Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

institucijos, surašiusiosios skundžiamą nutarimą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento atstovui Aivarui Rūkšteliui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. balandžio 28 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. SAVAD-13N-58837843-16 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas V. Ž. 2016 m. kovo 16 d. surašė T. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą su administraciniu nurodymu Nr. SAVAD-13AN-53474156-16 dėl to, kad šis 2015 m. spalio 15 d., 20.40 val., Tilto g. 13, Vilniuje, vairuodamas automobilį JEEP WRANGLER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 150.8 punkto reikalavimų, sustojo ir paliko automobilį stovėti Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje: sankryžoje ir arčiau kaip 5 metrų atstumu nuo jos. T. M. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 124¹ straipsnio 4 dalį. T. M. administraciniu nurodymu buvo siūloma per dešimt darbo dienų nuo protokolo išsiuntimo dienos savo noru sumokėti 14 eurų baudą.

T. M. nustatytu terminu nesumokėjus baudos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė Raminta A. Ž., išnagrinėjusi T. M. administracinio teisės pažeidimo bylą, 2016 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. SAVAD-13N-58837843-16 (toliau – ir Nutarimas) už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje padarymą, skyrė 57 eurų baudą.

T. M. atstovas P. M. pateikė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti minėtą 2016 m. balandžio 28 d. nutarimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo institucijai, surašiusiai skundžiamą nutarimą. Skundas motyvuojamas tuo, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog automobilį JEEP WRANGLER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nutarime nurodytu laiku ir vietoje pastatė būtent T. M., o ne kuris nors kitas asmuo. T. M. kaltės nebuvimą patvirtina įvykio vietoje padarytos nuotraukos, kuriose aiškiai matyti, kad už automobilio vairo nėra vairuotojo. Be to, byloje esantys duomenys yra surinkti neteisėtai, kadangi visus įrodymus byloje surinko ne savivaldybės vyr. specialistai, turintys teisę surašyti protokolą, o savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ darbuotojai, neturintys teisės nei tirti pažeidimus, nei rinkti įrodymus, nei surašyti protokolų, kas, remiantis ATPK 256 straipsnio 3 dalies nuostatomis, yra būtina sąlyga. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad byloje nėra nustatyta daugiau jokių aplinkybių, galinčių įrodyti T. M. kaltę, todėl jis su inkriminuojamu pažeidimu nesutinka ir tvirtina, kad ne jis, o kitas asmuo, t. y. I. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Tiumenė, Rusija, pastatė minėtoje vietoje patikėtą automobilį. Siekiant pašalinti byloje esančius prieštaravimus, turėtų būti apklaustas T. M. nurodytas asmuo, kuris minėtu laiku valdė transporto priemonę, nes tik pašalinus šį prieštaravimą, galima priimti teisingą bei pagrįstą teismo sprendimą, o kalto asmens nustatymas ir jo paieška yra Institucijos, o ne T. M. pareiga.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyrius atsiliepimu į skundą prašė T. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas motyvuojamas tuo, kad administracinio teisės pažeidimo faktą paliudijo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolierius A. K., užfiksavęs nuotraukomis teisės pažeidimą ne asmens, įtariamo administracinio teisės pažeidimo padarymu, akivaizdoje. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2016 m. vasario 4 d. kreipėsi į asociaciją „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“, prašydama pateikti duomenis asmens, kuris administracinio teisės pažeidimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Asociacija 2016 m. vasario 12 d. raštu atsakė, kad 2015 m. spalio mėnesį automobiliu naudojosi asociacijos narys T. M., todėl teigtina, kad administracinį teisės pažeidimą padaręs asmuo nustatytas tinkamai. T. M. skunde nurodžius, jog ne jis, o I. D., gyvenantis Rusijos Federacijoje, pastatė jam patikėtą automobilį Tilto g. 13, Vilniuje, savivaldybė kreipėsi į valstybės sienos apsaugos tarnybą prie VRM, prašydama nurodyti, ar pažeidimo padarymo dieną (2015 m. spalio 15 d.) T. M. skunde minimas asmuo I. D. buvo Lietuvos Respublikoje ir kada jis kirto sieną. Buvo gautas atsakymas, kad Lietuvos Respublikos VRM informacinėje sistemoje duomenų apie I. D. valstybės sienos kirtimus nėra. Kadangi pareiškėjas savo skunde neprieštarauja, jog automobilis JEEP WRANGLER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 m. spalio 15 d. buvo patikėtas jam pačiam, o pareiškėjo nurodytas asmuo – I. D. Lietuvos Respublikoje pažeidimo padarymo metu nesilankė, teigtina, jog pažeidimą minėtu laiku padarė T. M..

Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs T. M. ir jo atstovo P. M. skundą, 2016 m. liepos 7 d. nutartimi palikto nepakeistą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. balandžio 28 d. nutarimą, priimtą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. SAVAD-13N58837843-16. Teismas padarė išvadą, kad T. M. kaltė padarius jam inkriminuotą pažeidimą yra visiškai įrodyta ir nekelia jokių abejonių. Nurodė, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog 2015 m. spalio 15 d., 20.40 val. Vilniuje, Tilto g. 13, automobilis „Jeep Wrangler“ stovėjo Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje - sankryžoje ir arčiau kaip 5 m. atstumu nuo jos; būtent T. M. yra atsakingas už numatyto pažeidimo padarymą, kadangi iš Asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ 2016 m. vasario 12 d. rašto matyti, kad 2015 m. spalio mėnesį automobiliu „Jeep Wrangler“ naudojosi asociacijos narys T. M., o T. M. nurodytas pažeidimą galimai padaręs asmuo - I. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Tiumenė, Rusija, negalėjo padaryti minėto pažeidimo, kadangi nustatyta, jog Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informacinėje sistemoje nėra duomenų apie I. D. valstybės sienos kirtimus, t. y. I. D. Lietuvos Respublikoje pažeidimo padarymo metu nesilankė. Nurodė, kad SĮ „Susisiekimo paslaugos“ vyresn. kasininkai – kontrolieriai turi teisę fiksuoti pažeidimus, darydami nuotraukas ir surašydami pranešimus, o Institucija, priimdama nutarimą, pagrįstai rėmėsi įgalioto asmens - SĮ „Susisiekimo paslaugos“ vyresn. kasininko-kontrolieriaus pateiktais duomenimis.

T. M. apskundus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartį, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis buvo panaikinta ir byla grąžinta iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Skundą padavusio asmens T. M. atstovas P. M. teismo posėdžio metu palaikė skundo reikalavimus bei akcentavo, kad pareiga nustatyti asmenį, padariusį teisės pažeidimą, tenka institucijai. Šiuo atveju institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, vadovavosi tik automobilio savininko gauta informacija, jog nagrinėjamo pažeidimo dieną automobiliu naudojosi T. M., nors pastarasis nurodė konkretų asmenį, kuris vairavo jam patikėtą automobilį. Institucija tinkamai pažeidimo tyrimo neatliko ir, priimdama skundžiamą nutarimą, vadovavosi tik pranešimų lygio dokumentais, kuriuos užpildė asmuo, neturintis tam teisių, kuris užfiksavo stovintį automobilį nuotraukomis, kurios darytos nesertifikuotais prietaisais ir neįgalioto rinkti įrodymus asmens bei nusiuntė šiuos duomenis savivaldybei. Savivaldybės atstovas turėjo atvykti į vietą ir patikrinti, ar gauta informacija pasitvirtino. Savivaldybė jokio tyrimo neatliko, todėl atstovas prašė panaikinti skundžiamą nutarimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo institucijai, kuri surinktų papildomus įrodymus, nes apskritai nėra aišku, kada tas automobilis buvo pastatytas, gal jis ten stovėjo jau du mėnesius. Taigi šiuo metu patikimų ir abejonių nekeliančių įrodymų, patvirtinančių T. M. kaltę dėl padaryto pažeidimo, byloje nėra, o teismas neprivalo dirbti už savivaldybę ir pats rinkti įrodymus. Protokolas, surašytas asmeniui, kuris nurodė kitą automobilio valdytoją, laikomas negaliojančiu. Be to, šiuo metu jau yra praėjęs vienerių metų administracinės nuobaudos skyrimo terminas, todėl, šio termino nepratęsus, byla turėtų būti nutraukta.

Apklaustas teismo posėdyje liudytoju A. K., SĮ „Susisiekimo paslaugos“ vyresnysis kasininkas-kontrolierius, nurodė, kad jo pareiga yra tikrinti mokamas aikšteles ir fiksuoti kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Kiekvienas kontrolierius turi savo maršrutą, kurį kontroliuoja ir kiekvieną dieną maršrutas būna vis kitas. Visi teisės pažeidimai yra fiksuojami planšete daromomis nuotraukomis. Pažeidimo padarymo laikas yra fiksuojamas automatiškai, nes jis yra nustatytas planšetėje. Nagrinėjamu atveju buvo užfiksuotas automobilis JEEP, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidęs KET reikalavimus, nes jis buvo paliktas stovėti sankryžoje. Vairuotojui už valytuvo buvo paliktas vienas egzempliorius pranešimo apie užfiksuotą pažeidimą, o kitas egzempliorius tokio pranešimo lieka pas kontrolierių knygelėje. Liudytojas patvirtino, jog automobilio nuotraukas, esančias byloje (b.l. 18), darė jis. A. K. taip pat nurodė, kad jis yra apmokytas dirbti su planšete, jis negali nurodyti, kas planšetėje nustato laiką ir datą. Liudytojui taip pat nėra žinoma, kada automobilis JEEP atsistojo į tą vietą ir jam, fiksuojant pažeidimą, nėra svarbu, kiek laiko automobilis ten stovi ir kas jį valdė. Jis tik užfiksavo patį faktą, kad automobilis buvo pastatytas pažeidžiant KET reikalavimus, šio pažeidimo fiksavimo metu vairuotojo nebuvo ir jis jo nelaukė. Jeigu pažeidimo nustatymo metu automobilyje sėdėtų vairuotojas, jis galėtų tik žodžiu įspėti jį apie pažeidimą, nuotraukomis fiksuoti pažeidimo negalėtų. Šis pažeidimas buvo užfiksuotas pagal galiojančius nuostatus.

Skundą padavęs asmuo T. M. į teismo posėdį neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Todėl, remiantis ATPK 300 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėta iš esmės, nes asmens neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis nagrinėti bylą ir priimti sprendimą, juo labiau, kad jo interesus byloje atstovauja P. M.. Pastebėtina, kad nors skundą padavusio asmens atstovo teigimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmeniui nepranešta apie teismo posėdžių datą ir laiką, tačiau pažymėtina, kad teismo šaukimas buvo siųstas asmens nurodytu gyvenamosios vietos adresu, kitokių kontaktinių duomenų asmuo teismui nepateikė, paskyrus atvesdinimą, jis nebuvo įvykdytas, atstovas taip pat nurodė, kad T. M. yra išvykęs į užsienį, kur tiksliai jis yra, nežino. Taigi darytina išvada, kad teismas išnaudojo visas galimybes asmenį informuoti apie posėdžių datą ir laiką, savo ruožtu asmuo pats vykstančiu procesu (jo paties inicijuotu) nesidomi.

Skundas atmestinas.

ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sustojimas ar stovėjimas vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia sustoti ar stovėti (išskyrus šio straipsnio trečiojoje dalyje numatytus sustojimo ir stovėjimo tvarkos pažeidimus), taip pat sustojimas ar stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų arba važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas – užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki aštuoniasdešimt šešių eurų.

Pagal ATPK 22 straipsnio 1 ir 2 dalis, nagrinėti nurodytame straipsnyje numatytus pažeidimus, išskyrus važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimus), yra įgaliotos, be kita ko, savivaldybių vykdomosios institucijos, atitinkamai protokolus dėl šių pažeidimų turi teisę surašyti tam įgalioti šių institucijų pareigūnai (ATPK 259¹ str. 2 d.).

KET 150.8 punkte nustatyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama sankryžoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos, išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai.

Pareiškėjas savo skunde teigia, kad pažeidimo padarymo dieną jis automobilio nevairavo, jį vairavo I. D., gimęs 1989 m. gegužės 23 d., gyvenantis Rusijos Federacijoje, Tiumenėje, Kirovo g. 43-68, kuris ir pastatė jam patikėtą automobilį Tilto g. 13, Vilniuje, todėl jis nepagrįstai yra patrauktas administracinėn atsakomybėn.

Teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas ir įvertinęs ir tiesiogiai ištyręs byloje surinktus duomenis, daro išvadą, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių T. M. kaltę, padarius ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą.

Faktas, kad 2015 m. spalio 15 d., 20.40 val. automobilis JEEP WRANGLER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paliktas stovėti Tilto g. 13, Vilniuje, sankryžoje, pažeidžiant KET 150.8 punkto reikalavimus, yra užfiksuotas SĮ „Susisiekimo paslaugos“ vyresniojo kasininko-kontrolieriaus A. K. padarytomis nuotraukos ir patvirtintas A. K. parodymais (b.l. 18). A. K., apklaustas teismo posėdyje liudytoju ir įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, patvirtino teismui, kad byloje esančias nuotraukas, kuriose 2015 m. spalio 15 d., 20.40 val. užfiksuotas paliktas stovėti automobilis JEEP adresu Tilto g. 13, Vilniuje, pažeidęs KET reikalavimus, darė jis, planšete, kurioje automatiškai yra nustatyta data ir laikas. Nustačius minėtą pažeidimą vairuotojui už valytuvo buvo paliktas vienas egzempliorius pranešimo, o kitas egzempliorius liko pas jį knygelėje. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti objektyviai pažeidimą patvirtinančiais dokumentais – fotonuotraukomis ir jas padariusio asmens parodymais, kadangi byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad pateiktos SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolieriaus nuotraukos būtų sumaketuotos, o A. K. būtų suinteresuotas apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, juo labiau, kad pažeidimą jis užfiksavo ne asmens, įtariamo administracinio teisės pažeidimo padarymu, akivaizdoje, todėl be abejo negalėjo žinoti, kas konkrečiai pastatė automobilį draudžiamoje vietoje. Savo ruožtu, kad automobilis pastatytas T formos sankryžoje, akivaizdžiai matoma iš šių nuotraukų (taip pat nurodytos vietos Tilto gatvėje Google žemėlapio vaizdu, b. l. 28). Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo keliamos versijos, kad nėra aišku, ar planšetėje, kuria fiksuota nurodyta aplinkybė, buvo tinkamai nustatyta data ir laikas ir pan., vertintinos tik kaip deklaratyvūs ir hipotetinio pobūdžio svarstymai, neparemti jokiais objektyviais duomenimis.

Skundą padavusio asmens atstovo teigimu, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ darbuotojai turi teisę tik pateikti pranešimą apie pažeidimą savivaldybei, tačiau tai negali būti prilyginama teisei rinkti įrodymus, nes ATPK 256 straipsnio 3 dalis numato, kad įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). SĮ „Susisiekimo paslaugos“ darbuotojai neturi teisės surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo, todėl jų pateikti duomenys negali būti laikomi neginčijamais administracinėn atsakomybėn trauktino asmens kaltės įrodymais, jeigu jie yra neparemti pareigūno, turinčio teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą pateiktais duomenimis.

Teismas su tokia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pozicija nesutinka.

ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo paduotą apeliacinį skundą, 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartimi, be kita ko, nurodė, kad fotonuotrauka, kuria grindžiamas kaltinimas, buvo padaryta ne pareigūno, turinčio teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, todėl ji turėjo būti vertinama kaip pranešimas apie pažeidimą. Kad tokie duomenys taptų įrodymais administracinio teisės pažeidimo byloje, jie turi būti užfiksuoti ir patikrinti ATPK nustatyta tvarka. Kaip išplaukia iš šios nutarties, tam būtina apklausti pažeidimą užfiksavusį asmenį. Teismo posėdžio metu A. K., kaip minėta, buvo apklaustas.

Kaip matyti iš byloje esančių SĮ „Susisiekimo paslaugos“ direktoriaus 2016 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 50 patvirtintų SĮ „Susisiekimo paslaugos“ Automobilių stovėjimo priežiūros departamento Automobilių stovėjimo kontrolės skyriaus kontrolieriaus pareigybės nuostatų 7.1 punkto (b.l. 85-89), kontrolierius, vykdydamas tiesiogines pareigas, turi nustatyti stovinčių transporto priemonių, kurių valdytojai (vairuotojai) nesilaikė Rinkliavos nuostatuose nustatytos mokėjimo tvarkos arba Kelių eismo taisyklėse nustatytos transporto priemonių statymo tvarkos, pažeidimus ir juos užfiksuoti fotografuojant. Kaip jau buvo minėta, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ vyresnysis kasininkas-kontrolierius A. K. patvirtino teismui, kad vykdydamas savo tiesiogines darbines pareigas, jis užfiksavo padarytą pažeidimą nuotraukomis, apie pažeidimą informavo automobilio vairuotoją, palikdamas pranešimą, kuriame nurodyta pažeidimo užfiksavimo data, už valytuvo, taip pat apie padarytą teisės pažeidimą informavo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, pateikdamas jai pažeidimo padarymo vietoje darytas nuotraukas planšete, kurioje automatiškai yra fiksuojama data ir laikas, kurių pagrindu buvo priimtas skundžiamas nutarimas. Teismui pateikti SĮ „Susisiekimo paslaugos“ duomenys (2016 m. spalio 25 d. raštas ir 2014 m. balandžio 24 d. pasitarimo vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos fiksavimo klausimais protokolas) patvirtina, kad A. K. yra supažindintas su pažeidimų fiksavimo tvarka. Įvertinęs šiuos byloje esančius duomenis, teismas neturi jokio pagrindo abejoti SĮ „Susisiekimo paslaugos“ vyresniojo kasininko-kontrolieriaus A. K. pateiktų nuotraukų įrodomąja galia ir leistinumu, kadangi jis, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, patvirtino teismui, kad jo savivaldybei pateiktos nuotraukos buvo padarytos būtent skundžiamame nutarime nurodytu laiku ir vietoje. Abejoti nuotraukose užfiksuota informacija manant, kad jos gali būti suklastotos ar sumaketuotos, o ne autentiškos, teismas taip pat neturi jokio pagrindo, nes, kaip jau buvo minėta, byloje nėra jokių duomenų, kad A. K. pažinotų administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, siektų jam pakenkti ar dėl kitų priežasčių būtų suinteresuotas bylos baigtimi, taip pat nėra jokių kitokių objektyvių duomenų, kurie keltų abejonių šio liudytojo parodymų patikimumu.

Teismas taip pat nesutinka su skundo argumentu, kad T. M. negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124¹ straipsnio 4 dalį, nes jis pranešė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, jog 2015 m. spalio 15 d. jam patikėtą automobilį JEEP WRANGLER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo kitas asmuo, t.y. I. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Tiumenė, Rusija, kuris ir pastatė automobilį draudžiamoje vietoje.

Pažymėtina, kad T. M. protokolas surašytas ir nutarimas priimtas dėl pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje, t. y. pažeidimo, kuris nurodytas ATPK 260² straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pažeidimų sąraše, kai administracinis teisės pažeidimas yra užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio teisės pažeidimo padarymu, akivaizdoje. Pagal šią nuostatą, tokiu atveju administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu surašomas ir siunčiamas transporto priemonės savininkui (valdytojui), o jeigu administracinį teisės pažeidimą padarė kitas asmuo, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi per dešimt dienų nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo įteikimo dienos atvykti į instituciją (institucijos teritorinį padalinį), kurios pareigūnas nustatė administracinį teisės pažeidimą, ir pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris administracinio teisės pažeidimo padarymo metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Tokiu atveju transporto priemonės savininko (valdytojo) nurodytam asmeniui surašomas ir siunčiamas naujas administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu, o transporto priemonės savininkui (valdytojui) surašytas administracinio tesiės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu laikomas negaliojančiu.

Susipažinus su byloje esančia medžiaga, nustatyta, kad SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolieriui A. K. užfiksavus nuotraukomis teisės pažeidimą ne asmens, įtariamo administracinio teisės pažeidimo padarymu, akivaizdoje, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalimi ir ATPK 260² straipsnio 2 dalimi, 2016 m. vasario 4 d. kreipėsi į asociaciją „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“, prašydama pateikti asmens duomenis, kuris administracinio teisės pažeidimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone (b.l. 21, 22). Asociacija 2016 m. vasario 12 d. raštu atsakė, kad 2015 m. spalio mėnesį automobiliu naudojosi asociacijos narys T. M., kuris galimai galės nurodyti, kas įvykdė tariamą pažeidimą (b.l. 20). Vėliau T. M. rašte institucijai, be kita ko, nurodė, kad 2015 m. spalio mėnesį minėtu automobiliu naudojosi asmuo, prisistatęs I. D. vardu, nurodęs, kad yra gimęs (duomenys neskelbtini) d ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), Tiumenėje, kuris galimai galės nurodyti vairuotoją, kuris 2015 m. spalio 15 d., 20.40 val. vairavo minėtą automobilį ir pastatė jį draudžiamoje vietoje (b. l. 8-9, raštas, nusiųstas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai faksu). Gavusi nurodytą informaciją, institucija kreipėsi į Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie VRM, prašydama nurodyti, ar pažeidimo padarymo dieną (2015 m. spalio 15 d.) T. M. skunde minimas asmuo I. D. buvo Lietuvos Respublikoje ir kada jis kirto sieną. Byloje esantis Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM Sienos kontrolės organizavimo valdybos 2016 m. birželio 6 d. pranešimas patvirtina, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM informacinėje sistemoje duomenų apie I. D., gim. 1989 m. gegužės 23 d., valstybės sienos kirtimus nėra (b.l. 46).

Teismas, vertindamas šias aplinkybes, pirmiausia pažymi tai, kaip nurodyta ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartyje, vien tik ši aplinkybė negali būti laikoma pakankamu pagrindu išvadai daryti, jog nurodytas asmuo – I. D. – nurodytą dieną nesilankė Lietuvoje, kadangi nebevykdoma Lietuvos Respublikos vidaus Europos sausumos sienų kontrolė ir kontrolė oro uostuose Europos Sąjungos vidaus reisais skrendantiems keleiviams (išskyrus tiesioginiais reisais vykstantiems į Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystę, Airijos ir Kiro Respublikas). Visgi, teismo vertinimu, esant nurodytai informacijai, taip pat atsižvelgiant į minėto automobilio savininko (valdytojo) pateiktos informacijos nepakankamą konkretumą ir apibrėžtumą (kaip minėta, iš pradžių kaip asmuo, kuriam buvo patikėtas (perduotas naudotis) automobilis 2015 m. spalio mėnesį, buvo nurodytas T. M., kuris savo ruožtu nurodė, kad 2015 m. spalio mėnesį automobilis buvo patikėtas Rusijos piliečiui I. D., kuris galimai galėtų nurodyti asmenį, kuris 2015 m. spalio 15 d. naudojosi šiuo automobiliu, o skunde teismui T. M. nurodė, kad 2015 m. spalio 15 d. minėtu automobiliu naudojosi būtent nurodytas asmuo) tampa itin svarbu išsiaiškinti nurodyto asmens realumą ir ištirti, ką pažymėjo ir Vilniaus apygardos teismas, ar T. M. gali objektyviais duomenimis pagrįsti automobilio perdavimą naudotis jo nurodytam asmeniui. Tačiau teismui nepavyko išsiaiškinti, kokiu būdu T. M. patikėtas ir asociacijai priklausantis automobilis 2015 m. spalio 15 d. buvo perduotas valdyti Rusijos Federacijoje gyvenančiam I. D.. Pažymėtina, kad T. M., žinodamas apie vykstantį teismo procesą (turint omeny, kad būtent jo atstovas padavė skundą pirmosios instancijos teismui, po to apeliacinį skundą, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, taigi visas procesas buvo jo inicijuotas), į teismo posėdžius neatvykdavo. Siekiant užtikrinti asmens dalyvavimą teismo posėdyje, T. M. teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartimi buvo skirtas atvesdinimas, atsižvelgiant į tai, kad jo atstovas nurodė, jog T. M. apie teismo posėdį nežino, yra išvykęs į užsienį, jo buvimo vieta nežinoma, o vieninteliu teismui žinomu (asmens nurodytu) adresu siųsti šaukimai būdavo įteikiami jo atstovui. Tačiau teismui buvo pateikta informacija apie T. M. atvesdinimo negalimumą. Taigi šių duomenų pagrindu darytina išvada, jog T. M. vengia atvykti į teismą ir pateikti atitinkamą informaciją, nepaisant to, jog jam turėjo būti žinoma apie būtinybę jį apklausti, kadangi, kaip minėta, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartimi, išnagrinėjus jo skundą, paduotą per atstovą, buvo nurodyta, kad būtina išsiaiškinti, ar T. M. gali objektyviais duomenimis pagrįsti automobilio perdavimą naudotis jo nurodytam asmeniui. Taigi jis atitinkamų objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad automobilis, kuris asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ buvo perduotas 2015 m. spalio mėnesį jam (T. M.) naudotis, buvo perduotas būtent jo nurodytam asmeniui, taip pat kokiu pagrindu ir pan., nepateikė – nei atvykęs į teismo posėdį, nei kitokiu būdu. Todėl nesant T. M. logiškų paaiškinimų, kokiu būdu Rusijos Federacijoje gyvenančiam piliečiui I. D. 2015 m. spalio 15 d. buvo perduotas naudotis jam patikėtas ir asociacijai priklausantis automobilis, nors Valstybės sienos apsaugos tarnyba duomenų apie šio asmens sienos kirtimą neturi, teismas sprendžia, kad administracinį teisės pažeidimą padaręs asmuo nustatytas tinkamai, kadangi asociacija „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ pateikė institucijai informaciją, kad galimo pažeidimo padarymo metu (2015 m. spalio mėnesį) automobilis buvo perduotas naudotis būtent T. M.. Teismas negali sutikti su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo P. M. teismo posėdyje nurodytu teiginiu, jog savivaldybės pareigūnai, tirdami pažeidimą, privalėjo surinkti visus galimus įrodymus, skelbti nurodyto asmens, Rusijos piliečio I. D. paiešką, atlikti DNR tyrimus, siekiant nustatyti automobilio valdytoją, nes įrodymų rinkimo procesas turi būti racionalus ir negali būti begalinis. Savo ruožtu nekvestionuojant institucijos, įgaliotos surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus ir priimti nutarimus, pareigos nustatyti ir išsiaiškinti visas turinčias reikšmės aplinkybes, tinkamai išnagrinėti bylą ir pan., visgi atkreiptinas dėmesys į tai, kad negali būti ignoruojamos ir automobilio savininko (teisėto valdytojo) atitinkamos pareigos, turint omeny, kad jis yra padidinto pavojaus – automobilio – savininkas (teisėtas valdytojas), tarp jų ir padėti nustatyti asmenį, galimai padariusį pažeidimą su jo automobiliu.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo P. M. teismo posėdyje išsakytas prašymas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, pasibaigus vienerių metų administracinės nuobaudos skyrimo terminui, negali būti tenkinamas, nes nagrinėjamu atveju nėra pažeisti administracinės nuobaudos skyrimo terminai, nurodyti ATPK 35 straipsnyje (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartimi buvo panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis, kuria buvo atmestas T. M. skundas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. balandžio 28 d. nutarimo, o ne pats skundžiamas nutarimas, kuriuo T. M. buvo skirta administracinė nuobauda).

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta darytina išvada, kad byla ištirta išsamiai, nutarimas teisėtas ir pagrįstas, nuobauda skirta pagal įstatymus, bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nuobauda paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, išimtinių aplinkybių, dėl kurių nuobauda galėtų būti švelninama, nenustatyta. Todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. balandžio 28 d. nutarimas Nr. SAVAD-13N-58837843-16 yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. balandžio 28 d. nutarimą Nr. SAVAD-13N-58837843-16 palikti nepakeistą ir T. M., atstovaujamo P. M., skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.