- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-05
- Bylos Nr.
- 1A-161-851/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-61680-2017-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aiva Survilienė, Artūras Šumskas, Alenas Piesliakas
- Nuteistasis
- E. V.
- Advokatai
- Kęstutis Žvinys
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako, Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Artūro Šumsko,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo E. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste BK) 284 straipsnį, 286 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir nuteistas:
- pagal BK 284 str. laisvės apribojimu dešimt mėnesių;
- pagal BK 286 str. laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams;
- pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu dvejiems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus iš pradžių apėmimo būdu, o po to dalinio sudėjimo būdu, E. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams ir keturiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejų) metų laikotarpiui, visam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui paskiriant įpareigojimus: 1) pradėti dirbti arba nedelsiant registruotis darbo biržoje; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje, tokią programą išklausant per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo; 3) neišeiti iš namų nuo 22.30 val. iki 6.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu, gydymusi ar mokymusi; 4) neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Taip pat šiuo nuosprendžiu iš E. V. Vilniaus teritorinės ligoninės kasos naudai priteista 157,31 Eur nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. E. V. nuteistas už tai, kad jis viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: jis, 2017 m. lapkričio 25 d., apie 16.30 val., viešoje vietoje, gatvėje, adresu L. Asanavičiūtės g. 29, Vilniuje, būdamas mišriai apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta mažiausia alkoholio koncentracija 1,70 % (promilės)) bei narkotinių medžiagų (metilendioksiamfetamino (MDA)), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, iš chuliganiškų paskatų, vartodamas necenzūrinius žodžius, elgdamasis įžūliai, tyčia sudavė nukentėjusiam A. Š. vieną smūgį ranka į veido sritį, po ko nukentėjusysis veidu nukrito ant betoninių plytelių, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiam A. Š. dešinės pusės muštinę kaktos dešinės pusės žaizdą, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kairės akiduobės išorinės sienelės ir skruostinio lanko lūžį bei veido sumušimus, t. y. sužalojimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, be to, padarydamas nukentėjusiam A. Š. ir dešinės pėdos sumušimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei iš chuliganiškų paskatų padarė nukentėjusiam A. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
1.1. Taip pat jis, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino savo pareigas einančiam valstybės tarnautojui, o būtent: jis, 2017 m. lapkričio 25 d., apie 16.30 val., viešoje vietoje, Šimulionio g./Sausio 13-osios g. gatvių sankirtoje, Vilniuje, Vilniaus aps. VPK Patrulių rinktinės 1 kuopos 4 būrio vyriausiojo patrulio Ž. J., R. Š. ir K. I. vežamas tarnybiniu automobiliu „Nissan NV200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) borto Nr. 1743, būdamas sulaikytiesiems skirtoje vietoje, elgėsi agresyviai, daužė tarnybinio automobilio dureles, persikišo antrankiais surakintas rankas į priekį, spardė, krapštė ir kitaip gadino tarnybinio automobilio dureles, dėl ko policijos pareigūnai jį keletą kartu įspėjo apie spec. priemonių panaudojimą teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymo ar pasipriešinimo atveju, tačiau jis (E. V.) į perspėjimus nereagavo, pareigūnams sustabdžius tarnybinį automobilį ir priėjus prie sulaikytiems asmenims skirtos patalpos durų bei jas atidarius, jis staigiu judesiu iššoko iš tarnybinio automobilio, aktyviais veiksmais bandė ištrūkti, bėgti, vengė sulaikymo, spardėsi kojomis vengdamas įlaipinimo atgal į tarnybinį automobilį, rankomis (surakintos priekyje su antrankiais) sugriebė vyriausiajam patruliui K. I. už kairės rankos nykščio ir vienos rankos nagais nudrėskė gabalėlį odos, taip sukeldamas vyriausiajam patruliui K. I. fizinį skausmą, tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu E. V. prašo panaikinti 2018 m. gruodžio mėn. 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį ir, pritaikius BK 38 straipsnį, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.
2.1. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad E. V. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir apklausiant teisme buvo nuoseklūs ir analogiški, taip pat nebuvo tikrinama jo (E. V.) iškelta versija, kad jam į alkoholį buvo įmaišyta galimai narkotinių medžiagų. Pasak apelianto, jo paties parodymai ir kiti tyrimo metu surinkti įrodymai patvirtina, kad jis retkarčiais naudoja kanapes, tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme, nebuvo tiriama ir nebuvo gauta neginčijamų duomenų, kad žmogus, kurio kraujyje buvo nustatyta 1,7 promilės alkoholio koncentracija, sąveikoje su narkotinėmis medžiagomis suvokia savo veiksmus, gali juos valdyti bei, būdamas tokioje būklėje, gali tiksliai prisiminti vykstančius veiksmus. Todėl, nesant akivaizdžių įrodymų, kad jis atsimena įvykio aplinkybes, teismas, anot apelianto, neturėjo pagrindo atminties praradimo nurodytomis aplinkybėmis vertinti, kaip jo (E. V.) nenoro ar vengimo aiškinti įvykio aplinkybes, siekiant išvengti atsakomybės.
2.2. Pažymi, kad ant rastos dėžutės – smulkintuvo – medžiagų (amfetamino), kuriomis jis buvo paveiktas, nerasta, o tai, apelianto manymu, reiškia, kad rastoji dėžutė – smulkintuvas – tik patvirtina, kad jis anksčiau nevartojo tų medžiagų, kuriomis buvo apsvaigintas, todėl, apelianto teigimu, liko nepaneigta jo išsakyta versija, kad jis iš matymo pažįstamų asmenų buvo apsvaigintas (nuodijamas) psichotropinėmis medžiagomis. Todėl, pasak apelianto, ši aplinkybė – apsvaigimas narkotinėmis medžiagomis prieš savo valią – turėjo būti vertinama kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 12 punktas).
2.3. Teigia, jog teismas nepagrįstai atsisakė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, motyvuodamas, tuo, kad jis (E. V.) atlygino žalą tik teisminio nagrinėjimo metu, atliekant įrodymų tyrimą ir tuo jog jo (E. V.) prisipažinimas ir gailėjimasis yra nenuoširdus, deklaratyvus. Anot apelianto, teismas nevertino, kad jis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, pripažįsta savo kaltę bei gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo, taip pat pripažįsta Teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį, atlygino paties nukentėjusiojo A. Š. nurodytą turtinę ir neturtinę žalą, sumokėdamas jam 1500 eurų, ir atsiprašė nukentėjusiojo, kuris priėmė žalos atlyginimą ir atsiprašymą bei pareiškė, kad atleidžia kaltinamajam už jo padarytą veiką. Tačiau teismas, anot apelianto, nepasisakė dėl nukentėjusiojo išreikštos valios atleisti kaltininkui ir su juo susitaikyti. Teigia, jeigu teismas, atmesdamas nukentėjusiojo išreikštą valią atleisti kaltininkui ir su juo susitaikyti, tokį sprendimą turėjo motyvuoti ir nurodyti įtikinamus argumentus. Apelianto teigimu, vien ta aplinkybė, kad kaltinamasis neatlygino civilinio ieškinio Teritorinei ligonių kasai, nepaneigia galimybės nukentėjusiajam susitaikyti su kaltinamuoju ir nukentėjusiojo teisės atleisti kaltinamajam.
2.4. Pažymi, kad civilinio ieškovo pareikšto civilinio ieškinio kopija jam nebuvo įteikta, todėl jis, neturėdamas bylinėjimosi patirties, nesuprato, kur ir kam sumokėti civiliniame ieškinyje nurodytą sumą. Nurodo, kad jokio ginčo dėl civilinio ieškinio byloje nebuvo ir nėra.
2.5. Apelianto vertinimu paskirta jam bausmė yra aiškiai per griežta. Teigia, kad dėl padarytų nusikalstamų veiksmų gailėjosi ir gailisi iki šiol, suprato savo netinkamo elgesio pasekmes. Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad turi nuolatinį darbą, pagal verslo liudijimą dirba automechaniku. Jo darbinė veikla susijusi su nuolatiniu judėjimu ir dažnais vėlyvais išvykimais iš jo gyvenamosios vietos, darbo valandos nėra apribotos. Dėl klientų automobilių gedimų jam dažnai tenka vykti ir vėlų vakarą teikti paslaugų, ir naktį ar ankstų rytą, todėl dėl nuosprendžiu paskirto įpareigojimo – būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val. – patirtų ypatingai daug nepatogumų. Jo neradus namuose nurodytu laiku, būtų sunku įrodyti, kad buvo išvykęs darbiniais reikalais, nes su privačiais klientais kokių nors sutarčių nesudaro, sąskaitų ar kitų dokumentų už suteiktas paslaugas jis neišrašo. Dėl tokios teismo paskirtos bausmės nukentėtų jo darbinės veiklos rezultatai ir gaunamos pajamos, to pasėkoje būtų sudėtinga atlyginti nuosprendžiu priteistą žalą. Nagrinėjamu atveju, anot apelianto, nebuvo jokio objektyvaus pagrindo skirti jam įpareigojimą – būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val. Teigia, jog šio įpareigojimo skyrimo teismas nemotyvavo ir nepagrindė, pasak apelianto, skundžiamu nuosprendžiu paskirtas įpareigojimas – būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val. – yra aiškiai perteklinis, darantis didelę žalą jo darbinei veiklai, todėl, apelianto manymu, bausmės tikslai bus tinkamiau pasiekti netaikant šio įpareigojimo.
3. 2018-10-28 Vilniaus apygardos teisme gautas Civilinio ieškovo – Vilniaus teritorinės ligonių kasos – prašymas, kuriame praneša, kad civilinio ieškovo atstovas teismo posėdyje nedalyvaus, civilinį ieškinį palaiko ir prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Nuteistojo E. V. apeliacinis skundas atmetamas.
4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
5. Apeliantas neginčija jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo tik prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis buvo apsvaigintas narkotinėmis medžiagomis prieš savo valią (BK 59 straipsnio 1 dalies 12 punktas); atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu (kai kaltininkas ir nukentėjusysis asmuo susitaiko) bei panaikinti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą įpareigojimą – būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val.
5.1. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas palaikė apeliacinį skundą, papildomai prašė E. V. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas bei atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, paskiriant laiduotoja E. V. senelę S. K., prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 straipsnis), ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis) taikymo
6. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas atleisti nuteistąjį E. V. nuo baudžiamosios atsakomybės, BK 38 straipsnio nuostatų nepažeidė.
6.1. Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
6.2. Kad būtų taikomas šis straipsnis, yra būtinos visos keturios BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos.
6.3. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad nuteistojo prisipažinimas nėra nuoširdus – dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų jis prisipažino tik dėl byloje esančių įrodymų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino tai nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.) (kasacinės nutartys Nr. 2K-31/2006, 2K-300/2006, 2K-491/2007, 2K-43/2008, 2K-57/2008, 2K-301/2008, 2K-353/2008, 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010 ir kt.). Tai yra kaltininko prisipažinimas neturi būti deklaratyvus arba verčiamas byloje esančių neginčijamų įrodymų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad jeigu kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus teisingus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus apie esmines nusikalstamos veikos aplinkybes ar prisipažįsta tik dėl byloje surinktų įrodymų, t. y. ne savo noru, tokiu atveju nelaikoma, jog asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis Nr. 2K-269/2008). Nagrinėjamu atveju E. V. kaltę bando perkelti kitiems, teigdamas, kad jokių narkotinių medžiagų jis tą vakarą nevartojo, nesupranta, kokiu būdu šlapime galėjo būti rasta jų pėdsakų, pasak nuteistojo, jam nežinomi asmenys be jo sutikimo į alkoholį galimai primaišė kvaišalų. Iš kur pas jį kuprinėje atsirado tabako smulkintuvas, nuo kurio sklido stiprus specifinis narkotinės medžiagos („marihuanos“) kvapas, paaiškinti negalėjo, parodė, kad kanabinoidų dažnai nevartoja, tačiau, jeigu yra išgėręs ir kas pasiūlo marihuanos, – neatsisako. Prieš dvi-tris savaites iki įvykio buvo rūkęs „žolės“ ir tame nemato nieko blogo. Anot nuteistojo, ši byla – tai prieš jį surengtas sąmokslas – policijos pareigūnai prisigalvojo daug nebūtų aplinkybių, jis jokių tyčinių nusikalstamų veiksmų prieš pareigūnus neatliko, tikrai nedaužė bei negadino automobilio durelių, nesispardė (įspirti galėjo nebent vieną kartą, kai buvo sodinamas į automobilį). Vežant pareigūnai jam jokių perspėjimų neišsakė, automobilis nebuvo sustabdytas, jis niekur iš jo neiššoko ir nebandė bėgti. Jaučiasi pats nukentėjęs nuo pareigūnų. Nepaisant visko, pripažįsta kaltinimus, nes nori kuo greitesnės proceso baigties.
6.4. Teisėjų kolegija, taip pat atmeta kaip nepagrįstus nuteistojo argumentus, kad jis iš matymo pažįstamų asmenų buvo apsvaigintas (nuodijamas) psichotropinėmis medžiagomis, ir kad ši aplinkybė turėjo būti vertinama kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Teisėjų kolegija šiuos argumentus vertina kaip nuteistojo gynybinę poziciją, siekiant išvengti griežtesnės bausmės, be to, juos paneigia paties nuteistojo parodymai; Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo Ambulatorinio skyriaus 2017-11-25 medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 2108 išvada, kurioje nurodyta, kad E. V. nustatytas mišrus apsvaigimas alkoholiu ir narkotinėmis (amfetaminai, kanabinoidai) medžiagomis (t. 1, b. l. 121); Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2017-11-27 specialisto išvada Nr. T-N 3336/2017(01), iš kurios matyti, kad E. V. šlapime rasta metilendioksiamfetamino (MDA), metilendioksimetamfeamino (MDMA), tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties ir mažiausia alkoholio koncentracija – 1,70 promilės (t. 1, b. l. 120); Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2018-01-10 specialisto išvada Nr.140-(7506)-1S1-148, kurioje nurodyta, kad ant plastikinės dėžutės-smulkintuvo (malūnėlio) vidinių paviršių, 2017-11-25 rasto ir paimto 2017-11-25 iš E. V., yra narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) ar kanapių dervos pėdsakų (t. 1, b. l. 88, 89); 2018-04-24 E. V. surašytas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 18-ANR-N-476-2018 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio 1 dalį ir paskirta 30 Eur bauda dėl to, jog jis 2017-11-25 apie 16.30 val. vartojo psichotropines medžiagas be gydytojo paskyrimo (t. 1, b. l. 126, 127); Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo 2017-12-11 raštas Nr. 5355 matyti, iš kurio matyti, kad E. V. 2016-02-13 pristatytas į med. apžiūros kabinetą. Išvada – vartojęs kanabinoidus. Taigi šie įrodymai patvirtina tai, kad E. V. apsvaigimas nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų įvykio metu nebuvo atsitiktinis.
6.5. Nagrinėjamo skundo kontekste teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog gramatinis ir sisteminis baudžiamojo įstatymo aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad pirma, BK 38 ir 40 straipsniuose kalbama apie nusikalstamos veikos padarymą vienaskaitos forma, taip pabrėžiant pakartotinumo negalimumą ir galimybę vertinti, ar yra pagrindo manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų; antra, tais atvejais, kai norima pabrėžti priešingą nuostatą, įstatymų leidėjas tiesiogiai nurodo kelių nusikalstamų veikų padarymo galimybę (BK 75 straipsnis); trečia, kai norima pabrėžti ne ankstesnio nusikaltimo padarymo, bet teistumo nebuvimo faktą, įstatymų leidėjas naudoja sąvoką pirmą kartą teisiamas asmuo (BK 55 straipsnis).
6.6. Pagal teismų praktiką asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealią sutaptį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-319/2008, 2K-52-648/2017, 2K-108/2017, 2K-164/2018 ir kt.).
6.7. Kadangi nagrinėjamu atveju E. V. padarė ne pavienę tęstinę nusikalstamą veiką – jis yra pripažintas kaltu dėl trijų atskirų nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje ir 286 straipsnyje, padarymo, taigi, jis neatitinka BK 38 straipsnio 1 dalyje ir BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, todėl taikyti jo atžvilgiu šių straipsnių nuostatas nėra įstatyminio pagrindo.
Dėl E. V. paskirto įpareigojimo – būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val.
7. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 75 straipsniu, paskirtos E. V. bausmės vykdymą atidėjo 2 (dvejų) metų laikotarpiui, visam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui paskiriant įpareigojimus: 1) pradėti dirbti arba nedelsiant registruotis darbo biržoje; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje, tokią programą išklausant per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo; 3) neišeiti iš namų nuo 22.30 val. iki 6.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu, gydymusi ar mokymusi; 4) neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
7.1. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas: 1) atsiprašyti nukentėjusio asmens; 2) teikti nukentėjusiam asmeniui pagalbą, kol šis gydosi; 3) gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka; 4) auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos; 5) pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; 6) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 7) neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 8) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 9) nesilankyti tam tikrose vietose arba nebendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis; 10) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 11) neturėti, nenaudoti, neįsigyti tam tikrų daiktų arba neužsiimti tam tikra veikla. Teismas asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti kitas baudžiamajame įstatyme nenumatytas pareigas, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui (BK 75 straipsnio 3 dalis).
7.2. Vertinant bylos aplinkybes, taip pat E. V. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atidėti bausmės vykdymą kartu su kitais įpareigojimais, paskiriant E. V. įpareigojimą – būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., – baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidžia, nuteistojo argumentai, kad šis įpareigojimas gali trukdyti jo darbui, atmetami kaip nepagrįsti. Paskirta E. V. galutinė bausmė nėra aiškiai per griežta, ji individualizuota tinkamai, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu, atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimus, teisingumo, proporcingumo principus, todėl šioje dalyje keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.
7.3. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-07 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliantas, vadovaudamasis tik deklaratyviais teiginiais bei subjektyviu skundžiamo nuosprendžio vertinimu, nepateikė apeliacinės instancijos teismui objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima panaikinti ar pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-07 nuosprendį.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo E. V. apeliacinį skundą atmesti.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.