Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-04-13 · Civilinė byla Nr. e2A-944-933/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-13
Bylos Nr.
e2A-944-933/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-34049-2020-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Tomas Venckus, Irmantas Šulcas, Žilvinas Terebeiza
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
Atsakovas
V. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-944-933/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34049-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.10.5.1. 2.6.29.3
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Žilvino Terebeizos ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 7 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-3136-820/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui V. K. dėl piniginių reikalavimų, kylančių iš sutarties.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo V. K.: i) 1 525,49 Eur negrąžintą kreditą; ii) 239,02 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas iki sutarties nutraukimo dienos; iii) 59,93 Eur administravimo mokestį iki sutarties nutraukimo dienos; iv) 503,66 Eur nuostolius (negautas pajamas) nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos; v) 39 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo ieškinio parengimo teismui dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022-05-23); vi) 39 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022-05-23) iki visiško kredito grąžinimo dienos; vii) 5 proc. metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad atsakovas su pradine kreditore UAB „BnP Finance“ 2019-05-23 sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-ykrxxhvw (toliau – Kredito sutartis), pagal kurią pradinė kreditorė atsakovui suteikė 1 600 Eur vartojimo kreditą 36 mėnesiams, nustatant dalinius suteikto kredito grąžinimus. Atsakovas tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų. Pradinė kreditorė 2020-01-23 nutraukė su atsakovu sudarytą Kredito sutartį. Pagal periodinę reikalavimo perleidimo 2020-03-03 sutartį Nr. RP2020-03/01, pirminė kreditorė perleido savo reikalavimus atsakovo atžvilgiu ieškovei.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-01-07 sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo V. K. ieškovės UAB „Legal Balance“ naudai 1 525,49 Eur negrąžintą kreditą, 239,02 Eur mokėjimo palūkanas, 59,93 Eur administravimo mokestį, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 1 824,44 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020-12-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 134,94 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitoje dalyje ieškinio netenkino.

3.1. Apylinkės teismas nustatė, kad pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ ir atsakovas 2019-05-23 sudarė Kredito sutartį. Kredito sutartimi pradinė kreditorė atsakovui suteikė 1 600 Eur kreditą 36 mėnesiams, nustatydama kredito grąžinimą dalimis. Atsakovas sutartinių įsipareigojimų nevykdė ir suteikto kredito negrąžino, todėl pradinė kreditorė 2020-01-23 nutraukė Kredito sutartį. Pradinė kreditorė 2020-03-03 pagal periodinę reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-03/01 perleido savo reikalavimus atsakovo atžvilgiu ieškovei. Apylinkės teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų ginčijęs Kredito sutarties sąlygas ar būtų atsiskaitęs su pradine kreditore ar reikalavimą perėmusia ieškove, todėl ieškovei iš atsakovo priteisė 1 525,49 Eur negrąžinto kredito dalį.

3.2. Apylinkės teismas nustatė, kad Kredito sutartimi šalys sulygo, kad už naudojimąsi kreditu atsakovas turi mokėti palūkanas, kurių metinė norma – 39 proc. Palūkanų norma apskaičiuojama nuo negrąžinto kredito sumos pinigine išraiška ir turi būti mokama atsakovo kas mėnesį pagal šalių sulygtą grafiką. Ieškovė reiškė reikalavimą priteisti 239,02 Eur mokėjimo palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos (2020-01-23). Apylinkės teismas sprendė, kad aptartos palūkanos laikytinos mokėjimo (pelno) palūkanomis. Pagal Kredito sutarties sąlygas, kreditą ir palūkanas atsakovas turėjo mokėti iki 2022-05-23. Nutraukus Kredito sutartį 2020-01-23, ieškovė paskaičiavo mokėtinas 239,02 Eur mokėjimo palūkanas iki Kredito sutarties nutraukimo dienos. Teismas tokį reikalavimą laikė pagrįstu.

Šalies argumentai

3.3. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 59,93 Eur administravimo mokestį. Aptartas mokestis taip pat buvo paskaičiuotas iki Kredito sutarties nutraukimo dienos. Administravimo mokestis, neviršijantis Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto dydžio, gali būti skaičiuojamas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos. Teismas ieškovės reikalavimą dėl 59,93 Eur Kredito sutarties administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki 2020-01-23 (Kredito sutarties nutraukimo), laikė pagrįstu.

3.4. Ieškovė iš atsakovo prašė priteisti ir 503,66 Eur negautas pajamas, t. y. nuostolius, paskaičiuotus nuo suteikto 1 525,49 Eur kredito sumos, taikant 39 proc. palūkanų normą nuo Kredito sutarties nutraukimo 2020-01-23 iki ieškinio parengimo teismui dienos bei 39 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą 1 525,49 Eur kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki kredito sutarties termino pabaigos (2022-05-23). Teismas nurodė, kad nutraukus vartojimo kredito sutartį tolimesnis pelno palūkanų skaičiavimas ir priteisimas negalimas. Tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos (bet ne didesnės nei Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžtas maksimalus delspinigių dydis), kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma. Jeigu kreditorius reikalauja priteisti nuostolių atlyginimą už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tai šių nuostolių dydį, viršijantį sutartines kompensacines palūkanas, jis turi įrodyti. Mokėjimo (pelno) palūkanos atsakovui pagal ginčo Kredito sutartį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo 2020-01-23 negali būti skaičiuojamos. Ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, todėl aptartas ieškovės reikalavimas atmestas.

3.5. Ieškovė iš atsakovo prašė priteisti ir 39 proc. kompensuojamąsias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 525,49 Eur) nuo ieškinio parengimo teismui dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 procentai nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Apylinkės teismas sprendė, jog ieškovės reikalavimas priteisti 39 proc. kompensuojamąsias palūkanas yra nepagrįstas.

III. Apeliacinio skundo argumentai

4. Ieškovė UAB „Legal Balance“ apeliaciniu skundu prašė: i) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-01-07 sprendimo už akių dalį dėl 503,66 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Kredito sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, priteisimo ir priteisti ieškovei iš atsakovo 503,66 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Kredito sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos; ii) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-01-07 sprendimą už akių dalį dėl 75 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (350 Eur) ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Kredito sutarties termino pabaigos (2021-03-02), priteisimo ir priteisti ieškovei iš atsakovo 75 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (350 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Kredito sutarties termino pabaigos (2021-03-02); iii) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-01-07 sprendimo už akių dalį dėl 39 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 525,49 Eur), nuo Kredito sutarties termino pabaigos (2022-05-23) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo ir priteisti ieškovei iš atsakovo 39 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 525,49 Eur), nuo Kredito sutarties termino pabaigos (2022-05-23) iki visiško kredito grąžinimo dienos; iv) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-01-07 sprendimą už akių dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei iš atsakovo 173 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme; v) priteisti ieškovei iš atsakovo 15 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:

4.1. Teismas reikalavimus dėl 503,66 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Kredito sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, taip pat dėl 39 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 525,49 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Kredito sutarties termino pabaigos (2022-05-23), priteisimo, ir 39 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 525,49 Eur), nuo Kredito sutarties termino pabaigos (2022-05-23) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo savo iniciatyva prilygino kompensuojamosioms palūkanoms. Ieškovė ieškiniu nereiškė kompensuojamųjų palūkanų reikalavimo. Teismas netinkamai interpretavo nuostolių ir kompensuojamųjų palūkanų tarpusavio santykį. Patiriami nuostoliai negautų pajamų pavidalu ir tie nuostoliai, kuriuos ieškovė patirs pasibaigus Kredito sutarčiai, jeigu Kredito sutartis nebūtų nutraukta, yra ir bus kur kas didesni nei Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 straipsnyje ar kitame įstatyme įtvirtinto dydžio netesybos/kompensuojamosios palūkanos už termino įvykdyti prievolę pagal vartojimo kredito sutartį praleidimą. Nei CK, nei VKĮ, nei teismų praktika nedraudžia ieškovei prašyti teismo priteisti didesnius nuostolius nei tuos, kuriuos numato CK, VKĮ ar kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Kreditoriui gali būti priteisiamos negautos pajamos (nuostoliai) tiek sutarties galiojimo laikotarpiu, jeigu sutartis nebūtų nutraukta, tiek ir laikotarpiu, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tačiau šių negautų pajamų (nuotolių) dydį kreditorius privalo įrodyti. Ieškovė paaiškino, kodėl reiškiami negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai tiek Kredito sutarties galiojimo laikotarpiu, jeigu Kredito sutartis nebūtų nutraukta, tiek ir laikotarpiu, kai Kredito sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, pagrindė šių reikalavimų realumą, civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, nurodė reikalavimų skaičiavimo prielaidas bei taisykles. Teismas nepagrįstai negautų pajamų (nuostolių) reikalavimams pritaikė VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, kadangi ši norma skirta tik kreditoriaus patirtų minimalių nuostolių už prievolės įvykdyti terminą praleidimą dydžiui ir skaičiavimo tvarkai nustatyti bei neapima visų ieškovės patiriamų nuostolių, kuriuos ieškovė nurodė.

4.2. Pradinės kreditorės pagrindinė veikla yra pinigų skolinimas tam tikram terminui už tam tikrą iš anksto sutartą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį. Mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti skaičiuojamos tik iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, o po vartojimo kredito sutarties nutraukimo mokėjimo (pelno) palūkanos transformuojasi į civilinės atsakomybės formą – nuostolius, ir kredito/paskolos davėjas gali reikalauti negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Mokėjimo (pelno) palūkanos, kurias kredito davėjas pagrįstai tikėjosi gauti per visą sutartą laikotarpį, ir yra kredito davėjo negautos pajamos (nuostoliai). Pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma. Kredito sutartyje nurodytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį ir Kredito sutarties terminą teismas turėjo vertinti kaip įrodymus, pagrindžiančius ieškovės negautas pajamas (nuostolius) ir galimą jų dydį. Nepagrįsti argumentai, jog ieškovė nepateikė įrodymų apie negautų pajamų (nuostolių) realumą. Pradinė kreditorė pajamas gauna iš kreditų gavėjų pagal iš anksto suderintą grafiką mokamos bendros kredito kainos. Pradinė kreditorė, jeigu atsakovas iki Kredito sutarties nutraukimo dienos būtų grąžinęs visą suteiktą vartojimo kredito sumą, būtų perskolinusi pinigus kitiems asmenims bei gavusi planuotas pajamas. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.17, 2.1, 5.1, 5.5 papunkčių pažeidimu, ir dėl kurių pradinė kreditorė privalėjo vienašališkai nutraukti su atsakovu sudarytą Kredito sutartį, ieškovė negavo iš anksto suplanuotų pajamų (patyrė nuostolius). Kredito sutarties 1.8 ir 6.2 papunkčiais šalys susitarė, kad bendra vartojimo kredito kaina apskaičiuojama preziumuojant, kad vartojimo kredito gavėjas visas iš Kredito sutarties kylančias prievoles vykdys laiku bei tinkamai ir neapima palūkanų, kurias vartojimo kredito gavėjas moka vartojimo kredito davėjui už pradelstą laikotarpį. Vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, toliau skaičiuojamos Kredito sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Teismui konstatavus, kad pradinė kreditorė negautas pajamas (nuostolius) pagal Kredito sutartį turėjo teisę skaičiuoti tik iki Kredito sutarties nutraukimo dienos, susidaro situacija, kai atsakovui būti nesąžiningam ir nevykdyti Kredito sutartimi priimtų įsipareigojimų apsimokėjo labiau, nei juos vykdyti. Ieškovė įrodė, kad pradinė kreditorė turėjo realias, o ne hipotetines galimybes gauti iš anksto Kredito sutartimi suplanuotas pajamas, taip pat iš anksto ėmėsi visų galimų priemonių, kad pajamos būtų gautos.

4.3. Teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) dydžio nustatymo, neturėtų vadovautis tik Kredito sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apelianto patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį. Ieškovė turi teisę negautas pajamas (nuostolius) po Kredito sutarties nutraukimo dienos iki Kredito sutarties termino, jeigu Kredito nebūtų nutraukta, pasibaigimo dienos skaičiuoti procentine išraiška pagal Kredito sutartyje nurodytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį. Kredito Sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma. Kredito sutarties 1.9 papunktyje nurodoma, kad „Kaina apskaičiuojama preziumuojant, kad Vartojimo kredito gavėjas visas iš šios Sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai ir neapima mokėjimo palūkanų, kurias Vartojimo kredito gavėjas moka Bendrovei už pradelstą laikotarpį“. Sutarties 1.12 papunktis numato, kad „Grąžintina suma apskaičiuojama preziumuojant, kad Vartojimo kredito gavėjas visas iš šios Sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai“. Kredito sutarties 1.31 papunktyje numatyta, kad įmokų mokėjimo grafikas sudaromas laikantis anuiteto metodo. Kredito sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta mokėjimo (pelno) palūkanų suma buvo pagrįsta teisėtu pradinės kreditorės lūkesčiu, kad visą sutartą laikotarpį Kredito sutartis bus vykdoma tinkamai ir nustatytais terminais. Atsakovas Kredito sutarties tinkamai nevykdė, atliko tris įmokas pagal dar galiojusį Kredito sutarties grafiką, negrąžinta kredito dalis tik iš dalies pamažėjo. Šalys susitarė, kad atsakovui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką toliau skaičiuojamos Kredito sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos. Suma, kuri Kredito sutartyje buvo įvirtinta kaip kredito mokestis, nemažėjo iki apeliacinio skundo pateikimo. Ieškovės teisėtas lūkestis neturėtų būti siejamas su situacija, kai atsakovas būtų Kredito sutartį vykdęs tinkamai, kai taip nėra. Nutraukus Kredito sutartį dėl atsakovo kaltės, ieškovė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po Kredito sutarties nutraukimo, o ne pagal iki Kredito sutarties nutraukimo galiojusį grafiką. VKĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, atsakovas turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos. VKĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata skirta sutartims, kai jos dar nenutrauktos ar nepasibaigęs sutarčių įvykdymo terminas. Negautų pajamų reikalavimai, nepaisant to, kad Kredito sutartis nutraukta, pagrįsti metodu, kad negautos pajamos (nuostoliai) bus skaičiuojamos tik tol, kol atsakovas grąžins visą vartojimo kredito sumą. Sprendžiant negautų pajamų (nuostolių) priteisimo klausimą turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad jeigu atsakovas Kredito sutartį būtų vykdęs tinkamai, tai jis būtų sumokėjęs ne tik 1 137,80 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, bet ir 432 Eur Sutarties administravimo mokestį.

4.4. Kreditoriui gali būti priteisiamos negautos pajamos (nuostoliai) ir už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tačiau šių negautų pajamų (nuotolių) dydį kreditorius privalo įrodyti. Negautos pajamos (nuostoliai) gali būti priteisiamos ne tik Kredito sutarties termino laikotarpiu, bet ir po Kredito sutarties termino pasibaigimo. Tokių negautų pajamų (nuostolių) pagrįstumo ir jų dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles. Teismas į šį išaiškinimą neatsižvelgė. Nesuprantama, kodėl ieškinio parengimo datą sprendime teismas kartu laikė ir absoliučia negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigos data. Negautas pajamas (nuostolius) sieti su ieškinio parengimo data nėra logikos. Ieškinyje negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai suformuluoti taip, kad negautos pajamos (nuostoliai) po Kredito sutarties termino pasibaigimo būtų pradedamos skaičiuoti tik tokiu atveju, jeigu atsakovas iki Kredito sutarties termino pasibaigimo dienos, jeigu Kredito sutartis nebūtų nutraukta, negrąžintų visos vartojimo kredito sumos. Su visos Kredito sumos grąžinimu, o ne Kredito sutarties termino pabaiga, jeigu Kredito sutartis nebūtų nutraukta, teismas turėjo sieti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigą. Toks negautų pajamų (nuostolių) reikalavimų formulavimas ieškinyje atlieka prevencinę ir skatinamąją funkciją, kadangi kuo anksčiau atsakovas grąžina visą vartojimo kredito sumą, tuo mažiau jam tenka sumokėti ieškovo patirtų negautų pajamų (nuostolių). Pasibaigus Kredito sutarties terminui ieškovei nereikia dar kartą kreiptis į teismą dėl tolimesnių negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, išvengiama papildomų bylinėjimosi bei vykdymo proceso išlaidų.

4.5. Negautos pajamos (nuostoliai), paskaičiuotos pagal Kredito sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą metinę mokėjimo (pelno) palūkanų normą už laikotarpį nuo Kredito sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos fiksuota suma; už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Kredito sutarties termino pabaigos (2022-05-23) procentine išraiška; už laikotarpį nuo Kredito sutarties termino pabaigos (2022-05-23) iki visiško kredito grąžinimo dienos procentine išraiška. Tokią negautų pajamų (nuostolių) apskaičiavimo tvarką ieškovė taiko dėl to, kad pirmuoju atveju ieškovė turi galimybę paskaičiuoti tikslią negautų pajamų (nuostolių) sumą, tačiau antruoju ir trečiuoju atvejais ieškovė neturi galimybės nustatyti konkrečios vartojimo kredito sumos grąžinimo dienos bei paskaičiuoti tikslios negautų pajamų (nuostolių) sumos. Pradinė kreditorė, sudarydama Kredito sutartį su atsakovu, pagrįstai tikėjosi gauti 39 proc. dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas ne tik Kredito sutarties galiojimo laikotarpiu, bet ir tuo atveju, jeigu atsakovas sutarties galiojimo laikotarpiu nespėtų ar tyčia negrąžintų visos ieškovei suteiktos vartojimo kredito sumos. Kadangi nežinoma, kada atsakovas įvykdys savo prievolę grąžinti visą vartojimo kredito sumą ieškovei, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti kokias tikslias negautas pajamas (nuostolius) ieškovė patirs ateityje.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

6. Byloje apeliacinį skundą teikė tik ieškovė, o ginčas buvo išspręstas priėmus sprendimą už akių. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

7. Apeliacinis skundas teiktas dėl apylinkės teismo 2021-01-07 sprendimo už akių dalių (e. b. l. 15–20), susijusių su:

7.1. nepriteistomis 503,66 Eur negautomis pajamomis už laikotarpį nuo Kredito sutarties nutraukimo 2020-01-23 iki ieškinio parengimo dienos (2020-11-27);

7.2. nepriteistais 39 proc. negautų pajamų už negrąžintą kredito sumą (1 525,49 Eur) nuo ieškinio parengimo 2020-11-27, bet ne ilgiau kaip iki Kredito sutarties termino pabaigos (2022-05-23). Teismas, vertindamas ieškovės ieškinio reikalavimus ir į bylą teiktus įrodymus, siejamus su šiuo reikalavimu, bei apeliacinio skundo dalyką aptariamoje dalyje, pažymi, kad: tikėtina, jog ieškovė padarė rašymo apsirikimą, vietoje 39 proc. nurodydama 75 proc. dydį negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (350 Eur) (tikėtina, jog ieškovė padarė rašymo apsirikimą, vietoje 1 525,49 Eur sumos nurodydama 350 Eur sumą) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Kredito sutarties termino pabaigos (2021-03-02) (tikėtina, kad ieškovė padarė rašymo apsirikimą, vietoje 2022-05-23 nurodydama 2021-03-02);

7.3. nepriteistais 39 proc. negautų pajamų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 525,49 Eur) nuo Kredito sutarties termino pabaigos (2022-05-23) iki visiško kredito grąžinimo dienos.

8. Nurodyti ieškovės reikalavimai buvo netenkinti, o apeliaciniu skundu prašoma skundžiama sprendimą už akių keisti ir tenkinti visus ieškovės pareikštus reikalavimus (e. b. l. 24–36).

Dėl faktinių bylos aplinkybių, reikšmingų apeliacinio skundo nagrinėjimui

9. Kaip teisingai nustatė apylinkės teismas, tarp pradinės kreditorės UAB „BnP Finance“ ir atsakovo V. K. 2019-05-23 buvo sudaryta Kredito sutartis (Vartojimo kredito sutartis Nr. BOB-ykrxxhvw), pagal kurią pradinė kreditorė atsakovui suteikė 1 600 Eur kreditą 36 mėnesiams. Atsakovas kreditą turėjo grąžinti lygiomis dalimis mokėdamas atitinkamą įmoką kiekvieną 36 mėnesių laikotarpio mėnesį, t. y. kiekvieną mėnesį nuo 2019-06-23 atsakovas 36 mėnesius, t. y. iki 2022-05-23, pradinei kreditorei turėjo mokėti po 88,05 Eur mėnesinę įmoką (aptarta įmoka susidėjo iš grąžinamos kredito dalies, palūkanų dalies bei sutarties administravimo mokesčio dalies). Kredito sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, jog metinė palūkanų norma (MPN) – 39 proc., todėl atsakovė, be 1 600 Eur kredito, iš viso turėjo sumokėti 1 137,80 Eur palūkanų bei 432 Eur sutarties administravimo mokesčio.

10. Bylos duomenimis, atsakovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų, Kredito sutartis nutraukta nuo 2020-01-23. Pradinė kreditorė reikalavimo teises į atsakovę, kylančias iš Kredito sutarties, nuo 2020-03-03 perleido ieškovei.

11. Ieškinyje nurodyta ieškinio parengimo data – 2020-11-27, o ieškinio padavimo teismui diena – taip pat 2020-11-27 (el. b. l. 1–9). Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad apylinkės teisme ieškovės ieškinys teisėjo rezoliucija priimtas 2020-12-01 (CPK 137 straipsnio 1 dalis).

Dėl negautų pajamų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo Kredito sutarties nutraukimo iki ieškinio parengimo dienos, (ne)priteisimo

12. Ieškovė ieškinyje suformulavo reikalavimą iš atsakovo priteisti 503,66 Eur negautų pajamų, paskaičiuotų nuo Kredito sutarties nutraukimo 2020-01-23 iki ieškinio parengimo dienos (2021-11-27) (ieškinio parengimo diena, minėta, sutampa su ieškinio padavimo teismui diena). Apylinkės teismas aptarto reikalavimo netenkino nurodydamas, kad mokėjimo (pelno) palūkanos nuo Kredito sutarties nutraukimo 2020-01-23 nebegali būti skaičiuojamos pagal egzistuojančią kasacinio teismo ir apeliacinės instancijos teismų praktiką. Ieškovė su aptarta apylinkės teismo pozicija nesutinka.

13. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog: i) apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: pirma, ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; antra, ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; trečia, ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų; ii) nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais; iii) negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą, t. y. įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis; iv) negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

14. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, nutarties 52 punktas). Aptariamu atveju tai reiškia, jog jei atsakovas būtų tinkamai vykdęs Kredito sutartį, tai ieškovė (arba pradinė kreditorė) būtų gavusi iš viso 1 137,80 Eur palūkanų. Visgi, bylos faktinės aplinkybės rodo, kad atsakovas nevykdė Kredito sutartimi prisiimtų piniginių prievolių (nemokėjo kasmėnesinių įmokų), dėl ko pradinė kreditorė Kredito sutartį nutraukė 2020-01-23.

15. Kasacinis teismas taipogi yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę, pavyzdžiui, reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, nutarties 52 punktas). Individualizuojant aptartą kasacinio teismo praktiką šios bylos (ginčo) kontekste pastebėtina, jog nors apylinkės teismas tiesiogiai (lot. expressis verbis) sprendimo už akių motyvuose ir nenurodė, tačiau bylos duomenys iš esmės rodo tai, kad Kredito sutartis buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės (žr. pradinės kreditorės 2020-01-07 pranešimą apie vartojimo kredito sutarties nutraukimą). Kadangi ieškovė pareiškė reikalavimą dėl negautų pajamų (nurodydama, kad negautas pajamas sudaro pelno funkciją atliekančios palūkanos), todėl apylinkės teismo išvada, jog ieškovė neturi teisės į negautas pajamas pelno palūkanų forma nepagrįsta ir neatitinkanti kasacinio teismo praktikos. Byloje nustatytos aplinkybės (Kredito sutarties nevykdymas dėl atsakovo kaltės) ir išdėstyti motyvai teikia pagrindą taikyti atsakovui sutartinę atsakomybę, priteisiant ieškovės naudai iš atsakovo negautas pajamas pelno palūkanų forma, t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu Kredito sutartis būtų įvykdyta tinkamai, juo labiau, atsižvelgiant į naujausią formuojamą teismų praktiką šiuo klausimu (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-391-603/2021, nutarties 21–30).

16. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog ieškovė 503,66 Eur negautų pajamų sumą apskaičiavo pagal tokią formulę – laikotarpis nuo 2020-01-23 (Kredito sutarties nutraukimas) iki 2020-11-27 (ieškinio teismui padavimo diena), kas pagal ieškovę sudaro 309 dienas, nuo negrąžintos 1 525,49 Eur kredito sumos X 39 proc. per metus (1 525,49 Eur x (() x 309 k. d.) = 503,66 Eur. Visgi, akcentuotina, jog atsakovui tinkamai vykdant sutartį, palūkanos atsakovui nebūtų skaičiuojamos nuo visos 1 525,49 Eur kredito sumos, o būtų skaičiuojamos tik nuo konkretų mėnesį nurodytos negrąžintos kredito dalies, kaip tai numatyta įmokų mokėjimo grafike. Teisėjų kolegija pastebi, jog sprendžiant klausimą dėl negautų pajamų priteisimo, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą iki visiško kredito grąžinimo dienos, atsižvelgiant į kredito gavėjui nustatytą (nurodytą) paskolos mokėjimo grafiką nustatymo (skaičiavimo) būtent ir yra vyraujanti Vilniaus apygardos teismo praktikoje (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021-03-09 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-685-934/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021-03-09 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-669-577/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021-03-02 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-364-340/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021-02-23 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-378-467/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021-02-03 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-327-560/ 2021; Vilniaus apygardos teismo 2021-02-02 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-375-275/ 2021).

17. Laikantis horizontaliosios apygardos teismo praktikos panašaus pobūdžio nagrinėjamam ginčui bylose, ieškovės negautos pajamos palūkanų forma už laikotarpį nuo Kredito sutarties nutraukimo (2020-01-23) iki kreipimosi su ieškiniu teisman dienos (2020-11-27), vadovaujantis atsakovui Kredito sutartyje nustatytu (nurodytu) kredito mokėjimo grafiku, sudarytų 404,78 Eur sumą (2020-01-24 – 2020-02-23 – 44,99 Eur; 2020-02-24 – 2020-03-23 – 43,98 Eur; 2020-03-24 – 2020-04-23 – 42,94 Eur; 2020-04-24 – 2020-05-23 – 41,87 Eur; 2020-05-24 – 2020-06-23 – 40,76 Eur; 2020-06-24 – 2020-07-23 – 39,61 Eur; 2020-07-24 – 2020-08-23 – 38,42 Eur; 2020-08-24 – 2020-09-23 – 37,20 Eur; 2020-09-24 – 2020-10-23 – 35,94 Eur; 2020-10-24 – 2020-11-23 – 34,63 Eur; 2020-11-24 – 2020-11-27 – 4,44 Eur (apskaičiuota taip – x 4 k. d. = 4,44 Eur). Tokią sumą už aptariamą laikotarpį (nuo 2020-01-23 iki 2020-11-27) ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu Kredito sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

18. Dėl išdėstytų motyvų darytina išvada, kad yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti 39 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo Kredito sutarties nutraukimo dienos (2020-01-23) iki kreipimosi į teismą dienos su ieškiniu (2020-11-27) nuo pagal Kredito sutartį atitinkamą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, t. y. 404,78 Eur sumą.

Dėl negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, (ne)priteisimo

19. Vienas iš ieškovės reikalavimų buvo priteisti iš atsakovo ir 39 proc. negautas pajamas, skaičiuojamas už negrąžintą 1 525,49 Eur vartojimo kredito sumą nuo ieškinio parengimo dienos (2020-11-27) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Kredito sutarties termino pabaigos (2022-05-23). Apylinkės teismas aptarto reikalavimo netenkino nurodydamas analogiškus argumentus, kuriais netenkino ir reikalavimo dėl 503,66 Eur negautų pajamų pelno palūkanų forma priteisimo (pasak apylinkės teismo, mokėjimo (pelno) palūkanos nuo Kredito sutarties nutraukimo 2020-01-23 nebegali būti skaičiuojamos). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepritaria tokiai apylinkės teismo išvadai ir iš dalies palaiko ieškovės poziciją.

20. Kaip jau nurodyta šioje nutartyje, atsakovui tinkamai vykdant sutartį, palūkanos atsakovui būtų skaičiuojamos nuo konkretų mėnesį nurodytos negrąžintos kredito dalies, kaip tai numatyta įmokų mokėjimo grafike. Dėl šios priežasties visiškai netenkinti nagrinėjamo ieškovės reikalavimo buvo nepagrįsta, kadangi ieškovė, jei atsakovas būtų tinkamai vykdęs Kredito sutartį, būtų gavusi (uždirbusi) pajamų pelno palūkanų forma. Visgi, teisėjų kolegija nepritaria ieškovės negautų pajamų paskaičiavimo metodui (formulei). Laikantis jau cituotos horizontaliosios apygardos teismo praktikos panašaus pobūdžio nagrinėjamam ginčui bylose, ieškovės negautos pajamos palūkanų forma už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2020-11-27) iki sutarties termino pabaigos (2022-05-23), vadovaujantis atsakovei Kredito sutartyje nustatytu (nurodytu) kredito mokėjimo grafiku, sudarytų 340,36 Eur sumą (2020-11-28 – 2020-12-23 – 28,85 Eur (apskaičiuota taip – x 26 k. d. = 28,85 Eur); 2020-12-24 – 2021-01-23 – 31,90 Eur; 2021-01-24 – 2021-02-23 – 30,46 Eur; 2021-02-24 – 2021-03-23 – 28,98 Eur; 2021-03-24 – 2021-04-23 – 27,45 Eur; 2021-04-24 – 2021-05-23 – 25,87 Eur; 2021-05-24 – 2021-06-23 – 24,24 Eur; 2021-06-24 – 2021-07-23 – 22,56 Eur; 2021-07-24 – 2021-08-23 – 20,82 Eur; 2021-08-24 – 2021-09-23 – 19,03 Eur; 2021-09-24 – 2021-10-23 – 17,17 Eur; 2021-10-24 – 2021-11-23 – 15,26 Eur; 2021-11-24 – 2021-12-23 – 13,28 Eur; 2021-12-24 – 2022-01-23 – 11,24 Eur; 2022-01-24 – 2022-02-23 – 9,14 Eur; 2022-02-24 – 2022-03-23 – 6,96 Eur; 2022-03-24 – 2022-04-23 – 4,72 Eur; 2022-04-24 – 2022-05-23 – 2,43 Eur). Tokią sumą už aptariamą laikotarpį (nuo 2020-11-27 iki 2022-08-20) ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu Kredito sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

21. Visgi, ieškovė 39 proc. dydžio palūkanas kaip negautas pajamas prašė priteisti už negrąžintą 1 525,49 Eur vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos (2020-11-27) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Kredito sutarties termino pabaigos (2022-05-23). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad iš Kredito sutarties specialiojoje dalyje pateikto mokėjimo grafiko nustatyta, kad vartojimo kredito suma, nuo kurios skaičiuojamos pelno palūkanos, kas mėnesį mažėja, ieškovės reikalavimas priteisti šias palūkanas už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2020-11-27) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau nei Kredito sutarties termino pabaigos (2022-05-23), skaičiuojant nuo visos negrąžintos 1 525,49 Eur kredito sumos sudaro prielaidas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita. Skaičiuojant palūkanas nuo visos kredito sumos – 1 525,49 Eur – per visą ginčo laikotarpį (nuo 2020-11-27 iki 2022-08-20, kas sudaro 542 kalendorines dienas) gautųsi didesnė suma (1 525,49 Eur x (() x 542 k. d.) = 883,44 Eur), nei ieškovė per aptariamą laikotarpį turėjo sutartinį lūkestį gauti (340,36 Eur). Objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog ieškovė realiai patyrė didesnius nuostolius (negautas pajamas), nei juos nustatė teismas, ieškovė nepateikė, o vien subjektyvaus pobūdžio samprotavimai nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados bei neįrodo patirtų didesnių nuostolių dydžio.

22. Apibendrinant aukščiau išdėstytą, apylinkės teismas nepagrįstai ieškovės ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovės 39 proc. negautas pajamas, skaičiuojamas už negrąžintą 1 525,49 Eur vartojimo kredito sumą nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Kredito sutarties termino pabaigos (2022-05-23) atmetė visiškai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas turėjo aptariamą ieškovės reikalavimą tenkinti iš dalies, t. y. nurodyti, kad turi būti priteistinos 39 proc. negautos pajamos, skaičiuojamos už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos 2020-11-27 iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Kredito sutarties termino pabaigos (2022-05-23), nuo pagal Kredito sutarties mokėjimo grafike atitinkamą mėnesį mokėtinos pelno palūkanų sumos, nurodytos prie atitinkamo mėnesio vartojimo kredito likučio sumos, neviršijant 360,36 Eur sumos. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks sprendimas labiau atitiktų vyraujančią teismų praktiką bei ieškovės ir atsakovo (vartotojo) interesų pusiausvyrą, taip pat būtų aiškesnis ir vykdytinumo prasme. Pastebėtina, jog Kredito sutarties 8.9 papunktyje įtvirtinta vartotojo (atsakovo) teisė grąžinti dalį ar visą vartojimo kreditą anksčiau numatyto termino ir pasinaudoti teise į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kas reiškia, jog jeigu atsakovė būtų grąžinusi visą kreditą ar jo dalį anksčiau Kredito sutartyje nustatyto termino, būtų galėjusi pasinaudoti teise sumažinti bendrą vartojimo kredito kainą.

Dėl reikalavimo priteisti negautas pajamas, kurios skaičiuojamos už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo Kredito sutarties pasibaigimo momento iki visiško kredito grąžinimo dienos, (ne)pagrįstumo

23. Ieškovė ieškinyje prašė iš atsakovės priteisti 39 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą 1 525,49 Eur vartojimo kredito sumą nuo Kredito sutarties termino pabaigos 2022-05-23 iki visiško kredito grąžinimo dienos. Apylinkės teismas šio ieškovės reikalavimo netenkino.

24. Byloje nustatyta, kad Kredito sutartis su atsakove nutraukta 2020-01-23. Remiantis šioje nutartyje cituota kasacinio teismo praktika, suformuota 2020-05-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 (žr. nutarties 39 ir 52 punktus), nuo sutarties nutraukimo prieš terminą momento mokėjimo (pelno) palūkanos atsakovui nebeskaičiuojamos. Sutartį nutraukus, sutarties šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, todėl sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221–6.222 straipsniai). Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

25. Teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovės reikalavimo dėl 39 proc. dydžio negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą 1 525,49 Eur vartojimo kredito sumą nuo Kredito sutarties termino pabaigos (2022-05-23) iki visiško kredito grąžinimo, tenkinimo atveju būtų viršytos sutartine teise ginamo lūkesčio intereso, apimančio tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurių pagrįstai galėjo būtų tikimasi gauti sutartį įvykdžius tinkamai, ribos. Tuo atveju, jeigu atsakovės pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išliktų iki faktinio kredito sumos grąžinimo net ir tada, kai faktinis kredito negrąžinimo terminas būtų ilgesnis nei kredito grąžinimo terminas, nustatytas Kredito sutartyje, nepagrįstai būtų užtikrinama ieškovės teisė į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai sutartis tinkamu sutarties įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi. Tokia situacija sudarytų prielaidas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita ta apimtimi, kuria pastaroji yra įpareigojama ir toliau mokėti pasibaigusioje sutartyje nustatytą (galimai didesnę nei tuo metu esančią rinkoje) kainą už pasiskolintų pinigų naudojimą. Galiausiai, skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai).

26. Teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovei nevykdžius savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties Kredito sutartį nutraukus prieš terminą, ieškovės teisėtas lūkestis galėjo būti ginamas kaip orientacinę priteisiant negautų pajamų sumą, neviršijančią pagal Kredito sutartį planuotų gauti mokėjimo (pelno) palūkanų (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) dydžio.

Dėl procesinės bylos baigties

27. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, o kiti (likę) apeliantės (ieškovės) apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir byloje apylinkės teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).

28. Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog apylinkės teismas priėmė tik iš dalies teisėtą ir pagrįstą sprendimą už akių, todėl skundžiamas teismo sprendimas už akių iš dalies keičiamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Iš dalies keičiama ta apylinkės teismo sprendimo už akių rezoliucinė dalis, kuri susijusi su ieškovei nepriteistomis negautomis pajamomis, paskaičiuotomis už laikotarpį nuo Kredito sutarties nutraukimo (2020-01-23) iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2020-11-27), taip pat už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos (2020-11-27) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Kredito sutarties termino pabaigos (2022-05-23), kaip neatitinkanti vyraujančios teismų praktikos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo

29. Apylinkės teismas nustatė, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo 52 Eur žyminio mokesčio bei turėjo 121 Eur išlaidų, skirtų advokato pagalbai apmokėti (iš viso – 173 Eur). Ieškovė pirmosios instancijos teisme reiškė iš viso 6 reikalavimus. Pirmas–trečias ieškinio reikalavimai tenkinti visiškai, todėl laikoma, kad kiekvienas iš savarankiškų reikalavimų patenkintas po 100 proc. Ketvirtas ieškinio reikalavimas buvo tenkintas iš dalies, t. y. iš prašytų priteisti 503,66 Eur priteista 404,78 Eur, kas sudaro 80,37 proc. reikalavimo. Penktasis ieškinio reikalavimas buvo tenkintas iš dalies – laikytina, jog patenkinta 70 proc. reikalavimo dalis. Šeštasis ieškinio reikalavimas netenkintas. Kolegijos vertinimu, iš viso buvo patenkinta 75,06 proc. ieškinio reikalavimų.

30. Nors apylinkės teismas nurodė, kad patenkinta 78 proc. ieškinio reikalavimų, tačiau iš apylinkės teismo sprendimo už akių turinio matyti, kad ieškinio tenkinimo proporcija buvo apskaičiuota tik nuo tų reikalavimų, kuriuos buvo galima apskaičiuoti tiksliai, t. y. nuo pirmųjų 4, tačiau likę du reikalavimai į ieškinio reikalavimų proporciją neįskaičiuoti. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aplinkybę, jog reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas savo esme yra procesinio pobūdžio reikalavimas, taiko tikslesnę patenkintų ieškinio reikalavimų proporcijos apskaičiavimo formulę (metodą). Dėl šios priežasties iš atsakovo ieškovės naudai turi būti priteista 129,85 Eur (173 Eur X 75,06 proc.) bylinėjimosi išlaidų dalis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

31. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė duomenis apie tai, jog už apeliacinio skundo padavimą patyrė 15 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio prievolė) (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Ieškovės apeliacinio skundo reikalavimai tenkinti iš dalies: ieškovė apeliaciniame skunde suformulavo tris savarankiškus reikalavimus, kurių du buvo tenkinti iš dalies. Teisėjų kolegija vertina, jog turi būti atlyginta 2/3 ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, patirtų inicijavus apeliacinį procesą – 10 Eur (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 93 straipsnio 2 ir 4 dalys).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 7 d. sprendimą už akių iš dalies pakeisti, sprendimo už akių rezoliucinę dalį išdėstyti sekančiai:

„Ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovei V. K. tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovės UAB „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, naudai iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 525,49 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt penkis eurus 49 centus) negrąžintą kreditą, 239,02 Eur (du šimtus trisdešimt devynis eurus 2 centus) mokėjimo palūkanas, 59,93 Eur (penkiasdešimt devynis eurus 93 centus) administravimo mokestį, 404,78 Eur (keturis šimtus keturis eurus 78 centus) negautas pajamas, paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos (2020-01-23) iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2020-11-27), 39 (trisdešimt devynis) procentus negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos 2020-11-27 iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Kredito sutarties termino pabaigos (2022-05-23) nuo pagal Kredito sutarties mokėjimo grafike atitinkamą mėnesį mokėtinos pelno palūkanų sumos, nurodytos prie atitinkamo mėnesio vartojimo kredito likučio sumos, neviršijant 340,36 Eur (trijų šimtų keturiasdešimt eurų 36 centų) sumos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2 229,22 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų dvidešimt devynių eurų 22 centų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020-12-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 129,85 Eur (vieno šimto dvidešimt devynių eurų 85 centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kitų ieškinio reikalavimų netenkinti“.

Priteisti ieškovei UAB „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 10 Eur (dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų inicijavus apeliacinį procesą.

Teisėjai Irmantas ŠulcasŽilvinas TerebeizaTomas Venckus