Alytaus apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Audronei Karlonienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. N. ieškinį atsakovui D. B. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo (padidinimo).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pakeisti 2011-06-06 Varėnos rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje 2-475-547/2011, priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 170,00 Eur periodines išmokas kiekvieną mėnesį dukrai A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokant išlaikymą nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki jos pilnametystės bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Ieškovė ieškinyje nurodo, kad 2011-06-06 Varėnos rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-475-547/2011 buvo patvirtinta jos (ieškovės) ir atsakovo taikos sutartis, kuria atsakovas D. B. įsipareigojo savo nepilnametės dukros A. B. išlaikymui nuo 2011-06-01 iki jos pilnametystės mokėti 57,92 Eur (200 Lt) išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis, indeksuojant, kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka bei nustatant, kad nepilnametės dukters A. B. gaunamą išlaikymą uzufrukto teise valdo J. N.. Ieškovė patvirtino, kad pagal minėtą teismo nutartį nustatytą išlaikymą (57,92 Eur) atsakovas moka iki šiol.

Ieškovė nurodo, kad per daugiau nei šešerius metus pasikeitė (padidėjo) dukros poreikiai ir stipriai išaugo prekių ir paslaugų kainos, tačiau skirti daugiau lėšų dukros išlaikymui nei nustatyta teismo nutartimi atsakovas nesiteikia. Dėl sunkios finansinės padėties, didelių dukros poreikių ir realių faktinių išlaidų skiriamų dukrai, ji ne kartą gražiuoju atsakovo prašė didesne dalimi prisidėti prie dukros išlaikymo, tačiau atsakovas į jos prašymus nekreipia dėmesio ir toliau jos poreikiams skiria tik tiek kiek patvirtinta nutartimi, dėl šios priežasties ji kreipiasi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo padidinimo.

Ieškovė nurodo, kad su nepilnamete dukra gyvena Varėnos mieste, nuomojasi butą. Dukra mokosi (duomenys neskelbtini). Gyvenant kartu su dukra ji pasirūpina visais dukros poreikiais ir interesais. Jos ir atsakovo dukros poreikiai dideli ne tik dėl mokyklinio amžiaus, bet ir turimų sveikatos problemų. Dukra turi nedidelį neįgalumą, 2010 m. jai buvo diagnozuotas rachitas, įgimta hemangioma bei klubo sąnario dispazija. Dėl dukros sveikatos būklės jai nuolatos reikia skirti papildomų lėšų ne lik vaistams, bet ir gydymui Santariškių klinikose, reabilitacijai Druskininkų sanatorijoje, kelionės išlaidoms. Akivaizdu, kad atsakovo mokamas išlaikymas yra per mažas, dukros poreikiai šiai dienai yra kur kas didesni. Atsakovui didesne dalimi neprisidedant prie dukros išlaikymo, esant gan sunkiai jos (ieškovės) turtinei padėčiai, išlaikyti dukrą, išsilaikyti pačiai ir sumokėti buto nuomos ir kitus mokesčiu, labai sunku. Šiuo metu dukros A. išlaikymui ji turi skirti kur kas daugiau pajamų, nei savo dalimi skiria atsakovas. Ji šiuo metu nedirba, per Darbo biržos remiamą programą mokosi Druskininkuose, siekia įgyti virėjos specialybę. Jos mėnesio pajamas šiuo metu sudaro tik gautos socialinės išmokos vidutiniškai siekiančios 238 Eur. Jos turimomis žiniomis atsakovas dirba pagal individualios veiklos liudijimą užsiima įvairiais statybos ir renovacijos darbais. Ji neturi duomenų, kokios yra atsakovo pajamos, tačiau mano, kad atsakovo materialinė padėtis gera, nes jis naudojasi gan prabangiu automobiliu AUDI A5. Be to atsižvelgiant į darbingą atsakovo amžių, jo kaip tėvo pareigas išlaikyti nepilnametį vaiką, jis dukros poreikius atitinkantį išlaikymą teikti privalo. Ji viena nepajėgia išlaikyti dukros, nes be dukros išlaikymo turi skirti lėšų ir saviems poreikiams, mokesčių apmokėjimui: kiekvieną mėnesį už buto nuomą moka 80 Eur, apmoka sąskaitas už elektros energijos tiekimą, šildymą, komunalinių atliekų tvarkymą, apmoka sąskaitas už telefoną, internetą, televiziją. Atsižvelgus į jos gaunamas pajamas bei dukros išlaikymui ir jos sveikatos priežiūrai reikalingas skirti lėšas, akivaizdu, kad atsakovo mokamas išlaikymo dydis yra per mažas.

Teismo posėdyje ieškovė palaikė savo ieškinį, nurodydama, kad jos ir atsakovo dukrai išlaikymo dydis keistinas dėl padidėjusių dukros poreikių ir sveikatos tenkinimo išlaidų. Atsakovo turtinė padėtis taip pat pagerėjo, todėl, kad jis turi prabangų automobilį, gyvena vienas bute, dirba. Šiuo metu ji taip pat pradėjo dirbti - (duomenys neskelbtini) IĮ, virėja, jos pajamos apie 200 Eur. Savo būsto neturi, nuomojasi iš privataus asmens. Turi skolos nuo individualios veiklos vykdymo, skola sudaro apie 2000 Eur. Atsakovas priteistą išlaikymą moką pastoviai, įsiskolinimo nėra. Išlaikymo padidinimas dukrai reikalingas: ji lanko mokyklą, jai reikia pavalgyti (nemokamo maitinimo negauna), važiuoja į ekskursijas, eina į kino teatrą, reikalinga pirkti drabužius, maistą. Dukrai reikalingas sanatorinis gydymas- gydantis vaikui niekas nekainuoja, o jai kainuoja - 100 Eur bei kitos išlaidos. Patvirtino, kad atsakovas 2 kartus atvežė dukrai rūbelių, 2 metus dukrą apipirko prieš Rugsėjo 1-ąją, keletą metų dalinai padėjo prieš mokslo metus: vienais metais pervedė 200 Eur, kitais 50 Eur, tačiau šiais metais - neprisidėjo niekuo.

Teismo posėdyje atsakovas iš dalies sutiko su ieškiniu, nurodydamas, kad galima padidinti periodinę išmoką, sutinka kiekvieną mėnesį mokėti po 130 eurų. Atsakovas nurodė, kad jo darbas sezoninis, jis dirba pagalbiniu darbininku ir jo vidutinės pajamos kas mėnesį sudaro apie 350 Eur, jokių kitų papildomų pajamų negauna, turto neturi. Kai darbo nebūna – registruojasi darbo biržoje. Jo vairuojamas automobilis Audi A4, priklauso jo tėvui. Be dukros A. jis dar turi kitas dvi dukras, kurioms 11 m. Gyvenamąjį būstą (vieno kambario butą) nuomojasi Alytaus mieste, gyvena vienas. Nuo 2011 m. jo padėtis pablogėjo, nes nemokėjo išlaikymo kitoms dviems dukroms, todėl susidarė skola apie 5000 Eur. A. išlaikymą, priteistą 2011 m. jis moka visada bei kitaip prisideda prie vaiko išlaikymo - nupirkdamas rūbų ir kt. Kai jo dukra lankosi pas gydytojus, jis parveža ją iš Alytaus į Varėną. Jis pats turi sveikatos problemų – turi nugaros išvaržą, jam skauda nugarą, lankosi poliklinikoje.

Liudytoja O. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), teismo posėdžio metu nurodė, kad ji ieškovės motina. Dukra su anūke pas ją anksčiau gyveno, dabar negyvena (nuo žiemos gyvena atskirai). D. B. teikia išlaikymą A. po 60 Eur. Šiuo metu mergaitė gyvena pas ją – pas ją būna beveik visą laiką, kada tik nori, tačiau dukra irgi prižiūri. Pas ją gyventi geresnės sąlygos. Atsakovas nieko nepadeda, ji net nenori, kad jis atvažiuotų pas mergaitę, nes jis net nepaklausia - ką ji valgo, kaip jai sekasi mokykloje. Jis kartais atveža labdaros drabužių. Atsakovas nepadeda nuvežti mergaitės į sanatoriją, o juk vaiką būtina prižiūrėti ir sanatorijoje. Po to nurodė, kad visgi 3 kartus yra parvežęs iš Alytaus, kai mergaitė lankėsi pas gydytojus. Vaiko vaistai kainuoja labai brangiai.

Institucija teikianti išvadą Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau - VTAS) pateikė išvadą, kurioje nurodoma, kad J. N., gimusios(duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), šeima nėra įrašyta į Varėnos rajono savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Šeimoje auga vienas nepilnametis vaikas – A. B.. J. N. sugyventinis – A. M., gim. (duomenys neskelbtini). Šeima VTAS yra žinoma dėl 2011 metais gauto pranešimo iš Matuizų seniūnijos socialinių darbuotojų dėl vaiko nepriežiūros. J. N. buvo įspėta, kad privalo rūpintis savo vaiku, suteikti normalias gyvenimo ir vystymosi sąlygas. Po pokalbio, VTAS nėra gavęs daugiau informacijos, kad šeimoje būtų pažeidžiamos vaiko teisės ir teisėti interesai.

Išvadoje nurodoma, kad VTAS neturi informacijos apie D. B. šeimą, tačiau iš 2011 m. vykusios civilinės bylos dėl išlaikymo priteisimo A. B., VTAS žinoma, kad D. B. turi dvi dukras: D. B. ir D. B., gimusias (duomenys neskelbtini).

Nuo išlaikymo dydžio priteisimo teisme A. B. praėjo 6 metai. Tikėtina, kad suma reikalinga vaiko poreikiams tenkinti yra didesnė, nei išlaikymo priteisimo metu – mergaitė mokosi progimnazijoje, jai nustatytas lengvas neįgalumo laipsnis, reikalingos nuolatinės medikų konsultacijos, vaistai. Tai reikalauja papildomų išlaidų. VTAS, įvertinęs šalių pateiktus įrodymus, vaiko amžių, teikia išvadą, kad tėvo mokamas išlaikymas yra nepakankamas, didesnis išlaikymo dydžio priteisimas neprieštarauja nepilnamečio vaiko teisėms ir teisėtiems interesams.

Teismo posėdyje Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė palaikė savo institucijos poziciją, nurodytą išvadoje, kad didesnis išlaikymo dydžio priteisimas neprieštarauja nepilnamečio vaiko teisėms ir teisėtiems interesams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad atsakovas D. B. yra A. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. A. B. motina yra ieškovė J. N.. 2011 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-475-547/2011 buvo patvirtinta ieškovės J. N. ir atsakovo D. B. taikos sutartis, kuria atsakovas D. B. įsipareigojo savo nepilnametės dukros A. B. išlaikymui nuo 2011-06-01 iki jos pilnametystės mokėti 57,92 Eur (200 Lt) išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis, indeksuojant, kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka bei nustatant, kad nepilnametės dukters A. B. gaunamą išlaikymą uzufrukto teise valdo J. N..

Šiuo metu tėvo mokamas išlaikymas yra 60,00 eurų per mėnesį, 57,92 Eur (200 Lt) išlaikymas buvo nustatytas teismo patvirtinta 2011-06-06 tarp šalių pasirašyta taikos sutartimi. Ieškovė prašo pakeisti 2011-06-06 Varėnos rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje priteisto išlaikymo dydį ir prileisti iš atsakovo dukrai išlaikyti po 170 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017-05-01 iki jos pilnametystės.

Byloje šalys sutinka, kad nepilnametės dukros poreikiai yra padidėję ir jiems tenkinti yra reikalinga didesnė, negu 2011-06-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-475-547/2011 nustatyta 57,92 Eur (200 Lt) per mėnesį išlaikymo suma, tačiau šalys nesutaria kokia konkreti suma yra reikalinga nepilnamečio vaiko išlaikymui.

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra konstitucinė pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra nustatyta ir įstatymuose. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 straipsnio 2 dalyje ir 3.192 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagal CK 3.192 straipsnio 3 dalį materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Ši nuostata reiškia proporcingumą ne tik nustatant vaikų poreikių ir tėvų galimybių pusiausvyrą, bet ir įvertinant abiejų tėvų galimybių teikti išlaikymą vaikams tarpusavio santykį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad proporcingumo principas yra pusiausvyra tarp vaiko poreikių ir abiejų tėvų suminės turtinės padėties, nes abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką; paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.). Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-07-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004 ir kt.).

Pažymėtina, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 279 straipsnio 5 dalis). CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) nepilnamečių vaikų poreikiams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2009-09-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009-11-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009 ir kt.). Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008 ir kt.). Taigi išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-05-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005, 2005-06-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005, 2006-05-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006 ir kt.).

Vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, todėl teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010-03-15, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010, 2010-06-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010 ir kt.). Kita vertus, teismų praktikoje pažymima, kad visais vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010, 2010-06-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010 ir kt.). Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010 ir kt.). Minimalaus gyvenimo lygio sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų garantijų įstatyme (1990 m. rugsėjo 15 d. Nr. I-618), t. y. minimalų socialiai priimtiną poreikių tenkinimo šiuo metu atitinka 1 bazinę socialinę išmoką (anksčiau -MGL), t. y. 38 Eur. Tačiau, teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio, atsižvelgia ir į tai, kad kiekvienam vaikui būdingi individualūs dvasiniai, psichologiniai, kultūriniai, moraliniai, turtiniai ir kitokie poreikiai, kuriuos patenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė abiejų vaiko tėvų pareiga. Bendrieji vaiko poreikiai – tai vaiko maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio poreikiai. Vaiko teisių konvencijoje akcentuojama būtinybė sudaryti galimybę nepilnamečiam vaikui gauti išsilavinimą, profesinį pasirengimą, būti medicinos darbuotojų aptarnaujamam, atstatyti sveikatą, sudaryti sąlygas ugdyti asmenybei ir bręsti kultūriniu bei dvasiniu požiūriu (Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 23 straipsnio 3 d.). Taigi siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010 ir kt.). Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008 ir kt.). Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintina, jog vieno mėnesio vieno vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2008; 2012-12-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2012 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tėvo (motinos), privalančio teikti išlaikymą, gaunamos minimalios mėnesinės pajamos, negali būti pagrindiniu kriterijumi sprendžiant išlaikymo klausimą, nes, pripažįstant juos pagrįstais, būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas – tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-05-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-790/2002; 2006-09-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006 ir kt.). Teismų praktikoje akcentuojama, kad konstitucinė pareiga išlaikyti vaikus reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nepilnametei dukrai iš atsakovo priteisto išlaikymo dydžio padidinimo, ieškinį motyvuodama išaugusiais dukros poreikiais ir padidėjusiomis sveikatos priežiūros tenkinimo išlaidomis. Byloje esančia neįgalumo lygio pažyma ir neįgaliojo pažymėjimu patvirtinama, kad A. B. nustatytas neįgalumas. Taipogi ieškovė ieškinyje nurodžiusi, kad jos manymu, atsakovo materialinė padėtis yra kur kas geresnė, negu jos, todėl atsakovo skiriamo išlaikymo dydis turi būti didesnis.

Dėl ieškovės ir atsakovo turtinės padėties.

Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Abu tėvai turi dėti maksimalias pastangas teikti vaikui reikalingą išlaikymą. Tokia tėvų pareiga yra abipusė, jie negali nuo jos nusišalinti.

Pateiktais rašytinais įrodymais patvirtinama, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinė padėtis yra tokia pati, jų gaunamos pajamos yra panašios. Ieškovė gauna socialines išmokas iš Varėnos rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus. Analizuojant paskutines socialines išmokas išmokėtas ieškovei J. N., matosi, kad jai mokama socialinė pašalpa (116,68 Eur), išmoka vaikui (15,20 Eur), šalpos neįgalumo pensija (vaikui iki 18 metų) (112 Eur), viso 243,88 Eur. Iš byloje esančios, Darbo biržos atmintinės matosi, kad ieškovė J. N. buvo registruota Darbo biržoje, kaip darbo ieškantis asmuo. Teismo posėdžio metu ji nurodžiusi, kad šiuo metu jau yra įsidarbinusi ir dirba virėja. Atsakovo gaunamos mėnesio pajamos pagal iš individualios veiklos (skaičiuojant vidutiniškai už 2016 metus) yra apie 316 Eur per mėnesį. Tiek ieškovė, tiek atsakovas registruoto nekilnojamojo turto bei transporto priemonių savo vardu neturi, abu nuomojasi būstus. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas be dukros A. B., gimusios (duomenys neskelbtini), dar turi 2 dukras – D. B. ir D. B., gimusias (duomenys neskelbtini), kurioms privalo teikti išlaikymą. Ieškovė turi vieną dukrą A. B..

Teismas daro išvadą, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovė J. N. ir atsakovas D. B. yra jauni ir darbingi, jų turtinė padėtis bei gaunamos pajamos yra panašios, todėl abu tėvai, prie vaiko išlaikymo privalo prisidėti vienodai.

Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, ieškovė J. N. yra pati sau pabloginusi turtinę padėtį dėl teistumo ir baustinumo administracine tvarka. Nustatyta, kad ieškovė J. N. 2014-05-20 teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažinta kalta, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 227 str. 4 d. ir jai skirta 6 MGL, t. y. 780 Lt (225.90 Eur) bauda. Taip pat ji, 2016-10-26 teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažinta kalta, padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. ir jai skirta šešių (6) MGL (228 eurų) dydžio bauda.

2014-09-17 nutarimu administracinėje byloje Nr.A2.6.-535-547/2014, J. N. buvo pripažinta padariusi pažeidimus, numatytus ATPK 128 str. 1 d., 123 str. 1 d. ir 123 str. 5 d. jai skirti 1050 Lt (vieno tūkstančio penkiasdešimties litų) (304 EUR) bauda.

Nustatytos aplinkybės dėl ieškovės teistumo ir baustinumo pasekmių leidžia teigti, kad ji linkusi sau bloginti turtinę padėtį, darant tyčinius pažeidimus, baudžiamąjį nusižengimą ir nusikalstamą veiką, o tai turi įtakos teikiant nepilnamečiui vaikui išlaikymą, be pagrindo didinant išlaikymo naštą vaiko tėvui.

Dėl išlaikymo dydžio padidinimo.

Ieškovė nurodžiusi, kad A. B. išlaikymui per mėnesi reikia skirti vidutiniškai 300,00 Eur, iš jų maitinimui apie 100 Eur, asmens higienos priemonėms ir buitinėms prekėms - 40 Eur, sveikatos priežiūrai ir vaistams - 40 Eur, avalynei ir rūbams mažiausiai 50 Eur, ugdymo priemonėms ir kanceliarinėms prekėms - apie 20 Eur, kultūriniam ugdymui ir laisvalaikiui mažiausiai 20 Eur, būsto išlaikymui – 50,00 Eur. Byloje pateikti viešojo transporto, maisto, buitinių prekių, vaistų ir kitų medicinos priemonių, odontologo paslaugas, patvirtinantys kvitai iš dalies patvirtina dukros poreikiams tenkinti reikalingų daiktų pirkimą. Teismas, atsižvelgdamas, į tai, kad ieškovė nei ieškiniu, nei rašytiniais dokumentais, nei teismo posėdžio metu detaliai nepagrindė nepilnametės dukros poreikių būtent 300 eurų per mėnesį sumai per mėnesį (nepagrindė 170 eurų sumos priteisimo iš atsakovo), atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes dėl vaiko poreikių ir faktinį jų tenkinimą abiejų tėvų lėšomis, sprendžia, kad yra pagrindas padidinti iš atsakovo priteistino išlaikymo sumą iki 130 eurų, tokią sumą mokant iki vaiko pilnametystės. Pats atsakovas savo atsiliepime į ieškinį bei triplike nurodęs, kad galėtų mokėti tik 90 Eur per mėnesį, tačiau teismo posėdžio metu jis sutiko ir yra pripažinęs 130 eurų sumą kaip pagrįstą ir reikalingą nepilnametės dukros poreikiams tenkinti.

Teismas laiko, kad 130 eurų per mėnesį iš atsakovo priteisiama (padidinama) išlaikymo suma atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, tuo pačiu užtikrindama visus išaugusius (palyginti su 2011 metais buvusiais) nepilnametės A. B. poreikius.

Teismo sprendimu nepilnamečiam vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas yra jo turtinė teisė (CK 1.112 straipsnio 1 d.). CK 3.201 straipsnio 2 d. expressis verbis reglamentuojama, nuo kada būtent gali būti padidinimas priteisto išlaikymo dydis – nuo papildomų išlaidų atsiradimo. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tokio pobūdžio bylose yra prioritetiškai ginami ir saugomi nepilnamečių vaikų interesai (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), o tai lemia, kad teismas, nustatęs pagrindą padidinti pirmesniu teismo sprendimu priteistą išlaikymą, didesnio dydžio išlaikymą gali priteisti ne tik nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo 130 Eur/mėn. išlaikymas dukrai priteistinas nuo ieškinio padavimo dienos teisme – 2017-05-08, kur papildomų išlaidų pagrįstumą yra įrodžiusi ieškovė. Išaiškintina, kad vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis disponuoja ieškovė uzufrukto teise ir tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2016 konstatavo, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Tai, kad vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes.

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos valstybei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.

Nagrinėjamoje byloje yra patenkinta 64,31 proc. ieškinio reikalavimų (išlaikymo suma padidinta nuo 57,92 Eur iki 130 Eur vietoje prašomų 170 Eur), todėl šiuo atveju iš atsakovo valstybės naudai priteistina 20,00 Eur žyminio mokesčio.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, CPK 92 straipsnis), sudaro 11,40 Eur bei išlaidos susijusios už antrinės teisinės pagalbos teikimu (2017-06-06 sprendimas Nr. 2.1 - (NTP-2) -17-T-1004-4669) J. N. sudaro 162,12 Eur. Iš dalies patenkinus ieškinį iš atsakovo valstybės naudai priteistina 104,26 Eur (už antrinės teisinės pagalbos teikimą) ir 7,33 Eur (pašto siuntimo išlaidų).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsniu, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 88 straipsnio 1 dalies 1, 3, 6 punktais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 259 straipsniu, 265-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2011-06-06 priimta nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-475-547/2011 priteistą nepilnamečiui vaikui A. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą.

Priteisti iš atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 130 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų) nuo 2017 m. gegužės 8 d. iki dukros pilnametystės (2036-05-03).

Priteistų lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 20,00 Eur (dvidešimt eurų 00 ct) žyminio mokesčio ir 7,33 Eur (septynis eurus 33 ct) pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.

Priteisti iš atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 104,26 Eur (vieną šimtą keturis eurus 26 ct) išlaidų susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina atnešti arba atsiųsti paštu į Varėnos rajono apylinkės teismo raštinę (111 kab.), arba pateikti per EPP sistemą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Varėnos rajono apylinkės teismą.