- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-01-30
- Bylos Nr.
- ATP-55-843/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-07483-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aušra Valinskienė
- Pažeidėjas
- T. M., atstovaujamo Pauliaus Markevičiaus
- Kategorijos
- 2.7.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aušra Valinskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. M., atstovaujamo Pauliaus Markevičiaus, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarties, kuria Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. balandžio 28 d. nutarimas Nr. SAVAD-13N-58837843-16 paliktas nepakeistas ir T. M., atstovaujamo Pauliaus Markevičiaus, skundas netenkintas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas Vladas Žemblauskas 2016 m. kovo 16 d. surašė T. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą su administraciniu nurodymu Nr. SAVAD-13AN-53474156-16 dėl to, kad šis 2015 m. spalio 15 d., 20.40 val., Tilto g. 13, Vilniuje, vairuodamas automobilį JEEP WRANGLER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 150.8 punkto reikalavimų, sustojo ir paliko automobilį stovėti Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje: sankryžoje ir arčiau kaip 5 metrų atstumu nuo jos. T. M. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 124¹ straipsnio 4 dalį. T. M. administraciniu nurodymu buvo siūloma per dešimt darbo dienų nuo protokolo išsiuntimo dienos savo noru sumokėti 14 eurų baudą.
T. M. nustatytu terminu nesumokėjus baudos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė Raminta Anžela Žižiūnienė, išnagrinėjusi T. M. administracinio teisės pažeidimo bylą, 2016 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. SAVAD-13N-58837843-16 (toliau – ir Nutarimas) už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje padarymą, skyrė 57 eurų baudą.
Šalies argumentai
T. M. atstovas Paulius Markevičius pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti minėtą 2016 m. balandžio 28 d. nutarimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo institucijai, surašiusiai skundžiamą nutarimą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs T. M. ir jo atstovo Pauliaus Markevičiaus skundą, 2016 m. liepos 7 d. nutartimi palikto nepakeistą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. balandžio 28 d. nutarimą, priimtą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. SAVAD-13N58837843-16. Teismas padarė išvadą, kad T. M. kaltė padarius jam inkriminuotą pažeidimą yra visiškai įrodyta ir nekelia jokių abejonių.
T. M. apskundus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartį, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis buvo panaikinta ir byla grąžinta iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 9 d. nutartimi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. balandžio 28 d. nutarimą Nr. SAVAD-13N-58837843-16 palikto nepakeistą ir T. M., atstovaujamo Pauliaus Markevičiaus, skundo netenkino. Teismas, tiesiogiai ištyręs byloje surinktus duomenis, padarė išvadą, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių T. M. kaltę padarius ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo T. M., atstovaujamas Pauliaus Markevičiaus, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį ir Vilniaus miesto Savivaldybes administracijos Saugaus miesto departamento Administracines veiklos skyriaus 2016-04-28 nutarimą Nr. SAVAD-13N-58837843-16 kaip neteisėtą ir nepagristą, bylą grąžinti nagrinėti iš naujo Institucijai, kad surinktų papildomus įrodymus ir, jei reikia, tinkamai kvalifikuotų T. M. inkriminuojamą pažeidimą, kurio jis nepadarė, o Institucija neįrodė jo kaltės ir nenustatė pažeidimo sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų elementų.
Nurodo, kad byloje nėra pakankamų ir neprieštaringų įrodymų, patvirtinančių, kad T. M. patikėtą automobilį neleistinoje vietoje pastatė T. M.. Byloje nėra nustatyta daugiau jokių aplinkybių, galinčių įrodyti T. M. kaltę, išskyrus komercinės įmonės darbuotojo, neturinčių teisės rinkti įrodymų ir asmeniškai nemačiusio automobilio vairuotojo, teiginius, kuriems prieštarauja T. M. paaiškinimų ir parodymų teiginiai, nes jis su jam inkriminuojamu pažeidimu nesutinka ir tvirtina, kad jam patikėtą automobilį vairavo Rusijos pilietis I. D., prisistatęs tokiu vardu.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad T. M. pateikta informacija apie I. D. nekonkreti, nes nežinoma, kokiomis aplinkybėmis šiam asmeniui buvo patikėtas ginčo automobilio valdymas, todėl laikytina, kad T. M. neįrodė, jog automobilio valdymas pažeidimo metu buvo perduotas I. D.. Apeliantas nesutinka su tokiais teismo argumentais. T. M. įvykdė įstatyme nustatytą prievolę nurodyti automobilį vairavusį asmenį. Pažymi, kad įstatymas nenustato pareiškėjui prievolės įrodyti, kad minėtas asmuo padarė pažeidimą, nes tai padaryti privalo Institucija, surinkusi įrodymus ir atlikusi išsamų tyrimą. T. M. nurodė automobilį valdžiusio asmens vardą, pavardę, gimimo datą ir nuolatinę gyvenamąją vietą.
Byloje nėra jokių T. M. kaltės įrodymų, nes teismo prielaidos ir pareiškėjo asmeniškai nemačiusio liudytojo paaiškinimai dėl stovėjimo vietoje nufotografuoto tuščio automobilio yra vieninteliai T. M. kaltės įrodymai, prieštaraujantys jo parodymams. Šių aplinkybių protokolą surašęs savivaldybės tarnautojas apskritai nematė, nes protokolą surašė remdamasis liudininko pranešimu, tačiau nepatikrinęs šių aplinkybių ir nesurinkęs jokių įrodymų. Šis prieštaravimas nėra panaikintas kitomis savarankiškomis įrodinėjimo priemonėmis. Pareigūno tarnybinis pranešimas, protokolas, rašytinis patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimas - tai įstatymo nustatyta tvarka gauti rašytiniai paaiškinimai apie byloje žinomas aplinkybes. Teisės pažeidimo protokolas, atsižvelgiant į paskirtį, gali patvirtinti tik teisei priešingos veikos fiksavimo faktą, bet pats savaime negali užfiksuoti teisės pažeidimo sudėties elementų. Todėl protokolu negalima remtis kaip tiesioginiu įrodymu, paliudijančiu T. M. pastatymo automobilį neleistinoje vietoje teisės pažeidimo subjektyviąją ir objektyviąją pusę. Suprantama, administracinio teisės pažeidimo protokolas, kaip taisyklė, neprieštarauja tarnybiniam pranešimui. Todėl tarnybinio pranešimo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo tarpusavio vidinis atitikimas įrodinėjamųjų faktų prasme nepadidina jų įrodomosios galios. Tarnybinis pranešimas ir administracinio teisės pažeidimo protokolas vien todėl, kad informacija juose pateikta raštu, negali būti vertinamas kaip neginčytinas įrodymas, o patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens parodymai - nepatikimais, kadangi jis apkaltintas. T. M., kuris traktuojamas kaip galimas teisės pažeidėjas, procese naudojasi teise teikti įrodymus, tačiau įstatymas jam tokios pareigos neuždeda, ši pareiga tenka Institucijai, tačiau nagrinėjamu atveju tinkamai nebuvo įvykdyta. Institucija neieškojo I. D., nors turėjo jo asmens duomenis. Todėl byloje ir nėra pateikta jokių kitų savarankiškų T. M. kaltės įrodinėjimo priemonių, išskyrus liudytojo paaiškinimus, kuriems tiesiogiai prieštarauja T. M. parodymai.
Priešingai, nei nustatė teismas, automobilio savininkas Asociacija nenurodė, kad įvykio metu automobilį valdė T. M., tik nurodė, kad automobilis buvo patikėtas Asociacijos valdybos nariui T. M., kuris savo nuožiūra turėjo teisę leisti šį automobilį valdyti kitiems asmenims.
Skunde pažymima, jog, pirmosios instancijos teismas neįvertino ir fakto, kad įrodymai byloje surinkti neteisėtai, neįgaliotų asmenų. Teisė pateikti pranešimą apie pažeidimą savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ darbuotojams nesuteikia teisės rinkti įrodymus, nes teisė rinkti įrodymus gali būti suteikta tik įstatymu, o ne poįstatyminiais teisės aktais. Tvirtina, kad byloje nėra teisėtai surinkta įrodymų, nes visus duomenis surinko ne savivaldybės vyr. specialistai, turintys teisę surašyti protokolą, o savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ darbuotojai, neturintys teisės surašyti protokolo, taip pažeidžiant ATPK 256 straipsnio 3 dalį. Atsižvelgiant į tai, kad duomenys surinkti neteisėtai, jais vadovautis nėra pagrindo. Pažymi, kad „Susisiekimo paslaugos“ daromą pažeidimą stebėjo ir duomenis rinko slaptai, apie tai nežinant galimą pažeidimą vykdžiusiems asmenims.
Be to, savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ padarytos nuotraukos, kurioje užfiksuotas galimas teisės pažeidimas (nenurodytas pažeidimo laikas), autentiškumo negalima patikrinti įstatymo numatytomis priemonėmis, todėl ji taip pat neturi įrodomosios galios. Nurodo, kad panaudojant šiuolaikines technologijas, administracinė atsakomybė galėtų būti panaudojama asmeniniams tikslams.
Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad Institucija visiškai neįvertino, kad nei Asociacija, nei pareiškėjas neprivalo įrodyti, kad konkretus pažeidėjas konkrečią dieną ir valandą padarė pažeidimą, o tik privalo nurodyti asmenį arba asmenis, tam tikru laikotarpiu valdžiusius pareiškėjui priklausančią arba jam patikėtą transporto priemonę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N-63-523-2010).
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, teismo nutartis ir administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas Institucijos nutarimas negali būti laikomi teisėtais, nes nebuvo visapusiškai, pilnutinai bei objektyviai išaiškinamos ir įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 284 straipsnis).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą apeliacinį skundą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinių pažeidimų veiklos skyrius prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
Tikslus asmens duomenų nurodymas yra būtina sąlyga, siekiant tinkamai įgyvendinti administracinio nurodymo institutą ir administracinės teisenos uždavinius. Pareiškėjas nepateikė papildomų duomenų, taip pat vengė atvykti į teismo posėdžius, nenurodydamas neatvykimo priežasties, ir teikti parodymus apie transporto priemonės valdytoją pažeidimo padarymo metu, patvirtinančius, kad tikrai egzistavo jo paaiškinime nurodomos aplinkybės, kas būtų leidę pirmosios instancijos teismui kompensuoti asmens duomenų trūkumą ir priimti sprendimą dėl administracinės teisenos nutraukimo pareiškėjo atžvilgiu.
Be to, apeliantas skundą pateikė 2016-12-15, ką patvirtina Vilniaus miesto apylinkės teismo žyma „Gauta“ (b.l. 140), t.y. praleidus įstatyme numatytus terminus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Visų pirma pažymėtina, kad apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869, kuriuo patvirtintas nuo 2017-01-01 įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, 5 straipsnio, reglamentuojančio senaties terminų ir teisenos taikymą, 4 dalimi, byloje taiko iki 2017-01-01 galiojusiame ATPK reglamentuotą teiseną, nes administracinio teisės pažeidimo protokolas nagrinėjamoje byloje surašytas iki 2017-01-01.
ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sustojimas ar stovėjimas vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia sustoti ar stovėti (išskyrus šio straipsnio trečiojoje dalyje numatytus sustojimo ir stovėjimo tvarkos pažeidimus), taip pat sustojimas ar stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų arba važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas – užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki aštuoniasdešimt šešių eurų.
T. M. ginčytu nutarimu buvo nubaustas pagal ATPK 124¹ straipsnio 4 dalį už tai, kad jis 2015 m. spalio 15 d., 20.40 val., Tilto g. 13, Vilniuje, vairuodamas automobilį JEEP WRANGLER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė KET 150.8 punkto reikalavimų, sustojo ir paliko automobilį stovėti Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje.
ATPK 260² straipsnyje, be kita ko, yra nurodyta, kad, kai ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje (išskyrus važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimus) numatytas administracinis teisės pažeidimas yra užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio teisės pažeidimo padarymu, akivaizdoje, administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu surašomas ir siunčiamas transporto priemonės savininkui (valdytojui). Jeigu administracinį teisės pažeidimą padarė kitas asmuo, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi per dešimt darbo dienų nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo įteikimo dienos atvykti į instituciją (institucijos teritorinį padalinį), kurios pareigūnas nustatė administracinį teisės pažeidimą, ir pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris administracinio teisės pažeidimo padarymo metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininko (valdytojo) nurodytam asmeniui surašomas ir siunčiamas naujas administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu, o transporto priemonės savininkui (valdytojui) surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu laikomas negaliojančiu.
Iš administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, jog SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolieriui Algirdui Kirvialai užfiksavus nuotraukomis teisės pažeidimą ne asmens, įtariamo administracinio teisės pažeidimo padarymu, akivaizdoje, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalimi ir ATPK 260² straipsnio 2 dalimi, 2016 m. vasario 4 d. kreipėsi į automobilio savininkę asociaciją „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“, prašydama pateikti asmens duomenis, kuris administracinio teisės pažeidimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone (b.l. 21, 22). Asociacija 2016 m. vasario 12 d. raštu atsakė, kad 2015 m. spalio mėnesį automobiliu naudojosi asociacijos narys T. M., kuris galimai galės nurodyti, kas įvykdė tariamą pažeidimą (b.l. 20). T. M. rašte, nusiųstame 2016 m. kovo 23 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai faksu nurodė, kad 2015 m. spalio mėnesį minėtu automobiliu naudojosi asmuo, prisistatęs I. D. vardu, nurodęs, kad yra gimęs (duomenys neskelbtini) ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), kuris galimai galės nurodyti vairuotoją, kuris 2015 m. spalio 15 d., 20.40 val., vairavo minėtą automobilį ir pastatė jį draudžiamoje vietoje (b. l. 8-9).
Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog byloje esantis Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM Sienos kontrolės organizavimo valdybos 2016 m. birželio 6 d. pranešimas, kuriame nurodyta, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM informacinėje sistemoje duomenų apie I. D., gim. (duomenys neskelbtini), valstybės sienos kirtimus nėra (b.l. 46), negali būti laikoma pakankamu pagrindu išvadai daryti, jog nurodytas asmuo – I. D. – nurodytą dieną nesilankė Lietuvoje, kadangi nebevykdoma Lietuvos Respublikos vidaus Europos sausumos sienų kontrolė ir kontrolė oro uostuose Europos Sąjungos vidaus reisais skrendantiems keleiviams (išskyrus tiesioginiais reisais vykstantiems į Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystę, Airijos ir Kipro Respublikas). Tačiau kartu turi būti vertinama ir tai, kad automobilio savininko (valdytojo) pateikta informacija yra nepakankamai konkreti ir apibrėžta. Be to, teismui nepavyko išsiaiškinti, kokiu būdu T. M. patikėtas ir asociacijai priklausantis automobilis 2015 m. spalio 15 d. buvo perduotas valdyti Rusijos Federacijoje gyvenančiam I. D.. Be to, T. M., žinodamas apie vykstantį teismo procesą (turint omeny, kad būtent jo atstovas padavė skundą pirmosios instancijos teismui, po to apeliacinį skundą, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, taigi visas procesas buvo jo inicijuotas), į teismo posėdžius neatvykdavo. Todėl, teismo manymu, nesant T. M. logiškų paaiškinimų, kokiu būdu Rusijos Federacijoje gyvenančiam piliečiui I. D. 2015 m. spalio 15 d. buvo perduotas naudotis jam patikėtas ir asociacijai priklausantis automobilis, nors Valstybės sienos apsaugos tarnyba duomenų apie šio asmens sienos kirtimą neturi, administracinį teisės pažeidimą padaręs asmuo nustatytas tinkamai, kadangi asociacija „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ pateikė institucijai informaciją, kad galimo pažeidimo padarymo metu (2015 m. spalio mėnesį) automobilis buvo perduotas naudotis būtent T. M..
Vilniaus apygardos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka. Visų pirma pažymėtina, jog duoti parodymus yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė, o ne pareiga. Todėl ta aplinkybė, kad T. M. neatvyko į teismo posėdį ir nedavė parodymų apie automobilio valdymo perdavimo detales, negali būti vertinama kaip kokiu nors būdu įrodanti jo paties kaltę dėl jam inkriminuojamo pažeidimo. Traukiamam atsakomybėn asmeniui nedavus parodymų turi būti vertinama, ar jo kaltę patvirtina kiti byloje surinkti duomenys.
Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad T. M. įstatymo nustatytu terminu savivaldybės administracijai pranešė, jog 2015 m. spalio mėnesį minėtu automobiliu naudojosi asmuo, prisistatęs I. D. vardu, nurodęs, kad yra gimęs (duomenys neskelbtini) ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), kuris galimai galės nurodyti vairuotoją, kuris 2015 m. spalio 15 d., 20.40 val., vairavo minėtą automobilį ir pastatė jį draudžiamoje vietoje. Išvada, ar pateikdamas tokią informaciją T. M. tinkamai vykdė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus, teismo vertinimu nagrinėjamoje byloje esminės reikšmės neturi, nes T. M. nėra kaltinamas padaręs įvykių metu galiojusiame ATPK 133¹ straipsnyje numatytą teisės pažeidimą, numatantį transporto priemonės savininkui atsakomybę už Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą. Nagrinėjamoje byloje T. M. kaltinamas pagal ATPK 124¹ straipsnio 4 dalį tuo, kad jis 2015 m. spalio 15 d., 20.40 val., Tilto g. 13, Vilniuje, vairuodamas automobilį JEEP WRANGLER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė KET 150.8 punkto reikalavimų, sustojo ir paliko automobilį stovėti KET draudžiamoje vietoje: sankryžoje ir arčiau kaip 5 metrų atstumu nuo jos. Taigi, pagal šį kaltinimą atsakomybėn turi būti traukiamas asmuo, faktiškai vairavęs ir palikęs stovėti automobilį draudžiamoje vietoje asmuo, o ne automobilio savininkas ar kitas asmuo, kurio žinioje jis buvo.
Aukštesnės instancijos teismo vertinimu šioje byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad būtent T. M., 2015 m. spalio 15 d., 20.40 val., Tilto g. 13, Vilniuje, vairuodamas automobilį JEEP WRANGLER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė KET 150.8 punkto reikalavimų, sustojo ir paliko automobilį stovėti KET draudžiamoje vietoje. Jo kaltės nepatvirtina nei SĮ „Susisiekimo paslaugos“ vyresniojo kasininko-kontrolieriaus Algirdo Kirvialos padarytos nuotraukos, nei jo parodymai, duoti teismo posėdyje, nes šis asmuo automobilį vairavusio asmens nematė. Apylinkės teismas kaip įrodymu rėmėsi ir automobilio savininkės – asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ vadovo rašte pateikta informacija, jog 2015 m. spalio mėnesį automobiliu naudojosi asociacijos narys T. M.. Tačiau šis duomuo galėtų būti vertinamas tik kaip prielaida apie galimą pažeidimą padariusį asmenį, tačiau nėra pakankamas kaltės įrodymas, tuo labiau, kad pateiktoje informacijoje nurodytas ilgas naudojimosi automobiliu laikotarpis, be to papildomai teigiama, jog T. M. galės nurodyti, kas įvykdė galimą pažeidimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ir pats apylinkės teismas šią informaciją vertino kaip nepakankamai konkrečią ir neapibrėžtą. Byloje nebuvo galimybės patikrinti T. M. iškeltos versijos, kad automobilį vairavo kitas jo nurodytas asmuo, tačiau net ir paneigus minėtą versiją neabejotinai galima būtų spręsti tik apie tai, kad T. M. netinkamai įvykdė pareigą nurodyti automobilį vairavusį asmenį, kad jo parodymai nėra patikimi. Tačiau tai savaime neįrodytų, kad būtent T. M. padarė šioje byloje jam inkriminuotą pažeidimą, tai yra pastatė automobilį draudžiamoje vietoje. O būtent šios aplinkybės ir turėjo būti pirmiausia įrodinėjamos patikimais ir patikrintais įrodymais.
Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-216/2011; Nr. N444-619/2011; Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-7-544/2005, Nr. 2K-251/2008 ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose O. prieš Norvegiją § 37/3, Condron prieš Jungtinę Karalystę § 62 ir kt.). Nagrinėjamas įvykis buvo fiksuotas 2015 m. spalio 15 d. Byla jau kartą grąžinta teismui papildomų įrodymų rinkimui. Šis procesas negali trukti nepateisinamai ilgai. Byloje patikimų įrodymų, patvirtinančių, jog pažeidimo padarymo dieną automobilį vairavo būtent T. M. ir būtent jis paliko jį draudžiamoje vietoje, nėra surinkta. Remiantis prielaidomis asmens kaltė negali būti konstatuojama. Todėl kilusias abejones vertinant T. M. naudai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis bei priimtinas naujas nutarimas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. balandžio 28 d. nutarimą Nr. SAVAD-13N-58837843-16 panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo byla nutraukti (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
Atsižvelgus į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinių pažeidimų veiklos skyrius atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus dėl apeliacinio skundo pateikimo termino papildomai pažymėtina, kad T. M., atstovaujamo Pauliaus Markevičiaus, apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarties teisme buvo gautas 2016-11-29, t.y. nepraleidus apeliacinio skundo padavimo termino. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 1 d. nutartimi T. M., atstovaujamam Pauliaus Markevičiaus, nustatė 10 dienų nuo nutarties įteikimo dienos terminą nutartyje nurodytam apeliacinio skundo trūkumui pašalinti. Apeliantas 2016-12-15, tai yra nepraleidęs nutartyje nustatyto 10 dienų termino (nutartį gavo 2016-12-06, b.l. 138-139), pašalinęs apeliacinio skundo trūkumą, pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, todėl nėra pagrindo teigti, jog apeliantas apeliacinį skundą pateikė praleidęs įstatyme numatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
T. M., atstovaujamo Pauliaus Markevičiaus, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį bei priimti naują nutarimą:
panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. balandžio 28 d. nutarimą Nr. SAVAD-13N-58837843-16 ir T. M. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti nesant jo veiksmuose teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.