- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-19
- Bylos Nr.
- ATP-371-211/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00806-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laureta Ulbienė
- Pažeidėjas
- P. M.
Vilniaus apygardos teismo teisėja Laureta Ulbienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. M. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutarties, kuria P. M. skundas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2017 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. SAVAD-13N-87128931-17 panaikinimo atmestas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. vasario 20 d. nutarimu P. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124⁵ str. 31 Eur dydžio bauda už tai, kad 2016 m. rugsėjo 21 d. 15.46 val., (duomenys neskelbtini), bei 2016 m. rugsėjo 30 d. 14.42 val., (duomenys neskelbtini), būdamas transporto priemonės valdytoju (vairuotoju) pastatė automobilį „Opel Frontera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonių stovėjimo vietoje, kurioje Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-07-13 sprendimu Nr. 1-127 taikoma nustatyta vietinė rinkliava, iš karto nesumokėjo vietinės rinkliavos nei į bilietų automatą, nei siųsdamas trumpąją mobiliojo ryšio žinutę.
Nesutikdamas su minėtu nutarimu, P. M. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriame nurodė, kad automobilį „Opel Frontera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), protokoluose nurodytu laiku valdė asmuo, jam prisistatęs kaip I. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), į Lietuvą atvykęs iš Vokietijos.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 21 d. nutartimi P. M. skundą atmetė. Teismas konstatavo, kad Institucijos nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, pažeidėjo P. M. pateiktus duomenis apie asmenį, neva protokoluose užfiksuotu metu pastačiusį jo automobilį, vertino kaip išgalvotus.
Šalies argumentai
Vilniaus apygardos teismui paduotu skundu apeliantas P. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutartį ir Institucijos nutarimą kaip neteisėtus ir nepagrįstus. Apeliantas nurodo teismų praktiką, kurioje, pasak jo, teismai pagrįstai panaikino analogiškus Institucijų nutarimus, priimtus remiantis tik biurokratinėmis prielaidomis ir regėjimais, o ne byloje surinktais įrodymais. Teigia, kad tiek teismo nutartis, tiek Institucijos nutarimas yra neteisėti, nepagrįsti, šališki, neobjektyvūs ir neatitinkantys suformuotos teismų praktikos.
Skunde apeliantas nurodo nesutinkantis su jam inkriminuotu administraciniu teisės pažeidimu, nes jis nepadarė šio pažeidimo, o byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų, kad automobilį į mokamą stovėjimo vietą pastatė asmeniškai apeliantas, o ne kitas, jo nurodytas asmuo.
Taip pat nurodė, kad 2017-01-09 raštais nurodė Savivaldybės institucijai, jog automobilį „Opel Frontera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) protokoluose nurodytu metu valdė asmuo, jam prisistatęs kaip I. V., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), į Lietuvą atvykęs iš Vokietijos. Pažymėjo, kad būtent I. V. jam, kaip automobilio savininkui, privalėjo nurodyti teisingus ir tikrus savo asmens duomenis, o jeigu to nevykdo, turėtų būti patrauktas atsakomybėn už netikslų duomenų nurodymą automobilio savininkui. Taip pat teigia, kad nustatyti automobilį vairavusį ir neteisėtoje vietoje pastačiusį asmenį yra Institucijos pareiga. Pabrėžė, kad jo kaltė grindžiama vien tik automobilio nuosavybės faktu ir įrodymus neįgaliotų rinkti asmenų padarytomis nuotraukomis, todėl nebuvo galima remtis šiais duomenimis kaip įrodymais, nes jie byloje surinkti neteisėtai, pažeidžiant ATPK 256 straipsnio 3 dalies nuostatas.
Apeliantas nurodo, kad nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto savivaldybė pažeidė jo nekaltumo prezumpciją, vertė duoti parodymus prieš save ir šeimos narius, parodymus ir įrodymus vertino pagal jų pateikimo šaltinį, o ne turinį, pažeidimo nepadarymo įrodinėjimo pareigą perkėlė apeliantui ir nepanaikino byloje esančių įrodymų prieštaringumo, o visas abejones aiškino pastarojo nenaudai, tuo iš esmės nukrypdama nuo teismų praktikos ir pažeisdama apelianto nekaltumo prezumpciją ir žmogaus teises. Taip pat net neapklausė SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolieriaus, kuris užfiksavo pažeidimą nei jokių kitų įvykio vietoje buvusių asmenų, todėl teigia, kad buvo pažeistos ATPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatos, kas sąlygoja skundžiamo nutarimo panaikinimą ar bylos grąžinimą iš naujo nagrinėti Institucijoje, kad būtų nustatytas asmuo, kuris apeliantui priklausantį automobilį pastatė mokamoje vietoje ir nesumokėjo vietinės rinkliavos. Pasak apelianto, byloje pakanka surinktų įrodymų konstatuoti, kad pastarajam priklausantis automobilis stovėjo rezervuotoje ir mokamoje stovėjimo vietoje, tačiau už stovėjimą nebuvo sumokėta, tik vien dėl šio fakto apelianto kaltė, padarius ATPK 124⁵ straipsnyje numatytą pažeidimą negali būti preziumuojama. Pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino, kad nagrinėjamoje byloje kyla įrodymų pakankamumo problema, nes komercinės įmonės darbuotojų, asmeniškai nemačiusių automobilio vairuotojo, rašytiniai paaiškinimai yra vieninteliai apelianto kaltės įrodymai, prieštaraujantys jo parodymams. Šis prieštaravimas nėra panaikintas kitomis savarankiškomis įrodinėjimo priemonėmis, byloje nėra jokių duomenų apie bandymus rinkti savarankiškus įrodymus. Teismo nurodyti kiti nekonkretizuoti apelianto pažeidimai neįrodo apelianto kaltės ir šioje byloje.
Skunde nurodoma ir tai, kad SĮ „Susisiekimo paslaugos“ darbuotojai neturi teisės rinkti įrodymus, o apylinkės teismas apskritai nevertino, kad byloje esantys įrodymai surinkti neįgaliotų asmenų. Teigia, kad jais, kaip įrodymais, remtis negalima, nes minėti duomenys byloje surinkti neteisėtai, pažeidžiant ATPK 256 straipsnio 3 dalies nuostatas. Be to apeliantas teigia, kad SĮ „Susisiekimo paslaugos“ daromą pažeidimą stebėjo ir duomenis rinko slaptai, nežinant apie tai galimą pažeidimą vykdžiusiems asmenims, o toks slaptas stebėjimas ir informacijos rinkimas, pasak apelianto, atitinka operatyvinei veiklai būdingus požymius ir kuri pavedama tik specialiems subjektams, tarp kurių SĮ „Susisiekimo paslaugos“ nėra.
Šalies argumentai
Apeliantas, nurodydamas apygardos teismų nagrinėtų bylų numerius, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo aukštesnio teismo išaiškinimo identiškomis aplinkybėmis, nes buvo šališkas ir akivaizdžiai stokojo net tik teisinių žinių, bet ir bet kokio teisingumo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Instuticija prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad apylinkės teismas visapusiškai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, ėmėsi visų veiksmų byloje esantiems prieštaravimams pašalinti, aiškinosi visas reikšmingas aplinkybes ir rinko visus galimus įrodymus, siekdamas patikrinti administracinio teisė pažeidimo nutarime nurodytas aplinkybes.
Atsiliepime taip pat nurodoma, kad tikslus asmens duomenų nurodymas yra būtina sąlyga, siekiant tinkamai įgyvendinti administracinio nurodymo institutą ir administracinės teisenos uždavinius. Pažymi, kad apeliantas nepateikė papildomų duomenų apie transporto priemonės valdytoją pažeidimo padarymo metu, patvirtinančių, kad tikrai egzistavo jo paaiškinime nurodomos aplinkybės.
Skundas netenkinamas.
Apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869, kuriuo patvirtintas nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ir ANK), 5 straipsnio, reglamentuojančio senaties terminų ir teisenos taikymą, 4 dalimi, byloje taiko iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiame ATPK reglamentuotą teiseną (bylų nagrinėjimo tvarką), nes administracinio teisės pažeidimo protokolai nagrinėjamoje byloje surašyti iki 2017 m. sausio 1 d.
ATPK 124⁵ str. yra numatyta atsakomybė už vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimus. Kai ATPK 124⁵ str. numatytas administracinis teisės pažeidimas yra užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio teisės pažeidimo padarymu, akivaizdoje, administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu surašomas ir siunčiamas transporto priemonės savininkui (valdytojui). Jeigu administracinį teisės pažeidimą padarė kitas asmuo, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi per dešimt darbo dienų nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo įteikimo dienos atvykti į instituciją (institucijos teritorinį padalinį), kurios pareigūnas nustatė administracinį teisės pažeidimą, ir pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris administracinio teisės pažeidimo padarymo metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininko (valdytojo) nurodytam asmeniui surašomas ir siunčiamas naujas administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu, o transporto priemonės savininkui (valdytojui) surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu laikomas negaliojančiu (ATPK 260² str. 1 d.).
Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių duomenų, nagrinėjamu atveju, ATPK 124⁵ str. numatytas pažeidimas buvo užfiksuotas ne asmens, įtariamo šio pažeidimo padarymu, akivaizdoje. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės 2016-12-27 administracinių teisės pažeidimų protokolai su administraciniu nurodymu, surašyti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (P. M.) nedalyvaujant (b. l. 18, 42). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinių pažeidimų tyrimo skyriaus 2016-12-27 raštuose, siųstuose apeliantui P. M. nurodyta, kad jei pažeidimus yra padaręs kitas asmuo, P. M. per dešimt dienų nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo įteikimo dienos turi atvykti į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinių pažeidimų tyrimo skyrių ir pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris administracinio teisės pažeidimo padarymo metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone (b.l. 23, 46). Tokių veiksmų imtis ir būtent tokias aplinkybes pranešti P. M. institucijos pareigūnus įpareigojo tuo metu galiojęs ATPK 260² str. ir galiojantis „Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo“ 20 str. Šio straipsnio 2 dalyje yra konkrečiai įvardyta, kokius duomenis tokiu atveju privalo pateikti automobilio savininkas – t. y. duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Taigi, tikslus asmens duomenų nurodymas yra būtina sąlyga, siekant tinkamai nustatyti kaltą asmenį, priešingu atveju baudžiamas savininkas. Tokiu būdu, apelianto skundo argumentai, kad jam buvo perkelta jo nekaltumo įrodinėjimo pareiga, yra nepagrįsti.
Bylos duomenimis P. M. įstatymo nustatytu terminu, t.y. 2017-01-09 elektroniniu paštu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinių pažeidimų tyrimo skyriui pranešė, jog automobilį „Opel Frontera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), protokoluose nurodytu metu valdė asmuo, jam prisistatęs kaip I. V., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), į Lietuvą atvykęs iš Vokietijos (b.l. 25, 28). Nežiūrint į šiuos P. M. pateiktus paaiškinimus, jam Institucijos 2017 m. vasario 20 d. surašytas nutarimas pagal ATPK 124⁵ str. (b.l. 13-15).
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjant P. M. skundą dėl šio nutarimo, apklausiamas pirmosios instancijos teisme pastarasis paaiškino, kad Institucijai nurodyto asmens duomenys jam buvo pasakyti žodžiu, šių duomenų kitais būdais jis nepatikrino, minėtą asmenį sutiko gatvėje (b.l. 77-79).
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. nurodyta, jog transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Tai reiškia, kad transporto priemonės savininkas turi būti aktyvus ir imtis priemonių, kad jam nuosavybės teise priklausančia transporto priemone nebūtų daromi pažeidimai, o jei tokie pažeidimai buvo padaryti – pranešti apie juos padariusį asmenį.
Nors skunde apeliantas teigia, kad nepagrįstai Institucijos buvo verčiamas duoti parodymus prieš save ir šeimos narius, tačiau kaip matyti ir teisme nepateikė jokių duomenų, jokios informacijos, kokie ryšiai sieja jį su nurodytu, neva pažeidimus padariusiu, asmeniu, kad pasitikėdamas paskolino jam savo automobilį.
Nepagrįsti apeliacinio skundo ir tie argumentai, kad byloje nebuvo stengiamasi rinkti įrodymų. Teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinių pažeidimų tyrimo skyrius 2017-01-17 raštu kreipėsi į apelianto P. M. įvardintą asmenį – I. V., prašydamas patvirtinti, kad jis 2016-09-21 ir 2016-09-30 lankėsi Lietuvoje ir naudojosi automobiliu „Opel Frontera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 33, 34). Siųsti oficialūs raštai minėtam asmeniui grįžo neįteikti dėl netinkamai nurodyto adreso (b.l. 35). Taip pat matyti, kad apylinkės teismas, remiantis viešai prieinama informacija interneto portaluose (https://www.google.lt/maps/place; http://karta-online.com), konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) mieste nėra, ji egzistuoja tik (duomenys neskelbtini) regione, (duomenys neskelbtini) Respublikoje.
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Skundą nagrinėjantis teismas apelianto P. M. iškeltą versiją vertina kaip siekį išvengti atsakomybės, kadangi jos nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys, naujų aplinkybių apeliantas nepateikė ir kartu su skundu aukštesniajam teismui. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Sienos kontrolės organizavimo valdybos rašte nurodoma, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informacinėje sistemoje duomenų apie I. V., gim. (duomenys neskelbtini), valstybės sienos kirtimus nuo 2016-09-01 iki 2016-11-11 nėra (b.l. 72). Tokiu būdu, pagrįstai apylinkės teismas konstatavo, kad P. M. pateikė išgalvotus duomenis apie pastarojo automobilį vairavusį asmenį. Matyti, kad apylinkės teismas taip pat dėmesį atkreipė ir į tai, kad tokia situacija pasikartoja ne pirmą kartą, kuomet P. M. traukiamas administracinėn atsakomybėn už analogiškus pažeidimus dėl naudojimosi mokamomis vietomis automobiliams statyti su ta pačia transporto priemone, nurodydavo asmenis, neva gyvenančius Rusijos Federacijoje, su kuria yra apsunkintas teisinis bendradarbiavimas.
Skunde apeliantas ginčija ir įrodymų teisėtumą, teigdamas, kad visus byloje esančius duomenis surinko savivaldybės įmonės darbuotojai, neturintys teisės rinkti įrodymų, todėl jie, pasak apelianto, surinkti neteisėtai, pažeidžiant ATPK 256 str. 3 d. nuostatas ir teismas negalėjo jais remtis. Skundą nagrinėjantis teismas nesutinka su šiais apelianto argumentais. ATPK 256 str. pagrindu įrodymais pripažįstami bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitas aplinkybes, turinčiais reikšmės bylai teisingai išspręsti. Nors minėto straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymus renka turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), pagrįstai apylinkės teismas atkreipė dėmesį į tai, kad tai nereiškia draudimo kitiems asmenims fiksuoti juridinę reikšmę turinčius objektyvios tikrovės faktus, vėliau turimą medžiagą esant reikalingumui pateikti teisę ir pareigą tokius duomenis rinkti ir įvertinti turintiems organams (pareigūnams). Apylinkės teismas sprendė, kad SĮ „Susisiekimo paslaugos“ vyresnieji kasininkai – kontrolieriai turi teisę fiksuoti pažeidimus, darydami fotonuotraukas ir surašydami pranešimus. Su šia išvada, nagrinėjamu atveju, apygardos teismas sutinka. Apylinkės teismas, aiškindamas SĮ „Susisiekimo paslaugos“ vyresniojo kasininko – kontrolieriaus teises rėmėsi pareiginiais nuostatais, numatančiais jam teisę fiksuoti administracinius pažeidimus, kuriais pažeidžiami Vietinės rinkliavos nuostatų reikalavimai. Iš byloje esančių SĮ „Susisiekimo paslaugos“ pranešimų reg. Nr. A394237, A392206 bei fotonuotraukų matyti, jog užfiksuotas pažeidimų laikas – 2016-09-30, 14.42 val., vieta – (duomenys neskelbtini), taip pat laikas – 2016-09-21, 15.46 val., vieta – (duomenys neskelbtini), abiem atvejais automobilio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio markė, modelis – FRONTERA, pažeistas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 1-127 patvirtintų Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų 17.1. punktas (b.l. 19, 42). Taigi matyti, kad tiek kontrolierius M. N., tiek kontrolierius G. V. veikė savo įgaliojimų vietoje. Ginčo, kad tai nėra vietinės rinkliavos zona, byloje nėra. Tokiu būdu, pagrįstai apylinkės teismas sprendė, kad P. M. teiginiai, kad įrodymus surinko ne savivaldybės specialistai, turintys teisę surašyti protokolą, o savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ darbuotojai, neturintys teisės nei rinkti įrodymus, nei surašyti protokolus, yra nepagrįsti ir prieštarauja teisės aktų numatytoms normoms.
Apeliantas skunde taip pat teigia buvus apylinkės teismą šališką, tačiau tam pagrįsti nepateikia jokių objektyvių duomenų. Matyti, kad apeliantas bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo šališkumą sieja su, jo manymu, netinkamu įrodymų vertinimu, neišsamiu bylos išnagrinėjimu ir padarytų išvadų dėl apelianto kaltės padarius teisės pažeidimą nepagrįstumu, tačiau vien tai, kad apylinkės teismas įrodymus vertino kitaip, nei to pageidavo apeliantas, nėra nei procesinių normų pažeidimas, nei teismo šališkumą parodantis faktas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo P. M. administracinio teisės pažeidimo bylą, aiškinosi visas reikšmingas aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymo nuostatomis, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Nors skunde apeliantas nurodydamas teismų praktikos bylas teigia, kad apylinkės teismas, palikęs galioti Institucijos nutarimą dėl pastarojo nubaudimo, nuo jos nukrypo, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad kai kuriose apelianto nurodomose bylose aplinkybės nėra analogiškos nagrinėjamam atvejui, be to, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, tiek Teismų įstatyme, siekiant garantuoti, kad niekas neįtakotų teismų priimamų sprendimų, kad jie būtų teisingi ir nešališki, numatyta, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir vadovaujasi tik įstatymu.
Kitų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo pagrindų nenustatyta.
Dėl aukščiau išdėstytų motyvų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą ir P. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.