Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, 1-2801-932/2018

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2018-12-07
Bylos Nr.: 1-2801-932/2018
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-61680-2017-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Julita Dabulskytė-Raizgienė
Kaltinamasis: E. V.
Nukentėjusysis: A. Š., K. I.
Advokatai: Aleksandras Morozovas

Kategorijos

1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-2801-932/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-61680-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.7.9.; 1.1.10.1.; 1.2.4.4.2.8.; 1.2.26.2.; 1.2.27.1. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 7 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė,sekretoriaujant Valentinai Solovejienei, Ramintai Braškienei ir Erikai Bernotaitei,dalyvaujant prokurorams Gediminui Vilučiui ir Audronei Šukienei,kaltinamajam E. V. ir jo gynėjui advokato padėjėjui Aleksandrui Morozovui,nukentėjusiesiems A. Š., K. I.,

viešuose teismo posėdžiuose išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį, 286 straipsnį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. V. viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: jis, 2017 m. lapkričio 25 d., apie 16.30 val., viešoje vietoje, gatvėje, adresu L. Asanavičiūtės g. 29, Vilniuje, būdamas mišriai apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta mažiausia alkoholio koncentracija 1,70 % (promilės)) bei narkotinių medžiagų (metilendioksiamfetamino (MDA)), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, iš chuliganiškų paskatų, vartodamas necenzūrinius žodžius, elgdamasis įžūliai, tyčia sudavė nukentėjusiam A. Š. vieną smūgį ranka į veido sritį, po ko nukentėjusysis veidu nukrito ant betoninių plytelių, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiam A. Š. dešinės pusės muštinę kaktos dešinės pusės žaizdą, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kairės akiduobės išorinės sienelės ir skruostinio lanko lūžį bei veido sumušimus, t. y. sužalojimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, be to, padarydamas nukentėjusiam A. Š. ir dešinės pėdos sumušimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei iš chuliganiškų paskatų padarė nukentėjusiam A. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais veiksmais E. V. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir BK 284 straipsnyje.

Taip pat E. V., panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino savo pareigas einančiam valstybės tarnautojui, o būtent: jis, 2017 m. lapkričio 25 d., apie 16.30 val., viešoje vietoje, Šimulionio g./Sausio 13-osios g. gatvių sankirtoje, Vilniuje, Vilniaus aps. VPK Patrulių rinktinės 1 kuopos 4 būrio vyriausiojo patrulio Ž. J., R. Š. ir K. I. vežamas tarnybiniu automobiliu „Nissan NV200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) borto Nr. 1743, būdamas sulaikytiesiems skirtoje vietoje, elgėsi agresyviai, daužė tarnybinio automobilio dureles, persikišo antrankiais surakintas rankas į priekį, spardė, krapštė ir kitaip gadino tarnybinio automobilio dureles, dėl ko policijos pareigūnai jį keletą kartu įspėjo apie spec. priemonių panaudojimą teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymo ar pasipriešinimo atveju, tačiau jis (E. V.) į perspėjimus nereagavo, pareigūnams sustabdžius tarnybinį automobilį ir priėjus prie sulaikytiems asmenims skirtos patalpos durų bei jas atidarius, jis staigiu judesiu iššoko iš tarnybinio automobilio, aktyviais veiksmais bandė ištrūkti, bėgti, vengė sulaikymo, spardėsi kojomis vengdamas įlaipinimo atgal į tarnybinį automobilį, rankomis (surakintos priekyje su antrankiais) sugriebė vyriausiajam patruliui K. I. už kairės rankos nykščio ir vienos rankos nagais nudrėskė gabalėlį odos, taip sukeldamas vyriausiajam patruliui K. I. fizinį skausmą, tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui. Šiais veiksmais E. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. V., atsakydamas į klausimą dėl kaltės pozicijos, parodė kaltinimus pripažįstantis pilnai, tačiau vėliau nurodė kaltės pripažinimą išsakęs tik norėdamas, kad byla būtų kuo greičiau išnagrinėta. Paprašytas išdėstyti aplinkybes dėl kaltinimų pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kaltinimasis E. V. parodė įvykio vakarą su draugu R. (pavardės nežino) svečiavęsis pas vieną panelę, gyvenančią Karoliniškių mikrorajone, už 5-7 min. nuo parduotuvės „Lidl“ (merginos vardo, pavardės nežino, tikslaus namo bei adreso taip pat negali pasakyti). Svečiuose keturiese išgėrė 2 butelius vyno, paskui dar porą stikliukų (po 30-40 g) viskio ar brendžio. Po suvartoto alkoholio nieko nebeatsimena. Negali paaiškinti, kodėl taip atsitiko. Mano, kad galbūt jam kas nors buvo įpilta. Jokių narkotinių medžiagų jis pats tą vakarą nevartojo. Nesupranta, kokiu būdu šlapime galėjo būti rasta jų pėdsakų. Kažkada, gal prieš mėnesį buvo vartojęs kanapių, bet tik tiek. Dėl rastos dėžutės-smulkintuvo, kaltinamasis teismui nieko paaiškinti negalėjo. Kas liečia kaltinimus, neatsimena jokių savo veiksmų. Iš esmės mano, kad kaltinime nurodytoje vietoje (L. Asanavičiūtės g. 29) jo net nebuvo. Nukentėjusiojo nepažįsta, jam negirdėta ir A. B. pavardė. Neatsimena, kad tarp jo ir nurodytų asmenų įvykio vakarą būtų kilęs bent koks konfliktas. Įvykius prisimena tik nuo to momento, kada jį (E. V.), gulintį ant grindinio, spardė policijos pareigūnai. Kas buvo iki tol, papasakoti negali. Kaltinamojo teigimu, visa ši byla yra tarsi suokalbis prieš jį. Kiek susipažino su byla, tiek jam buvo pateikta skirtinga medžiaga, niekas pilnai nieko nesiaiškino, nereikalavo vaizdo kamerų medžiagos, visi liudytojai yra nukentėjusiojo draugai. Vis dėl to jis (E. V.), nenorėdamas ilgo proceso, prisipažįsta, gailisi, sutinka atlyginti nukentėjusiajam žalą, jei tokią padarė, taip pat pripažįsta Teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį (t. 2, b. l. 16-19, 48-55).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaltinamasis E. V. nurodė besigailintis dėl sutrikdytos viešosios tvarkos, taip pat dėl nukentėjusiajam sutrikdytos sveikatos, atsiprašo nukentėjusiojo dėl savo elgesio bei su juo susitaikyti, be to, išreiškė norą atlyginti nukentėjusiajam turtinę žalą, jei tokią padarė. Konkrečių inkriminuojamų nusikalstamų veikų aplinkybių nenurodė, paaiškindamas, jog dėl girtumo beveik nieko neatsimena. Pažymėjo tik tai, kad 2017-11-25, apie 11.00-12.00 val., kartu su draugu, kurio vardas galimai R. (pavardės nežino), buvo pas draugę Karoliniškių mikrorajone. Visi kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Mano, kad kažkas pirmas jį užkabino, tada jis kažką atsakė ir dėl to prasidėjo konfliktas. Neatsimena, kad būtų kažką sumušęs ar prie kažko kabinėjęsis. Tik pagal sužalojimus ant rankų bei veido sprendžia, kad vyko kažkokios muštynės (t. 1, b. l. 135, 144, 156).

Teisme apklaustas nukentėjusysis A. Š. parodė įvykio dienos pavakare ėjęs kartu su G. B., kai L. Asanavičiūtės g., netoli parduotuvės „Norfa“, prie šviesoforo pamatė, kaip jaunuolis pristojo prie pagyvenusio vyriškio. Atkreipė dėmesį, kadangi išgirdo, kaip vaikinas garsiai keikėsi, rusiškus keiksmažodžius adresuodamas jam iš šono stovinčiam vyriškiui. Priėjęs prie šviesoforo ir, stovėdamas vaikinui iš galo, jis pastarajam paplekšnojo į petį ir paprašė apsiraminti, nešaukti. Vos tik jis išsakė tokią pastabą, sulaukė smūgio. Smūgiuota į kairės pusės smilkinį, po ko jis iškart nugriuvo ir prarado sąmonę. Negali detalizuoti, kuo buvo suduotas smūgis, nes to neatsimena. Vėliau G. B. sakė, kad jam spyrė koja. Atsitiktinai toje vietoje buvo ir jo draugas Ž. (pavardės nežino), kuris teigė, kad vaikinas sudavė ranka. Jis pats (nukentėjusysis A. Š.) konkrečių smūgio sudavimo aplinkybių negali papasakoti. Atsigavo tik tuomet, kai buvo nešamas į greitosios pagalbos automobilį. Kaltininko jis nepažįsta, matė pirmą kartą. Negali pasakyti, ar pastarasis buvo apsvaigęs, ar blaivus, tačiau jo elgesys atkreipė į save dėmesį. Pamena, kad jaunuolis vis aiškino pagyvenusiam vyrui, kuris nieko nesakė, tylėjo. Tuo tarpu jaunuolio tonas vis garsėjo. Nukentėjusysis patvirtino, jog įvykio metu buvo sužalotas, ligoninėje negydytas, tačiau nedarbingume praleido apie 3 savaites. Jam buvo padarytas skruostikaulio lūžis, kraujosruva po akimi, dešinio antakio žaizda (nurodė ikiteisminiame tyrime). Kitą dieną pajuto kojos skausmą, net iki vonios kambario negalėjo paeiti, nors iki įvykio jokių problemų dėl kojos nebuvo kilę (t. 2, b. l. 34-39).

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. Š. parodė 2017-11-25 kartu su savo drauge G. B. pamatęs prie šviesoforo du jam nepažįstamus vyrus - jaunuolį ir pagyvenusį vyrą, kurie barėsi tarpusavyje; jaunuolis daugiausia šaukė ant pagyvenusio vyro. Norėdamas apraminti jaunuolį, jis (A. Š.) ranka pabaksnojo jam į petį ir paprašė kalbėti tyliau, po ko šis staiga atsisuko ir sudavė jam smūgį, po kurio jis prarado sąmonę, vėliau atsigavo tik greitosios medicinos pagalbos automobilyje. Kaip jam pasakojo G. B., sudavęs smūgį koja jaunuolis pradėjo bėgti, tačiau praeiviai jį sulaikė ir perdavė netrukus atvykusiems policijos pareigūnams. Po įvykio jį (A. Š.) nuvežė į ligoninę, kur jam diagnozuota: kairiojo skruostikaulio lūžis, kairės akies kraujosrūva, dešiniojo antakio žaizda (ją siuvo ligoninėje). Ligoninėje per kelias valandas atliko tyrimus, suteikė pirmąją medicinos pagalbą ir išleido namo gydytis ambulatoriškai. Tik atvykęs namo pajuto dešinės kojos skausmą, negalėjo paeiti. Vėliau kreipėsi į Karoliniškių polikliniką, kur buvo diagnozuotas stiprus dešinės kojos sumušimas. Dėl minėtų sužalojimų buvo paskirtas nedarbingumas mėnesiui laiko (t. 1, b. l. 17). Papildomai apklaustas A. Š. nurodė, kad jaunuolis dešine ranka jam sudavė vieną smūgį į kairės pusės veido sritį. Po šio smūgio nukentėjusysis nukrito ant betoninių plytelių grindinio ir prarado sąmonę. Dėl galimai suduoto smūgio koja nėra įsitikinęs, jam taip sakė G. B. (t. 1, b. l. 20-21).

Apklausiama teisme kaip liudytoja G. B. parodė įvykio dieną, apie 16.30-17 val. (buvo jau prietema) kartu su sugyventiniu A. Š. ėjusi iš parduotuvės „Norfa“. Priėjus Asanavičiūtės gatvėje esantį šviesoforą, pamatė, kaip kažkoks jaunuolis pristojo prie pagyvenusio vyriškio. Jis tempė pastarajam už striukės, kažką sakė (kokius žodžius, negirdėjo). Matydamas tokį vaizdą, jos sugyventinis norėjo tą vyriškį užstoti. Priėjęs prie jaunuolio, patraukė jį į save, po ko šis, nieko nesakydamas, smogė A. Š.. Smūgis buvo staigus ir visai netikėtas, nukentėjusysis į jį nespėjo net sureaguoti. Atrodo, smūgių buvo vienas. Nėra pilnai tikra, kuo buvo suduotas smūgis, bet jai pasirodė, jog spyrė koja. A. Š. nukrito ant šaligatvio plytelių (krito tiesiai veidu į šaligatvį), prarado sąmonę. Jam iš galvos tekėjo kraujas, kuris buvo ant drabužių ir visur aplink. Sudavęs nukentėjusiajam, kaltinamasis iškart pasileido bėgti. Ji bandė pastarąjį vytis. Bėgo paskui jį nuo įvykio vietos iki bankomato, vienu metu spėjo sučiupti už striukės, tačiau sulaikyti nepavyko. Kaltinamąjį sulaikė pašaliniai žmonės, paties sulaikymo momento ji nematė. Kiek atsimena, ji nuo jaunuolio alkoholio kvapo nepajuto, atrodė kaip ir normalus. Visgi jau ne visas aplinkybes atsimena tiksliai, viską nurodė apklausiama pas tyrėją. Teismui perskaičius ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, liudytoja G. B. patvirtino, kad jie surašyti teisingai, viskas buvo taip, kaip tuomet nurodė (t. 2, b. l. 48-55).

Žemesnės instancijos teismas

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja G. B. parodė 2017-11-25, 16.30 val., kartu su A. Š. ėję iš parduotuvės „Norfa“, esančios L. Asanavičiūtės g., Vilniuje. Prie perėjos, šalia šviesoforo, pastebėjo, kaip šalia šviesoforo jaunuolis, apsirengęs striuke „Nike“, mėlynos spalvos, trumpų pilkų plaukų, sportiškos figūros, iki 170 ūgio, akys labai agresyvios, kabinėjasi, stumdė, traukiojo gatvėje stovintį pagyvenusi vyriškį, apie 60 metų amžiaus, apsirengusį tamsiai mėlyna striuke, apie 170 ūgio, normalaus kūno sudėjimo. Tai pamatęs A. Š. metė savo pirkinių maišus ant žemės ir įsiterpė tarp vyrų rankomis, bandė vieną nuo kito atskirti, liepė jiems skirstytis. Minėtas jaunuolis staigiu judesiu sudavė vieną smūgį A. į galvą (kaktą). A. po tokio smūgio net persivertė ore ir nukrito veidu ant betoninių plytelių grindinio, jam iš galvos pasipylė kraujas. Ji labai išsigando, numetė ant žemės pirkinių maišus. Sudavęs smūgį, jaunuolis pradėjo bėgti, o ji ėmė pastarąjį vytis. Prie parduotuvės esančio bankomato bandė jaunuolį sulaikyti, pagavo dešine ranka už striukės, tačiau šis staigiai atsisuko ir jo striukė išsprūdo jai iš rankos, tuomet jis ją pastūmė abiem rankomis (kurią kūno vietą jai stūmė, nepamena), ji neišlaikė pusiausvyros ir nukrito ant betono plytelių grindinio (skausmo nepajuto). Greitai atsikėlė nuo grindinio, tačiau jaunuolis jau buvo nubėgęs už Karoliniškių poliklinikos pastato. Tuomet grįžo prie A. ir paskambino telefonu Nr. 112, iškvietė greitąją pagalbą ir policiją. Viso įvykio metu aplink buvo ir kitų žmonių, kurie matė įvykį ir kvietė pagalbą. A. gulėjo be sąmonės. Atvykę GMP medikai apžiūrėjo A., pastarasis tik GMP automobilyje atgavo sąmonę. A. be sąmonės buvo gal iki 20 minučių. Ji su A. ir medikais kartu išvyko į Lazdynų ligoninę. Vyriškis, prie kurio kabinėjosi jaunuolis, liko laukti šalia jų, norėjo kartu vykti į ligoninę, tačiau dėl didesnio asmenų skaičiaus GMP atsisakė jį vežti kartu. Liudytoja pažymėjo, kad jai įstrigo A. Š. sumušusio jaunuolio akys, kitų požymių nepamena. Tą vaikiną iki atvykstant policijai sulaikė kiti žmonės. Dėl ko minėtas jaunuolis kabinėjosi prie vyriškio, nežino (t. 1, b. l. 65-66).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas A. B. parodė, jog įvykio pavakarę, išėjęs iš parduotuvės „Norfa“, judėjo link perėjos (tuo metu L. Asanavičiūtės gatvėje dar nebuvo požeminės perėjos). Priėjęs šviesoforą, sustojo. Netrukus pasirodė jaunuolis, užsidėjęs gobtuvą. Pastarasis iš niekur nieko, be jokios priežasties pradėjo šaukti, ko jis neva į jį žiūri. Klausė „ko tu stovi, ko tu žiūri“. Liudytojo teigimu, jis nesuprato, ko vaikinas iš jo nori. Nepamena, ar spėjo pastarojo bent ko paklausti, kai iš galo priėjo vyriškis (greičiausiai ėjęs iš paskos) ir tam vaikinui pasakė, ko šis lenda, ko pristojo prie jo (A. B.). Po tokių vyriškio žodžių vaikinas išsyk trenkė šiam ranka (kuria, nepamena). Kur pataikė, tiksliai neatsimena - ar tai žemiau krūtinės, ar į kaklą (nurodė ikiteisminio tyrimo metu). Vyras po smūgio iškart nukrito ant šaligatvio plytelių ir nebeatsikėlė. Jei neklysta, nukritęs gulėjo ant šono, aplink pasirodė kraujo bala (kraujas bėgo kažkur iš veido srities). Liudytojas parodė labai išsigandęs, pradėjo šauti, kad užmušė žmogų. Vaikinas staigiai leidosi bėgti, tačiau jo (A. B.) šauksmus išgirdę netoliese buvę jaunuoliai vaikiną sulaikė (sulaikytas daugmaž už 50 m nuo įvykio vietos), po to toliau laikė jį apsupę ratu (buvo kokie 8-10 žmonių), atsimena, kad sulaikytasis gulėjo viduryje. Tada kažkas liepė skambinti policijai, greitajai, kas ir buvo padaryta. Liudytojo teigimu, jam minėtas jaunuolis smūgių nesudavė, tik žodžiais užsipuolė. Taip pat liudytojas pažymėjo, kad vyrui smūgį sudavusio vaikino būsena buvo neaiški. Kažkokio kvapo nepajuto, tačiau jaunuolis buvo akivaizdžiai neadekvatus. Ypač įsiminė išsprogusios ir didelės pastarojo akys. Apie įvykį davė parodymus tyrėjai, papasakodamas viską, kas jam buvo žinoma apie įvykį (t. 2, b. l. 34-39).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas A. B. parodė, kad 2017-11-25, apie 16.30 val., Vilniuje, Loretos Asanavičiūtės 29, jam būnant šalia parduotuvės „Norfa“ ir VšĮ „Karoliniškių poliklinika“ esančios pėsčiųjų perėjos, prie jo priėjo jam nepažįstamas jaunuolis (apie 25 metų amžiaus, apie 170 ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, veido požymių neįsidėmėjo, akys buvo išsprogusios, didelės, dėvėjo tamsios spalvos drabužius) ir pradėjo žodžiais kabintis šaukdamas „ko čia spoksai, ko čia stovi, tuoj kaip trenksiu“. Jaunuolis abejomis rankomis mosikavo, gestikuliavo stovėdamas pusmetrį nuo jo. Jis jaunuoliui atsakė, kad šis dingtų ir atstotų nuo jo. Jaunuolis rankose nieko neturėjo. Tada iš kažkur atsirado vyriškis, kuris jaunuoliui iš už nugaros išsakė žodinę pastabą, sakydamas: „ko čia pristojai“. Jaunuolis staigiu judesiu atsisuko į tą vyrą ir, nieko nepasakęs, staigiu judesiu vieną kartą sudavė tam vyriškiui į veido sritį; kur tiksliai nepastebėjo, kuria ranka sudavė - irgi nepastebėjo. Vyriškis po suduoto smūgio nukrito veidu ant betoninių šaligatvio plytelių, tam vyriškiui iš kažkur pradėjo bėgti kraujas, nes matėsi išsiliejusi kraujo bala. Jaunuolis po suduoto smūgio pradėjo bėgti. Liudytojas pradėjo šaukti, kad jį reikia vytis ir gaudyti. Tuo metu manė, kad minimas jaunuolis tą vyriškį vienu smūgiu užmušė, dėl ko išsigando. Kažkas ir pašalinių asmenų tą jaunuolį sulaikė. Skambino telefonu Nr. 112 ir pranešė apie įvykį. Viskas įvyko labai greit, jaunuolis jam atrodė kaip narkomanas, įstrigo išsprogusios akys. Kas konkrečiai buvo sužalota nukentėjusiajam nežino, bet jo visas veidas buvo kruvinas. Pats liudytojas nurodė nuo jaunuolio veiksmų nenukentėjęs, vaikinas jo neprilietė, tik šaukė kelias užgaules frazes, kibo žodžiais; pretenzijų jaunuoliui neturi (t. 1, b. l. 69, 70).

Aplinkybės dėl įvykio vietoje buvusios situacijos yra užfiksuotos ir policijos pareigūnų K. I. bei Ž. J. parodymuose, kurie išdėstyti tolesnėje nuosprendžio dalyje (6-9 lapuose).

Bendrojo pagalbos centro įvykių registracijos išraše užfiksuota, kad 2017-11-25, 16.31 val., gautas pranešimas apie tai, jog L. Asanavičiūtės g. 29, Vilniuje, neadekvatus asmuo sumušė vyrą. GMP 0872 išvežė sumuštąjį į RVUL. Sulaikytą mušeiką pristatys į 1 PK. Taip pat registruotas pranešimas iš RVUL, kad GMP pristatė A. Š., gim. 1972-10-20, nustatytas galvos sumušimas, galvos žaizda, jis siunčiamas į Žalgirio kliniką dėl įtariamo skruostikaulio lūžio (t. 1, b. l. 10, 11).

2018-02-01 apžiūros protokole nurodyta, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas J. M. P., apžiūrėjęs A. Š. asmens ambulatorinio gydymo statistinę kortelę Nr. 2017/93653 ir CD Nr. 2, pateikė specialisto išvadą, konstatuodamas, kad A. Š. nustatyta muštinė kaktos dešinės pusės žaizda, poodinė kraujosrūva kairės akies vokuose, kairės akiduobės išorinės sienelės ir skruostinio lanko lūžiai bei veido sumušimai (nekonkretizuoti). Sužalojimai padaryti smūginiais kietų bukų daiktų poveikiais prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir visumoje atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, kadangi dėl kaulų lūžių sveikata sutrikdyta ilgam (t. 1, b. l. 36).

2018-06-06 apžiūros protokole nurodyta, jog ekspertas J. M. P., apžiūrėjęs A. Š. VšĮ Karoliniškių poliklinikos sveikatos istoriją, nustatė, kad A. Š. 2017-11-27 VšĮ Karoliniškių poliklinikoje diagnozuotas dešinės pėdos sumušimas, padarytas paveikus kietu buku daiktu prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (nesant duomenų, kad dėl šio sužalojimo sveikata buvo sutrikdyta ilgam). Tuo pačiu neatmesta nurodyto sužalojimo padarymo galimybė 2017-11-25, apie 16.30 val. (veido sužalojimų padarymo metu) (t. 1, b. l. 44).

Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2018-05-20 pareiškė 157,31 eurų civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo A. Š. gydymo. Prie ieškinio pateiktas 2018-05-16 gydymo paslaugų apskaitos išrašas, kuriame detaliai nurodytos A. Š. suteiktos medicinos paslaugos ir šių paslaugų vertė (t. 1, b. l. 76-78).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis E. V., iš pradžių nurodęs, jog pilnai prisipažįsta kaltu pagal dėl kaltinimo pagal BK 286 straipsnį, duodamas parodymus teigė jokių tyčinių nusikalstamų veiksmų prieš pareigūnus neatlikęs. Iš įvykio vakaro nieko neatsimena nuo to momento, kai su draugu besisvečiuodamas pas pažįstamą panelę išgėrė alkoholinių gėrimų. Negali papasakoti, kaip jis išėjo iš pastarosios buto ir kas vyko toliau. Atsimena tik nuo to momento, kada begulintį ant grindinio jį spardė policijos pareigūnai. Atsipeikėjęs (tuo metu buvo tamsu) pamatė ant grindinio aplink save 2-3 pareigūnus (nematė, ar buvo dar kažkokių kitų asmenų, greitoji medicinos pagalba), kurie jį spardė, kratė elektrošoku, užgauliojo, o po to šveitė į tarnybinį automobilį. Jis ne kartą klausė pareigūnų, kas atsitiko, kodėl jie taip elgiasi, tačiau šie su juo nekalbėjo, nieko nepaaiškino, o tik šaipėsi ir visaip užgauliojo. Automobilyje buvo pasodintas gale (už grotų), jo rankos buvo surakintos (gerai atsimena, kad surakintos ne iš priekio, o iš galo), todėl rankų per grotas neperkišinėjo (to net fiziškai nebūtų galėjęs padaryti), tikrai nedaužė bei negadino automobilio durelių, nesispardė (įspirti galėjo nebent vieną kartą, kai buvo sodinamas į automobilį). Vežant pareigūnai jam jokių perspėjimų neišsakė, automobilis nebuvo sustabdytas, jis niekur iš jo neiššoko ir nebandė bėgti. Neatsimena to, kad būtų sugriebęs pareigūnui už bent kokios kūno vietos ir įdrėskęs. Jaučiasi pats nukentėjęs nuo pareigūnų. Gerai atsimena, kaip atvežus jį į komisariatą, pareigūnai juokėsi, kad net porą dujų balionėlių jam išnaudojo. Nepaisant visko, pripažįsta kaltinimus, nes nori kuo greitesnės proceso baigties (t. 2, b. l. 16-19, 48-55).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaltinamasis E. V. konkrečių inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybių nenurodė, tvirtindamas dėl girtumo neprisimenantis, kaip pareigūnai jį pristatė į komisariatą. Atsimena tik tai, kad gavo dujų į veidą, buvo panaudotas elektros impulsinis prietaisas. Tuo pačiu pažymėjo, kad, nepaisant to, jog įvykio ir neprisimena, visgi gailisi, kad taip atsitiko. Kaip pas jį atsirado plastikinė dėžutė - smulkintuvas, neprisimena, galimai ji ir yra jo, tačiau nieko tiksliau nurodyti negali. Įvykio metu buvo neblaivus ir apsvaigintas narkotinėmis medžiagomis, tačiau kas ir kaip jį apsvaigino negali nurodyti, neatsimena, pats narkotinių medžiagų nevartoja. Atsiprašo policijos pareigūno, kuriam vykdant savo tarnybines funkcijas, dėl jo būklės (apsvaigimo) ir netinkamo elgesio buvo sukeltas fizinis skausmas (t. 1, b. l. 135, 144, 156).

Teisme apklaustas nukentėjusysis K. I. (policijos pareigūnas) parodė maždaug prieš metus tarnybos metu kartu su kolegomis vykę į iškvietimą. Buvo gauta informacija, jog L. Asanavičiūtės g. 29, prie parduotuvės „Norfa“, yra sumuštas žmogus. Nuvykę pagal iškvietimą, pastebėjo būrelį žmonių, kurie laikė jaunuolį (kaltinamąjį). Žmonės papasakojo, kad vaikinas sumušė žmogų. Sulaikytasis buvo aiškiai apsvaigęs (akių vyzdžiai išsiplėtę, obuoliai paraudonavę), agresyvus, visaip keikėsi, šaukė, grasino aplinkiniams fiziniu susidorojimu. Atmintyje įstrigo būtent neadekvatus asmens elgesys. Vaikinas neleido uždėti jam antrankius, pakišo rankas po savimi; net negalėjo vienas su pastaruoju susitvarkyti, dėl ko uždėti antrankius padėjo pašaliniai (kolegos tuo metu buvo nuėję prie nukentėjusiojo). Šiaip ne taip nuvestas prie tarnybinio automobilio, buvo į jį įsodintas. Tuo tarpu jis (K. I.) užsirašė įvykio liudytojo duomenis. Pastarasis papasakojo, kad nukentėjusysis bandė sudrausminti vaikiną, tačiau šis nepaklausė ir nukentėjusįjį sumušė. Vežant į komisariatą, sulaikytasis buvo labai agresyvus, jis spardė automobilio dureles. Buvo ne kartą prašomas apsiraminti, tačiau į jokius prašymus nereagavo, be to, ir toliau nuolat keikėsi, visaip įžeidinėdamas. Kadangi jaunuolis nesiliovė spardyti durų, o pastarojo spyriai buvo stiprūs, baiminosi, kad šis neišspirtų durelių, dėl ko teko automobilį sustabdyti. Sustojus išlipo, priėjo prie sulaikytojo, atidarius dureles dar sykį prašė apsiraminti, tačiau, kiek pamena, jaunuolis pabandė iššokti iš automobilio (galimai netgi buvo tą padaręs), ketindamas pabėgti. Vėliau automobilį stabdė dar kartą ar du, nes vaikinas niekaip nereagavo į reikalavimus ir toliau buvo agresyvus, spardė automobilio dureles. Kažkurio iš sustojimų metu, vaikinas jam apdraskė ranką ar tai įspyrė (praėjus tiek laiko, tiksliai aplinkybių nebepamena, juo labiau, kad dalyvavo dviejuose panašiuose įvykiuose). Prieš sulaikytąjį teko panaudoti kovinius imtynių veiksmus (paguldė ant žemės, siekiant uždėti antrankius; antrankiai vėliau jie buvo persegti, surakinant rankas už nugaros), taip pat naudojo tarnybines dujas. Elektrošoko nenaudojo (būtų nurodyta tarnybiniame pranešime), sulaikytojo jokiu būdu nespardė. Fizinę jėgą naudojo, tik siekiant vaikiną sutramdyti, uždėti antrankius, taip pat automobilyje dar buvo paguldę ant pilvo, kad pastarasis nebegalėtų spardyti durų. Liudytojas K. I. pabrėžė, kad teisme įvykio aplinkybes papasakojo bendrai, viską smulkiai yra aprašęs tarnybiniame pranešime, taip pat apklausiamas pas tyrėją, kuomet aplinkybes atsiminė ženkliai geriau. Dėl sužalotos rankos juto skausmą, tačiau į gydytojus nesikreipė, sužalojimas sugijo, žalos nereikalauja (t. 2, b. l. 34-39).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis K. I. parodė 2017-11-25, apie 16.31 val., dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu R. Š. ir vyriausiuoju patruliu Ž. J. iš Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas, kad L. Asanavičiūtės g. 29, Vilniuje, yra sumuštas žmogus. Nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko įvykio liudininkai ir pranešėjas A. B., kuris paaiškino, kad nurodytu adresu ties PC „Norfa“ pastebėjo akivaizdžiai neblaivų, galimai apsvaigusį nuo narkotinių medžiagų ir labai agresyvų jaunuolį, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo E. V., kuris pradėjo kabinėtis prie pranešėjo, bandė sukelti muštynes. Pranešėjas E. V. pasakė, kad iškvies policiją, jeigu šis nenustos kabinėtis. Tuo metu E. V. atsitraukė nuo A. B. ir pradėjo rankomis mušti šalia stovėjusį vyriškį, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo A. Š.. Pasak pranešėjo, įtariamojo smūgiai buvo tokie stiprūs, kad jis A. Š. prakirto galvą (kurią tiksliai vietą neaišku, nukentėjusiojo galva ir veidas buvo kruvini, stipriai ištinę, kas tiksliai buvo prakirsta, jam nėra žinoma), po ko nukentėjęs nukrito ant žemės ir nebegalėjo atsikelti. A. B. nedelsiant pradėjo skambinti į BPC ir prašyti policijos bei medikų pagalbos. Pasak A. B., sumušęs žmogų E. V. pradėjo bėgti, šalintis link L. Asanavičiūtės g. esančios poliklinikos, po ko įvykio liudininkų buvo sulaikytas, pargriautas ir prispaustas prie žemės. K. I. priėjus prie gulinčio ant žemės E. V., jis buvo neadekvatus, agresyvus, nuolat keikėsi rusiškais necenzūriniais žodžiais aplinkinių asmenų atžvilgiu, grasino jiems fiziniu susidorojimu, keikėsi rusiškais necenzūriniais žodžiais, adresuodamas jiems (pareigūnams), sakydamas: „pareigūnai - policija, mentai lochai, jums visiem bus p..., aš jus visus sumušiu atsikėlęs“. E. V. buvo akivaizdžiai apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų, jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Taip pat kilo įtarimas, kad E. V. apsvaigęs ne tik nuo alkoholio, bet ir nuo psichotropinių ar narkotinių medžiagų. Pastarojo vyzdžiai buvo stipriai išsiplėtę, akių obuoliai paraudę. Bandant uždėti antrankius, E. V. aktyviais veiksmais priešinosi, stangindamas ir sukabinęs rankas vieną su kita. Pašaliniai žmonės padėjo uždėti antrankius, kadangi jam (K. I.) vienam buvo sudėtinga. Atliko dalinę asmens apžiūrą. E. V. turimoje kuprinėje buvo rastas tabako smulkintuvas, nuo kurio sklido stiprus specifinis narkotinės medžiagos („marihuanos“) kvapas. E. V. buvo įsodintas į tarnybinį automobilį (į sulaikytiems asmenims skirtą patalpą). Kolegos R. Š. ir Ž. J. įvykio vietoje bendravo su liudytojais, nukentėjusiuoju, o tuo tarpu jis (K. I.) - su pranešėju A. B. ir sulaikytuoju E. V.. A. B. jokių pretenzijų E. V. neturėjo. Jis pats nukentėjusiojo A. Š. nematė ir su juo nebendravo. Ar jiems atvykus į įvykio vietą jau buvo greitoji pagalba, negali atsakyti. GMP 0872 nedelsiant apžiūrėjo nukentėjusįjį A. Š. ir išvežė į RVUL dėl daugybinių galvos sumušimų. Vykstant tarnybiniu automobiliu „Nissan NV200“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) borto Nr. V1743 į 1 PK, sulaikytasis E. V. ir toliau buvo labai agresyvus, persikišo rankas (surakintas antrankiais) į priekį ir pradėjo spardyti, krapštyti rankomis ir kitaip gadinti tarnybinio automobilio dureles, sakydamas, kad tuoj sumuš pareigūnus ir pasišalins. Asmuo buvo keletą kartu įspėtas apie spec. priemonių panaudojimą už teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą ar pasipriešinimo atveju, tačiau perspėjimai buvo neveiksmingi. E. V. smūgiai buvo tokie stiprūs, kad teko stabdyti tarnybinį automobilį ties I. Šimulionio g. ir Sausio 13-osios gatvių sankryža, išlipo visi, kad galėtų apraminti agresyvų sulaikytąjį. Priėjus prie sulaikytiems asmenims skirtos patalpos durų bei jas atidarant (kas atidarė dureles nepamena), E. V. staigiu judesiu iššoko iš tarnybinio automobilio, bandė bėgti. Tuo metu visiems sulaikant E. V. ir jį tramdant, pastarasis pradėjo mosikuoti abiem rankomis, spardytis, bandė įspirti pareigūnams, muistėsi, visais įmanomais būdais priešinosi, vengdamas įlaipinimo atgal į tarnybinį automobilį, rankomis (surakintos priekyje su antrankiais) sugriebė K. I. už kairės rankos nykščio ir vienos rankos (kuria tiksliai nepastebėjo) nagais nudrėskė gabalėlį odos, dėl ko K. I. pajuto fizinį skausmą, jam bėgo kraujas. Po šio E. V. veiksmo nukentėjusysis kartu su vyriausiuoju patruliu R. Š. panaudojo prieš E. V. tarnybines dujas, papurkšdami jas du kartus į veidą. Tuo metu E. V. ir toliau spardėsi kojomis, bandydamas jiems įspirti, buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai, smūgių pavyko išvengti. E. V. buvo paguldytas ant žemės, o antrankiai persegti už nugaros, po ko E. V. buvo įsodintas atgal į tarnybinį automobilį. Ties Kareivių - Verkių g. sankryža, E. V. vėl pradėjo spardyti tarnybinio automobilio dureles, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nutraukti savo neteisėtus veiksmus. Teko tarnybinį automobilį stabdyti antrą kartą. Atidarius dureles E. V. ir vėl pradėjo spardytis, bandė įspirti vyriausiajam patruliui R. Š., po ko tarnybiniame automobilyje buvo paguldytas ant pilvo (dėl to, jog toliau kojomis nespardytų durų) ir tokiu būdu buvo pristatytas į Vilniaus miesto 1 PK. Vežant E. V. į policijos įstaigą, jis nuolat grasino fiziniu susidorojimu, teigė, jog pareigūnus sumuš, kaip tą vyriškį prie parduotuvės, nuolat sakė, kad policijos pareigūnai yra „lochai, debilai“. Apie 17.20 val. E. V. buvo pristatytas į 1 PK. Dėl sužaloto kairės rankos nykščio (odos dalies nudrėskimo) į medikus K. I. nesikreipė, gydėsi savarankiškai namuose. Apie sužalojimą tarnyboje vadovų neinformavo, joks papildomas tyrimas dėl jam sukelto fizinio skausmo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo nebuvo atliekamas (t. 1, b. l. 48-50).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1 kuopos 4 būrio vyriausiojo patrulio K. I. 2017-11-25 tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės. Prie tarnybinio pranešimo pridėta fotonuotrauka, kurioje užfiksuotas vyriausiojo patrulio K. I. kairės rankos nykštys (matomas odos įdrėskimas) (t. 1, b. l. 13, 14).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas Ž. J. (vyriausiasis patrulis) parodė įvykio aplinkybes jau primiršęs. Viską išsamiai parodė apklausiamas pas tyrėją (teismui perskaičius tuos parodymus, patvirtino kaip surašytus teisingai, prašė jais vadovautis). Bendrai teismui parodė, kad darbo metu buvo gautas iškvietimas dėl sumušto žmogaus. Kai atvyko į įvykio vietą, pranešėjas kartu pašaliniais jau buvo sulaikę kaltinamąjį. Kiek atsimena, pastarasis gulėjo ant žolės prie poliklinikos; jį, atrodo, laikė apstoję žmonės. Įvykio vietoje buvę žmonės papasakojo, kaip pastarasis sumušė vidutinio amžiaus asmenį, po ko šalinosi, tačiau buvo sulaikytas. Nukentėjusysis gulėjo ant žemės sužalotas, atvyko GMP. Kiek atsimena, sulaikytojo elgesys buvo agresyvus. Nesidavė pakeliamas nuo žemės, kažkuriuo metu jam uždėjo antrankius. Vežamas į komisariatą, elgėsi neadekvačiai. Nuolat keikėsi, įžeidinėdamas jį ir kolegas; pasodintas į sulaikytiems asmenims skirtą vietą, iš kojos spardė į grotas (buvo baisu, kad nesulaužytų plastikinę pertvarą), automobilio dureles. Į jokius prašymus bei galiausiai reikalavimus apsiraminti vaikinas nereagavo. Pamena, kad tol, kol nuvažiavo iki komisariato, buvo priversti kokius 3 kartus stabdyti automobilį. Sulaikytasis persikišo antrankiais surakintas rankas į priekį, spardėsi. Sustabdę tarnybinį automobilį, išlipo su kolegomis. Reikėjo persegti rankas atgal iš už nugaros. Atsimena, kad atidarius duris, asmuo priešinosi. Paskui kolega K. I. sakė, kad vaikinas jam įdrėskė pirštą. Jis pats (liudytojas Ž. J.) to momento, kada buvo nežymiai sužalotas pirštas, nematė, tačiau atsimena, kaip K. I. rodė įdrėskimą ant piršto. Važiuojant toliau, jaunuolio elgesys mažai pakito, šis ir toliau keikėsi bei spardėsi, dėl ko teko vėl stoti (kaip minėjo, iš viso 3 kartus). Kažkuriuo metu buvo panaudotos ašarinės dujos. Vaikinas buvo akivaizdžiai apsvaigęs, nuo jo sklido alkoholio kvapas, bendravo neadekvačiai. Tuo pačiu liudytojas Ž. J. pažymėjo, kad įvykio metu buvo tik stažuotojas, jam dar nebuvo išduotas nei ginklas, nei spec. priemonės, jis buvo daugiau tik stebėtojas (t. 2, b. l. 48-55).

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas Ž. J. parodė, 2017-11-25, apie 16.31 val., tarnybos metu buvo gautas pranešimas, kad L. Asanavičiūtės g. 29, Vilniuje, yra sumuštas žmogus. Jam kartu su kolegomis R. Š. ir K. I. nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko įvykio liudininkai (jų duomenų nepamena). Įvykio pranešėjas buvo pagyvenęs vyras, galimai A. B. (tiksliai asmens duomenų nepamena), kuris paaiškino, kad nurodytu adresu, ties PC „Norfa“, pastebėjo akivaizdžiai neblaivų, galimai nuo narkotinių medžiagų apsvaigusį ir labai agresyvų jaunuolį, kuris pradėjo kabinėtis prie pranešėjo, bandė sukelti muštynes. Pranešėjas parodė to jaunuolio sumuštą vyriškį, kuris gulėjo gatvėje ant betoninių plytelių, kruvinu veidu (ar buvo be sąmonės, nepamena). GMP atvyko po jų atvykimo. Šalia jo buvo kažkokia moteris. Tas pats pranešėjas parodė sulaikytą mušeiką, kuris buvo paguldytas ant žolės. Vyriausiasis patrulis R. Š. toliau tikslino įvykio aplinkybes su nukentėjusiuoju, o jis kartu su kolega K. I. sulaikinėjo mušeiką. Jaunuolis buvo agresyvus, vartojo visus žinomus necenzūrinius žodžius, berdamas juos kaip žirnius, vadino „mentais“, grasino susidoroti tiek su jais (pareigūnais), tiek aplinkiniais. Asmuo muistėsi, spardėsi, todėl buvo sudėtinga jį patalpinti į automobilyje sulaikytiems skirtą patalpą, reikėjo panaudoti fizinę jėgą. Atvykę GMP medikai sumuštą vyriškį išsivežė į ligoninę. Kas iš jų atvykę tikrino sumuštojo gyvybinius rodiklius, neatsimena (asmuo buvo gyvas, bet be sąmonės). Tarnybiniu automobiliu vykstant į 1 PK, sulaikytasis gadino mašinos inventorių, automobilio pertvarą, kojomis daužė ją bei duris. Sulaikytajam buvo uždėti antrankiai (už nugaros), tačiau jis rankas persikišo į priekį. Nuolat keikėsi, grasino atleisti, išmesti juos iš darbo. Asmuo buvo keletą kartu įspėtas apie spec. priemonių panaudojimą dėl teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymo ar pasipriešinimo, tačiau į perspėjimus nereagavo. Sulaikytojo smūgiai buvo tokie stiprūs, kad teko stabdyti tarnybinį automobilį ties I. Šimulionio g. - Sausio 13-osios gatvių sankryža. Jie visi išlipo, norėdami apramintų agresyvų sulaikytąjį. Sustabdžius tarnybinį automobilį ir priėjus prie sulaikytiems asmenims skirtos patalpos durų bei jas atidarant, sulaikytasis staigiu judesiu iššoko iš tarnybinio automobilio ir bandė bėgti. Tuo metu jiems visiems sulaikant ir jį tramdant, šis pradėjo mosikuoti abiem rankomis (jos buvo surakintos antrankiais), spardytis, bandė įspirti jiems visiems, muistėsi, visais įmanomais būdais priešinosi, vengdamas įlaipinimo atgal į tarnybinį automobilį. Kolegos R. Š. ir K. I. sulaikymo metu du kartus naudojo dujas asmeniui į veidą, bet pastarasis vis tiek priešinosi toliau. Prieš asmenį buvo panaudota fizinė jėga, antrankiai perdėti už nugaros. Sulaikytąjį gražinus į tarnybinio automobilio specialiai sulaikytiesiems skirtą patalpą, kolega K. I. pasakė ir parodė, kad sulaikinėjant minėtą asmenį šis jam apdraskė ties nykščiu (matėsi kraujas, nudrėskimas). Kokiu metu tai buvo padaryta, jis (Ž. J.) nematė, neužfiksavo. Važiuojant link 1 PK, ties Kareivių - Verkių g., sankryža sulaikytasis ir vėl pradėjo spardyti tarnybinio automobilio dureles, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nutraukti savo neteisėtus veiksmus, dėl ko teko stabdyti tarnybinį automobilį antrą kartą. Sulaikytasis iš tarnybinio automobilio šį kartą jau nelipo. Kolegoms atidarius automobilio dureles, sulaikytasis vėl pradėjo spardytis, po ko buvo paguldytas ant pilvo, kad toliau nespardytų durų kojomis ir tokiu būdu buvo pristatytas į 1 PK. Visos kelionės metu iki policijos įstaigos sulaikytasis nuolat grasino fiziniu susidorojimu, sakė, kad sumuš juos taip, kaip tą vyriškį prie parduotuvės, nuolat sakė, kad policijos pareigūnai yra „lochai, debilai“, aiškino juos atleisiantis ir pan. Apie 17.20 val. sulaikytasis buvo pristatytas į 1 PK, sulaikymo metu panaudotos spec. priemonės - antrankiai, tarnybinės dujos ir kovinių imtynių veiksmai (t. 1, b. l. 55, 56). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3 kuopos 1 būrio vyriausiojo patrulio Ž. J. 2017-11-25 tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės (t. 1, b. l. 12).

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas R. Š. (vyriausiasis patrulis) įvykio aplinkybių nenurodė (t. 1, b. l. 61), tačiau iškviestas į teisiamąjį posėdį pažymėjo bendrai atsimenantis tiek, kad iškvietimas buvo į L. Asanavičiūtės g., tarp parduotuvės „Norfa“ ir poliklinikos, vyko dėl sumušto žmogaus. Atvažiavus įvykio vietoje buvo nemažai žmonių, jau buvo atvykusi GMP, iš viso buvo gal 3 policijos ekipažai. Tvyroje chaosas, žmonės šaukė, rėkė, buvo pasiruošę įvykdyti savo teisingumą. Buvo sulaikytas jaunuolis, kuris, jei neklysta, gulėjo ant žemės. Kaip pasakojo susirinkę, pastarasis sumušė vyriškį. Matė, kad nukentėjusysis buvo sužalotas, atrodo, buvo jam sumušta jo galva ar veidas. Jis užsirašė nukentėjusiojo duomenis, taip pat gali būti, jog ir įvykių mačiusių asmenų kontaktus (daugelis jų norėjo išlikti nežinomi). Neatsimena, ar jis bendravo su sulaikytuoju. Po to, kai užsirašė reikalingus duomenis, ir sugrįžo atgal prie automobilio, sulaikytas vaikinas, kiek pamena, jau sėdėjo tarnybiniame automobilyje. Įsodinimo aplinkybių nematė. Paskui sulaikytąjį vežė į komisariatą. Daugiau jokių aplinkybių neatsimena, pristatymo į komisariatą aplinkybių papasakoti negali (t. 2, b. l. 34-39).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2018-01-10 specialisto išvadoje Nr.140-(7506)-1S1-148 nurodyta, kad ant plastikinės dėžutės-smulkintuvo (malūnėlio) vidinių paviršių, 2017-11-25 rasto ir paimto 2017-11-25 rastas ir paimtas iš E. V., yra narkotinių medžiagų - kanapių (antžeminių dalių) ar kanapių dervos pėdsakų (t. 1, b. l. 88, 89).

Alkotesterio kvito duomenimis, E. V. 2017-11-25, 17.27 val., nustatytas 1,69 promilių girtumas (t. 1, b. l. 92).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2017-11-27 specialisto išvadoje Nr. T-N 3336/2017(01) nurodyta, kad E. V. šlapime rasta metilendioksiamfetamino (MDA), metilendioksimetamfeamino (MDMA), tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties ir mažiausia alkoholio koncentracija - 1,70 promilės (t. 1, b. l. 120).

Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo Ambulatorinio skyriaus 2017-11-25 22.55 val. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 2108 išvadoje nurodyta, kad E. V. nustatytas mišrus apsvaigimas alkoholiu ir narkotinėmis (amfetaminai, kanabinoidai) medžiagomis (t. 1, b. l. 121).

2018-04-24 E. V. surašytas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 18-ANR-N-476-2018 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio 1 dalį ir paskirta 30 Eur bauda dėl to, jog jis 2017-11-25, apie 16.30 val., vartojo psichotropines medžiagas be gydytojo paskyrimo (t. 1, b. l. 126, 127).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamų veikų kvalifikavimas ir teismo išvados

Dėl kaltinimų pagal BK 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą

Baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai leidžia teismui padaryti neabejotiną išvadą, jog pilnai pasitvirtino kaltinamajam E. V. inkriminuoti kaltinimai dėl viešosios rimties bei tvarkos sutrikdymo ir nukentėjusiojo A. Š. sveikatos sutrikdymo iš chuliganiškų paskatų.

Pats kaltinamasis E. V. dėl šių jam pareikštų kaltinimų aiškios pozicijos neišreiškė, t. y. iš pradžių nurodęs, kad pilnai prisipažįsta kaltu, duodamas parodymus visgi jokių konkrečių įvykio aplinkybių negalėjo papasakoti. Anot kaltinamojo, jis nieko tiksliai neatsimena, kadangi, kaip mano, buvo ne savo noru apsvaigintas narkotinėmis medžiagomis. Neatkartojant visų pastarojo parodymų, kurie yra užfiksuoti tiek įtariamojo apklausų protokoluose (t. 1, b. l. 135, 144, 156), taip pat išdėstyti ankstesnėje nuosprendžio dalyje (2 lape), galiausiai nurodyti teisiamojo posėdžio protokoluose (t. 2, b. l. 16-19, 48-55), pažymėtina tai, jog E. V., viena vertus, kategoriškai neneigia savo veiksmų, kita vertus, paklaustas konkrečiai, teisinasi nieko negalintis papasakoti, tuo pačiu siekdamas įtikinti, kad jeigu viskas ir galėjo vykti taip, kaip nurodyta kaltinime, tai lyg ir buvo be jo aiškios valios, jam pačiam būnant kažkokiu nežinomu būdu apsvaigintam nuo narkotinių medžiagų. Teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kritiškai, kaip nenorą atskleisti tikrąsias įvykio aplinkybes, taip siekiant pateisinti savo veiksmus, o tuo pačiu ir tikintis palankesnio teisinio įvertinimo.

Pagal BK 284 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys, nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009 ir kt.). Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, tačiau BK 284 straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Tuo atveju, kai sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip ideali dviejų nusikalstamų veikų sutaptis t. y. pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio atitinkamą dalį. Jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-249/2009, 2K-408/2013, 2K-506/2013 ir kt.). Tuo pačiu pažymėtina, kad BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte (nesunkus žmogaus sužalojimas ar susargdinimas dėl chuliganiškų paskatų) numatytas kvalifikuojamasis požymis – chuliganiškos paskatos, kaip nusikalstamos veikos elgesio motyvas, konstatuojamos tada, kai veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kuomet kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Tais atvejais, kai kaltininko viešojoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panašaus pobūdžio (dalykinių, tarnybinių) santykių, t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškų paskatų kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2008, 2K-454/2011, 2K-314/2012, 2K-475/2012, 2K-166/2013).

Nagrinėjamoje byloje nekyla abejonių, jog kaltinamasis E. V. nusikalstamais veiksmais tiek sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, tiek ir nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį A. Š.. Nukentėjusiojo ir liudytojų A. B. bei G. B. parodymais nustatyta, kad E. V. be jokios dingsties viešoje vietoje, gatvėje, pristojo prie jam nepažįstamo A. B., šį dėl neaiškios dingsties užsipuolė, o tuo tarpu nukentėjusysis A. Š., kuris kartu su savo sugyventine priėjęs prie šviesoforo, matydamas tokį vaizdą ir siekdamas sudrausminti kaltinamąjį, kreipėsi į jį, prašydamas šį apsiraminti ir palikti vyriškį (A. B.) ramybėje. Užuot paklausęs nukentėjusiojo, kaltinamasis sureagavo neadekvačiai ir iškart smogė A. Š. į veido sritį, po ko šis veidu nukrito ant betoninių šaligatvio plytelių ir prarado sąmonę. Matyti, kad nukentėjusiajam tokia kaltinamojo reakcija buvo visiškai netikėta, pastarasis net nespėjo sureaguoti į žaibiškai sekusį smūgį. Akivaizdu, kad toks kaltinamojo elgesys niekaip nėra suderinamas su pagarba visuomenei, elementarių moralės bei elgesio normų laikymusi. Kaltinamasis iš pradžių be jokios priežasties pristojo prie gatvėje pirmą kartą pamatyto A. B., o po to, kai buvo sudrausmintas kito, šalia jų priėjusio atsitiktinio praeivio (A. Š.), siekdamas priešpastatyti save, pademonstruodamas niekinantį požiūrį į geranorišką praeivio sudrausminimą, trenkė pastarajam į gyvybiškai svarbią kūno sritį, t. y. veidą, kas tik laimingai susiklosčiusių aplinkybių dėka nenulėmė kur kas skaudesnių padarinių. Specialisto išvadomis nustatyta, kad A. Š. suduotas smūgis į veido sritį sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (dėl dešinės pusės muštinės kaktos dešinės pusės žaizdos poodinių krausjosruvų kairės akies vokuose, kairės akiduobės išorinės sienelės ir skruostikaulio lanko lūžio bei veido sumušimų), taip pat pastarajam dėl pėdos sumušimo buvo padarytas ir nežymus sveikatos sutrikdymas (pastarąjį sužalojimą apima BK 284 straipsnis). Kaltinamojo veiksmais aiškiai buvo pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, tuo pačiu realiai sutrikdant visuomenės rimtį bei tvarką – įvykio vietoje buvo daug praeivių, kurie, matydami gatvėje be jokios priežasties sumuštą žmogų, be sąmonės gulintį kraujo klane, neabejotinai patyrė neigiamas emocijas. Anot liudytojo R. Š., įvykio vietoje susibūrę žmonės buvo įsiaudrinę ir pasiruošę patys įvykdyti teisingumą sulaikytajam (liudytojo parodymai išdėstyti prie duomenų, susijusių su BK 286 straipsniu, t. 2, b. l. 34-39). Pastarasis gi buvo sulaikytas būtent praeivių, kai matydamas sumuštą ir ant žemės be gyvybės ženklų nugriuvusį vyriškį, A. B. pradėjo garsiai šaukti, jog kaltininkas užmušė žmogų. Į įvykio vietą atvyko spec. tarnybos – keli policijos pareigūnų ekipažai, greitosios pagalbos medikai, susibūrė visa krūva praeivių (net apie 20-30 asmenų). Nors konkrečios įvykio vietoje buvusių asmenų pavardės ir nėra nustatytos, tačiau tai nepaneigia, kad žmonės į nekasdienę ir brutalią situaciją reagavo, nutraukę savo planus, sustojo ir liko įvykio vietoje, kai kurie iš jų gaudė kaltinamąjį, po ko laikė jį tol, ko atvyko policijos pareigūnai. Tokie kaltinamojo E. V. veiksmai pilnai atitinka BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytų nusikalstamų veikų sudėtis. Laikytina, jog kaltinime pagrįstai inkrimininuota, kad E. V. smūgį sudavė ranka. Nors pats nukentėjusysis smūgio sudavimo tikslių aplinkybių neužfiksavo, o liudytoja G. B. teisme aiškino neva jai pasirodė, kad smūgis buvo suduotas koja, teismas šioje vietoje kaip patikimiausiais remiasi liudytojo A. B. parodymais. Pastarasis įvykio aplinkybes matė tiesiogiai ir tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme analogiškai parodė, kad vaikinas nukentėjusiajam trenkė būtent ranka. Atsižvelgiant į tai, kad A. B. proceso metu negalėjo įvardinti, kuria konkrečiai ranka buvo suduotas smūgis, o kitų įrodymų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie tokią aplinkybę nėra, iš kaltinimo šalintina, jog smūgis buvo suduotas dešine ranka.

Kas liečia kaltinamojo įvardintus teiginius apie tai, kad jo galimus nusikalstamus veiksmus (ar tokie tikrai buvo padaryti, jis, kaip minėta, aiškios pozicijos taip ir neišsakė) galėjo iššaukti neva jam nežinomu būdu suvartojimui pateiktos narkotinės medžiagos, pasisakytina tik tiek, kad tokie E. V. parodymai yra niekuo nepagrįsti. Pastarasis taip ir nesugebėjo teismui logiškai paaiškinti, kas ir kokiu būdu galėjo jam duoti narkotinių medžiagų. Matyti, kad kaltinamasis tiesiog vengia nuoširdžiai pripažinti, kad įvykio vakarą be jo nurodytų alkoholinių gėrimų (vyno bei poros taurelių brendžio) buvo vartojęs ir narkotinių medžiagų. Suprantama, kad tokį faktą pripažinti kaltinamajam nebuvo paranku, tačiau byloje nėra nė vieno objektyvaus duomens, leidžiančio bent įtarti, kad narkotinės medžiagos E. V. buvo kažkokiu būdu duotos jam pačiam apie tai nieko neįtariant. Priešingai, byloje esantys duomenys leidžia laikyti, jog draudžiamų medžiagų vartojimas kaltinamajam buvo nesvetimas. Pastarasis dar 2016 m. buvo pristatytas į Priklausomybės ligų centrą, kur diagnozuota, kad jis vartojęs kanabinoidus (t. 1, b. l. 118). Nagrinėjamo įvykio metu patikrinus kaltinamojo šlapimą, be alkoholio rasta ir metilendioksiamfetamino (MDA), metilendioksimetamfeamino (MDMA), tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties (t. 1, b. l. 120), o, atlikus medicininę apžiūrą neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti, konstatuotas mišrus apsvaigimas alkoholiu ir narkotinėmis medžiagomis (amfetaminais, kanabinoidais) (t. 1, b. l. 121). Tai, kad draudžiamos medžiagos pas kaltinamąjį atsidūrė neatsitiktinai, o buvo jo paties turėtos, rodo apžiūros metu pas jį rasta plastikinė dėžutė-smulkintuvas (malūnėlis), kurio vidiniuose paviršiuose rasti narkotinių medžiagų - kanapių (antžeminių dalių) ar kanapių dervos pėdsakai (t. 1, b. l. 88, 89). Kaip minėta dėžutė-smulkintuvas atsidūrė pas kaltinamąjį, pastarasis teismui nieko paaiškinti negalėjo. Iki 2018-11-22 posėdžio kategoriškai neigęs savo noru vartojęs narkotines medžiagas, minėto posėdžio metu E. V. visgi pripažino, jog retkarčiais nevengia parūkyti kanapių (t. 2, b. l. 48-55), tikino jas vartojęs ne anksčiau nei porą savaičių iki įvykio. Tuo tarpu paklaustas dėl MDA ir MDMA vartojimo, jokio paaiškinimo nepateikė. Teismo vertinimu, kaltinamasis savo noru ir apsisprendimu vartojo tiek alkoholį, tiek narkotines medžiagas, kas sukėlė jam mišraus apsvaigimo būseną, neabejotinai turėjusią įtakos kaltinamojo padarytiems nusikalstamiems veiksmams (tiek sutrikdant viešąją rimtį ir tvarką, sutrikdant nukentėjusiajam A. Š. sveikatą, tiek ir vėliau pasipriešinant policijos pareigūnams).

Dėl BK 286 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos.

Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Minėto straipsnio dispozicija aiškiai įvardija šios nusikalstamos veikos padarymo būdą: fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218/2014, 2K-467/2014), o pasipriešinimas – tai smurtiniai veiksmai, kuriais trukdoma asmeniui atlikti teisėtas tarnybines funkcijas. Pasipriešinimas gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinė nutartis Nr. 2K-69-976/2015). Iš kasacinio teismo praktikos matyti, kad konkrečiose bylose pasipriešinimas konstatuotas ir dėl intensyvaus muistymosi prieš valstybės tarnautoją, taip pat daužymosi galva, kai bandoma uždėti antrankius, smūgiais rankomis, draskymosi, grasinimų nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287/2011, 2K-324/2013, 2K–439/2013, 2K-229/2014, 2K-467/2014, 2K-69-976/2015). Tuo pačiu tikslinga pažymėti, kad nurodytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui ir nori taip veikti. Kartu paminėtina, kad kaltės turinys atskleidžiamas įvertinus ne vien tik paties kaltininko parodymus, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet taip pat tiriant bei vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan.

Nors apklausiamas kaltinamasis E. V. ir nepripažino atlikęs jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus, tvirtindamas esą jis pats nukentėjo nuo neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų, pripažindamas tik tai, kad įsodinimo į tarnybinį automobilį metu galbūt galėjo vieną kartą pareigūnui įspirti (t. 2, b. l. 16-19, 48-55), byloje surinkti, ištirti bei įvertinti įrodymai leidžia daryti priešingas išvadas. Nukentėjusiojo K. I. ir Ž. J. parodymais nustatyta, kad E. V. atliko akivaizdžius pasipriešinimo policijos pareigūnams veiksmus, be kita ko, sukeldamas pareigūnui K. I. fizinį skausmą, kuomet vengdamas įlaipinimo į tarnybinį automobilį sugriebė už rankos bei nagais nudrėskė nuo kairės rankos nykščio odos gabalėlį, kas užfiksuota prie iškart po įvykio surašyto tarnybinio pranešimo pridėtoje nuotraukoje (t. 1, b. l. 14), tarnybiniuose pranešimuose (t. 1, b. l. 12, 13), o taip pat ir K. I. ir Ž. J. parodymuose (t. 1, b. l. 48-50, 55-56; t. 2, b. l. 34-39, 48-55). Kaltinamojo veiksmai buvo intensyvūs, nevienkartiniai, tęsėsi iki pat tol, kol pastarasis buvo pristatytas į policijos komisariatą. Iš nukentėjusiojo ir liudytojo parodymų matyti, jog E. V. elgėsi neadekvačiai, nereagavo į jokias pastabas, daugkartiniais veiksmais daužė bei spardė automobilio dureles, persikišo antrankiais surakintas rankas į priekį. Kaltinamojo spyriai į dureles buvo tokie intensyvūs, jog pareigūnai buvo priversti sustabdyti automobilį. Atidarius sustabdyto automobilio dureles, sulaikytasis E. V., tikėdamasis ištrūkti, staigiu judesiu netgi sugebėjo iššokti, o pagautas ir grąžinamas atgal visomis išgalėmis priešinosi, nevengdamas antrankiais surakintomis rankomis sugriebti K. I. už rankos, taip įdrėskiant šiam į rankos pirštą. Tai, kad kaltinamojo elgesys buvo nevaldomas, rodo tai, kad tarnybinis automobilis buvo sustabdytas net kelis kartus, pareigūnai būtent kelionės metu panaudojo prieš kaltinamąjį ašarines dujas (po to, kai įdrėskė į ranką), taip pat ir kovinių imtynių veiksmus. Atsižvelgiant į kaltinamojo veiksmų pobūdį, trukmę ir intensyvumą, laikytina, jog pastarasis neabejotinai suvokė tokiu savo elgesiu besipriešinantis policijos pareigūnams ir būtent taip norėjo veikti. Matyti, jog teisme kaltinamasis vengė pasakoti tikrąsias įvykio aplinkybes, teisindamasis, jog dėl to, kad neaiškiu būdu buvo apsvaigintas, nieko neatsimena. Teismas jau ankstesniais argumentais pasisakė, jog tokius kaltinamojo teiginius laiko nepagrįstais. Nėra jokio pagrindo tikėti, kad kaltinamojo mišrus apsvaigimas alkoholiu ir narkotinėmis medžiagomis kilo be jo paties valios. Kaltinamasis greičiau yra linkęs nutylėti savo padarytus veiksmus, juo labiau, kaip matyti iš pastarojo teisme duotų parodymų, E. V. buvęs apsvaigimas nebuvo kliūtis įsiminti ir gana konkrečiai papasakoti pareigūnų veiksmus, kurie, kaltinamojo teigimu, buvo aiškiai nukreipti prieš jį. Tokiu būdu laikytina esant įrodyta, jog kaltinamasis E. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.

Dėl bausmės

Nors teisminio nagrinėjimo metu, bebaigiant įrodymų tyrimą, buvo pareikštas prašymas atleisti kaltinamąjį E. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį (kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius), teismas tokio prašymo plačiau neanalizuos, kadangi akivaizdu, jog jis neatitinka nurodytam atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutui keliamų sąlygų. Nepaisant to, jog kaltinamasis, prokurorei paskelbus kaltinimus, pareiškė savo kaltę pripažįstantis dėl visų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, jo duotų parodymų turinys buvo priešingas išreikštai pozicijai (ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis kaltę pripažino, tačiau kaltinimų aplinkybių nenurodė). Pagal teismų praktiką tik savanoriškas kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką vertinamas kaip aplinkybė, leidžianti švelninti bausmę ar nuo jos atleisti. Kai kaltininkas duoda tik iš dalies teisingus parodymus ar prisipažįsta tik dėl surinktų įrodymų, nelaikoma savanorišku prisipažinimu. Teismas, spręsdamas, ar yra ši sąlyga, turi įvertinti parodymų visumą, nustatyti, ar kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoda teisingus parodymus apie esmines padarytos veikos aplinkybes ir ar prisipažįsta padaręs veiką ir kaltas dėl padarinių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-464/2005, 2K-69/2013). Nagrinėjamu atveju E. V. išreiškė viso labo deklaratyvų kaltės pripažinimą, tuo tarpu duodamas parodymus savo kaltę neigė arba išreiškė manymą, jog galėjo atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau iškart rado tam pasiteisimą. Nesant pirmos BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos sąlygos, teismas neaptarinės ir kitų, kadangi akivaizdu, jog nėra galimybės spręsti klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.

Kaltinamojo E. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė mišriai apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, kas turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Spręsdamas kaltininkui skirtinos bausmės klausimą, teismas turi atsižvelgti į baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų, taip pat atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Taigi, skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas kaip tik ir atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma įvertinama tai, kad E. V. padarė tris tyčinius nusikaltimus – vieną apysunkį, du – nesunkius (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys), nusikaltimai padaryti veikiant tiesiogine tyčia, baigti, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstami veiksmai padaryti, esant mišraus apsvaigimo nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų būsenoje (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis: E. V. praeityje neteistas (t. 1, b. l. 103), administracine tvarka baustas, tame tarpe ir už viešosios rimties trikdymą, neblaivaus pasirodymą viešoje vietoje (t. 1, b. l. 104-114), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, šiuo metu nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (t. 1, b. l. 116, 117), Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas, tačiau 2016-02-13 buvo pristatytas med. apžiūrai, po ko duota išvada, jog vartojęs kanabinoidus (t. 1, b. l. 118). Taip pat atsižvelgtina į tai, kad, nepaisant to, jog nukentėjusysis A. Š. ir nepareiškė civilinio ieškinio, kaltinamasis pastarajam sumokėjo piniginę sumą, skirtą nukentėjusiojo turtiniams ir neturtiniams praradimams atlyginti (t. 2, b. l. 45). Teismas neanalizuos, kokių motyvų vedinas kaltinamasis įrodymų tyrimų eigoje nutarė imtis tokio sprendimo, o tokią aplinkybę, nesuteikdamas jai išskirtinės reikšmės, vertins bendrame kontekste.

Įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 55 straipsnio, 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, teismas konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam pagal BK 286 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį už galimą skirti šios bausmės vidurkį. Už BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė, savo dydžiu kiek mažesnė už vidurkį. Nors BK 284 straipsnio ir 286 straipsnių sankcijos numato baudos bausmes, teismo vertinimu, skirti piniginio pobūdžio bausmę galimybės nėra. Kaip matyti, kaltinamasis yra nedirbantis, apklausiamas teisme pažymėjo turintis finansinių bėdų, išrašas iš administracinių nusižengimų registro rodo, jog E. V. yra nesumokėjęs net pakankamai nedidelių baudų, siekiančių vos keliolika eurų ar net dar mažiau (t. 1, b. l. 104-114).

Bausmės, paskirtos pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, bendrintinos apėmimo būdu (kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis), po ko ši subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su bausme, paskirta už BK 286 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką (BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalys, 5 dalies 1 punktas). Siekdamas nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti teisingą bausmę, teismas negali neįvertinti to, jog kaltinamasis yra pakankamai jauno amžiaus, teisiamas pirmą kartą, tikėtina, jog padarys tinkamas kritiškas išvadas, dėl ko, teismo įsitikinimu, yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (atidėjimo terminą nustatant lygų vidurkiui). Kartu su bausmės vykdymo atidėjimu, kaltinamajam E. V. skirtini BK 75 straipsnio 2 dalies 5-8 punktuose numatyti įpareigojimai, t. y. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: 1) pradėti dirbti arba nedelsiant registruotis darbo biržoje; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje, tokią programą išklausant per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo; 3) neišeiti iš namų nuo 22.30 val. iki 6.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu, gydymusi ar mokymusi; 4) neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Nagrinėjamoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 157,31 Eur civilinį ieškinį, kurį sudaro nukentėjusiojo A. Š. medicininių paslaugų išlaidos (t. 1, b. l. 76-77, 78). Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad nukentėjusiajam sužalojimai padaryti būtent E. V. veiksmais, dėl kurių nukentėjusysis buvo pristatytas į medicinos įstaigą, kur jam teiktos neurochirurgo, otorinolaringologo, chirurgo, radiologo ir kt. paslaugos, atlikta kompiuterinė tomografija. Nukentėjusiajam suteiktų gydymo paslaugų kaina yra pagrįsta objektyviais duomenimis (t. 1, b. l. 78), dėl ko ieškinio dydis laikytinas tinkamu bei pagrįstu ir turi būti pilnai atlygintas.

Dėl kitų procesinių klausimų, taip pat daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti

Ikiteisminio tyrimo metu E. V. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2017-11-25, 17.22 val., iki 2017-11-27, 14.49 val. (t. 1, b. l. 130, 140). Šis sulaikyme išbūtas laikas (dvi paros) įskaitytinas į bausmę.

Kaltinamajam E. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, (t. 1, b. l. 139), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – smulkintuvas, 2018-02-19 nutarimu perduotas saugoti į Vilniaus aps. VPK Centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 20, Vilniuje (pagal 2018-02-19 kvitą serija BBB Nr. 5PK001315), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

E. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

E. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir paskirti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

E. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, ir paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, subendrinti jas apimant ir paskirti E. V. subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu su subendrinti su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį, ir paskirti E. V. galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, E. V. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejų) metų laikotarpiui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7 ir 8 punktais, visam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui skirti šiuos įpareigojimus: 1) pradėti dirbti arba nedelsiant registruotis darbo biržoje; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje, tokią programą išklausant per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo; 3) neišeiti iš namų nuo 22.30 val. iki 6.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu, gydymusi ar mokymusi; 4) neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2017-11-25, 17.22 val., iki 2017-11-27, 14.49 val. (t. 1, b. l. 130, 140) išbūtą laiką (dvi paras).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (t. 1, b. l. 139), palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligoninės kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš E. V. 157,31 (vieną šimtą penkiasdešimt septynis eurus trisdešimt vieną euro centą) nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti.

Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti bei nagrinėti – smulkintuvą, 2018-02-19 nutarimu perduotą saugoti į Vilniaus aps. VPK Centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 20, Vilniuje (pagal 2018-02-19 kvitą serija BBB Nr. 5PK001315), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė