- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-04
- Bylos Nr.
- 2A-891-407/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00054-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Vigintas Višinskis, Vytautas Zelianka
- Ieškovas
- G. M.
- Atsakovas
- M. R.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vytauto Zeliankos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. vasario 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-217-280/2020 pagal ieškovo G. M. ieškinį atsakovui M. R. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ir vykdomojo įrašo panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje – R. M., atsakovo pusėje – L. R., notarė Žydrūnė Barovskienė ir draudimo bendrovė AIG Europe Limited (Finland Branch).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas G. M. 2016 m. vasario 25 d. kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančiu 2013 m. rugpjūčio 3 d. jo pasirašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo jis besąlygiškai įsipareigojo sumokėti atsakovui M. R. 175 000 Lt (50 683 Eur) iki 2014 m. balandžio 24 d., ir panaikinti šio vekselio pagrindu išduotą Panevėžio 2-ojo notarų biuro notarės 2014 m. balandžio 30 d. vykdomąjį įrašą bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad įkalbėtas atsakovo, jis 2013 m. vasario 21 d. nupirko 50 proc. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Jėgainė 1“ akcijų ir sutiko būti šios bendrovės direktoriumi. Bendrovė vertėsi medienos prekyba, o jis jau kelis metus dirbo Švedijoje su mediena. Vekselį pasirašė atsakovui paaiškinus, kad vekseliu siekia tik apsaugoti bendrovės turtą, kad tai kaip garantinis raštas ir jeigu turtas nebus iššvaistytas, vekselį grąžins. Bendrovės turtas buvo įvairi mediena, kurios vertė kartu su abiejų akcininkų investuotomis lėšomis ir sudarė apie 175 000 Lt. Bendrovės turtą jis išsaugojo, bet atsakovas vekselio negrąžino. Ieškovo teigimu, atsakovas jį apgavo, nes jau pasirašant vekselį atsakovas žinojo, kad pateiks vekselį vykdyti ir reikalaus iš ieškovo pinigų kaip paskolos grąžinimo. Vekselis išduotas be teisinio pagrindo, nes ieškovas dėl paskolos su atsakovu nesitarė ir pinigų iš atsakovo negavo. Ieškovas nieko nežinojo apie vekselius ir manė, kad panaudoti šį raštą galima tik su jo sutikimu.
Atsiliepimas
3. Atsakovas prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad ieškovas prašė jo paskolinti pinigų namo remontui. Ieškovui išrašius vekselį, atsakovas perdavė jam 175 000 Lt. Dėl palūkanų už paskolą nesitarė iš draugiškumo. Tarp bendrovės turto išsaugojimo ir paskolos nėra ryšio, nes ieškovas, būdamas vadovu, ir taip buvo atsakingas už bendrovės turto išsaugojimą. Be to, ieškovas bendrovės turto neišsaugojo, nes UAB „Jėgainė 1“ yra iškelta bankroto byla.
Žemesnės instancijos teismas
4. Panevėžio apygardos teismas 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: panaikino Panevėžio 2-ojo notarų biuro notarės Žydrūnės Barovskienės 2014 m. balandžio 30 d. vykdomąjį įrašą, išduotą įstatymo nustatyta tvarka nepatvirtinto 2013 m. rugpjūčio 3 d. paprastojo neprotestuotino vekselio kopijos pagrindu; civilinės bylos dalį dėl 2013 m. rugpjūčio 3 d. paprastojo neprotestuotino vekselio pripažinimo negaliojančiu nutraukė. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. spalio 3 d. nutartimi panaikino Panevėžio apygardos teismo 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo nustatęs, jog notarė Ž. Barovskienė nepagrįstai nebuvo įtraukta dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, nors teismo sprendimas galėjo turėti įtakos jos materialiosioms teisėms arba pareigoms.
5. Iš naujo išnagrinėjęs bylą Panevėžio apygardos teismas 2018 m. balandžio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: civilinės bylos dalį dėl 2013 m. rugpjūčio 3 d. paprastojo neprotestuotino vekselio pripažinimo negaliojančiu nutraukė; panaikino Panevėžio 2-ojo notarų biuro notarės Žydrūnės Barovskienės 2014 m. balandžio 30 d. išduotą vykdomąjį įrašą, kaip išduotą įstatymo nustatyta tvarka nepatvirtinto 2013 m. rugpjūčio 3 d. paprastojo neprotestuotino vekselio kopijos pagrindu. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ginčijamo vekselio originalo atsakovas M. R. nei Panevėžio miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-1898-956/2015, nei 2014 m. balandžio 30 d. kreipdamasis į Panevėžio miesto 2-ojo notarų biuro notarę Ž. Barovskienę su prašymu išduoti vykdomąjį įrašą nepateikė, šios klaidingos išvados pagrindu priėmė sprendimą, kuriame iš esmės nepasisakė dėl ieškovo ieškinyje nurodytų reiškiamų reikalavimų pagrindo, todėl savo išvadų dėl ginčo dalyko iš esmės nepadarė.
6. Trečiąjį kartą bylą išnagrinėjęs bylą Panevėžio apygardos teismas 2019 m. birželio 4 d. sprendimu, konstatavęs, kad vekselį ieškovas pasirašė dėl suklydimo, kuris yra esminis, ieškinį patenkino. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. spalio 3 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 4 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, konstatuodamas, kad nebuvo atskleista bylos esmė, tinkamai neišsiaiškintos faktinės ginčo aplinkybės ir pirmiausia, ar ieškovo reikalavimas atitinka ieškinio pagrindą, ar reikalavimas neturėjo būti patikslintas ir dėl to tinkamai nustatyta įrodinėjimo našta. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovas, nors ir įrodinėja, jog vekselį išdavė siekdamas užtikrinti pagrindinės prievolės įvykdymą, o ne kaip skolos dokumentą, reikalauja vekselį ir vykdomąjį įrašą panaikinti dėl suklydimo, apgaulės. Asmenys, išdavę vekselius kaip prievolės užtikrinimo priemones, paprastai reikalauja pripažinti pasibaigusia pagrindinę prievolę, kurios užtikrinimui išduotas vekselis ir įrodinėja pagrindinės prievolės įvykdymą bei vekselio santykį su pagrindine prievole.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Panevėžio apygardos teismas, iš naujo išnagrinėjęs bylą, 2020 m. vasario 28 d. sprendimu ieškinį atmetė.
8. Teismas nurodė, kad ieškovas siekia kitokio prievolės turinio pagal ginčo vekselį nustatymo, nei jį nurodo atsakovas, tik nuginčydamas patį vekselį. Ieškovas nereiškia reikalavimo, kad prievolė pagal jo išduotą vekselį pasibaigė ar yra negaliojanti. Šių aplinkybių ieškovas net neįrodinėja, nes bendrovė ir šiai dienai pagal duomenis jos bankroto byloje (kreditorių sąrašą) skolinga tiek pačiam G. M., tiek M. R.. Pasak teismo, svarbu ir tai, kad ieškovas vekselį išdavė savo valia be akivaizdžios prievartos ar suklydimo.
9. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas, nors ir įrodinėja, jog vekselį išdavė siekdamas užtikrinti pagrindinės prievolės įvykdymą, o ne kaip skolos dokumentą, reikalauja vekselį ir vykdomąjį įrašą panaikinti dėl jo paties suklydimo, atsakovo apgaulės.
10. Teismo vertinimu, ieškovas, išduodamas vekselį, dėl jo įsipareigojimo besąlygiškai sumokėti atsakovui atitinkamą pinigų sumą neklydo, nes jis, būdamas atidus ir rūpestingas, žinodamas ir veikdamas pagal tarpusavio susiklosčiusius santykius, matydamas, kad atsakovas į bendrovės, kurios direktoriumi ir akcininku buvo ieškovas, įdėjo daug lėšų, sutiko, ir pripažino, kad jam tos lėšos būtų grąžintos, jis asmeniškai prisiėmė šį įpareigojimą, kurį ir nurodė vekselyje. Išrašydamas vekselį, ieškovas ne suklydo dėl jo esmės, bet nenumatė ir nesitikėjo pasekmių, nes teismo posėdžio metu jis nurodė, kad tikėjosi, jog jam neteks mokėti atsakovui vekselyje nurodytos sumos dėl sėkmingos bendrovės veiklos rezultatų, kad atsakovas vekselį panaudos tik su jo sutikimu. Pasekmių nenumatymas nėra suklydimas. Tų rezultatų, kurių tikėjosi ieškovas, bendrovė iki 2014 m. balandžio 24 d. nepasiekė, su atsakovu bendrovė neatsiskaitė, nes tokių įrodymų byloje nėra, o be to, byloje lieka neaišku, kiek atsakovas yra investavęs, nes dėl apskaitos tvarkymo teisingumo bendrovėje yra daug abejonių (tai patvirtina pokalbių stenograma). Artėjant vekseliu prisiimtų įsipareigojimų įvykdymui, ieškovas ėmėsi veiksmų, kad išvengtų šios prievolės, tai patvirtina įrašų darymas, turto perleidimas, vykdomojo įrašo ginčijimas, kreipimasis į ikiteisminį tyrimą atliekančius pareigūnus.
11. Teismas pažymėjo, kad motyvai, dėl kurių civilinių teisinių santykių subjektai atlieka vienokius ar kitokius teisinę reikšmę turinčius veiksmus, savaime neturi teisinės reikšmės.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas nustatė, kad atsakovas, nors ir turėjo pusę UAB „Jėgainė 1“ akcijų, formaliai jokių įsipareigojimų bendrovei neturėjo, nors jos veikloje aktyviai dalyvavo, turėdamas ieškovo pasitikėjimą: perleido jam dalį akcijų, paskyrė direktoriumi, teikė patalpas bendrovės veiklai vykdyti, pirko įrangą ir medžiagas veiklos vystymui iki vekselio išdavimo. Šitaip elgdamasis jis galėjo įtikinti ieškovą, kad po vekselio išrašymo prisiimtos prievolės sumokėti pinigų sumą nereikės įvykdyti. Tačiau dėl sandorio esmės – prisiimto įsipareigojimo – ieškovas nebuvo apgautas, nes pasirašydamas vekselį turėjo suprasti ir žinoti ką ir kiek įsipareigoja.
13. Teismas konstatavo, kad ieškovas, žinodamas atsakovo indėlį bendrovei, kurios akcininku ir vadovu buvo ieškovas, laisva valia sutiko atlyginti jo indėlį, sumokėti 175 000 Lt, dėl to išdavė ginčijamą vekselį, tikėdamasis, kad šią sumą kompensuos bendrovės veiklos rezultatai. Kadangi jis pats bendrovės veiklos tinkamai nekontroliavo, šita galimybė buvo prarasta. Įsipareigojimas lieka nenuginčytas ieškinio pagrindu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
14. Ieškovas G. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. vasario 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:
14.1. Ieškovas vekselį pasirašė įkalbėtas atsakovo ir buvo įsitikinęs, kad vekselį pasirašo kaip laidavimą, kad bus išsaugotas UAB „Jėgainė 1“ turtas (t. y. bendrovės direktorius laiduoja už galimą žalos atsiradimą). Jokių pinigų ieškovas iš atsakovo negavo, paskolos sutartis tarp šalių nei raštu, nei žodžiu nebuvo sudaryta. Ieškovo išrašytas vekselis neatitinka paskolos sutarčiai keliamų reikalavimų ir nepatvirtina pinigų perdavimo fakto.
14.2. Pasirašydamas vekselį ieškovas suklydo dėl jo teisinio pagrindo. Ieškovas neturėjo patirties, iki tol nebuvo pasirašęs jokio vekselio, gerai nesuprato šio dokumento reikšmės. Pasitikėjo atsakovu, nes jų santykiai tuo metu buvo geri, visus bendrovės reikalus tvarkė atsakovas. Kai atsakovas ėmė teigti, kad suteikė ieškovui paskolą, kurios grąžinimas garantuotas vekseliu, ieškovas suprato, kad liko apgautas. Pasirašant vekselį atsakovas pažadėjo jį grąžinti, jeigu ieškovas savo įsipareigojimus įvykdys ir bendrovės turtą išsaugos. Priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, ieškovas, išduodamas vekselį, suklydo dėl sandorio esmės – prisiimto įsipareigojimo.
14.3. Teismui pripažinus, kad šalių nesiejo sutartiniai paskolos teisiniai santykiai, pripažintina ir tai, kad vekselis šiuo pagrindu negali egzistuoti civilinėje apyvartoje. Vekselio egzistavimas civilinėje apyvartoje be teisinio pagrindo prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei.
Šalies argumentai
14.4. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas kategoriškai neigia bet kokį kitą vekselio teisinį pagrindą ir nurodo, kad vekselis jam išduotas kaip paskolos užtikrinimo priemonė. Kadangi pats kreditorius nepripažįsta tos aplinkybės, kurią nustatė teismas, t. y. kad tarp šalių nesusiklostė paskolos sutarties teisiniai santykiai, akivaizdu, kad teismo padarytos išvados yra neteisingos.
Atsiliepimas
15. Atsakovas M. R. atsiliepime prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus:
15.1. Ieškovo poreikį skolintis iš atsakovo pinigus patvirtina tai, kad ieškovas bendrovės bankroto byloje dalyvauja kaip vieną didžiausių reikalavimų turintis kreditorius, jo reikalavimas kildinamas iš bendrovei paskolintų lėšų. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas iki vekselio išdavimo investavo į bendrovę 75 000 Lt, todėl jam reikėjo lėšų jo paties nurodytam tikslui – namo remontui, padėti problemų turinčiai dukrai.
Atsiliepimas
15.2. Ieškovas, įrašinėdamas pokalbius, manipuliavo ir provokavo atsakovą pateikti jam naudingus atsakymus. Atsakovas tikėjosi, kad ieškovas vekseliu prisiimtą įsipareigojimą, be kita ko, įvykdys ir iš bendrovės veiklos rezultatų gautomis piniginėmis lėšomis. Dėl to garso įraše atsakovas apie tai kalba. Ieškovo deklaruojamas klaidingas teisių ir pareigų įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu ir nesudaro pagrindo pripažinti vekselį negaliojančiu.
15.3. Ieškovo argumentai, kad vekselis neatitinka paskolos sutarčiai keliamų reikalavimų ir nepatvirtina pinigų perdavimo fakto, nepagrįsti. Vekselis realizuotas Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme nustatyta tvarka, todėl jis turi vertybinio popieriaus statusą.
Atsiliepimas
15.4. Ieškovas nepareiškė reikalavimo pripažinti pasibaigusia prievolę dėl garantijos ir (ar) laidavimo už bendrovės turtą, kurią ieškovas suvokė ir prisėmė išduodamas vekselį. Atsakovo pateikti įrodymai byloje patvirtina, kad bendrovė su atsakovu neatsiskaitė, bendrovės turtas buvo apsunkintas įsipareigojimais ir ji galiausiai, vadovaujant ieškovui, bankrutavo, likdama įsiskolinusi atsakovui.
16. Trečiasis asmuo AIG Europe Limited (Finland Branch) atsiliepime prašo dėl ieškovo apeliacinio skundo spręsti apeliacinės instancijos teismo nuožiūra; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad šioje civilinėje byloje nėra keliamas tiesioginis klausimas nei dėl vykdomojo įrašo teisėtumo, nei dėl notarės deliktinės civilinės atsakomybės taikymo, nei dėl draudiko prievolės mokėti draudiminę išmoką. Notarės išduotas vykdomasis įrašas ieškovo yra prašomas panaikinti, kaip negaliojančiu prašomo pripažinti vekselio teisinė pasekmė, nes iš neteisės teisė negali atsirasti (lot. Ex injuria jus non oritur), tačiau ne dėl to, kad notarė būtų netinkamai atlikusi jai Lietuvos Respublikos notariato įstatymo nustatytas pareigas ir / ar būtų pažeistos kitų teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios vykdomųjų įrašų paprastuosiuose neprotestuotinuose vekseliuose atlikimo tvarką. Dėl to galutinis teismo sprendimas neturės jokios įtakos nei notarės, nei jos draudiko teisėms ir pareigoms.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju nenustatyta absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų.
18. Šioje byloje pareikštas ieškinys, kuriame apeliantas prašo pripažinti negaliojančiu 2013 m. rugpjūčio 3 d. jo pasirašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo jis besąlygiškai įsipareigojo sumokėti atsakovui 175 000 Lt (50 683 Eur) iki 2014 m. balandžio 24 d., ir panaikinti šio vekselio pagrindu notarės išduotą 2014 m. balandžio 30 d. vykdomąjį įrašą. Apeliantas laikosi pozicijos, kad ginčijamą vekselį pasirašė dėl suklydimo ir atsakovo apgaulės, nes buvo įkalbėtas, kad vekselis reikalingas kaip užtikrinimo priemonė, jog apeliantas, eidamas UAB „Jėgainė 1“ vadovo pareigas, išsaugos šios bendrovės, kurios akcininkais buvo apeliantas ir atsakovas, turtą, o ne grąžins atsakovui atitinkamo dydžio paskolą. Kaip minėta, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartyje, kuria byla buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodyta, kad asmenys, išdavę vekselius kaip prievolės užtikrinimo priemones, paprastai reikalauja pripažinti pasibaigusia pagrindinę prievolę, kurios užtikrinimui išduotas vekselis ir įrodinėja pagrindinės prievolės įvykdymą bei vekselio santykį su pagrindine prievole. Tačiau apeliantas ieškinio nepatikslino ir, kaip teisingai nurodyta skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime, tokių aplinkybių, t. y. tinkamo pagrindinės prievolės įvykdymo, neįrodinėja.
19. Pažymėtina, kad apeliantas iš esmės pripažįsta, jog vekselis buvo išduotas tam tikru teisiniu pagrindu, nors ir ne tuo, kurį nurodo atsakovas. Apeliantas teigia, kad įkalbėtas atsakovo vekselį pasirašė kaip prievolės užtikrinimą, bet manė, jog pastarasis vekselį vėliau jam grąžins ir nepanaudos jo be apelianto sutikimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas, išrašydamas vekselį, ne suklydo dėl jo esmės, bet nenumatė ir nesitikėjo pasekmių, kurios jam gali kilti. Pasekmių nenumatymas nelaikytinas suklydimu. Apeliantas, kaip ir bet kuris atidus bei rūpestingas asmuo, turėjo suprasti, kad vekselyje įrašytas asmeninis įsipareigojimas sumokėti atsakovui jame nurodytą pinigų sumą turės būti įvykdytas, jeigu nebus įvykdyta pagrindinė prievolė, kuriai užtikrinti buvo išduotas tas vekselis (šiuo atveju, kaip teigia apeliantas, nebus išsaugotas UAB „Jėgainė 1“ turtas). Dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad apeliantas suklydo ar buvo suklaidintas dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų, kurių pagrindu pasirašė ginčijamą vekselį.
20. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas, būdamas minėtos bendrovės vadovu ir vienu iš akcininkų, žinojo apie kito akcininko – atsakovo – indėlį (suteiktas patalpas, nupirktą įrangą ir medžiagas bendrovės veiklai vykdyti) ir laisva valia sutiko jį atlyginti, t. y. sumokėti 175 000 Lt, tikėdamasis, kad šią sumą kompensuos bendrovės veiklos rezultatai. Tačiau tų rezultatų, kurių tikėjosi ieškovas, bendrovė iki 2014 m. balandžio 24 d. (t. y. vekselyje nustatyto termino) nepasiekė, su atsakovu bendrovė neatsiskaitė, nes tokių įrodymų byloje nėra. Apeliantas šių teismo išvadų neginčija, o remiasi tik tuo argumentu, kad pats atsakovas nurodo, jog vekselis jam išduotas kaip paskolos užtikrinimo priemonė. Pažymėtina, kad atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas, nors ir toliau laikosi savo pozicijos dėl paskolos suteikimo apeliantui, tačiau taip pat nurodo, kad UAB „Jėgainė 1“ su atsakovu neatsiskaitė, bendrovės turtas buvo apsunkintas įsipareigojimais ir ji galiausiai, vadovaujant ieškovui, bankrutavo, likdama įsiskolinusi atsakovui. Taigi, atsakovas neneigia, kad ir pagal tokį šalių susitarimą, kurį kaip vekselio išdavimo pagrindą nurodo apeliantas, jam vis tiek atsirado pareiga sumokėti atsakovui vekselyje nustatytą pinigų sumą. Dėl šios priežasties atmestinas ir kitas ieškovo apeliacinio skundo argumentas, kad ginčijamas vekselis išduotas be teisinio pagrindo.
21. Apeliantas taip pat teigia, kad jo išrašytas vekselis neatitinka paskolos sutarčiai keliamų reikalavimų ir nepatvirtina pinigų perdavimo fakto. Ši aplinkybė nagrinėjamu atveju neturi reikšmės, nes pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad atsakovas neįrodė paskolos suteikimo ieškovui.
22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad byloje pateikti įrodymai ir jais remiantis teismo nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti apelianto ginčijamą vekselį negaliojančiu kaip išduotą dėl apgaulės (Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.91 straipsnis) ar jį išdavusio asmens suklydimo (CK 1.90 straipsnis). Atitinkamai nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu ir pagal šį vekselį išduoto vykdomojo įrašo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas tokiais pagrindais grindžiamą apelianto ieškinį, teisingai išsprendė šalių ginčą, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas.
23. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, iš jo priteistinos atsakovo M. R. ir trečiojo asmens draudimo bendrovės AIG Europe Limited (Finland Branch) bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Pagal byloje pateiktus dokumentus, atsakovas už advokato teisines paslaugas sumokėjo 1 000 Eur, trečiasis asmuo – 517,50 Eur. Šios išlaidos atitinka Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl nurodytos bylinėjimosi išlaidų sumos priteistinos iš ieškovo atitinkamai atsakovo ir trečiojo asmens naudai (CPK 98 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2020 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo G. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui M. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų), trečiajam asmeniui draudimo bendrovei AIG Europe Limited (Finland Branch) (Suomijos juridinio asmens kodas F124885827) 517,50 Eur (penkis šimtus septyniolika eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.