Panevėžio apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą – (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos R. B., gim. (duomenys neskelbtini), skundą dėl (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. birželio 20 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 50-ANR_N-4642-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. pareiškėja R. B. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. birželio 20 d. nutarimu pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 3 dalyje, už tai, kad ji magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) km, 2024 m. birželio 8 d. 14 val. 37 min. vairavo automobilį neturėdama teisės vairuoti transporto priemonės, nes jos nebuvo susigrąžinusi iš VĮ „Regitra“. Šiais savo veiksmais R. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus. Už nurodytą administracinį nusižengimą pareiškėjai paskirta administracinė nuobauda – 300 Eur piniginė bauda, kartu skiriant administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams.

Motyvuojamoji dalis

6. Skundas tenkintinas.

7. Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

8. Vadovaujantis ANK 564, 566, 567, 569 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės.

9. Administracinio nusižengimo byloje esanti medžiaga patvirtina, kad Institucijos 2024 m. birželio 20 d. nutarimu R. B. buvo pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje už tai, kad ji magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) km, 2024 m. birželio 8 d. 14 val. 37 min. vairavo automobilį neturėdama teisės vairuoti transporto priemonės, nes jos nebuvo susigrąžinusi iš VĮ „Regitra“. Šiais savo veiksmais R. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus. Už nurodytą administracinį nusižengimą pareiškėjai paskirta administracinė nuobauda – 300 Eur piniginė bauda, kartu skiriant administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams.

10. ANK 424 straipsnio 3 dalis numato, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų (ANK 424 straipsnio 7 dalis).

11. R. B. viso proceso metu ir teismo posėdyje pripažino padarytą nusižengimą, dėl jo nuoširdžiai gailėjosi, nurodė, kad paskirtą baudą sumokėjo. Paties nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymo faktas skundu iš esmės nėra ginčijamas, kaip ir baudos už jį paskyrimas pareiškėjai. Pareiškėja baudą yra sumokėjusi. Todėl teismas, be kita ko atsižvelgdamas ir į skundu formuluojamą prašymą, jo ribas, įvertinęs bylos duomenis ir išsamiau nepasisakydamas apie pareiškėjos kaltę, tik konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, nepaisant skunde nurodomų įvykio aplinkybių, nėra abejonių dėl R. B. skundžiamu Institucijos nutarimu inkriminuoto ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, jos kaltės bei veiksmų kvalifikavimo, taip pat pareiškėjai paskirtos baudos tinkamo individualizavimo.

12. R. B. skunde bei posėdžio metu prašė teisės vairuoti neatimti, nes teisė vairuoti transporto priemones jai yra būtina, kadangi ji gyvena kaime, pati augina du anūkus (teismo sprendimu paskirta jų globėja).

13. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

14. Taigi, įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių nusižengimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4/2013, Nr. 2AT-37/2013, Nr. 2AT-53/2014, Nr. 2AT-57-139/2015, Nr. 2AT-58-697/2017). Teisingumo ir protingumo principai yra vienas iš valstybės teisminės valdžios institucijų instrumentų sprendžiant privatinės ir viešosios teisės normomis reglamentuojamose socialinių santykių srityse kylančius ginčus. Teisingumas ir protingumas yra ir administracinio nubaudimo funkciją vykdančių subjektų veiklos standartai, orientuojantys į Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodytą teismo (ir kitų administracines sankcijas taikančių teisės subjektų) teisingo sprendimo priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-40-489/2018).

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad R.B. 2019 m. kovo 21 d. protokolu administracinio nusižengimo byloje Nr. 50-ANR_P-4058-2019 skirta 90 Eur bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 2 mėnesiams. Pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, ji nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemones, t. y. neįvykdė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnyje numatytų sąlygų susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones.

16. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą.

17. R. B. teismo posėdyje nurodė, kad ji 2019 m. išklausė papildomą vairuotojų mokymo kursą. Apie tai, kad to neužtenka ir norint susigrąžinti teisę vairuoti reikia kreiptis į VĮ „Regitra“, sužinojo tik birželio 8 d., policijos pareigūnams ją sustabdžius ir pasakius, kad ji neturi teisės vairuoti. Į bylą pateikė 2024 m. birželio 11 d. sprendimą dėl teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo, VĮ „Regitra“ raštą, kuriame informuojama, kad R. B. 2019 m. gegužės 29 d. išduota papildomo mokymo baigimo pažyma.

18. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Iš paminėto seka, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

19. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda gali būti parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022)

20. Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, jų visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir R. B. neskirti administracinio poveikio priemonės, kaip tai numato ANK 424 straipsnio 7 dalis. Teismas, taikydamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, atsižvelgia į tai, kad R. B. administracinį nusižengimą padarė ne tyčia, ne iš piktybiškumo, o dėl teisės aktų neišmanymo ir nežinojimo, tinkamai neišsiaiškinusi teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo tvarkos. Kaip matyti iš bylos medžiagos 2019 m. kovo 21 d. protokolu R. B. buvo skirtas specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 2 mėnesiams. R. B. nurodė, kad praėjus dviem mėnesiams išklausė papildomą vairuotojų mokymo kursą, 2019 m. gegužės 29 d. gavo (duomenys neskelbtini) individualios įmonės papildomo mokymo baigimo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nesikreipė į VĮ „Regitra“ dėl teisės vairuoti susigrąžinimo, nes manė, kad užtenka išklausyti mokymus. Tačiau Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418, 9 punkte nurodyta, kad asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti, pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, kai asmens sveikatos būklė ar elgesys atitinka nustatytus reikalavimus (jei teisė vairuoti buvo atimta atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pagrindą), pateikia bet kuriam VĮ „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti motorines transporto priemones) prašymą grąžinti teisę vairuoti (prašymo forma nustatyta Aprašo priede) ir nurodytus dokumentus. Šio Aprašo 13 punkte nurodyta, kad, įvertinęs gautus Aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus ir Aprašo 12 punkte nurodytų patikrinimų rezultatus, VĮ „Regitra“ įgaliotas darbuotojas priima sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti. Aprašo 14 punkte nurodyta, kad teisė vairuoti pareiškėjui grąžinama, jei pasibaigė teisės vairuoti atėmimo terminas, asmens sveikatos būklė ar elgesys atitinka nustatytus reikalavimus (jei teisė vairuoti buvo atimta atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pagrindą), pareiškėjas pateikė Aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus, patvirtinančius, kad jis atitinka būtinas teisės vairuoti grąžinimo sąlygas. R. B. nurodo, jog neturėdama teisinių žinių nesuprato, kad dėl teisės vairuoti transporto priemonę sugrąžinimo turi kreiptis į šią teisę suteikiančią instituciją. Teigia, jog tik tada, kai buvo sustabdyta policijos pareigūnų, sužinojo, kad vairavo transporto priemonę, neturėdama tam teisės. Šiuos jos teiginius paneigiančių duomenų byloje nėra. Todėl šiuo atveju padarytas nusižengimas negali būti laikomas tokio paties pavojingumo, kai asmuo sąmoningai vairuoja transporto priemonę, neturėdamas teisės jos vairuoti, suvokia, kad tokiu elgesiu daro teisės pažeidimą, tačiau vis tiek pasirenka tokį elgesio variantą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėja 2019 m. pabaigė papildomus vairavimo kursus. Tai tik parodo, kad R. B. atitiko sąlygas, kurioms esant grąžinama teisė vairuoti transporto priemones, tik nebuvo įvykdžiusi procedūrinio reikalavimo pateikti nurodytą prašymą VĮ „Regitra“. Teismas taip pat atsižvelgia ir į R. B. asmenybę – per laikotarpį nuo 2019 m. kovo mėnesio iki 2024 m. birželio mėnesio pareiškėja nei karto nebuvo bausta už KET pažeidimus, nors, kaip pati nurodė, buvo nekartą stabdyta policijos pareigūnų, buvo tikrintas jos vairuotojo pažymėjimas, neigiamai ją charakterizuojančių duomenų byloje nėra. R. B. savo kaltės dėl padaryto nusižengimo neginčijo, viso proceso metu pripažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, tai buvo pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, priėmus 2024 m. birželio 20 d. nutarimą, R. B. sumokėjo skirtą 300 Eur baudą. Įvertinus visus aptartus duomenis, darytina išvada, kad administracinės nuobaudos paskirtis bus įgyvendinta R. B. taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskiriant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

21. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, R. B. skundas tenkintinas, skundžiamas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. birželio 20 d. nutarimas keistinas, R. B. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neskiriant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 630 straipsnio 1 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

R. B. skundą tenkinti.

(Duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. birželio 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 50-ANR_N-4642-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) pakeisti, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, panaikinti dalyje dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo 6 (šešiems) mėnesiams ir administracinio poveikio priemonės neskirti.

Kitą skundžiamo nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.