Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs asmens, dėl kurio priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, P. M. (toliau – ir pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto R. I. 2015 m. liepos 8 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-30906322-15 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyresnioji patrulė A. M. 2015 m. birželio 11 d. surašė P. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 10AN-32181639-15 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 133¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 12 straipsnio 2 dalies bei 20 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus, tai yra už tai, kad iki 2015-04-21 transporto priemonės OPEL FRONTERA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas P. M. policijai 2015-03-26 raštu Nr. 10-S-81889 pareikalavus nurodyti 2015-03-01, apie 21.57 val., kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda 62,12 km, Kaišiadorių r., automobilį OPEL FRONTERA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) naudojusio asmens vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, nenurodė policijos reikalaujamų duomenų 2015-03-01 teisės pažeidimui išaiškinti. Išnagrinėjęs P. M. administracinio teisės pažeidimo bylą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas R. I. 2015 m. liepos 8 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-30906322-15 (toliau – ir Nutarimas) pripažino P. M. kaltu dėl jam inkriminuoto pažeidimo, numatyto ATPK 133¹ straipsnio 1 dalyje, ir skyrė jam 158 € dydžio baudą.

Teisminio nagrinėjimo metu P. M. palaikė savo skundo reikalavimus. Paaiškino, kad su Nutarimu nesutinka todėl, kad policija neįvykdė savo pareigos išsamiai ištirti pažeidimą ir įvertinti visas aplinkybes. SEAKĮ įtvirtina prievolę pateikti duomenis apie automobilį valdžiusį asmenį tiek savininkui, tiek valdytojui ir nedetalizuoja, kuriam turi būti pateikiama tais atvejais, kai valdytojas ir savininkas nesutampa. Laikytina, kad tokiais atvejais, kai valdytojas ir savininkas nesutampa, policija privalo kreiptis į abu, ypač gavusi informaciją, kad savininkas yra perdavęs valdymą juridiniam asmeniui arba tretiesiems asmenims. Visi įrodymai policijai buvo ne vieną kartą teikiami, vyko intensyvus susirašinėjimas, buvo rašyti keturi raštai policijai apie tai, kad jis, kaip automobilio savininkas, apskritai tuo metu buvo išvykęs iš Europos Sąjungos, į Lietuvą grįžo tik 2015-03-02, todėl jokios kontrolės automobilio atžvilgiu neturėjo. Visgi asmenis, valdžiusius automobilį, kiek jis žinojo, jis nurodė, tai yra, kad automobiliu naudojosi „N. t. ir g. s.“, jo šeimos nariai ir, kaip jį informavo šeimos nariai, tai dar minėtu laikotarpiu automobiliu naudojosi I. D., todėl mano, kad jo kaltės nėra, jis elgėsi sąžiningai ir per nustatytą terminą pateikė visą informaciją, kurią jis žinojo. O policija visiškai savo prievolės nevykdė, nepateikė jokių duomenų galimam vairuotojui nustatyti, kad savininkas galėtų identifikuoti tą asmenį, nors buvo jų net keturis kartus prašyta. Policija apskritai neatliko jokio tyrimo, nepatikrino jo nurodytų automobilio valdytojų, nesikreipė į automobilį valdžiusį juridinį asmenį. Taigi yra pagrindas nutarimą naikinti ir bylą grąžinti institucijai iš naujo tirti. Jis policijai konkrečiai nenurodė, kokie konkrečiai jo šeimos nariai naudojosi automobiliu, nes Konstitucija jam leidžia jų nenurodyti. „N. t. ir g. s.“ vadovu yra jis pats. Bet į jį, kaip į juridinio asmens vadovą policija nesikreipė, tik kaip į fizinį asmenį. Pagal tokius duomenis, kokius policija jam nurodė, jis nei kaip fizinis asmuo, nei kaip „Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjungos“ vadovas negali pasakyti, kas vairavo jam priklausantį automobilį 2015-03-01, 21.57 val. Turi būti pateikta automobilio nuotrauka su toje vietoje galiojusiais kelio ženklais ir įrodymai, kad viršytas greitis. Jam reikia visų šių duomenų, kad jis, pirmiausia, galėtų įsitikinti, ar yra padarytas pažeidimas ir, antra, kad galėtų įvertinti, kuris ten asmuo sėdi už vairo, jeigu jis kaip vadovas atpažins, tai tuomet duomenis ir pateiks. Jeigu gavęs duomenis, jis matytų, kad tai yra jo šeimos narys, jis atsisakytų pateikti duomenis, nes tai reikštų administracinės bylos iškėlimą ir pagal Europos žmogaus teisių teismą jis turi teisę atsisakyti nurodyti. Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolo jam policija nerodė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pagal ATPK 284 straipsnio nuostatas, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 301 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad P. M. pagal ATPK 133¹ straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu teisėtai ir pagrįstai, jo veika kvalifikuota tinkamai.

ATPK 133¹ straipsnio 1 dalies nuostatos nustato atsakomybę transporto priemonės savininkui (valdytojui) už Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą. Šios normos dispozicija yra blanketinė, kuri, siekiant atskleisti visą teisės normą, nukreipia į kitą norminį teisės aktą (aktus). Šiuo atveju tai Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, kuriame įtvirtintos teisės normos pažeidimas analizuojamu atveju ir turi būti konstatuotas.

SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad policijos pareigūnui, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui, savivaldybės vykdomajai institucijai arba jos įgaliotam pareigūnui pareikalavus teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, o juridinio asmens vadovas ar jo filialo vadovas privalo nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas (ar jo filialo vadovas), nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą ATPK nustatyta tvarka. Transporto priemonės savininkui (valdytojui) arba juridinio asmens vadovui (ar jo filialo vadovui) atsakomybė už pareigų neatlikimą netaikoma, jeigu jis prarado transporto priemonę prieš savo valią. Transporto priemonių valdytojas šio įstatymo 2 straipsnio 74 punkte apibūdinamas kaip asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir naudojantis transporto priemones. Taigi SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta transporto priemonės savininko (valdytojo) pareiga nurodyti policijos pareigūnui, siekiančiam išaiškinti teisės pažeidimą, duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar naudojosi ja; transporto priemonės savininkui (valdytojui), neatlikusiam šios pareigos, kyla atsakomybė ATPK nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai jis reikalaujamų duomenų pateikti negali, nes prarado transporto priemonę prieš savo valią.

P. M. tiek savo rašytiniuose paaiškinimuose, tiek skunde, nurodo, jog jam nebuvo pateikti duomenys apie tariamą pažeidimą. Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, jam policijos pareigūnų turimi duomenys apie pažeidimą buvo pateikti, tai yra P. M. buvo įteikti tiek policijos pranešimas Nr. 10GM-26836613-15, tiek Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2015-03-26 raštas Nr. 10-10-S-81889, kuriuose buvo nurodyti duomenys apie pažeidimą, tai yra nurodyta, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyryje yra atliekamas tyrimas dėl 2015 m. kovo 1 d., 21 val. 57 min., kelio A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda 62,12 km, technine priemone MULTA RADAR S580 593-072/60485 (prietaisui išduotas metrologinės patikros liudijimas Nr. 1615756 galioja iki 2015 m. rugsėjo 17 d.) užfiksuoto OPEL FRONTERA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) greičio viršijimo. Kaip teismo posėdžio metu nurodė P. M., policijos pareigūnai jam nepateikė Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolo su užfiksuota automobilio ir automobilį vairavusio asmens nuotrauka. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančio Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolo Nr. 39U-26642019-15, nuotraukoje matosi tik automobilio valstybiniai numeriai, nei pats automobilis, nei jį vairavęs asmuo nuotraukose neužfiksuoti. Todėl, teismo vertinimu, tai, kad šis protokolas P. M. įteiktas nebuvo, nepaneigia to, kad jam buvo pateikti visi policijos pareigūnų turimi duomenys apie padarytą pažeidimą, kadangi šis protokolas jokios papildomos informacijos automobilio savininkui nesuteikia. Taip pat P. M. savo skunde nurodo, jog byloje surinktais duomenimis negalima remtis kaip įrodymais, nes šie duomenys byloje yra surinkti neteisėtai, pažeidžiant ATPK 256 straipsnio 3 dalies nuostatas, kadangi visus byloje esančius duomenis surinko ne policijos pareigūnai, o privačios greičio matuoklius valdančios įmonės darbuotojai, neturintys teisės surašyti protokolų. Pažymėtina, jog remiantis ATPK 256 straipsnio 1 dalimi, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. O ATPK 256 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, įrodymus byloje ir rinko policijos pareigūnai, tai yra gavę greičio matavimo prietaiso MULTA RADAR S580 593-072/60485 užfiksuotus duomenis nustatė, kad buvo padarytas pažeidimas ir koks, kada padarytas, kurioje vietoje, taip pat nustatė transporto priemonės, kuria buvo padarytas pažeidimas savininką ir turėdami tokius duomenis toliau įstatymo nustatyta tvarka aiškinosi pažeidimą padariusį asmenį. Tai, kad atitinkami duomenys gauti kokio nors prietaiso pagalba, perduoti privačių asmenų ar kitokiu būdu, nepaneigia to, kad įrodymus renka policijos pareigūnai. Juo labiau, kad netikėti greičio matavimo prietaiso MULTA RADAR S580 593-072/60485 užfiksuotais duomenimis, laikyti juos neteisingais ar neatitinkančiais tikrovės nėra jokio pagrindo, kadangi byloje yra duomenys, jog šiam prietaisui išduotas metrologinės patikros liudijimas Nr. 1615756 galiojo iki 2015 m. rugsėjo 17 d., o duomenų, kad greičio matavimo prietaisas būtų sugedęs ar jo užfiksuoti duomenys neatitiktų tikrovės, byloje nėra.

Kaip matyti iš P. M. rašytinių paaiškinimų, taip pat skundo argumentų bei teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, jis nelaiko savęs ATPK 133¹ straipsnio subjektu, kadangi teigia, jog informacijos apie asmenį, kuris valdytojas 2015-03-01, 21.57 val., tariamai viršijo leistiną greitį reikia prašyti ne iš automobilio savininko, kuris tuo metu nebuvo automobilio valdytojas, nes buvo išvykęs į užsienį, o kitų asmenų, kurie 2015-03-01, 21.57 val., buvo automobilio valdytojai, taip pat turintys prievolę pateikti policijai prašomą informaciją apie automobilio vairuotoją, nes prievolė pateikti informaciją apie vairuotoją yra nustatyta ne tik automobilio savininkui, bet ir valdytojui. Pažymėtina, jog SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje numatyta prievolė pateikti reikalaujamą informaciją yra numatyta tiek transporto priemonės savininkui, tiek valdytojui, todėl P. M., kaip automobilio OPEL FRONTERA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra tinkamas ATPK 133¹ straipsnio subjektas, tai yra teisėtai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 133¹ straipsnio 1 dalį. Kita vertus, taip pat P. M. teigia, jog jis SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje jam, kaip transporto priemonės savininkui numatytą pareigą įvykdė, kadangi policijos pareigūnams pareikalavus asmenis, nurodytu metu valdžiusius automobilį, kiek jis žinojo, jis nurodė, tai yra nurodė, kad automobiliu naudojosi „N. t. ir g. s.“, jo šeimos nariai ir, kaip jį informavo šeimos nariai, dar minėtu laikotarpiu automobiliu naudojosi I. D., todėl mano, kad jo kaltės nėra, jis elgėsi sąžiningai ir per nustatytą terminą pateikė visą informaciją, kurią jis žinojo. Tačiau toks policijos pareigūnų reikalavimo išpildymas nereiškia, jog P. M. tinkamai įvykdė įstatymo numatytą pareigą, nes nei viename iš jo policijos pareigūnams siųstų pranešimų reikiama informacija, kaip numatyta teisės aktuose, nebuvo pateikta. Savo pranešimuose policijai P. M. nurodo, jog jam priklausantį automobilį valdo „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“, jo šeimos nariai bei I. D., gyvenantis (duomenys neskelbtini). Tačiau šios informacijos pateikimas policijai nepagrindžia valdymo teisės perdavimo kitam asmeniui. Policijos pareigūnams nebuvo pateikti juridiškai patvirtinti duomenys, kad OPEL FRONTERA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdo „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“. Teismo posėdžio metu P. M. pateikė asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ asociacijos pirmininko P. M. 2015-09-09 raštą, kuriuo patvirtinama, kad automobilį OPEL FRONTERA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) panaudos pagrindais nuo 2014-08-21 iki dabar valdo asociacija „N. t. ir g. s.“, taip pat šios organizacijos nariai, jos valdybos nariai ir kiti asmenys, kuriems asociacija patiki šio automobilio valdymą ir naudojimą, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog, kaip matyti iš pateikto rašto, asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ asociacijos pirmininku yra pats P. M., be to, minėta asociacija yra įkurta jo gyvenamosios vietos adresu, (duomenys neskelbtini). Taip pat P. M. policijos pareigūnams nenurodė kito automobilio valdytojo - I. D. asmens kodo ar gimimo datos, nurodydamas, jog jo pateiktų duomenų visiškai pakanka užklausai į Rusijos Federaciją pateikti dėl šio fizinio asmens nustatymo ir apklausimo, taip pat nenurodė ir savo šeimos narių, kurie taip pat valdo automobilį OPEL FRONTERA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) asmens duomenų. SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje yra konkrečiai įvardinta, kokius duomenis privalo pateikti automobilio savininkas – t. y. duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Tokia įstatymo formuluotė suponuoja transporto priemonės savininko pareigą žinoti, koks asmuo tam tikru metu naudojosi automobiliu, ir, pareikalavus policijos pareigūnui, apie tai jam pranešti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla Nr. 2AT-38-2013). P. M. įstatyme numatytos pareigos neįvykdė, nes konkretaus asmens 2015-03-01, 21.57 val., vairavusio automobilį OPEL FRONTERA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nenurodė. Nurodydamas kelis asmenis, galimai valdžiusius jam priklausantį automobilį 2015-03-01, 21.57 val., P. M. netinkamai atliko jam tenkančią SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą.

Iš P. M. paaiškinimų, skundo argumentų matyti, kad savo atsisakymą nurodyti savo šeimos narių, kurie taip pat panaudos sutarties pagrindu nuo 2014-09-01, įskaitant 2015-03-01, 21.57 val., valdo automobilį OPEL FRONTERA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) asmens duomenis jis motyvavo tuo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis suteikia jam teisę neduoti parodymų prieš save, savo šeimos narius ir artimus giminaičius.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir LR KT) 2013-04-12 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (2007-11-22 redakcija) 20 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 276 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (2007-11-22 redakcija, Žin., 2007, Nr. 128-5213) 20 straipsnio 2 dalis tiek, kiek joje nenustatyta transporto priemonės savininko (valdytojo) teisė nenurodyti policijos pareigūnui, siekiančiam išaiškinti teisės pažeidimą, duomenų apie savo šeimos narį (vardo, pavardės ir gyvenamosios vietos), kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar naudojosi ja, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o bylos dalį ištirti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 276 straipsnio 2 dalies tiek, kiek joje nenustatyta išlyga, leidžianti neliudyti prieš savo šeimos narius ar artimus giminaičius, atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 daliai, nutraukė. Šiame LR KT nutarime konstatuota, kad žmogus, naudodamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta garantija, negali inter alia nevykdyti jam kaip nuosavybės objekto savininkui įstatymų nustatytų pareigų. LR KT, aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisė – viena pamatinių žmogaus teisių; jos įgyvendinimas suponuoja tam tikras savininko pareigas; nuosavybė įpareigoja – šia nuostata išreiškiama nuosavybės socialinė funkcija (LR KT 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimas). Savininkas, turėdamas teisę valdyti nuosavybę, ja naudotis ir disponuoti, negali pažeisti įstatymų, taip pat kitų asmenų teisių (inter alia LR KT 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas); savininko pareigas lemia inter alia nuosavybės objektų specifika – įstatymų leidėjas gali, atsižvelgdamas į nuosavybės objektų ypatumus, nustatyti tam tikras šių objektų savininkų pareigas ir atsakomybę už jų nevykdymą. Aiškinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalį kartu su 23 straipsniu pažymėtina, kad žmogus, naudodamasis 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta garantija, negali inter alia nevykdyti jam kaip nuosavybės objekto savininkui įstatymų nustatytų pareigų.

Nagrinėjamu atveju paminėtina ir tai, kad transporto priemonės savininko (valdytojo) pareiga nurodyti policijos pareigūnui duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, nustatyta siekiant užtikrinti saugų eismą, apsaugoti jo dalyvius nuo eismo įvykių ir žalingų jų padarinių ir sudaryti teisines prielaidas patraukti atsakomybėn eismo taisykles pažeidusius asmenis. Taigi įstatymų leidėjas, reguliuodamas transporto priemonių nuosavybės ir saugaus eismo keliuose santykius, gali, atsižvelgdamas į transporto priemonių kaip nuosavybės objektų specifiką, nustatyti tam tikras jų savininkų (valdytojų) pareigas ir atsakomybę už jų nevykdymą. Įvertinus tai, kas pasakyta anksčiau, darytina išvada, kad P. M. argumentas, jog SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas nurodyti duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, verčia transporto savininką pateikti parodymus, kuriais jis apkaltintų pats save arba savo artimus žmones, yra nepagrįstas. Teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina P. M. kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, kuris pasireiškė nerūpestingu ir aplaidžiu įstatymo nustatytų transporto priemonės valdytojo pareigų vykdymu. Šiuo atveju P. M. nevykdė policijos pareigūno reikalavimo pateikti duomenis apie transporto priemonę vairavusį asmenį, tokiu būdu neatlikdamas SEAKĮ transporto priemonės savininko pareigų, todėl jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 133¹ straipsnio 1 dalį.

Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog vienintelė išimtis, kai transporto priemonės savininkui (valdytojui) negali kilti teisinė pareiga vykdyti policijos pareigūno teisėto reikalavimo, duodamo teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, ir nurodyti, kas konkrečiai nurodytu metu naudojosi transporto priemone, yra numatyta SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje, t. y. kai teisėtas transporto priemonės savininkas (valdytojas) prarado transporto priemonę prieš savo valią. Tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad P. M., veikdamas kaip rūpestingas ir pareigingas turto (automobilio) valdytojas, negalėjo gauti reikiamų duomenų apie konkretų transporto priemonę vairavusį asmenį dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių. Todėl pareiškėjo argumentai, kad jis pažeidimo padarymo metu nebuvo Lietuvos Respublikoje, nevaldė ir nesinaudojo automobiliu, kad jam priklausantį automobilį panaudos sutarties pagrindu valdo keli asmenys, kad jam nebuvo pateikti visi duomenys apie tariamą pažeidimą – nėra pakankama priežastis paneigti pareiškėjo atsakomybę pagal ATPK 133¹ straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas, kaip turto valdytojas, valdantis tokį pavojingą objektą kaip automobilis, privalo imtis priemonių užkirsti kelią galimam pažeidimui. Vien tai, kad numatant įpareigojančią teisės normą nebuvo nustatytos konkrečios pareigos kaip pasiekti reikalaujamo rezultato, o leista įgyvendinimo priemones pasirinkti patiems transporto priemonės savininkams (valdytojams) nereiškia, kad įpareigojanti teisės norma neturi būti vykdoma ar gali būti vykdoma interpretuojant savaip.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas R. I. tinkamai išnagrinėjo bylą, teisingai vertino faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai patraukė P. M. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 133¹ straipsnio 1 dalį, jo priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas išsamiai ištyrus administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybes, nuobauda paskirta pagal įstatymus, laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, išimtinių aplinkybių, dėl kurių nuobauda galėtų būti švelninama, nenustatyta, todėl nutarimo naikinti ar keisti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

P. M. skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto R. I. 2015 m. liepos 8 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-30906322-15 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.