- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-04
- Bylos Nr.
- II-477-1049/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01726-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Audrius Meilutis
- Kategorijos
dalyvaujant institucijos, ne teismo tvarka priėmusios nutarimą įgaliotajai atstovei, Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus Administracinės teisenos poskyrio vyriausiajai specialistei A. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo P. M. skundą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2018 m. rugsėjo 27 d., nutarimo Nr. SAVAD-19-ANR_N-2604-2018, panaikinimo ir bylos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2018 m. rugpjūčio 17 d., P. M., gim. (duomenys neskelbtini) surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad 2018 m. sausio 30 d., 10.54 val., ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini) Kaune, esančioje mokamoje automobilių stovėjimo vietoje užfiksuotas jam nuosavybės teise priklausantis automobilis „Opel Frontera“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytas ir laikomas kelio ženklo Nr. 528 su papildoma lentele Nr. 840 (mokama vieta) galiojimo zonoje, nesumokėjus (nepratęsus) vietinės rinkliavos už tolesnį transporto priemonės stovėjimą ir taip pažeidžiant Vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis transporto priemonėms statyti nuostatų, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 25 d., sprendimu Nr. T-208, 13 punktą.
2018 m. rugsėjo 27 d., Kauno miesto savivaldybės administracijos nutarimu Nr. SAVAD-19-ANR_N-2604-2018, P. M. už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 418 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta nuobauda – 30 (trisdešimties) eurų dydžio bauda .
Šalies argumentai
Skundą padavęs asmuo P. M. prašo panaikinti Institucijos ne teismo tvarka priimtą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Pareiškėjas P. M. skunde nurodo, kad jis Kauno miesto Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarimu Nr. SAVAD-19- ANR N-2604-2018, pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 418 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 30 eurų bauda už tai, kad jis neva pažeidė Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. T-208 patvirtintų Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokomomis vietomis automobiliams statyti nuostatų 17.1 punkto reikalavimus, t. y. dėl to, kad automobilį „Opel Frontera“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pastatęs mokamoje stovėjimo vietoje iš karto nesusimokėjo nustatytos vietinės rinkliavos nei į bilietų automatą, nei siųsdamas trumpąją mobiliojo ryšio žinutę. Pareiškėjas skunde nurodo, kad skundžiamas nutarimas yra naikintinas kaip neteisėtas ir nepagristas, šališkas, neobjektyvus ir neatitinkantis teismų suformuotos teismų praktikos dėl argumentų, išdėstytų šiame skunde. Skundžiamame nutarime pareiškėjui, kuris yra automobilio „Opel Frontera“ savininkas, inkriminuojama, kad jis vairavo šį automobilį ir asmeniškai pastatė šį automobilį į mokamą stovėjimo vietą ir nesumokėjo vietinės rinkliavos. Pareiškėjas paaiškino nesutinkantis su jam inkriminuojamu administraciniu teisės pažeidimu, nes jis jo nepadarė. Skunde nurodyta, kad 2018 m. rugpjūčio 28 d., elektroniniu laišku, pasirašytu elektroniniu parašu, pranešė Savivaldybei, kad jis 2018 m. rugpjūčio 24 d., gavo Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 17 d., pranešimą Nr. 64-2-6544, kuriuo prašoma pateikti informaciją pateikimo apie transporto priemonės „Opel Frontera“ (duomenys neskelbtini) valdytoją, kuris 2018 m. sausio 30 d., 10.54 tariamai pažeidė transporto priemonių stovėjimo rinkliavų sumokėjimo tvarką ir nurodė, kad byloje nėra teisėtai surinkta jokių įrodymų, leidžiančių teigti, jog yra įvykdytas bet koks administracinis teisės pažeidimas, nes visus byloje esančius duomenis surinko ne savivaldybės specialistai (pareigūnai), turintys teisę surašyti protokolą, o savivaldybės įmonės darbuotojai, neturintys teisės surašyti protokolų, o šių įrodymų vietoje nepatikrino savivaldybės specialistai. Todėl visais šiais surinktais duomenimis negalima remtis kaip įrodymais, nes šie duomenys byloje yra surinkti neteisėtai, pažeidžiant ATPK 256 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tariamą pažeidimą užfiksavusi įmonė ir jos darbuotojai neturi jokių valdingų įgaliojimų nei tirti pažeidimus, nei rinkti įrodymus, kas remiantis ATPK 256 straipsnio 3 dalies nuostatomis, yra būtina sąlyga. Darytina išvada, kad byloje šios įmonės surinkti ir policijai perduoti esantys duomenys buvo surinkti neįgalioto asmens, jais nėra pagrindo vadovautis. Pažymėtina, kad P. M., kaip automobilio savininkui, nebuvo pateikta jokių įrodymų, kuriuos byloje teisėtai surinko, patikrino ir pateikė patys savivaldybės specialistai, kuriais remiantis būtų galima pagrįstai spręsti, kad „Opel Frontera“ (duomenys neskelbtini) valdytojas 2018 m. sausio 30 d., 10.54 val., tariamai pažeidė rinkliavos mokėjimo tvarką. Analogiškai yra pasisakęs Kauno apygardos teismas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62-902-11, nuspręsdamas, kad byloje negalima remtis neteisėtai surinktais įrodymais, kuriuos surinko ne policijos pareigūnai, o kiti neįgalioti asmenys. P. M. nurodo, kad minėtą automobilį valdė asmuo, jam prisistatęs kaip A. P., ir nurodęs, kad yra gimęs 1981 m. gegužės 14 d., bei gyvena (duomenys neskelbtini), Rusijoje, tačiau į Lietuvą atvykęs iš Vokietijos. P. M. taip pat paaiškina, kad analizuojant Saugaus eismo Įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas byloje Nr. N-63-523-2010, išaiškino, kad tokia pareiga ji kyla tais atvejais, kai: pirma, transporto priemonės savininko (valdytojo) prašoma nurodyti duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi jo transporto priemone; antra, toks policijos pareigūno reikalavimas duodamas teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu; trečia, transporto priemonės savininkui (valdytojui) nėra objektyvių kliūčių prašomus duomenis pateikti, t. y. jis nebuvo praradęs transporto priemonės prieš savo valią. Atsižvelgiant į paminėtas sąlygas, transporto priemonės savininkui (valdytojui) turi būti aiškiai pasakyta, dėl kokio konkrečiu laiku vykusio daugiau ar mažiau akivaizdaus pažeidimo policijos pareigūnui reikia prašomų duomenų, taip pat turi būti pateikti bent minimaliai tiriamą pažeidimą patvirtinantys įrodymai (pvz., aiškinantis greičio viršijimą užfiksuotą stacionariu matavimo prietaisu - transporto priemonės savininkui (valdytojui) turi būti pateikta automobilio nuotrauka su kelio atkarpoje galiojusiais kelio ženklais, aiškinantis vežinėjimąsi veja - atitinkamas pareiškimas ar pranešimas apie pažeidimą ir pan.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas byloje Nr. N-63-523-2010 nurodė, kad aiškinantis automobilio pastatymą ir rinkliavos nesumokėjimą, transporto priemonės savininkui (valdytojui) turi būti pateikta automobilio nuotrauka su gatvės atkarpoje galiojusiais kelio ženklais ir automobilį ten pastačiusios vairuotojo nuotrauka, taip pat teisėtai įgaliotų asmenų surinkti įrodymai, kad pažeista automobilio statymo tvarka (pvz., tariamai nesumokėta rinkliava ir pan.), kad automobilio savininkas P. M. galėtų savivaldybei pateikti duomenis apie vairuotoją, kuris tariamai įvykdė minėtą pažeidimą. Todėl P. M. 2018 m. rugpjūčio 28 d. įsakė savivaldybės administracijai pateikti bent minimaliai tiriamą pažeidimą patvirtinančius teisėtai surinktus įrodymus, kuriuos teisėtai surinko įgalioti savivaldybės specialistai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, kad galėtų patikslinti vairuotoją, kuris galimai įvykdė minėtą pažeidimą, nesumokėdamas vietos rinkliavos už automobilio stovėjimą, tačiau savivaldybės administracija šio įsakymo neįvykdė, o priėmė 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarimą, kuris yra naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, nurodydama, kad nusižengimas įrodytas protokolu bei surinkta medžiaga ir kad jis tariamai nenurodė asmens, galėjusio jam priklausantį automobilį pastatyti rezervuotoje ir mokamoje stovėjimo vietoje ir nesumokėti vietinės rinkliavos. Tokia Institucijos išvada yra nepagrista, nes P. M. raštu nurodė šį asmenį. P. M. nurodo, kad jo kaltė buvo grindžiama tik automobilio nuosavybės faktu ir įrodymus neįgaliotų rinkti asmenų padarytomis nuotraukomis, kurios sprendžiant iš juose gautų duomenų nėra pakankamos tam, kad būtų priimtas sprendimas palikti galioti institucijos nutarimą. Šie privatūs asmenys asmeniškai transporto priemonės pastatymo į stovėjimo vietą fakto jo vykdymo metu nefiksavo ir automobilio vairuotojo asmeniškai nematė. Surašydama administracinio teisės pažeidimo protokolą Institucijos specialistė rėmėsi iš šių trečiųjų asmenų gautais pranešimais apie galimai padarytą pažeidimą, tačiau pati šių aplinkybių nepatikrino ir nenustatė vietoje. P. M. nesutinka su jam inkriminuojamu pažeidimu, nesigaili ir tvirtina, kad ne jis, o kitas asmuo pastatė priklausantį automobilį „Opel Frontera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), mokamoje stovėjimo vietoje ir nesumokėjo vietinės rinkliavos. Šie prieštaravimai ir abejonės nėra pašalintos kitomis savarankiškomis įrodinėjimo priemonėmis. Pareiškėjo kaltė negali būti įrodyta vien tik komercinės įmonės darbuotojų, asmeniškai nemačiusių automobilio vairuotojo, subjektyviais paaiškinimais tarnybiniame pranešime ir administracinio teisės pažeidimo protokolu, nes tokie argumentai nėra pakankami, o remdamasis nebegaliojančiu Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatomis ir teismų praktika nurodo, kad protokolas ir tarnybinis pranešimas laikytini tik rašytiniais paaiškinimais, kurie negali būti prilyginami liudytojų parodymams. Byloje taip pat nėra kitų jo kaltę patvirtinančių duomenų, o institucija, priėmusi nutarimą, nepaneigė P. M. parodymų apie įvykio aplinkybes. Institucijos tarnautojai įrodinėjimo pareigos neįvykdė tinkamai, nes nepateikė jokių tiesioginių įrodymų, savarankiškų įrodinėjimo priemonių, betarpiškai patvirtinančių ginčytinas aplinkybes, kurių pagrindu galima būtų daryti aiškią išvadą apie buvusią incidento situaciją - teisės pažeidimo subjektyviąją pusę, kad P. M. tikrai pastatė automobilį mokamoje stovėjimo vietoje ir nesumokėjo rinkliavos. Byloje nėra automobilio nuotraukų, kuriose matyti P. M. tariamo pažeidimo metu, nenustatyti ir neapklausti jokie kiti liudininkai, kurie patvirtintų matę jį pastatant automobilį ir nesumokant rinkliavos. Be to, pareiškėjas nurodo, kad nors teisę pateikti pranešimą apie pažeidimą savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ darbuotojai turi, tačiau tai negali būti prilyginta teisei rinkti įrodymus, kurios savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ darbuotojai neturi - ATPK 256 straipsnio 3 dalis, nes teisė rinkti įrodymus gali būti suteikta tik įstatymu, o ne poįstatyminiu teisės aktu. Pareiškėjas tvirtina, jog byloje nėra teisėtai surinkta jokių įrodymų, leidžiančių teigti, jog yra įvykdytas bet koks administracinis teisės pažeidimas, nes visus byloje esančius duomenis surinko ne savivaldybės vyr. specialistai, turintys teisę surašyti protokolą, o savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ darbuotojai, neturintys teisės surašyti protokolus. Todėl visais surinktais duomenimis negalima remtis kaip įrodymais, nes šie duomenys byloje yra surinkti neteisėtai, pažeidžiant ATPK 256 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pažymėtina, kad savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“ ir jos darbuotojai neturi jokių valdingų įgaliojimų nei tirti pažeidimus, nei rinkti įrodymus, kas remiantis ATPK 256 straipsnio 3 dalies nuostatomis, yra būtina sąlyga. Todėl daryti vienareikšmiškos išvados, kad šios įmonės spaudu patvirtinti dokumentai yra teisingi, atitinkantys tikrovę, nėra pagrindo. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad byloje savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ surinkti ir pateikti duomenys buvo surinkti neįgalioto asmens, todėl nėra pagrindo jais vadovautis. Byloje nėra jokių įrodymų, kuriuos surinko, patikrino ir pateikė Savivaldybės vyr. specialistai, kuriais remiantis būtų galima pagrįstai spręsti, kad „Opel Frontera“, v. n. (duomenys neskelbtini), valdytojas tariamai pažeidė automobilių stovėjimo tvarką. Įvertinus visus skunde išdėstytus argumentus, teigtina, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas negali būti laikomas teisėtu, nes nebuvo visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės ((duomenys neskelbtini) straipsnis) ir jų viseto pagrindu teisingai parenkama bei pritaikoma teisės norma, reglamentuojanti atitinkamą teisinį santykį. Remiantis išdėstytu, prašo teismo panaikinti Kauno miesto Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarimą Nr. SAVAD-19-ANR_N-2604-2018 kaip neteisėtą ir nepagristą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į pareiškėjo P. M. skundą Kauno miesto savivaldybės administracija prašo skundo netenkinti ir palikti 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-19-ANR_N-2604-2018, nepakeistą. Atsiliepime nurodyta, kad 2018 m. birželio 13 d. Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriuje buvo gautas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pranešimas Nr. 64-13-3158, kuriame nurodoma, kad 2018 m. sausio 30 d., 10 val. 54 min., prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini) Kaune, buvo užfiksuotas automobilis „Opel“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastatytas ir laikomas kelio ženklo Nr. 528 (stovėjimo vieta) su papildoma lentele Nr. 840 (mokamos paslaugos) galiojimo zonoje, nesumokėdamas Kauno miesto savivaldybės tarybos (toliau - Savivaldybės taryba) nustatytos vietinės rinkliavos už transporto priemonės stovėjimą, taip pažeisdamas Savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. T-208 patvirtintų Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Kauno miesto vietomis transporto priemonėms statyti nuostatų (toliau - Nuostatai) 13 punktą, už kurio pažeidimą atsakomybė numatyta ANK 418 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina tai, kad 2018 m. rugpjūčio 17 d., už tai P. M. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. SAVAD-19-ANR_P-10799-2018 (ROIK: 18084997016). Paminėtina tai, kad ANK 611 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kai ANK 416, 417, 418, 419 straipsniuose, 420 straipsnio 1 dalyje, 421, 432 straipsniuose, 459 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse, 463 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu surašomas ir siunčiamas transporto priemonės savininkui (valdytojui). Jei administracinį nusižengimą padarė kitas asmuo, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo išsiuntimo dienos pranešti institucijai, kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą, jos nurodytu būdu duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, arba institucijai pareikalavus atvykti į instituciją, kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą. Transporto priemonės savininko (valdytojo) nurodytam asmeniui surašomas ir siunčiamas naujas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (tais atvejais, kai pagal šio kodekso 610 straipsnio 2 dalies 2 punktą administracinis nurodymas negali būti surašomas, - tik administracinio nusižengimo protokolas), o transporto priemonės savininkui (valdytojui) surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (ar tik administracinio nusižengimo protokolas) pripažįstamas negaliojančiu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kartu su surašytu administracinio nusižengimo protokolu, nesant ANK 610 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinio nurodymo surašymo negalimumo pagrindų, Pareiškėjui buvo surašytas ir įteiktas administracinis nurodymas, kuriuo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo siūloma susimokėti 10 eurų baudą (pusę minimalios baudos, numatytos ANK 418 straipsnio 1 dalyje), tačiau administracinis nurodymas nebuvo įvykdytas. Pažymėtina tai, kad minėtasis protokolas su administraciniu nurodymu buvo išsiųstas registruota pašto siunta Pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, t. y. (duomenys neskelbtini) Vilnius, kuri pagal AB „Lietuvos paštas“ pranešimą įteikta 2018 m. rugpjūčio 28 d. asmeniškai Pareiškėjui. Taip pat minėtieji dokumentai buvo išsiųsti Pareiškėjo darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kurie atsižvelgiant į AB „Lietuvos paštas“ pranešimą buvo įteikti 2018 m. rugpjūčio 24 d., kurį priėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorė K. K.. Paminėtina tai, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, tai, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. To pačio straipsnio 2 dalyje konkrečiai įvardinta, kokius duomenis tokiu atveju privalo pateikti automobilio savininkas – t. y. duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Taigi, tikslus asmens duomenų nurodymas yra būtina sąlyga, siekiant tinkamai nustatyti kaltą asmenį, priešingu atveju baudžiamas savininkas. P. M. 2018 m. rugpjūčio 28 d. elektroninio ryšio priemonėmis atsiuntė du panašaus turinio raštus, kuriuose nurodė, kad su anksčiau nurodytu administraciniu nusižengimu nesutinka bei nurodo, kad administracinio nusižengimo padarymo metu Pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį automobilį „Opel“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdė (naudojosi) kitas asmuo, t. y. A. P., kurio gimimo data yra (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), Rusijoje, tačiau į Lietuvą atvykęs iš Vokietijos. Atsiliepime nurodyta, kad Pareiškėjas vieną iš siunčiamų dokumentų pasirašė elektroniniu parašu taip nepalikdamas Savivaldybės administracijos darbuotojams abejonių dėl pastarojo asmens identifikavimo, bei nurodė savo kontaktinį telefono numerį (duomenys neskelbtini). Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus atsakingas darbuotojas tirdamas padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes kreipėsi į VŠĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ atsakingą darbuotoją dėl papildomos informacijos pateikimo dėl automobilio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atliktų mokėjimų naudojantis mobiliojo ryšio priemonėmis anksčiau minėto administracinio nusižengimo padarymo dieną. VŠĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ atsakingas darbuotojas pagal Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus užklausą pateikė papildomą informaciją, kuri buvo reikalinga pilnai ir visapusiškai ištirti Pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 28 d. pateiktą informaciją apie asmens valdžiusio automobilį „Opel“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo metu tikrumą, nurodydamas konkretų mobiliojo ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini) iš kurio 2018 m. sausio 30 d. (mokėjimas už: 09:26:00 iki 10:26:00 bei mokėjimas už: 11:04:00 iki 12.04:00) buvo atlikti mokėjimai už parkavimą Kauno mieste už automobilio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o pažeidimas užfiksuotas 2018 m. sausio 30 d. 10.54 val. Paaiškintina tai, kad įvertinus ir ištyrus gautą informaciją buvo nustatyta, kad administracinio nusižengimo padarymo dieną, t. y. anksčiau nurodytomis valandomis, mokėjimai buvo atlikti iš Pareiškėjui priklausančio ir pačiam P. M. nurodančiam kaip savo kontaktinę informaciją telefono numerio, todėl administracinio nusižengimo teiseną atliekantis pareigūnas tinkamai įvertino situaciją ir nustatė, kad Pareiškėjas pateikė klaidinančio pobūdžio informaciją Savivaldybės administracijos skyriaus darbuotojams apie administracinio nusižengimo padarymo metu Pareiškėjui nuosavybės teise valdomo automobilio „Opel“ valst. (duomenys neskelbtini) valdytoją siekdamas išvengti atsakomybės. Taip pat atkreiptinas teismo dėmesys į tai, kad tokia situacija pasikartoja ne pirmą kartą, kuomet P. M. yra traukiamas administracinėn atsakomybėn už analogiškus nusižengimus (pažeidimus) dėl naudojimosi mokamomis vietomis automobiliams statyti su ta pačia transporto priemone, o Pareiškėjo nurodomi asmenys, transporto priemonės nusižengimo padarymo metu fiktyvūs valdytojai, neva gyvena Rusijos Federacijoje su kuria yra apsunkintas teisinis bendradarbiavimas (Vilniaus apygardos teisme išnagrinėta analogiška byla Nr. ATP-371-211/2017, 2017 m. birželio 19 d., kurioje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra būtent P. M.). Atsižvelgus į aukščiau aptartas aplinkybes ir administracinio nusižengimo bylos medžiagą 2018 m. rugsėjo 27 d. Savivaldybės administracijos įgaliota Viešosios tvarkos skyriaus vyriausioji specialistė A. P., surašyto administracinio nusižengimo protokolo Nr. SAVAD-19-ANRP-10799-2018 pagrindu, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui P. M. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo minėtąja administracinio nusižengimo bylą ir už Pareiškėjo padarytą administracinį nusižengimą, kuris numatytas ANK 418 straipsnio 1 dalyje, kuri yra blanketinė teisės norma, nukreipianti į Nuostatų reikalavimų laikymosi pažeidimus paskyrė 30 eurų baudą. Pareiškėjo atlikto administracinio nusižengimo faktas buvo konstatuotas įrodymų vertinimo, kaip reikšmingų bylos aplinkybių nustatymo, proceso metu. Pareiškėjas kvestionuoja įrodymų pakankamumo klausimą šioje administracinio nusižengimo byloje teigdamas, kad automobilis „Opel“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio pažeidimo metu buvo pastatytas ir laikomas ne pačio Pareiškėjo, o kito asmens, kurį nurodė Pareiškėjas. P. M. savo skunde nurodo, kad VŠĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ darbuotojas užfiksavo tik anksčiau minėtą Pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį automobilį „Opel“, tačiau pačio Pareiškėjo prie automobilio neužfiksavo, todėl nėra jokių įrodymų ir kaltės faktą patvirtinančių duomenų, kad administracinio nusižengimo padarymo vietoje ir laiku automobilį „Opel“ paliko būtent Pareiškėjas, o ne jo nurodytas asmuo. Tyrimo metu pareigūnas tinkamai įvertino visos administracinio nusižengimo teisenos metu surinktus įrodymus: foto nuotraukas, mobiliojo ryšio telefono numerio tapatumą tarp pačio Pareiškėjo nurodyto ir gauto iš VŠĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ nurodyto numerio, iš kurio buvo mokamas nustatytas Savivaldybės tarybos mokestis už naudojimąsi automobilių parkavimo apmokestintomis Kauno miesto vietomis, P. M. pateiktą informaciją apie asmenį, kuris neva administracinio nusižengimo metu naudojosi Pareiškėjui nuosavybės teise priklausančia transporto priemone „Opel“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VŠĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ darbuotojo paaiškinimą apie nustatytą Nuostatų reikalavimo pažeidimą, teismų praktiką, kurioje paaiškėjo, kad P. M. turi suformuotą administracinės atsakomybės vengimo modelį esant pažeidimams susijusiems su Kelių eismo taisyklių pažeidimu ir kitus byloje esančius duomenis, jų pakankamumą, nuoseklumą, logiškumą bei ANK bei LAT suformuotas administracinių (pažeidimų) nusižengimų teisiškai reikšmingas aplinkybes bei priėmė teisėtą bei pagrįstą Nutarimą. Administracinio nusižengimo metu buvo imtasi tinkamų veiksmų pašalinančių galimus prieštaravimus. Pareiškėjo skunde pateikti duomenys ir argumentai yra nelogiški ir nepaneigiantys Savivaldybės administracijos atsakingo darbuotojų surinktų įrodymų šioje administracinio nusižengimo byloje. Atsižvelgiant į tai, Pareiškėjo teiginys, kad jam nebuvo pateikta jokių tiesioginių įrodymų, savarankiško įrodinėjimo priemonių, betarpiškai patvirtinančių jo kaltę, paneigia byloje esančių įrodymų visuma. Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad administracinėje byloje esantys įrodymai surinkti neteisėtai, kadangi juos surinko asmenys neturintys tam įstatymų suteiktų įgaliojimų, tačiau Pareiškėjo išsakyta pozicija neatitinka šios dienos ANK 569 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos „<..>Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą“. Tarp VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir Savivaldybės administracijos yra sudaryta Paslaugų teikimo sutartis, kuria VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo atlikti vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis automobiliams statyti rinkimo paslaugų teikimą, todėl užtikrinant Sutarties vykdymą VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai kontroliuoja minėtos rinkliavos surinkimą Kauno mieste ir fiksuoja pažeidėjus, o informaciją perduoda Savivaldybės administracijos Viešosios teisės skyriui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai turi teisę fiksuoti juridinę reikšmę turinčius objektyvios tikrovės faktus, o vėliau turimą medžiagą esant reikalingumui pateikti teisę ir pareigą tokius duomenis rinkti ir vertinti turintiems organams (pareigūnams). Pareiškėjo nurodytose Vilniaus apygardos teismo nutartyse administracinio teisės pažeidimo bylose, kuriomis jis grindžia priimto Nutarimo neteisėtumą, nustatytos faktinės aplinkybės nėra iš esmės panašios (analogiškos) šioje nagrinėjamoje byloje, todėl Pareiškėjo pateikta praktika neturėtų būti vadovaujamasi. Iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad Nutarimas buvo priimtas teisėtai ir pagrįstai, o administracinio nusižengimo teiseną atlikusio ir Nutarimą priėmusio ne teismo tvarka pareigūno išvados gali būti paneigtos duomenimis, parodančiais išvadų nepagrįstumą byloje surinktiems duomenims ar jų prieštaringumą, kadangi tokių duomenų byloje nėra, o Pareiškėjas jų taip pat nepateikė, o tik galimai teikdamas to paties turinio skundą, kaip ir kitose administracinių (pažeidimų) nusižengimų bylose, net neadaptuodamas skundo turinio esamai bylai, tikėjosi dar kartą pasinaudoti savo sugalvotu atsakomybės išvengimo modeliu.
2018 m. lapkričio 5 d., Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas P. M. prašymas dėl skundo perdavimo Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriame pareiškėjas nurodo, kad jis kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo, o vykimo į Kauną kelionės išlaidos būtų didesnės nei nepagrįstai paskirta bauda, todėl jo dalyvavimas Kaune paneigtų kreipimosi į teismą prasmę, nes jis patirtų išlaidas, kurių, pagal ANK, negalėtų priteisti iš nepagrįstą nutarimą priėmusios institucijos.
Skundą padavęs asmuo – P. M. teismo posėdyje nedalyvavo.
Byla teisminga Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.
Institucijos, ne teismo tvarka priėmusios nutarimą įgaliotoji atstovė, Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus Administracinės teisenos poskyrio vyriausioji specialistė A. P., teismo posėdžio metu parodė, kad dėl skundo perdavimo Kauno apylinkės teismui vadovavosi ANK 622 straipsniu ir paaiškino, kad nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, kadangi buvo nustatyta, jog mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio 2018 m. sausio 30 d., buvo atliktas mokėjimas už automobilio parkavimą. Pareiškėjas minėtą numerį, kaip savo kontaktinį numerį, nurodo visuose jo pateiktuose dokumentuose institucijai, o tarpas tarp atliktų mokėjimų yra 40 min. Tai kad automobilį neva vairavo Rusijos Federacios pilietis yra tik išgalvotas pareiškėjo atsakomybės vengimo modelis. Nurodė, kad, Vilniaus mieste pareiškėjo atžvilgiu yra išnagrinėta analogiška byla Nr. ATP-371-211/2017, kur administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra Pareiškėjas, ir kur kritiškai įvertinta tokia jo pozicija. Taip pat nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad pažeidimą užfiksavo neturintys tam įgaliojimų asmenys, tačiau pagal galiojantį ANK 590 straipsnį, administracinio nusižengimo teisena gali būti pradėta gavus pranešimą ar kitokį dokumentą, kurį užfiksavo asmuo, kuris nėra pareigūnas, apie tai taip pat pasisakoma ir aptariant įrodymus, kur nurodyta, kad galima įrodymais laikyti pranešimus, aktus ar kitus dokumentus. Institucijos nuomone, įrodymų yra surinkta pakankamai, nutarimas priimtas teisėtai, todėl prašo jį palikti galioti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Vadovaujantis bendraisiais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant kaltę prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukimo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Kauno apygardos teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-217-498/2016).
Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis).
ANK 418 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimą.
Iš bylos medžiagos matyti, kad protokolas pareiškėjui P. M. surašytas dėl to, kad 2018 m. sausio 30 d., 10.54 val., ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini) Kaune, esančioje mokamoje automobilių stovėjimo vietoje užfiksuotas jam nuosavybės teise priklausantis automobilis „Opel Frontera“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytas ir laikomas kelio ženklo Nr. 528 su papildoma lentele Nr. 840 (mokama vieta) galiojimo zonoje, nesumokėjus (nepratęsus) vietinės rinkliavos už tolesnį transporto priemonės stovėjimą ir taip pažeidžiant Vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis transporto priemonėms statyti nuostatų, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 25 d., sprendimu Nr. T-208, 13 punktą.
P. M. kaltę dėl ANK 418 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo patvirtina rašytinė bylos medžiaga – VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pranešimas, kuriame nurodytos konkrečios užfiksuoto nusižengimo aplinkybės, aprašyta įvykio situacija ir pridėtos fotonuotraukos, iš kurių aiškiai matyti įvykio vieta bei automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), joje (nusižengimo b. l. 1, 2–6), VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateikta informacija apie tai, kad už automobilio, kurio valst. Nr,. (duomenys neskelbtini) stovėjimą geltonojoje zonoje, SMS žinute 2018 m. sausio 30 d. buvo sumokėta už laikotarpį nuo 9.26 val. iki 10.26 val., pažeidimas fiksuotas 10.54 val. (nusižengimo b. l. 8), taip pat informacija apie tai, kad už to pateis automobilio stovėjimą vlė buvo sumokėta 2018 m. sausio 30 d. 11.04 val. iki 12.04 val., abu kartus mokėta iš mobiliojo ryšio telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (nusižengimo b. l. 24), 2018 m. birželio 13 d., bei 2018 m. rugpjūčio 17 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus raštais P. M. buvo praneša apie užfiksuotą nusižengimą pasiūlant savo noru susimokėti 10 eurų baudą, bei išaiškinant ANK 611 straipsnio nuostatas (nusižengimo b. l. 10, 15), tačiau nurodyto dydžio bauda geranoriškai nebuvo sumokėta (nusižengimo b. l. 11–14), Kauno miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės 2018 m. rugpjūčio 17 d. surašytame administracinio nusižengimo protokole Nr. SAVAD-19-ANR_P-10799-2018, užfiksuotos konkrečios nusižengimo aplinkybės (nusižengimo b. l. 14), 2018 m. rugpjūčio 28 d. P. M. elektroniniu paštu nurodė Kauno miesto savivaldybei pateikti jam duomenis apie užfiksuotą pažeidimą (skundo b. l. 18–19), į kurį 2018 m. rugsėjo 4 d. buvo pateiktas Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus atsakymas (nusižengimo b. l. 20–21), iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ kontrolieriaus O. M. paaiškinimo, nustatyta, jog jis 2018 m. sausio 30 d., 10.54 val. užfiksavo aptariamąjį nusižengimą, įvykio vietoje laukė ilgiau nei 10 minučių, pridėjo vertikalių kelio ženklų registro išrašą su schema bei fotonuotrauką (nusižengimo b. l. 25, 26–27, 28), Kauno miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarimu Nr. SAVAD-19-ANR_N-2604-2018, P. M. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 418 straipsnio 1 d., padarymą paskirta 30 eurų dydžio bauda (nusižengimo b. l. 29), iš Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos Informacijos analizės skyriaus 2018 m. lapkričio 20 d. rašto, Nr. 20-66655(1.15), matyti, kad policijos naudojamuose registruose nėra jokios informacijos apie asmenį – A. P., gim. (duomenys neskelbtini) (skundo b. l. 33), Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro PK Veiklos skyrius raštu Nr. 20-S-66472(1.15E) pranešė, kad policijos centrinėje duomenų bazėje jokių duomenų apie A. P., gimusį 1981 m. gegužės 14 d., bei gyvenantį (duomenys neskelbtini), Rusijoje, nerasta (skundo b. l. 37).
Pareiškėjas P. M. nurodo, jog administracinio nusižengimo nepadarė, nėra jo kaltę patvirtinančių įrodymų, o ir tie, kurie pateikti į bylą, surinkti neteisėtai, patikino, kad jis, laikydamasis įstatymų reikalavimų Institucijai pateikė duomenis apie jam nuosavybės teise priklausančio automobilio „Opel Frontera“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoją, kuris 2018 m. sausio 30 d. esą naudojosi šiuo automobiliu, nurodydamas, kad tai buvo Rusijos Federacijos pilietis A. P., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Rusijoje, tačiau į Lietuvą atvykęs iš Vokietijos, o nutarimas priimtas tik remiantis automobilio nuosavybės faktu ir duomenimis, gautais iš juos rinkti neįgalioto asmens, todėl jais negalima vadovautis.
Šiuos pareiškėjo argumentus visiškai paneigia byloje surinkta medžiaga ir įrodymai, nustatyta faktinė įvykio situacija.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybė pažeidė jo nekaltumo prezumpciją, vertė jį duoti parodymus prieš save ir šeimos narius, parodymus ir įrodymus vertino pagal jų pateikimo šaltinį, o ne turinį, pažeidimo nepadarymo pareigą perkėlė P. M. ir nepanaikino byloje esančių įrodymų prieštaringumo, o visas abejones aiškino P. M. nenaudai (skundo b. l. 6). Tokie pareiškėjo argumentai visiškai nepagrįsti, visų pirma pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojai būtų atlikę kokius nors veiksmus, kita vertus, kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų, nagrinėjamu atveju, ANK 418 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas buvo užfiksuotas ne asmens, įtariamo šio nusižengimo padarymu, akivaizdoje. Kauno miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės 2018 m. rugpjūčio 17 d. administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (P. M.) nedalyvaujant (nusižengimo b. l. 14). Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2018 m. birželio 13 d., bei 2018 m. rugpjūčio 17 d. raštuose, siųstuose apeliantui P. M. buvo išaiškinta ANK 611 straipsnio nuostata, kad jei administracinį nusižengimą padarė kitas asmuo, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo išsiuntimo dienos pranešti institucijai (institucijos teritoriniam padaliniui), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą, jos nurodytu būdu duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, arba institucijai pareikalavus atvykti į instituciją (institucijos teritorinį padalinį), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą. Transporto priemonės savininko (valdytojo) nurodytam asmeniui surašomas ir siunčiamas naujas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (tais atvejais, kai pagal šio kodekso 610 straipsnio 2 dalies 2 punktą administracinis nurodymas negali būti surašomas, – tik administracinio nusižengimo protokolas), o transporto priemonės savininkui (valdytojui) surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (ar tik administracinio nusižengimo protokolas) pripažįstamas negaliojančiu. (nusižengimo b. l. 10, 15). Tokių veiksmų imtis ir būtent tokias aplinkybes pranešti P. M. institucijos pareigūnus ir galiojantis „Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo“ 20 straipsnis, kurio 2 dalyje yra konkrečiai įvardyta, kokius duomenis tokiu atveju privalo pateikti automobilio savininkas – t. y. duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Taigi, tikslus asmens duomenų nurodymas yra būtina sąlyga, siekiant tinkamai nustatyti kaltą asmenį. Tokiu būdu, P. M. skundo argumentai, kad jam buvo perkelta jo nekaltumo įrodinėjimo pareiga, yra nepagrįsti.
P. M. skunde nurodo, kad jo kaltė grindžiama tik automobilio nuosavybės faktu ir įrodymus neįgaliotų rinkti asmenų, komercinės įmonės darbuotojų, padarytomis fotonuotraukomis. Priešingai nei nurodo pareiškėjas, esamomis aplinkybėmis nėra pagrindo nesivadovauti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ įmonės surinkta medžiaga (fotonuotraukomis, protokolu, pranešimu apie įvykį, informacija dėl apmokėjimų trumpaisiais tekstiniais pranešimais). Vadovaujantis ANK 590 straipsnio 2 dalies nuostatomis, administracinio nusižengimo teisena gali būti pradėta gavus pranešimą, aktą ar kitokį dokumentą, kuriuo asmuo, kuris nėra pareigūnas, užfiksavo administracinio nusižengimo požymius turinčios veikos padarymą, o šiuo atveju VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai veikė tarp šios įmonės ir Kauno miesto savivaldybės administracijos sudarytos Paslaugų teikimo sutarties pagrindu, kuria VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo atlikti vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis automobiliams statyti rinkimo paslaugų teikimą, todėl minėtos įmonės darbuotojai turi teisę fiksuoti juridinę reikšmę turinčius objektyvios tikrovės faktus, o vėliau turimą medžiagą esant reikalingumui pateikti teisę ir pareigą tokius duomenis rinkti ir vertinti turintiems organams (pareigūnams). Atsižvelgiant į tai, teismas, nesutikdamas su pareiškėjo skundo argumentu konstatuoja, jog jo kaltę patvirtinantys įrodymai surinkti nepažeidžiant įrodymų leistinumo principo, kadangi nagrinėjamu atveju buvo gauti ir įvertinti teisėtais būdais. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų, savo skunde Pareiškėjas nurodo šabloniškus ir visiškai analogiškus skundų, kuriuos yra teikęs Vilniaus miesto apylinkės teismui, bei Vilniaus apygardos teismui analogiškose bylose argumentus, vadovaujasi nebegaliojančiu ir nusižengimo padarymo metu negaliojusiu Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksu, kurio nuostatų aiškintis šiuo atveju nėra jokio objektyvaus pagrindo. Be to, šiuo klausimu savo skunde cituodamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teisimo praktiką P. M. kai kuriose nurodomose bylose pateikia aplinkybes, kurios nėra analogiškos nagrinėjamam atvejui, be to, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, tiek Teismų įstatyme, siekiant garantuoti, kad niekas neįtakotų teismų priimamų sprendimų, kad jie būtų teisingi ir nešališki, numatyta, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir vadovaujasi tik įstatymu.
Kritiškai vertintinas P. M. argumentas, jog jam priklausantį automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nusižengimo padarymo metu valdė asmuo, jam prisistatęs kaip A. P., gimęs (duomenys neskelbtini), bei gyvenantis (duomenys neskelbtini), Rusijoje, tačiau į Lietuvą atvykęs iš Vokietijos. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2017 m. birželio 19 d., Vilniaus apygardos teisme išnagrinėta byla ir priimta nutartis Nr. ATP-371-211/2017, kurioje pareiškėjas – administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – P. M. analogiškoje situacijoje savo kaltę neigė nurodydamas, jog įvykio metu jam nuosavybės teise priklausantį automobilį valdė asmuo, jam prisistatęs kaip I. V., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), į Lietuvą atvykęs iš Vokietijos, kurį jis sutiko gatvėje, analogiškas aplinkybes apie tą patį asmenį P. M. yra nurodęs ir administracinio nusižengimo bylose Nr. ATP-240-365/2017, nors teismai buvo nustatę, kad (duomenys neskelbtini) gatvės Volgogradę apskritai nėra, panašūs argumentai nurodant pažeidimo metu automobiliu besinaudojusį asmenį kaip I. D., gimusį (duomenys neskelbtini)., gyvenantį (duomenys neskelbtini), Rusija, P. M. nurodyti ir administracinio nusižengimo bylose Nr. II-410-1015/2016, Nr. II-462-891/2015, Nr. ATP-55-843/2017, ir eilėje kitų, todėl tokia P. M. versija vertintina kaip akivaizdus siekis išvengti administracinės atsakomybės, jos nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys. Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro PK Veiklos skyrius raštu Nr. 20-S-66472(1.15E) pranešė, kad policijos centrinėje duomenų bazėje jokių duomenų apie A. P., gimusį 1981 m. gegužės 14 d., bei gyvenantį (duomenys neskelbtini), Rusijoje, nerasta (skundo b. l. 37), be to, iš Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos Informacijos analizės skyriaus 2018 m. lapkričio 20 d. rašto, Nr. 20-66655(1.15), matyti, kad policijos naudojamuose registruose nėra jokios informacijos apie asmenį – A. P., gim. (duomenys neskelbtini) (skundo b. l. 33). Iš byloje nustatytų aplinkybių teismas sprendžia, kad administracinį nusižengimą padaręs asmuo nustatytas tinkamai ir tai yra P. M..
Analogiška situacija pasikartoja ne pirmą kartą, kuomet P. M. traukiamas administracinėn atsakomybėn už analogiškus pažeidimus dėl naudojimosi mokamomis vietomis automobiliams statyti su ta pačia transporto priemone, nurodo asmenis, neva gyvenančius Rusijos Federacijoje, su kuria yra apsunkintas teisinis bendradarbiavimas, ir atvykusius iš kitos E. S. valstybės, su kuria nėra sienų kontrolės, teismas šią pareiškėjo versija vertina kritiškai, kadangi jo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo teismui sutikti su pareiškėjo pozicija, kuomet jis būdamas pripažintas kaltu už analogiško pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą, dėl neva tai Rusijos Federacijos piliečio, kurį jis pirmą kartą sutiko gatvėje, veiksmų, pareiškėjas sąmoningai perleistų savo transporto priemonę asmens, kurio egzistavimo ar buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje fakto patikrinti negalima, žinion. Kita vertus, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. nurodyta, jog transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Tai reiškia, kad transporto priemonės savininkas turi būti aktyvus ir imtis priemonių, kad jam nuosavybės teise priklausančia transporto priemone nebūtų daromi pažeidimai, o jei tokie pažeidimai buvo padaryti – pranešti apie juos padariusį asmenį. Nors skunde P. M. teigia, kad nepagrįstai Institucijos buvo verčiamas duoti parodymus prieš save ir šeimos narius, tačiau nei pačiai institucijai, ne teismui kartu su skundu nepateikė jokių duomenų ir informacijos, kokie ryšiai jį sieja su nurodytu, neva pažeidimus padariusiu, asmeniu, kuriam pasitikėdamas esą paskolino savo automobilį.
Svarbu pažymėti, kad transporto priemonės savininkui (valdytojui) arba juridinio asmens vadovui (ar jo filialo vadovui) atsakomybė už pareigų neatlikimą netaikoma, jeigu jis prarado transporto priemonę prieš savo valią. Transporto priemonių valdytojas Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 74 punkte apibūdinamas kaip asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir naudojantis transporto priemones. Taigi, kaip jau ir minėta, šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta transporto priemonės savininko (valdytojo) pareiga nurodyti policijos pareigūnui, siekiančiam išaiškinti teisės pažeidimą, duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar naudojosi ja; transporto priemonės savininkui (valdytojui), neatlikusiam šios pareigos, kyla atsakomybė ATPK nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai jis reikalaujamų duomenų pateikti negali, nes prarado transporto priemonę prieš savo valią. Tokių duomenų byloje nėra, netgi priešingai, kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. nutarties administracinėje byloje Nr. AN2-227-190/2018, vos trys dienos prieš aptariamąjį, P. M. tą patį automobilį, 2018 m. sausio 25 d., apie 1.15 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) vairavo būdamas neblaivus, o automobiliu neatlikta valstybinė techninė apžiūra, taigi, akivaizdu jog jis pats, o ne kas nors kitas realiai disponavo šiuo automobiliu. Be to, ypatingas dėmesys šiuo atveju atkreiptinas ir į tai, kad tyrimo metu nustatyta, jog iš mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini), trumpuoju tekstiniu pranešimu, 2018 m. sausio 30 d. buvo atliktas mokėjimas už automobilio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), parkavimą laikotarpiu nuo 9.26 val. iki 10.26 val., bei nuo 11.04 val. iki 12.04 val. (nusižengimo b. l. 24). Pareiškėjas ši telefono numerį nurodė kaip savo kontaktinį numerį visuose procesiniuose dokumentuose, kas pašalina bet kokius galimus prieštaravimus dėl pareiškėjo P. M. naudojimosi nurodyta transporto priemone fakto įvykio metu. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti objektyviai nusižengimą patvirtinančiais dokumentais – fotonuotraukomis ir jas padariusio asmens paaiškinimais (nusižengimo b. l. 25–28), kadangi byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad pateiktos VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ kontrolieriaus nuotraukos būtų sumaketuotos, o pats O. M. būtų suinteresuotas apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, juo labiau, kad nusižengimą jis užfiksavo ne asmens, įtariamo administracinio teisės pažeidimo padarymu, akivaizdoje, todėl be abejo negalėjo žinoti, kas konkrečiai pastatė automobilį draudžiamoje vietoje. Savo ruožtu, kad automobilis pastatytas judrioje (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 528 su papildoma lentele Nr. 840 (mokama vieta) ir tai akivaizdžiai matoma iš šių nuotraukų (taip pat patektas išrašas iš vertikalių kelio ženklų registro su nurodyta automobilio stovėjimo vieta). Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens keliamos versijos, kad nėra aiškios nusižengimo aplinkybės nes netinkamai užfiksuoti duomenys, vertintinos tik kaip deklaratyvūs ir hipotetinio pobūdžio svarstymai, neparemti jokiais objektyviais duomenimis.
Apibendrinant tai, kas aukščiau išdėstyta, darytina išvada, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, jog administracine nuobauda nubausto P. M. veiksmai tinkamai kvalifikuoti kaip administracinis nusižengimas pagal ANK 418 straipsnio 1 dalį, ir kad šį nusižengimą padarė būtent P. M., todėl nėra pagrindo naikinti 2018 m. rugsėjo 7 d., Kauno miesto savivaldybės administracijos nutarimo Nr. SAVAD-19-ANR_N-2604-2018, ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti, todėl jis paliekamas nepakeistas, o P. M. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno miesto savivaldybės administracijos 2018 m. rugsėjo 7 d., nutarimą Nr. SAVAD-19-ANR_N-2604-2018, palikti galioti.
Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.