- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-06
- Bylos Nr.
- 2A-680-278/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-08330-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Valiulienė (pran.), Birutė Jonaitienė, Ramunė Čeknienė
- Ieškovas
- G. M.
- Atsakovas
- M. R., Panevėžio miesto 2-ojo notarų biuro
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-680-278/2015
Teisėja Sigita Kulbienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-08330-2014-4
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. spalio 6 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1898-956/2015 pagal ieškovo G. M. ieškinį atsakovams M. R., Panevėžio miesto 2-ojo notarų biuro notarei Ž. B. dėl prašymo išduoti vykdomąjį įrašą ir vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas G. M. prašė teismą pripažinti negaliojančiais ir niekiniais 2014-04-30 atsakovo M. R. prašymą išduoti vykdomąjį įrašą ir 2014-04-30 notarės vykdomąjį įrašą dėl 175 000 Lt išieškojimo. Nurodė, kad 2013-08-03 pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo 2014-04-24 atsakovui sumokėti 175 000 Lt, vekselyje nurodytu adresu, (duomenys neskelbtini). Teigė, jog 2014-04-24 atsakovas apmokėti vekselio jam nepateikė, nors notarei nurodė priešingai. Nurodė, kad notarė turėjo pareikalauti iš atsakovo įrodymų, patvirtinančių vekselio davėjui realiai gavus pranešimą apie vekselio neapmokėjimą.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė, kad vekselyje nurodyta mokėjimo vieta yra atsakovo gyvenamoji vieta bei darė išvadą, jog atsakovui pareikalavus apmokėti vekselį, jis turėjo būti ieškovui pateiktas ir apmokėtas atsakovo gyvenamojoje vietoje. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas nepaneigė atsakovo nurodytų aplinkybių, jog iš jo buvo pareikalauta apmokėti vekselį žodžiu, taip pat į tai, jog vekselyje nurodyta jo apmokėjimo vieta yra atsakovo gyvenamoji vieta, sprendė, kad ieškovui vekselis buvo pateiktas apmokėti. Nenustatė duomenų, kad ieškovas būtų atvykęs pas atsakovą ir reikalavęs pateikti jam vekselį apmokėti, o pastarasis nebuvo pateiktas. Darė išvadą, jog atsakovas tinkamai įvykdė Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau -ĮPVĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą. Atsakovo 2014-04-25 raginimą vertino kaip priminimą ieškovui apie vekselį ir G. M. pareigą jį apmokėti. Konstatavo, jog ieškovas nepaneigė 2014-04-25 gavęs raginimą, o ieškovo atstovės paaiškinimus vertino prieštaringais. Nurodė, kad nesant duomenų apie atsakovo M. R. pranešimą ieškovui dėl vekselio neapmokėjimo laiku, nėra pagrindo spręsti, jog dėl procedūros nesilaikymo atsakovas prarado teisę išieškoti vekselyje nurodytą sumą priverstine tvarka, nes atsakovas atsako tik už žalą apdarytą dėl savo kaltės. Nustatė, jog atsakovas, 2014-04-30 teikdamas notarei prašymą atlikti vykdomąjį įrašą, kartu pateikė neapmokėto vekselio bei rašto, kuriuo buvo reikalaujama ieškovo apmokėti vekselį, kopijas, todėl notarė, gavusi prašymą ir nustačiusi, jog nėra visų įrodymų jam tenkinti, turėjo nustatyti ne ilgesnį kaip dešimties kalendorinių dienų terminą įrodymams pateikti. Duomenų apie notarės nustatytą terminą trūkumams ištaisyti ir atsakovo minėtų trūkumų ištaisymą nenustatė. Teismas darė išvadą, kad atsakovo M. R. įpareigojimas iš naujo atlikti ĮPVĮ 47 straipsnyje nustatytą procedūrą būtų tik formalus, neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų, nepagrįstai suvaržytų atsakovo teises gauti savo reikalavimo patenkinimą ne ginčo tvarka. Konstatavo, jog nustatytas formalus pranešimo apie vekselio neapmokėjimą tvarkos pažeidimas nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtus notaro veiksmus, išduodant ginčo vykdomąjį įrašą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas G. M. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai. Teigia, kad teismas netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus, padarė procesinius pažeidimus, dėl ko neteisingai išnagrinėjo bylą. Nurodo, kad atsakovas M. R. nebuvo atvykęs į jo namus, prašydamas apmokėti vekselį. Teigia, jog balandžio 24 ir 25 dienomis su atsakovu buvo tartasi nerealizuoti vekselio, o surašyti naują. Nurodo, kad atsakovo neatvykimo pas jį faktą patvirtina ir sutuoktinė R. M.. Teigia, jog vekselis turėjo būti pateiktas vykdyti atsakovo gyvenamojoje vietoje, todėl paties M. R. atvykimas į jo namus, nereiškia vekselio pateikimo apmokėti. Tvirtina, jog kartu su ieškiniu buvo pateiktas garso įrašas, kuris patvirtina, kad pas atsakovą buvo tartasi dėl naujo vekselio surašymo, tačiau teismas nepagrįstai atsisakė įrašą priimti. Nurodo, kad pareiga įrodyti buvus įteiktam pranešimui apie pareigą apmokėti vekselį tenka atsakovui. Pažymi, jog byloje nėra vekselio originalo, todėl mano jam esant sunaikintam. Teigia, kad ieškiniu reikalavo patikrinti procedūrinių reikalavimų laikymąsi notarei išduodant vykdomąjį įrašą, o teismas, nepagrįstai nurodydamas, jog procedūrų nesilaikymas negali panaikinti prievolės atsiskaityti pagal vekselį, nesilaikė formuojamos teismų praktikos.
Atsiliepimas
Atsakovas M. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, kad vekselio nepateikimo paskutinę apmokėjimui dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas bei tai, jog negautas pranešimas, kad vekselis neapmokėtas, patikimais įrodymais privalo įrodyti ieškovas. Teigia, jog 2014-04-25 pranešimas dėl vekselio apmokėjimo ieškovui buvo pateiktas laikantis terminų ir formos reikalavimų, o vekselio originalas, įpareigojus jį teismui nutartimi, buvo pateiktas teismui su atsiliepimu į ieškinį. Nurodo, kad byloje nebuvo ginčo, jog pasibaigus vekselyje nurodytam mokėjimo terminui, vekselio turėtojui nebuvo sumokėta, todėl, prašydamas notaro išduoti vykdomąjį įrašą, turėjo reikalavimo teisę į įsipareigojusį pagal vekselį ieškovą. Teigia, kad jis vekselį įgijo tiesiogiai iš ieškovo, pasirašiusio vekselį (indosantų, laiduotojų nėra), todėl vekselio neapmokėjimo faktas ieškovui buvo žinomas ir iš esmės pranešimas apie vekselio neapmokėjimą įgyja formalų pobūdį, kas negali būti vertintina kaip esminė aplinkybė. Nurodo, jog vekselio išdavimo faktiniai pagrindai, ginčijant reikalavimą apmokėti vekselį ieškinyje nurodytais pagrindais, nėra svarbūs, nes ieškovo reikalavimai grindžiami formalių reikalavimų, realizuojant vekseliu suteiktą teisę reikalauti apmokėti vekselį, nesilaikymu.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Panevėžio miesto 2-ojo notarų biuro notarė Ž. B. prašo skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovas pateikė visus dokumentus ir duomenis, reikalingus vykdomojo įrašo atlikimui.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Byloje nustatyta, kad G. M. 2013-08-03 išdavė paprastąjį vekselį 175 000 Lt sumai M. R. naudai, įsipareigodamas vekselyje nurodytą sumą sumokėti 2014-04-24, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 12). 2014-04-30 M. R. pateikė prašymą notarei Ž. B. išduoti vykdomąjį įrašą, tikslu išieškoti iš vekselio davėjo G. M. nesumokėtą vekselio sumą – 175 000 Lt ir 2014-04-30 M. R. prašymas buvo patenkintas (b. l. 13-14). Ieškovas G. M. teigia, jog atsakovas M. R. jam nepateikė vekselio apmokėti per nustatytą terminą, kreipdamasis į notarą pateikė neteisingus duomenis ir tuo pagrindu vekselis neteko vertybinio popieriaus galios ir negalėjo būti realizuotas padarant notarinį įrašą bei suteikiant vykdomojo dokumento galią.
Pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Byloje nustatyta, kad 2013-08-03 išduoto paprastojo vekselio apmokėjimo data buvo 2014-04-24, o sutarta mokėjimo vieta – atsakovo gyvenamoji vieta. Esant minėtiems duomenims darytina išvada, jog atsakovas M. R. turėjo pateikti vekselį G. M. 2014-04-24 arba iki 2014-04-28, apmokant vekselį nurodytoje vietoje. Byloje nepaneigta, jog apeliantui G. M. buvo žinoma vekselio mokėjimo data bei apmokėjimo vieta, tačiau įrodymų, jog vekselio apmokėjimo dieną ar sekančias dienas iki 2014-04-28 jis lankėsi pas atsakovą ir sumokėjo 2013-08-03 paprastame vekselyje nurodytą 175 000 Lt sumą, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikta (CPK 178 str., ĮPVĮ 40 str. 1 d.). Apeliantas nepaneigė, kad atsakovas žodžiu pareikalavo apmokėti vekselį, o balandžio 24, 25 dienomis pas atsakovą namuose tarėsi dėl naujo vekselio surašymo ir savo teiginius grindžia garso įrašu, kurį prašo priimti kaip naują įrodymą, kurį pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. G. M. teigia, jog šiuo įrodymu siekia pagrįsti savo teiginius dėl naujo vekselio surašymo, senąjį sunaikinant. Išklausius pirmosios instancijos teismo 2015-04-07 posėdžio garso įrašą, iš kurio matyti, jog teismas atsisakė priimti ieškovo garso įrašą, teisėjų kolegija sutinka, jog garso įrašą priimti atsisakyta pagrįstai, nes teismui nebuvo pateikta garso įrašo išklotinė, nenurodoma kada įrašas padarytas. Garso įrašo išklotinė nepateikta ir apeliacinės instancijos teismui, todėl priimti šį įrodymą nėra pagrindo. Be to, apeliantas nepateikė jokių įrodymų, jog šalių ketinimas sudaryti naują paprastąjį vekselį buvo įgyvendintas (CPK 178 str.).
Kadangi G. M. teismui nepateikė įrodymų, jog 2014-04-24 buvo nuvykęs pas atsakovą apmokėti paprastąjį vekselį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino atsakovo 2014-04-25 raginimą, kaip priminimą apie neapmokėtą vekselį. Ginčydamas minėto raginimo įteikimo/gavimo faktą, apeliantas tvirtina atsakovą privalėjus įrodyti 2014-04-25 raginimo įteikimo jam faktą. ĮPVĮ 40 straipsnis reglamentuoja vekselio turėtojo pareigą nustatytu laiku pateikti vekselį apmokėti ir tai įrodyti, tačiau šios pareigos nesieja su vekselio davėjo reikalavimo apmokėti vekselį įteikimo patvirtinimu. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Nagrinėjamu atveju apeliantui tenka pareiga įrodyti, kad nėra gavęs 2014-04-25 raginimo. G. M. tokių įrodymų nepateikė, o iš atsakovo pateikto AB „Lietuvos paštas“ 2015-06-15 rašto matyti, jog M. R. ieškovui siųsta korespondencinė siunta 2014-04-26 buvo įteikta G. M. asmeniškai, kas leidžia kritiškai vertinti ieškovo G. M. ir jo atstovės teiginius negavus 2014-04-25 raginimo (b. l. 96, CPK 178 str.).
ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojo pareiga pateikti vekselį apmokėti, o įstatymo 47 straipsnyje įtvirtinta antra privalomoji procedūra – vekselio turėtojo pareiga pranešti apie vekselio neapmokėjimą, kuri atsiranda įvykdžius ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalies reikalavimus. ĮPVĮ 47 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai apie neapmokėtą vekselį buvo pranešta vekselį pasirašiusiam asmeniui, per tokį pat laiką apie tai turi būti pranešta ir asmenims, kurie už jį laidavo. Vienas iš šių procedūrų atlikimo tikslų – apriboti tikimybę, kad vekselio turėtojui pagal tą patį vekselį bus sumokėta daugiau nei vieną kartą. Pagal ĮPVĮ 81 straipsnio nuostatas, kai atsiranda reikalavimo teisė pagal neprotestuotiną vekselį, vekselio turėtojas, pranešęs visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims nustatytu terminu, kad vekselis neapmokėtas, pateikia notarui rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko ir notaras Vyriausybės patvirtinta tvarka atlieka vykdomąjį įrašą. Notarų vykdomųjų įrašų atlikimą reglamentuoja Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 988 patvirtinta Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarka (toliau – Tvarka). Šios Tvarkos 3 punkte nustatyta, kad notaras daro vykdomuosius įrašus pagal vekselio turėtojo rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko. Kartu su prašymu pateikiamas vekselis (vekselio nuorašas), o prašyme turi būti nurodyta, ar vekselis, kuriam neprivalomas protestas, nustatytu laiku pateiktas vekselio davėjui ir iš jo pareikalauta apmokėti vekselį, ar pranešta visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neapmokėtas (Tvarkos 4.7 p., 4.8 p.). Notaras, priėmęs prašymą, pareikalauja, kad vekselio turėtojas pateiktų įrodymus, ar pranešta visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neapmokėtas, ir nurodo, kuriam laikui notarinis veiksmas atidedamas (ne ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų; Tvarkos 8 punktas). Kreipdamasis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, vekselio turėtojas turi ne tik pateikti vekselį, bet ir nurodyti ar jis įvykdė ĮPVĮ 36 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą pateikti vekselį apmokėti, tačiau nereikalaujama, jog jis kartu pateiktų tokios pareigos įvykdymą pagrindžiančius įrodymus (ĮPVĮ 47 str.; pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-07-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-278/2011; 2014-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2014 ir kt.). Analizuojant minėto įstatymo straipsnio turinį, pranešimas apie neapmokėtą vekselį yra svarbus ir būtinas esant daugiau asmenų nei vekselio davėjas (pvz., indosantui, laiduotojui). Asmeniui, kuriam buvo pareikštas reikalavimas apmokėti vekselį, minėto veiksmo neatlikus, kiti asmenys turi apie tai žinoti, kaip solidariai atsakantys vekselio turėtojui. Byloje nepaneigta, kad atsakovas nepranešė apeliantui apie neapmokėtą 2013-08-03 vekselį pagal ĮPVĮ 47 straipsnio 1 dalį, todėl notarė, gavusi prašymą dėl vykdomojo įrašo išdavimo ir nustačiusi, jog nėra visų įrodymų jam tenkinti, turėjo nustatyti ne ilgesnį kaip dešimties kalendorinių dienų terminą įrodymams pateikti (Tvarkos 8 punktas). Nagrinėjamu atveju pagal vekselį teisiniai santykiai sieja tik apeliantą G. M. ir atsakovą M. R., todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog priverstinio vykdymo proceso pagal išduotą vekselį pažeidimas laikytinas formaliu ir, nesant ginčo dėl vekselio teisėtumo, pakartotinis pranešimo apie neapmokėtą vekselį siuntimas neatitiktų bendrųjų teisės principų, atsakovo teisėtų lūkesčių patenkinti savo reikalavimą ne ginčo tvarka (CK 1.5 str.; pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2014).
Teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovas yra įvykdęs ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą, o pagrindų, kuriems esant apelianto pareiga apmokėti vekselį yra išnykusi, byloje nenustatyta ir apeliantas tokių aplinkybių neįrodinėjo, todėl konstatuoti, jog atsakovui nepagrįstai išduotas vykdomasis įrašas, nėra pagrindo (ĮPVĮ 55 str.).
Apeliantas nurodo, jog teismui nebuvo pateiktas paprastasis vekselis ir jis galimai yra sunaikintas. Iš bylos duomenų matyti, kad 2015-02-06 nutartimi pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovą M. R. pateikti 2013-08-03 paprastojo vekselio originalą (b. l. 33). Atsiliepime į ieškinį nurodoma, jog vekselio originalas teikiamas teismui (b. l. 33, 46-48). Be to, iš bylos informacinio pranešimo matyti, kad 2015-05-11 paprastojo vekselio originalą iš teismo yra gavusi ieškovo atstovė R. M., todėl kritiškai vertintinas G. M. teiginys, jog paprastasis vekselis nebuvo pateiktas teismui (b. l. 1).
Dėl paminėtų motyvų naikinti ar keisti pagrįstą sprendimą nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atsakovas M. R. yra sumokėjęs 300 €, todėl atmetus apeliacinį skundą šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo G. M. (b. l. 97, CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš G. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 300 € (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų M. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.