Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-407-357/2021

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-06-14
Bylos Nr.: e2A-407-357/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-29-3-01217-2017-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Burbulienė, Rasa Bartašienė, Egidijus Mockevičius
Ieškovas: Z. B., M. B., S. B.
Atsakovas: V. B., M. B.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-407-357/2020Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01217-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.4.4.1; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

šiaulių apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 14 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Danutės Burbulienės ir Egidijaus Mockevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių Z. B. ir M. B. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. B. teisių perėmėjų ieškovių Z. B. ir M. B. ieškinį atsakovei V. B. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovės M. B. priešieškinį ieškovui S. B., jo teisių perėmėjoms ieškovėms Z. B. ir M. B., dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovės Z. B. ir M. B. patikslintu ieškiniu prašo atidalinti ieškoves Z. B. ir M. B. iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakove V. B. bei joms priteisti: gyvenamajame name, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 11,93 m ploto katilinę (žymėjimas padalijimo plane R-1) bei 13,95 m ploto sandėlį (žymėjimas padalijimo plane R-5) rūsyje; 3,49 m ploto koridorių (žymėjimas padalijimo plane 1-1), 15,75 m ploto kambarį (žymėjimas padalijimo plane 1-2), 9,84 m ploto verandą (žymėjimas padalijimo plane 1-3), 18,97 m ploto kambarį (žymėjimas padalijimo plane 1-2 2 4), 10,61 m ploto virtuvę (žymėjimas padalijimo plane 1-5), 3,47 m ploto tualetą (žymėjimas padalijimo plane 1-7) bei 6,06 m ploto kambarį (žymėjimas padalijimo plane 1-8) pirmame aukšte; ūkiniame pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 10,61 m ploto sandėlį (žymėjimas padalijimo plane 1-2); 12,12 m ploto garažą (žymėjimas padalijimo plane 1-1), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); iš kiemo statinių (šulinio, kiemo aikštelės, tvoros), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), šulinį bei į jų sklypą patenkančias kiemo aikštelės ir tvoros dalis; bendro 0,1943 ha ploto sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), joms tenkančia ankstesnio ieškovo S. B. dalį pagal UAB „Green Energy Studio“ parengtą atidalijimo projektą, esantį žemėtvarkos sistemoje (duomenys neskelbtini). Atsakovei V. B., atidalijus ieškoves Z. B. ir M. B. iš bendrosios dalinės su ja nuosavybės, priteisti: gyvenamajame name, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 3,40 m ploto sandėlį (žymėjimas padalijimo plane R-2), 11,43 m ploto sandėlį (žymėjimas padalijimo plane R-3) ir 13,34 m ploto sandėlį (žymėjimas padalijimo plane R- 4) rūsyje; 1,88 m ploto koridorių - laiptinę (žymėjimas padalijimo plane 1-6) pirmame aukšte; 4,02 m ploto koridorių - laiptinę (žymėjimas padalijimo plane 2-1), 9,03 m ploto kambarį (žymėjimas padalijimo plane 2-2), 15,66 m ploto kambarį (žymėjimas padalijimo plane 2-3), 10,33 m ploto kambarį (žymėjimas padalijimo plane 2-4), 19,56 m ploto kambarį (žymėjimas padalijimo plane 2-5), 10,52 m ploto virtuvę (žymėjimas padalijimo plane 2-6) ir 2,44 m ploto sanitarinį mazgą (žymėjimas padalijimo plane 2-7) antrame aukšte; be to, 9,78 m ploto neįrengtą pastogę (žymėjimas padalijimo plane P-1); ūkiniame pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 10,61 m ploto sandėlį (žymėjimas padalijimo plane 2-1); 12,22 m ploto garažą (žymėjimas padalijimo plane 2-2), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); iš kiemo statinių (šulinio, kiemo aikštelės, tvoros), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), į jos sklypą patenkančias kiemo aikštelės, įvažiavimo ir tvoros dalis; bendro 0,1943 ha ploto sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), jai tenkančią dalį pagal UAB „Green Energy Studio“ parengtą atidalijimo projektą, esantį žemėtvarkos sistemoje (duomenys neskelbtini). Ieškovėms Z. B. ir M. B. bei atsakovei V. B., atidalijus jas iš bendrosios dalinės nuosavybės, gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rūsyje esantį 4,76 m ploto koridorių (žymėjimas padalijimo plane R-2), palikti naudotis bendrai; po ieškovėms ir atsakovei bendros dalinės nuosavybės teise priklausančiu gyvenamuoju namu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), bei prie šio gyvenamojo namo, ieškovėms tenkančioje žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalyje atsakovei nustatyti 1 m ploto neatlygintiną servitutą; taip pat nustatyti 1 m ploto neatlygintiną servitutą prie šio gyvenamojo namo ieškovėms atsakovei tenkančioje žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalyje; tiek ieškovėms, tiek atsakovei tenkančiose žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalyse, kiemo pusėje, nustatyti neatlygintinus servitutus, sudarant galimybę tiek ieškovėms, tiek atsakovei per bendrą joms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įėjimą patekti į rūsio patalpas; ieškovėms tenkančioje žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalyje, kiemo pusėje, nustatyti neatlygintiną servitutą šuliniui, sudarant galimybę atsakovei nevaržomai pateikti prie šulinio ir neatlygintinai juo naudotis; po ieškovėms nuosavybės teise tenkančio garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei prie šio garažo, ieškovėms tenkančioje žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalyje atsakovei nustatyti taip pat 1 m ploto neatlygintiną servitutą; po ieškovėms bei atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), taip pat po atsakovei nuosavybės teise tenkančio ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atsakovei tenkančioje žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalyje ir 1 m aplink įvardintus pastatus ieškovėms nustatyti neatlygintiną servitutą. Atidalijus ieškoves iš bendrosios dalinės nuosavybės su: ieškovės savo lėšomis per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įpareigotinos atsijungti nuo bendros šildymo sistemos, panaikinant jų patalpose esančius šildymo įrenginius (radiatorius, karšto vandens ruošimo boilerį), tačiau paliekant cirkuliacinius vamzdžius, kad sistema galėtų funkcionuoti, o pertvarkytą sistemą paliekant atsakovei, kuri, jei planuoja ir toliau naudotis kietu kuro katilu, per 36 mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo įpareigojama persikelti jį į savo patalpas, o ieškovės įpareigotinos įsirengti savo patalpose šildymo sistemą savo patalpoms šildyti savo lėšomis; per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atsakovė įpareigotina savo lėšomis atlaisvinti ieškovėms nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jos naudojamą patalpą, o ieškovės per 3 mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo įsipareigoja užmūryti įėjimą iš šios patalpos į atsakovės ūkinį pastatą, taip pat ieškovės savo lėšomis įpareigotinos užmūryti gyvenamo namo rūsyje, sandėlyje (žymėjimas projekte R-3) esantį liuką (angą), bei gyvenamo pirmame aukšte esančią durų angą, kuri yra tarp koridoriaus-laiptinės (žymėjimas projekte 1-6) ir virtuvės (žymėjimas projekte1-5); per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovė įpareigotina savo lėšomis pertvarkyti savo laistymo sistemą taip, kad ieškovių sklype neliktų antžeminių sistemos elementų (sistemos siurblys turi būti įleistas į žemę taip, kad nebūtų iškilęs virš kiemo aikštelės grindinio bei patikimai uždengtas); per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ieškovės įpareigotinos savo lėšomis įsirengti atskirą įvažiavimą, taip užtikrinant kiekvienam savininkui galimybę patekti į jam priklausantį sklypą bei pastatus, o atsakovė, kol bus įrengtas šis įvažiavimas, įpareigotina netrukdyti ieškovėms bei jų šeimų nariams naudotis esamu įvažiavimu; po teismo sprendimo įsiteisėjimo atsakovė įpareigotina suteikti galimybę, esat poreikiui, ieškovėms patekti į savo rūsio patalpą R-2 bei ant gyvenamo namo stogo, kad išvalyti kamino, ventiliacijos sistemas; po teismo sprendimo įsiteisėjimo ventiliacijos ir kamino sistemos lieka bendro naudojimo, tačiau atsakovės naudojimui lieka bendro šildymo sistemos kamino kanalas, už kurio naudojimą ir priežiūrą po atidalijimo lieka atsakinga tik atsakovė; po teismo sprendimo įsiteisėjimo vandentiekio ir kanalizacijos sistemos, esančios gyvenamajame name, turės likti taip, kaip yra iki šiol, t. y. ieškovės paliks savo rūsyje atsakovės vandentiekio vamzdį ir per gyvenamojo namo pirmą aukštą einantį kanalizacijos vamzdį, o atsakovė turės palikti per jos rūsį einančius ieškovių kanalizacijos įvadą ir vamzdynus; priteisti iš atsakovės ieškovėms visas su šios bylos nagrinėjimu jų, taip pat ieškovo S. B., patirtas bylinėjimosi išlaidas; atsakovės V. B. šioje byloje pareikštą priešieškinį atmesti.

2. Atsakovė V. B. patikslintu priešieškiniu prašo atidalinti atsakovei V. B. priklausančią ½ dalį nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės su ieškovėmis Z. B. ir M. B. pagal L. N. individualios įmonės parengtą „Vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) padalijimo į du turtinius vienetus-butus projektas“, be ieškovių Z. B. ir M. B. sutikimo ir priteisti: V. B.: gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte: koridorių-laiptinę, projekte žymimą 1-6, 1,88 kv. m.; antrame aukšte: koridorių-laiptinę, projekte žymimą 1-9, 4,02 kv. m., kambarį, projekte žymimą 1-10, 9,03 kv. m., kambarį, projekte žymimą 1-11, 15,66 kv. m., verandą, projekte žymimą 1-12, 10,33 kv. m., kambarį, projekte žymimą 1-13, 19,56 kv. m., virtuvę, projekte žymimą 1-14, 10,52 kv. m., tualetą, projekte žymimą 1-15, 2,44 kv. m.; rūsyje: sandėlį, projekte žymimą R-2, 3, 40 kv. m., sandėlį, projekte žymimą R-3, 11,43 kv. m., sandėlį, projekte žymimą R-4, 13,34 kv. m.; pastogėje: neįrengtą pastogę, projekte žymimą 1-16, 9,78 kv. m., iš viso: 111,39 kv. m.; V. B. garažą, projekte žymimą 1-8, 12,22 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); V. B. ūkinį pastatą-sandėlį, projekte žymimą 1-7, 10,61 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atidalinti ieškovėms Z. B. ir M. B. priklausančią ½ dalį nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakove V. B. pagal L. N. individualios įmonės parengtą „Vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) padalijimo į du turtinius vienetus-butus projektas“, be ieškovių Z. B. ir M. B. sutikimo ir priteisti: Z. B. ir M. B.: gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte: koridorių, projekte žymimą 1-1, 3,49 kv. m., kambarį, projekte žymimą 1-2, 15,75 kv. m., verandą, projekte žymimą 1-3, 9,84 kv. m., kambarį, projekte žymimą 1-4, 18,97 kv. m., virtuvę, projekte žymimą 1- 5, 10,61 kv. m., tualetą, projekte žymimą 1-7, 3,47 kv. m., kambarį, projekte žymimą 1-8, 6,06 kv. m.; rūsyje: sandėlį, projekte žymimą R-5, 13,95 kv. m., iš viso: 82,14 kv. m.; Z. B. ir M. B. garažą, projekte žymimą 1-5, 12,12 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Z. B. ir M. B. ūkinį pastatą-sandėlį, projekte žymimą 1-6, 10,61 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovėms Z. B., M. B. ir atsakovei V. B. gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rūsyje: katilinę, projekte žymimą R-l, 17,08 kv. m., palikti bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ieškovėms Z. B., M. B. ir atsakovei V. B. palikti bendrosios nuosavybės teise esamą šildymo sistemą, ventiliacijos sistemą ir visus jo elementus (kieto kuro katilą, vamzdžius, kaminą ir visus jo kanalus). Ieškovėms Z. B., M. B. ir atsakovei V. B. palikti bendrosios dalinės nuosavybės teise nuotekų šalinimo, vandens tiekimo sistemas (išskyrus apskaitos prietaisus). Nustatyti, kad pagal architektės R. K. parengtą „Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas“ turi būti vykdomas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), formavimas ar pertvarkymas ir pagal šį projektą priteisti: V. B. žemės sklypą, žemės sklypų formavimo projekto sprendinių brėžinyje žymimą Nr. 2, 0,0734 ha (735 m²) ploto; Z. B. ir M. B. žemės sklypą, žemės sklypų formavimo projekto sprendinių brėžinyje žymimą Nr. 3, 0,0734 ha (735 m²) ploto. Atsakovei V. B. ir ieškovėms Z. B., M. B. žemės sklypą, žemės sklypų formavimo projekto sprendinių brėžinyje žymimą Nr. 1, 0,0474 ha (473 m²) ploto, palikti bendrosios dalinės nuosavybės teise. Atsakovei V. B. ir ieškovėms Z. B., M. B. šulinį, esantį žemės sklype, žemės sklypų formavimo projekto sprendinių brėžinyje žymimą Nr. 1, palikti bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pripažinti atsakovei V. B. teisę be atskiro ieškovių ir/ar jų teisių/pareigų perėmėjo sutikimo statyti naują koridorių- laiptinę, kaip numatyta L. N. individualios įmonės parengtame projekte. Įpareigoti ieškoves Z. B. ir M. B. kompensuoti atsakovei V. B. visas jos patirtas išlaidas už projektavimo darbus - 1075,01 Eur. Priteisti atsakovei V. B. iš ieškovių Z. B. ir M. B. visas turėtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2021 m. vasario 19 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priešieškinį patenkino visiškai. Atidalino atsakovei V. B. priklausančią ½ dalį nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės su ieškovėmis Z. B. ir M. B. pagal L. N. individualios įmonės parengtą „Vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) padalinimo į du turtinius vienetus – butus projektą“, be ieškovių sutikimo ir priteisė: V. B.: gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte: koridorių – laiptinę, projekte žymimą 1-6 (1,88 kv. m.); antrame aukšte: koridorių-laiptinę, projekte žymimą 1-9 (4,02 kv. m.); kambarį, projekte žymimą 1-10 (9,03 kv. m.); kambarį, projekte žymimą 1-11 (15,66 kv. m.); verandą, projekte žymimą 1-12 (10,33 kv. m.), kambarį, projekte žymimą 1-13 (19,56 kv. m.); virtuvę, projekte žymimą 1-14 1(10,52 kv. m); tualetą, projekte žymimą 1-15 (2,44 kv. m.); rūsyje: sandėlį, projekte žymimą R-2 (3,40 kv. m.), sandėlį, projekte žymimą R-3 (11,43 kv. m.), sandėlį, projekte žymimą R-4 (13,34 kv. m.); pastogėje: neįrengtą pastogę, projekte žymimą 1-16 (9,78 kv. m.), iš viso: 111,39 kv. m.; V. B.: garažą, projekte žymimą 1-8 (12,22 kv. m.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); V. B.: ūkinį pastatą-sandėlį, projekte žymimą 1-7 (10,61 kv. m.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atidalino ieškovėms Z. B. ir M. B. priklausančią ½ dalį nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakove V. B. pagal L. N. individualios įmonės parengtą „Vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) padalinimo į du turtinius vienetus – butus projektą“, be ieškovių sutikimo ir priteisė: Z. B. ir M. B.: gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte: koridorių, projekte žymimą 1-1 (3,49 kv. m), kambarį, projekte žymimą 1-2 (15,75 kv. m), verandą, projekte žymimą 1-3 (9,84 kv. m.), kambarį, projekte žymimą 1-4 (18,97 kv. m.), virtuvę, projekte žymimą 1-5 (10,61 kv. m.), tualetą, projekte žymimą 1-7 (3,47 kv. m.), kambarį, projekte žymimą 1-8 (6,06 kv. m); rūsyje: sandėlį, projekte žymimą R-5 (13,95 kv. m.), iš viso: 82,14 kv. m.; Z. B. ir M. B.: garažą, projekte žymimą 1-5 (12,12 kv. m.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Z. B. ir M. B.: ūkinį pastatą-sandėlį, projekte žymimą 1-6 (10,61 kv. m.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatė, kad ieškovėms Z. B., M. B. ir atsakovei V. B. gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rūsyje esanti katilinė, projekte žymima R-l (17,08 kv. m.), lieka bendrosios dalinės nuosavybės teise. Nustatė, kad ieškovėms Z. B., M. B. ir atsakovei V. B., gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esama šildymo sistema, ventiliacijos sistema ir visi jos elementai (kieto kuro katilas, vamzdžiai, kaminas ir visi jo kanalai), nuotekų šalinimo, vandens tiekimo sistemos (išskyrus apskaitos prietaisus) lieka bendrosios dalinės nuosavybės teise. Nustatė, kad ieškovėms Z. B., M. B. ir atsakovei V. B., nuotekų šalinimo, vandens tiekimo sistemos (išskyrus apskaitos prietaisus) lieka bendrosios dalinės nuosavybės teise. Nustatė, kad pagal architektės R. K. parengtą „Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą“ turi būti vykdomas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), formavimas ar pertvarkymas ir pagal šį projektą priteisė: V. B.: žemės sklypą, žemės sklypų formavimo projekto sprendinių brėžinyje žymimą Nr. 2, 0,0734 ha (735 kv. m.) ploto; Z. B. ir M. B.: žemės sklypą, žemės sklypų formavimo projekto sprendinių brėžinyje žymimą Nr. 3, 0,0734 ha (735 kv. m.) ploto. Nustatė, kad ieškovėms Z. B., M. B. ir atsakovei V. B. žemės sklypas, žemės sklypų formavimo projekto sprendinių brėžinyje žymimas Nr. 1, 0,0474 ha (473 kv. m.) ploto, lieka bendrosios dalinės nuosavybės teise. Nustatė, kad ieškovėms Z. B., M. B. ir atsakovei V. B. šulinys, esantis žemės sklype žemės sklypų formavimo projekto sprendinių brėžinyje žymimas Nr. 1, lieka bendrosios dalinės nuosavybės teise. Įpareigojo V. B. per 3 mėnesius nuo teismo įsiteisėjimo savo lėšomis atlaisvinti Z. B. ir M. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jos naudojamą patalpą. Įpareigojo Z. B. ir M. B. per 3 mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo, pagal architektės R. P. parengtą „Vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) padalinimo į dvi patalpas/butus schemą“, užmūryti gyvenamojo namo rūsyje, sandėlyje (žymėjimas schemoje R-3) esantį liuką (angą), bei gyvenamojo namo pirmame aukšte esančią durų angą, kuri yra tarp koridoriaus-laiptinės (žymėjimas schemoje 1-6) ir virtuvės (žymėjimas schemoje 1-5). Priteisė iš ieškovių Z. B. ir M. B. atsakovės V. B. naudai po 3378,36 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kiekvienos. Atsakovės V. B. priešieškinio 2.9 punkto reikalavimo dėl laiptinės naujo koridoriaus – laiptinės statybos atsisakymą priėmė ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukė. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.

4. Teismas nurodė, kad ieškovės 2018 m. birželio 25 d. pateikė Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje galutinį Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriam Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pritarė su sąlyga, kad bus gautas kito bendraturčio raštiškas pritarimas arba teismo sprendimas. Ieškovių pateiktame projekte numatyti 6 servitutai. Teismas pastebėjo, jog minėto projekto padalinimo schemoje matyti, kad žemės sklypai dalijami netaisyklingomis formomis, laužytomis linijomis, turinčiomis daug kampų, stengiantis apibrėžti nuosavybės teise priklausančius pastatus; sklypui Nr. 2 paliekama siaura įvažiavimo juosta, besitęsianti iki sklypo ribos, tuomet sklypas sukasi aplink ieškovėms nuosavybės teise priklausantį ūkinį pastatą bei bandoma suformuoti dalį stačiakampio sklypo formos. Teismas, vertindamas ieškovių pateikto žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, iš esmės sutiko tiek su Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus anksčiau pateikta išvada, tiek su atsakovės nuomone, kad ieškovių formuojami žemės sklypai nėra racionalūs, savo konfigūracija netinkami eksploatuoti pagal paskirtį, kadangi formuojami žemės sklypai yra netaisyklingos formos, laužytomis linijomis, rengiant jų atidalijimo projektus visiškai nesivadovauta visuotinai priimtomis bei siekiamomis atidalinti žemės sklypų formavimo formomis, t. y. kad formuojami sklypai būtų kuo artimesnės stačiakampio arba kvadrato formos. Tuo tarpu šiuo atveju, formuojami sklypai yra ypač laužytomis linijomis, juose daug kampų, taip suformuotuose sklypuose ypač sudėtinga įgyvendinti žemės sklypams priskirtą naudojimo pobūdį – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybą. Sutiko su atsakove, kad sklypui Nr. 2 atitenkanti dalis nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki sklypo kraštinės tinkama tik pravažiavimui, t. y. patekimui į didžiąją formuojamo sklypo dalį, kadangi minėtoje dalyje sklypas Nr. 2 formuojamas labai siauras, ištęstas, šioje dalyje taip pat numatomi papildomi servitutai aplink pastatus, kurie siekia 1 metrą, todėl minėtoje sklypo dalyje iš esmės nėra įmanoma racionali ir praktiška sklypo realizacija. Pažymėjo, jog dėl minėtos formuojamos ypač siauros sklypo dalies, pats formuojamo sklypo Nr. 2 naudingumas ypač sumažėja, dėl tokių sprendinių atsakovei formuojama teritorija iš esmės sumažėja, kadangi lyginant abu formuojamus sklypus, akivaizdžiai matyti, jog sklypu Nr. 1 galima pilnai naudotis pagal paskirtį, jame nėra formuojamos siauros sklypo juostos, kurios apsunkintų sklypo naudingo ploto eksploatavimą. Teismas sprendė, kad atsakovės priešieškiniu siūlomas turto atidalinimo variantas yra laikytinas racionaliu, sąžiningiau užtikrinančiu bendraturčių interesus bei nepažeidžiančiu nei vienos šalies teisių. Paminėjo, jog atsakovės pateiktas bendrosios dalinės nuosavybės projektas, skirtingai nuo ieškovių pateikto projekto, nepadaro neproporcingos žalos jokių daiktų paskirčiai, ieškovėms ir atsakovei po atidalijimo paliekami sklypai yra lygiaverčiai, juos šalys gali naudoti nekeičiant jų tiesioginio panaudojimo būdo ir paskirties, matyti, kad šių sklypų užstatymo galimybės yra labai panašios, o numatomi servitutai neapsunkina nei vienos iš šalių padėties, skirtingai nei ieškovių pateiktame atidalijimo projekte, jų nėra daug ir jie nelaikytini pertekliniais.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Apeliaciniu skundu ieškovės Z. B. ir M. B. prašo Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. vasario 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovių Z. B. ir M. B. ieškinį visiškai patenkinti, o atsakovės V. B. priešieškinį atmesti bei priteisti ieškovių naudai iš atsakovės visas jų šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Sprendimas šioje byloje yra priimtas netinkamai pritaikius materialinės teisės normas, reglamentuojančias atidalijamą iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 str. 2 d.), nes spręsdamas dėl žemės sklypo teisingo atidalijimo, teismas tinkamai neįvertino visų reikšmingų šios bylos konkrečios situacijos aplinkybių, todėl nepagrįstai nesuteikė prioriteto visiškam žemės sklypo atidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės. Nors ieškovės įrodė, jog jų pateiktas žemės sklypo atidalijimo variantas yra procedūriškai ir techniškai priimtinas, atitinka bendraturčių dalis, atidalijimu nebus padaryta neproporcinga žala žemės sklypo paskirčiai ir nepažeis kitų asmenų teisių, tačiau teismas vis tiek nepagrįstai paliko vieną žemės sklypo dalį šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise. Atidalijimas pagal atsakovės pateiktą žemės sklypo atidalijimo projektą yra iš esmės neteisingas, nes nepalengvina bendraturčių, kaip savininkų, teisių į daiktą turinį sudarančių teisių įgyvendinimo ir nepadeda išvengti ateityje galimų bendraturčių ginčų ir konfliktų.

5.2. Teismas neteisingai aiškino, jog duotuoju atidalijimo atveju žemės sklypai privalo būti formuojami vadovaujantis Žemės įstatymo ir Taisyklėmis. Taisyklėse nėra nustatytas reikalavimas, kad kitos paskirties žemės sklypai turi būti formuojami ir pertvarkomi taip, jog žemės sklypai būtų stačiakampio arba artimos stačiakampiui formos. Be to, spręsdamas, ar galimas visiškas žemės sklypo atidalijimas pagal ieškovės pateiktą atidalijimo projektą, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikoje atskleisto proporcingos (neproporcingos) žalos sąvokos turinio ir jos ypatumų suformuoto aiškinimo, ir nors spręsdamas dėl galimo atidalijimo natūra šioje byloje privalėjo vadovautis atidalijimu padaromos žalos proporcingumo daikto paskirčiai pagrindiniu kriterijumi, tačiau tinkamai šiuo kriterijumi nesivadovavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005).

5.3. Nors išanalizavęs ieškovių atidalijimo projektą ir jo aiškinamąjį raštą, teismas nustatė, jog atidalijus žemės sklypus pagal ieškovių atidalijimo projektą, tiek ieškovėms, tiek atsakovei atidalijamame žemės sklype išlieka galimybė statyti mažaaukščius gyvenamuosius namus, tačiau, kadangi šalia atsakovei atidalinto žemės sklypo Nr. 2 yra tik ieškovėms nuosavybės teise priklausantis ūkinis pastatas, nepagrįstai nusprendė, jog atsakovės galimybė statyti mažaaukščius gyvenamuosius namus atidalijame žemės sklype Nr. 2 yra ypač apsunkinta. Be to, iš byloje esančios topo nuotraukos teismas nustatė, jog gretutiniame žemės sklype, šalia atsakovei atitenkančio žemės sklypo ribos, taip pat stovi tretiesiems asmenims priklausantys pastatai, tačiau į šiuos duomenis, ieškovių atidalijimo projekte visiškai neatsižvelgta, nes projekte nurodyta, kad papildoma ugniasienė priešgaisriniam atstumui sumažinti reikalinga tik dėl ieškovėms priklausančio ūkinio pastato, nors teismo manymu, akivaizdu, jog atsakovei siekiant statyti pastatą, papildomi sprendimai taip pat būtų reikalingi ir dėl kaimyniniame sklype esančių pastatų. Teismas padarė nepagrįstą ir iš esmės neteisingą išvadą, jog ieškovių atidalijimo projekte suformuotas atsakovei atitenkantis žemės sklypas Nr. 2 dėl jam sukuriamų apsunkinimų nelaikytinas racionaliu, nes ir šiuo atveju daiktui taip pat akivaizdžiai padaroma neproporcinga žala. Ieškovių atidalijimo projekto rengėjas liudytojas V. M. teismo posėdžio metu paaiškino, jog atsakovei atidalijamame žemės sklype Nr. 2, įvertinus galimo statyti namo konstrukcijas, galima statyti 150 kv. m. mūrinį namą ir tam nereikia įrengti papildomų ugniasienių priešgaisriniam atstumui sumažinti, o papildomų ugniasienių priešgaisriniam atstumui sumažinti galimai reikėtų tik medinio namo statybai.

5.4. Kadangi atsakovė institucijų rašytiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių pagrįstumo proceso metu neginčijo ir įrodymų, kurie paneigtų jas, nepateikė, be to, neteigė ir neįrodinėjo, jog atidalijus žemės sklypą pagal ieškovių pateiktą projektą, ji iš esmės neturi galimybės statyti jokio mažaaukščio gyvenamojo namo, o teismas, analizuodamas ieškovių atidalijimo projektą, nustatė, jog galimybė statyti mažaaukščius gyvenamuosius namus išlieka abiejuose žemės sklypuose, todėl, nenustatęs, kad atsakovė atidalintame žemės sklype iš esmės neturi jokios galimybės statyti mažaaukštį gyvenamąjį namą, t. y. jog jai praktiškai nelieka žemės sklypo panaudojimo pagal paskirtį galimybės, neturėjo pagrįsto pagrindo daryti išvados, jog ieškovių atidalijimo projekte suformuotas žemės sklypas Nr. 2 dėl jam sukuriamų apsunkinimų nelaikytinas racionaliu, nes daiktui akivaizdžiai padaroma neproporcinga žala.

5.5. Ieškovių atidalijimo projekte ieškovėms prašomame atidalinti 0,0972 ha ploto žemės sklype Nr. 1 numatyti 6 servitutai, o atsakovei prašomame atidalinti 0,0971 ha ploto žemės sklype Nr. 2 numatyti 6 servitutai. Atsakovės atidalijimo projekte prašomame palikti bendrosios dalinės nuosavybės teise 0,0474 ha ploto žemės sklype Nr. 1 numatyti 3 servitutai. Ieškovėms prašomame atidalinti 0,0734 ha ploto sklype numatyti 3 servitutai, tuo tarpu atsakovei prašomame atidalinti 0,0734 ha ploto žemės sklype servitutų nenumatyta. Kadangi iš ieškovių atidalijimo projekto sprendinių matyti, jog tiek ieškovėms, tiek atsakovei atitenkantys žemės sklypų plotai yra gerokai didesni, negu jos atitenkantys žemės sklypai pagal atsakovės atidalijimo projektą, dėl to didesnio ploto žemės sklypuose objektyviai buvo būtina nustatyti didesnį kiekį servitutų. Be to, numatyti servitutai yra iš esmės vienodo turinio, nes kiekvienam savininkui - tiek ieškovėms, tiek atsakovei yra suteikta teisė naudotis svetimu nekilnojamuoju daiktu (tarnaujančiu daiktu), t. y. suteikta teisė naudotis pėsčiųjų taku; teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas; teisė naudojamus pastatus aptarnauti, remontuoti ir prižiūrėti. Tačiau kadangi teismas tinkamai neįvertino servituto ir bendrosios dalinės nuosavybės institutų santykio ir šių institutų ypatumų, t. y. kad servitutai savininkams suteikia ne tik konkrečias teises, bet ir nustato pareigą savininkui netrukdyti naudotis svetimu daiktu, tuo tarpu esant bendrai dalinei nuosavybei, šalims dėl naudojimosi būtina susitarti, todėl tinkamai neįvertinęs ieškovių atidalijimo projekto sprendiniuose numatytų servitutų kiekį ir turinį, sudarė atsakovei galimybę nusavinti bendro žemės sklypo dalį, padarius iš esmės nepagrįstą ir neteisingą išvadą, jog žemės sklypo dalies, dėl kurios naudojimosi ir priežiūros šalys nuolat konfliktuoja ir nesutaria, palikimas bendrosios dalinės nuosavybės teise sudarys galimybę išvengti ginčų kilimo ateityje nei visiškas žemės sklypo dalių atidalijimas, nustačius ieškovių atidalijimo projekte numatytus servitutus.

5.6. Ieškovių pateiktame atidalijimo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, jog gyvenamasis namas valdomas dvejų savininkų, todėl vienas patekimas į pirmą aukštą suformuotas iš ieškovėms atidalinti prašomo sklypo Nr. 1, o pateikimas į namo antrą aukštą suformuotas iš atsakovei atidalinti prašomo sklypo Nr. 2. Kiekvieno savininko žemės sklypo ribos suformuotos taip, kad kiekvienas atidalintų statinių savininkas savo valdomais pastatais galėtų naudotis savo žemės sklypo dalyje. Suformuoti trijų sklypų - vieno bendro naudojimo ir du atskirus žemės sklypus netikslinga, nes tokiu atveju viena žemės sklypo dalis šalims ir toliau paliekama bendrosios dalinės nuosavybės teise. Suformuotas atidalinti gyvenamasis namas lieka ieškovėms suformuotame žemės sklype Nr. 1, todėl ieškovės galės naudotis mažesne joms atitenkančio žemės sklypo Nr. 1 dalimi, o atsakovė galės naudotis visa jai atitenkančia žemės sklypo Nr. 2 dalimi (II tomas, psl. 194). Kadangi teismas pripažino, jog atidalijant gyvenamojo namo patalpas, turi būti suformuojamas žemės sklypas, reikalingas eksploatuoti patį gyvenamąjį namą, kurio nuosavybė išliks kelių savininkų, ieškovių atidalijimo projekte numatyta galimybė atidalinti žemės sklypo dalį Nr. 1 iš bendrosios dalinės nuosavybės kartu su gyvenamojo namo atidalijimu, todėl akivaizdu, jog gyvenamajam namui eksploatuoti reikalingas žemės sklypas gali funkcionuoti kaip atskiras daiktas, nes projekte numatytais servitutais abiem savininkams suteikta teisė atidalinto gyvenamojo namo pastatą aptarnauti, remontuoti ir prižiūrėti, todėl akivaizdu, jog palyginęs šalių atidalijimo projektus, teismas neturėjo jokio pagrindo daryti išvados, esą atsakovės atidalijimo projekto variantas, kai žemės sklypas atidalijamas, suformuojant tris atskirus žemės sklypus ir po statiniais paliekant bendrosios dalinės nuosavybės žemės sklypą racionaliau, negu ieškovių atidalijimo projekte pateiktas visiško žemės sklypo atidalijimo variantas, žemės atidalijimo klausimą išsprendžia racionaliau, nepadaro neproporcingos žalos daiktams ir jų paskirčiai, sąžiningiau užtikrina bendraturčių interesus bei nepažeidžiančia nei vienos šalies teisių.

5.7. Ieškovės prašė atsižvelgti į tai, jog jos prašo atidalinti prie (duomenys neskelbtini) gatvės esančią žemės sklypo dalį Nr. 1 būtent todėl, kad šia žemės sklypo dalimi, kurioje yra jų įveistas sodas su daugiamečiais augalais ir susiformuotomis laisvalaikio erdvėmis, jos naudojosi nuo pat 1975 metų. Be to, pažymėjo, jog buvę sklypo bendrasavininkiai 1994 m. gruodžio 5 d. taip pat buvo sudarę notarinę sutartį dėl sklypo naudojimosi tvarkos, o joje susitarė, kad ieškovių pusė naudojasi sklypo dalimi prie (duomenys neskelbtini) gatvės, o kitas bendraturtis naudojasi giliau kieme esančia žemės sklypo dalimi.

5.8. Pagrindinis ginčas šioje byloje kilo dėl gyvenamojo namo rūsio patalpos - katilinės ir namo inžinerinių sistemų atidalijimo. Nors atsakovė, ginčydama ieškovių reikalavimus nurodė, kad ieškovių reikalavimas techniškai neįgyvendinamas, kieto kuro katilas yra primūrytas tiek prie sienos, tiek ir prie grindų, todėl reikalaujant jos jį perkelti, reikėtų katilą išdraskyti, juolab, kad jis yra senas ir nuo tokio ardymo sugriūtų, sistema funkcionuoja tik šildant kartu pirmo ir antro aukšto patalpas, todėl net ir perkėlus kieto kuro katilą, cirkuliaciniai vamzdžiai eina per pirmąjį aukštą, todėl jų neperkėlus, atsakovė savo sąskaita šildytų ir ieškovių patalpas, tačiau duomenų, kurie pagrįstų šių jos teiginių pagrįstumą nepateikė.

5.9. Kad statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose būtų nustatyta, jog siekiant gyvenamojo namo patalpų atidalijimo turi būti parengti projektai, kasacinio teismo praktikoje nėra nurodyta. Teismas turėjo nurodyti, kokie konkrečiai teisės aktai reglamentuoja buto šilumos įrenginių atjungimo procedūra.

5.10. Tenkindamas atsakovės priešieškinį, teismas pažeidė proporcingumo principą, nes netolygiai tarp šalių paskirstė atidalijamo gyvenamojo namo plotus - ieškovėms paliko 82,14 m, tuo tarpu atsakovei paliko 111,38 m atidalintų patalpų, o tai reiškia, jog atsakovei nepagrįstai paliktas net 29,24 m didesnis atidalintų patalpų plotas. Teismas neproporcingai atidalino ir rūsio patalpas, atsakovei palikęs 35 procentais didesnę atidalintų rūsio patalpų ploto dalį nei ieškovėms. Todėl akivaizdu, jog priimtu skundžiamu sprendimu teismas nepagrįstai ir neteisėtai sudarė galimybę atsakovei nusavinti ne tik ieškovių naudotą žemės sklypo dalį, bet taip pat ir laiptinę, palėpę ir neproporcingai padalintas rūsio patalpas. Be to, nežiūrint to, jog atsakovei atidalino net 35 procentais didesnę gyvenamojo namo minėtų patalpų dalį, o apie 24 procentais didesnę žemės sklypo dalį paliko bendrosios dalinės nuosavybės teise šalims, tačiau piniginės kompensacijos klausimo teismas net nesvarstė. Kadangi teismas netinkamai taikė CK 4.80 straipsnio 2 dalies normą, todėl akivaizdu, jog toks atidalijimas neatitinka bendraturčių teisių ir interesų proporcingumo principo.

5.11. Siekdamos visiško gyvenamojo namo patalpų atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovės norėjo įsirengti atskirą šildymo sistemą, būtent todėl sutiko laiptinę ir palėpę perleisti atsakovės nuosavybėn, nes ieškovėms šios patalpos, įsirengus atskirą šildymo sistemą, tampa nereikalingos. Tačiau po skundžiamo sprendimo įsiteisėjimo, nors šalys ir toliau naudosis bendra šildymo sistema, tačiau ieškovės nebeturės teisės patekti į atsakovei atitekusią po atidalijimo laiptinę ir palėpę, nors šios patalpos yra būtinos ir reikalingos šildymo sistemos inžinerinių tinklų eksploatavimui (kamino valymas - patekimas nuo stogo, atviro tipo centrinės šildymo sistemos užpildymas aukščiausiame taške palėpėje). Todėl akivaizdu, jog toks skundžiamas sprendimas ne tik nepašalina konfliktų ir ginčų kilimo ateityje galimybės, o priešingai, dar labiau ją didina.

Atsiliepimas

6. Atsakovė V. B. pateiktu atsiliepimu prašo ieškovių apeliacinį skundą atmesti ir iš ieškovių atsakovės naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

6.1. Teismas nustatė, kad ieškovių formuojami žemės sklypai nėra racionalūs, savo konfigūracija netinkami eksploatuoti pagal paskirtį. Tokią išvadą teismas padarė ištyręs visus įrodymus, ne tik Mažeikių rajono savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyriaus raštus bei atsakovės nuomonę.

6.2. Nei Mažeikių rajono savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyrius, nei nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM teritorinis padalinys nesprendžia, ar projektas atitinka bendraturčių interesus, ar nepadaro žalos atidalijamam turtui, ar tai geriausias sklypo atidalijimo variantas, ar sklypai yra lygiaverčiai, nes šiuos klausimus sprendžia tik teismas, vertindamas projektus bei kitus byloje esančius įrodymus.

6.3. Savo apeliaciniame skunde ieškovės teigia, kad pagal Taisykles, tik žemės ūkio paskirties sklypai turi būti formuojami ir pertvarkomi taip, kad žemės sklypai būtų stačiakampio arba artimos stačiakampiui formos, jose nenustatytas reikalavimas, kad kitos paskirties žemės sklypai turi būti formuojami ir pertvarkomi taip, jog žemės sklypai būtų stačiakampio arba artimos stačiakampiui formos. Tačiau ieškovės aiškina šią normą siaurinamai, nors ji turėtų būti aiškinama plečiamai, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą. „Racionalių ribų žemės sklypas“- tai taisyklingų formų (artimos stačiakampiui ar kvadratui formos) žemės sklypas, kurį galima naudoti pagal žemės naudojimo paskirtį ir būdą.

6.4. Sklypas Nr. 2 yra netinkamos konfigūracijos, nes netinkamas naudoti pagal paskirtį ir naudojimo būdą. Sklype Nr. 2 statyti statinį neįmanoma dėl priešgaisrinių saugos atstumų reikalavimų. Byloje pateikta architektės R. K. schema, kurioje pavaizduotas maksimalus galimas užstatymo plotas (T II 118 psl., T II 175 psl.). Iš šios schemos akivaizdžiai matyti, kad maksimalus galimas užstatymo plotas sklype Nr. 2 yra 72,45 kv. m, skaičiuojant nuo išorinių pastato sienų, tačiau vidinis pastato plotas dar mažesnis, nes minusuojamas ir išorinių sienų storis- apie 45 cm. Pastatas galėtų būti tik 4,61 m pločio ir 15, 68 m ilgio. Vadinasi, esant tokiai užstatymo galimybei, tiksliau jos nesant, žemės sklypo Nr. 2 naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis neatitiktų realybės. Kadangi sklype Nr. 2 nėra gyvenamojo namo, todėl atsižvelgiant į sklypo naudojimo būdą ir pobūdį, tokia galimybė turi likti. V. M. neatsižvelgė į priešgaisrinių saugos atstumų reikalavimus. Projekte nesilaikoma priešgaisrinių atstumų, Minimalus atstumas - 6 m, tačiau gyvenamiesiems namams ir kitiems statiniams taikomas atstumas - 8 m arba 10 m. Tai patvirtino ir liudytoja R. K., teikdama parodymus teisme. Schemoje ugniasienė pavaizduota tik apie ūkinį pastatą, kuris nuosavybės teise priklauso ieškovėms, visai nekreipiant dėmesio į gretimus sklypus (kaimyninius žemės sklypus). Pietinėje ir vakarinėje sklypo Nr. 2 ribose, sklypas ribojasi su kaimyniniais žemės sklypais, kuriuose yra pastatai. Šių pastatų sienos ribojasi su sklypo ribomis. Taigi, ir ugniasienės pastatymas neišspręstų priešgaisrinių atstumų reikalavimų problemos. Be to, ugniasienių statymas - tai dar vienas neproporcingas atsakovės nuosavybės naudojimo apsunkinimas.

6.5. Ypač svarbus aspektas, į kurį atkreipė dėmesį ir pirmosios instancijos teismas, kad šiuo metu atsakovė turi dalį žemės sklypo po gyvenamuoju namu, o po atidalijimo pagal ieškovių projektą ji prarastų dabar turimą žemės nuosavybę po gyvenamuoju namu ir jai būtų nustatytas servitutas. Toks žemės sklypo praradimas vertintinas kaip nuosavybės atėmimas ar nusavinimas, kuris prieštarauja Konstitucijai. Atidalijimas pagal ieškovių projektą yra nelygiavertis ir pinigine išraiška, nes butas, kurio savininkui nepriklauso nuosavybės teisė į žemės sklypą po juo - žymiai mažesnės vertės. Tokio buto vertė krenta 20-30 proc. Toks atidalijimo būdas, kai iš bendraturtės atsakovės atimamas šulinys bei 1/2 žemės sklypo po gyvenamuoju namu, suteikiant tik servitutą naudotis šuliniu bei servitutą po gyvenamuoju namu, nėra priimtinas atidalijimo būdas, nes pažeidžia pagrindines atsakovės teises - nuosavybės teisę. Žymiai didesni konfliktai gali kilti ne dabar, bet ateityje, jeigu būtų nustatyti pertekliniai servitutai, kurių neaiškus ne tik turinys, bet ir pareigų prižiūrėti juos apimtis, bei atimta galimybė atsakovei savo nuožiūra naudoti žemės sklypą pagal naudojimo paskirtį ir būdą, atimta žemės sklypo dalis po gyvenamuoju namu.

6.6. Šiuo atveju visiškas atidalijimas neįmanomas, tą patvirtino liudytojos R. K. parodymai 2020 m. lapkričio 18 d. teismo posėdyje. Ieškovės pernelyg sureikšmino naudojimosi patalpomis ir žemės sklypu tvarką, nes jos buvimas savaime nereiškia, kad sprendžiant dėl atidalijimo nuo naudojimosi tvarkos negalima nukrypti. Po naudojimosi tvarkos nustatymo buvo registruotas ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kuris registruotas 2016 m. tik vieno savininko (S. B.) vardu. Šiuo metu žemės sklypas po ūkiniu pastatu po ½ dalį priklauso bendraturčiams. Pagal ieškovių projektą žemė po šiuo ūkiniu pastatu priklausytų tik ieškovėms, todėl ūkinis pastatas užima dalį sklypo ir įsiterpia į sklypą, dėl ko to žemės sklypo konfigūracija tapo netinkama naudoti atsakovei pagal paskirtį. Dėl šio ūkinio pastato atsakovė negali statyti jokių statinių, tinkamai naudoti sklypą pagal paskirtį ir jo naudojimo būdą.

Atsiliepimas

6.7. Atsakovė sutinka su ieškovių teiginiu, kad šildymo sistema yra pasenusi, tačiau visiškai nesutinka su reikalavimu atidalinti šildymo sistemą iš bendrosios dalinės nuosavybės vien jau todėl, kad nežino kokiu būdu ieškovės planuoja atidalinti šildymo sistemą ir (ar) kaip ją ruošiasi rekonstruoti. Šis klausimas buvo sprendžiamas visą bylos nagrinėjimo laiką (apie keturis metus), tačiau atsakovei taip ir nepavyko sužinoti ieškovių ketinimo. Nors ieškovės nurodo, kad jos įsirengtų savo patalpose šildymo sistemą, tačiau nenurodo kokia tai būtų sistema.

6.8. Atsižvelgiant į tai, kad šildymo sistema negali būti atidalinta, negali būti pakeistas ir rūsio (bendro daikto) teisinis režimas.

6.9. Ieškovėms ir atsakovei atitenka tos turto dalys, kurios buvo naudojamos iki šiol. Nors kiekvienam bendraturčiui priklauso 1/2 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovėms tenka didesnė naudingo ploto dalis. Ieškovėms tenka 68,19 kv. m. naudingo ploto, o atsakovei 83,22 kv. m. bendro ploto (kartu su neįrengta palėpe). Išminusavus atsakovei atitenkantį koridorių-laiptinę pirmame aukšte 1,88 kv. m ir antrame aukšte koridorių-laiptinę 4,02 kv. m, atsakovei atitenka 77,32 kv. m bendro ploto, nes į bendrą plotą neįskaitomas uždarų laiptinių ir uždarų laiptinių aikštelių plotai. Atsakovė gyvena antrame aukšte ir laiptais turi patekti į savo gyvenamas patalpas, skirtingai nei ieškovės. Bet kuriuo atveju visada naudingesnė padėtis skaičiuojant ploto dalis yra tam asmeniui, kuris gyvena pirmame aukšte, nes neskaičiuojamas laiptų plotas. Be to, atsakovei atitenkanti neįrengta pastogė yra virš atsakovei atitenkančio pastato dalies, t. y. virš antro aukšto, todėl patekti į pastogę galima tik iš koridoriaus- laiptinės. Kadangi šis koridorius-laiptinė atitenka atsakovei, kitų galimybių patekti į pastogę nėra. Be to, pastogė neįrengta, joje susikaupusios dar nuo namo statybos laikų šiukšlės, statybinės atliekos, kurias būtina pašalinti. Pastogę būtina išvalyti, bent jau minimaliai suremontuoti. Todėl tokia pastogė nelaikytina naudingu plotu ir ją išminusavus, atsakovei atitenka 67,54 kv. m. naudingo ploto. Pažymėtina, kad pastogės 1/2 dalį ieškovės perleido atsakovei ir niekada jokiame procesiniame dokumente ar teismo posėdžio metu savo nuomonės nekeitė bei neprašė kompensuoti pastogės dalies netekimo. Ieškovės pačios prašė tokio pastogės atidalijimo būdo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, siekiant atidalinti ieškovėms ir atsakovei priklausančias bendrosios dalinės nuosavybės turto dalis. Tarp šalių kyla ginčas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai šalių turtą atidalijo pagal atsakovės pasiūlytą projektą. Apeliantės (ieškovės) teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai dalies turto nepadalijo natūra pagal jų pasiūlytą projektą, nepagrįstai jį palikdamas bendrosios dalinės nuosavybės turtu.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

9. Byloje nustatyta, kad ieškovėms Z. B., M. B. ir atsakovei V. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini): ieškovei Z. B. po 5/16 dalis, ieškovei M. B. po 3/16 dalis ir atsakovei V. B. po ½ dalį priklauso gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai (šulinys, kiemo aikštelė, tvoros), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat ieškovėms Z. B. ir M. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise po 5/8 ir 3/8 dalis priklauso ūkinis pastatas, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise taip pat priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini): ieškovei Z. B. priklauso 1215/3886 dalimis, ieškovei M. B. 729/3886 dalimis, atsakovei V. B. 971/1943 dalimis. Buvę sklypo bendrasavininkiai 1994 m. gruodžio 5 d. buvo sudarę notarinę sutartį dėl sklypo naudojimosi tvarkos, kuria susitarė, kad pagal P. B. ir S. B. namų valdos žemės sklypo ribų planą (I tomas 14 psl.), sklypo dalis Nr. 3, t. y. kiemas (572 kv. m.) lieka bendro naudojimo, P. B. (atsakovės pusė) priklauso sklypo dalis Nr. 1 (393 kv. m. ir 292 kv. m.), S. B. (ieškovių pusė) priklauso sklypo dalis Nr. 2 (438 kv. m. ir 248 kv. m.). Notarinė naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka VĮ „Registrų centras“ įregistruota ir išviešinta nuo 2016 m. birželio 3 d.

Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

10. Pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Vadovaujantis CK 4.72 straipsnio 2 dalimi, bendraturčiu gali būti kiekvienas asmuo, galintis būti nuosavybės teisinių santykių subjektu. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Remiantis CK 4.80 straipsnio 1–2 dalimis, kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai.

11. Pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais. Vertindamas pateiktus atidalijimo variantus, teismas turi patikrinti, ar jie procedūriškai ir techniškai priimtini, atitinka bendraturčių dalis ir nepažeidžia kitų asmenų teisių. Bet kuriuo atveju daiktas negali būti atidalijamas taip, kad atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytąją daikto dalį, taip galbūt tarp savininkų sukuriant dar sudėtingesnius nei bendraturčių teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018).

12. Vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016). Kasacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir yra neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2012).

13. Ieškovės 2018 m. birželio 25 d. pateikė Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje galutinį Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriam Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pritarė su sąlyga, kad bus gautas kito bendraturčio raštiškas pritarimas arba teismo sprendimas. Susipažinęs su minėtu projektu pirmosios instancijos teismas išskyrė esminius jo aspektus: bendrosios dalinės nuosavybės priklausantį žemės sklypą planuojama padalinti į du atskirus žemės sklypus nekeičiant naudojimo paskirties – kita, naudojimo būdo – gyvenamosios teritorijos, ir pobūdžio – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos; projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad suformuoti trijų sklypų, bendro naudojimo ir du atskirus žemės sklypus netikslinga, nes tokiu atveju išlieka bendra dalinė nuosavybė; pagrindinis atsidalijimo tikslas yra visiškai atsidalinti statinius bei žemės sklypo dalis pagal esamą dokumentaciją bei valdomą turtą; žemės sklypo Nr. 1 sprendiniuose, kurio plotas 0,0972 ha, numatomi 6 servitutai, t. y. servitutai S.1.1, S3.2, nustatomi pastatų naudojimui, aptarnavimui ir priežiūrai, S.3.3 – pastato aptarnavimui, remontui bei priežiūrai, S.1.2 (papildomai neaprašytas, brėžinyje nepažymėtas), S.1.4.1 – kelio servitutas, skirtas naudotis pėsčiųjų taku, S.5.1 – kelio servitutas, skirtas naudotis pėsčiųjų taku; žemės sklypo Nr. 2 sprendiniuose, kurio plotas 0,0971 ha, numatomi 5 servitutai, t. y. servitutai S.21, S3,1 nustatomi pastatų naudojimui, aptarnavimui ir priežiūrai, S.2.2 (papildomai neaprašytas), S.4.1 – kelio servitutas, skirtas naudotis pėsčiųjų taku, S.5.1 – kelio servitutas, skirtas naudotis pėsčiųjų taku. Ieškovės atidalijus bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą žemės sklypą pagal minėtą projektą prašo palikti joms sklypą Nr. 1, o atsakovei – sklypą Nr. 2. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pagal ieškovių projektą žemės sklypai dalijami netaisyklingomis formomis, laužytomis linijomis, turinčiomis daug kampų, stengiantis apibrėžti nuosavybės teise priklausančius pastatus, sklypui Nr. 2 paliekama siaura įvažiavimo juosta, besitęsianti iki sklypo ribos, tuomet sklypas sukasi aplink ieškovėms nuosavybės teise priklausantį ūkinį pastatą bei bandoma suformuoti dalį stačiakampio sklypo formos.

14. Apeliantės teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino, jog nagrinėjamu atveju sklypai privalo būti formuojami vadovaujantis Žemės įstatymo ir Žemės formavimo taisyklėmis. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovių formuojamų žemės sklypų projektas nėra racionalus, savo konfigūracija sklypai būtų netinkami eksploatuoti pagal paskirtį, kadangi žemės sklypai yra netaisyklingos formos, laužytomis linijomis, rengiant jų atidalijimo projektus visiškai nesivadovauta visuotinai priimtomis bei siekiamomis atidalinti žemės sklypų formavimo formomis, t. y. kad formuojami sklypai būtų kuo artimesnės stačiakampio arba kvadrato formos. Apeliantės teigia, kad Žemės formavimo taisyklėse nėra įtvirtinto reikalavimo, jog kitos paskirties žemės sklypai turi būti formuojami ir pertvarkomi taip, kad žemės sklypai būtų stačiakampio arba artimos stačiakampiui formas, nes toks reikalavimas nustatytas tik formuojamiems ir pertvarkomiems žemės ūkio paskirties žemės sklypams.

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad Žemės įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tvirtinimo tvarka nustatoma Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse. Taigi, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimas detalizuotas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-4S2/D1-S13 patvirtintomis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. 3D-1/D1-1 redakcija) (toliau – Taisyklės). Taisyklių 32 punkte nurodyta, kad žemės sklypai turi būti racionalių ribų ir tinkami naudoti pagal jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą (-us); 33 punkte įtvirtinta, kad žemės sklypai turi būti formuojami ir pertvarkomi taip, kad nepablogėtų šių žemės sklypų sąlygos ir galimybės ūkinei veiklai vystyti bei veiklos sąlygos gretimų žemės sklypų naudotojams. Taisyklių 34 punkte nustatyta, jog žemės ūkio paskirties žemės sklypai turi būti formuojami ir pertvarkomi taip, kad žemės sklypai būtų stačiakampio arba artimos stačiakampiui formos, žemės sklypo ilgosios kraštinės lygiame arba banguotame reljefe būtų orientuojamos statmenai horizontalėms arba vyraujančių žemės darbų kryptimi, kalvotame reljefe - išilgai horizontalių arba taip, kad dirbant žemę būtų išvengta dirvožemio erozijos procesų.

16. Sutiktina, kad Taisyklėse nėra nustatytas reikalavimas, jog kitos paskirties žemės sklypai turi būti formuojami ir pertvarkomi taip, jog žemės sklypai būtų stačiakampio arba artimos stačiakampiui formos. Pažymėtina, kad sąvoka „racionalių ir (ar) neracionalių ribų“ nėra apibrėžta nei įstatymuose, nei kituose teisės aktuose, todėl ji aiškintina naudojantis lingvistinės teisės aiškinimo metodais. Taisyklių 32, 33, 34 punktuose įtvirtinti imperatyvai, kad žemės sklypai turi būti racionalių ribų ir tinkami naudoti pagal jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą; turi būti formuojami racionaliai plėtojant teritorijos naudojimo funkcinę struktūrą; sklypai turi būti formuojami ir pertvarkomi taip, kad nepablogėtų šių žemės sklypų sąlygos ir galimybės ūkinei veiklai vystyti bei veiklos sąlygos gretimų žemės sklypų naudotojams. Sutiktina su atsakove, kad nors Taisyklių 34 punktas taikomas žemės ūkio sklypams, tačiau visiškai paaiškina racionalaus sklypo sąvoką. 1998 m. balandžio 3 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintose Žemės reformos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikų (2019 m. liepos 1 d. galiojanti redakcija) 46 punkte imperatyviai nustatyta, kad žemės sklypai turi būti projektuojami taisyklingų, racionalių ribų, su privažiuojamaisiais keliais. Sąvoka „racionalių ribų žemės sklypas“ detalizuojama Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 3D-928, 43 punkte: žemės sklypai turi būti projektuojami taisyklingų, racionalių ribų, su privažiuojamaisiais keliais. Teisėjų kolegija sutinka su atsakove, kad „racionalių ribų žemės sklypas“ - tai taisyklingų formų (artimos stačiakampiui ar kvadratui formos) žemės sklypas, kurį galima naudoti pagal žemės naudojimo paskirtį ir būdą.

17. Apeliantės teigia, jog ankstesniuose Mažeikių rajono savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyriaus raštuose visi nurodyti trūkumai buvo tinkamai ištaisyti, o projektuotojo V. M. parengtas galutinis žemės sklypo atidalijimo projektas buvo pripažintas derinamu, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo remtis nei anksčiau Mažeikių rajono savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyriaus rašte pateikta išvada, nei atsakovės subjektyvia nuomone, kad ieškovių atidalijimo projektas yra neracionalus, savo konfigūracija netinkamas eksploatuoti pagal paskirtį.

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, jog ieškovių formuojami žemės sklypai nėra racionalūs, savo konfigūracija netinkami eksploatuoti pagal paskirtį, įvertinos visus byloje esančius duomenis, o ne vien tik Mažeikių rajono savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyriaus 2017-07-28 Nr. (duomenys neskelbtini) raštą Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto (T II 99 psl.) bei atsakovės nuomonę, teismas įvertino ieškovių pateiktą galutinį Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (T II 193-199 psl.), parengtą matininko V. M.; kitus Mažeikių rajono savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyriaus raštus bei pradinio ieškovo S. B. kartu su projektais Mažeikių rajono savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyriui pateiktas Žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), padalijimo schemas (T II 100-108 psl.), 2017-05-29 topografinę nuotrauką (T II 82 psl., T IV 122 psl.), liudytojų parodymus ir kitus byloje esančius įrodymus.

19. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyrius, derinantis projekto rengimo reikalavimus, 6 kartus atsisakė derinti pradinio ieškovo projektą ir raštuose nurodė projekto klaidas (sklypas Nr. 2 (kuris po atidalijimo atitektų atsakovei V. B.) suformuotas neracionalus, savo konfigūracija netinkamas eksploatuoti pagal paskirtį (2017-07-28 Nr. (duomenys neskelbtini) raštas (T II 99 psl.), Žemės sklypo adresu: (duomenys neskelbtini), padalijimo schema (T II 100 psl.)); sklypai suformuoti nesivadovaujant Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 32 ir 33 punktuose nurodytais reikalavimais (2017-09-21 Nr. (duomenys neskelbtini) raštas (T II 101 psl.), Žemės sklypo adresu: (duomenys neskelbtini), padalijimo schema (T II 102 psl.) ir kt. (T II 103-108 psl.)). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino minėtus raštus ir jame nurodytus trūkumus. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyrius 2018-07-26 Nr. (duomenys neskelbtini) rašte Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto nurodė, kad savivaldybė derina projektą (T III 72 psl.). Kaip teisingai pažymi atsakovė, nei Mažeikių rajono savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyrius, nei nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM teritorinis padalinys nesprendžia, ar projektas atitinka bendraturčių interesus, ar nepadaro žalos atidalijamam turtui, ar tai geriausias sklypo atidalijimo variantas, ar sklypai yra lygiaverčiai, nes šiuos klausimus sprendžia tik teismas, vertindamas projektus bei kitus byloje esančius įrodymus. Taigi, vien faktas, kad apeliančių pateiktas projektas derintas savivaldybės, dar nereiškia, kad teismas būtent pagal jį atidalys bendraturčių turtą dalinėje nuosavybėje. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vien oficialiųjų rašytinių įrodymų didesnė įrodomoji galia neužkerta galimybės teismui iš leistinų įrodymų visumos padaryti išvadą, jog oficialiajame rašytiniame įrodyme nurodytos aplinkybės yra paneigtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2013). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nepaneigė 2018-08-18 Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo akto išvados ar Mažeikių rajono savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyriaus 2018-07-26 Nr. (duomenys neskelbtini) rašto Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, tačiau, įvertinęs bylos duomenų visumą, išnagrinėjęs ieškovių bei atsakovės projektus padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju atidalijant sklypus pagal ieškovių pateiktą projektą, nėra galimybės turto atidalyti be neproporcingos žalos turtui bei jo paskirčiai, minėtas projektas nėra racionalus ir akivaizdžiai pažeidžia vieno iš bendraturčių teises bei teisėtus interesus.

20. Apeliantės teigia, kad nors teismas nustatė, jog atidalijus žemės sklypus pagal ieškovių atidalijimo projektą, tiek ieškovėms, tiek atsakovei atidalijamame žemės sklype išlieka galimybė statyti mažaaukščius gyvenamuosius namus, tačiau šalia atsakovei atidalinto žemės sklypo Nr. 2 yra tik ieškovėms nuosavybės teise priklausantis ūkinis pastatas, nepagrįstai nusprendė, jog atsakovės galimybė statyti mažaaukščius gyvenamuosius namus atidalijame žemės sklype Nr. 2 yra ypač apsunkinta. Pažymi, kad iš byloje esančios topo nuotraukos teismas nustatė, jog gretutiniame žemės sklype, šalia atsakovei atitenkančio žemės sklypo ribos, taip pat stovi tretiesiems asmenims priklausantys pastatai, tačiau į šiuos duomenis, ieškovių atidalijimo projekte visiškai neatsižvelgta, nes projekte nurodyta, kad papildoma ugniasienė priešgaisriniam atstumui sumažinti reikalinga tik dėl ieškovėms priklausančio ūkinio pastato, nors, teismo manymu, akivaizdu, jog atsakovei siekiant statyti pastatą, papildomi sprendimai taip pat būtų reikalingi ir dėl kaimyniniame sklype esančių pastatų. Mano, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovių atidalijimo projekte suformuotas atsakovei atitenkantis žemės sklypas Nr. 2 dėl jam sukuriamų apsunkinimų nelaikytinas racionaliu, nes ir šiuo atveju daiktui taip pat akivaizdžiai padaroma neproporcinga žala. Pažymi, kad ieškovių atidalijimo projekto rengėjas liudytojas V. M. teismo posėdžio metu paaiškino, jog atsakovei atidalijamame žemės sklype Nr. 2, įvertinus galimo statyti namo konstrukcijas, galima statyti 150 kv. m. mūrinį namą ir tam nereikia įrengti papildomų ugniasienių priešgaisriniam atstumui sumažinti, o papildomų ugniasienių priešgaisriniam atstumui sumažinti galimai reikėtų tik medinio namo statybai.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenis žemės sklypo paskirtis - kita (T II 58-59 psl.), žemės sklypo naudojimo būdas - gyvenamosios teritorijos, žemės sklypo naudojimo pobūdis - mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Taigi, atidalijus turtą, abiejuose sklypuose turi išlikti galimybė statyti mažaaukštį gyvenamąjį namą, nepažeidžiant sklypų naudojimo paskirties ir būdo. Byloje pateikta architektės R. K. schema, kurioje pavaizduotas maksimalus galimas užstatymo plotas (T II 118 psl., T II 175 psl.). Iš šios schemos matyti, kad maksimalus galimas užstatymo plotas sklype Nr. 2 yra 72,45 kv. m, skaičiuojant nuo išorinių pastato sienų, tačiau vidinis pastato plotas dar mažesnis, nes minusuojamas ir išorinių sienų storis - apie 45 cm. Pastatas galėtų būti 4,61 m pločio ir 15,68 m ilgio. Sutiktina su atsakove, jog įvertinus tai, kad sklype Nr. 2 nėra gyvenamojo namo, atsižvelgiant į sklypo naudojimo būdą ir pobūdį, tokia galimybė turi likti. Teisėjų kolegija nurodo, kad pagal architektės R. K. schemą maksimalus galimo užstatymo plotas yra žymiai mažesnis nei nurodo ieškovės. Sutiktina su atsakove, jog V. M. neatsižvelgė į priešgaisrinių saugos atstumų reikalavimus. Priešgaisriniai saugos atstumai - 3 m iki sklypo ribos, atstumai skaičiuojami ne nuo statinio iki sklypo ribos, bet tarp pastatų, nes galimas statinys iš vienos pusės ribotųsi su ieškovėms priklausančiu ūkiniu pastatu, iš kitos pusės, sklypo pietinės ribos su gretimais pastatais kitame žemės sklype. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog šios aplinkybės akivaizdžiai matyti topografinėje nuotraukoje (T II 82 psl., T IV 122 psl.). Pagal Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų (patvirtinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338) 92 punktą gaisro plitimas į gretimus pastatus ribojamas, užtikrinant saugius atstumus tarp pastatų lauko sienų, nustatomus pagal 6 lentelę. Minimalus atstumas - 6 m, tačiau gyvenamiesiems namams ir kitiems statiniams taikomas atstumas - 8 m arba 10 m, tai patvirtino ir liudytoja R. K., teikdama parodymus teisme. Ieškovės galimam priešgaisrinių atstumų sumažinimui atvaizdavo ugniasienę, kuri nubraižyta žemės sklypo padalijimo schemoje (T II 198 psl.) ir taip pat aiškinamajame rašte nurodyta, kad sklype Nr. 2 parodyta galima namo statinio vieta (parodyto namo plotis vienoje pusėje 150 kv. m (T II 194 psl.)). Schemoje ugniasienė pavaizduota apie ūkinį pastatą, kuris nuosavybės teise priklauso ieškovėms. Būtina įvertinti, kad pietinėje ir vakarinėje sklypo Nr. 2 ribose, sklypas ribojasi su kaimyniniais žemės sklypais, kuriuose yra pastatai. Šių pastatų sienos ribojasi su sklypo ribomis. Taigi, sutiktina su atsakove, jog ir ugniasienės pastatymas neišspręstų priešgaisrinių atstumų reikalavimų problemos. Teisėjų kolegija pritaria atsakovei, jog ugniasienių statymas - tai atsakovės nuosavybės naudojimo apsunkinimas. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog galimybė statyti mažaaukščius gyvenamuosius namus sklype Nr. 2 yra ypač apsunkinta, kadangi atsakovei atidalijus sklypą pagal minėtą projektą bei siekiant statyti mažaaukštį gyvenamąjį namą, dėl šalia esančio tik ieškovėms nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato, tektų įrenginėti papildomas ugniasienes priešgaisriniam atstumui sumažinti.

22. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantėmis, kad atsakovė institucijų rašytiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių pagrįstumo proceso metu neginčijo ir įrodymų, kurie paneigtų, nepateikė, be to neteigė ir neįrodinėjo, jog atidalijus žemės sklypą pagal ieškovių pateiktą projektą, atsakovė iš esmės neturi galimybės statyti jokio mažaaukščio gyvenamojo namo. Pažymėtina, kad atsakovė aplinkybę, jog pagal ieškovių projektą atidalytame sklype ji negalės statyti mažaaukščių gyvenamųjų namų, bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo liudytojos R. K. paaiškinimais, rašytiniais įrodymais (schema, kurioje pavaizduotas maksimalus galimo užstatymo plotas (T II 118 psl., T II 175 psl.)), analizuojant ieškovių žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą.

23. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ypatingai atsižvelgė į tai, kad pagal ieškovių pateiktą projektą, sukuriama situacija, kai sklypuose Nr. 1 (972 kv. m.) ir Nr. 2 (971 kv. m.), t. y. mažo dydžio sklypuose, dėl neproporcingai didelio nustatomų servitutų kiekio, šalims nustatomi ypač dideli suvaržymai, dėl to akivaizdu, kad tarp šalių ateityje nebus įmanoma išvengti ginčų, kilsiančių dėl tarp šalių egzistuojančių konfliktinių santykių. Įvertino tai, kad atsakovė šiuo metu turi ½ dalį nuosavybės teisę tiek į po gyvenamuoju namu esantį sklypą, tiek prie šulinio, tačiau atidalijant sklypus pagal ieškovių pateiktą projektą, atsakovė šios teisės netektų, nors nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą išliktų, t. y. jai būtų nustatyti tik servitutai, kurie reiškia papildomus suvaržymus – atsakovė turėtų ne tik teises, bet ir papildomas pareigas susijusias su servitutais, todėl įvertinus ieškovių projekte nustatytų servitutų kiekį ir turinį, darė išvadą, kad ieškovių projekte nustatomi servitutai akivaizdžiai pažeidžia bendraturčių interesų pusiausvyros principą atidalijant sklypus.

24. Ieškovės reikalavimą visiškai atidalinti žemės sklypo dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės grindė tarp šalių susiklosčiusia konfliktine situacija dėl bendro turto tvarkymo, naudojimo ir priežiūros (bendro kiemo tvarkymo, gyvatvorių priežiūros, šiukšlių išvežimo, bendro siauro įvažiavimo į kiemą užstatymo automobiliais ieškovės nuolat patiria nepatogumus), pažymėdamos, jog dėl nuolatinių nesutarimų ir ginčų, ieškovės patiria nuolatinio pobūdžio savo, kaip savininkių, teisių įgyvendinimo nepatogumus. Dėl kylančių konfliktų ieškovės siekė visiškai atsidalinti tiek žemės sklypo, tiek pastatų dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės.

25. Pažymėtina, kad pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Šiame straipsnyje yra įtvirtintos dvi sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu, tai: savininkų nesutarimas ir būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį, tačiau, nepaisant to, servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau. Servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę. Teismo sprendimu nustatant servitutą būtina siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita. Taigi, nustatant servitutą, svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų proporcingumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016 13, 15 ir 24 punktus ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

26. Atsakovė prašė atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės žemės sklypą pagal architektės R. K. parengtą Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (II tomas, 33-64 psl.). Pirmosios instancijos teismas išskyrė šiuos esminius projekto ir jo aiškinamojo rašto ypatumus: bendrosios dalinės nuosavybės priklausantį žemės sklypą planuojama padalinti į tris žemės sklypus (Nr. 1; Nr. 2; Nr. 3), sklypo išoriniai matmenys nekeičiami, sklypų pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos; žemės sklypo Nr. 1 sprendiniuose, kurio plotas 0,0474 ha numatomi 3 servitutai, t. y. servitutai S – 215, kelios servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, S1 – 222 nustatoma teisė tiesti, aptarnauto, naudoti požemines, antžemines komunikacijas, S2 – statinių servitutas; žemės sklypo Nr. 2 sprendiniuose, kurio plotas 0,0734 ha, servitutų nenumatoma, o sklype Nr. 3 numatomi taip pat 3 servitutai, t. y. S, kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, S1 nustatoma teisė tiesti, aptarnauto, naudoti požemines, antžemines komunikacijas, S2 – statinių servitutas; sklypas Nr. 1 apima visus bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomus statinius, sklypas Nr. 2 formuojamas be statinių, o sklypas Nr. 3 apima ūkinį pastatą, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovėms. Kaip pagrįstai akcentavo pirmosios instancijos teismas, projekto padalinimo schemoje matyti, kad žemės sklypai dalijami stengiantis išlaikyti tiesias linijas, be didelio kiekio kampų, todėl formuojami sklypai laikytini taisyklingesniais, labiau atitinkančiais stačiakampio formas.

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, bylos šalių siūlytus atidalijimo projektus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atidalijant sklypus pagal ieškovių pateiktą projektą, nėra galimybės turto atidalyti be neproporcingos žalos turtui bei jo paskirčiai, minėtas projektas nėra racionalus ir akivaizdžiai pažeidžia vieno iš bendraturčių teises bei teisėtus interesus, tuo tarpu, atsakovės pateiktas projektas atitinka sąžiningumo, lygiateisiškumo ir protingumo reikalavimus, daiktams nepadaroma neproporcinga žala, jis yra racionalus, sklypai laikytini lygiaverčiais, todėl šiuo atžvilgiu tvirtinant atsakovės pateiktą projektą nebus pažeistos šalių teisės ir interesai.

28. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog ieškovių turto atidalijimo projekte numatomi žemės atidalijimo sprendiniai suteikia galimybę atidalinti žemės sklypus į du atskirus sklypus, negalima suabsoliutinti, kadangi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tokiu atveju, žemės sklypo dalis po gyvenamuoju namu atitenka vienai iš šalių, nors pats gyvenamasis namas atidalijamas atskiriems savininkams, taip pat, šulinys atitenka ieškovėms bei paliekamas stovėti ant ieškovių žemės. Esant tokiai situacijai teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad atsakovės pateikto projekto variantas, kai žemės sklypas atidalijamas, suformuojant tris atskirus sklypus ir po statiniais paliekant bendrosios dalinės nuosavybės žemės sklypą racionaliau išsprendžia žemės atidalijimo klausimą, nepadarant neproporcingos žalos daiktams ir jų paskirčiai.

29. Atsakovė prašė ieškovėms palikti žemės sklypą Nr. 1, kadangi ant minėto sklypo dalies lieka tik ieškovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis statinys, o atsakovei palikti žemės sklypą Nr. 2 be jokių ieškovėms nuosavybės teise priklausančių statinių. Ieškovės su tuo nesutinka, pažymi kad nuo 1975 metų žemės sklypo dalimi, kuri yra prie (duomenys neskelbtini) gatvės, jos naudojosi visada, buvę sklypo bendrasavininkiai 1994 m. gruodžio 5 d. taip pat buvo sudarę notarinę sutartį dėl sklypo naudojimosi tvarkos, kuria susitarė, kad ieškovių pusė naudojasi sklypo dalimi prie (duomenys neskelbtini) gatvės. Byloje pirmosios instancijos teismas teisingai pabrėžė šias svarbias aplinkybes: 1) ieškovės daug metų naudojosi sklypo dalimi, kuri yra prie (duomenys neskelbtini) gatvės; 2) iš bendraturčių patvirtintos naudojimosi tvarkos bei 1994 m. vasario 24 d. sudaryto žemės sklypo plano matyti, kad ankstesni bendrasavininkiai žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), naudojosi ruožais, o į kai kuriuos iš naudojimosi tvarka nustatytų ruožų buvo galima patekti tik kertant kito bendrasavininkio sklypą; 3) šalys teismo posėdžio metu patvirtino, kad niekada griežtai nebuvo laikomasi notariškai patvirtintos naudojimosi žemės sklypu tvarkos; 4) ant atsakovei priklausančio sklypo ne vienerius metus stovėjo ieškovių pusei priklausanti malkinė, drožlių rezervuaras, du šiltnamiai, vandens rezervuaras, o ant ieškovėms priklausančio sklypo dalies stovėjo dalis atsakovės šiltnamio; 5) tiek ieškovės, tiek atsakovė patvirtino, kad dalis statinių yra likę iki šiol.

30. Pirmosios instancijos teismas aptarė aktualią teismų praktiką, pagal kurią tarp bendraturčių faktiškai nusistovėjusi, sutartimi ar teismo sprendimu nustatyta naudojimosi bendru daiktu tvarka nėra privaloma, atsidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau gali būti vienas iš kriterijų, reikšmingų parenkant atidalijimo variantą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019). Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, jog šiuo atveju, atidalijant bendrąją dalinę nuosavybę yra pagrindas pakeisti buvusią naudojimosi tvarką, kadangi šalys griežtai niekuomet nesilaikė naudojimosi sklypu tvarkos, pagal atsakovės pateiktą atidalijamo variantą, sklype Nr. 3, lieka stovėti būtent tik ieškovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis statinys – ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegijos vertinimu, toks sklypo atidalijimas labiausiai atitinka abiejų bylos šalių interesus ir nedaro neproporcingos žalos atidalintam turtui. Teisėjų kolegijos vertinimu, daugybės servitutų nustatymas pagal ieškovių siūlomą projektą sukeltų didesnius ginčus tarp šalių ateityje, kadangi CK 4.113 straipsnis numato, jog servituto turėtojas turi pareigą remontuoti, išlaikyti tarnaujantį daiktą.

31. Teisėjų kolegija sutinka su atsakove, kad nagrinėjamos bylos atveju visiškas atidalijimas neįmanomas, nes vis tiek liktų bendro naudojimo daiktai: gyvenamasis namas, jo konstrukcijos, stogas, komunikacijos, pamatai, bendroji inžinerinė įranga, kitos bendrojo naudojimo patalpos; fiziškai nedalūs ir būtini visiems atsidalijantiems bendraturčiams tam, kad galėtų naudotis pagal paskirtį atsidalyta nuosavybe, negali būti dalijami natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007). Taigi, negali būti atidalinti kiemo statiniai - inžineriniai statiniai, kiti statiniai ir (ar) įrenginiai, nes jie yra fiziškai nedalūs ir būtini visiems atsidalijantiems bendraturčiams tam, kad galėtų naudotis pagal paskirtį atsidalinta nuosavybe (pagal šios bylos aplinkybes toks kiemo įrenginys yra šulinys, kiemo aikštelė). Pagal Registrų centro duomenis - kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (T II 55 psl.). Vadinasi, dalis daiktų (objektų) vis tiek liks bendroji dalinė nuosavybė, todėl ieškovės negali teigti, kad jų projektas užtikrina visišką bendrosios dalinės nuosavybės atsidalijimą. Remiantis liudytojos R. K. parodymais, kurie byloje ieškovių nebuvo paneigti, žemės sklypo atidalinti į du atskirus lygiaverčius sklypus techniškai neįmanoma, nes sklypai Nr. 1 ir Nr. 2 pagal ieškovių projektą yra nevienodos vertės, sklypas Nr. 2 yra neracionalus, savo konfigūracija netinkamas naudoti pagal paskirtį ir naudojimo būdą, nustatyti pertekliniai servitutai, kurie dar labiau apsunkintų bendraturčių santykius po nuosavybės atidalijimo, juolab, kad sklypus galima naudoti ir atidalinti be šių servitutų (teismo posėdžio 2020-11-18 garso įrašas po pertraukos 25:00 – 32:00). Apeliaciniame skunde ieškovės nurodo, kad projekto rengėja liudytoja R. K. pirmo teismo posėdžio metu duodama parodymus paaiškino, jog žemės sklypą galimai buvo galima dalinti į du žemės sklypus, jeigu atsakovė būtų išreiškusi tokį norą. Pažymėtina, kad liudytoja R. K. 2020 m. lapkričio 18 d. teismo posėdyje, teikdama parodymus, aiškiai pasisakė, kad atidalinti žemės sklypą į du žemės sklypus techniškai neįmanoma, nes be papildomų apribojimų - servitutų, padalinti žemės sklypą su bendro naudojimo pastatais nėra galimybės.

32. Ieškovės nesutinka su pirmosios instancijos teismu dėl gyvenamojo namo rūsio patalpos - katilinės ir namo inžinerinių sistemų atidalijimo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovėms Z. B., M. B. ir atsakovei V. B. gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rūsyje esanti katilinė, projekte žymima R-l (17,08 kv. m.), lieka bendrosios dalinės nuosavybės teise; nustatė, kad ieškovėms Z. B., M. B. ir atsakovei V. B., gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esama šildymo sistema, ventiliacijos sistema ir visi jos elementai (kieto kuro katilas, vamzdžiai, kaminas ir visi jo kanalai), nuotekų šalinimo, vandens tiekimo sistemos (išskyrus apskaitos prietaisus) lieka bendrosios dalinės nuosavybės teise; nustatė, kad ieškovėms Z. B., M. B. ir atsakovei V. B., nuotekų šalinimo, vandens tiekimo sistemos (išskyrus apskaitos prietaisus) lieka bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovės, savo projekte nurodydamos, kad jos per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įsipareigoja atsijungti nuo bendros šildymo sistemos, nepateikė jokių galimų atsijungimo nuo bendros šildymo sistemos sprendinių, šildymo sistemos atsiskyrimo (atsijungimo) ar rekonstrukcijos projekto, teismo posėdžių metu taip pat nenurodė, kokią šildymo sistemą ketina įsirengti ir nepateikė jokių duomenų, kaip atsijungimas nuo šildymo sistemos paveiks kito bendraturčio interesus, t. y. nepateikė jokių duomenų ar atsijungimas nesugadintų jau egzistuojančios šildymo sistemos ir kaip tai paveiktų atsakovės šildymo sistemą. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, jog atsakovė nurodė, kad ieškovių reikalavimas techniškai neįgyvendinamas, kieto kuro katilas yra primūrytas tiek prie sienos, tiek ir prie grindų, todėl reikalaujant jį perkelti, reikėtų katilą išdraskyti, juolab, kad jis yra senas ir nuo tokio ardymo sugriūtų; sistema funkcionuoja tik šildant kartu pirmo ir antro aukšto patalpas, todėl net ir perkėlus kieto kuro katilą, cirkuliaciniai vamzdžiai eina per pirmąjį aukštą, todėl jų neperkėlus, atsakovė savo sąskaita šildytų ir ieškovių patalpas. Ieškovės teigia, kad atsakovė neįrodė šių savo teiginių pagrįstumo.

33. Pažymėtina, kad vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016, 26 punktas). Civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendami savo teises bei atlikdami pareigas, taip pat privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis).

34. Kasacinis teismas išaiškino, jog bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes, siekdami suderinti savo valią dėl bendro daikto, aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Siekimas maksimaliai patenkinti tik savo ar grupės kelių bendraturčių interesus, ignoruojant kitų interesus, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų. Tuo atveju, jei bendraturtis nori atidalyti savo dalį, siekdamas patenkinti tik savo interesus, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimą savo teise ir į tokius reikalavimus neatsižvelgti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tam, jog kiti bendraturčiai apskritai galėtų pareikšti savo poziciją dėl atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, pastarasis turi atskleisti jiems savo siekius. Pagal įstatymą bendraturčių sutikimas dėl atidalijimo reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009). Vykdydamas nurodytą pareigą atidalijimo pageidaujantis asmuo savo ketinimus turi išviešinti tokiu būdu, kad kitas bendraturtis galėtų įvertinti, ar taip atidalijant nebus pažeistos jo teisės, o teismas galėtų atlikti siūlomo atidalijimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrą.

35. Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog inžinerinė sistema (vandentiekio, kanalizacijos, šilumos tiekimo) yra bendroji dalinė nuosavybė, kuri šiuo atveju yra nedalintina, priklauso visiems savininkams. Pažymėtina, kad atsakovė byloje sutiko su ieškovėmis, jog šildymo sistema yra pasenusi, tačiau ji kategoriškai nesutinka su reikalavimu atidalinti šildymo sistemą iš bendrosios dalinės nuosavybės vien jau todėl, kad nežino kokiu būdu ieškovės planuoja atidalinti šildymo sistemą ir (ar) kaip ją ruošiasi rekonstruoti. Ieškovės nurodo, kad jos įsirengtų savo patalpose šildymo sistemą, tačiau nenurodo kokia tai būtų sistema, nebuvo pateiktas joks šildymo sistemos atsiskyrimo (atsijungimo) ar rekonstrukcijos projektas, todėl neaišku ar toks atsijungimas nesugadintų jau egzistuojančios šildymo sistemos ir kaip tai paveiktų atsakovės šildymo sistemą. Iš jau anksčiau aptartos kasacinio teismo praktikos matyti, kad bendraturtis turi atskleisti kitam bendrataučiui savo siekius dėl atidalijamo turto. Nagrinėjamu atveju, nepateiktus konkrečių galimų atsijungimo nuo bendros šildymo sistemos sprendinių, šildymo sistemos atsiskyrimo (atsijungimo) ar rekonstrukcijos projekto (pažymėtina, kad teismas nenurodė, jog turi būti pateikti būtent projektai, nurodė, kad turi būti aiškūs duomenys, iš kurių matytųsi, kokius veiksmus planuojama atlikti), pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra galimybės įvertinti, kokią žalą toks atsijungimas galėtų padaryti atsakovei. Pažymėtina, kad būtent ieškovės turėjo įrodyti jų prašomo atsijungimo pagrįstumą, proporcingumą. Taigi, ieškovėms tinkamai nepagrindus šio savo reikalavimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo netenkino. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo ieškovėms detalizuoti konkrečių buto šilumos įrenginių atjungimo procedūrą reguliuojančių statybą reglamentuojančių teisės aktų, kadangi ieškovės pačios turi pagrįsti savo prašomo patvirtinti projekto sprendinių pagrįstumą, jos turi laisvę spręsti, kokių duomenų tam reikia.

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinio proceso principai ir tikslai lemia, jog pagrindinę įrodinėjimo pareigą turi ginčo baigtimi suinteresuotos jo šalys (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

37. Apeliantės teigia, kad tenkindamas atsakovės priešieškinį, teismas pažeidė proporcingumo principą, nes netolygiai tarp šalių paskirstė atidalijamo gyvenamojo namo plotus: ieškovėms paliko 82,14 m, tuo tarpu atsakovei paliko 111,38 m atidalintų patalpų, o tai reiškia, jog atsakovei nepagrįstai paliktas net 29,24 m didesnis atidalintų patalpų plotas; teismas neproporcingai atidalino ir rūsio patalpas, atsakovei palikęs 35 procentais didesnę atidalintų rūsio patalpų ploto dalį nei ieškovėms. Pažymi, kad teismas nesprendė kompensacijos klausimo.

38. Teisėjų kolegija atmeta ieškovių argumentus dėl proporcingumo pažeidimo kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas turtą atidalijo taip, kad atidalijimas nepadarytų atidalintam turtui neproporcingos žalos. Pažymėtina, kad turtas atidalintas proporcingai, įvertinus jų naudingus plotus, atsižvelgus į tai, kad pagal Žemės ūkio ministro įsakymo „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 144.2 punktą - neįskaičiuojami plotai: uždarų laiptinių, lifto šachtų (Taisyklių 144.2.6. papunktis); uždarų laiptinių aikštelių plotai neskaičiuojami nepaisant jų dydžio (Taisyklių 151 punktas). Svarbu įvertinti tai, kad atsakovė gyvena antrame aukšte ir laiptais turi patekti į savo gyvenamas patalpas, skirtingai nei ieškovės. Sutiktina su atsakove, kad visada naudingesnė padėtis skaičiuojant ploto dalis yra tam asmeniu, kuris gyvena pirmame aukšte, nes neskaičiuojamas laiptų plotas. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovei atitenkanti neįrengta pastogė yra virš atsakovei atitenkančio pastato dalies, t. y. virš antro aukšto, todėl patekti į pastogę galima tik iš koridoriaus - laiptinės. Ieškovės pačios prašė pastogę atidalinti atsakovei, neprašė kompensuoti pastogės dalies netekimo. Pažymėtina, kad ieškovės apeliacinės instancijos teisme negali kelti naujų reikalavimų. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proporcingumo principo, bendraturčių turtą atidalijo tinkamai, nedarydamas neproporcingos žalos atidalintam turtui.

Dėl procesinės bylos baigties

39. Atsižvelgdama į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinto visas faktines bylos aplinkybes ir, teisingai jas kvalifikavęs, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

40. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškovių apeliacinį skundą, jų naudai bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Atsakovės naudai iš ieškovių priteisiama 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kiekvienos po 500 Eur.

Teisėjų kolegija, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovių Z. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai, po 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų iš kiekvienos.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Rasa BartašienėDanutė BurbulienėEgidijus Mockevičius