė savo jau atliktų darbų defektus ir nepaneigė atsakovės argumentų, kad už atliktų darbų defektus pateikė apmokėti sąskaitas atsakovei. Apeliantė (ieškovė) į Sąskaitas įtraukė: 1) darbus, kurie buvo suteikti nekokybiškai; 2) pakartotinai įtraukė tuos darbus, kuriais tik taisė prieš tai netinkamai suteiktų paslaugų trūkumus. Toliu atveju konstatuotina, kad ieškovė Sutartį vykdė netinkamai ir ne pagal Sutarties reikalavimus, nesivadovaudama geriausiais kliento interesais ir pažeidė Sutarties 2 p. įtvirtintus Paslaugų teikėjo įsipareigojimus.
47. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju apeliantė (ieškovė) pateikė apmokėti sąskaitas ne Sutartyje nustatyta tvarka, nepateikusi darbų ataskaitos, ieškovė nepagrįstai reikalauja apmokėti už netinkamai perduotas ir atsakovės nepatikrintas bei nepriimtas Paslaugas (Sutarties 5 p.). Todėl ieškovei neperdavus atliktų darbų atsakovei, jai nekilo pareiga už juos sumokėti. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
48. Pirmosios instancijos teismas atsakovei iš apeliantės (ieškovės) priteisė 7 042,91 Eur bylinėjimosi išlaidų Apeliantė prašo sumažinti bylinėjimosi išlaidas, priteistas pirmosios instancijos teisme.
49. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas jau iš dalies sumažino atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą. Nors atsakovė išsamiai detalizavo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (tiksliai nurodė, kiek laiko jos atstovas sugaišo atlikdamas tam tikrus veiksmus), tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, kai kurie atlikti veiksmai pavyzdžiui: pokalbiai su klientu, susipažinimas su dubliku ir jo priedais, pozicijos triplikui formavimas ir kt., yra tiesiogiai susiję su atsiliepimo į ieškinį ar tripliko rengimu, t. y. jie buvo būtini, tam, kad atsakovės atstovė tinkamai pasirengtų bylos nagrinėjimui, todėl jie turėtų būti sumuojami prie išlaidų už atsiliepimo į ieškinį ir tripliko parengimą.
50. Dėl nurodytų priežasčių darytina išvada, kad net ir susumavus visas išlaidas (tas, kurios išskirtos į atskiras eilutes) pirmosios instancijos teismo priteista 7 042,91 Eur suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Nr. 1R-85 įsakymu patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (2015 m. kovo 20 d. redakcija) nurodytų maksimalių sumų už atsiliepimo į ieškinį ir triptiką parengimą. Taigi, nėra pagrindo mažinti pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų, todėl šis apeliacinio skundo reikalavimas taip pat atmetamas.
Dėl bylos baigties
51. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
52. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
53. Atmetus apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos apeliantei nepriteisiamos, tačiau išsprendžiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovei klausimas (CPK 93, 98 str.).
54. Atsakovė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 3 074,61 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pažymėtina, kad ši suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Nr. 1R-85 įsakymu patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (2015 m. kovo 20 d. redakcija) nurodytą maksimalią suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Be to, ši byla nėra sudėtinga ar didelės apimties, atsakovės atstovei bylos medžiaga jau buvo žinoma, nes ji atsakovę atstovavo ir pirmosios instancijos teisme, todėl ne visos atsakovės atstovės nurodomos laiko sąnaudos galėjo būti patirtos. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais atsakovei iš ieškovės priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą mažina iki 1500 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Webstrum“, juridinio asmens kodas 305172380, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Jt finance“, juridinio asmens kodas 305660853, naudai 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.