Teisora
Registruotis

Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-09-27 · Civilinė byla Nr. 2A-977-196/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2017-10-03Lietuvos apeliacinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-09-27Lietuvos apeliacinis teismas
  3. 2KT-206-381/2019Nutartis · 2019-11-05Lietuvos apeliacinis teismas
  4. Pirmoji instancijaSprendimas · 2020-02-28Panevėžio apygardos teismas
  5. ApeliacijaNutartis · 2020-06-04Lietuvos apeliacinis teismas
  6. KasacijaNutartis · 2020-09-17Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-27
Bylos Nr.
2A-977-196/2018
Teisminio proceso Nr.
2-59-3-00054-2016-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Gudžiūnienė, Aldona Tilindienė, Konstantinas Gurinas
Atsakovas
M. R.
Ieškovas
G. M.
Trečiasis asmuo
R. M., L. R., notarei Ž
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-977-196/2018Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00054-2016-7Procesinio sprendimo kategorija 2.1.3.3.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 27 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aldonos Tilindienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo M. R. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-282-252/2018 pagal ieškovo G. M. ieškinį atsakovui M. R., tretiesiems asmenims R. M., L. R., notarei Ž. B., draudimo kompanijai AIG Europe Limited dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, vykdomojo įrašo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas G. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas, vadovaujantis CK 1.81 straipsniu, CK 1.90 straipsniu, CK 1.91 straipsniu, CK 6.870-6.871straipsniais, CK 6.875 straipsniu, pripažinti negaliojančiu 2013 m. rugpjūčio 3 d. G. M. pasirašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovui M. R. 175 000 Lt iki 2014 m. balandžio 24 d., ir, paprastąjį neprotestuotiną vekselį pripažinus negaliojančiu, panaikinti jo pagrindu išduotą Panevėžio 2-ojo notarų biuro notarės 2014 m. balandžio 30 d. vykdomąjį įrašą.

2. Ieškovas nurodė, kad vekselis išduotas be teisinio pagrindo, paskolos sutartis nebuvo sudaryta, pinigų iš atsakovo ieškovas negavo. Atsakovas vekselio pasirašymo metu ieškovą apgavo, ieškovas vekselį pasirašė įkalbėtas atsakovo. Vekseliu buvo užtikrinta, kad ieškovas, kaip naujai paskirtas UAB „Jėgainė 1“ administracijos vadovas, išsaugos įmonės turtą. Atsakovas garantavo, kad vekseliu ieškovas laiduoja už tai, kad išsaugos bendrovės turtą ir jeigu turtas nebus iššvaistytas, vekselis nebus panaudotas. Ieškovas pasitikėjo atsakovu, sutiko išrašyti vekselį kaip ieškovo laidavimą, kad nebus iššvaistytas bendrovės turtas. Atsakovas pažadėjo vekselį grąžinti, jeigu ieškovas įvykdys šiuos įsipareigojimus.

3. Atsakovas apgavo ieškovą, nes vekselio ieškovui negrąžino, pateikė jį vykdyti, nors bendrovės turtą ieškovas išsaugojo. Atsakovas ėmė teigti, kad vekselio išrašymo pagrindas – ieškovui suteikta paskola. Atsakovas jau pasirašant vekselį žinojo, kad jį pateiks vykdyti, kad jo pagrindu reikalaus iš ieškovo pinigų, kaip suteiktos paskolos grąžinimo. Atsakovo teiginiai, kad vekselis reikalingas kaip garantija, laidavimas, kad bus išsaugotas bendrovės turtas, buvo priedanga išgauti vekselį apgaule.

4. Atsakovas įkalbėjo ieškovą nusipirkti 50 proc. UAB „Jėgainė 1“ akcijų ir tapti bendrovės direktoriumi. 2013 m. vasario 21 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovas nusipirko iš atsakovo 50 vienetų UAB „Jėgainė 1“ paprastųjų vardinių akcijų. Atsakovas, būdamas vieninteliu bendrovės akcininku, 2013 m. vasario 20 d. paskyrė ieškovą bendrovės direktoriumi. 2013 m. rugpjūčio 3 d. paprastuoju vekseliu ieškovas įsipareigojo atsakovui iki 2014 m. balandžio 24 d. sumokėti 175 000 Lt. Ieškovas vekseliu užtikrino bendrovės turto išsaugojimą, vekselis atliko užstato, garantijos funkcijas. Garantija baigėsi konkrečiu terminu, kuris sutampa su vekselio apmokėjimo terminu. Garantija yra pasibaigusi, nes garantija buvo terminuota, bei prievolė įvykdyta – bendrovės turtas išsaugotas. Prieš pasibaigiant vekselio apmokėjimo terminui atsakovas pateikė ieškovui pasirašyti naują vekselį, taip siekdamas toliau saugoti bendrovės turtą. Naujo vekselio blanke buvo įrašyta, kad vekselis išrašytas 2014 m. kovo 18 d. ir pagal šį vekselį 2014 m. balandžio 24 d ieškovas atsakovui turi sumokėti 175 000 Lt. Atsakovas prašė ieškovo vekselį pasirašyti, sakydamas, kad nori seną vekselį sunaikinti ir jam reikalingas naujas vekselis. Ieškovas nesuprato, kas yra vekselis, manė, kad jį galima panaudoti tik ieškovui sutikus. Ieškovas nusprendė naujo vekselio nepasirašyti. Tuomet ieškovas gavo iš antstolio pranešimą, kad atsakovas nori išieškoti iš jo 175 000 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. balandžio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: civilinės bylos dalį dėl 2013 m. rugpjūčio 3 d. paprastojo neprotestuotino vekselio pripažinimo negaliojančiu nutraukė; panaikino Panevėžio 2-ojo notarų biuro notarės Ž. B. 2014 m. balandžio 30 d. vykdomąjį įrašą, kaip išduotą įstatymo nustatyta tvarka nepatvirtinto 2013 m. rugpjūčio 3 d. paprastojo neprotestuotino vekselio kopijos pagrindu; priteisė iš M. R., 1581,63 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

6. Teismas nustatė, kad 2013-08-03 ieškovas G. M. pasirašė neprotestuotiną vekselį 175 000 Lt sumai, tačiau vekselio originalo, kurį ginčija ieškovas byloje nėra, jo negalėjo pateikti ir atsakovas M. R.. Atsakovas M. R. 2014-04-30 Panevėžio miesto 2-ojo notarų biuro notarei Ž. B. pateikė prašymą, kuriuo prašė išduoti vykdomąjį įrašą pagal minėtą vekselį, nes jo apmokėjimo terminas pasibaigė. Pagal pateiktą prašymą notarė išdavė atsakovui vykdomąjį įrašą. Ieškovas 2014-11-25 su ieškiniu kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą dėl vykdomojo įrašo ir atsakovo 2014-04-30 pateikto prašymo pripažinimo negaliojančiais ir niekiniais CK 1.80 ir 1.81 str. pagrindu. 2015-04-27 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu ieškovo ieškinys buvo atmestas, o Panevėžio apygardos teismo 2015-10-06 nutartimi minėtas sprendimas paliktas galioti. Minėtoje byloje 2015-02-26 atsakovas kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė atsiliepimo nuorašą, 2013-08-03 vekselio originalą, atstovavimo sutartį, pinigų priėmimo kvito kopiją tik teismui (civilinė byla Nr. 291898-956/2015). Teismas nurodė, kad byloje prie atsiliepimo nėra įsiūtas vokas su užrašu, kad jame būtų įdėtas vekselio originalas. Bylos informaciniame lape 2015-05-11 padarytas įrašas, kad R. M. pasiėmė paprastojo vekselio originalą. Byloje yra R. M. prašymas priimti per klaidą 2015-05-11 išduotą paprastojo vekselio originalą, pridėtas vekselio originalas ir įgaliojimo kopija. Priėmus dokumentą, Panevėžio miesto apylinkės teismo vadovybei kilo abejonių dėl jo tikrumo, todėl 2015-11-11 buvo kreiptasi į Panevėžio apygardos prokuratūrą. 2016-05-23 nutarimu Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė G. P. ikiteisminį tyrimą, pradėtą pagal minėtą pareiškimą, nutraukė nesant R. M. veiksmuose nusikaltimo, numatyto BK 300 str. 1 d. sudėties.

7. Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas nuosekliai aiškino, kad 2013-08-03 vekselio originalo negali būti, nes 2013 metų spalio mėnesį vekselis buvo perrašytas, o 2013-08-03 vekselis sunaikintas jo akivaizdoje. Teismas, remdamasis bylos įrodymais ir įvertinęs šalių paaiškinimus bei notarės pateiktais atsiliepimais tiek šioje byloje, tiek byloje Nr. 2-1898-956/2015, padarė išvadą, kad aplinkybės, jog vekselio originalas buvo pateiktas notarei Ž. B. kartu su prašymu išduoti vykdomąjį įrašą bylos duomenys nepatvirtina. Teismas nurodė, kad notarė byloje Nr. 2-1898-956/2015 atsiliepime nurodė, jog atsakovas M. R. 2014-04-30 su prašymu pateikė vekselio nuorašą, raginimą skolininkui bei AB Lietuvos pašto sąskaitą-faktūrą dėl raginimo išsiuntimo. Šioje byloje notarė teikdama atsiliepimą ir jos atstovas teikdamas paaiškinimus jau nurodė, kad notarei buvo pateiktas originalas, ji įsitikino jo tikrumu, po ko pasidarė šio originalo kopiją, kurią pasiliko notaro biure prie minėto prašymo. Teismo manymu, tokie notarės paaiškinimai neatitinka logikos dėsnių ir niekaip nepagrindžia fakto: kam jai reikėjo pasidaryti vekselio nuorašą, jei pareiškėjas (M. R.) kartu su prašymu pateikė vekselio nuorašą ir tą notarė pripažino atlikdama notarinį veiksmą, t.y. patvirtindama M. R. pateiktą prašymą su priedais ir įregistruodama šį veiksmą notaro registro byloje, notarei nebebuvo būtinybės dar sau pasidaryti vekselio nuorašą, kai ji tvirtindama prašymą su pateiktais priedais privalėjo sulyginti pateikto originalo atitiktį pridedamam nuorašui. Todėl teismas kritiškai vertino notarės duotus paaiškinimus dėl vekselio nuorašo pasidarymo savo reikmėms, kai toks nuorašas buvo pateiktas M. R. kartu su prašymu. Kad nebuvo notarei pateiktas vekselio originalas, teismo manymu, patvirtina ir tas faktas, kad civilinėje byloje Nr. 2-1898-956/2015 kartu su M. R. atsiliepimu vekselio originalas taip pat pateiktas teismui nebuvo. Teismas nurodė, kad minėtoje civilinėje byloje nėra jokių duomenų, kad originalas buvo pateiktas, nes nėra jokio voko įsiūto į bylą, kuriame buvo vekselio originalas ir kuris būtų įtrauktas į bylos apyrašą, bylos apyraše visiškai nėra pažymėta, kad byloje buvo vekselio originalas, o kad toks vokas byloje turėjo būti patvirtina teisėjos S. K. paaiškinimas duotas ikiteisminio tyrimo pareigūnui, kur teisėja nurodė, kad originalą pridėjo prie bylos į voką. Nors pati teisėja nurodė, kad ji negali pasakyti ar tai buvo originalas, nes jo neapžiūrinėjo taip, kad įsidėmėtų koks dokumento variantas pateiktas, teismo teigimu, netgi atidavus R. M. vekselio originalą, byloje turėjo likti vokas su užrašu apie originalo buvimą voke, kai jis buvo pateiktas. Minėtoje byloje teisėja posėdžio metu vekselio originalo neapžiūrėjo, jo nepaskelbė kaip dokumento pateikto byloje.

8. Teismas pažymėjo, kad nutraukiant ikiteisminį tyrimą nustatyta, jog pateiktame 2013-08-03 paprastajame vekselyje esantis parašas yra atliktas elektrografiniu spaudos būdu – spalvotu lazerinis spausdintuvu arba spalvotu kopijavimo aparatu. Įvertinęs surinktus įrodymus, ikiteisminio tyrimo pareigūnas nenustatė, kad R. M. būtų įvykdžiusi BK 300 str. 1 d. numatytą veiką – suklastojusi dokumentą, todėl ikiteisminį tyrimą nutraukė. Nutarime taip pat nurodyta, kad niekas iš visų apklaustų liudytojų negalėjo pasakyti ar M. R. buvo pateikęs vekselio originalą byloje. Teismo manymu, nepaneigtas R. M. teiginys, kad ji grąžino teismui būtent tą dokumentą, kurį jai buvo atidavusi teismo darbuotoja.

9. Teismas nurodė, kad šalys skirtingai aiškino ginčijamo vekselio atsiradimo aplinkybes, ieškovas nurodė, kad vekselio atsiradimo pagrindas – laidavimas, garantija, o atsakovas teigė, kad tai paskoliniai santykiai, ieškovas nuosekliai aiškino visose bylose ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje, kad atsakovas norėjo užsitikrinti bendrovės turto išsaugojimą ir todėl paprašė pasirašyti vekselį. Teismo teigimu, bylos duomenys nepaneigia ieškovo teiginio, kad atsakovas, jau baigiantis ginčijamo vekselio apmokėjimo terminui paprašė pasirašyti naują vekselį, tik jis jau supratęs apgaulę, atsisakė jį pasirašyti.

10. Įvertinęs aptartų įrodymų visetą, teismas vadovaudamasis civiliniame procese įrodymų pakankamumu, sprendė, kad labiau tikėtina, jog vekselio originalo nebuvo tiek po 2013 m. spalio mėnesio, tiek baigiantis jo apmokėjimo terminui ir jis nebuvo pateiktas nei teismui, nei notarei. Teismo manymu, aplinkybę, kad kartu su prašymu notarei buvo pateiktas vekselio nuorašas patvirtina pačiame prašyme nurodyti pridedami dokumentai, kad pridedamas nuorašas nebuvo tinkamai patvirtintas byloje taip pat patvirtina notarės pateiktas vekselio nuorašas, kuris nėra tinkamai patvirtintas, nes jis nėra įregistruotas notariniame registre, pateiktas nuorašas neatitiko Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo reikalavimų, todėl vykdomasis įrašas negalėjo būti išduotas.

11. Teismas nurodė, kad atsakovui M. R. neturint ginčijamo vekselio originalo, jo nepateikus nei Panevėžio miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-1898-956/2015, nei notarei Ž. B., Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo prasme jis negali būti pripažintas kaip vekselio turėtojas. Teismas konstatavo, kad nesant vekselio originalo ar tinkamai patvirtintos jo kopijos, nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu vekselio ieškovo nurodytais pagrindais, toks ieškinio reikalavimo tenkinimas toje dalyje, kai nėra ginčo objekto, šalims nesukurs jokių teisinių pasekmių, todėl šią bylos dalį nutraukė (CPK 293 str. 1 d.). Taip pat teismas sprendė, kad nesant vekselio originalo, išduoti vykdomąjį įrašą nebuvo faktinio ir materialinio pagrindo, todėl jį panaikino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

12. Atsakovas M. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, susijusias su vekselio originalo teisine reikšme vykdomojo įrašo atlikimui, tokiu būdu nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo taisykles. Iš byloje esančių įrodymų, notarės paaiškinimų, galima spręsti, kad atsakovas, siekdamas gauti vykdomąjį įrašą, notarei pateikė vekselio originalą. Teismo sprendime pateiktas vertinimas, kad labiau tikėtina, jog vekselio originalo nebuvo tiek po 2013 m. spalio mėnesio, tiek baigiantis jo apmokėjimo terminui ir jis nebuvo pateiktas nei teismui, nei notarei, nėra pagrįstas ir neatitinka byloje esančių įrodymų viseto. Atsakovo 2014-04-30 prašymas išduoti vykdomąjį įrašą buvo pildomas pagal iš anksto nustatytą formą notarų biure. Atsakovas notarei pateikė vekselio originalą, o tai, kad nurodytoje formoje kaip priedas įvardijama vekselio kopija, reiškia, kad šie priedai liko notarų kontoroje. Vekselio originalas su vykdomuoju įrašu buvo grąžintas atsakovui.

12.2. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros 2016-05-23 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą užfiksuoti tokie civilinę bylą Nr. 2-1898-956/2015 nagrinėjusios teisėjos S. K. parodymai, kad ,,buvo padaryta pateikto paprastojo vekselio originalo kopija, kurią patvirtino, ir originalą pridėjo prie bylos į voką. Byla buvo perduota į teismo raštinę“. Akivaizdu, kad atsakovas niekaip negali kontroliuoti bylos sudarymo ir jos dokumentų tvarkymo klausimų, todėl dėl aplinkybės, kodėl byloje nėra įsiūto voko, kuriame turėjo būti vekselio originalas, atsakovas negali pasisakyti.

12.3. Atsakovas, siekdamas pagrįsti, kad byloje labiau tikėtina, kad vekselio originalas buvo tiek po 2013 m. spalio mėnesio, tiek baigiantis jo apmokėjimo terminui ir jis buvo pateiktas tiek notarei, tiek teismui, atkreipia dėmesį į nurodomų aplinkybių visetą. Ieškovas, likus vienai dienai iki termino apmokėti 2013-08-03 vekselį pabaigos, neatlygintinai perleido savo nekilnojamąjį turtą. Civilinėje byloje Nr. 2-7-400/2016 ieškovas siūlė atsakovui įvykdyti įsipareigojimą pagal vekselį pastarajam perduodant jam priklausančius kilnojamuosius daiktus, kuriuos buvo inventorizavęs ir jų aprašymą pateikęs į civilinę bylą. Jeigu ieškovo teiginiai dėl to, kad 2013-08-03 vekselis 2013 m. spalio mėnesį buvo suplėšytas ir perrašytas naujai, nes reikėjo ištaisyti ieškovo gyvenamosios vietos adresą, būtų teisingi, tai tuomet lieka neaišku, kodėl atsakovas apmokėjimui ir vykdymui pateikė būtent 2013-08-03 vekselį su netiksliai nurodytu adresu, jeigu ieškovas jam buvo išrašęs naują vekselį. Teismas neįvertino, kodėl ieškovas per visą laikotarpį nuo vekselio išrašymo jo neginčijo, nors teikdamas paaiškinimus nurodė, kad iš karto po jo išdavimo suvokė, koks tai dokumentas ir kokią teisinę galią jis turi. Motyvus apie tai, jog į bylą Nr. 2-1898-956/2015 atsakovas nepateikė ginčo vekselio originalo ir, kad tikėtina, jog jis yra sunaikintas, o be originalaus vekselio negalėjo būti išrašytas vykdomasis dokumentas, pirmą kartą ieškovas nurodė tiktai savo 2015-05-25 apeliaciniame skunde, kurį pasirašė jo atstovė R. M., kuri iki minėto skundo surašymo likus dviems savaitėms pati ir paėmė iš nurodytos bylos vekselio originalą, ir labiau tikėtina, kad vėliau grąžino jau ne paimtą vekselio originalą, o jo spalvotą kopiją.

12.4. Neteisinga teismo išvada, kad civilinėje byloje Nr. 2-1898-956/2015 priimti sprendimai ir juose konstatuotos aplinkybės neturi prejudicinės reikšmės šiai bylai. Aplinkybės, susijusios su vekselio pateikimu apmokėti ir notarės atliktu procedūriniu veiksmu – vykdomojo rašto atlikimu – išsamiai ir visapusiškai įvertintos minėtoje byloje, kurioje teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir turi res judicata galią. Vekselio originalo buvimo ar nebuvimo klausimas buvo nagrinėtas kitoje byloje, o šioje byloje pareikštame ieškinyje šis klausimas keliamas nebuvo, apie jį ieškovas tik pasisakė teismo posėdžio metu, todėl teismas iš esmės nenagrinėdamas pagrindinio ieškinio reikalavimo dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, neturėjo pagrindo spręsti išvestinio reikalavimo – vykdomojo įrašo teisėtumo klausimo ir tokiu būdu nesant teisinio pagrindo išėjo už ieškinio ribų.

12.5. Skundžiamame sprendime liko nenagrinėtas ieškinio reikalavimas dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu. Teismas dėl paties vekselio, kaip abstrakčios ieškovo prievolės, kurį jis pasirašė ir to neginčijo, detalios analizės nenurodė, nors tai yra šios bylos esmė.

Atsiliepimas

13. Ieškovas G. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie pagrindiniai argumentai:

13.1. Atsakovas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2018 pateiktu teisės normų aiškinimu, kadangi tarp nurodytoje byloje ir nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių yra esminių skirtumų, todėl negalima suabsoliutinti vekselio originalo neturinčio asmens teisės gauti vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo iš vekselio davėjo, kai realiai egzistuoja tik vekselio kopijos, kurios įstatymų nustatyta tvarka nėra notariškai patvirtintos.

13.2. Pačiam atsakovui sunaikinus vekselį ir tuo pačiu pripažinus, kad ieškovo prievolė išsaugoti bendrovės turtą tinkamai įvykdyta, vekselio kopijos panaudojimas negalimas. Ta aplinkybė, kad atsakovas turėjo vekselio kopiją, nereiškia, kad jis įgijo teisę kopijos pagrindu išieškoti iš ieškovo pinigines sumas nurodytas vekselyje. Šiuo atveju vekselio originalo sunaikinimas yra prilyginamas vekselio originalo ieškovui grąžinimui.

13.3. Byloje nėra duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, kad atsakovas pateikė notarei 2013-08-03 vekselio originalą kartu su kopija. Notarės teiginiai, kad jai buvo pateiktas originalas, nepatvirtinti kitais byloje esančiais įrodymais, išskyrus atsakovo teiginius.

13.4. Vekseliu buvo užtikrintas bendrovės turto išsaugojimas, tokiu būdu vekselis atliko užstato, garantijos funkcijas. Garantija baigėsi konkrečiu terminu, nes nebuvo jokio susitarimo skolintis pinigus iš atsakovo, jokių pinigų ieškovas iš atsakovo negavo. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovas iš atsakovo paėmė paskolą, kad pinigus gavo, nes pačiame vekselyje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovui buvo suteikta paskola.

14. Trečiasis asmuo notarė Ž. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą patenkinti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie pagrindiniai argumentai:

14.1. Atsakovas notarų biurui pateikė visus reikalingus dokumentus ir duomenis reikalingus vykdomojo įrašo atlikimui. Procedūriniai vykdomo įrašo išdavimo klausimai yra išnagrinėti civilinėje byloje Nr. 2-1898-956/2015 (Nr. 2A-680-278/2015).

14.2. Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, susijusias su vekselio originalo teisine reikšme vykdomojo įrašo atlikimui, tokiu būdu nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

14.3. Šalių ginčo dėl to, kad ieškovas 2013-08-03 pasirašė ir išdavė atsakovui vekselį, tokiu būdu patvirtindamas savo abstrakčią prievolę atsakovui, nėra. Teiginį, kad į bylą Nr. 2-1898-956/2015 atsakovas nepateikė ginčo vekselio originalo ir, kad tikėtina, jis yra sunaikintas, o be originalaus vekselio negalėjo būti išrašytas vykdomasis dokumentas, pirmą kartą ieškovas nurodė tiktai savo 2015-05-25 apeliaciniame skunde (civilinėje byloje Nr. 2-1898-956/2015), kurį pasirašė jo atstovė R. M., kuri iki minėto skundo surašymo dviem savaitėm anksčiau pati ir paėmė neteisėtai iš nurodytos bylos šio ginčo vekselio originalą. Aplinkybė, kad civilinėje byloje Nr. 2-1898-956/2015 buvo pateiktas teismui originalas, jau nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje Nr. 2A-680-278/2015, todėl šios aplinkybės nereikia iš naujo įrodinėti (CPK 182 str. 1, 2 d.).

15. Trečiasis asmuo draudimo kompanija AIG Europe Limited atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie pagrindiniai argumentai:

15.1. Teismas, pažeisdamas CPK įtvirtintas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, netinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktų įrodymų visetą, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovas, kreipdamasis į notarę dėl vykdomojo įrašo atlikimo, neturėjo vekselio originalo, dėl ko yra naikintinas vykdomasis įrašas. Šioje byloje buvo nustatytas neginčytinas faktas, kad ieškovas atsakovui buvo išdavęs galiojantį ir visus teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkantį vekselį, kuriuo atsakovas teisėtai disponavo. Byloje nėra nustatyta ir jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis patvirtinta, kad iki atsakovui kreipiantis į notarę dėl vykdomojo įrašo atlikimo, vekselis buvo sunaikintas ar kitaip atsakovo prarastas, dėl ko atsakovas negalėjo turėti jo originalo

15.2. Nepagrįstas teismo argumentas, kad atsakovas vekselio originalo nepateikė Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1898-956/2015. Vien tai, kad minėtą bylą nagrinėjusi teisėja ikiteisminio tyrimo metu nepatvirtino, jog teismui buvo pateiktas vekselio originalas, kadangi ji ,,...jo neapžiūrėjo taip, kad įsidėmėtų koks dokumento variantas pateiktas...“, niekaip negalėjo sudaryti pagrindo teismui šioje byloje konstatuoti, jog neva neabejotinai patvirtina, jog vekselio originalo byloje iš tiesų nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patiktina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl esminių faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo

17. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl vekselio ir jo pagrindu išduoto notaro vykdomojo įrašo nuginčijimo.

18. Vekselio kaip vertybinio popieriaus sąvokos pateiktos Civiliniame kodekse, Įsakomųjų ir privalomųjų vekselių įstatyme (toliau – ĮPVĮ). Vekselis yra piniginis vertybinis popierius, patvirtinantis vekselio davėjo įsipareigojimą be išlygų sumokėti tam tikrą pinigų sumą šiame dokumente nurodytam asmeniui (vekselio turėtojui), turinčiam teisę gauti vekselyje nurodytą pinigų sumą (CK 1.101 str. 1, 6 d., 1.105 str.). ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad vekselis yra vertybinis popierius, kuris išrašomas įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam. Paprastai vekselis išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2007).

19. Vekselio turėtojas, norėdamas įgyvendinti savo teisę pradėti priverstinį vykdymo procesą pagal jam išduotus vekselius, turi pateikti vekselį apmokėti (ĮPVĮ 40 str. 1 d.) ir pranešti apie jo neapmokėjimą (ĮPVĮ 47 str.). Pranešus visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas, vekselio turėtojo reikalavimai patenkinami ne ginčo tvarka (ĮPVĮ 81 str. 1 d.). Vekselio turėtojui pateikus rašytinį prašymą pinigams iš skolininko išieškoti, notarai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka padaro vykdomuosius įrašus notaro užprotestuotuose arba neprotestuotinuose vekseliuose (ĮPVĮ 81 str. 2 d.). Šią procedūrą reglamentuoja Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarka. Šios Tvarkos 3 punkte nustatyta, kad notaras daro vykdomuosius įrašus pagal vekselio ar čekio turėtojo ar jo įgalioto asmens arba atgręžtinio reikalavimo teisę turinčio asmens rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko. Kartu su prašymu pateikiamas vekselis (vekselio nuorašas) ar čekis, užprotestuoto vekselio ar čekio protestas, pakvitavimas, jeigu sumokėta vekselio ar čekio sumos dalis.

20. Notaro išduotas vykdomasis įrašas yra vykdomasis dokumentas, vykdytinas civilinio proceso tvarka (CPK 584 str. 2 d. 2 p., 587 str. 8 p., Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 43 str.), priskirtinas kitų institucijų ir pareigūnų priimamiems CPK nustatyta tvarka vykdytiniems sprendimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2012). Notaro vykdomojo įrašo pateikimu ir antstolio priėmimu jį vykdyti yra užbaigiama reikalavimo apmokėti vekselį patenkinimo ne ginčo tvarka procedūra, sudaromos prielaidos vykdymo procese išieškoti vekselyje (ir atitinkamai vykdomajame įraše) nurodytą sumą.

21. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas G. M. 2013 m. rugpjūčio 3 d. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo 2014 m. balandžio 24 d. sumokėti atsakovui M. R. 175 000 Lt (t. 1, b. l. 10). Ieškovas iki nustatyto termino vekselio neapmokėjo. Byloje ginčo dėl to, kad ieškovas pasirašė ir išdavė minėtą vekselį atsakovui, nėra. Atsakovas M. R. 2014 m. balandžio 30 d. kreipėsi į Panevėžio miesto 2-ojo notarų biuro notarę Ž. B. su prašymu išduoti vykdomąjį įrašą pagal minėtą vekselį, nes ieškovui pateiktas vekselis nebuvo apmokėtas (t. 1, b. l. 130). Atsakovo prašymu notarė išdavė vykdomąjį įrašą, kuriuo iš ieškovo išieškoma 175 000 Lt suma ir 525 Lt išlaidų už vykdomojo įrašo padarymą (t. 1, b. l. 9). Vykdomąjį įrašą atsakovas pateikė antstoliui vykdymti.

22. Nagrinėjamoje byloje ieškovas G. M. ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu 2013 m. rugpjūčio 3 d. G. M. pasirašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir panaikinti jo pagrindu išduotą Panevėžio 2-ojo notarų biuro notarės 2014 m. balandžio 30 d. vykdomąjį įrašą. Ieškinį ieškovas grindė CK 1.81 straipsnio nuostata (viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujančio sandorio negaliojimas), CK 1.90 straipsnio nuostata (dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu), CK 1.91 straipsnio nuostata (dėl apgaulės sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu), CK 6.870-6.871 straipsnių ir CK 6.875 straipsnio nuostatomis (kaip nesant sudarytos paskolos sutarties, nes nėra raštiško susitarimo dėl paskolos suteikimo ir realiai pinigai nebuvo perduoti).

23. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu civilinės bylos dalį dėl 2013 m. rugpjūčio 3 d. paprastojo neprotestuotino vekselio pripažinimo negaliojančiu nutraukė bei panaikino Panevėžio 2-ojo notarų biuro notarės Ž. B. 2014 m. balandžio 30 d. vykdomąjį įrašą, kaip išduotą įstatymo nustatyta tvarka nepatvirtintos 2013 m. rugpjūčio 3 d. paprastojo neprotestuotino vekselio kopijos pagrindu. Skundžiamame sprendime teismas nustatęs, kad atsakovas M. R. neturi ginčijamo vekselio originalo, jo nepateikė nei Panevėžio miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-1898-956/2015, nei notarei Ž. B., konstatavo, kad atsakovas M. R. ĮPVĮ prasme negali būti pripažintas vekselio turėtoju, todėl nesant ginčo objekto nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu vekselio ieškovo nurodytais pagrindais, nes tai šalims nesukurs jokių teisinių pasekmių. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

24. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).

25. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Faktą galima pripažinti įrodytu, t. y. pakankamai patikimai nustatytu, jeigu iš byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertina teismas, susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas privalo ne tik tirti ir vertinti kiekvieną byloje priimtą įrodymą, jo prigimtį, pobūdį, taip pat turinį sudarančius duomenis, bet ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86-415/2017).

26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kai nėra dokumento originalo, o tik kopija, teismas sprendžia, ar kopiją pripažinti įrodymu, ir vertina jos įrodomąją reikšmę nustatydamas bylos faktines aplinkybes. Kai dokumento originalas neišlikęs, jo kopija teismo gali būti pripažįstama įrodymu, atsižvelgiant į tai, kaip šioje kopijoje esantys duomenys dera ir ar neprieštarauja kitoms bylos aplinkybėms bei kitiems įrodymų duomenims, ar kiti bylos įrodymai nepaneigia kopijoje išdėstytų duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2013; 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2016; 2017 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86-415/2017). Dokumento kopijos įrodomosios reikšmės nustatymas priskirtas teismo vidiniam įsitikinimui (CPK 185 str. 1 d., 202 str.); jis įgyvendinamas teismui įvertinus, ar, be kopijos, yra kitų dokumento sudarymą ir turinį patvirtinančių pakankamų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247-916/2018).

27. Nagrinėjamoje byloje ginčijamo vekselio originalas nėra pateiktas, tačiau įvertinus bylos duomenis, negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad nei Panevėžio miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-1898-956/2015, nei notarei Ž. B. nebuvo pateiktas 2013 m. rugpjūčio 3 d. vekselio originalas.

28. Nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 6 d. nutartimi įpareigojo atsakovą M. R. kartu su atsiliepimu į ieškinį teismui pateikti 2013 m. rugpjūčio 3 d. paprastojo vekselio originalą (civilinė byla Nr. 2-1898-956/2015, b. l. 33). Atsakovas M. R. 2015 m. vasario 26 d. teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį, bei atsiliepime nurodė pateikiamus priedus, tarp jų ir paprastojo neprotestuotino vekselio originalą (tik teismui) (civilinė byla Nr. 2-1898-956/2015, b. l. 46-49). Panevėžio apylinkės teismo teisėja S. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad M. R. teismui pateiktas dokumentas jokių įtarimų nesukėlė, buvo padaryta pateikto paprastojo vekselio originalo kopija, kurią patvirtino, ir originalą pridėjo prie bylos į voką (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 06-2-00318-15, b. l. 115).

29. Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad kartu su M. R. atsiliepimu vekselio originalas pateiktas teismui nebuvo, grindė argumentu, kad nėra jokio voko įsiūto į bylą, kuriame buvo vekselio originalas ir kuris būtų įtrauktas į bylos apyrašą. Teisėjų kolegijos nuomone, šis argumentas prieštarauja paties pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nustatytai aplinkybei, kad civilinės bylos Nr. 2-1898-956/2015 informaciniame lape pažymėta, jog vekselio originalas 2015 m. gegužės 11 d. buvo išduotas R. M.. Taip pat teismo nurodytas argumentas, kad Panevėžio apylinkės teismo teisėja S. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad negali pasakyti ar byloje pateiktas vekselis buvo originalas, nes jo neapžiūrėjo taip, kad įsidėmėtų koks dokumento variantas pateiktas, nesudaro pagrindo išvadai, kad tai neabejotinai patvirtina, jog vekselio originalo byloje pateikta nebuvo.

30. Panevėžio miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1898-956/2015 ieškovo G. M. pareikšto ieškinio faktinį pagrindą sudarė aplinkybės, susijusios su ĮPVĮ numatytos vekselio pateikimo apmokėti tvarkos nesilaikymu. Nurodytoje byloje ieškovas vekselio, kaip vertybinio popieriaus, teisėtumo neginčijo, klausimo dėl vekselio originalo nekėlė iki to momento, kuomet atsakovo M. R. byloje pateiktas vekselis, po Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1898-956/2015 priėmimo, 2015 m. gegužės 11 d. buvo išduotas ieškovo atstovei R. M.. Argumentą, kad į civilinę bylą Nr. 2-1898-956/2015 atsakovas nepateikė ginčo vekselio originalo ir, kad tikėtina, jis yra sunaikintas, o be originalaus vekselio negalėjo būti išrašytas vykdomasis dokumentas, pirmą kartą ieškovas G. M. nurodė tiktai 2015 m. gegužės 25 d. apeliaciniame skunde (civilinėje byloje Nr. 2-1898-956/2015, b. l. 83-84), kurį pasirašė jo atstovė R. M., ir kuriai 2015 m. gegužės 11 d., t. y. prieš dvi savaites iki šio skundo surašymo, iš nurodytos bylos pasirašytinai buvo išduotas atsakovo M. R. byloje pateiktas 2013 m. rugpjūčio 3 d. vekselis.

31. Įsiteisėjusioje Panevėžio apygardos teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-680-278/2015, buvo įvertinti G. M. apeliacinio skundo argumentai dėl ginčijamo vekselio originalo nepateikimo ir galimo jo sunaikinimo. Minėtoje nutartyje Panevėžio apygardos teismas nurodė: ,,2015 m. vasario 6 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovą M. R. pateikti 2013-08-03 paprastojo vekselio originalą. Atsiliepime į ieškinį nurodoma, jog vekselio originalas teikiamas teismui. Be to, iš bylos informacinio pranešimo matyti, kad 2015-05-11 paprastojo vekselio originalą iš teismo yra gavusi ieškovo atstovė R. M., todėl kritiškai vertintinas G. M. teiginys, jog paprastasis vekselis nebuvo pateiktas teismui“.

32. Civilinėje byloje Nr. 2-1898-956/2015 2015 m. lapkričio 11 d. buvo pateiktas R. M. prašymas priimti per klaidą 2015 m. gegužės 11 d. jai išduotą paprastojo vekselio originalą, prie prašymo pridėtas vekselio originalas ir įgaliojimo kopija. Teismui kilus abejonių dėl R. M. pateikto vekselio tikrumo, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 06-2-00318-15 esančioje Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų biuro specialisto išvadoje Nr. 50-(978)-IS1-998 buvo nustatyta, kad tyrimui pateiktas paprastasis vekselis, sudarytas 2013 m. rugpjūčio 3 d. ir jame esantys rankraštiniai įrašai yra atlikti elektrografiniu spaudos būdu – spalvotu lazeriniu spausdintuvu arba spalvotu kopijavimo aparatu (ikiteisminio tyrimo byla, b. l. 68-70). Nors minėtame ikiteisminiame tyrime nebuvo nustatyta R. M. kaltė dėl BK 300 straipsnio 1 dalies įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo ir Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūra 2016 m. gegužės 23 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą nutraukė, tačiau dėl to negalima daryti išvados, kad R. M. grąžino teismui būtent tą dokumentą, kuris jai buvo teismo išduotas.

33. Byloje esančių duomenų pagrindu taip pat negalima daryti išvados, kad atsakovas M. R. 2014 m. balandžio 30 d. kreipdamasis į notarę dėl vykdomojo įrašo atlikimo, nepateikė 2013 m. rugpjūčio 3 d. vekselio originalo. Byloje nėra duomenų, kad iki atsakovui kreipiantis į notarę dėl vykdomojo įrašo atlikimo, vekselis buvo sunaikintas ar kitaip atsakovo prarastas, dėl ko atsakovas negalėjo turėti jo originalo. Ieškovo nurodyto argumento, kad ginčo vekselis 2013 m. spalio mėnesį jo akivaizdoje buvo suplėšytas ir tai pačiai sumai buvo išrašytas naujas vekselis, nes ginčo vekselyje buvo neteisingai nurodytas ieškovo gyvenamosios vietos adresas, nepatvirtina jokie bylos įrodymai. Be to, sutiktina su apelianto argumentu, kad tokiu atveju atsakovas notarei būtų pateikęs kitą, t. y. ieškovo 2013 m. spalio mėnesį išrašytą vekselį, o ne ginčo vekselį, kuris buvo atsakovui išrašytas 2013 m. rugpjūčio 3 d.

34. Byloje pateiktame atsakovo M. R. 2014 m. balandžio 30 d. prašyme notarei išduoti vykdomąjį įrašą pažymėta, kad pateikiami priedai: vekselio nuorašas, raginimas skolininkui atsiskaityti (t. 1, b. l. 130 ). Apeliantas skunde nurodo, kad su minėtu prašymu notarei pateikė 2013 m. rugpjūčio 3 d. vekselio originalą, o prašyme išvardinti visi priedai, kurie po vykdomojo įrašo atlikimo nebuvo grąžinti atsakovui, o liko notarės kontoroje. Trečiasis asmuo notarė Ž. B. atsiliepime į ieškinį bei byloje esančiame 2016 m. liepos 14 d. rašte patvirtino, kad M. R. notarei pateikė neprotestuotino vekselio originalą ir šis dokumentas buvo grąžintas M. R., o paties vekselio kopija buvo patvirtinta supaprastinta forma ir pridėta prie prašymo atlikti vykdomąjį įrašą (t. 1, b. l. 105-108, 141). Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad civilinėje byloje Nr. 2-1898-956/2015 atsiliepime notarė nurodė, jog atsakovas M. R. 2014-04-30 su prašymu pateikė vekselio nuorašą. Tačiau aplinkybę, kad prie prašymo priedu nurodyta vekselio kopija buvo ta vienintelė kopija, kurią notarė supaprastinta tvarka pasidarė sau iš atsakovo pateikto vekselio originalo, o vekselio originalas buvo grąžintas atsakovui, patvirtino tiek notarė nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (pirmosios instancijos teismo posėdžio 2016-09-30 garso įrašo laikas 04:50-05:15; 23:20-23:35; 27:00-28:20), tiek apeliantas apeliaciniame skunde.

35. Nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė yra ir tai, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovas G. M. 2013 m. rugpjūčio 3 d. realiai išdavė atsakovui M. R. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kurio pagrindu 2014 m. balandžio 30 d. notarės buvo išduotas vykdomasis įrašas. Ieškovas neginčija fakto, kad jis 2013 m. rugpjūčio 3 d. pasirašė ir išdavė atsakovui būtent tokį vekselį, kurio kopija yra pateikta nagrinėjamoje byloje. Tokiu būdu ieškovas patvirtino savo abstrakčią prievolę atsakovui. Ieškovas per visą laikotarpį nuo vekselio išrašymo iki išieškojimo pagal vekselio vykdomąjį įrašą pradėjimo, vekselio neginčijo, nors kaip pats nurodė, iš karto po jo išdavimo suprato, koks tai dokumentas ir kokią teisinę galią jis turi. Aplinkybę, kad atsakovas turėjo ieškovo 2013 m. rugpjūčio 3 d. išduotą vekselį ir ieškovui tai buvo žinoma, patvirtina ir aplinkybė, kad G. M. ir R. M. likus vienai dienai iki termino apmokėti vekselį pabaigos, t. y. 2014 m. balandžio 23 d. sudarė dovanojimo sutartį, kurios pagrindu jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą perleido savo dukrai ir sūnui.

36. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos įrodymus dėl to padarė nepagrįstas išvadas, dėl ko nepagrįstai bylos dalį dėl 2013 m. rugpjūčio 3 d. paprastojo neprotestuotino vekselio pripažinimo negaliojančiu nutraukė bei panaikino Panevėžio 2-ojo notarų biuro notarės Ž. B. 2014 m. balandžio 30 d. vykdomąjį įrašą. Be to, pirmosios instancijos teismas nutraukdamas civilinės bylos dalį dėl 2013 m. rugpjūčio 3 d. paprastojo neprotestuotino vekselio pripažinimo negaliojančiu CPK 293 straipsnio 1 dalies pagrindu netrinkamai taikė šią civilinio proceso teisės normą.

Dėl bylos esmės neatskleidimo

37. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovas G. M. prašymą pripažinti negaliojančiu 2013 m. rugpjūčio 3 d. G. M. pasirašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir jo pagrindu išduotą Panevėžio 2-ojo notarų biuro notarės 2014 m. balandžio 30 d. vykdomąjį įrašą, grindė CK 1.81, 1.90, 1.91, 6.870-6.871, 6.875 straipsnių nuostatomis. Ieškinyje kaip faktinis pagrindas buvo nurodomos ir įrodinėjamos faktinės aplinkybės, susijusios su ginčijamo vekselio pasirašymu ir išdavimu, taip pat su tikslu, kurio siekė šalys tarpusavio teisinius santykius įformindamos ginčijamu vekseliu.

38. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavęs, kad ginčijamo vekselio originalo atsakovas M. R. nei Panevėžio miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-1898-956/2015, nei 2014 m. balandžio 30 d. kreipdamasis į Panevėžio miesto 2-ojo notarų biuro notarę Ž. B. su prašymu išduoti vykdomąjį įrašą nepateikė, šios klaidingos išvados pagrindu priėmė skundžiamą sprendimą, kuriame iš esmės nepasisakė dėl ieškovo ieškinyje nurodytų reiškiamų reikalavimų pagrindo, todėl savo išvadų dėl ginčo dalyko iš esmės nepadarė. Tai leidžia konstatuoti reikšmingų faktinių bei teisinių aplinkybių nenustatymą pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, jog ieškinio reikalavimų pagrįstumas turėtų būti nagrinėjamas iš esmės visiškai naujais aspektais, kurie pirmosios instancijos teisme visiškai nebuvo tirti.

39. Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

40. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016).

41. Apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 301 str. 1 d.). Šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes, ir išspręsti ginčą iš esmės, o CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau, įvertinus ginčo esmę bei reikšmę ir tai, kad dėl tirtinų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio byla turi būti nagrinėjama visa apimtimi naujais aspektais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, neatskleidė bylos esmės ir tai yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos nutartį panaikint ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Rasa GudžiūnienėKonstantinas GurinasAldona Tilindienė