Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Carten“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Carten“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vilnius Town Group“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovas UAB „Carten“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 24 670,76 Eur turtinės žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – ir pinigines lėšas, esančias banko ir kitų kredito įstaigų sąskaitose 24 670,76 Eur sumai. Nurodo, kad:

1.1. 2025-04-01 ieškovas ir atsakovas pasirašė technikos nuomos sutartį Nr. 2025/04/01-02, kurios pagrindu, be kitos technikos, atsakovui buvo perduota transporto priemonė „Renault“ K, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (savivartis, 44 800 kg). Ši transporto priemonė, būdama nuomininko žinioje, sugedo ir buvo paimta autovežiu bei pristatyta į Daniliškių autocentrą. Atlikus transporto priemonės techninę patikrą, Daniliškių autocentras pateikė ieškovui automobilio remonto akto kalkuliaciją, pagal kurią preliminari gedimų šalinimo kaina sudaro 24 670,76 Eur. Atsakovas ieškovo reikalavimu šių būsimų remonto išlaidų nepadengė, todėl ieškovas kreipiasi į teismą;

1.2. poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas motyvavo tuo, kad 24 670,76 Eur ginčo suma juridiniam asmeniui yra didelė, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Galimai atsakovas nėra moki įmonė, turi skolų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui. Atsakovas neremontuodamas automobilio ilgą laiką dėl neaiškių priežasčių, bando vilkinti laiką ir neapmoka pateiktų nuostolių iki šiol.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi netenkino prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, kad:

Motyvuojamoji dalis

2.3. ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Ieškovas UAB „Carten“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuoti atsakovo UAB „Vilnius Town Group“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – ir pinigines lėšas, esančias banko ir kitų kredito įstaigų sąskaitose 24 670,76 Eur sumai. Nurodo, kad:

3.1. teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesivadovavo teismų praktika, kurioje išaiškinta, jog teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė;

3.2. UAB „Carten“ ieškinyje pagrindė ir motyvavo, kodėl egzistuoja grėsmė būsimo galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui arba jo apsunkinimui. UAB „Vilnius Town Group“ yra skolingas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui bei vengia atsiskaityti su UAB „Carten“. Grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui arba jo įvykdymo apsunkinimui elementas yra įrodyta;

3.3. teismas priimdamas ieškinį patvirtino, kad nėra nustatyta akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, jog pagal ieškovo pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jam palankus teismo sprendimas. Ieškovas preliminariai pagrindė ieškinį procesine prasme. Ieškinio forma ir turinys atitinka CPK nustatytus reikalavimus. Darytina išvada, kad ieškovo reikalavimai yra tikėtinai (prima facie) pagrįsti. Tai reiškia, jog sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra nustatyta;

3.4. egzistuoja rizika, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas galimai nuslėps savo lėšas, perduos tretiesiems asmenims ar kitokiu būdu apsunkins galimai ieškovo naudai priimto sprendimo vykdymą. Atsakovas nuo pradžių su ieškovu elgėsi nesąžiningai, nereagavo į pranešimus, ilgą laiką neremontavo transporto priemonės ir kt. Tai patvirtina, kad atsakovas piktybiškai elgiasi su ieškovu, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti galimybę aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Prašomos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ir taikytinos, nes jų pagrindu būtų laikinai (iki išsispręs ginčas) apsaugotos ieškovo teisės ir teisėti interesai;

3.5. teismas pernelyg formaliai sprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės klausimą. Ieškovas pateikė motyvuotus paaiškinimus, pagrįstus išsamiais rašytiniais įrodymais, kurie liudija, jog egzistuoja reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui arba tokio įvykdymo apsunkinimui. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, reikalavimo teisė gali būti parduota, perleista, įkeista, suvaržyta, kaip ir bet kuris turtas. Tai reikštų, kad esant galimai palankiam ieškovui teismo sprendimui, reikalavimo teisė UAB „Vilnius Town Group“ nuosavybėn negrįžtų (toks grįžimas būtų ženkliai apsunkintas) arba negrįžtų tokia apimtimi, kokia ji yra šiandien;

3.6. teismas nepakankamai išsamiai išnagrinėjo ieškovo prašymą ir jį nepagrįstai atmetė, dėl ko skundžiama nutartis turi būti panaikinta, o laikinosios apsaugos priemonės – taikomos.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

5. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 39 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 39 straipsnis).

6. Apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutartis, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Dėl ieškinio pagrįstumo

7. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį lemia dviejų būtinųjų sąlygų sutaptis: 1) tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas; 2) grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.

8. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015, 2017 m. sausio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017).

9. Taigi, spręsdamas, ar egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, teismas turi preliminariai įvertinti ieškovo reikalavimą, pateiktus įrodymus ir įsitikinti, ar ieškovui palankus teismo sprendimas galėtų būti priimtas, jeigu ieškinyje nurodyti teiginiai pasitvirtintų. Nagrinėjamu atveju iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovas aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, detaliai išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, pateikė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, kurių įrodomoji vertė gali būti nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne pradinėje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje.

10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškovas įrodė pirmosios būtinos aplinkybės egzistavimą – išdėstė ieškinio faktinį pagrindą, nurodė savo argumentus, pateikė prie ieškinio atitinkamus dokumentus, kurie, jo manymu, patvirtina pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas būtų pasirinkęs akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą jo galbūt pažeistų teisių gynybos būdą. Preliminariai įvertinęs ieškovo nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovas tikėtinai pagrindė savo reikalavimus.

11. Papildomai pažymėtina, kad preliminarus reikalavimų pagrįstumo įvertinimas nėra ginčo išsprendimas iš esmės, ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimas bus galutinai išspręstas tik bylą išnagrinėjus iš esmės, įvertinus abiejų šalių pateiktų įrodymų visumą.

Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui

12. Pagal suformuotą teismų praktiką, siekdamas užtikrinti byloje pareikštų reikalavimų įvykdymą, teismas turėtų taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra būtinos bei realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti nėra būtinos.

13. Teismų praktikoje laikinosios apsaugos priemonės pagal savo tikslą skirstomos į keletą rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo (lot. padėtis, kuri yra) išsaugojimą (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai); 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas); 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-896/2014).

14. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui – neturi būti aiškinama vien kaip būtinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimą. Teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ne tik tada, kai nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių nepavyktų įgyvendinti sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuoto imperatyvo, bet ir tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas plačiąja prasme taip pat užtikrina būsimo teismo sprendimo įvykdymą, nes, laikinai nesureguliavus situacijos, bylos nagrinėjimo metu, šalies ar kitų suinteresuotų asmenų teisių pažeidimai gali visiškai eliminuoti ginčo objektą ir bylos nagrinėjimą padaryti beprasmį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 15 d. Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011).

15. Kaip jau nurodyta, ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 24 670,76 Eur turtinės žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

16. Atskirajame skunde ieškovas pažymi, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas galimai nuslėps savo lėšas, perduos tretiesiems asmenims ar kitokiu būdu apsunkins galimai ieškovo naudai priimto sprendimo vykdymą. Atsakovas nuo pradžių su ieškovu elgėsi nesąžiningai, nereagavo į pranešimus, ilgą laiką neremontavo transporto priemonės ir kt. Pažymi, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, reikalavimo teisė gali būti parduota, perleista, įkeista, suvaržyta, kaip ir bet kuris turtas.

17. Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai suformuotoje praktikoje yra išaiškinta, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin asmens teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie to asmens (atsakovo) jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių pagrindinis tikslas – išvengti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022).

18. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tiek ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis ar jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, kiek atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1044-790/2022; 2021 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1348-302/2021 ir jose nurodyta praktika). Kiekvienu atveju vertinant aplinkybes, kuriomis šalis įrodinėja grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, bei nusprendžiant dėl jų pakankamumo išvadai, kad egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis, padaryti turi būti atsižvelgiama į tokių aplinkybių visumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-473-330/2023).

19. Atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo. Prašymą pateikęs asmuo privalo pateikti konkrečius duomenis bei argumentus apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus (atliekamus) veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma), juolab kad sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-464/2018; 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-210-943/2019, 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-866-881/2023).

20. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tai, jog atsakovas neatlygina ieškovo reikalaujamų nuostolių, neleidžia daryti išvados apie atsakovo nesąžiningumą, nes tokie atsakovo veiksmai gali būti nulemti ir kitų, su sąžiningumu nesusijusių, priežasčių, pvz., apyvartinių lėšų trūkumas ir kt.

21. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu. Apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su atskiruoju skundu nenurodė pakankamų aplinkybių, kurios leistų spręsti apie atsakovo nesąžiningumą. Aplinkybė, kad atsakovas remonto išlaidų nepadengė, nereagavo į pranešimus, nepatvirtina jo nesąžiningumo, nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovas bandys vengti apeliantui palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Tai, kad ieškovas subjektyviai leidžia sau nepagrįstai konstatuoti atsakovo nesąžiningumą, nėra pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

22. Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, kurios patvirtintų atsakovo ketinimą slėpti savo lėšas, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad atsakovas šiuo metu imtųsi ar būtų ėmęsis kokių nors veiksmų, siekdamas sumažinti turimą turtą ar jį paslėpti. Ieškovas nepateikė argumentų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog UAB „Vilnius Town Group“ tikėtinai vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, todėl nėra pagrindo varžyti jo teisių ir turto taikant laikinąsias apsaugos priemones.

23. Apeliantas net ir kartu su atskiruoju skundu nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad skolininkas atlieka nesąžiningus veiksmus, siekdamas išvengti galimo palankaus ieškovui sprendimo įvykdymo. Šiuo atveju, remiantis teisiniu reguliavimu ir suformuota teismine praktika laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu, konstatuotina, kad skolininko nesąžiningumas nėra pagrindžiamas. Deklaratyvūs ieškovo teiginiai, kad skolininkas sužinojęs apie pareikšta ieškovo reikalavimą, gali mėginti slėpti turtą, perleisti tretiesiems asmenims, nepatvirtina skolininko nesąžiningo elgesio, siekiant išvengti šioje byloje pareikšto jam piniginio reikalavimo įvykdymo atliekant aktyvius savo turto slėpimo ar naikinimo veiksmus. Remiantis aukščiau nurodyta teismų praktika, nesant pagrįstų duomenų apie skolininko nesąžiningumą – ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

24. Ieškovas remiasi duomenimis, kad UAB „Vilnius Town Group“ yra skolingas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui, tačiau duomenys, susiję su atsakovo finansine būkle ar jo finansinėmis galimybėmis atsiskaityti su kreditoriais, nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Be to, kaip matyti iš ieškovo pateiktų duomenų, skolos VMI atsakovas neturi. Ieškovo nurodyti argumentai apie skolininko finansinę padėtį nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos vien tikslu sukaupti galimo teismo sprendimo vykdymui reikalingą turto masę. Laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau iš šio turto ar šio turto sąskaita būtų paprasčiau atsiskaityti su kreditoriumi, priešingai, šis procesinis institutas skirtas užkardyti nesąžiningus asmens veiksmus. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės, taigi vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018; 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-313-186/2018; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1837-236/2018, 2023 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-427-567/2023). Tuo tarpu laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik nustačius, kad yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti šias aplinkybes siejant su konkrečiais ieškovas liečiančiais interesais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018).

25. Sprendžiant klausimą, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, šalių ginčas nėra nagrinėjamas iš esmės ir nepasisakoma, dėl ieškiniu pareikštų reikalavimų, pagrįstumo. Ginčo šalių nurodytus faktinius ir teisinius argumentus tiria ir vertina, bei ieškinio reikalavimų pagrįstumą, teismas nustatinėja nagrinėdamas bylą iš esmės.

26. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą teisinę reglamentaciją ir formuojamą teismų praktiką bei išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pažeidė jas reglamentuojančias proceso teisės normas arba formuojamą praktiką, o apelianto atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo naikinti ar keisti apskųstą nutartį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Carten“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.