- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-06
- Bylos Nr.
- e2A-283-601/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00457-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- J. N.
- Atsakovas
- D. B.
- Išvadą teikia
- Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. N. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. N. ieškinį atsakovui D. B. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pakeisti 2011-06-06 Varėnos rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-475-547/2011, priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 170 Eur periodines išmokas kiekvieną mėnesį dukrai A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mokant išlaikymą nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki jos pilnametystės bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybei. 2011 m. lapkričio 6 d. Varėnos rajono apylinkės teismo nutartimi buvo patvirtinta ieškovės ir atsakovo taikos sutartis, kuria atsakovas D. B. įsipareigojo savo nepilnametės dukros A. B. išlaikymui nuo 2011-06-01 iki jos pilnametystės mokėti 57,92 Eur (200 Lt) išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis, indeksuojant, kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka bei nustatant, kad nepilnametės dukters A. B. gaunamą išlaikymą uzufrukto teise valdo J. N.. Ieškovė nurodė, kad nustatytą išlaikymą (57,92 Eur) atsakovas moka, tačiau dukros poreikiai pasikeitė (padidėjo), dėl ko nustatytas išlaikymas turi būti padidintas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies ir prašo jį tenkinti priteisiant iš atsakovo vaikui išlaikyti periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 130 Eur. Didesnio išlaikymo jis skirti negali, nes uždirba tik apie 300-400 Eur, turto neturi bei turi dar du nepilnamečius vaikus, kuriems turi išlaikymo įsiskolinimą. Pati ieškovė nededa pastangų tinkamai užtikrinti dukros poreikius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Varėnos rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies:
pakeitė Varėnos rajono apylinkės teismo 2011-06-06 priimta nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-475-547/2011 priteistą nepilnamečiui vaikui A. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą.
priteisė iš atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 130 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų) nuo 2017 m. gegužės 8 d. iki dukros pilnametystės (2036-05-03).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad tėvo mokamas išlaikymas yra 60 eurų per mėnesį, 57,92 Eur (200 Lt) išlaikymas buvo nustatytas teismo patvirtinta 2011-06-06 tarp šalių pasirašyta taikos sutartimi. Ieškovė prašo pakeisti 2011-06-06 Varėnos rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje priteisto išlaikymo dydį ir prileisti iš atsakovo dukrai išlaikyti po 170 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017-05-01 iki jos pilnametystės. Byloje šalys sutinka, kad nepilnametės dukros poreikiai yra padidėję ir jiems tenkinti yra reikalinga didesnė, negu 2011-06-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-475-547/2011 nustatyta 57,92 Eur (200 Lt) per mėnesį išlaikymo suma, tačiau šalys nesutaria, kokia konkreti suma yra reikalinga nepilnamečio vaiko išlaikymui.
Teismas sprendė, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinė padėtis yra tokia pati, jų gaunamos pajamos yra panašios. Ieškovė gauna socialines išmokas iš Varėnos rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus. Analizuojant paskutines socialines išmokas išmokėtas ieškovei J. N., matosi, kad jai mokama socialinė pašalpa (116,68 Eur), išmoka vaikui (15,20 Eur), šalpos neįgalumo pensija (vaikui iki 18 metų) (112 Eur), viso 243,88 Eur. Iš byloje esančios, Darbo biržos atmintinės matosi, kad ieškovė J. N. buvo registruota Darbo biržoje, kaip darbo ieškantis asmuo. Teismo posėdžio metu ji nurodžiusi, kad šiuo metu jau yra įsidarbinusi ir dirba virėja. Atsakovo gaunamos mėnesio pajamos pagal iš individualios veiklos (skaičiuojant vidutiniškai už 2016 metus) yra apie 316 Eur per mėnesį. Tiek ieškovė, tiek atsakovas registruoto nekilnojamojo turto bei transporto priemonių savo vardu neturi, abu nuomojasi būstus. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas be dukros A. B., gim. (duomenys neskelbtini), dar turi 2 dukras – D. B. ir D. B., gim. (duomenys neskelbtini), kurioms privalo teikti išlaikymą. Ieškovė turi vieną dukrą A. B.. Teismas darė išvadą, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovė J. N. ir atsakovas D. B. yra jauni ir darbingi, jų turtinė padėtis bei gaunamos pajamos yra panašios, todėl abu tėvai, prie vaiko išlaikymo privalo prisidėti vienodai.
Teismas pažymėjo, jog ieškovė nurodė, kad A. B. išlaikymui per mėnesį reikia skirti vidutiniškai 300 Eur, iš jų maitinimui - apie 100 Eur, asmens higienos priemonėms ir buitinėms prekėms - 40 Eur, sveikatos priežiūrai ir vaistams - 40 Eur, avalynei ir rūbams - mažiausiai 50 Eur, ugdymo priemonėms ir kanceliarinėms prekėms - apie 20 Eur, kultūriniam ugdymui ir laisvalaikiui mažiausiai - 20 Eur, būsto išlaikymui - 50,00 Eur, o pateikti viešojo transporto, maisto, buitinių prekių, vaistų ir kitų medicinos priemonių, odontologo paslaugas, patvirtinantys kvitai tik iš dalies patvirtina dukros poreikiams tenkinti reikalingų daiktų pirkimą. Teismas, atsižvelgdamas, į tai, kad ieškovė nei ieškiniu, nei rašytiniais dokumentais, nei teismo posėdžio metu detaliai nepagrindė nepilnametės dukros poreikių, būtent 300 eurų per mėnesį sumai (nepagrindė 170 eurų sumos priteisimo iš atsakovo), atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes dėl vaiko poreikių ir faktinį jų tenkinimą abiejų tėvų lėšomis, sprendė, kad yra pagrindas padidinti iš atsakovo priteistino išlaikymo sumą iki 130 eurų, tokią sumą mokant iki vaiko pilnametystės, kas atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, tuo pačiu užtikrina visus išaugusius (palyginti su 2011 metais buvusiais) nepilnametės A. B. poreikius.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė J. N. prašo pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimą ir ieškinį patenkinti visiškai, t. y. išlaikymo dydį nepilnametei dukrai A. padidinti iki 170 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
ieškovės pajamos yra nedidelės, jos materialinė padėtis yra sunki, o atsakovo materialinė padėtis, tikėtina, yra geresnė, nes jis dirba statybų srityje. Atsakovo deklaruojamų pajamų dydis (apie 316 Eur) kelia abejonių, jis vairuoja gan prabangų automobilį. Atsakovas turi didesne dalimi prisidėti prie dukros išlaikymo; teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo nurodomą išlaikymo orientacinį kriterijų – 1 MMA, kuris yra 380 Eur, kas reikštų, jog iš vieno iš tėvų turėtų būti priteisiama 190 Eur, tačiau ieškovė, atsižvelgdama į realius dukros poreikius, neprašo šios minimalios išlaikymo sumos; teismas visiškai nevertino, kad ilgą laiką ieškovė viena išlaikė dukrą, o priteistas išlaikymas (nuo 2011 m.) jau ilgą laiką neatitiko realių dukros poreikių, neatsižvelgė į vaiko sveikatos problemas (neįgalumas, rachitas); teismas nesivadovavo prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos principu, negynė nepilnamečio interesų, esant abejonėms dėl išlaikymo dydžio, jo pagrindimo rašytiniais įrodymais.
Atsakovas D. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: teismas tinkamai įvertino tėvų turtinę padėtį ir tinkamai nustatė tėvų dalis išlaikymo prievolėje. Apeliantė yra jauna, darbinga moteris, tačiau niekada nesistengė dirbti ir gauti didesnių pajamų pragyvenimui tiek sau, tiek dukrai. Atsakovas nuomojasi butą ir jį išlaiko vienas, kai tuo tarpu ieškovė gyvena su sugyventiniu A. M., su kuriuo dalijasi būsto išlaikymo mokesčius bei nuomos mokestį; teismas pagrįstai atsižvelgė, kad atsakovas, be dukros A., turi dar du išlaikytinius, kurių nepajėgia išlaikyti (yra įsiskolinimas), o ieškovė turi tik vieną išlaikytinį – dukrą A.; apeliantė nepagrįstai teigia, jog ji viena išlaikė dukrą, nes atsakovas visuomet prisidėdavo prie dukros išlaikymo. Atsakovo pajamos 2017 m. buvo apie 300-400 Eur, todėl jis neturi galimybės skirti dukrai 170 Eur kas mėnesį, nes dar turi dvi dukras, kurias reikia išlaikyti; teismas, padidindamas išlaikymą, įvertino dukros neįgalumą, kuris nėra didelis ir tai, kad dukra gauna neįgalumo pensiją – 112 Eur. Taip pat, kad dukrai skiriama išmoka – 15,20 Eur.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacinis skundas atmestinas.
10. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).
11. Nustatyta, kad Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartimi dukrai A., gim. (duomenys neskelbtini), iš apelianto nustatytas išlaikymas po 57,92 Eur (200 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Iš dalies tenkindamas ieškovės ieškinį, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pasikeitusius (padidėjusius) vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, nustatytą išlaikymą padidino iki 130 Eur.
12. Apeliacinio skundo esmė, - pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, neatsižvelgė į būtinus vaiko poreikius.
13. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinė padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. CK 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3 str., 1.5 str.). Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).
14. Byloje nėra ginčo, kad nepilnamečio vaiko poreikiai yra pasikeitę, dėl ko išlaikymo dydis turi būti padidintas, tačiau nesutariama iki kokio dydžio (apeliantė prašo jį padidinti iki 170 Eur).
15. Tam, kad nustatyti iki kokio dydžio turėtų būti padidintas išlaikymas, turi būti atsižvelgta į padidėjusius vaikų poreikius (apeliantė nurodo mokyklinį vaiko amžių, padidėjusias kainas ir turimas vaiko sveikatos problemas) ir tėvų galimybes teikti tam tikro dydžio išlaikymą.
16. Šiuo atveju, nustatyta tokia tėvų turtinė padėtis: 1) apeliantė nuosavybės teise neturi nekilnojamojo turto, automobilio neturi, duomenų apie darbą nėra, nuo 2017 m. gruodžio 20 d. įregistravusi individualią veiklą, gyvena nuomojamame bute; 2) atsakovas nekilnojamojo turto neturi, automobilio neturi; dirba pagal verslo liudijimą (statybos darbus), uždirba apie 300-400 Eur, gyvena nuomojamame bute, turi, be dukros A., dar du nepilnamečius vaikus (dukras D. ir D.).
17. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šalių turtinę padėtį (šalių turtinė padėtis iš esmės vienoda ir nėra gera), į atsakovo gaunamas pajamas (300-400 Eur) ir turimus tris išlaikytinius (tris nepilnamečius vaikus), į paties atsakovo poreikius (nuomotis būstą ir kt.), į pirmosios instancijos teismo nustatytą išlaikymo dydį (130 Eur), kurio suma trims vaikams sudarytų visą atsakovo darbo užmokestį (390 Eur), į tai, kad atsakovas pagal savo profesiją turi galimybę susirasti geriau apmokamą darbą ir gauti didesnes pajamas, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nustatytas išlaikymo dydis (130 Eur) yra tinkamas, kuris leis užtikrinti minimalias būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovo turtinė padėtis yra geresnė negu nustatyta (yra įsiskolinimas kitos dviems dukroms – daugiau negu 4 027 Eur), todėl nustatyti didesnį išlaikymo dydį dukrai objektyviai nėra galimybių.
18. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nepilnametės dukros A. turimas sveikatos problemas (nustatytas lengvas neįgalumo lygis, diagnozuotas rachitas, įgimta hemangioma bei klubo sąnario displazija), pažymi, kad vaiko sveikatos problemos buvo žinomos (egzistavo) ir priimant 2011 m. birželio 6 d. teismo nutartį, kuria buvo nustatytas išlaikymas, todėl tai negali įtakoti išlaikymo padidinimo, nebent šios aplinkybės iš esmės pasikeistų (atsirastų papildomas, gydymo reikalingumas, papildomos gydymo išlaidos ir pan.), tačiau tokių aplinkybių apeliantė neįrodinėjo. Be to nustatyta, kad dėl nustatyto neįgalumo dukra A. gauna neįgalumo pensiją 112 Eur, taip pat gauna išmoką vaikui – 15,20 Eur. Šios sumos yra skirtos vaiko poreikių tenkinimui, kurios taip pat padeda užtikrinti galimybę tenkinti būtinus vaiko poreikius. Taigi, šalims tinkamai vykdant savo pareigas (teikiant išlaikymą savo dukrai), dukros išlaikymui kas mėnesį tenka po 387,20 Eur (130 + 130 + 112 + 15,20). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši suma yra pakankama užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.).
19. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas išlaikymo dydį, nepagrįstai neatsižvelgė į minimalios mėnesinės algos kriterijų. Nepagrįstais laikytini apeliantės argumentai, kad vieno mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už minimalią mėnesinę algą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Tai, kad vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis Nr. 3K-3-16-706/2016). Taigi, pažymėtina, kad minimalios mėnesinės algos nustatytas dydis nėra pagrindas, esant tam tikroms aplinkybėms (keli išlaikytiniai, sunki turtinė padėtis ir pan.), nepriteisti mažesnio išlaikymo dydžio negu minimali mėnesinė alga. Pasikeitus atsakovo turtinei padėčiai, ar atsiradus papildomiems vaikų poreikiams, apeliantė turi teisę vėl kreiptis į teismą dėl išlaikymo vaikams padidinimo.
20. Kiti apeliantės argumentai nesvarstytini, kaip neturintys reikšmės šio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
21. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad priimtas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.