Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. K. patikslintą ieškinį atsakovei L. G. dėl nepagrįsto praturtėjimo ir žalos atlyginimo, trečiasis asmuo antstolis D. Š..

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė patikslintu ieškiniu ir patikslinusi reikalavimus 2025 m. vasario 7 d. teismo posėdžio metu teismo prašė priteisti iš atsakovės 1 242,31 Eur be pagrindo įgytas lėšas, 249,88 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinio reikalavimus grindė tokiomis aplinkybėmis:

2.1. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – ir VVTAT, Tarnyba) 2022 m. lapkričio 21 d. nutarimu Nr. 10E-899 (toliau – ir Nutarimas) nutarė „patenkinti vartotojų L. G. ir D. G. prašyme keliamą reikalavimą, t. y. pripažinti pagrįstu vartotojų UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu keliamą reikalavimą pateikti vieną iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1‑971 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 58¹ dalyje nurodytų dokumentų <...>, užtikrinančių garantinio laikotarpio prievolių vykdymą dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Įpareigoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdyti Tarnybos nutarimą per 30 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos“. Šis nutarimas nustatytu laiku nebuvo įvykdytas. Nutarimas, kaip vykdomasis dokumentas, buvo pateiktas priverstinai vykdyti antstolei V. M., ji dėl minėto nutarimo nevykdymo kreipėsi su pareiškimu į Vilniaus miesto apylinkės teismą, jis 2023 m. vasario 21 d. nutartimi skyrė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovei I. K. 5,00 Eur per dieną baudą už antstolės raginimo nevykdymą išieškotojos L. G. (atsakovės šioje byloje) naudai ir priteisė antstolei 156,46 Eur vykdymo išlaidų (civilinė byla Nr. e2VP-6043-599/2023). Teismo nutartis įsiteisėjo 2023 m. kovo 1 d., byloje buvo išduotas vykdomasis raštas. Atsakovė gautą vykdomąjį raštą pateikė vykdyti antstoliui D. Š., reikalaudama pagal jį išieškoti savo naudai 510 Eur asmeniškai iš ieškovės. Ieškovė savo iniciatyva sumokėjo į antstolio depozitinę sąskaitą šią pinigų sumą ir antstolio apskaičiuotas vykdymo išlaidas (iš viso 571,27 Eur). 2023 m. liepos 28 d. atsakovė su laisvos formos dokumentu vėl kreipėsi į antstolį, reikalaudama toliau tęsti piniginius išieškojimus savo naudai. Antstolis atnaujino tuo laiku jau buvusią baigtą vykdomąją bylą ir toliau ėmėsi vykdyti išieškojimą atsakovės naudai.

2.2. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavėluotai kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškinio reikalavimu nagrinėti ginčą iš esmės ir atnaujinti terminą ieškiniui pareikšti. Ieškinyje savo poziciją grindė tuo, kad kilo neaiškumų dėl VVTAT nutarimo vykdymo ir pagrįstumo. Tarnyba raštu atsisakė išaiškinti savo sprendinio vykdymo tvarką. Nebuvo aišku, kaip vykdyti šį nutarimą ir ar nutarimas buvo priimtas esant pagrįstam ir teisėtam vartotojų reikalavimui. Reikalavimo teisę pagal šiuos garantinius reikalavimus turi ne bet kas, o tik statinio savininkas. Būtent tuo pagrindu teismui buvo pateiktas ieškinys dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės. Notarine pirkimo–pardavimo sutartimi, įvertinant tai, kad parduodamas pastatas buvo tik dalinio baigtumo (85 procentų baigtumo), buvo numatyta per vienerių metų laikotarpį nuo statinio 100 procentų baigtumo įregistravimo pateikti namo savininkams pasirinktinai vieną iš trijų Statybos įstatymu (41 straipsnio 3 dalyje) numatytų garantijų, užtikrinančių 3 metų garantiją. Atsakovė visišką statinio baigtumą įregistravo 2021 m. vasario 14 d. Pastato dalį iš bendrovės įsigijo 2020 m. gegužės 27 d. Įstatymu ir minėta pirkimo–pardavimo sutartimi nustatyta trejų metų garantija turėtų apimti laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 27 d. iki 2023 m. gegužės 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, vykdydama įstatymo nuostatas, buvo pasiruošusi suteikti nurodytą garantiją nekilnojamojo turto pirkėjui. Tačiau problema buvo kilusi dėl garantijos gavėjų. Vartotojai L. G. ir D. G. dar 2022 m. birželio 20 d. pardavė jiems nuosavybės teise priklausiusią gyvenamojo namo, dėl kurio vyksta ginčas, dalį ir jam priskirto pagal naudojimosi tvarkos sutartį žemės sklypo dalį kitiems asmenims. Taip minėti Tarnybos nutarime nurodyti pareiškėjai (vartotojai) nuo 2022 m. birželio 20 d. nebeteko reikalavimo teisės šiuo klausimu ir jos nebeturėjo minėto sprendimo priėmimo metu. Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškinį dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės atsisakė priimti (civilinės bylos Nr. e2-5776-1014/2023).

2.3. Nutarimą, kaip vykdomąjį dokumentą, vykdyti pateikė atsakovė L. G.. Tokios teisės ji negalėjo turėti. Dar 2021 m. rugsėjo 20 d. galimų garantinių kompensacijų klausimas su atsakovės šeima buvo aptartas ir, pasiekus kompromisą, pasirašytas susitarimas. Kompensacijai buvo susitarta skirti 3 200 Eur sumą, ją UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo. Naujieji savininkai į UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesikreipė, jie bendrovei net nėra žinomi. 2023 m. birželio 19 d. ieškovė nutraukė darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo šio momento išieškojimas iš jos, kaip bendrovės vadovės, turėjo būti nedelsiant nutrauktas, tačiau taip neįvyko, dėl to ieškovė skundė antstolio veiksmus ir po pakankamai ilgo bylinėjimosi (civilinių bylų Nr. e2YT-20223-937/2023; e2S‑167-661/2024; e2YT-6071-1193/2024) teismas priėmė sprendimą, kuris jau yra įsiteisėjęs: tenkinti pareiškėjos skolininkės I. K. skundą dėl antstolio veiksmų; panaikinti antstolio D. Š. procesinių dokumentų, priimtų vykdomojoje byloje Nr. 0178/23/00711, dalis, susijusias su priverstiniu išieškojimu nuo 2023 m. birželio 20 d., t. y.: 2023 m. rugpjūčio 31 d. nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas dalį dėl 375 Eur; 2023 m. spalio 2 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas; 2023 m. rugsėjo 27 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo dalį dėl 375 Eur; įpareigoti antstolį D. Š. grąžinti pareiškėjai I. K. nepaskirstytą ir antstolio D. Š. depozitinėje sąskaitoje saugomą 272,96 Eur piniginių lėšų sumą. Tačiau ieškovei liko negrąžinta: 1) antstolio D. Š. išieškotos vykdymo išlaidos ir atlyginimas antstoliui už minėtą periodą; 2) lėšos, nepagrįstai antstolio pervestos į išieškotojos (atsakovės šioje byloje) sąskaitą, vykdant minėtą vykdomąją bylą. Ieškovės nuomone, šie pinigai laikytini nepagrįstu atsakovės (tiesiogiai ar (ir) dėl jos veiksmų) praturtėjimu.

2.4. Atsakovė, nuo 2022 m. vasario 28 d. nebebūdama ginčo namo savininkė, kreipėsi (2022 m. balandžio 20 d.) į VVTAT, jos neinformuodama, kad formuluoja savo reikalavimus jau neturėdama tam teisinio pagrindo, t. y. jau neturėdama tam reikalavimo teisės. Institucija, nežinodama apie tai, priima sprendimą, kurio pagrindu atsakovė įgauna galimybę, o vėliau ir tampa išieškotoja, t. y. tampa asmeniu, turinčiu pagrindą gauti savo naudai išieškotas pagal sprendimą lėšas, ir, suklaidindama, sudaro galimybę antstoliui, vykdančiam šį išieškojimą, gauti vykdymo išlaidas bei atitinkamą atlyginimą antstoliui. Atsakovė, neturėdama tam teisinio pagrindo, pateikė antstolei V. M. vykdyti VVTAT sprendimą, pagal kurį antstolei buvo priteista 156,46 Eur vykdymo išlaidų, kurias ieškovė sumokėjo. Atsakovė gautą vykdomąjį raštą „Dėl baudos skyrimo“ pateikė vykdyti antstoliui D. Š.. Pagal šį vykdomąjį dokumentą ieškovė sumokėjo 571,27 Eur baudos ir vykdymo išlaidų. 2024 m. balandžio 20 d. iki nurodomos 2023 m. birželio 19 d. iš ieškovės buvo dar išieškota bendra 549,88 Eur suma, tarp jų 300 Eur baudos, pervedant ją į atsakovės sąskaitą, ir 126,92 Eur vykdymo išlaidų bei atlyginimo antstoliui. Kitu periodu (nuo 2023 m. birželio 20 d. iki 2023 m. spalio 2 d.) iš ieškovės buvo dar išieškota 801,92 Eur, tarp jų 675 Eur skolos ir 122,96 atlyginimo antstoliui. Po to antstolis 2023 m. spalio 3 d. neteisėtai išskaičiuotą 272,96 Eur atlyginimo antstoliui sumą grąžino ieškovei. Taip antstoliai, vykdydami atsakovės pateiktą vykdomąjį dokumentą, per nurodytą periodą iš viso nurašė nuo ieškovės sąskaitos 1 529,65 Eur, tarp jų 1 242,31 Eur skolos, kurią pervedė į atsakovės sąskaitą, ir 329,65 Eur vykdymo išlaidų bei atlyginimo antstoliui. Taip bendra pinigų suma, kuria ieškovės sąskaita nepagrįstai ir neteisėtai praturtėjo atsakovė, yra 1 242,31 Eur. Be to, dėl atsakovės kaltų veiksmų ieškovė patyrė 287,34 Eur žalą. Ji kilo atsakovei atlikus kaltus, tyčinius neteisėtus veiksmus, neturint reikalavimo teisės gauti ir pateikti vykdyti vykdomąjį dokumentą. Žalai priskirtinos piniginės sumos išieškotos iš ieškovės kaip bylos administravimo mokesčiai ir dalis antstolio atlyginimo. Šia suma atsakovė neteisėtai nepraturtėjo. Ši žala atsirado išimtinai dėl atsakovės kaltos veikos. Atsakovės civilinės pareigos atsirado dėl jos veiksmų, kurie, pagal civilinių įstatymų bendruosius pradmenis ir prasmę, sukuria civilines teises ir pareigas.

2.5. Ieškinio reikalavimų patikslinime ieškovė nurodė, kad ieškinyje nurodytos piniginės lėšos, išskaičiuotos iš ieškovės ir antstolio skirtos išmokėti atsakovei, buvo grindžiamos antstolio D. Š. patvarkymais dėl išieškotų lėšų paskirstymo, sudarytais 2023 m. gegužės 4 d., 2023 m. rugpjūčio 31 d., 2023 m. rugsėjo 27 d. ir 2023 m. spalio 2 d. Galutinė skaitinė išraiška atitinka atsakovės pateiktus (2024 m. rugsėjo 25 d.) išrašus, jais atsakovė patvirtina iš antstolio į savo banko sąskaitą gavusi 1 242,31 Eur. Įsiteisėjus teismų sprendimams buvo pripažintas prejudicinis faktas, kad teisėtai išieškojimas buvo vykdomas tik nuo 2023 m. balandžio 20 d. iki 2023 m. birželio 19 d. Už laikotarpį nuo 2023 m. balandžio 20 d. antstolio vykdytais neteisėtais išieškojimais atsakovei buvo nepagrįstai pervesta 675 Eur baudos dalis.

2.6. Ieškovės atstovas 2025 m. vasario 7 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė nepagrįstai, be teisinio pagrindo iš antstolio yra gavusi 1 242,31 Eur išieškotos baudos sumą, kurią prašoma priteisti kaip nepagrįstą praturtėjimą. Ieškovės atstovas patikslino, kad galutinis reikalavimas dėl patirtos žalos atlyginimo, kurį prašoma priteisti iš atsakovės, sudaro 249,88 Eur sumą.

3. Atsakovė atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė savo poziciją grindė tokiais argumentais:

3.1. Atsakovė jokių neteisėtų veiksmų nėra atlikusi; išieškojimas iš ieškovės buvo vykdomas įsiteisėjusių sprendimų pagrindais, o ne be pagrindo, kaip nurodo ieškovė. Patikslintame ieškinyje ieškovė pati pripažįsta, konstatuoja ir prejudicinui faktu laiko tai, kad teisėtai išieškojimas buvo vykdomas tik nuo 2023 m. balandžio 20 d. iki 2023 m. birželio 19 d. Tad nėra suprantama, kokiu pagrindu ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovės teisėtai ir pagrįstai išieškotas sumas atsakovės naudai. Ieškovė klaidingai nurodo, kad už laikotarpį nuo 2023 m. birželio 20 d. antstolio vykdytais neteisėtais išieškojimais atsakovei buvo nepagrįstai pervesta 675 Eur. Įsiteisėjusia teismo nutartimi (civilinės bylos Nr. e2YT‑6071‑1193/2024), kuri turi prejudicinę galią šalims, to konstatuota nebuvo. Teismas konstatavo, kad nuo 2023 m. birželio 20 d. antstolio atlikti priverstinio išieškojimo veiksmai išieškant iš ieškovės yra neteisėti, dalį neteisėtai išieškotų lėšų antstolis ieškovei grąžino. Bet teismas pažymėjo, kad kol vykdomasis dokumentas nėra nuginčytas, teismas negali spręsti dėl išieškotų ir atsakovei pervestų lėšų grąžinimo klausimo ar pripažinti, jog atsakovė šias išieškotas lėšas gavo neteisėtai. Ieškovė, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelė akcininkė ir vadovė, žinodama jai kylančias prievoles, tikėtina, formaliai pakeitė vadovą, apie vadovo pasikeitimą nei antstolio, nei atsakovės neinformavo, dėl to, jeigu ieškovė mano, kad ji įvykdė prievolę už trečiąjį asmenį, ji galėtų ir turėtų skolos reikalauti iš trečiojo asmens, o ne iš atsakovės.

3.2. Atsakovė nurodė, kad kartu su sutuoktiniu D. G. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas). Notarinėje Namo pirkimo–pardavimo sutartyje UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo per vienerius metus, skaičiuojamus nuo Namo 100 procentų baigtumo įregistravimo VĮ Registrų centre, pateikti pardavėjo pasirinktą iš STR 58¹ dalyje nurodytų dokumentų, užtikrinančių garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą. Namas VĮ Registrų centre 100 proc. baigtumo buvo įregistruotas 2021 m. vasario 24 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ per vienerius metus, skaičiuojant nuo 2021 m. vasario 24 d., neišdavė ir neperdavė dokumento, užtikrinančio garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą. 2022 m. balandžio 20 d. atsakovė ir jos sutuoktinis D. G. kreipėsi į VVTAT su prašymu dėl vartotojų teisių pažeidimo. VVTAT priėmė 2022 m. lapkričio 21 d. nutarimą Nr. 10E-899, kuriuo patenkino atsakovės ir jos sutuoktinio prašymą pripažinti pagrįstu vartotojų UAB „(duomenys neskelbtini)“ keliamą reikalavimą. Nutarimas nebuvo apskųstas ir (ar) nebuvo įvykdytas, dėl to atsakovė buvo priversta kreiptis į antstolį dėl priverstinio Nutarimo vykdymo. Antstolė V. M. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, jis 2023 m. vasario 21 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. e2VP-6043-599/2023) skyrė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovei I. K. (ieškovei) 5 Eur per dieną baudą už antstolės raginimo nevykdymą atsakovės naudai ir priteisė antstolei 156,46 Eur vykdymo išlaidų. Minėta nutartis nebuvo apskųsta ir įsiteisėjo 2023 m. kovo 1 d. ir byloje buvo išduotas vykdomasis raštas. Ieškovė ieškinyje klaidingai nurodo, kad atsakovė kreipėsi į VVTAT su prašymu ar į antstolį su vykdomuoju raštu, neturėdama reikalavimo teisės. VVTAT Nutarimas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis yra įsiteisėję, nepanaikinti ir vykdytini dokumentai – šalims turi įstatymo galią. Su jais sutiko ir jų neskundė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos atstovė, tuometinė vadovė ir vienintelė įmonės akcininkė ieškovė. Ieškovė neskundė ir tolesnių antstolio priverstinio išieškojimo veiksmų. Ieškovė kvestionuoja, siekia paneigti įsiteisėjusius VVTAT, teismo sprendimus, antstolio veiksmus, kurių neskundė. Ieškovės teiginius paneigia įsiteisėję ir šalims įstatymo galią turintys dokumentai. Taikant nepagrįsto praturtėjimo institutą, pagrindinė / esminė sąlyga – atsakovės praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo. Atsakovė veikė teisėtai, pagrįstai. Ieškovė neturi teisinio pagrindo neigti įsiteisėjusių VVTAT ir teismo sprendimų. Įvertinus tai, kad nuo 2023 m. birželio 20 d. buvo išieškota 375 Eur suma, ir, atsakovės nuomone, kadangi ieškovė įvykdė prievolę už UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (ar) įmonės vadovą, šios piniginės lėšos turėtų būti priteistos ne iš atsakovės.

3.3. Vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu atsakovė gavo išieškotas lėšas, yra galiojantis ir nėra nuginčytas, dėl to atsakovė negali būti laikoma neteisėtai, be teisinio pagrindo įgijusi lėšas. Ieškovė, būdama vienintelė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė ir vadovė, pati priėmė sprendimą pasitraukti iš vadovo pareigų nuo 2023 m. birželio 19 d. ir vadovu paskyrė savo sutuoktinį R. K.. Labai tikėtina, kad toks vadovų pasikeitimas buvo ieškovės siekis, jog priverstinio išieškojimo veiksmai jos atžvilgiu būtų nutraukti. Tačiau ieškovė puikiai žinojo apie Nutarimą, nutartį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvykdytus įsipareigojimus, paskirtą baudą ir priverstinius antstolio veiksmus jos atžvilgiu, tad ieškovė, kaip įmonės vadovė, kuriai yra taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, turėjo pareigą informuoti antstolį apie pasikeitusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą, kad antstolis nutrauktų priverstinio išieškojimo veiksmus ieškovės atžvilgiu ir galėtų kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo naujajam vadovui. Vien tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas pasikeitė, niekaip nereiškia, kad Nutarimas, įpareigojantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikti veiksmus, yra netekęs judrinės galios ar nutartis skirti vadovui baudą tapo nebegaliojantys ir niekiniai.

3.4. Atsakovės manymu, byloje ji yra įtraukta kaip netinkama atsakovė, o atsakovai turėtų būti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (ar) naujasis juridinio asmens vadovas. Jeigu ieškovė įvykdė prievolę už UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (ar) naują jos vadovą, nebebūdama šios įmonės vadovė ir atstovė pagal įstatymą, ji, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.50 straipsnio 3 dalimi, reikalavimą gali nukreipti į įmonę ir (ar) jos vienasmenį valdymo organą – vadovą, kurio naudai ieškovė sumokėjo baudą.

3.5. Ieškovė nurodo, kad ji patyrė žalos dėl atsakovės veiksmų, tačiau ieškinyje nėra įrodinėjamos jos civilinės atsakomybės sąlygos. Nėra aišku, kaip pasireiškė atsakovės neteisėti veiksmai, kaltė, neaiškus priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir neva ieškovei atsiradusios žalos. Atsakovė, būdama vartotoja, neturinti teisinio išsilavinimo, kreipėsi dėl savo pažeistų teisių gynimo į atitinkamas institucijas, šios priėmė atitinkamus sprendimus, sprendimai yra teisėti, galiojantys, jų pagrindu atsakovė gavo išieškotas lėšas. Atsakovė veikė sąžiningai ir teisėtai. Tai, kad atsakovė nebėra Namo savininkė, niekaip nepaneigia UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos valdymo organų pareigos vykdyti įstatymus, teismo sprendimą ir pan. Kaip teisingai pabrėžė VVTAT Nutarime ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, statinio garantija yra taikoma nepriklausomai nuo to, kas yra statinio savininkas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 24 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei iš ieškovės 1 936 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Teismas nustatė, kad ieškovės sumokėta ir atsakovės gauta 1 242,31 Eur suma buvo gauta, remiantis įsiteisėjusių 2022 m. lapkričio 21 d. VVTAT nutarimo ir 2023 m. vasario 21 d. teismo nutarties pagrindu skirti baudą už nevykdymą, antstoliams priverstinai realizuojant išieškojimą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka. Atsakovė, būdama pirkėja ir namo savininkė, kreipėsi į VVTAT dėl vartotojo teisių gynimo, dėl to buvo priimtas 2022 m. lapkričio 21 d. nutarimas Nr. 10E-899, kuris įsiteisėjo ir tapo vykdomuoju dokumentu, tai numato ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nuostatos. Įsiteisėjusį VVTAT nutarimą atsakovė pateikė vykdyti antstolei V. M., kuri, priėmusi įsiteisėjusį nutarimą kaip vykdomąjį dokumentą, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl baudos skyrimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovei I. K. (ieškovei), tai 2023 m. vasario 21 d. teismo įsiteisėjusia nutartimi byloje Nr. e2VP-6043-599/2023 buvo patenkinta, skiriant 5 Eur baudą išieškotojos naudai iki visiško įvykdymo. Tad 1 242,31 Eur suma atsakovei antstolio D. Š., vykdant baudos išieškojimą, buvo pervesta remiantis įsiteisėjusiais, nenuginčytais ir galiojančiais Tarnybos ir teismo procesiniais sprendimais.

6. Teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad 2022 m. lapkričio 21 d. VVTAT nutarimas ir 2023 m. vasario 21 d. įsiteisėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis byloje Nr. e2VP‑6043-599/2023 dėl baudos skyrimo šalims turi įstatymo galią, privalomumą, kol nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Tad teigti, jog atsakovė nepagrįstai praturtėjo, nesant tam jokio teisinio pagrindo, teisiškai ir faktiškai byloje nepagrįsta. Teismas nustatė, kad 1 242,31 Eur suma atsakovės naudai iš ieškovės išieškota pagal galiojančius, nenuginčytus, įsiteisėjusius ir neapskųstus VVTAT nutarimą ir teismo nutartį dėl baudos skyrimo, nevykdant vykdomojo dokumento. Pažymėta, kad ieškovės argumentai dėl galbūt neteisėto VVTAT nutarimo priėmimo šioje byloje neturi esminės reikšmės, teismui neturint teisinio pagrindo revizuoti įsiteisėjusį VVTAT nutarimą, tapusį vykdomuoju dokumentu.

7. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovė remiasi įsiteisėjusia 2024 m. kovo 29 d. nutartimi byloje Nr. e2YT-6071-1193/2024 konstatuotais faktais, vertindamas, ar išieškotojai (atsakovei) kyla pareiga grąžinti gautą 375 Eur sumą, kuri buvo išieškota laikotarpiu, kai ieškovė jau nebebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, pažymėjo tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. vasario 23 d. nutartimi byloje Nr. 3K-3-34-381/2023 yra konstatavęs, jog išieškotojui pagal vykdomąjį dokumentą pervestų pinigų grąžinimas yra neįmanomas nenuginčijus išieškojimo pagrindą sudarančio vykdomojo dokumento, o šiuo atveju tai nėra padaryta. Be to, vien tai, kad ieškovė perleido įmonės vadovavimą savo sutuoktiniui R. K. ir galbūt laiku pati nepranešė antstoliui apie vadovų kaitą, žinodama tuometinio vadovo prievolę (tokių duomenų byloje apie informavimą nepateikta), nereiškia, kad VVTAT nutarimo įpareigojimas perduoti dokumentą neteko galios ar (ir) tapo niekinis, dėl to jo vykdymas ir baudos išieškojimas tapo nebeaktualūs. Byloje nėra duomenų, kad vadovų pasikeitimas kaip nors turėjo įtakos nutarimo įvykdymui. Tad teigti, kad atsakovė (išieškotoja) neturėdama teisinio pagrindo gavo 375 Eur sumą, nėra objektyvaus pagrindo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui nevykdant VVTAT nutarimo, kilo prievolė mokėti 5,00 Eur per dieną baudą.

8. Susiklosčius situacijai, kai įmonės vadovė antstolio neinformavo iš karto apie vadovų pasikeitimą nuo 2023 m. birželio 20 d., ji pati prisiėmė riziką patirti nuostolius, žinodama apie antstolio vykdomą priverstinį vykdymą, išieškant baudą už vykdomojo dokumento (VVTAT nutarimo) neįvykdymą. Ieškovė pabaigusi vadovavimą įmonei ir žinodama, kad jai kaip fiziniam asmeniui nebeliko prievolės vykdyti teismo nutartį dėl baudos mokėjimo, savanoriškai tęsiant vykdymą, negali vadovautis nepagrįsto praturtėjimo institutu ir tokiu atveju turto išreikalavimas negalimas (CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad įstatymo leidėjo yra įtvirtinta galimybė reikšti ieškinį ir dėl antstolio neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

9. Teismas, pasisakydamas dėl civilinės atsakomybės taikymo, nurodė, kad VVTAT ne tik priėmė atsakovės pareiškimą ir atliko tyrimą, bet ir tenkino vartotojų prašymą, taip konstatuodama atsakovės veikimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nėra objektyvaus pagrindo išvadai, kad atsakovės siekis, neturint teisinio išsilavinimo, apginti savo teises ir teisėtus interesus, kreipiantis į ikiteisminę instituciją dėl vartotojų teisių gynimo, laikytinas neteisėtu veikimu. Kiekvienas subjektas, turėdamas jo naudai išduotą įsiteisėjusį ir vykdytiną sprendimą, yra laisvas apsispręsti dėl tokio sprendimo priverstinio vykdymo, kreipiantis į antstolį, tai ir buvo atsakovės atlikta, pateikus VVTAT nutarimą priverstiniai vykdyti. Kaip nurodė atsakovės atstovė, atsakovei buvo aktualus pardavėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartinis įsipareigojimas išduoti dokumentą, užtikrinantį garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą, kuris, kaip matyti iš VVTAT nutarimo ir teismų formuojamos praktikos, yra aktualus nepriklausomai nuo to, kas yra statinio savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-1075/2020, 79 punktas). Teismas nusprendė, kad byloje ieškovė neįrodė atsakovės neteisėto veikimo, tiek kreipusis į VVTAT dėl vartotojų teisių gynimo, tiek ir į antstolius, vykdant įsiteisėjusius 2022 m. lapkričio 21 d. VVTAT nutarimą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. nutartį byloje Nr. e2VP-6043-599/2023 dėl baudos skyrimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį patenkinti; priteisti ieškovei atstovavimo išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

10.1. Skundžiamas teismo sprendimas turėjo būti vertinamas ir ankstesnių, jau įsiteisėjusių sprendimų, tiesiogiai sietinų su ieškiniu, kontekste. Byloje aptariama situacija iš pradžių buvo nagrinėta per skundą dėl antstolio veiksmų (civilinė byla Nr. e2YT-20003-937/2023). Minėtoje byloje 2023 m. lapkričio 17 d. buvo priimta nutartis, kuria ieškovės (pareiškėjos) I. K. skundas buvo patenkintas iš dalies: buvo panaikinti antstolio nurodymai priverstinai nurašyti pinigines lėšas (2023 m. rugpjūčio 31 d. ir 2023 m. spalio 2 d.) ir antstolio patvarkymai priverstinai nurašyti šias lėšas bei vykdymo išlaidas iš pareiškėjos sąskaitos. Šį teismo procesinį sprendimą skundė tik suinteresuotas asmuo – antstolis. Atsakovė šios minėtos nutarties neskundė. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 1 d. išnagrinėjo atskirąjį skundą ir nutarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 17 d. nutartį panaikinti bei perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (civilinė byla Nr. e2S-167-661/2024). Vilniaus miesto apylinkės teismas pakartotinai išnagrinėjo šią bylą ir nusprendė tenkinti pareiškėjos (skolininkės) I. K. skundą dėl antstolio veiksmų. Antstolis įvykdė teismo nurodymo dalį dėl jo sąskaitoje laikomų dar nepaskirstytų lėšų gražinimo. Tačiau liko neišspręstas neteisėtai išieškotų ir pervestų atsakovei pinigų gražinimo bei ieškovės nepagrįstai patirtų išlaidų, apmokant antstolių darbo administravimo išlaidas vykdant neteisėtą išieškojimą, klausimas. Tokiais reikalavimais buvo grindžiamas ieškinys šiame procese. Ieškinyje reikalaujamos priteisti sumos buvo grindžiamos atsakovės pateiktais apskaičiavimais (banko išrašais), antstolio pažymomis, banko išrašais bei ieškovės pateiktais ir nenuginčytais įrodymais, kad atsakovė, jau nebūdama ginčo namo savininkė, neturėjo reikalavimo teisės šioje byloje.

10.2. Sutinka, kad ieškovės sumokėta 1 242,31 Eur suma buvo išieškoma, remiantis įsiteisėjusių 2022 m. lapkričio 21 d. VVTAT nutarimo ir 2023 m. vasario 21 d. teismo nutarties pagrindu skirti baudą už reikalavimo nevykdymą, antstoliams priverstinai realizuojant išieškojimą CPK nustatyta tvarka. Sutinka, kad VVTAT sprendimas yra vykdomasis dokumentas. Atsakovė, būdama pirkėja ir namo savininkė, kreipėsi į VVTAT dėl vartotojo teisių gynimo, dėl to buvo priimtas 2022 m. lapkričio 21 d. Nutarimas. Jis įsiteisėjo ir tapo vykdomuoju dokumentu, tai numato ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nuostatos. Tačiau dar iki VVTAT sprendimo priėmimo atsakovė pardavė minėtą namą ir jau nebūdama jo savininke bei neturėdama jokio naujo namo savininko įgaliojimo veikti jo vardu tuo klausimu neteko reikalavimo teisės pagal šį sprendimą, kadangi priimtas sprendimas buvo skirtas ginti konkretaus vartotojo, t. y. konkretaus savininko, teises. Šį namo savininko pasikeitimą atsakovė nuslėpė nuo VVTAT. Tai patvirtina VVTAT 2023 m. sausio 12 d. raštas. Atsakovė, jau nebūdama namo savininkė ir nesant tuo klausimu jokio dabartinio namo savininko įgaliojimo, pateikė antstolei V. M. vykdyti minėtą vykdomąjį dokumentą. Ieškovei jo nevykdant, atsakovei reikalaujant, antstolės iniciatyva teismas civilinėje byloje Nr. e2VP-6043-599/2023 skyrė baudą, išdavė vykdomąjį raštą.

10.3. Teismas šioje byloje netinkamai įvertino situaciją. Ieškovė nekvestionuoja įsiteisėjusių teismo sprendimų, tačiau laikosi pozicijos, kad atsakovė, neturėdama reikalavimo teisės, savo veiksmais, pateikdama net realiai ne jos naudai priimtą vykdomąjį dokumentą ir taip neturėdama reikalavimo teisės, sudarė prielaidas ir pagrindą patirti ieškovei išlaidas, sumokant antstolių administravimo mokesčius ir atsakovei gaunant tiesiogines pajamas iš išieškotų baudų, pervedamų į jos sąskaitą.

10.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo (paneigdamas iš esmės prejudicinę nuostatą, suformuluotą Vilniaus apygardos teismo nutartyje (nagrinėjant atskirąjį skundą), kad tolesnis išieškojimų vykdymas po 2023 m. birželio 19 d. buvo teisėtas (sprendimo 18 punktas).

10.5. Teismas be jokio pagrindo padarė išvadą, kad ieškovė neinformavo antstolio apie vadovo pasikeitimą (sprendimo 20 punktas), nors apie tai teismas net keletą kartų buvo informuotas posėdžių metu. Apie I. K., kaip bendrovės direktorės, įgaliojimų pabaigą antstolio kontoros darbuotojams buvo pranešta telefonu. Kartu antstolis, 2023 m. rugpjūčio 31 d. priimdamas patvarkymą nurašyti pinigines lėšas iš skolininkės sąskaitos, privalėjo (turėjo pareigą ir visas galimybes) patikrinti šios specifinės skolos, susijusios su skolininko darbo vieta, išieškojimo pagrįstumą ir teisėtumą. Antstolis ne tik nevykdė šios savo pareigos, tačiau, atsakovei reikalaujant, skubiai, tą pačią dieną atliko vykdymo išlaidų apskaičiavimą ir nepagrįstai bei neteisėtai paskirstė šias lėšas. Per antstolio kontoros darbuotojus būdamas net kelis kartus pakartotinai informuotas apie I. K. statuso pasikeitimą (toks statuso patikrinimas yra antstolio veiklos teisėtumo ir veiksmų pagrįstumo pareiga), antstolis 2023 m. spalio 2 d. vėl neteisėtai priėmė patvarkymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš I. K. sąskaitos ir tai įvykdė. Nesutikdama su teismo nuomone dėl antstolio atsakomybės (sprendimo 21 punktas), ieškovė mano, kad iki 2023 m. birželio 19 d. antstolis veikė teisėtai, o vėlesnis neteisėtas veikimas susijęs su antstolio veikimo aplaidumu. Tačiau po Vilniaus apygardos teismo nutarties antstolis gražino ieškovei 2023 m. spalio 2 d. patvarkymu priverstinai nurašytas baudos ir vykdymo išlaidų sumas.

10.6. Ieškovė nurodo, kad ieškinyje, papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose, teismo posėdžių metu išsamiai pagrindė ir įrodė visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį, kaltę. Savo išvadas teismas nepagrįstai grindžia teismų praktika (sprendimo 27 punktas). Šioje byloje yra nagrinėjamas ne ieškovės, kaip bendrovės vadovės, ir jos vadovaujamos bendrovės atsakomybės už kokybišką darbą klausimas, o teisiniai pagrindai atsakovei, nesančiai šio statinio šeimininke, būti reikalavimo teisės pagal minėtą sprendimą turėtoja. Atsakovė turėjo teisinį pagrindą kreiptis į VVTAT, inicijuoti tyrimą, tačiau pardavusi namą ji neteko teisės pagal Tarnybos Nutarimą, kaip vykdomąjį dokumentą, inicijuoti jo pateikimo antstoliams, gauti išieškotas baudas į savo sąskaitą ir pan.

11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą ir priteisti iš apeliantės atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

11.1. Ieškovė neginčija, kad išieškojimas, vykdomas jos atžvilgiu, buvo pradėtas teisėtai, t. y. apeliaciniame skunde nurodo nekvestionuojanti įsiteisėjusių procesinių sprendimų, kurių pagrindu išieškojimo veiksmai vykdymo procese buvo pradėti. Apeliantės pozicija reiškia, kad yra eliminuojama ketvirtoji nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlyga.

11.2. Atsakovė, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-381/2023, nurodo, kad kol įsiteisėjusiais teismų sprendimais nėra nuginčyti įsiteisėjęs VVTAT nutarimas, taip pat ir teismo nutartis dėl baudos skyrimo, atsakovės gautų ir jos nuosavybe tapusių lėšų grąžinimas ieškovei yra neįgyvendinamas. Bylos nagrinėjimo metu apeliantė nepaaiškino ir nenurodė jokių motyvų, kodėl nebuvo skundžiami minėti procesiniai sprendimai, taip pat kodėl nesikreipė dėl proceso atnaujinimo teisės aktų nustatyta tvarka. Tik pateikusi apeliacinį skundą ieškovė nurodė, kad ji nekvestionuoja minėtų sprendimų teisėtumo, tačiau mano, kad atsakovė, pardavusi namą, negalėjo / neturėjo teisinio pagrindo kreiptis į antstolį su prašymu pradėti priverstinio vykdymo procesą. Taip iš esmės peržengtos apeliacijos ribos.

11.3. Priešingai, nei apeliaciniame skunde nurodo ieškovė, atsakovė, vis dar būdama namo savininkė (2022 m. balandžio 20 d.), pagrįstai kreipėsi į VVTAT, siekdama apginti pažeistas savo, kaip vartotojos, teises. Atsakovė nesutinka su apeliantės argumentais, kad atsakovė, pardavusi namą, prarado teisę su įsiteisėjusiu VVTAT sprendimu kreiptis į antstolius dėl priverstinio vykdymo proceso pradėjimo. Atsakovė remiasi kasacinio teismo išaiškinimu, kad rangovo pareiga garantuoti statinio kokybę per įstatymo nustatytą garantinį terminą yra specifinė įstatymo pagrindu atsirandanti rangovo pareiga, kuri nustatyta ir taikoma dėl konkretaus statinio nepriklausomai nuo to, kas yra statinio savininkas. Tai reiškia, kad ši pareiga yra nukreipta erga omnes (prieš visus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-1075/2020, 79 punktas). Tai, kad pasikeitė namo savininkai, nepaneigė ieškovės vadovaujamos bendrovės pareigos pateikti dokumentus, kurių pagrindu būtų užtikrintas garantinių įsipareigojimų vykdymas garantiniu laikotarpiu. Be to, įsiteisėjusiu VVTAT sprendimu numatytas įpareigojimas ir tokio įpareigojimo įvykdymas atsakovei turėtų reikšmę ne tik pačiai būnant namo savininke, tačiau taip pat jai, pardavus namą, būnant pardavėja ir garantuojant naujiesiems įgijėjams, kad garantiniu laikotarpiu visi paaiškėję defektai ar trūkumai bus pašalinti. Skirtumas tik tas, kad kreipusis į antstolį atsakovė veikė nebe kaip pirkėja (kaip ji veikė kreipdamasi į VVTAT), o kaip pardavėja, kuri naujiesiems pirkėjams turėjo tapačius įsipareigojimus, kaip ir ieškovės atstovauta bendrovė. Atsakovė, būdama sąžininga ir tinkamai įgyvendinama savo sutartinius įsipareigojimus naujiesiems pirkėjams, ėmėsi visų veiksmų, kad tokius įsipareigojimus įvykdytų ir ieškovės tuo metu vadovaujama bendrovė. Apeliacinio skundo dalis dėl atsakovės tariamo nepagrįsto praturtėjimo negali būti tenkinta.

11.4. Atsakovė, pasisakydama dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų nebuvimo, nurodo, kad didele dalimi apeliacinio skundo argumentų yra kvestionuojamas antstolio veiksmų (neveikimo) teisėtumas. Atsakovei nesuprantama galutinė apeliantės pozicija, kieno veiksmais ieškovei tariamai padaryta žala, t. y. atsakovės ar nenuginčytus, įsiteisėjusius teismų ar ikiteisminės ginčų nagrinėjimo institucijos priimtus procesinius sprendimus vykdžiusio(-ių) antstolio(-ių), kuris, ieškovės teigimu, buvo aplaidus ir laiku nepatikrino išviešintų duomenų apie bendrovės vadovo pasikeitimą. Nesant galutinės suformuotos apeliantės pozicijos, ieškovei apsunkinta galimybė gintis nuo ieškinio / apeliacinio skundo reikalavimų. Pažymi apeliantės pozicijos nenuoseklumą.

11.5. Ne atsakovė, o vykdomuosius dokumentus vykdę antstoliai priima atitinkamus procesinio pobūdžio sprendimus – patvarkymus vykdymo procese, tad jos veikimas (neveikimas), kaip teisėtas ar neteisėtas, negali būti vertinamas per tai, ką atliko / ko neatliko kiti subjektai. Ieškovė nurodo, kad 2024 m. kovo 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nustatyta, jog išieškojimas iš skolininkės (ieškovės) nuo 2023 m. birželio 20 d. negali būti laikomas teisėtu. Atsakovė atsikerta, kad tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti visai kitą išvadą – kad nuo 2023 m. birželio mėn. atsakovės naudai išieškotos lėšos jos pačios turi būti grąžintos ieškovei.

11.6. Ieškovė, pareiškusi ieškinį atsakovei dėl nepagrįsto praturtėjimo, taip pat ir žalos atlyginimo, prieš tai nenuginčijo teisėto išieškojimo pagrindo – įsiteisėjusių ir galiojančių procesinių sprendimų. Apeliantė neginčija, jog egzistavo teisinis pagrindas išieškojimo veiksmams jos atžvilgiu pradėti.

11.7. Atsakovė, pasisakydama dėl apeliantės reikalavimo dėl 249,88 Eur nuostolių priteisimo iš atsakovės, pažymi tai, kad nei pareikštu patikslintu ieškiniu, nei bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovė neįrodė egzistuojančių atsakovei kylančios civilinės atsakomybės sąlygų. Tai, kad atsakovė įgyvendino savo subjektinę teisę, vykdė iš įsiteisėjusio VVTAT nutarimo, taip pat teismo priimtos nutarties dėl baudos skyrimo kylančias teises (vieną iš jų – kreiptis dėl priverstinio nutarimo, nutarties vykdymo), negali būti laikytina neteisėtais veiksmais. Atsakovė negali būti atsakinga už priverstinį vykdymą atliekančių antstolių veiksmų teisėtumą. Nesant įrodytai pirmajai būtinai civilinės atsakomybės sąlygai (neteisėtiems veiksmams), neegzistuoja ir kitų sąlygų pagrindas.

11.8. Pačios ieškovės veiksmai, žinant apie jos vadovaujamos bendrovės neįvykdytus įsipareigojimus ir iš to kylančias teisines pasekmes (pradėtą priverstinį išieškojimą), nebuvo sąžiningi. Siekdama išvengti tolesnės atsakomybės, ieškovė, būdama vienintelė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė, dirbtinai pakeitė bendrovės vadovą (juo tapo jos sutuoktinis), o apie tokius pasikeitimus neinformavo vykdymo veiksmus atliekančio antstolio, buvo pasyvi vykstančiame vykdymo procese.

11.9. Iš esmės ieškovė antstolio veiksmus įvardijo kaip aplaidžius. Priešingai, nei teigiama skunde, antstolio veiksmai, jų teisėtumas ir atitiktis teisės aktų reikalavimams nebuvo ir nėra ginčo dalykas. Atsakovė negali atsakyti už antstolio tinkamą pareigų vykdymą, tačiau negali ir savarankiškai nuspręsti dėl išieškojimo pagrindu gautų ir jos nuosavybe esančių lėšų grąžinimo ieškovei. Ieškovei manant, kad ji įvykdė prievolę už kitą asmenį (naująjį įmonės vadovą), ji atgręžtinį reikalavimą turi teisę nukreipti į jį, tačiau ne į kreditorę – atsakovę, veikusią įsiteisėjusių procesinių sprendimų pagrindu. Dėl tinkamo ir pagrįsto teisių gynimo būdo pa(si)rinkimo turi nuspręsti pats savo subjektines teises ginantis asmuo.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

13. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

14. Apeliaciniu skundu keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys atsakovei dėl nepagrįsto praturtėjimo ir žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

15. Byloje nustatyta, kad 2022 m. balandžio 20 d. atsakovė L. G. ir jos sutuoktinis D. G. kreipėsi su prašymu į VVTAT, prašydami apginti jų, kaip vartotojų teises, t. y. įpareigoti sutarties šalį (pardavėją) UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti pirkėjams (vartotojams) vieną iš dokumentų, užtikrinančių garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą. 2022 m. lapkričio 21 d. VVTAT priėmė nutarimą Nr. 10E-899 „Dėl L. G. ir D. G. prašymo“, juo vartotojų prašymas buvo patenkintas ir pripažintas pagrįstu reikalavimas pateikti vieną iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 58¹ dalyje nurodytų dokumentų (draudimo bendrovės laidavimo draudimo raštą (su jo apmokėjimą įrodančia dokumento kopija) arba lėšų įmokėjimą į notaro depozitinę sąskaitą patvirtinantį dokumentą, arba mokėjimo atidėjimą patvirtinantį dokumentą, arba kredito įstaigos garantiją), užtikrinančių garantinio laikotarpio prievolių vykdymą dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini).

16. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2VP‑6043‑599/2023 (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad VVTAT 2022 m. lapkričio 21 d. nutarimas Nr. 10E-899 buvo pateiktas vykdyti priverstinai ir antstolė V. M. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0015/23/00022, užvestą pagal VVTAT 2022 m. lapkričio 21 d. nutarimą Nr. 10E-899 dėl įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus. Taip pat nustatyta, kad, skolininkei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdant VVTAT nutarimo, antstolė V. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl baudos įmonės vadovei skyrimo. Įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP‑6043‑599/2023 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovei I. K. paskirta 5,00 Eur bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti 2023 m. sausio 4 d. antstolės raginimą įvykdyti sprendimą dieną vykdomojoje byloje Nr. 0015/23/00022, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė I. K. buvo įpareigota nedelsiant nuo raginimo gavimo dienos pateikti vieną iš nurodytų dokumentų ir sumokėti 156,46 Eur vykdymo išlaidų į antstolio depozitinę sąskaitą, t. y. nuo 2023 m. sausio 4 d., išieškotojos L. G. naudai iki visiško sprendimo įvykdymo dienos. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, minėtoje civilinėje byloje 2023 m. kovo 17 d. buvo išduotas vykdomasis raštas Nr. e2VP‑6043-599/2023 dėl 5,00 Eur baudos išieškojimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovės I. K. išieškotojai L. G..

17. Byloje nustatyta, kad minėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 17 d. vykdomasis raštas Nr. e2VP‑6043-599/2023 buvo pateiktas vykdyti antstoliui D. Š.. Vykdant baudos išieškojimą atsakovės L. G. naudai, į jos sąskaitą antstolio D. Š. buvo pervesta 1 242,31 Eur suma. Remiantis byloje esančiais Juridinių asmenų registro duomenimis, I. K. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, jos įgaliojimų pabaigos data – 2023 m. birželio 19 d.

18. Ieškovė byloje patikslintais ieškinio reikalavimais prašė priteisti iš atsakovės (išieškotojos vykdymo procese) 1 242,31 Eur sumą kaip be pagrindo įgytas lėšas; taip pat prašė priteisti iš atsakovės 249,88 Eur nuostolių atlyginimą. Nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 26 d. parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovės atstovas patvirtino pasirinktos atsakyti pagal ieškinio reikalavimus atsakovės tinkamumą (2024 m. rugsėjo 26 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašas: 17 min. 28 sek.–18 min. 45 sek.). Ieškovė, byloje patikslinusi ieškinio reikalavimus, juos reiškė būtent atsakovei L. G..

Dėl nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo

19. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar atsakovei kyla pareiga grąžinti ieškovei 1 242,31 Eur sumą kaip be pagrindo įgytas lėšas. Byloje keliamas klausimas dėl nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo.

20. Ieškovė apeliacinį skundą grindžia argumentais dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai atlikto įrodymų tyrimo ir vertinimo. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino situaciją, tinkamai neįvertino šios civilinės bylos esminių aplinkybių, neįvertino ankstesnių jau įsiteisėjusių procesinių sprendimų, tiesiogiai sietinų su ieškiniu, konteksto. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs bylos duomenis, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, su šiais apeliantės argumentais nesutinka ir juos atmeta kaip nepagrįstus.

21. Apeliantė kaip nagrinėjamai bylai aktualų kontekstą akcentuoja vykdymo proceso metu priimtus ankstesnius teismų procesinius sprendimus – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2YT-20003-937/2023, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2S-167-661/2024, ir po minėtos nutarties, apeliacinės instancijos teismui panaikinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 17 d. nutartį ir perdavus klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priimtą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį.

22. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S‑167‑661/2024, konstatavus, kad nebuvo atskleista bylos esmė, buvo panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 17 d. nutartis ir klausimas perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Minėtoje nutartyje nurodyta, kad, atsižvelgus į tai, kad laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 20 d. iki 2023 m. birželio 19 d. antstolis pagrįstai vykdė išieškojimą, atitinkamai turėjo būti perskaičiuota ir išieškotojos naudai teisėtai išieškotų lėšų suma, taip pat perskaičiuotos vykdymo išlaidos, tačiau priimant skundžiamą nutartį to nebuvo padaryta, taip pat pažymėta, kad nors dalis antstolio veiksmų buvo pripažinti neteisėtais ir panaikinti antstolio patvarkymai, išieškotų lėšų, esančių pas antstolį, grąžinimo klausimas nebuvo išspręstas. Įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT‑6071‑1193/2024, tenkintas pareiškėjos skolininkės I. K. skundas dėl antstolio veiksmų, panaikinta antstolio D. Š. procesinių dokumentų, priimtų vykdomojoje byloje Nr. 0178/23/00711, dalis, susijusi su priverstiniu išieškojimu nuo 2023 m. birželio 20 d., t. y. 2023 m. rugpjūčio 31 d. nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas dalis dėl 375 Eur; 2023 m. spalio 2 d. nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas; 2023 m. rugsėjo 27 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo dalis dėl 375 Eur; taip pat antstolis D. Š. įpareigotas grąžinti pareiškėjai I. K. nepaskirstytą ir antstolio D. Š. depozitinėje sąskaitoje saugomą 272,96 Eur piniginių lėšų sumą.

23. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas įvertino tai, jog ieškovė remiasi įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 29 d. nutartimi byloje Nr. e2YT-6071-1193/2024 konstatuotais faktais, ieškovės nurodytas aplinkybes dėl vykdymo proceso eigos tyrė bei vertino aspektu, ar išieškotojai (atsakovei) kyla pareiga grąžinti gautą sumą, kuri buvo išieškota laikotarpiu, kai ieškovė jau nebebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, ir dėl jų motyvuotai pasisakė. Taigi nenustatyta pagrindo padaryti išvados, kad apeliantės nurodytos aplinkybės pirmosios instancijos teismo nebuvo įvertintos.

24. Apeliantė pažymi tai, kad antstolis įvykdė teismo nurodymo dalį dėl jo sąskaitoje laikomų dar nepaskirstytų lėšų gražinimo, tačiau liko neišspręstas neteisėtai išieškotų ir pervestų atsakovei pinigų gražinimo ir ieškovės nepagrįstai patirtų išlaidų, apmokant antstolių darbo administravimo išlaidas, vykdant neteisėtą išieškojimą, klausimas ir tokiais reikalavimais buvo grindžiamas ieškovės ieškinys šiame procese.

25. Tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką yra ieškovo pareiga (CPK 135 straipsnis). Ieškinyje, be kita ko to, turi būti nurodomas ieškinio dalykas – ieškovo reikalavimas, kuriuo jis siekia apginti pažeistas ar ginčijamas civilines teises, taip pat turi būti nurodomas faktinis ieškinio pagrindas – aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktas). Teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. Pažymėtina, kad pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga, teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-115-943/2024, 31 punktas). Teismo pareiga tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius reiškia pareigą konkrečiam ginčo santykiui pritaikyti tinkamą teisės normą, atitinkančią faktinį ieškinio pagrindą, t. y. tinkamai kvalifikuoti ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021, 23 punktas).

26. Nagrinėjamu atveju ieškovė pasirinko savo teisių gynimo būdą – reikalauti 1 242,31 Eur sumos priteisimo iš atsakovės kaip be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo ir laikėsi pozicijos, kad atsakovė nurodyta suma nepagrįstai ir neteisėtai praturtėjo ieškovės sąskaita. Pažymėtina tai, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, kurio buvimo sąlygos turi būti įrodinėjamos civiliniame procese.

27. CK 6.273 straipsnyje reglamentuojama pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą. CK 6.273 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis. Nurodyta pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau, išskyrus CK 6.241 straipsnyje numatytus atvejus (CK 6.237 straipsnio 2 dalis).

28. CK 6.242 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Pagal CK 6.242 straipsnio 3 dalį, praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jeigu jis atsirado dėl tokio prievolės įvykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo interesais ir savo rizika.

29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑288‑611/2016, 67 punktas; ir kt.). Įvardytos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos yra kumuliatyvios – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja galimybę taikyti šį teisių gynimo būdą pažeistai materialiajai subjektinei teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-695/2020, 28 punktas).

30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi tai, kad viena iš nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygų yra ta, kad atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo, turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-421/2021, 36 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-378/2022, 52 punktas).

31. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nustatė, jog įsiteisėjusį VVTAT nutarimą atsakovė pateikė vykdyti antstolei V. M., kuri priėmusi įsiteisėjusį nutarimą kaip vykdomąjį dokumentą kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl baudos skyrimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovei I. K. (ieškovei) ir įsiteisėjusia 2023 m. vasario 21 d. teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP‑6043‑599/2023 paskirta 5 Eur bauda išieškotojos naudai iki visiško įvykdymo, dėl to konstatavo, kad 1 242,31 Eur suma atsakovei antstolio D. Š., vykdant baudos išieškojimą, buvo pervesta, remiantis įsiteisėjusiais, nenuginčytais ir galiojančiais VVTAT ir teismo procesiniais sprendimais. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad apeliantė sutinka su tuo, jog ieškovės sumokėta 1 242,31 Eur suma buvo išieškoma, remiantis įsiteisėjusio 2022 m. lapkričio 21 d. VVTAT nutarimo ir 2023 m. vasario 21 d. teismo nutarties pagrindu skirti baudą už reikalavimo nevykdymą, antstoliams priverstinai realizuojant išieškojimą CPK nustatyta tvarka. Apeliantė nurodo, kad taip pat sutinka su tuo, jog VVTAT sprendimas yra vykdomasis dokumentas, kaip tai ir nustato Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nuostatos. Taigi ieškovė apeliaciniame skunde iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, kad ginčo 1 242,31 Eur suma atsakovės naudai iš ieškovės buvo išieškota vykdymo procese, o išieškojimo veiksmai vykdymo procese išieškotojos (atsakovės) naudai buvo pradėti ir vykdomi atitinkamų institucijų galiojančių ir įsiteisėjusių procesinių sprendimų pagrindu.

32. Apeliantė nurodo, kad atsakovė dar iki VVTAT nutarimo priėmimo pardavė namą ir aplinkybės dėl namo savininko pasikeitimo atsakovė nenurodė VVTAT. Apeliantė apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad atsakovė, nebūdama namo savininkė ir nesant naujo namo savininko įgaliojimo, neteko reikalavimo teisės pagal VVTAT nutarimą, tačiau pateikė ne jos naudai priimtą vykdomąjį dokumentą antstolei V. M. vykdyti ir, ieškovei jo nevykdant, atsakovei reikalaujant, antstolės iniciatyva teismas paskyrė baudą bei išdavė vykdomąjį raštą. Taigi nors apeliantė teigia, kad nekvestionuoja įsiteisėjusių teismo sprendimų, tačiau apeliacinio skundo argumentais apeliantė nurodo, kad atsakovė, pateikdama ne jos naudai priimtą vykdomąjį dokumentą ir neturėdama reikalavimo teisės, nurodytais veiksmais sudarė prielaidas ir pagrindą ieškovei patirti išlaidas, sumokant antstolių administravimo mokesčius ir atsakovei gaunant tiesiogines pajamas iš išieškotų baudų, pervedamų į jos sąskaitą.

33. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nurodytus argumentus, pažymi tai, kad 2022 m. lapkričio 21 d. VVTAT nutarimas nėra nuginčytas ir yra galiojantis; apeliantė neginčija aplinkybių, kad, pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo įsigaliojimo ir vykdymo tvarkos reglamentavimą, jis yra privalomas vykdyti ir yra vykdomasis dokumentas. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2VP-6043-599/2023, kuria patenkintas antstolės V. M. pareiškimas ir skolininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovei I. K. paskirta 5,00 Eur bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti 2023 m. sausio 4 d. antstolės raginimą įvykdyti sprendimą dieną, vykdomojoje byloje Nr. 0015/23/00022 išieškotojos L. G. naudai iki visiško sprendimo įvykdymo dienos, įsiteisėjo 2023 m. kovo 1 d. Įsiteisėjusi teismo nutartis yra privaloma ir turi būti vykdoma (CPK 18 straipsnis). Minėtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. nutarties pagrindu išduotame 2023 m. kovo 17 d. vykdomajame rašte išieškotoja nurodyta L. G. (atsakovė).

34. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad įsigaliojęs 2022 m. lapkričio 21 d. VVTAT nutarimas ir įsiteisėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2VP-6043-599/2023 yra nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės argumentai, kuriais kvestionuojama atsakovės reikalavimo teisė pagal VVTAT nutarimą, ir jo, kaip vykdomojo dokumento, pateikimas vykdyti neturi esminės teisinės reikšmės, kadangi šioje byloje nėra revizuojami atitinkami įsiteisėję ir vykdytini procesiniai sprendimai.

35. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais (sprendimo 18 ir 20 punktais), kuriais pasisakyta dėl įmonės vadovų pasikeitimo aplinkybės įvertinimo. Vertinant apeliantės argumentus reikšminga pažymėti tai, kad nagrinėjamu atveju 2022 m. lapkričio 21 d. VVTAT nutarimas, perduotas vykdyti priverstine tvarka, nėra nuginčytas. Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kad byloje nėra duomenų, jog vadovų pasikeitimas kaip nors turėjo įtakos VVTAT nutarimo įvykdymui. Taigi pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą atsižvelgti į tai, kad VVTAT nutarimo priverstinis vykdymas išieškotojai (atsakovei) išliko aktualus. Šiuo atveju ginčo 1 242,31 Eur suma atsakovės naudai iš ieškovės išieškota esant galiojantiems, įsiteisėjusiems ir vykdytiniems VVTAT nutarimui (vykdomajam dokumentui) ir teismo nutarčiai dėl baudos skolininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui skyrimo, nevykdant vykdomojo dokumento, t. y. buvus teisiniam pagrindui (vykdomajam dokumentui, teismo nutarčiai), antstoliams priverstinai realizuojant išieškojimą CPK nustatyta tvarka.

36. Apeliantė nurodo, kad apie I. K., kaip bendrovės direktorės, įgaliojimų pabaigą antstolio kontoros darbuotojams buvo pranešta telefonu, ir apie tai pirmosios instancijos teismas buvo informuotas posėdžių metu. Ieškovės atstovas 2025 m. vasario 7 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė apie tai, jog ji nebėra vadovė, pirmą kartą informavo telefonu antstolio kontoros darbuotojus tą dieną, kai gavo naują išieškojimą, taip pat pažymėjo, jog ieškovė raštu antstolių kontorai nerašė, ir akcentavo antstolio pareigų vykdymo procese netinkamumą (2025 m. vasario 7 d. teismo posėdžio garso įrašas: 49 min. 20 sek.–52 min. 15 sek.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tai, kad byloje objektyvių duomenų apie antstolio informavimą dėl vadovų pasikeitimo nepateikta. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės ieškinio reikalavimus atsakovei nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo aspektu, pagrįstai atsižvelgė į ieškovės, pabaigusios vadovavimą įmonei ir žinojusios, kad jai, kaip fiziniam asmeniui, nebeliko prievolės vykdyti teismo nutartį dėl baudos mokėjimo, veiksmus. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo įvertinimu, kad ieškovei, kaip įmonės vadovei, žinant apie inicijuotus vykdomųjų dokumentų priverstinio vykdymo procesus antstolių kontorose, neinformavus iš karto antstolio apie vadovų pasikeitimą nuo 2023 m. birželio 20 d., ieškovė prisiėmė riziką patirti nuostolių. Dėl to turto išreikalavimas pagal nepagrįsto praturtėjimo institutą nebūtų galimas, o atsakovės praturtėjimas nelaikytinas nepagrįstu ir nesąžiningu (CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 6.242 straipsnio 3 dalis).

37. Ieškovė apeliaciniame skunde iš esmės remiasi argumentais, siejamais su vykdymo procese susiklosčiusiomis aplinkybėmis dėl įmonės vadovo pasikeitimo, ir akcentuoja antstolio pareigų vykdymo procese vykdymą, priimant 2023 m. rugpjūčio 31 d. ir 2023 m. spalio 2 d. patvarkymus nurašyti pinigines lėšas iš skolininkės (ieškovės) sąskaitos, neteisėtą išieškojimo vykdymą. Atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės paneigė Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 1 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2S‑167‑661/2024, išvadas dėl išieškojimo vykdymo po 2023 m. birželio 18 d. teisėtumo vertinimo. Pažymėtina tai, kad nagrinėjamoje byloje antstolio veiksmų (neveikimo, netinkamo veikimo, aplaidumo) teisėtumo vertinimas nesudarė šios bylos dalyko.

38. Apeliantė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl antstolio atsakomybės (sprendimo 21 punktu) ir akcentuoja tai, kad iki 2023 m. birželio 19 d. antstolis veikė teisėtai, o vėlesnis neteisėtas veikimas yra susijęs su antstolio veikimo aplaidumu. Apeliantė pažymi tai, kad po Vilniaus apygardos teismo nutarties antstolis grąžino ieškovei 2023 m. spalio 2 d. patvarkymu priverstinai nurašytas baudos bei vykdymo išlaidų sumas. Apeliantė pažymi ir tai, kad liko neišspręstas neteisėtai išieškotų ir pervestų atsakovei pinigų gražinimo klausimas.

39. Reikšminga tai, kad, nagrinėdamas bylas dėl antstolio veiksmų CPK XXXI skyriaus nustatyta tvarka, teismas vertina tik antstolio veiksmų teisėtumą ir žalos (nuostolių) atlyginimo klausimų nesprendžia. Tačiau tokie klausimai galėtų būti nagrinėjami skolininkui CPK nustatyta ieškinio teisena pareiškiant ieškinį antstoliui dėl atlyginimo žalos, patirtos antstoliui ne įstatymo nustatyta tvarka nurašius lėšas iš skolininko sąskaitos ir jas išmokėjus išieškotojams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-381/2023 70 punktą).

40. Apeliacinės instancijos teismas pažymi tai, kad viena iš nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygų numato, kad ieškovas neturi galimybės apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais. Taigi nepagrįsto praturtėjimo institutas yra vertintinas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, teisingai pažymėjo kasacinio teismo praktikos išaiškinimus, jog nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas, kaip savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, teisės doktrinoje ar teismų praktikoje vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas, o subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-421/2021, 34 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Tik tuo atveju, jeigu sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės normos neužtikrina teisingo bylos išsprendimo, papildomai (subsidiariai) gali būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3-90/2010; 2022 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-378/2022, 50 punktas).

41. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai pažymėjo tai, jog įstatyme yra įtvirtinta galimybė reikšti ieškinį dėl antstolio neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo.

42. Atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs būtinos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygų visumos, pagrįstai atmetė ieškovės ieškinio reikalavimą priteisti ieškovei iš atsakovės 1 242,31 Eur sumą, taikant nepagrįsto praturtėjimo institutą.

Dėl civilinės atsakomybės taikymo

43. Ieškovė, 2025 m. vasario 7 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu reikalavimą patikslinusi, reiškė reikalavimą priteisti 249,88 Eur nuostolių atlyginimą iš atsakovės. Šį reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo ieškovė grindė antstoliui D. Š. sumokėtomis vykdymo išlaidomis vykdymo procese. Taigi nurodytą nuostolių atlyginimo sumą ieškovė prašė priteisti iš atsakovės taikant atsakovei deliktinę civilinę atsakomybę.

44. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Civilinės atsakomybės taikymas galimas tik nustačius visas jos taikymo sąlygas – patirtą žalą, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltę – išskyrus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (CK 6.246–6.249 straipsniai).

45. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė atsakovės neteisėto veikimo, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, ir šį ieškinio reikalavimą atmetė. Apeliaciniame skunde ieškovė laikosi pozicijos, kad ji pagrindė savo reikalavimus ir įrodė visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį, kaltę.

46. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės argumentus, priimdamas skundžiamą sprendimą konstatavo, jog nėra pagrindo atsakovės siekį, neturint teisinio išsilavinimo, apginti savo teises ir teisėtus interesus, kreipiantis į ikiteisminę instituciją vartotojų teisėms ginti, pripažinti neteisėtu veikimu. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad atsakovė turėjo teisinį pagrindą kreiptis į VVTAT, inicijuoti tyrimą. Taigi nurodytos aplinkybės ir pirmosios instancijos teismo padarytos išvados ieškovė apeliaciniu skundu neginčija.

47. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų vertinimo, remiasi argumentais, kad atsakovė, pardavusi namą, neteko teisės pagal VVTAT nutarimą, kaip vykdomąjį dokumentą, inicijuoti jo pateikimo antstoliams, gauti išieškotas baudas į savo sąskaitą ir pan. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, įvertino ir apeliantės akcentuojamą jos poziciją, kuria ieškovė teigė, jog atsakovė neteisėtai VVTAT priimto nutarimo pagrindu kreipėsi į antstolius tiek dėl VVTAT nutarimo, tiek dėl teismo nutartimi paskirtos baudos priverstinio vykdymo, ir šiuos ieškovės argumentus atmetė kaip teisiškai ir faktiškai nepagrįstus. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino atsakovės atstovės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nurodytus argumentus, kad net ir atsakovei pardavus turtą ir esant naujiems pirkėjams jai tebebuvo aktualus pardavėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartinis įsipareigojimas išduoti dokumentą, užtikrinantį garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą.

48. Apeliantė nurodytų pirmosios instancijos teismo įvertintų duomenų ir išvadų iš esmės neginčija, tačiau remiasi argumentais, kad šiuo atveju nagrinėjamas ne ieškovės, kaip bendrovės vadovės, ir jos vadovaujamos bendrovės atsakomybės už kokybišką darbą klausimas, o teisiniai pagrindai atsakovei, nesančiai šio statinio šeimininke, būti reikalavimo teisės pagal minėtą sprendimą turėtoja. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog įsigaliojęs 2022 m. lapkričio 21 d. VVTAT nutarimas ir įsiteisėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2VP-6043-599/2023 dėl baudos skyrimo nėra nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Taigi nėra pagrindo atsakovės veiksmus pateikiant vykdomuosius dokumentus antstoliams vertinti kaip neteisėtus.

49. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veikimų, kaip civilinės atsakomybės sąlygos. Atsižvelgiant į tai, byloje nenustačius civilinės atsakomybės taikymo sąlygų visumos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės ieškinio reikalavimo dėl 249,88 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo iš atsakovės.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

50. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti priešingą sprendimą, dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

51. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatomis, bylinėjimosi išlaidos, tarp jų ir išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies.

52. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, ieškovės apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).

53. Atsakovė pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad apeliacinės instancijos teisme turėjo 1 210 Eur išlaidų advokatės teisinei pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Nurodytų bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija maksimalaus rekomenduojamo dydžio, jos pripažįstamos pagrįstomis ir priteisiamos atsakovei iš ieškovės (CPK 98 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės I. K. atsakovei L. G. 1 210 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.