- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-15
- Bylos Nr.
- AN2-66-238/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01726-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danguolė Šiugždinytė
- Pažeidėjas
- P. M.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 4 d. nutarties P. M. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno miesto savivaldybės administracijos 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarimu P. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 418 straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda – 30 Eur bauda už tai, kad 2018 m. sausio 30 d., 10.54 val., ties pastatu, esančiu A. Mickevičiaus g. 14, Kaune, esančioje mokamoje automobilių stovėjimo vietoje užfiksuotas P. M. nuosavybės teise priklausantis automobilis „Opel Frontera“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį jis pastatė ir laikė kelio ženklo Nr. 528 su papildoma lentele Nr. 840 (mokama vieta) galiojimo zonoje, nesumokėjęs (nepratęsęs) vietinės rinkliavos už tolesnį transporto priemonės stovėjimą ir taip pažeidė Vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis transporto priemonėms statyti nuostatų, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. T-208, 13 punktą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. M. skundas atmestas ir Kauno miesto savivaldybės administracijos 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarimas paliktas galioti. Teismas konstatavo, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, jog administracine nuobauda nubausto P. M. veiksmai tinkamai kvalifikuoti kaip administracinis nusižengimas pagal ANK 418 straipsnio 1 dalį, ir kad šį administracinį nusižengimą padarė būtent P. M..
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo P. M. prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba administracinio nusižengimo bylos teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
3.1. Skunde nurodo, kad Kauno apylinkės teismas neturėjo teisės nagrinėti jo skundo, nes jis su jokiu skundu į Kauno apylinkės teismą nesikreipė. Priešingai, jis kreipėsi su skundu į Vilniaus miesto apylinkės teismą, tačiau jo skundas buvo išsiųstas klaidingu adresu į Kauno apylinkės teismą, nors Kauno miesto savivaldybės administracija neturėjo jokios teisės savavališkai koreguoti jo skundo, pakeisdama teismą, į kurį jis kreipėsi. Kauno apylinkės teismas bylą išnagrinėjo neįvertinęs, kad skundas buvo adresuotas Vilniaus miesto apylinkės teismui, todėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis yra naikintina kaip neteisėta ir nepagrįsta ir skundas grąžintinas į Kauno apylinkės teismą spręsti dėl jo priėmimo, trūkumų nustatymo ir perdavimo Vilniaus miesto apylinkės teismui.
3.2. Skunde taip pat nurodo, kad jam inkriminuoto administracinio nusižengimo jis nepadarė. Byloje nėra teisėtai surinkta jokių įrodymų, leidžiančių teigti, jog yra įvykdytas bet koks administracinis nusižengimas, nes visus byloje esančius duomenis surinko ne savivaldybės specialistai (pareigūnai), turintys teisę surašyti administracinio nusižengimo protokolą, o savivaldybės įmonės darbuotojai. Šių įrodymų vietoje nepatikrino savivaldybės specialistai, todėl jais remtis kaip įrodymais negalima, nes šie duomenys byloje yra surinkti neteisėtai.
3.3. Jo (P. M.) kaltė grindžiama tik automobilio nuosavybės faktu ir įrodymus neįgaliotų rinkti asmenų padarytomis nuotraukomis, kurios, sprendžiant iš juose gautų duomenų, nėra pakankamos tam, kad būtų priimtas sprendimas palikti galioti institucijos nutarimą. Šie privatūs asmenys asmeniškai transporto priemonės pastatymo į stovėjimo vietą fakto jo vykdymo metu nefiksavo ir automobilio vairuotojo asmeniškai nematė. Savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“ ir jos darbuotojai neturi jokių valdingų įgaliojimų nei tirti pažeidimus, nei rinkti įrodymus. Todėl savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ padaryta nuotrauka, kurioje užfiksuotas galimas teisės pažeidimas (nenurodant pažeidimo laiko), tačiau kurios autentiškumas nepatikrintas įstatymo numatytomis priemonėmis, negali turėti esminės įrodomosios galios.
3.4. Surašydama administracinio teisės pažeidimo protokolą Institucijos specialistė rėmėsi iš šių trečiųjų asmenų gautais pranešimais apie galimai padarytą pažeidimą, tačiau pati šių aplinkybių nepatikrino ir nenustatė vietoje.
3.5. Nagrinėjamoje byloje susidarė tokia situacija, kuomet be papildomo aplinkybių tyrimo nėra galimybės nustatyti administracinį nusižengimą padariusį asmenį. Byloje pakanka surinktų įrodymų konstatuoti, kad jam (P. M.) priklausantis automobilis stovėjo rezervuotoje ir mokamoje stovėjimo vietoje, tačiau už stovėjimą nebuvo sumokėta.
3.6. Apeliantas nurodo, kad automobilį 2018 m. sausio 30 d., 10.54 val. valdė asmuo, jam prisistatęs A. P., ir nurodęs, kad yra gimęs 1981-05-14 bei gyvena Lermontovo g. 81/15-47, Irkutske, Rusijoje, tačiau į Lietuvą atvykęs iš Vokietijos.
3.7. Jis (apeliantas) prašė savivaldybės administracijos pateikti bent minimaliai tiriamą pažeidimą patvirtinančius teisėtai surinktus įrodymus, kuriuos teisėtai surinko įgalioti savivaldybės specialistai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, kad galėtų patikslinti vairuotoją, kuris galimai įvykdė minėtą pažeidimą, nesumokėdamas vietos rinkliavos už automobilio stovėjimą. Tačiau savivaldybės administracija šio prašymo neįvykdė, o priėmė nutarimą, kuris yra naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Jis nurodė automobilį vairavusį asmenį, kurį surasti ir turi Institucija, pasinaudodama visomis įstatymų jai suteiktomis galimybėmis ir surasti automobilį vairavusį ir neleistinoje vietoje pastačiusį asmenį. Nors tokio tyrimo kaštai gali būti didesni, palyginti su padaryto pažeidimo pavojingumu, vis dėlto, administracinio teisės pažeidimo byloje asmens kaltė negali būti grindžiama prielaidomis, juolab, kad byloje nėra įrodymų, paneigiančių jo (P. M.) teiginius apie tai, kad jis nepastatė savo automobilio mokamoje stovėjimo vietoje.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Romaldas Rabačius prašė Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą ir P. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
5. P. M. apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo P. M. nesutinka su jo patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 418 straipsnio 1 dalį, ginčija byloje esančius duomenis, todėl aukštesnysis teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
Dėl administracinio nusižengimo bylos teismingumo
7. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Kauno apylinkės teismas neturėjo teisės nagrinėti jo skundo, nes jis su jokiu skundu į Kauno apylinkės teismą nesikreipė, o Kauno miesto savivaldybės administracija neturėjo jokios teisės savavališkai koreguoti jo skundo, pakeisdama teismą, į kurį jis kreipėsi.
8. ANK 628 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apylinkių teismai administracinių nusižengimų bylas nagrinėja pagal nusižengimo padarymo vietą, o kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra nepilnametis – pagal nepilnamečio gyvenamąją vietą. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo P. M. nėra nepilnametis, o administracinio nusižengimo padarymo vieta – Kauno miestas, todėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius visiškai pagrįstai P. M. apeliacinį skundą, adresuotą Vilniaus miesto apylinkės teismui, pagal teismingumą nagrinėti persiuntė Kauno apylinkės teismui.
Dėl įrodymų vertinimo
9. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
10. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai paliko galioti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarimą, kuriuo P. M. pripažintas padaręs ANK 418 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir nutartyje išdėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad P. M. kaltė padarius minėtą nusižengimą yra įrodyta.
11. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“ ir jos darbuotojai neturi jokių valdingų įgaliojimų nei tirti pažeidimus, nei rinkti įrodymus, todėl šioje byloje surinktais įrodymais remtis negalima, nes jie yra surinkti neteisėtai.
12. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). ANK 590 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo teisena taip pat gali būti pradėta gavus pranešimą, aktą ar kitokį dokumentą, kuriuo asmuo, kuris nėra pareigūnas, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ darbuotojai veikė tarp šios įmonės ir Kauno miesto savivaldybės administracijos sudarytos Paslaugų teikimo sutarties pagrindu, kuria VŠĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ įsipareigojo atlikti vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis automobiliams statyti rinkimo paslaugų teikimą, todėl minėtos įmonės darbuotojai turi teisę fiksuoti juridinę reikšmę turinčius faktus, o vėliau turimą medžiagą esant reikalingumui pateikti teisę ir pareigą tokius duomenis rinkti ir vertinti turintiems organams (pareigūnams). Atsižvelgiant į tai, teismas, nesutikdamas su pareiškėjo skundo argumentu, pagrįstai konstatavo, kad jo kaltę patvirtinantys įrodymai surinkti nepažeidžiant įrodymų leistinumo principo, kadangi nagrinėjamu atveju buvo gauti ir įvertinti teisėtais būdais.
Dėl administracinį nusižengimą padariusio asmens nustatymo
13. Apeliaciniame skunde teigiama, kad 2018 m. sausio 30 d., 10.54 val. automobilį valdė asmuo, jam prisistatęs A. P., ir nurodęs, kad yra gimęs 1981-05-14 bei gyvena Lermontovo g. 81/15-47, Irkutske, Rusijoje, tačiau į Lietuvą atvykęs iš Vokietijos. Taigi, jis nurodė automobilį vairavusį asmenį, kurį surasti ir turi Institucija, pasinaudodama visomis įstatymų jai suteiktomis galimybėmis ir surasti automobilį vairavusį bei neleistinoje vietoje pastačiusį asmenį.
14. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju, nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių P. M. nurodyto asmens egzistavimą. Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro PK Veiklos skyrius raštu Nr. 20-S-66472(1.15E) pranešė, kad policijos centrinėje duomenų bazėje jokių duomenų apie A. P., gimusį 1981 m. gegužės 14 d., bei gyvenantį Lermontovo g. 81/15-47, Irkutske, Rusijoje, nerasta (b. l. 37). Be to, iš Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos Informacijos analizės skyriaus 2018 m. lapkričio 20 d. rašto, Nr. 20-66655(1.15), matyti, kad policijos naudojamuose registruose nėra jokios informacijos apie asmenį – A. P., gim. 1981 m. gegužės 14 d. (b. l. 33). Taigi, skirtingai nei nurodo apeliantas, tiek Institucija, pasinaudodama visomis įstatymų jai suteiktomis galimybėmis, tiek teismas, dėjo pakankamai pastangų surasti automobilį vairavusį ir neleistinoje vietoje pastačiusį asmenį, tačiau byloje nustatyta, kad toks asmuo neegzistuoja ir padaryta pagrįsta išvada, kad tai yra tik P. M. iškelta gynybinė versija, siekiant išvengti savo atžvilgiu administracinės atsakomybės. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, t. y. į tai, kad P. M. nenurodė jokio realaus asmens, kuris galėjo valdyti jam priklausančią transporto priemonę administracinio nusižengimo padarymo metu, buvo padaryta išvada, kad administracinį nusižengimą padaręs asmuo buvo nustatytas tinkamai ir tai yra P. M..
15. Teismas nurodė, kad iš Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. nutarties administracinėje byloje Nr. AN2-227-190/2018, trys dienos prieš aptariamąjį įvykį, P. M. tą patį automobilį, 2018 m. sausio 25 d., apie 1.15 val., Vilniuje, Sodų g., vairavo būdamas neblaivus, o automobiliui neatlikta valstybinė techninė apžiūra, taigi, akivaizdu jog jis pats, o ne kas nors kitas realiai disponavo šiuo automobiliu. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad tyrimo metu nustatyta, jog iš mobiliojo ryšio telefono numerio +370 602 98098, trumpuoju tekstiniu pranešimu, 2018 m. sausio 30 d. buvo atliktas mokėjimas už automobilio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) parkavimą laikotarpiu nuo 9.26 val. iki 10.26 val., bei nuo 11.04 val. iki 12.04 val. (b. l. 24). Pareiškėjas šį telefono numerį nurodė kaip savo kontaktinį numerį visuose procesiniuose dokumentuose, kas pašalina bet kokius galimus prieštaravimus dėl P. M. naudojimosi nurodyta transporto priemone fakto įvykio metu. Taip pat apylinkės teismas teisingai akcentavo tą aplinkybę, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. nurodyta, jog transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Tai reiškia, kad transporto priemonės savininkas turi būti aktyvus ir imtis priemonių, kad jam nuosavybės teise priklausančia transporto priemone nebūtų daromi pažeidimai, o jei tokie pažeidimai buvo padaryti – pranešti apie juos padariusį asmenį.
16. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Kauno apylinkės teismo nutartyje pateikti argumentai dėl administracinį nusižengimą padariusio asmens (o būtent kad administracinį nusižengimą padarė P. M.) yra svarūs, įtikinami, abejonių nekelia, o nutartis pakankamai išsamiai motyvuota, joje padarytos išvados yra teisingos.
17. Byloje neginčytinai nustačius, kad P. M. 2018 m. sausio 30 d., 10.54 val., ties pastatu, esančiu A. Mickevičiaus g. 14 Kaune, esančioje mokamoje automobilių stovėjimo vietoje, jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Opel Frontera“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastatė ir laikė kelio ženklo Nr. 528 su papildoma lentele Nr. 840 (mokama vieta) galiojimo zonoje, nesumokėjęs (nepratęsęs) vietinės rinkliavos už tolesnį transporto priemonės stovėjimą ir taip pažeidė Vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis transporto priemonėms statyti nuostatų, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. T-208, 13 punktą., jo veika buvo teisingai kvalifikuota pagal ANK 418 straipsnio 1 dalį.
18. Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Administracinė nuobauda paskirta nepažeidus ANK 32, 34 straipsnio reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, P. M. apeliacinis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir P. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.