Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-03-02 · Civilinė byla Nr. e2A-391-603/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-03-02
Bylos Nr.
e2A-391-603/2021
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-02094-2020-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Loreta Bujokaitė, Jūra Marija Strumskienė, Eglė Surgailienė
Ieškovas
akcinės bendrovės „NEO Finance“
Atsakovas
M. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-391-603/2021Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02094-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.29.3; 3.3.1.13; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūros Marijos Strumskienės ir Eglės Surgailienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo apeliantės (ieškovės) akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui M. S. (M. S.) dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 2 107,79 Eur negrąžintą kredito dalį, 146,14 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 6 d.), 22 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2107,79 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. rugpjūčio 31 d.), 625,63 Eur tarpininkavimo mokestį, 15,36 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. birželio 1 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 6 d.), 22 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2 107,79 Eur nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. rugsėjo 1 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 265 Eur bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovė su atsakovu 2018 m. rugpjūčio 31 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K685607448, kuria ieškovė suteikė atsakovui 4 231,29 Eur vartojimo kreditą 36 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo mokėti 22 proc. dydžio metines palūkanas (mokama visa palūkanų suma – 1 585,95 Eur) ir 343,21 Eur tarpininkavimo mokestį iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. Ieškovės teigimu, atsakovas sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, todėl ieškovė vienašališkai nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo sutartį nuo 2020 m. spalio 6 d. Ieškovės teigimu, atsakovas nevykdė sutartinių įsipareigojimų, todėl liko skolingas 2 107,79 Eur negrąžinto kredito.

3. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovo 2 879,56 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 2 879,56 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. spalio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 262,35 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitos ieškinio dalies netenkino.

5. Teismas nustatė, jog ieškovė suteikė atsakovui 4 231,29 Eur kreditą, kurio kaina 22 proc. metinė palūkanų norma ir 343,21 Eur tarpininkavimo mokestis. Sutartis nutraukta 2020 m. spalio 6 d.

6. Teismas konstatavo, jog remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso( toliau – CK) 6.873 straipsnio 1 dalies ir 6.874 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą bei sumokėti palūkanas paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Remdamasis byloje esančiais duomenimis teismas nenustatė, kad atsakovas būtų sumokėjęs ieškovės reikalaujamą sumą ir sprendė, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 2 107,79 Eur negrąžinto kredito pagrįstas (CK 6.38, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis).

7. Teismas sprendė, jog ieškovės reikalavimas priteisti 146,14 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 6 d.) taip pat pagrįstas. Pažymėjo, kad pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi paskolos suma (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis).

8. Vertindamas ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo 22 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą 2 107,79 Eur vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. rugpjūčio 31 d.), teismas priėjo prie išvados, kad mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimas po sutarties nutraukimo negalimas pagal naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos kredito gavėjui negali būti toliau skaičiuojamos. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovė neįvardijo konkrečios negautų pajamų (nuostolių) sumos, o pateikė tik jų apskaičiavimo būdą, t. y. skaičiuojant 22 procentų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, taigi, nepagrindė jos nustatyto negautų pajamų (nuostolių) dydžio. Įvertinęs ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus, teismas ieškovės reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių) atmetė.

9. Konstatavęs, kad prašomų priteisti kompensuojamųjų palūkanų dydis (22 proc.) viršija Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų dydį, teismas netenkino ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo 22 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą 2 107,79 Eur vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. rugsėjo 1 d. ) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Teismas sprendė, kad vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto sąlyga, kuria šalys susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio, atsižvelgiant į Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, yra neproporcingai didelė.

10. Spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti 625,63 Eur tarpininkavimo mokestį teismas nurodė, kad sutarties 5.4 punkto nuostatos, įtvirtinančios, jog vartotojui netinkamai vykdant sutartį tarpininkavimo mokesčio nuolaida netaikoma, sudaro pagrindą laikyti ieškovės prašomą priteisti 625,63 Eur tarpininkavimo mokestį savo esme netesybomis. Pažymėjo, kad pagal sutarties 1.27 punktą tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti ieškovės patiriamas išlaidas, susijusias su jos valdomos tarpusavio skolinimosi platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu, taip pat ieškovės išlaidoms, susijusioms su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole. Atsižvelgdamas į tarpininkavimo mokesčio paskirtį, į sutarties bendrųjų sąlygų 5.2 punktą, numatantį, kad vartojimo kredito gavėjas privalo kiekvieną mėnesį mokėti grąžinamą kredito dalį, palūkanas, tarpininkavimo mokestį, sutarties specialiąsias sąlygas, teismas ieškovės reikalavimą dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo vertino pagrįstu.

11. Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 15,36 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. birželio 1 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 6 d.) nepagrįstas. Pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu kreditorius dėl prievolės pažeidimo patiria nuostolių, tai išieškotinos netesybos (šiuo atveju delspinigiai) visais atvejais turi būti įskaitomos į bendrus nuostolius ir kreditorius gali išieškoti nuostolius tik tiek, kiek jų nepadengia išieškotos netesybos. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-7-75-823/2020, išaiškinimais nurodė, kad reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių), kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Ieškovės prašomos priteisti kompensacines palūkanas savo prasme sprendė prilyginti netesyboms ir jas sprendė įskaityti į netesybas (625,63 Eur tarpininkavimo mokestį).

12. Vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2879,56 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. spalio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

13. Atsižvelgęs į tai, kad byloje patenkinta 99 procentai ieškinio reikalavimų, teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 262,35 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

14. Ieškovė (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimą už akių:

14.1. dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, priteisiant ieškovei iš atsakovo 22 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 107,79 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021-08-31);

14.2. dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, priteisiant ieškovei iš atsakovo 265,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų pirmosios instancijos teisme;

14.3. kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą;

14.4. priteisti ieškovei iš atsakovo 75,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą ir 200,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų už apeliacinio skundo parengimą.

Žemesnės instancijos teismas

15. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

15.1. Vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, pateiktu išaiškinimu, kad, nutraukus vartojimo kredito sutartį, kredito davėjas mokėjimo (pelno) palūkanų iš kredito gavėjo reikalauti nebegali, pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalautų priteisti negautų pajamų (nuostolių) nevertino kaip pagrįstų ir tikėtinų. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas pažymėjo, kad, paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

15.2. Remdamasi nurodyta kasacinio teismo praktika, ieškovė turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovo mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias ji pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo. Teismui teiktuose dokumentuose (vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose) yra nurodyta konkreti paskolos gavėjo mokama palūkanų suma (1585,95 Eur). Šalys sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2021 m. rugpjūčio 31 d., todėl akivaizdu, kad ieškovė pajamas gauti tikėjosi iki sutarties įvykdymo termino pabaigos, t. y. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d.

15.3. Kadangi ieškovės nurodyti reikalavimai tenkintini visa apimtimi, turėtų būti pakeista ir sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų, priteisiant visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

17. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių negaliojimo pagrindų.

18. Byloje nėra ginčo dėl to, kad šalys 2018 m. rugpjūčio 31 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. K685607448 (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu ieškovė atsakovui suteikė 4 231,29 Eur dydžio kreditą 36 mėnesių laikotarpiui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą: 1585,95 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma – 22 proc.), 343,21 Eur tarpininkavimo mokestį iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. Atsakovui tinkamai nevykdant įsipareigojimų, ieškovė 2020 m. rugsėjo 30 d. pranešimu nutraukė Sutartį nuo 2020 m. spalio 6 d. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas iki kreipimosi į teismą būtų atsiskaitęs su ieškove (CPK 12, 178 straipsniai). Sutarties nutraukimas nėra ginčijamas.

19. Ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, prašė priteisti iš atsakovo 2 107,79 Eur negrąžinto kredito, 146,14 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas iki 2020 m. spalio 6 d., 22,00 procentų negautų pajamų už negrąžintą 2 107,79 Eur vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 6 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. rugpjūčio 31 d.), 625,63 Eur tarpininkavimo mokestį, 15,36 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, apskaičiuotas už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. birželio 1 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 6 d.), 22 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą 2 107,79 Eur vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. rugsėjo 1 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

20. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteisdamas 2 879,56 Eur skolą 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 2 879,56 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. spalio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Apeliantė nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu už akių, ginčydama atmestą ieškovės reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo bei paskirstytų bylinėjimosi išlaidų. Taigi apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, kuriuo buvo atmesti ieškovės reikalavimai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą

21. Byloje pareikštu ieškiniu ieškovė be kita ko prašė priteisti iš atsakovo 22,00 proc. negautų pajamų už negrąžintą 2 107,79 Eur vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 6 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. rugpjūčio 31 d.).

22. Spręsdamas dėl šio reikalavimo, pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformuluota teisės aiškinimo taisykle, pagal kurią, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos. Konstatavęs, kad mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimas po sutarties nutraukimo negalimas, atmetė ieškinio reikalavimą.

23. Ieškovė (apeliantė), nesutikdama su šia skundžiamo sprendimo už akių dalimi, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 sukurtu precedentu dėl mokėjimo palūkanų skaičiavimo kredito sutarties nutraukimo atveju, visiškai neatsižvelgė į kitus toje pačioje civilinėje byloje pateiktus išaiškinimus, t. y. kad paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Ieškovės teigimu, vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose buvo nurodyta konkreti paskolos gavėjo mokama palūkanų suma (1 585,95 Eur). Ieškovės nuomone, ji turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovo mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias ji pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su nurodytais apeliacinio skundo argumentais.

24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

25. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad įrodžius, jog galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, t. y. negautų pajamų faktą, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

26. Nagrinėjamu atveju ginčo šalys vartojimo kredito sutartyje susitarė dėl atsakovo ieškovei mokėtinos fiksuoto dydžio (1 585,95 Eur) mokėjimo (pelno) palūkanų sumos (metinė palūkanų norma – 22 proc.), kurios mokėjimas buvo išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką mokėtinomis įmokomis. Šalys sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. Aptariamu atveju ieškovė, už sutartą mokestį (1 585,95 Eur dydžio pelno palūkanas) suteikusi atsakovui vartojimo kreditą ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (pagal Sutartį mokėtinų kasmėnesinių įmokų nemokėjimo) nutraukusi Sutartį, iki šiol neatgavo nei suteikto vartojimo kredito, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, t. y. negavo to, ko pagrįstai galėjo tikėtis tinkamo vartojimo kredito sutarties vykdymo atveju.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, pritartina ieškovės apeliacinio skundo argumentui, jog pagal Sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgą). Atsakovas byloje buvo pasyvus, nepateikė teismui nei atsiliepimo į ieškovės ieškinį, nei kitų procesinių dokumentų ar įrodymų. Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, konstatuotina, kad yra pakankamas pagrindas spręsti, jog ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodė negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktą.

28. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai teikia pagrindą taikyti atsakovui civilinę sutartinę atsakomybę, priteisiant ieškovės naudai iš atsakovo negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu Sutartis būtų įvykdyta tinkamai, juo labiau, atsižvelgiant į naujausią formuojamą teismų praktiką šiuo klausimu (žr., pvz. Vilniaus apygardos teismo 2020-12-08 nutartis civ. b. Nr. e2A-1895-910/2020; 2020-11-24 nutartis civ. b. Nr. e2A-1839-854/2020; 2020-12-01 nutartis civ. b. Nr. e2A-1954-854/2020 ir kt.).

29. Kaip matyti iš ieškovės pirmosios instancijos teismui pateiktų duomenų, Vartojimo kredito sutarties Nr. K685607448 Specialiųjų sąlygų bei Pasiūlyme kredito suteikimui esančio Paskolos, palūkanų ir kitų sutartinių mokėjimų grafiko, o taip pat iš ieškovės (apeliantės) apeliaciniame skunde pateiktų paaiškinimų, ieškovė nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 6 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. rugpjūčio 31 d.), pagrįstai galėjo tikėtis gauti 22 procentų metinių pajamų, skaičiuojamų nuo pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (2020 m. spalio 1 d. – nuo 1596,63 Eur; 2020 m. lapkričio 1 d. – nuo 1464,31 Eur; 2020 m. gruodžio 1 d. – nuo 1329,56 Eur; 2021 m. sausio 1 d. – nuo 1192,34 Eur; 2021 m. vasario 1 d. – nuo 1052,60 Eur; 2021 m. kovo 1 d. – nuo 910,30 Eur; 2021 m. balandžio 1 d. – nuo 765,39 Eur; 2021 m. gegužės 1 d. – nuo 617,83 Eur; 2021 m. birželio 1 d. – nuo 467,56 Eur; 2021 m. liepos 1 d. – nuo 314,54 Eur; 2021 m. rugpjūčio 31 d. – nuo 158,73 Eur).

30. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti 22 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 6 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2021 m. rugpjūčio 31 d.) nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nurodyto šios nutarties 29 punkte.

Dėl procesinės bylos baigties

31. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovės reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo neatsižvelgė į nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus. Šioje dalyje pirmosios instancijos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimas už akių keistinas, ieškovei priteisiant 22 proc. dydžio negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2107,79 Eur) nuo Sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2021-08-31), skaičiuojant nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nurodyto šios nutarties 29 punkte (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

32. Nustačius, jog ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo turėjo būti tenkintas, ieškovė prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių dėl bylinėjimosi išlaidų, priteisiant ieškovei visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

33. CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

34. Nustatyta, jog ieškovė pirmosios instancijos teismo prašė priteisti jai 265 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovės ieškinį, atmetė ieškovės reikalavimus dėl: 1) 22 proc. dydžio negautų pajamų (nuostolių) priteisimo; 2) 15,36 Eur kompensacinių palūkanų priteisimo; 3) 22 proc. dydžio kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priteisimo. Atsižvelgiant į tai, jog ieškinio reikalavimai buvo tenkinti 99 proc., teismas priteisė ieškovei 262,35 Eur bylinėjimosi išlaidų.

35. Ieškovė apeliaciniame skunde ginčija tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl negautų pajamų (nuostolių) nepriteisimo. Kadangi pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, patenkintų ieškinio reikalavimų dalis iš esmės nesikeičia, ieškovei paliktinos priteistos pirmosios instancijos teismo apskaičiuotos bylinėjimosi išlaidos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

36. Ieškovė prašo priteisti 275 Eur apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų. Nurodytas išlaidas sudaro 75 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 200 Eur už teisinę pagalbą. Byloje pateikti šias išlaidas pagrindžiantys dokumentai. Atsižvelgiant į tai, jog pagrindinis ieškovės apeliacinio skundo reikalavimas tenkintinas, ieškovei priteistinos visos jo apeliacinėje instancijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

patenkinti apeliantės (ieškovės) akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimą už akių ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 879,56 Eur skolą, 22 proc. dydžio metines palūkanas kaip negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 6 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. rugpjūčio 31 d.) nuo negrąžintos kredito sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas vartojimo kredito likutis (2020 m. spalio 1 d. – nuo 1596,63 Eur; 2020 m. lapkričio 1 d. – nuo 1464,31 Eur; 2020 m. gruodžio 1 d. – nuo 1329,56 Eur; 2021 m. sausio 1 d. – nuo 1192,34 Eur; 2021 m. vasario 1 d. – nuo 1052,60 Eur; 2021 m. kovo 1 d. – nuo 910,30 Eur; 2021 m. balandžio 1 d. – nuo 765,39 Eur; 2021 m. gegužės 1 d. – nuo 617,83 Eur; 2021 m. birželio 1 d. – nuo 467,56 Eur; 2021 m. liepos 1 d. – nuo 314,54 Eur; 2021 m. rugpjūčio 31 d. – nuo 158,73 Eur), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 879,56 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. spalio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 262,35 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“, j. a. k. 303225546, naudai.

Kitą ieškinio dalį atmesti."

Priteisti iš atsakovo M. S. ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance", j. a. k. 303225546, 275 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Loreta BujokaitėJūra Marija StrumskienėEglė Surgailienė