Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūros Marijos Strumskienės ir Eglės Surgailienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo apeliantės (ieškovės) akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui M. S. (M. S.) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

17. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių negaliojimo pagrindų.

18. Byloje nėra ginčo dėl to, kad šalys 2018 m. rugpjūčio 31 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. K685607448 (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu ieškovė atsakovui suteikė 4 231,29 Eur dydžio kreditą 36 mėnesių laikotarpiui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą: 1585,95 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma – 22 proc.), 343,21 Eur tarpininkavimo mokestį iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. Atsakovui tinkamai nevykdant įsipareigojimų, ieškovė 2020 m. rugsėjo 30 d. pranešimu nutraukė Sutartį nuo 2020 m. spalio 6 d. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas iki kreipimosi į teismą būtų atsiskaitęs su ieškove (CPK 12, 178 straipsniai). Sutarties nutraukimas nėra ginčijamas.

19. Ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, prašė priteisti iš atsakovo 2 107,79 Eur negrąžinto kredito, 146,14 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas iki 2020 m. spalio 6 d., 22,00 procentų negautų pajamų už negrąžintą 2 107,79 Eur vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 6 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. rugpjūčio 31 d.), 625,63 Eur tarpininkavimo mokestį, 15,36 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, apskaičiuotas už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. birželio 1 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 6 d.), 22 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą 2 107,79 Eur vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. rugsėjo 1 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

20. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteisdamas 2 879,56 Eur skolą 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 2 879,56 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. spalio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Apeliantė nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu už akių, ginčydama atmestą ieškovės reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo bei paskirstytų bylinėjimosi išlaidų. Taigi apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, kuriuo buvo atmesti ieškovės reikalavimai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą

22. Spręsdamas dėl šio reikalavimo, pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformuluota teisės aiškinimo taisykle, pagal kurią, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos. Konstatavęs, kad mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimas po sutarties nutraukimo negalimas, atmetė ieškinio reikalavimą.

24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

25. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad įrodžius, jog galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, t. y. negautų pajamų faktą, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

26. Nagrinėjamu atveju ginčo šalys vartojimo kredito sutartyje susitarė dėl atsakovo ieškovei mokėtinos fiksuoto dydžio (1 585,95 Eur) mokėjimo (pelno) palūkanų sumos (metinė palūkanų norma – 22 proc.), kurios mokėjimas buvo išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką mokėtinomis įmokomis. Šalys sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. Aptariamu atveju ieškovė, už sutartą mokestį (1 585,95 Eur dydžio pelno palūkanas) suteikusi atsakovui vartojimo kreditą ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (pagal Sutartį mokėtinų kasmėnesinių įmokų nemokėjimo) nutraukusi Sutartį, iki šiol neatgavo nei suteikto vartojimo kredito, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, t. y. negavo to, ko pagrįstai galėjo tikėtis tinkamo vartojimo kredito sutarties vykdymo atveju.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, pritartina ieškovės apeliacinio skundo argumentui, jog pagal Sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgą). Atsakovas byloje buvo pasyvus, nepateikė teismui nei atsiliepimo į ieškovės ieškinį, nei kitų procesinių dokumentų ar įrodymų. Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, konstatuotina, kad yra pakankamas pagrindas spręsti, jog ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodė negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktą.

28. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai teikia pagrindą taikyti atsakovui civilinę sutartinę atsakomybę, priteisiant ieškovės naudai iš atsakovo negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu Sutartis būtų įvykdyta tinkamai, juo labiau, atsižvelgiant į naujausią formuojamą teismų praktiką šiuo klausimu (žr., pvz. Vilniaus apygardos teismo 2020-12-08 nutartis civ. b. Nr. e2A-1895-910/2020; 2020-11-24 nutartis civ. b. Nr. e2A-1839-854/2020; 2020-12-01 nutartis civ. b. Nr. e2A-1954-854/2020 ir kt.).

29. Kaip matyti iš ieškovės pirmosios instancijos teismui pateiktų duomenų, Vartojimo kredito sutarties Nr. K685607448 Specialiųjų sąlygų bei Pasiūlyme kredito suteikimui esančio Paskolos, palūkanų ir kitų sutartinių mokėjimų grafiko, o taip pat iš ieškovės (apeliantės) apeliaciniame skunde pateiktų paaiškinimų, ieškovė nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 6 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. rugpjūčio 31 d.), pagrįstai galėjo tikėtis gauti 22 procentų metinių pajamų, skaičiuojamų nuo pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (2020 m. spalio 1 d. – nuo 1596,63 Eur; 2020 m. lapkričio 1 d. – nuo 1464,31 Eur; 2020 m. gruodžio 1 d. – nuo 1329,56 Eur; 2021 m. sausio 1 d. – nuo 1192,34 Eur; 2021 m. vasario 1 d. – nuo 1052,60 Eur; 2021 m. kovo 1 d. – nuo 910,30 Eur; 2021 m. balandžio 1 d. – nuo 765,39 Eur; 2021 m. gegužės 1 d. – nuo 617,83 Eur; 2021 m. birželio 1 d. – nuo 467,56 Eur; 2021 m. liepos 1 d. – nuo 314,54 Eur; 2021 m. rugpjūčio 31 d. – nuo 158,73 Eur).

30. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti 22 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 6 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2021 m. rugpjūčio 31 d.) nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nurodyto šios nutarties 29 punkte.

Dėl procesinės bylos baigties

31. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovės reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo neatsižvelgė į nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus. Šioje dalyje pirmosios instancijos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimas už akių keistinas, ieškovei priteisiant 22 proc. dydžio negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2107,79 Eur) nuo Sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2021-08-31), skaičiuojant nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nurodyto šios nutarties 29 punkte (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

32. Nustačius, jog ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo turėjo būti tenkintas, ieškovė prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių dėl bylinėjimosi išlaidų, priteisiant ieškovei visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

33. CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

34. Nustatyta, jog ieškovė pirmosios instancijos teismo prašė priteisti jai 265 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovės ieškinį, atmetė ieškovės reikalavimus dėl: 1) 22 proc. dydžio negautų pajamų (nuostolių) priteisimo; 2) 15,36 Eur kompensacinių palūkanų priteisimo; 3) 22 proc. dydžio kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priteisimo. Atsižvelgiant į tai, jog ieškinio reikalavimai buvo tenkinti 99 proc., teismas priteisė ieškovei 262,35 Eur bylinėjimosi išlaidų.

35. Ieškovė apeliaciniame skunde ginčija tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl negautų pajamų (nuostolių) nepriteisimo. Kadangi pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, patenkintų ieškinio reikalavimų dalis iš esmės nesikeičia, ieškovei paliktinos priteistos pirmosios instancijos teismo apskaičiuotos bylinėjimosi išlaidos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

36. Ieškovė prašo priteisti 275 Eur apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų. Nurodytas išlaidas sudaro 75 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 200 Eur už teisinę pagalbą. Byloje pateikti šias išlaidas pagrindžiantys dokumentai. Atsižvelgiant į tai, jog pagrindinis ieškovės apeliacinio skundo reikalavimas tenkintinas, ieškovei priteistinos visos jo apeliacinėje instancijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

patenkinti apeliantės (ieškovės) akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimą už akių ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 879,56 Eur skolą, 22 proc. dydžio metines palūkanas kaip negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 6 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. rugpjūčio 31 d.) nuo negrąžintos kredito sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas vartojimo kredito likutis (2020 m. spalio 1 d. – nuo 1596,63 Eur; 2020 m. lapkričio 1 d. – nuo 1464,31 Eur; 2020 m. gruodžio 1 d. – nuo 1329,56 Eur; 2021 m. sausio 1 d. – nuo 1192,34 Eur; 2021 m. vasario 1 d. – nuo 1052,60 Eur; 2021 m. kovo 1 d. – nuo 910,30 Eur; 2021 m. balandžio 1 d. – nuo 765,39 Eur; 2021 m. gegužės 1 d. – nuo 617,83 Eur; 2021 m. birželio 1 d. – nuo 467,56 Eur; 2021 m. liepos 1 d. – nuo 314,54 Eur; 2021 m. rugpjūčio 31 d. – nuo 158,73 Eur), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 879,56 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. spalio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 262,35 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“, j. a. k. 303225546, naudai.

Priteisti iš atsakovo M. S. ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance", j. a. k. 303225546, 275 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.