Telšių apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Danutei Dokšienei, Valdonei Kalašinskienei, Ingai Janušauskienei, Inai Visockienei ir Laurai Rimeikei,

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Arūnui Laukaičiui,

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorei Eglei Girgždienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

V. Č. 2020 m. gruodžio 1 d., apie 5.30 val., (duomenys neskelbtini) rajone, neapšviestame kelyje (duomenys neskelbtini), vairuodamas jam pačiam priklausančią kelių transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 91.4., 92 ir 143 punktuose numatytus reikalavimus, tai yra, 2020 m. gruodžio 1 d., apie 5.30 val., vairuodamas automobilį ir sustojęs ant važiuojamosios kelio dalies tamsiu paros metu neapšviestame kelio ruože, bei 2020 m. gruodžio 1 d., apie 15.30 val. (temstant) gavęs informaciją apie tai, kad prie palikto automobilio nėra pastatyto avarinio sustojimo ženklo, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų asmenų ir jų turto saugumui (KET 9 punktas), tamsiuoju paros metu neapšviestame kelio ruože nepastatė vairuojamo automobilio stovėjimo aikštelėje arba už kelio ribų (KET 143 punktas), sustojęs ant važiuojamosios kelio dalies, neįjungė avarinės šviesos signalizacijos (KET 91.4 punktas), ir nepastatė prieš transporto priemonių važiavimo kryptį toje važiuojamosios dalies pusėje avarinio sustojimo ženklo (KET 92 punktas), ir dėl to 2020 m. gruodžio 1 d., apie 17.20 val. dviračiu „(duomenys neskelbtini)“ važiavęs A. M., neturėdamas galimybių pamatyti stovinčios transporto priemonės, atsitrenkė į stovinčio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinę dalį, tokiu būdu įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sužalotas A. M., kuriam padaryti šie kūno sužalojimai: stuburo kaklinės srities penkto ir šešto slankstelių keterinių ataugų lūžiai, kurie kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, muštinės žaizdos kairiame skruoste, kaklo kairėje pusėje, kurie kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kairės akies viršutiniame voke ir nosies nugarėlėje, kraujosruva kairės akies vokuose, kairės akies pojunginė kraujosruva, galvos smegenų sukrėtimas, viršutinio žandikaulio dešinės pusės antro danties ir kairės pusės pirmo ir antro dantų dalies vainikų lūžiai, kurie kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, tai yra A. M. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl muštinės žaizdos kairiajame skruoste ir kaklo kairėje pusėje pasekmės – atsiradusio įdubusio rando, 15 x 0,4 cm plote, kurio pašalinti nėra galimybės, buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusiojo A. M. kūnas, o tai pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/A1-86 patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.12 punktą, atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą.

Apklaustas kaip kaltinamasis, V. Č. neprisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Jis parodė, kad tą rytą apie 6 val. vienas pats važiavo automobiliu į darbą. Važiuojant, baigėsi dujos, todėl perjungė į benziną, tačiau ties (duomenys neskelbtini) kaimu mašina pradėjo gesti ir vėliau visiškai užgeso. Automobilis į pakalnę dar užriedėjo sava eiga, o po to jau kaltinamajam teko jį stumti. Kiek galėdamas, automobilį patraukė į pakraštį, visą laiką buvo įjungęs avarines šviesas. Bandė stabdyti pravažiuojančias mašinas, tačiau niekas nestojo. Avarinės šviesos palikti jis negalėjo, nes būtų išsikrovęs akumuliatorius, tačiau maždaug 2 metrų atstumu pastatė avarinį ženklą. Apie 16 val. gavo žinutę iš policijos dėl palikto automobilio, perskambino, kalbėjosi su tyrėja E. G., kuri paaiškino, jog kažkokiam pilietiškam žmogui kilo įtarimas, kodėl automobilis stovi ilgą laiką paliktas. Jis paaiškino tyrėjai visą situaciją. Tyrėja paklausė, ar yra kokių nors draudžiančių ženklų, kurie neleistų statyti automobilį, jis atsakė, jog nėra. Pokalbio metu tyrėja jį įspėjo, jog reikėjo pastatyti avarinį ženklą, o jis atsakė, jog avarinį ženklą buvo pastatęs. Tyrėja pasakė, kad avarinio ženklo nebėra, o jis pažadėjo patraukti automobilį 18 val., baigęs darbą. Jei tyrėja pokalbio metu būtų pasakiusi, kad automobilis trukdo eismui, jis būtų patraukęs automobilį anksčiau. Automobilio valstybinis numeris buvo švarus, atspindintis šviesą, automobilyje tiek iš šonų, tiek iš galo yra įmontuoti atšvaitai, mašina puikiai apšviesta. Kaip galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas, jam neaišku, nes dviratininkas turėjo važiuoti su įjungtomis šviesomis, kurios turėjo apšviesti tam tikrą kelio ruožą, ir dviratininkas turėjo matyti jo stovintį automobilį. Jam kyla klausimas, ar nukentėjusiojo dviratis yra skirtas važinėti keliais, o gal tik specialioje trasoje. Jo teigimu, nukentėjusysis turėjo matyti automobilį, nes dar nebuvo labai sutemę, oro sąlygos buvo palankios, asfaltas sausas, šviesos nesugėrė, viskas aiškiai matėsi, kritulių nebuvo, dangus buvo žvaigždėtas. Teigė, kad eismo įvykis galėjo įvykti dėl paties nukentėjusiojo neapdairumo. Jam sukėlė nuostabą tai, kad nukentėjusysis iš policijos į namus pasiėmė saugoti žibintą ir dviračio kompiuterį, kilo įtarimas, kokiu tikslu tuos daiktus reikia saugoti namuose. Gal todėl, kad būtų pakeista žibinto konstrukcija, įdėti stipresni elementai, gal siekiant ištrinti kompiuteryje esančius duomenis, kad nebūtų aišku, koks buvo dviratininko greitis. Nurodė, kad 2020 m. kovo 7 d. buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo bandyta išsiaiškinti, kiek žmogus mato automobilį sutemus, kuriame dalyvavo ir jis. Tyrimo metu jis sėdėjo automobilyje ir matė atvažiuojantį dviratį su įjungta šviesa, o privažiavęs netoli automobilio, dviratininkas pasakė, jog privažiavęs matė baltą blyną. Jo manymu, dviratininkas patyrė avariją dėl savo paties neatsargumo, gal atsitrenkė ne jį jo automobilį, gal avarija buvo inicijuota prie jo automobilio, nes minėto tyrimo metu nukentėjusysis sakė, jog mato baltą blyną. Buvo daryti du įvykio eksperimentai, tačiau jam pirmojo eksperimento metu nebuvo leista dalyvauti, jis sėdėjo automobilyje. Tyrėja (duomenys neskelbtini) jam paaiškino, jog pirmasis eksperimentas neįvyko, nes labai matėsi automobilio galinio lango plėvelė. Antrame eksperimente, kuris vyko 2020 m. balandžio 2 d., jis nedalyvavo, nes eksperimentas vyko vėlai vakare, o jam kitą dieną reikėjo anksti keltis į darbą, be to, jis slaugo onkologine liga sergantį asmenį. Eksperimento daugiau dviratininkų nevažiavo, kaltinamajam nieko pasirašyti nedavė. Automobilyje jis turėjo du avarinius ženklus: vieną po galine sėdyne, kitą bagažinėje. Ant kelio pastatė po sėdyne buvusį avarinį ženklą, todėl policijos pareigūnai galėjo rasti bagažinėje buvusį ženklą. Tą rytą jis neturėjo galimybės prisišaukti pagalbos, pasaki jo, ir policijos pareigūnai neliepė patraukti automobilio, todėl jis neieškojo, kas galėtų atvežti ir pastatyti avarinį ženklą. Automobilį jis paliko stovėti augiai, nes dešinė automobilio pusė stovėjo ant žolės, o kairė jau ant asfalto. Tą rytą netoliese jokios sodybos jis nematė. Įvykio metu automobilis buvo kažkiek purvinas, bet valstybinis numeris ir žibintai buvo gana švarūs. Kitą dieną po įvykio jam paskambino tyrėja ir paklausė, gal bagažinėje rado dviratininko šalmą, tačiau jokio šalmo jis nebuvo radęs.

II. Įrodymai

Nukentėjusysis A. M. parodė, kad 2020 m. gruodžio 1 d., apie 15 val. išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) jam labai gerai žinomu keliu sportiniu dviračiu, buvo užsidėjęs šalmą bei tinkamai apsirengęs, su visa ekipiruote. Dviračio žibinai buvo priekyje ir gale, gerai atsispindėjo kelio ženklai apie 50 m atstumu, o šviesos neatspindintys daiktai matėsi apie 25-30 m atstumu. Dviračiu važiuodamas dėvėjo dviratininko akinius. Regėjimą koreguojančių akinių važiuodamas dviračiu nesideda, juos dedasi tik išimtinais atvejais žiūrėjimui į tolį, išimtinai tik vairuodamas automobilį, nes taip medikų komisija rekomenduoja. Eksperimento metu taip pat buvo be regą koreguojančių akinių. Parodė, kad tą vakarą, grįždamas nuo (duomenys neskelbtini), jau tamsoje, pervažiavo (duomenys neskelbtini) pervažą, kas atsitiko, nepamena, smūgio nejuto. Pamena, kad jį ramino, o jis klausinėjo, kas atsitiko, kur jis yra, kas vyksta. Pamena, kad liežuviu pajuto nuskilusius dantis. Lyg pro miglą pamena, kad kėlė dviratį, kad kažkas sakė, jog nekeltų. Taip pat pamena, kad atvyko medikai, o jis atsigulė į neštuvus, pasakė savo vardą, pavardę ir asmens kodą. Atpažino atvykusius pareigūnus. Ligoninėje gydytojas jį informavo, jog padaryta kirstinė veido žaizda. Kadangi priėmimo skyriuje buvo daug žmonių, teko ilgai laukti. Buvo operuotas, operacija truko iki 3.30 val. Nurodė, kad įvykio vietoje yra nuokalnė, o iš tos pusės, iš kurios atvažiavo kaltinamasis ir jis, yra kalnas, kelkraštis yra gal tik sprindžio dydžio. Teigė, jog kaltinamasis galėjo nuvežti automobilį kelyje esančiais nuvažiavimais, nes toje vietoje yra bent penki tokie nuvqžiavimai nuo kelio. Artimiausias nuvažiavimas yra už 22 metrų nuo įvykio vietos ir veda į liudytojo S. Z. namus. Jo teigimu, kaltinamasis galėjo iki ten nustumti automobilį ir saugiai pastatyti. Įvykio metu jam buvo sutrikdyta sveikata, nepataisomai subjaurotas veidas, platsinės operacijos metu galima tik suminkštinti randą. Lūpų kairėje pusėje veidas neteko jautrumo, audinys yra apmiręs, nebegali plačiai šypsotis, šypsena gaunasi piktdžiugiška. Stuburo slankstelių sužalojimai turi įtakos jo kultivuojamai sporto šakai – triatlonui, nes nebegali normaliai vairuoti, plaukimo metu nebegali padaryti grybšnio kaip seniau, nes skauda. Lankė linijinius šokius, kolektyve šokdavo priekyje, tačiau dabar dėl išvaizdos pokyčio taip jau nebus. Buvo ir yra reikalingos reabilitacinės procedūros, reikalingos plastinės operacijos, viena jau yra padaryta, bus apmokama iš valstybės lėšų. Jis yra teisėjas, kasdien jį mato žmonės, o iš esančio veido rando jie gali susidaryti ne kokį įspūdį. Be to, jį labai žeidžia kitų asmenų žvilgsniai. Liekamieji reiškiniai visam gyvenimui. Reiškia 3 883,04 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti ir 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Eismo įvykio vietos schemoje fiksuojama įvykio vieta (duomenys neskelbtini), rajoniniame kelyje (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 7-9).

Kelių eismo įvykio apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta apžiūrėta, fotografuota. Įvykio vietoje apžiūrėtas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Paimtas dviratis „(duomenys neskelbtini)“, pirštinės, kepurė, akiniai, kurie saugomi Radviliškio r. policijos komisariate, vėliau gražinti savininkui (1 t., b. l. 21-33).

ROIK informacijoje nurodyta, kad 2020 m. sausio 1 d., 15.28 val. bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta apie kelyje nuo 5.30 val. paliktą „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį. Buvo susisiekta su automobilio savininku V. Č., kuris nurodė, kad automobilis sugedo. 2020 m. gruodžio 1 d., 17.23 val. buvo gautas pranešimas iš N. M. apie įvykusį eismo įvykį (1 t., b. l. 11-13, 14-15).

Transporto priemonės registracijos liudijimas ir VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašas patvirtina, kad automobilis „R. E.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso V. Č. (1 t., b. l. 38, 42).

Iš Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo matyti, kad V. Č. automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr (duomenys neskelbtini) įvykio dieną buvo draustas draudimo bendrovėje ERGO Insurance SE Lietuvos filiale, draudimo liudijimo serija ir numeris (duomenys neskelbtini), draudimas galioja iki 2020 m. gruodžio 27 d. (1 t., b. l. 40)

Iš Transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, kad automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti apgadinimai – išdaužtas automobilio galinis stiklas (1 t., b. l. 41).

Savanoriško daiktų pateikimo protokole su fotolentele, Apžiūros protokole ir Pakvitavime nurodyta, kad V. Č. pateikė apžiūrai automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo apžiūrėtas, užfiksuoti matomi apgadinimai. Automobilio viduje rastas avarinio sustojimo ženklas. Automobilis gražintas saugoti V. Č. (1 t., b. l. 55-56, 43-54, 57).

Iš transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, kad dviračiui „(duomenys neskelbtini)“ nustatyti apgadinimai: nulaužtas rankenos laikiklis, išlaužti priekinio rato stipinai, smulkūs įbrėžimai ant rėmo (1 t., b. l. 59).

Pakvitavime nurodyta, kad dviratis ir paimti daiktai, (išskyrus plastikinę detalę), gražinti saugojimui A. M. (1 t., b. l. 83-84).

Reikalaujamų daiktų pateikimo protokole (1 t., b. l. 128-130), Daiktų apžiūros protokole su fotolentele (1 t., b. l. 85-88, 110-135), Apžiūros protokole su fotolentele (1 t., b. l. 117-123), fiksuojama, kad A. M. pateikė dviračio žibintą ir dviračio kompiuterį „Garmin“, kurie buvo apžiūrėti. Kompiuterio „Garmin“ nuskaityti duomenys ir A. M. pateikta informacija rodo, kad A. M. prieš eismo įvykį dviračiu važiavo 22 km/val greičiu (1 t., b. l. 88-109, 116). Minėti daiktai – žibintas ir kompiuteris – Pakvitavimu grąžinti saugojimui A. M. (1 t., b. l. 131-132).

Iš Specialisto išvadų Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga buvo V. Č. veiksmai. A. M. veiksmai turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykiu, jei jis turėjo objektyvią galimybę matyti stovintį automobilį ne mažesniu kaip 13,8 m atstumu (1 t., b. l. 172-176, 181-183).

Motyvuojamoji dalis

Iš pateikto recepto nuotraukos matyti, kad A. M. regėjimo aštrumas – OD – 1,5, OS – 1,75 dioptrijos (2 t., b. l. 7); iš vaiko sveikatos pažymėjimo matyti, kad statisto Nr. 1 – D. S. regėjimo aštrumas – dešinė akis – 1, kairė akis – 1 (2 t., b. l. 6); iš Pareiškimo matyti, kad statisto Nr. 2 – A. R. regėjimo aštrumas – OD –3,00, OS – 2,25 dioptrijos (2 t., b. l. 8).

Iš 2021 m. balandžio 2 d. Eksperimento atlikimo protokolo matyti, kad panašiomis sąlygomis išmatavus A. M. matomumą, kliūtį jis pamatė prieš 9,3 m, 10,9 ir 10,3 m; statistas Nr. 1 (D. S.) kliūtį pamato prieš 15,5 m, 15,0 m ir 15,0 m, statistas Nr. 2 kliūtį pamato prieš 7,70 m, 9,3 m ir 8,7 m (2 t., b. l. 1-5).

III. Veikos kvalifikavimas ir vertinimas

Atlikus ikiteisminio tyrimo veiksmus, buvo surašytas kaltinamasis aktas, kuriuo V. Č. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Nukentėjusiajam A. M. pareiškus prašymą kaltinamojo veiksmus perkvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, 2022 m. gegužės 2 d. pateikė prašymą pakeisti kaltinime nurodytos vaikos kvalifikavimą (4 t., b. l. 124, 125). Teismas sutinka su pakeistu kaltinimu. Nors ikiteisminio tyrimo metu pateiktoje Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuojama, kad A. M. padaryti kūno sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 136-137), tačiau teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo A. M. sveikatos sutrikdymas kvalifikuotinas sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 „Dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės (toliau – Taisyklės). Šių Taisyklių III skyriaus „Sunkus sveikatos sutrikdymas“ 6.12. punktas nustato, kad sunkiam sveikatos sutrikdymui priskiriamas ir nepataisomas kūno subjaurojimas – kai prie tokių išvadų prieina teisėsaugos institucija, atsižvelgdama į teismo medicinos eksperto išvadą dėl kūno sužalojimo pasekmių pašalinimo galimybės. Teismo posėdžio metu apklaustas specialistas Jurgis Sakalas patvirtino Specialisto išvadoje Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuotą išvadą, kad eismo įvykio metu nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusiajam buvo padaryta didelių matmenų žaizda veide, kuri gijo blogai, liko didelių matmenų ryškiai ryškiai pastebimas randas. Tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek iš nukentėjusiojo pateiktų nuotraukų akivaizdžiai matyti, kad šis randas, kuris plyti nuo nosies vidurio iki pat kaklo vidurio, nukentėjusiajam sukelia veido mimikos pakitimus. Iš nukentėjusiojo su civiliniu ieškiniu pateiktų įrodymų spręstina, kad nukentėjusysis laikosi gydytojų rekomendacijų, naudoja atitinkamus tepalus bei naudojasi veido masažo paslaugomis, siekdamas sumažinti randą bent vizualiai, tačiau net ir praėjus daugiau kaip 1,5 metų po eismo įvykio, nukentėjusiojo išvaizda, lyginant su ankstesne (kas matyti iš pateiktų nuotraukų), yra ryškiai pasikeitusi ir nei 2022 m. vasario mėn. atlikta plastinė operacija (4 t., b. l. 85, 141), nei masažo procedūros nepašalino rando. Teismas pripažįsta, kad eismo įvykio metu buvo nepataisomai subjaurotas veidas, todėl kaltinamojo veikos kvalifikavimą pagal BK 281 straipsnio 3 dalį teismas laiko teisnigu.

Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką – konkretų kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimą (pažeidimus) ir jo padarinius, bet ir priežastinį ryšį tarp jų. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą tarp padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus, o kai pažeidimus padaro keli eismo dalyviai – kurio eismo dalyvio veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su eismo įvykiu ir jo metu kilusiais padariniais. Kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose yra svarbus priežastinio ryšio nustatymo etapas, tai yra būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymo esmė yra nustatyti, kurio eismo dalyvio padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga, tai reiškia, kad analogiškoje situacijoje tokiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis su atsiradusiais padariniais būtų neįvykęs. Būtinoji padarinių kilimo sąlyga nustatoma modeliuojant situaciją tokiu būdu, kad paeiliui eliminuojamas vieno iš eismo dalyvio kelių eismo taisyklių pažeidimas, paliekant kito eismo dalyvio KET pažeidimą ir sprendžiant, ar tokiu atveju kiltų eismo įvykis su atsiradusiais padariniais. Eismo įvykis įvyko žiemos vakarą, kai gruodžio 1 d., visuotinai žinoma, jau yra tamsu. Kaltinamasis automobilį pastatė kelio pakraštyje, kaip nurodė liudytojas M. A., įvykio vietoje dešinėje kelio pusėje jis matė stovintį automobilį, kurio didžioji dalis buvo ant važiuojamosios kelio dalies, o kita jo dalis buvo ant kelkraščio. Liudytoja S. P. nurodė, kad automobilis buvo pastatytas pavojingai, pro jį važiuojant reikėjo daryti posūkį, o atvažiuojant priešais automobiliui, su juo nebūtų buvę galima prasilenkti, nes pastatytas automobilis buvo užėmęs važiuojamąją kelio dalį. Jokių ženklų, įspėjančių apie stovintį automobilį nei nuvažiuodama, nei po pusantros-dviejų valandų važiuodama atgal ji nematė. Liudytojas S. Z. patvirtino, kad automobilio keleivio pusės priekiniai ir galiniai ratai buvo pastatyti ant kelkraščio, o kelias – siauras, todėl vairuotojams norint prasilenkti, reikėjo praleisti vienam kitą.

Vertindamas šiuos parodymus, teismas pripažįsta, jog nėra jokio pagrindo netikėti, kad kaltinamasis jam priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastatė, pažeisdamas KET 9 punkto, nustatančio, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių. Bylos nagrinėjimo metu neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis pažeidė KET XI skyriuje „Įspėjamieji signalai“ 91.4 punkte ir 92 punkte įtvirtintus privalomus reikalavimus – sustojus neapšviestuose kelių ruožuose tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui – įjungti avarinę šviesos signalizaciją transporto priemonėje. Teismo posėdyje pats kaltinamasis patvirtino, kad avarinio šviesų signalo jis neįjungė, nes nebūtų atlaikęs akumuliatorius; jeigu avarinės šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, taip pat jeigu priverstinai sustojama ten, kur sustojusią transporto priemonę kiti eismo dalyviai pamatytų likus iki jos mažiau kaip 100 m, motorinės transporto priemonės (išskyrus mopedą, motociklą be priekabos), traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo nedelsdamas prieš transporto priemonių važiavimo kryptį toje važiuojamosios dalies pusėje pastatyti avarinio sustojimo ženklą: gyvenvietėse – ne arčiau kaip 25 m atstumu, o ne gyvenvietėse – ne arčiau kaip 50 m atstumu nuo sustojusios transporto priemonės. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad jis automobilyje turėjo du avarinio sustojimo ženklus, kurių vieną pastatė maždaug dviejų metrų atstumu nuo automobilio. Akivaizdu, jog jeigu ir buvo pastatytas avarinio sustojimo ženklas, tai kaltinamojo nurodytas atstumas net 25 kartus mažesnis nei nustatyta KET. Bylos nagrinėjimo metu neginčijamai nustatyta, kad dar dienos metu apie 16 val. policijos pareigūnai susisiekė su automobilio savininku V. Č., pranešdami, kad prie palikto automobilio nėra jokio įspėjančio ženklo, o jis nurodė, kad automobilis sugedo. KET 143 punkte numatyta, jog neapšviestuose kelių ruožuose tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui sustoti leidžiama įjungus avarinę šviesos signalizaciją, o stovėti leidžiama tik stovėjimo aikštelėse arba už kelio ribų. Akivaizdu, kad kaltinamasis pažeidė nurodytas KET nuostatas ir būtent kaltinamojo padaryti KET pažeidimai buvo būtina sąlyga padariniams kilti, susijusi priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir anksčiau aptartų įrodymų visumą, konstatuoja, kad V. Č. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje.

IV. Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį kaltinamiesiems, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, siekdamas užtikrinti, kad paskirta bausmė būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės, gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-6/2013, 2K-68-942/2016 ir kt.).

BK 61 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas visų pirma turi apsispręsti dėl skirtinos bausmės rūšies, o jos dydžio klausimas pradedamas spręsti nustačius bausmės rūšies vidurkį įstatymo sankcijoje.

Kaltinamojo V. Č. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam V. Č., teismas įvertina tai, kad jo padaryta nusikalstama veika priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 2 dalis), nusikalstama veika padaryta kaltinamajam nerūpestingai nesilaikant kelių eismo taisyklių nuostatų. Tokią išvadą teismas daro dėl to, kad sugedus automobiliui, jis nepasirūpino saugiu jo pastatymu ilgą laiką – nuo 5.30 val., ir po policijos pareigūnų perspėjimo apie 16 val. dėl draudžiamai pastatyto automobilio, jis nesiėmė jokių veiksmų, nedelsiant nepasirūpino jo nugabenimu. Teismas taip pat vertina kaltinamojo asmenybė – jie nėra teistas ir nebaustas už administracinių nusižengimų padarymą (3 t., b. l. 37, 39), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (3 t., b. l. 43).

BK 55 straipsnis numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 3 dalies sankcija numato, kad už padarytą nusikalstamą veiką yra baudžiama bauda arba areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punktas numato, kad už neatsargų nusikaltimą gali būti skiriama nuo 20 iki 750 MGL dydžio bauda. Aptartų nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį asmenį charakterizuojančių aplinkybių visuma rodo, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant jam švelniausią BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytą bausmės rūšį – baudą, mažesnę nei BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punkte numatytas baudos vidurkis. Būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes padės pasiekti nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati bei neprieštaraujanti proporcingumo bei teisingumo principams.

Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalis numato, kad kartu su bausme gali būti skiriamos ir baudžiamojo poveikio priemonės, kurių paskirtis – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis).

Šiuo nuosprendžiu konstatuota nusikalstama veika buvo padaryta naudojantis teise vairuoti transporto priemones. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių ir yra – uždraudimas naudotis specialia teise, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką (BK 68 straipsnio 1 dalis). Pagal Baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų.

Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas yra sudėtinė baudžiamosios atsakomybės individualizavimo dalis, taigi sprendžiant šį klausimą, būtina įvertinti visas reikšmingas aplinkybes – tiek visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kilusius padarinius, kaltės laipsnį, tiek ir kaltininko asmenybę. Be to, baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimas neatsiejamas ir nuo siekio užtikrinti teisingumo principą – kaltininko nubaudimas negali paneigti baudžiamosios teisės paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikos ar nepagarbos įstatymui, paskirta bausmė ar baudžiamojo poveikio priemonė turi užtikrinti ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją, kaip valstybės reakciją į atitinkamą nusikalstamą veiką.

Spręsdamas šios baudžiamosios poveikio priemonės taikymo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad buvo padarytas neatsargus nusikaltimas, nėra konstatuoti piktybiški kaltinamojo veiksmai, nulėmę eismo įvykio kilimą (pvz., greičio viršijimas, vairavimas neblaiviam ar pan.). Kaltinamasis gyvena kaimo vietovėje, o dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra (duomenys neskelbtini) mieste. Kaltinamasis nebaustas administracine tvarka ir neteistas, taigi, iki nagrinėjamo įvykio jo elgesys nekėlė visuomenei pavojaus, todėl teismas daro išvadą, kad draudimas vairuoti transporto priemones įtakotų darbo praradimą, ir yra įsitikinęs, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta neskiriant baudžiamojo poveikio priemonės.

V. Civilinio ieškinio išsprendimas

Nukentėjusysis A. M. pareiškė 3 883,04 Eur civilinį ieškinį civiliniam atsakovui ERGO Insurance SE turtinei žalai atlyginti ir 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje ir apima nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą, materialinius nuostolius, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos, išlaidas, kurios patirtos pašalinant nusikalstamos veikos padarinius. Žala nėra preziumuojama ir ją turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė.

Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia ne tik į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, bet ir į sveikatos sutrikdymo situacijoje reikšmingas aplinkybes, pvz., patirtos traumos pobūdis, atsiradusios dėl sveikatos sutrikdymo turtinės ir neturtinės pasekmės (lėšos, būtinos sveikatai pagerinti, fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai ir pan.), pasikeitimai įvairiose nukentėjusiojo asmens gyvenimo sferose (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt.) bei kitos aplinkybės, kurios daro tiesioginę įtaką asmens fizinių ir dvasinių išgyvenimų stiprumui ir kartu lemia piniginio kompensacinio ekvivalento nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2010). Žalos atlyginimo instituto esmė – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą fizinį, dvasinį skausmą ir kitus emocinius išgyvenimus, o ne sudaryti sąlygas nukentėjusiai šaliai pasipelnyti. Neturtinės žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurių visuma ir nulemia jos dydį, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

BPK 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamojo V. Č. automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr (duomenys neskelbtini) įvykio dieną buvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudimo bendrovėje ERGO Insurance SE Lietuvos filiale, draudimas galiojo iki 2020 m. gruodžio 27 d. (1 t., b. l. 40)

Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2018 m. lapkričio 1 d. yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui.

Nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas į bylą pateiktais įrodymais, apskaičiuotas turtinės žalos dydis yra pagrįstas pridėtais kvitais, PVM sąskaitomis, traukinio bilietais, gydymo bei kineziterapijos įstaigų išduotais dokumentais, defektiniu aktu ir kt.

Spręsdamas civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas pripažįsta, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti dviračio „(duomenys neskelbtini)“ vertės suma mažintina, pagrindu imant ne nukentėjusiojo nurodytą 728,48 Eur sumą, o defektiniame akte nurodytą bendrą mechaniškai ar kosmetiškai pažeistų detalių kainą – 595,29 Eur +100 Eur už defektinio akto sudarymą, todėl mažintinas 33,19 Eur. Teismas sprendžia, kad nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo paaiškinimais bei pridėtais įrodymais, pagrindžiančiais kitas jo patirtas turtinę žalą sudarančias išlaidas, kaip antai sugadintų dviratininko drabužių, batų, dviratininko akinių ir kt., kainą. Byloje nepaneigta, jog nukentėjusysis kuris, kaip matyti iš pateiktų nuotraukų, važiavo dviračiu turėdamas visą privalomą sportuojančiam dviratininkui ekipiruotę, todėl teismas pripažįsta, kad pvz. šalmo neradimas įvykio vietoje (tamsiu paros metu), negali paneigti, jog nukentėjusysis jį dėvėjo. Teismo manymu, jei nukentėjusysis būtų nedėvėjęs dviratininko šalmo, eismo įvykio pasekmės būtų ištikusios ne tik jo veidą, bet ir galvą, nes, kaip nustatyta byloje, jis buvo rastas nukritęs ant žemės. Teismas pripažįsta, kad pateiktas civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkintinas iš dalies, (atėmus dviračio kainos skirtumą), nurodyta suma yra pagrįsta, todėl ir iš civilinio atsakovo priteistina nukentėjusiajam 3 849,85 Eur turtinei žalai atlyginti.

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas atsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma sunkiai, yra labai įvairi. Pagal paskutiniu metu susiformavusią teismų praktiką tokiose bylose priteisiama nuo 5 000 Eur iki 40 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-52-942/2016, 2K-61-696/2016, 2K-154-699/2016, 2K-25-489/2017, 2K-155-511/2017, 2K-94-696/2017, 2K-110-699/2017, 2K-359-697/2017, 2K-362-697/2018, 2K-276-458/2019, 2K-102-303/2019, 2K-219-628/2020, 2K-252-697/2020, 2K-70-458/2020, 2K-41-303/2020, 2K-20-689/2020).

Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ne tik į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, bet ir į sveikatos sutrikdymo situacijoje reikšmingas aplinkybes, pvz., patirtos traumos pobūdis, atsiradusios dėl sveikatos sutrikdymo turtinės ir neturtinės pasekmės (lėšos, būtinos sveikatai pagerinti, fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai ir pan.), pasikeitimai įvairiose nukentėjusiojo asmens gyvenimo sferose (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt.) bei kitos aplinkybės, kurios daro tiesioginę įtaką asmens fizinių ir dvasinių išgyvenimų stiprumui ir kartu lemia piniginio kompensacinio ekvivalento nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2010). Neturtinės žalos atlyginimo instituto esmė – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą fizinį, dvasinį skausmą ir kitus emocinius išgyvenimus, o ne sudaryti sąlygas nukentėjusiai šaliai pasipelnyti. Neturtinės žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurių visuma ir nulemia jos dydį, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Iš nukentėjusiojo A. M. pateiktų fotonuotraukų akivaizdžiai matosi didelis per skruostą iki kaklo einantis randas (2 t., b. l. 168, 3 t., 81, 82, 135).

Teismas, kvalifikuodamas kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, vertino, kad nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nes jo veidas subjaurotas nepataisomai. Randas veide ir kakle yra didelis, eina nuo nosies nugarėlė viršaus, tęsiasi šalia nosies, skruostu nueina iki pat kaklo, yra ryškiai matomas. Nukentėjusysis nurodė, kad jis yra aktyviai bendraujantis žmogus, be to, jis savo tiesioginiame darbe kasdien susitinka su nepažįstamais žmonėmis. Sutiktina su civiliniame ieškinyje pareikšta nukentėjusiojo nuomone, jog dėl veido, kuris yra asmenį identifikuojant kūno dalis, sužalojimo, jis jaučia diskomfortą, nepatogumus, nejautrą, lūpų aptirpimą ir kt. Bylos nagrinėjimo teisme metu tiek kontakto, tiek nuotoliniu būdu, nukentėjusiojo veide esantis randas buvo labai ryškiai matomas ne tik teisėjos, jį galėjo matyti ir salėje esantys asmenys. Randas yra pastebimas iš karto, tik pamačius nukentėjusįjį, yra negražus, atstumiantis, iškreipiantis nukentėjusiojo šypseną, pabrėžiantis veido asimetriją, negali būti pridengiamas rūbais, teismo vertinamas kaip subjaurojantis veidą, todėl teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo prašoma 10 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra minimali, atitinkanti teisingumo ir protingumo kriterijus ir minimaliai kompensuojanti nukentėjusiojo patirtus ir ateityje galimus patirti išgyvenimus, kiek tai įmanoma kompensuoti pinigais. Teismas pripažįsta, kad kaltinamojo nurodyta gauta 1 700 Eur draudimo suma iš ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ (3 t., b. l. 147) neįskaitytina į šioje byloje priteistinos 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumą, nes teismas pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju teismo nustatyta 10 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra adekvati nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai.

VI. Dėl proceso išlaidų ir kitų klausimų

Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

2022 m. kovo 15 d. nutartimi teismas paskyrė kaltinamajam V. Č. gynėją BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu, konstatuodamas, kad kaltinamasis negali tinkamai atstovauti savo teisėtų interesų bei apginti savo teisių bylos nagrinėjimo teisme metu. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2022 m. birželio 16 d. pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 321,67 Eur. Teismas pripažįsta, kad teismo iniciatyva paskyrus kaltinamajam gynėją, priteisti iš gynėjo dalyvavimo išlaidas būtų nesąžininga, todėl šios išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Kaltinamajam V. Č. vyresniosios tyrėjos 2020 m. gruodžio 12 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 34-35).

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –

1) automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintinas jo savininkui V. Č. naudojimui;

2) dviratis „(duomenys neskelbtini)“, akiniai, pošalmis, pirštinės, dviračio detalė (ragas) gražintini nukentėjusiajam A. M.;

3) dviračio plastikinė detalė, saugoma voke prie baudžiamosios bylos 1 tomo galinio viršelio, sunaikintina (CPK 94 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktas).

Siekiant apsaugoti nukentėjusiojo A. M. asmens, jo privataus gyvenimo ir informacijos apie jo sveikatą, statistų, dalyvavusių eksperimente, konfidencialumą, nustatytina, kad baudžiamosios bylos dalis – fotonuotraukos, kuriame užfiksuotas nukentėjusysis bei su juo esantys asmenys, su nukentėjusiojo sveikata ir pajamomis susiję duomenys, esantys 2 t., b. l. 6, 7, 8, 44, 137, 168, 3 t., 81, 82, 113, 114, 115, 116, 118, 119, 135, 4 t., b. l 5572-73, 85, 110, 139, 141, 143 – yra nevieša (BPK 9¹ straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 91 straipsnio 2 dalimi, 297, 298, 302, 312, 313 straipsniais,

nusprendžia:

V. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje ir nubausti 40 MGL (BBD), t. y. 2 000,00 Eur (dviejų tūkstančių eurų 00 ct) bauda.

Civilinio ieškovo A. M. civilinį ieškinį patenkinti ir iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE, įm. k. priteisti 3 849,85 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt devynis eurus 85 ct) turtinei žalai atlyginti ir 10 000,00 (dešimt tūkstančių eurų 00 ct) neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) Automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti jo savininkui V. Č. naudojimui;

2) dviratį „(duomenys neskelbtini)“, akinius, pošalmį, pirštines, dviračio detalę (ragą) gražinti naudojimui nukentėjusiajam A. M.;

3) dviračio plastikinę detalę, saugomą voke prie baudžiamosios bylos 1 tomo galinio viršelio, sunaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam V. Č., kad paskirtą baudą jis privalo sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant – „Gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, juridinio asmens kodas 188659752, Įmokos mokesčio kodas 6801.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Nustatyti, kad baudžiamosios bylos dalis – 2 t., b. l. 6, 7, 8, 44, 137, 168, 3 t., 81, 82, 113, 114, 115, 116, 118, 119, 135, 4 t., b. l 5572-73, 85, 110, 139, 141, 143 – yra nevieša.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.