- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-05-14
- Bylos Nr.
- 1-298-1246/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16596-2023-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dovilė Sanačinienė
- Kaltinamasis
- V. Š., M. Š., A. V.
- Nukentėjusysis
- V. V., G. T.
- Advokatai
- Janas Kučynskis
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.1Veika padaryta bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1 4 d.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.1.9.9Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 722 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 1.2.6.5Žmogaus veiksmų laisvės varžymas (BK 148 str.)
- 1.2.28.5.1Savavaldžiavimas (BK 294 str. 1 d.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4Nuosprendžių rūšys, surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
Žemesnės instancijos teismas
kaltinamiesiems V. Š. (V. Š.), M. Š. (M. Š.), A. V. (A. V.) ir jo gynėjui advokatui Janui Kučynski (Jan Kučinski),
nukentėjusiesiems V. V. (V. V.) ir G. T. (G. T.),
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu, naudojant vaizdo konferencijų programą ZOOM, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Š. (V. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirba (duomenys neskelbtini) darbų vadovu, neteistas,
kaltinamas nusikalstamų veikų, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalies, BK 294 straipsnio 2 dalies ir BK 148 straipsnio 1 dalies, padarymu.
M. Š. (M. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini) montuotoju-surinkėju, neteistas,
kaltinamas nusikalstamų veikų, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 294 straipsnio 2 dalies ir BK 148 straipsnio 1 dalies, padarymu.
A. V. (A. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) siuntų vežėju, turintis du nepilnamečius vaikus ((duomenys neskelbtini) metai), neteistas,
kaltinamas nusikalstamų veikų, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 294 straipsnio 2 dalies ir BK 148 straipsnio 1 dalies, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. V. Š. nežymiai sužalojo žmogų, t. y. 2023 m. gegužės 8 d., apie 11.30 val., lauke, šalia (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė G. T. dešinės rankos kumščiu vieną smūgį į veido sritį, po to, suėmęs G. T. už viršutinių rūbų, paguldė pastarąjį ant žemės ir pradėjo spardyti kojomis bei sudavė nenustatytą smūgių kiekį G. T. į įvairias kūno vietas, po to, G. T. gulint ant žemės, paėmė pastarąjį už pakarpos ir tempė žeme iki (duomenys neskelbtini) su nurodymu, kad pastarasis atsiprašytų (duomenys neskelbtini) darbuotojos, tokiais bendrais savo veiksmais tyčia sukėlė nukentėjusiajam G. T. fizinį skausmą bei ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais padarė pastarajam sužalojimus, t. y., poodinę ir intraodinę kraujosruvą veide, muštinę žaizdą kairės akies viršutiniame voke, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.
2. Taip pat V. Š., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą savo tariamą teisę, panaudodamas fizinę ir psichinę prievartą nukentėjusiam asmeniui, reikalavo elgtis pagal jo nurodymą panaudodamas psichinę prievartą nukentėjusiam asmeniui, t. y. veikdamas bendrininkų grupėje su savo broliu M. Š. ir A. V., savavališkai vykdė ginčijamą savo tariamą teisę, panaudodamas fizinę ir psichinę prievartą prieš jo vadovaujamos (duomenys neskelbtini) buvusį darbuotoją V. V., kad neva šis yra skolingas 2 000 Eur už tai, kad laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 2 d. iki 2022 m. vasario 1 d., dirbdamas pagal darbo sutartį (duomenys neskelbtini), padarė darbinius pažeidimus, dėl ko jis (V. Š.) patyrė 2 000 Eur materialinę žalą, 2023 m. gruodžio 30 d., 07.00 val., (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam V. V. išvažiuojant iš kiemo jam priklausančiu automobiliu „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) M. Š. su A. V. automobiliu „Volvo S60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš priekio užtvėrus nukentėjusiajam V. V. kelią, privažiavo automobiliu „VW Multivan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) prie nukentėjusiojo V. V. automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galo, ir taip užtvėrė nukentėjusiajam kelią, po ko, pribėgęs prie nukentėjusiojo V. V. automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir atidaręs vairuotojo dureles, du kartus kumščiu sudavė nukentėjusiajam V. V. į krūtinės sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, po ko, liepė nukentėjusiajam važiuoti ten, kur pasakys A. V., kuris įsėdo į nukentėjusiojo automobilį, tokiu būdu iš nukentėjusiojo V. V. reikalavo elgtis pagal jo nurodymą, po ko, M. Š. važiuojant automobiliu „Volvo S60“, nukentėjusiojo automobiliui „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš priekio, o jam (V. Š.) važiuojant nukentėjusiojo automobiliui „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš galo, atvažiavo iki garažų, esančių prie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kur visiems išlipus iš automobilių ir M. Š. paėmus iš nukentėjusiojo V. V. automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) salono nukentėjusiajam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną, tokiu būdu atimant galimybę nukentėjusiajam paskambinti, įbauginęs bei palaužęs nukentėjusiojo V. V. valią, t. y. panaudodamas psichinę prievartą, privertė nukentėjusįjį V. V. pasirašyti skolos raštelį, taip išgaudamas nukentėjusiojo pažadą raštu dėl pinigų grąžinimo, ir toliau tęsdamas savo neteisėtus veiksmus, privertė nukentėjusįjį V. V. savo automobiliu „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame buvo įsėdęs A. V., M. Š. automobiliu „Volvo S60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojant iš priekio, o jam (V. Š.) automobiliu „VW Multivan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojant iš galo, važiuoti į jo (V. Š.) gyvenamojo namo kiemą, adresu (duomenys neskelbtini), ir automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) palikti kaip užstatą, kol nebus sumokėta 2 000 Eur pinigų suma.
3. M. Š., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą savo tariamą teisę, panaudodamas fizinę ir psichinę prievartą nukentėjusiam asmeniui, ir reikalavo elgtis pagal jo nurodymą panaudodamas psichinę prievartą nukentėjusiam asmeniui, t. y. veikdamas bendrininkų grupėje su savo broliu V. Š. ir A. V., padėjo savavališkai vykdyti V. Š. ginčijamą tariamą teisę, panaudodamas fizinę ir psichinę prievartą prieš jo brolio V. Š. vadovaujamos (duomenys neskelbtini) buvusį darbuotoją V. V., kad neva šis yra skolingas 2 000 Eur už tai, kad laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 2 d. iki 2022 m. vasario 1 d., dirbdamas pagal darbo sutartį (duomenys neskelbtini), padarė darbinius pažeidimus, dėl ko V. Š. patyrė 2 000 Eur materialinę žalą, 2023 m. gruodžio 30 d., 07.00 val., (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam V. V. išvažiuojant iš kiemo jam priklausančiu automobiliu „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su A. V. automobiliu „Volvo S60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš priekio užstatė nukentėjusiajam V. V. kelią ir broliui V. Š. privažiavus automobiliu „VW Multivan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) prie nukentėjusiojo V. V. automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galo ir taip užtvėrus nukentėjusiajam kelią, po ko, V. Š. pribėgus prie nukentėjusiojo V. V. automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir atidarius vairuotojo dureles, du kartus kumščiu sudavus nukentėjusiajam V. V. į krūtinės sritį, taip sukeliant nukentėjusiajam fizinį skausmą, po ko, V. Š. liepus nukentėjusiajam važiuoti ten, kur pasakys A. V., kuris įsėdo į nukentėjusiojo automobilį, tokiu būdu iš nukentėjusiojo V. V. reikalavus elgtis pagal V. Š. nurodymą, po ko, jam (M. Š.) važiuojant automobiliu „Volvo S60“ nukentėjusiojo automobiliui „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš priekio, o V. Š. važiuojant nukentėjusiojo automobiliui „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš galo, atvažiavo iki garažų, esančių prie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kur visiems išlipus iš automobilių, paėmė iš nukentėjusiojo V. V. automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) salono nukentėjusiajam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną, tokiu būdu atimdamas galimybę nukentėjusiajam paskambinti, ir bendrininkavo padėdamas V. Š. priverčiant nukentėjusįjį V. V. pasirašyti skolos raštelį, taip išgaunant nukentėjusiojo pažadą raštu dėl pinigų grąžinimo, po ko, V. Š. liepus nukentėjusiajam V. V. savo automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame buvo įsėdęs A. V., nuvaryti į jo (V. Š.) gyvenamojo namo kiemą, adresu (duomenys neskelbtini), ir palikti kaip užstatą, kol nebus sumokėta 2 000 Eur. pinigų suma, važiavo automobiliu „Volvo S60“ nukentėjusiojo automobiliui iš priekio, o V. Š. automobiliu „VW Multivan“ važiuojant nukentėjusiojo automobiliui iš galo.
4. A. V., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą savo tariamą teisę, panaudodamas psichinę prievartą nukentėjusiam asmeniui, ir reikalavo elgtis pagal V. Š. nurodymą panaudodamas psichinę prievartą nukentėjusiam asmeniui, t. y. veikdamas bendrininkų grupėje su V. Š. ir M. Š., padėjo savavališkai vykdyti V. Š. ginčijamą tariamą teisę, panaudodamas psichinę prievartą prieš V. Š. vadovaujamos (duomenys neskelbtini) buvusį darbuotoją V. V., kad neva šis yra skolingas 2 000 Eur už tai, kad laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 2 d. iki 2022 m. vasario 1 d., dirbdamas pagal darbo sutartį (duomenys neskelbtini), padarė darbinius pažeidimus, dėl ko V. Š. patyrė 2 000 Eur materialinę žalą, 2023 m. gruodžio 30 d., 07.00 val., (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam V. V. išvažiuojant iš kiemo jam priklausančiu automobiliu „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jis kartu su M. Š. automobiliu „Volvo S60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš priekio užstatė nukentėjusiajam V. V. kelią ir V. Š. privažiavus automobiliu „VW Multivan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) prie nukentėjusiojo V. V. automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galo ir taip užtvėrus nukentėjusiajam kelią, po ko, V. Š., pribėgus prie nukentėjusiojo V. V. automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir atidarius vairuotojo dureles, du kartus kumščiu sudavus nukentėjusiajam V. V. į krūtinės sritį, taip sukeliant nukentėjusiajam fizinį skausmą, po ko, V. Š. liepus nukentėjusiajam važiuoti ten, kur pasakys jis (A. V.), kuris įsėdo į nukentėjusiojo automobilį, tokiu būdu iš nukentėjusiojo V. V. reikalavus elgtis pagal V. Š. nurodymą, po ko, M. Š. važiuojant automobiliu „Volvo S60“ nukentėjusiojo automobiliui „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš priekio, o V. Š. važiuojant nukentėjusiojo automobiliui „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš galo, atvažiavo iki garažų, esančių prie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kur visiems išlipus iš automobilių, M. Š. paėmė iš nukentėjusiojo V. V. automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) salono nukentėjusiajam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną, tokiu būdu atimdamas galimybę nukentėjusiajam paskambinti ir bendrininkavo padėdamas V. Š. priverčiant nukentėjusįjį V. V. pasirašyti skolos raštelį, taip išgaunant nukentėjusiojo pažadą raštu dėl pinigų grąžinimo, po ko, V. Š. liepus nukentėjusiajam V. V. savo automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame buvo įsėdęs jis (A. V.), nuvaryti į jo (V. Š.) gyvenamojo namo kiemą, adresu (duomenys neskelbtini), ir palikti kaip užstatą, kol nebus sumokėta 2 000 Eur pinigų suma, važiavo automobiliu „Volvo S60“ nukentėjusiojo automobiliui iš priekio, o V. Š. automobiliu „VW Multivan“ važiuojant nukentėjusiojo automobiliui iš galo.
II. Byloje surinkti įrodymai
5. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. Š. nurodė, kad supranta, kuo yra kaltinamas, sutiko duoti parodymus. Nurodė, kad dėl veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje prisipažino, toks įvykis buvo, pripažįsta, jog sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą prokurorės pagarsintame kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis, nukentėjusiajam žalą atlygino ir su juo susitaikė. Gailisi bei kaltę pripažįsta. Dėl veikų numatytų BK 294 straipsnio 2 dalyje ir BK 148 straipsnio 1 dalyje parodė, kad jokių veiksmų prie (duomenys neskelbtini), kurie buvo prokurorės pagarsinti, nebuvo. V. V. jam yra skolingas 2 000 Eur, kadangi, dirbdamas jo įmonėje, sukėlė nuostolių – atliekant darbus viename objekte pažeidė kabelį, apgadino namo sieną, V. V. pats tai pripažino. Padarytos žalos sumą nustatė namo šeimininkas. Buvo pasikalbėta su V. V. ir sutarta, kad V. Š. iš savo lėšų padengs padarytą žalą namo šeimininkui, o pastarasis metus laiko atidirbs jo įmonėje, tačiau jis išėjo iš darbo. Jis neprašė V. V., kad grąžintų skolą. Pats V. V. jam dažnai skambino būdamas neblaivus, norėjo pasikalbėti. V. V. pas ji dirbo ilgą laiką ir oficialiai, ir pagal patentą. Kaltinamasis pažymėjo, kad apie aplinkybes, nurodytas kaltinamajame akte, kurias pagarsino prokurorė, nieko nežino, palaiko savo anksčiau duotus parodymus. Jeigu V. V. patyrė smurtą, tai jis turėjo pateikti eksperto išvadą, kuri patvirtintų smurto faktą, tačiau tokios išvados byloje nėra. V. V. skolos raštelį parašė savo noru, tuo metu, kai jie tarpusavyje sutarė dėl išėjimo iš darbo ir skolos, tačiau V. V. draugai, kuriuos pastarasis buvo pasamdęs, skolos raštelį pasiėmė. V. V. pats atvažiavo pas kaltinamąjį į kiemą, savo noru paliko mašiną, pasakė, kad nueis pas motiną pasiims pinigų ir dalį sumos atneš. Mašinoje buvo palikti visi dokumentai, ji nebuvo užrakinta. V. V. išėjus, po kurio laiko paskambino V. V. draugai. Jeigu buvo taip, kaip nurodyta kaltinime, tai V. V. turėjo skambinti į policiją, o ne draugams. Paprašytas patikslinti, V. Š. tiksliai neatsiminė, nuo kada ir iki kada pas jį dirbo V. V., jis iš karto dirbo oficialiai, vėliau dirbo pagal patentą, faktiškai dirbo iki 2023 m. spalio ar lapkričio mėnesio. Pakartotinai pažymėjo, kad 2023 m. gruodžio 30 d. niekur nevažiavo, nieko nedarė. Išreiškė nepasitenkinimą tuo, kad praranda daug pinigų, negali išleisti savo darbuotojų į darbą, kadangi turi dažnai lankytis teisme dėl vykstančių posėdžių, nurodė, kad V. V. pozicija jam nėra suprantama, nes minėtų įvykių nebuvo. Prašė teismo priimti teisingą sprendimą.
6. 2024 m. birželio 10 d. įtariamuoju apklaustas V. Š. parodė, kad neprisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, kuriomis įtariamas. V. V. pažįsta apie 10 metų, juos nei priešiški, nei draugiški santykiai nesieja. Jis yra (duomenys neskelbtini) darbų vadovas. Maždaug nuo 2021 m. pas jį pagal darbo sutartį dirbo V. V., jis vykdė pagalbinio darbuotojo funkcijas, dirbo su mini krautuvu. Kiek dirbo pagal darbo sutartį, dabar tiksliai negali pasakyti, kol dirbo pagal darbo sutartį, atlyginimas jam buvo pervedamas į jo nurodytą banko sąskaitą. Po to V. V. savo iniciatyva nutraukė darbo sutartį, paaiškino, kad jam geriau užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, iš valstybės gauti pašalpą ir dirbti pagal patentą. V. V. pas jį dirbo maždaug 3-4 metus, kiek iš jų pagal darbo sutartį, o kiek pagal patentą, tiksliai neatsimena. V. V. keliuose objektuose padarė darbinius pažeidimus (nukirto elektros laidą, t. y. įvadą į namą, apgadino fasadą, kartais girtas ateidavo į darbą). Kol V. V. dirbo, jis iš V. V. atlyginimo neišskaičiuodavo padarytų nuostolių, norėjo elgtis žmoniškai. Bet V. V. buvo pasakęs, kad, kai jis nuspręs išeiti iš darbo, iš jo bus išskaičiuota. V. Š. pats patyrė nuostolius, nes žmonės, pas kuriuos buvo padaryti šie darbiniai pažeidimai, sumokėjo mažiau negu buvo sutarta. Su užsakovais jokių sutarčių nebuvo sudaręs, užsakymai vyko žodžiu, privačiai. V. V. kelis kartus skambino, kad šis grąžintų jam 2 000 Eur pinigų sumą, kurią sudaro V. padaryti darbo pažeidimai, jam pirkti darbiniai rūbai. V. V. darbinių rūbų negrąžino, nors šaukia, kad atvežė ir kažkur tai už (duomenys neskelbtini)numetė, jam į rankas V. V. rūbų negrąžino. Dėl 2023 m. gruodžio 30 d. įvykio gali pasakyti, kad nei jis nebuvo atvažiavęs prie V. V. namų jam priklausančiu automobiliu „VW Multivan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nei jo brolis M. Š. su A. V. automobiliu „Volvo“ nebuvo atvažiavę ir užblokavę kelio prie V. namų. Jis nebuvo išlipęs iš savo automobilio ir nepriėjo prie V. V. automobilio, durelių neatidarė ir jo nemušė. Po to, jie nevažiavo prie garažų ir nevažiavo pas jį namo, adresu (duomenys neskelbtini). Viso šito nebuvo. Tiksliai datos neatsimena, atrodo 2024 m. sausio pradžia buvo, V. V. pats pas jį namo atvažiavo automobiliu „VW Passat“, valstybinio Nr. neatsimena, buvo vienas. Jis namuose irgi buvo vienas, po to, grįžo jo žmona, kuri matė V. V., bet jų pokalbio negirdėjo. V. V. pats surašė raštelį, kuriame įsipareigojo grąžinti jam 2 000 Eur sumą, norėjo nuvažiuoti ir atvežti, bet jis pasakė, kad V. V. turi palikti jo gyvenamojo namo kieme savo automobilį ir, kol neatneš pinigų, mašinos negaus. V. V. sutiko, automobilis liko kieme, raktai liko užvedimo spynoje. Kai V. V. rašė minėtą raštelį pas jį namuose, jie buvo tik dviese, raštelio teksto dalį V. V. pats parašė, dalį jis V. V. pasakė, kaip parašyti. Buvos surašyti du egzemplioriai, vienas liko V., kitas jam. Apie šią situaciją jis po to papasakojo broliui M. Š.. Pinigų V. V. jam taip ir negrąžino, nes tą pačią dieną, po kelių valandų jam paskambino V. P. ir pasiūlė susitikti prie degalinės, esančios (duomenys neskelbtini). V. V. iš karto išėjęs iš jo namų, galėjo paskambinti į policiją ir pranešti, kad iš jo buvo apimtas automobilis ir jis buvo priverstas surašyti raštelį, bet to nepadarė, o paskambino asmenims, turinyiems kriminalinę praeitį (2 t., b. l. 30–32).
7. 2024 m. gruodžio 12 d. įtariamuoju apklaustas V. Š. parodė, kad prisipažįsta dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, o dėl nusikalstamų veikų pagal BK 294 straipsnio 2 dalį ir BK 148 straipsnio 1 dalį neprisipažįsta visiškai. Dėl 2023 m. gegužės 8 d. įvykio, kurio metu jis sumušė G. T., davė išsamius parodymus 2023 m. liepos 7 d., kai buvo apklaustas įtariamuoju. Visiškai patvirtina šiuos duotus parodymus. Dėl įvykio, kuris įvyko 2023 m. gruodžio 30 d., kurio metu, neva, atėmė automobilį iš V. V. ir jį sumušė, davė išsamius parodymus 2024 m. birželio 10 d., kai buvo apklaustas įtariamuoju, visiškai juos palaiko. Nesutinka civiliniu ieškiniu, kuriuo prašoma priteisti 2000 Eur žalos atlyginimą (2 t., b. l. 63–65).
8. Kaltinamasis M. Š. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad supranta, kuo yra kaltinamas, kaltės nepripažįsta, sutinka duoti parodymus. Parodė, kad viską yra pasakęs ikiteisminio tyrimo metu, viskas surašyta apklausos protokole. Jo nebuvo nei prie mokyklos, nei prie garažų. 2023 m. gruodžio 30 d. jis buvo pas brolį V. Š. kieme, pas kurį, po kurio laiko atvažiavo V. V., kuris paliko mašiną, parašė prie stalo atsisėdęs raštelį, atsistojo ir kažkur išėjo. Niekas jo nevertė, fiziniai veiksmai nebuvo naudoti. Paaiškino, kad minėtą dieną jis (M. Š.) galimai vairavo automobilį, kadangi vairuoja kiekvieną dieną, tačiau su V. Š. ir A. V. tą dieną niekur nevažiavo. A. V. su juo nebuvo. Prašo teismo priimti teisingą sprendimą ir objektyviai įvertinti visą situaciją.
9. 2024 m. birželio 10 d. įtariamuoju apklaustas M. Š. parodė, kad neprisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, kuriomis įtariamas. Pažįsta V. V. iš matymo. Žinojo, kad kadaise V. V. dirbso pas brolį V. Š., tačiau tiksliai nuo kada iki kada nežino, dirbo su mini krautuvu („bobcatu“). Jis iš viso nežinojo, kad V. V. yra skolingas jo broliui pinigų. Nieko negali paliudyti dėl 2023 m. gruodžio 30 d. 07.00 val. įvykio, kurio metu kažkas užblokavo V. V. kelią, nes jo ten nebuvo. Gali pasakyti tik tiek, kad 2023 m. gruodžio 30 d. pirmoje dienos pusėje buvo pas brolį V. Š. gyvenamojo namo teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), pas jį jau buvo neblaivus A. V. (galimai A. V. iš vakaro dar buvo likęs pas brolį). Kai pas brolį atvažiavo V. V. automobiliu „VW Passat“, valstybinio Nr. neatsimena, buvo vienas. Tada jie trise nuėjo į brolio gyvenamojo namo teritorijoje esančią pirtį, kur V. V. surašė raštelį, apie ką rašė, nežinojo, tik po to, kai V. V. išėjo iš brolio kiemo, V. Š. jam parodė raštelį ir pasakė, kad V. V. jam yra skolingas pinigų dėl padarytų darbinių pažeidimų, todėl buvo surašytas minėtas raštelis ir kaip užstatas paliktas automobilis. Matė, kaip V. V. pats savanoriškai surašė raštelį ir sutiko, kad yra skolingas V. Š.. Kol V. V. rašė raštelį, A. V. pirtyje nebuvo. Kaip buvo grąžintas automobilis „VW Passat“ V. V., nežino (2 t., 44–46).
10. Kaltinamasis A. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad supranta, kuo yra kaltinamas, kaltės nepripažįsta, sutinka duoti parodymus. Parodė, kad visi jo parodymai yra surašyti ikiteisminio tyrimo metu apklausos protokole. V. V. mato pirmą kartą, 2023 m. gruodžio 30 d. buvo (duomenys neskelbtini), galimai yra išsaugojęs ir bilietą. Apie įvykį, kuris nurodytas kaltinamajame akte, nieko nežino. Kaltinamuosius pažįsta senai, V. V. mato antrą kartą – pirmą kartą matė per akistatą. Kai vyko visi veiksmai nurodyti kaltinamajame akte, jo nebuvo Lietuvoje, naujus metus sutiko (duomenys neskelbtini), ten gyvena ir dirba, į Lietuvą atvažiavo dėl teismo posėdžių. Šiuo metu yra bedarbis, nedirba nuo pirmo teismo posėdžio, turėjo bilietus, turėjo išvažiuoti, tačiau dėl vykstančių teismo posėdžių to padaryti negali. Apie skolą jis nieko nežino: nei V. Š., nei M. Š. jam apie skolą nieko nėra minėję. V. V. automobilyje nesėdėjo. Posėdyje buvo pagarsinti kaltinamojo parodymai užfiksuoti apklausos protokole – „Galimai jis mane matė pas V. Š. gyvenamojo namo teritorijoje esančioje pirtyje, nes aš atrodo nuo 2023 m gruodžio 29 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. buvau pas V. Š. pirtyje, nuolat vartojau degtinę, buvau visiškai neblaivus, nieko neatsimenu, tačiau kažkas buvo atvažiavęs pas V. Š. į teritoriją pasikalbėti, bet kas aš nežinau, neatsimenu.“. A. V. į tai atsakė, kad 2024 m. sausio 1 d. jis buvo (duomenys neskelbtini), išvažiavo į (duomenys neskelbtini)2023 m. gruodžio 31 d., išvyko autobusu, naujuosius metus sutiko (duomenys neskelbtini). Gruodžio 29 d. ir 30 d. vienas namuose vartojo alkoholį.
11. 2024 m. rugpjūčio 20 d. įtariamuoju apklaustas A. V. parodė, kad neprisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, kuriomis įtariamas. M. Š. ir V. Š. yra jo draugai, V. V. nepažįsta ir nežino, kaip jis atrodo. Nežino, kas pas V. Š. dirba įmonėje, nežinojo, kad V. V. jam yra skolingas 2 000 Eur pinigų sumą. Jokio išankstinio susitarimo su broliais M. Š. ir V. Š. dėl minėtos sumos išreikalavimo iš V. V. nebuvo. 2023 m. gruodžio 30 d. 07.00 val. jis su broliais M. Š. ir V. Š. nebuvo, su jais nevažiavo prie (duomenys neskelbtini) gatvės ir iš V. V. nereikalavo atidaryti jo automobilio langą ir po to su juo automobilyje nevažiavo iki (duomenys neskelbtini), o vėliau iki V. Š. namų, esančių (duomenys neskelbtini), nes kaip ir minėjo, jo ten nebuvo. Kokiomis aplinkybėmis V. V. surašė paskolos raštelį, nežino, nes niekur nedalyvavo. Kodėl V. V. nurodė, kad jis buvo su broliais M. Š. ir V. Š., nežino. Galimai V. V. jį matė pas V. Š. gyvenamojo namo teritorijoje esančioje pirtyje, nes jis, atrodo, nuo 2023 m. gruodžio 29 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. buvo pas V. Š. pirtyje, nuolat vartojo degtinę, buvo visiškai neblaivus, nieko neatsimena, tačiau kažkas buvo atvažiavęs pas V. Š. į teritoriją pakalbėti, bet neatsimena kas (2 t., b. l. 107–110).
12. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis G. T. paurodė, kad V. Š. jam padarytą žalą atlygino, pretenzijų V. Š. neturi, įvykį yra pamiršęs.
13. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis V. V. parodė, kad anksčiau dirbo pas V. Š.. 2023 m. gruodžio 30 d. ryte jis važiavo dirbti, tačiau jam užblokavo kelią kitas automobilis. Jis sustojo, prie jo priėjo A. V. ir paprašė pavežti į degalinę, vėliau privažiavo V. Š. ir pasakė, kad važiuotų su A. V. ten, kur bus pasakyta, jie nuvažiavo prie garažų, parašė raštelį ir tuomet V. Š. pasakė važiuoti iki jo (V. Š.) namų. Jis važiavo ten, kur jam pasakė V. Š., kadangi buvo strese, bijojo, nežinojo, kokios gali būti pasekmės, jam davė (duomenys neskelbtini) 2 Eur ir pasakė grįžti su autobusu. Atvažiavo į kiemą pas V. Š., perrašė raštelį iš naujo, V. Š. pasakė palikti mašiną kaip užstatą, kai gražins skolą, grąžins jam ir mašiną, todėl V. Š. buvo paliktas automobilis. Jis nesakė V. Š., kad nueis namo ir atneš jam pinigus. Nuo V. Š. namo iki jo motinos namų apie 1–2 km atstumas. Kai nuėjo pas motiną, motina paklausė, kodėl jis be mašinos, jis jai viską papasakojo, brolio žmona K. V. paskambino draugui V. P. ir papasakojo apie skolos raštelį, paprašė pasikalbėti su V. Š., jie susitarė ir nuvažiavo visi į degalinę. V. Š., M. Š. ir A. V. sėdėjo mašinoje. V. P. paklausė V. Š., ar buvo apgadintas fasadas, ar jis sakė, jog nereiks atlyginti žalos, ar siūlė padarytos žalos sumą išskaityti iš atlyginimo. Skolos raštelis buvo atiduotas V. P., antras raštelis buvo pas V. V., kurį vėliau atidavė policijai. Iš pradžių jis į policiją nesikreipė, nes jam sakė nesikreipti, kadangi „bus dar blogiau“. Byloje yra video įrašas, iš kurio matyti, kad jam buvo užblokuotas kelias. Jis siūlė V. Š., kad išskaitytų iš atlyginimo sumą, kuri buvo sumokėta dėl padarytos žalos, tačiau V. Š. pasakė, kad nereikia. Situacija pasikeitė, kai jis nusprendė išeiti iš darbo, tada V. Š. pradėjo reikalauti pinigų. Pirmą kartą skolos raštelis buvo surašytas prie garažų, jame buvo parašyta, kad jis skolingas 2 000 Eur už padarytą žalą, o kai nuvažiavo pas V. Š. į namus, raštelį perrašė, kas jame buvo surašyta, tiksliai neatsimena. Raštelis buvo perrašytas, kadangi buvo neteisingai surašytas. Skolos raštelį parašė ne savo noru, buvo verčiamas. Kai užkabino kabelį, namo šeimininkai paskaičiavo, kad žala padaryta tik 80 Eur sumai, o dėl fasado šeimininkai pasakė, kad jis ten nedirbo, jo nebuvo, todėl nežino iš susidarė 2 000 Eur suma. Kai buvo degalinėje, V. P. V. Š. pasakė atvežti automobilio raktus. V. Š. nuvažiavo namo su A. V., atvažiavę atidavė jam raktus, jis (V. V.) dėl patirto streso išgėrė alaus, todėl K. V. su draugu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pasiimti jo mašinos. Pirmą kartą A. V. matė per įvykį, antrą per tyrimą, o teisme trečią kartą. Į policiją kreipėsi tik vakare, parašė pareiškimą ir nuvažiavo į komisariatą. A. V. važiavo su juo mašinoje, sėdėjo gale, jis buvo išgėręs, kadangi nuo jo sklido alkoholio kvapas. A. V. sakė važiuoti pas V. Š., davė 2 Eur, sakė, jog jo mašina nieko nekainuoja. Iš A. V. prašo priteisti 500 Eur už patirtą moralinę žalą, civilį ieškinį yra pareiškęs. Po įvykio nesikreipė pas gydytojus, nes buvo strese, pas psichologus taip pat nesikreipė.
14. 2024 m. sausio 17 d. papildomos apklausos metu nukentėjusysis V. V. parodė, kad maždaug prieš tris metus dirbo V. Š. įmonėje oficialiai, sudaręs darbo sutartį, o vėliau darbo sutartis buvo nutraukta abipusiu sutarimu. Suderino su V. Š., kad žiemos metu, esant mažai darbo įmonėje, jis užsiregistruos Užimtumo tarnyboje, pradės vykdyti individualią veiklą ir, ją vykdydamas, galės atlikti ir V. Š. organizuojamus darbus, tokiu būdu nereikėjo V. Š. mokėti už jį mokesčių kaip darbdaviui. Vėliau nustojo vykdyti individualią veiklą, V. Š. buvo žinoma, kad individualios veiklos jis jau nevykdo, tačiau pastarasis vis tiek leido dirbti jo įmonėje. Individualią veiklą nustojo vykdyti 2023 m. gegužės 10 d. 2023 m. vasaros metu dirbo su V. Š. priklausančiu krautuvu (duomenys neskelbtini) kaime, ten, vykdydamas darbus, užkabino elektros kabelį. Šeimininkas pasikvietė darbuotoją, kuris sutvarkė jam elektros kabelį, už darbą sumokėjo 70 Eur, kuriuos šeimininkui padengė V. Š.. Jis pasiūlė V. Š. atiduoti minėtus pinigus, tačiau pastarasis pasakė, kad kol pas jį dirba, šių pinigų atiduoti nereikia. 2023 m. rudenį dirbo su V. Š. įmonei priklausančiu krautuvu (duomenys neskelbtini), dirbdamas užkabino su krautuvu namo apdailą, padarė mažą skylutę. Šeimininko pažįstamas sutvarkė tą įbrėžimą, pasakė V. Š., kad padengs žalą, tačiau pastarasis pasakė, kad nieko nereikia. 2023 m. gruodžio mėn. nusprendė nutraukti darbo santykius su V. Š., kadangi pastarasis nuolat reikšdavo jam pretenzijas, nebuvo nuolatinio darbo, todėl nusprendė įsidarbinti kitur, nuo 2024 m. sausio 11 d. dirba (duomenys neskelbtini). Jam pranešus apie tai, kad nebedirbs pas V. Š., pastarasis supyko, pasakė, kad grąžintų skolas, įkalbinėjo, kad liktų dirbti, skambinėjo ir jam, ir žmonai, taip pat užsienyje esančiam jo broliui. Toliau pasakojo aplinkybes, kurias nurodė pirmosios apklausos metu. Papildė, kad jam kelią užblokavusį automobilį vairavo M. Š., šis automobilyje buvo vienas, iš paskos privažiavo automobilis „VW Multivan“, kurį vairavo V. Š., o keleivio pusėje su juo atvyko A. V.. Išlipęs iš automobilio, A. V. pasakė, kad atidarytų duris, jis atsakė, kad šio nepažįsta ir neatidarys, tada A. V. pasakė, kad išdauš langą, pribėgo V. Š., kuris atidarė jo duris, davė jam du kartus kumščiu į krūtinę, po ko, pajuto fizinį skausmą, atidarė galines automobilio dureles ir pasakė, kad važiuos ten, kur A. V. pasakys. A. V. sėdo jam už nugaros ir liepė važiuoti paskui automobilį „Volvo“, kuris prieš tai jam užblokavo kelią, jį vairavo M. Š.. Nuvyko į garažų masyvą prie (duomenys neskelbtini), iš paskos atvažiavo ir V. Š.. Visi išlipo iš automobilių, jo automobilyje gulėjo jam priklausantis mobiliojo ryšio telefonas, kurį M. Š. paėmė, kad jis niekam negalėtų paskambinti. V. Š. davė jam popieriaus lapą ir pasakė, kad rašytų skolos raštelį. V. Š. pasakė, kad jis jam (V. Š.) yra skolingas už anksčiau minėtą elektros kabelio apgadinimą, už namo apdailos remontą bei už darbo drabužius. Darbo drabužių V. Š. jam net nepirko, buvo davusi kita įmonė. Raštelio jis rašyti nenorėjo, tačiau išsigando šalia stovinčių trijų vyrų, taip pat V. Š. jam prieš tai buvo trenkęs, todėl jį parašė, surašė dviem egzemplioriais. V. Š. pasakė, kad turi savo vairuojamą automobilį nuvaryti į jo gyvenamojo namo kiemą ir palikti kaip užstatą už skolą. A. V. vėl sėdo jam iš paskos, vėl buvo liepta važiuoti M. Š. vairuojamam automobiliui iš paskos, paskui jį važiavo V. Š.. Atvykus V. Š. pasakė atiduoti jam automobilio raktelius ir registracijos liudijimą. Palikti automobilio jis nenorėjo, bet bijojo vyrų. V. Š. jam pasakė, kad užeitų į jo gyvenamąjį namą, nes blogai surašytas raštelis, jį turės perrašyti. V. Š. jam diktavo tekstą. Surašius raštelį, vieną naujai surašytą egzempliorių atidavė jam, o kitą V. Š. pasiėmė sau. V. Š. liepė pasiimti iš automobilio reikalingus daiktus, pasiėmęs reikalingus daiktus, automobilį V. Š. liepimu paliko kieme kaip užstatą. V. Š. ir A. V. jam pasakė, kad į policiją nesikreiptų, nes bus tik blogiau. Vėliau jis nuėjo pas motiną, kuri gyvena (duomenys neskelbtini), namuose buvo K. V., kuri yra jo brolio žmona. Jai pasakė, kas atsitiko, ji pati paskambino pažįstamam V. P., kad pastarasis padėtų. Susitarus ir atvykus į degalinę, pamatė, kad stovi V. Š. automobilis „VW Multivan“, jame tuo metu sėdėjo V. Š., M. Š. ir A. V., šalia automobilio stovėjo V. P. ir D. K.. Atsisėdo į V. Š. automobilį, V. P. paprašė paaiškinti, kas įvyko. Jis pasakė, kad pinigų jis V. Š. nėra skolingas, o pastarasis, panaudojęs psichologinę prievartą, atėmė jo automobilį. V. Š. patvirtino įvykių eigą ir sutarė, kad niekas niekam neliko skolingas, jam grąžina automobilį ir konfliktas bus išspęstas. V. Š. atidavė skolos raštelį, kurį D. K. ar V. P. suplėšė. V. Š. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), atvežė ir atidavė jam automobilio raktus. Jo žiniomis, niekas broliams Š. negrasino, jėga nevertė jų nieko daryti. D. K. ir V. P. tik padėjo draugiškai jam išsiaiškinti konfliktą su V. Š. (1 t., b. l. 126–130).
15. Iš 2024 m. gruodžio 5 d. papildomų nukentėjusiojo V. V. parodymų matyti, kad nukentėjusysis parodė, jog dėl įvykio, kurio metu V. Š. su broliu M. Š. ir A. V. iš atėmė jam priklausantį automobilį, jis patyrė stresą ir išgąstį, todėl jam buvo padaryta moralinė žala, dėl ko nori ikiteisminio tyrimo metu pareikšti civilinį ieškinį. Po šio įvykio jis savaitę laiko neišeidavo iš namų, nes buvo streso būsenoje (1 t., b. l. 136–138). Tą pačią dieną V. V. pateikė civilinį ieškinį 3 000 Eur sumai (1 t., b. l. 139).
16. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja K. V. parodė, kad 2023 m. gruodžio 30 d. iš ryto atėjo V. V., užėjo verkdamas ir nuėjo pas motiną. Ji blogai jautėsi, nes tuo metu laukėsi. V. V. pradėjo klausinėti, kas atsitiko, jis papasakojo, kad kaltinamieji užpuolė jį, buvo atsisėdę į jo mašiną, vienas laikė jį už kaklo, jie buvo nuvažiavę pas V. Š. namo, atėmė iš jo automobilį, privertė pasirašyti skolos lapelį, kad mašiną atiduoda už skolą. Paklausus, kodėl jis nesikreipė į policiją, jis atsakė, kad atėmė jo telefoną. Ji paskambino savo pažįstamam, kad padėtų išsiaiškinti situaciją, kadangi jau prieš šį įvykį V. Š. skambino jos vyrui ir sakė, kad kažką padarys V. V.. Visi susitiko degalinėje ir pradėjo aiškintis situaciją. Kai skolos raštelis buvo grąžintas, tada nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) prasiimti V. V. automobilį. Į degalinę juos atvežė M. J.. Atvažiavę į (duomenys neskelbtini) degalinę, pamatė V. Š., M. Š., A. V., V. P. ir D. K.. Bendravimas vyko normaliai, niekas nerėkė, kartais, kai negalėjo kažko išsiaiškinti, pakeldavo balso toną, bet konflikto nebuvo. V. Š. ir M. Š. sėdėjo mašinoje, buvo V. P. ir D. K., jie atsisėdo į mašiną ir pradėjo aiškintis aplinkybes. V. Š. nurodė, kokias turi pretenzijas V. V., ji stovėjo šalia automobilio. V. V. buvo labai įbaugintas, bijojo kreiptis į policiją, nes jam buvo pasakyta, jog policijoje yra visi savi, dėl to dabar jie nelabai pasitiki policija. Kreipėsi į V. P., kadangi jis yra jos geras pažįstamas, jos vyro tuo metu nebuvo Lietuvoje, nebuvo daugiau kam padėti. V. Š. kartu su A. V. buvo nuvažiavę paimti raktų, tačiau nerado, vėliau raktai buvo rasti pas A. V., tuos raktus jiems grąžino ir ji pati nuvažiavo paiimti V. V. mašinos. V. Š. atidavė skolos raštelį, jis buvo suplėšytas ir išmestas. M. Š. ji yra tik mačiusi (duomenys neskelbtini). V. Š. ir A. V. pažįsta. A. V. pažįsta, nes jis turi bendrus vaikus su jos drauge.
17. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. M. parodė, kad dirba su V. Š., ji yra įmonės direktorė, o V. Š. darbų vadovas. V. V. įmonėje dirbo, tačiau negali pasakyti kiek laiko, gal daugiau nei metus. Dėl byloje nagrinėjamo ginčo žino tik tiek, kiek V. Š. sakė, o jis sakė, kad buvo nesklandumų darbe, tačiau V. V. nebuvo įsidarbinęs, todėl tai buvo tik jų asmeniniai reikalai. V. V. buvo užsakyti mokymai, tiksliau apie juos pasakyti negali. Darbuotojams darbo aprangą jie išduoda. V. V. taip pat buvo išduoti darbo rūbai, kurių jis, išeidamas iš darbo, negrąžino. V. Š., kaip darbų vadovas, turi teisę išduoti aprangą. Tai yra sprendžiama tarpusavyje tariantis su darbuotojais, konkreti vidaus tvarka, kaip elgiamasi su darbo apranga, nėra numatyta. Ji yra informuota apie pažeidimus, tačiau tai buvo tada, kai V. V. nedirbo, todėl tai buvo V. Š. ir V. V. tarpusavio reikalai, dėl žalos ji nežinojo. Vėliau liudytoja parodė, kad V. V. dar dirbo, kai buvo padaryti pažeidimai, tačiau kokie pažeidimai buvo negali pasakyti ir kokia žala buvo padaryta taip pat. Tariama žala nebuvo fiksuota dokumentuose.
18. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. V. parodė, kad pažįsta V. Š., juos sieja darbiniai santykiai. R. V. įmonė stato namus ir vėliau juos parduoda. 2022 m. ar 2023 m. buvo namo pažeistas fasadas, V. Š. jis apie tai informavo ir jie sutarė, kad sąskaita dėl padarytos žalos bus sumažinta 200 Eur suma. Padarytus nuostolius jis (R. V.) paskaičiavo pats. Kadangi dirba toje srityje, tai jam klausimų nekilo, reikėjo atstatyti fasadą ir perdažyti. Žalą padarė V. Š. darbuotojas – V. V.. Tuo metu nebuvo jokio konflikto dėl padarytos žalos, jie su V. Š. viską sutarė ir tiek.
19. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. M. parodė, kad kaltinamuosius mato pirmą kartą, nežino apie žalą, jos namui jokia žala nebuvo padaryta, laidai nutraukti nebuvo, daugiau nieko negali pasakyti.
20. Kaltinamajam V. Š. pripažinus savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo, proceso dalyviams sutinkant, liudytojai dėl šios nusikalstamos veikos padarymo teisiamojo posėdžio metu apklausiami nebuvo.
Kiti įrodymai dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje
21. 2023 m. gegužės 8 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad G. T. parodė, jog 2023 m. gegužės 8 d., apie 11.30 val. kartu su savo sugyventine V. K. ir G. S. buvo (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Jiems užėjus į (duomenys neskelbtini) vidų, už prekystalio stovėjo mergina, jis rankoje laikė atidarytą 0,5 litro stiklinį nealkoholinį butelį „Machito“. (duomenys neskelbtini) darbuotoja jam iš karto nurodė išeiti iš (duomenys neskelbtini), aiškindama, kad su alkoholiniais gėrimais į (duomenys neskelbtini) vidų įėjimas uždraustas. Jis pardavėjai paaiškino, kad tai yra nealkoholinis gėrimas, savo sugyventinei nurodė, ką valgys, ir išėjo į lauką. Laukiant užsakymo, pamatė, kaip prie (duomenys neskelbtini) privažiuoja automobilis „Mercedes Atego“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) kabina, su (duomenys neskelbtini). Iš automobilio išlipo jam nepažįstamas vyriškis, priėjo prie staliuko, visiškai nieko nesakydamas, iš dešinės rankos vieną kartą sudavė jam į veidą. Vyriškis pradėjo priekaištauti jam dėl to, kad jis lygtai kažką pasiuntė necenzūriniais žodžiais, jis paklausė, ką jis pasiuntė, pastarasis jam atsakė „pats žinai“ ir nieko nesakydamas, pradėjo jį mušti, suduodamas rankomis bei kojomis daug smūgių į įvairias kūno vietas, jį pargriaudamas ant žemės, toliau mušė. Mušimo metu jam pavyko atsikelti nuo žemės ir tuo momentu jis liepė savo sugyventinei paimti mobiliojo ryšio telefoną ir viską filmuoti, pastaroji, paėmusi telefoną, pradėjo fotografuoti bei skambinti į Bendrąjį pagalbos centrą (toliau – BPC) telefono numeriu 112. Tą pamatęs ir išgirdęs, vyriškis, kuris jį mušė, nubėgo prie savo automobilio ir nuvažiavo Vilniaus miesto kryptimi, prieš tai sakydamas keiksmažodžiais, kad G. S. šeimai bus blogai. Po kurio laiko į vietą atvyko (duomenys neskelbtini) Gretoji medicinos pagalba (toliau – GMP), medicinos darbuotojai suteikė pirmąją medicinos pagalbą ir paleido. Prieš tai jis jokių konfliktų su nurodytais asmenimis neturėjo, jų nepažįsta.
22. Iš 2023 m. gegužės 8 d. 12.44 val. alkoholio matuoklio Draeger Alcotest 7510 Nr. ARJK0136, duomenų matyti, kad G. T. nustatytas 0,38 prom. neblaivumas (1 t., b. l. 31).
23. 2023 m. gegužės 8 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad yra apžiūrimas G. T., ant jo veido akivaizdžiai yra matomas kairės akies sumušimas, daugiau akivaizdžių sumušimų nenustatyta (1 t., b. l. 43–44).
24. 2023 m. gegužės 19 d. papildomos apklauso metu nukentėjusysis G. T. parodė, kad prisilaiko savo 2023 m. gegužės 8 d. duotus parodymus. Papildė, kad, užėjęs į (duomenys neskelbtini), jis rankoje laikė atidarytą butelį nealkoholinio gėrimo, atsisėdo už staliuko, o jo mergina ketino daryti užsakymą. (duomenys neskelbtini) darbuotoja jam pasakė, kad su alkoholiniu gėrimu negalima būti, o jis jai pasakė, kad čia nealkoholinis gėrimas, tačiau pastaroji jam liepė išeiti. Gegužės 7 d., vakare jis vartojo alkoholį, iš ryto jam buvo pagirios, skaudėjo galvą, būnant (duomenys neskelbtini) viduje, jis žodžiais apsibarė su savo mergina, po to išėjo iš (duomenys neskelbtini) į lauką. Lauke sėdėjo už staliuko, gerai neprisimena, ar jo mergina, ar G. S. nuėjo pasiimti užsakymo. Jiems pavalgius, maždaug už 10 min., pamatė, kad atvažiavo jam nepažįstamas vyriškis, kuris buvo agresyviai nusiteikęs. Pastarasis sparčiu žingsniu priėjo prie jo ir, nieko nesakydamas, sudavė jam kumščiu vieną smūgį į veido sritį. Jis iškarto atsistojo ir paklausė to vyro, dėl ko jam sudavė. Tas vyras atsakė „pats žinai, dėl ko“ ir pradėjo tampyti jį už rūbų, jis bandė atstumti tą vyrą nuo savęs, bet šis darėsi vis labiau agresyvus ir, suėmęs jį už jo viršutinių rūbų, paguldė ant žemės ir pradėjo spardyti kojomis bei mušti kumščiais į įvairias kūno vietas. Kadangi buvo užsidengęs veidą rankomis ir susirietęs dėl skausmo, kad bent taip apsisaugoti nuo smūgių, tai neskaičiavo, kur ir kiek tas vyras jam sudavė smūgių, bet galimai su koja ir per veidą sudavė, nes iki šiol jam skauda žandikaulis. Tas vyras jį mušė ant žemės, po to, pastarasis jį galimai už pakarpos paėmė ir tempė žeme iki (duomenys neskelbtini), sakydamas, kad jis atsiprašytų (duomenys neskelbtini) darbuotojos. Jis atsiprašė tos moters, bet tik tam, kad tas vyras jo daugiau nemuštų, nors iš tikrųjų neturėjo dėl ko tos moters atsiprašinėti. Po to, kai jis atsiprašė, vyras jį paleido, tada jis pradėjo po kišenės ieškoti savo mobiliojo ryšio telefono, kad galėtų iškviesti pareigūnus. Neradęs telefono, pasakė savo merginai, kad ji nufotografuotų tą vyrą ir kviestų policijos pareigūnus. Tas vyras, galimai išgirdęs, kad mergina kvies policijos pareigūnus, pasišalino. Paminėjo, kad tuo metu, kai nepažįstamas vyras jį mušė, jis su savimi kelnių kišenėje turėjo MRT IPhone SE, kuris po įvykio buvo aptiktas prie staliuko ant žemės, kur jis buvo sumuštas. Telefono galinė dalis buvo sudaužyta, tai galimai įvyko tada, kai jis buvo mušamas, žalą vertina apie 100 Eur. Pas gydytojus nesikreipė. Civilinį ieškinį reikš 2 000 Eur sumai, nes jam buvo sutrikdyta sveikata. Nedarbingume nebuvo, nes dirba pagal individualią veiklą. Jeigu jį sumušęs vyras atsiprašys ir atlygins jam žalą, sutinka su juo susitaikyti (1 t., b. l. 50–53).
25. 2023 m. liepos 18 d. G. T. pareiškė civilinį ieškinį reikš 300 Eur sumai, dėl telefono pretenzijų neturėjo. Sutiko susitaikyti, jeigu būtų atlyginta jam padaryta žala (1 t., b. l. 54–55; 56)
26. 2023 m. gegužės 18 d. medicininių dokumentų apžiūros protokole užfiksuota, kad G. T. nustatytas veido sumušimas, pasireiškęs žaizda kairiame antakyje ir nosies patinimu, rankų odos nubrozdinimai. Sužalojimai padaryti bukais daiktais, galimai medicinos dokumentuose nurodytu laiku, t. y. 2023m. gegužės 8 d., ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 61–62).
27. (duomenys neskelbtini)specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad G. T. nustatyti sužalojimai: poodinės ir intraodinės kraujosruvos veide, muštinė žaizda kairės akies viršutiniame voke. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktas. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai tiek visumoje, tiek atskirai kiekvienas kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (1 t., b. l. 67)
28. 2023 m. gegužės 8 d. liudytoja V. K. parodė, kad 2023 m. gegužės 8 d., apie 11.30 val., kartu su savo sugyventiniu G. T. ir G. S. buvo (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Jiems užėjus į (duomenys neskelbtini) vidų, už prekystalio stovėjo mergina, kai jie užėjo į (duomenys neskelbtini) vidų, jos sugyventinis rankoje laikė atidarytą 0,3 litro stiklinį butelį nealkoholinio gėrimo. (duomenys neskelbtini) darbuotoja jam nurodė išeiti iš (duomenys neskelbtini), aiškindama, kad su alkoholiniais gėrimais į (duomenys neskelbtini) vidų įėjimas uždraustas. Jos sugyventinis pardavėjai paaiškino, kad tai yra nealkoholinis gėrimas. Užsakius maisto, jie išėjo visi į lauką ir nuėjo prie šalia (duomenys neskelbtini) esančio staliuko. Daugiau jokių konfliktų bei priekaištų tarp jos sugyventinio ir (duomenys neskelbtini) darbuotojos nebuvo. Pasiėmus užsakymą, valgio metu pamatė, kaip prie (duomenys neskelbtini) privažiavo automobilis Mercedes, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini), su (duomenys neskelbtini). Iš automobilio išlipo jai nepažįstamas vyriškis, jis priėjo prie staliuko, nieko nesakydamas, rankomis ir kojomis pradėjo mušti jos sugyventinį, suduodamas jam daug smūgių į įvairias kūno vietas. Po to ji, paėmusi telefoną, pradėjo fotografuoti bei skambinti į BPC telefono numeriu 112. Tada minėtas vyriškis atsisėdo į automobilį ir pasišalino iki policijos pareigūnų atvykimo nežinoma jai kryptimi. Vėliau atvyko (duomenys neskelbtini) GMP, medicinos darbuotojai, suteikė pirmąją medicinos pagalbą ir G. T. paleido. Iki įvykusio konflikto nurodyto asmens nematė, nebendravo, jo visiškai nepažįsta (1 t., b. l. 69–73).
29. 2023 m. gegužės 12 d. liudytoja A. Š. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) savininkė. Dėl 2023 m. gegužės 8 d. dienos įvykio parodė, kad į (duomenys neskelbtini) vidų užėjo vaikinas, kurį matė pirmą kartą, tamsiaplaukė mergina, kurią taip pat matė pirmą kartą, ir jai tik iš matymo pažįstama nepilnametė mergaitė. Vaikinas atsisėdo už staliuko su nepilnamete, o tamsiaplaukė mergina ketino daryti užsakymą. Pastebėjo, kad vaikinas gurkšnojo kažką iš butelio, ant kurio parašyta „Mix“. Kadangi licencijos alkoholiniams gėrimams neturi, tai mandagiai pasakė tam vaikinukui, kad pas juos su alkoholiu negalima. Tada jis jai pasakė, kad čia nealkoholinis, o ji atsakė, kad ji žino, kas čia per butelis. Po to vaikinas tyliai pasakė „kaip jūs mane visi nervuojat, „necenzūrinis žodis“. Ji suprato, kad jo pasisakymas „necenzūrinis žodis“ buvo skirtas jai, nes ji jam padarė pastabą dėl turimo alkoholinio gėrimo. Vaikinas atsistojo ir, išeidamas iš (duomenys neskelbtini) patalpų, vėl dar garsiau pasakė „necenzūrinis žodos“. Išėjęs, pastatė už (duomenys neskelbtini) patalpų tą savo butelį ir grįžo vėl atgal į (duomenys neskelbtini). Sulaukę savo užsakymo, valgė prie (duomenys neskelbtini) ant suoliuko. Kas po to įvyko lauke, nematė, nes dirbo (duomenys neskelbtini) viduje. Savo vyrui neskambino, apie nieką jam nepranešinėjo, kaip jos vyras atsirado prie (duomenys neskelbtini), nežino. Galimai jis žiūrėjo kameras ir per kameras pamatė ir išgirdo, kaip tas vaikinas pasiuntė ją necenzūriniais žodžiais, arba galimai vyras buvo prie (duomenys neskelbtini) ir kažką tai išgirdo, ką jie sakė. Ji po įvykio vyro paklausė, dėl ko jis tam vaikinui sudavė, tai vyras atsakė, kad gynė jos garbę. Iš vaikinuko elgesio matėsi, kad jis galimai yra girtas, nes šis vaikščiojo kaip pasimetęs ir vis kartojo žodžius „kaip jūs visi mane nervinat“, jis jai atrodė agresyvus. Tarp jos ir to vaikino jokio konflikto nebuvo, ji tiesiog jam davė pastabą dėl alkoholinio gėrimo, o jis ją pasiuntė necenzūriniais žodžiais (1 t., b. l. 76–79).
30. 2023 m. gegužės 15 d. apžiūros protokolas, iš kurio matoma, kad yra apžiūrimas vaizdo ir garso įrašas, kurį pateikė prie apklausos protokolo liudytoja A. Š.. Vaizdo įrašo pavadinimas „video-53a6b914dee5ef8cf55bb10c3cd5c275-V.mp4“, trukmė – 04:59 min. Įvykis buvo užfiksuotas (duomenys neskelbtini) patalpose. Užfiksuota, kaip į (duomenys neskelbtini) vidų užeina vaikinas, laikydamas dešinėje rankoje šviesios spalvos butelį, paskui vaikiną užeina mergina, pasisveikina, paskui merginą užeina kita mergina su gobtuvu ant galvos. Vaikinas atsisėda, paskui vaikinas kalbasi su mergina, vaikinas gurkšnoja gėrimą iš rankoje laikomo butelio. (duomenys neskelbtini) darbuotoja paprašo, kad pasiimtų alkoholį, nes čia negalima. Vaikinas pakelia butelį, kažką pasako. Darbuotoja pasako, kad negalima, vaikinas, paėmęs butelį, kažką pasako ir išeina iš (duomenys neskelbtini) patalpų. Vėliau vėl ateina vaikinas ir atsisėda. Vaikinas bendrauja su mergina, pasui vėl išeina (1 t., b. l. 87–88).
31. Iš 2023 m. gegužės 31 d. apžiūros protokolo matyti, kad yra apžiūrimas BPC garso įrašas: 2023_05_08_11-29-58_37060990706, trukmė – 2:17 min. Užfiksuota, kad vaikinas (G. T.) paskambino ir kviečia greitosios medicinos pagalbą, nurodo, kad yra sumuštas nepažįstamo vyro, stipriai kraujuoja, negali atmerkti akių, nurodo įvykio vietą, asmens, kuris jį sumušė, automobilio valstybinį numerį (1 t., b. l. 89–90).
32. 2023 m. liepos 7 d. apklaustas įtariamuoju V. Š. parodė, kad savo kaltę pripažįsta. Nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) savininkas, kurioje dirba jo žmona A. Š.. Viduje yra įrengtos vaizdo kameros, tikslios datos neprisimena, bet gali būti ta pati data, kuri yra nurodyta jam pareikštame įtarime, atsitiktinai įjungė peržiūrėti vaizdo kamerą ir pamatė, kad viduje yra vaikinas, kuriam jo žmona padarė pastabą, jog pastarasis yra su alkoholiniu gėrimu ir kad šis išeitų, nes pas juos negalima būti su alkoholiu. Į pastabą vaikinas nereagavo, matė, kad šis yra agresyvus, puikiai girdėjo, kad šis jo žmonai atsakė necenzūriniais žodžiais. Dėl to, nieko nelaukęs, atvažiavo prie minėtos (duomenys neskelbtini). Jam atvažiavus, tas vaikinas su dviem merginoms buvo lauke, vaikinas sėdėjo ant stalo, o merginos ant suoliuko ir vartojo alkoholį. Atėjęs, paklausė vaikino „kas yra, kas čia per bendravimo manieros, kaip jis kalba, kaip elgiasi“, o šis jam į tai atsakė „ko tu nori, ko tau reikia“. Jis šiam davė pastabą, kad nuliptų nuo stalo, nes sėdėjo ne ant suoliuko, o ant stalo, tačiau pastarasis nenulipo. Dėl to šį nutempė nuo stalo. Tas vaikinas pradėjo mosikuoti ir jis, jau neištvėręs, kad šis įžeidinėjo jo žmoną (duomenys neskelbtini) viduje ir dabar dar normaliai nesielgia, sudavė pastarajam taip, kaip nurodytą įtarime, t. y., du smūgius, gal jų ir daugiau buvo, neprisimena. Pastarasis nuo vieno smūgio, galimai, parklupo ant žemės, ir jis paėmė šį už pakarpos ir nutempė iki (duomenys neskelbtini) durų, kad šis atsiprašytų jo žmonos, ką pastarasis ir padarė, t. y. atsiprašė už savo nemandagų elgesį. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi, prisipažįsta, bet tiesiog gynė savo žmonos garbę (1 t., b. l. 103–105).
33. Iš 2023 m. liepos 18 d. įtariamojo V. Š. ir nukentėjusiojo G. T. susitaikymo protokolo matyti, kad įtariamasis V. Š. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo pripažino, savanoriškai kreipėsi į nukentėjusįjį G. T., šio atsiprašė, pasižadėjo daugiau nenusikalsti, nuoširdžiai gailisi, G. T. ir įtariamasis V. Š. susitaikė, prašo, kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu būtų nutrauktas. Nukentėjusysis G. T. pareiškė, kad įtariamasis V. Š. savanoriškai į jį kreipėsi, jo atsiprašė, žalą atlygino, pasižadėjo daugiau nenusikalsti, jis ir įtariamasis V. Š. susitaikė, įtariamajam jokių pretenzijų neturi, prašo, kad ikiteisminis tyrimas įtariamojo atžvilgiu būtų nutrauktas (1 t., b. l. 106–107).
Kiti įrodymai dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 294 straipsnio 2 dalyje ir BK 148 straipsnio 1 dalyje
34. 2024 m. sausio 3 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole V. V. parodė, kad ankščiau dirbo (duomenys neskelbtini) įmonėje, nelegaliai, direktorius buvo V. Š.. Vasaros pradžioje, dirbęs su „Bobcat“, objekte užkabino namo fasadą bei jį apgadino. Be to, vasaros pradžioje dirbo su „Bobcat“ kitame objekte ir nurovė elektros laidą. V. Š. pasakė, kad už padarytus apgadinimus mokėti nereikia. 2023 m. gruodžio 24 d. jis pasakė V. Š., kad pas šį nebedirbs. 2023 m. gruodžio 30 d. apie 07.00 val., (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), išvažiuojant į darbą nuosavu automobiliu „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jam užtvėrė kelią automobilis „Volvo S60“, mėlynos spalvos. Prie jo priėjo nepažįstamas vyras apie (duomenys neskelbtini)m., kuris liepė atidaryti duris. Nepaklusus, pribėgo buvęs darbdavys V. Š., kuris atidarė jo pusės dureles ir sudavė jam du kartus kumščiu į krūtinę, taip sukeldamas fizinį skausmą. Po to minėtas nepažįstamas vyras, kuris liepė atidaryti jam dureles, atsisėdo į jo automobilį už jo ir liepė važiuoti paskui automobilį „Volvo“. Atvažiavus prie garažų, kurie yra prie (duomenys neskelbtini), V. Š. liepė parašyti, kad jis jam (V. Š.) skolingas 2 000 Eur. Jis dėl to, kad buvo labai išsigandęs, parašė minėtą raštą. Vėliau V. Š. jam liepė važiuoti į (duomenys neskelbtini) ir palikti savo automobilį. Kartu su juo (V. V.) automobilyje važiavo aukščiau minėtas nepažįstamas vyras. Automobilį paliko pas V. Š. kieme, adresu (duomenys neskelbtini). Raktus nuo automobilio ir transporto priemonės registracijos liudijimą atidavė V. Š.. Po to nuėjo pas savo motiną namo, adresu (duomenys neskelbtini), ir papasakojo jai visą situaciją. Brolio P. V. žmona K. V. paskambino V. Š. ir paprašė, kad šis grąžintų jam automobilio raktus. Tuomet jie su K. atvažiavo į (duomenys neskelbtini) degalinę (duomenys neskelbtini), V. Š. atidavė jai raktus. Jie su K. V. nuvažiavo pas V. Š. į kiemą ir pasiėmė jo automobilį (1 t., b. l. 117–120).
35. Iš (duomenys neskelbtini) darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. V. dirbo (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 36–38).
36. 2024 m. spalio 3 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad parodymų patikrinimas vietoje pradedamas adresu (duomenys neskelbtini) – vieta, kur pagal V. V. parodymus, jis 2023 m. rudenį dirbo V. Š. įmonei priklausančiu krautuvu (duomenys neskelbtini) ir užkabino su krautuvu namo apdailą, padarė mažą skylutę. Nukentėjusysis V. V. ranka parodė į namo sieną, kurią jis dirbdamas užkabino su krautuvu. Parodymų patikrinimas vietoje buvo tęsiamas adresu (duomenys neskelbtini). Privažiuojama prie gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis V. V. ranka parodė į teritorijos plotą, kur dirbdamas su krautuvu užkabino elektros laidą (1 t., b. l. 146–149).
37. 2024 m. spalio 3 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Irinos Stasilienės tarnybiniame pranešime „Dėl bendravimo su R. V.“, nurodyta, kad, 2024 m. spalio 3 d. atliekant parodymų patikrinimą vietoje, su nukentėjusiuoju V. V. buvo nuvykta į (duomenys neskelbtini)rajoną, kur pastarasis parodė, kurioje vietoje atliko darbus su krautuvu ir užkabino gyvenamojo namo sieną. Buvo susisiekta su namo savininku. Susisiekus su R. V., jis telefonu paaiškino, kad šiuo metu yra netoli ir tuoj atvažiuos. Maždaug po 10 minučių atvažiavo, pasidomėjo, dėl ko atvyko pareigūnė. Paklausus pastarojo, ar prieš porą metų, kai pas jį buvo vykdomi žemės darbai, ar krautuvu buvo apgadintas gyvenamojo namo fasadas, R. V. iš karto prisiminė apie įvykį, patvirtino, kad nežymiai buvo apgadintas fasadas ir žala buvo apie 200 Eur (1 t., b. l. 150).
38. 2024 m. lapkričio 18 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Irinos Stasilienės tarnybiniame pranešime „Dėl atsisakymo pasirašyti procesinius dokumentus“, nurodyta, kad 2024 m. spalio 16 d. 12.00 val. buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), apklausti liudytoją V. M.. Pastaroji atsakinėjo į jai užduotus klausimus nenoriai, arba atsakydavo „nieko nežinau“, o užpildžius procesinius dokumentus, atsisakė juos pasirašyti (1 t., b. l. 159).
39. Iš 2024 m. vasario 22 d. apžiūros protokolo, matyti, kad apžiūrimas vaizdo įrašas (duomenys neskelbtini)_ch8_20231230065905_20231230070452.mp4, 5 min. 47 sek. trukmės. Vaizdo įrašas prasideda nuo 2023 m. gruodžio 30 d. 06:59:05 val., baigiasi 2023 m. gruodžio 30 d. 07:04:51 val. Matomas 06:59:24 val. iš dešinės pusės (nuo (duomenys neskelbtini) pusės) atvažiuojantis tamsios spalvos automobilis „Volvo“ markės ir važiuojantis (duomenys neskelbtini), sustoja ir atbulai įvažiuoja ir sustoja tarp (duomenys neskelbtini) esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namų. 07:01:41 val. matoma, kaip iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo atbulai išvažiuoja į (duomenys neskelbtini) namo kiemą lengvasis automobilis, šviesios spalvos, išvažiuoja ir sustoja už stovinčio automobilio „Volvo“. 07:02:15 val. matoma, kaip prie stovinčio šviesios spalvos lengvojo automobilio galo privažiuoja keleivinis mikroautobusas, šviesios spalvos ir sustoja. 07:03:00 val. iš keleivinio mikroautobuso, vairuotojo pusės, išlipa ir bėga žmogus prie stovinčio lengvojo automobilio, šviesios spalvos. Matoma, kaip šis žmogus mosikuoja rankomis, daro staigius judesius, po to, 07:03:40 val. bėga atgal prie savo automobilio ir įsėda atgal į vairuotojo sėdynę. 07:04:00 val. matoma, kaip pajuda automobilis „Volvo“, pasuka į dešinę, jam iš paskos pasuka lengvasis automobilis, šviesios spalvos, o jam iš paskos pasuka keleivinis mikroautobusas, šviesios spalvos, trys automobiliai važiuoja kolona (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini) gatvės. 07:04:30 val. matoma, kaip (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžoje minėti trys automobiliai pasuka į dešinę, į (duomenys neskelbtini) ir nuvažiuoja mažėjančia tvarka (2 t., b. l. 20–21).
40. 2024 m. vasario 9 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad tarnybiniame kompiuteryje buvo apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu 192.168.153.16_(duomenys neskelbtini)_main_20231230092339, vaizdo įrašo trukmė 01:19:01, vaizdo įrašas be garso, filmuojama „(duomenys neskelbtini) degalinės teritorija, ties (duomenys neskelbtini). Vaizdo įraše matome datą 2023-12-30, įrašo laiko pradžia: 09:23:38 val. Matoma, kad į degalinę atvažiuoja V. Š., vairuodamas automobilį „VW Multivan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos, sustoja. Taip pat atvažiuoja M. Š., vairuodamas automobilį „Volvo S60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), skaičių nesimato, sustoja už automobilio „VW Multivan“. Iš automobilio „Volvo S60“ priekinės keleivio sėdynės išlipa neblaivus A. V., rankose laiko butelį, nueina atsisėda į automobilį „VW Multivan“, M. Š. atsisėda į priekinę keleivio sėdynę. Vėliau atvažiuoja V. P., vairuodamas automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos. Iš automobilio vairuotojo pusės išlipa V. P., jo striukė atsegta, vizualiai jokio ginklo nesimato, iš priekinės keleivio sėdynės išlipo D. K., jie priėjo prie automobilio „VW Multivan“, iš kurio išlipo M. Š., ir šypsodamasis paspaudė ranką V. P. ir D. K., D. K. įsėdo į vidų, jam iš paskos įsėdo M. Š., o V. P. įsėdo į priekinę keleivio sėdynę. Į degalinę atvažiavo automobilis „Seat Alhambra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo už automobilio „Volvo S60“, iš automobilio „Seat Alhambra“ išlipa K. V., V. V. ir minėto automobilio vairuotojas. Iš automobilio „VW Multivan“ išlipa V. P., D. K.. V. V. pasisveikina su V. P. bei D. K. ir įsėda į automobilio „VW Multivan“ vidų, o D. K. ir V. P. stovi lauke. Iš automobilio „VW Multivan“ išlipa V. V. ir M. Š.. Matoma, kad D. K. rankose laiko popieriaus lapą, kurį suplėšo ir paduoda V. V., tuo metu V. P. eina prie automobilio „Audi A6“, jam iš paskos eina M. Š., o pastarajam iš paskos eina D. K.. V. P. atidarė automobilio galines dureles ir į automobilio vidų įsėdo M. Š., V. P. uždarė dureles, o D. K. jokio kontakto su M. Š. neturėjo, jis apėjo automobilį, rūkė. V. P. kalbasi su K. V., šalia stovi vyras su gaubtu ant galvos. D. K. rūkydamas priėjo prie automobilio „VW Multivan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atidarė priekines keleivio dureles ir kalbėjosi su V. Š.. V. Š. išvažiuoja iš degalinės. V. P. atidarė automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo dureles, paėmė piniginę ir nuotoliniu valdymo pulteliu (raktu) uždarė automobilį ir kartu su D. K. nuėjo link degalinės. Vėliau atvažiuoja V. Š. automobiliu „VW Multivan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sustoja už automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) V. P. nuotoliniu valdymo pulteliu (raktu) paspaudė ir atrakino automobilį, iš jo išlipo M. Š., šypsodamasis kalbėjo su V. P., prie jų priėjo D. K., trise kalbėjosi. V. Š. sėdi automobilyje. Prie automobilio atidarytų galinių durelių priėjo V. P., kalbėjosi. Matoma, kaip D. K. apėjo automobilį iš priekio ir priėjo prie vairuotojo durelių, pabeldė, iš automobilio išlipo V. Š., kartu su D. K. nuėjo į šoną, kalbėjosi. Tuo metu V. P. ir M. Š. stovėjo prie automobilio „VW Multivan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kalbėjosi su automobilyje esančiu asmeniu. Matoma, kaip V. P. priėjo ir kažko paklausė V. Š., pastarasis rankos mostu parodė į automobilio pusę. V. P. kartu su M. Š. grįžo prie automobilio „VW Multivan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) matoma, kaip M. Š. kažko ieškojo automobilyje. Priėjo K. V.. M. Š. atidarė priekines keleivio dureles ir vėl kažko ieškojo V. P. vėl kreipėsi į V. Š., pastarasis kažką rodė ranka, po to priėjo pats prie automobilio „VW Multivan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš automobilio paėmė raktus, kuriuos į rankas paėmė M. Š. ir padavė V. P.. Po to visi keturiese kalbėjosi M. Š. atsisveikino ir paspaudė rankas V. P. ir D. K., atsisėdo į automobilį „Volvo S60“ ir išvažiavo. V. Š. paspaudė ranką V. P. ir atsisėdo į automobilį „VW Multivan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo. V. P. kartu su D. K. išvažiavo automobiliu „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
41. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu 192.168.153.16_rezervuarai_main_20231230092358_104149. Apžiūrėjus šį vaizdo įrašą, nustatyta, kad jame užfiksuotas vaizdas iš degalinės, kuris yra identiškas apžiūrėtam vaizdo įrašui pavadinimu 192.168.153.16_(duomenys neskelbtini)_main_20231230092339, tik šiame vaizdo įraše gerai matomas automobilio „Volvo S60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo atvažiavo M. Š. (2 t., b. l. 23–24).
42. 2024 m. liepos 1 d. surašytas įtariamojo V. Š. ir nukentėjusiojo V. V. akistatos protokolas, iš kurio matyti, kad prieštaravimai akistatos metu nebuvo pašalinti, proceso dalyviai liko prie anksčiau duotų parodymų apklausų metu (2 t., b. l. 51–54).
43. 2024 m. liepos 1 d. surašytas įtariamojo M. Š. ir nukentėjusiojo V. V. akistatos protokolas, kuriame matyti, kad prieštaravimai akistatos metu nebuvo pašalinti, proceso dalyviai liko prie anksčiau duotų parodymų apklausų metu. (2 t., b. l. 82–84).
44. 2024 m. rugpjūčio 20 d. surašytas įtariamojo A. V. ir nukentėjusiojo V. V. akistatos protokolas, iš kurio matyti, kad prieštaravimai akistatos metu nebuvo pašalinti, proceso dalyviai liko prie anksčiau duotų parodymų apklausų metu (2 t., b. l. 119–123).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį
45. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už šią padarytą veiką asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
46. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).
47. V. Š. yra kaltinamas BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymu, kadangi nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą.
48. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, pripažino, kad sukėlė nukentėjusiajam G. T. fizinį skausmą prokurorės pagarsintame kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis, nukentėjusiajam žalą atlygino ir su juo susitaikė. Gailisi dėl to, ką padarė, ir kaltę pripažįsta.
49. V. Š. kaltę taip pat patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teismo ištirti įrodymai: 2023 m. gegužės 8 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, kuriame nurodytos G. T. pasakotos įvykio aplinkybės; 2023 m. gegužės 8 d. asmens apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad buvo apžiūrimas G. T., ant jo veido akivaizdžiai yra matomas kairės akies sumušimas; nukentėjusiojo G. T. parodymai; (duomenys neskelbtini) specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. gegužės 18 d. medicininių dokumentų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad G. T. nustatyti veido sumušimai, galimai medicinos dokumentuose nurodytu laiku, t. y. 2023 m. gegužės 8 d., kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu; liudytojos V. K. parodymai apie įvykio aplinkybes; liudytojos A. Š. parodymai; 2023 m. gegužės 31 d. BPC garso įrašo apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusysis kvietė greitosios medicinos pagalbą.
50. Nukentėjusysis G. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad V. Š. jam padarytą žalą atlygino, pretenzijų V. Š. neturi, įvykį yra pamiršęs.
51. Byloje nustatyta, kad V. Š. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmus, kaip pats ikiteisminio tyrimo apklausos metu nurodė, t. y. sudavė G. T. taip, kaip nurodyta įtarime, t. y. du smūgius, gal jų ir daugiau buvo, neprisimena. Pastarasis nuo vieno smūgio, galimai, parklupo ant žemės, ir jis paėmė šį už pakarpos ir nutempė iki (duomenys neskelbtini) durų, kad šis atsiprašytų jo žmonos, ką pastarasis ir padarė. Akivaizdu, kad, taip elgdamasis, V. Š. suvokė, jog tokiais savo veiksmais gali sukelti nukentėjusiajam fizinį skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą ir norėjo taip veikti.
52. Bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog V. Š. įvykdė nusikalstamą veiką kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, t. y. 2023 m. gegužės 8 d., apie 11.30 val., lauke, šalia (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė G. T. dešinės rankos kumščiu vieną smūgį į veido sritį, po to suėmęs G. T. už viršutinių rūbų, paguldė pastarąjį ant žemės ir pradėjo spardyti kojomis bei sudavė nenustatytą smūgių kiekį G. T. į įvairias kūno vietas, po to G. T. gulint ant žemės, paėmė pastarąjį už pakarpos ir tempė žeme iki (duomenys neskelbtini) su nurodymu, kad pastarasis atsiprašytų (duomenys neskelbtini) darbuotojos, tokiais bendrais savo veiksmais tyčia sukėlė nukentėjusiajam G. T. fizinį skausmą bei ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais padarė pastarajam sužalojimus, t. y. poodinę ir intraodinę kraujosruvą veide, muštinę žaizdą kairės akies viršutiniame voke, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, spręstina, kad kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 294 straipsnio 2 dalį
53. BPK 294 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelę žalą asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Jeigu kaltininkas savavaldžiauja panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiam ar jo artimam asmeniui, tokia veika užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 294 straipsnio 2 dalį.
54. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teisės vykdymo savavališkumas reiškia tai, jog kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės gynimo būdą, kuris neatitinka geros moralės, bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Taip veikdamas asmuo pats imasi vykdyti teisingumą, pavyzdžiui, nesikreipdamas į teismą jėga atima iš skolininko turtą arba verčia jį įvykdyti prievolę panaudodamas prievartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127/2014). Savavaldžiaujant gali būti įgyvendinamos ne tik turtinės, bet ir neturtinės savo ar kitų asmenų tikros ar tariamos teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-495/2025 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
55. Šio nusikaltimo tiesioginis objektas yra valstybėje įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka, o papildomas objektas – tai konkrečios asmenų teisės ir teisėti interesai (nuosavybė, sveikata ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-32-719/2022).
56. BK 294 straipsnyje nurodytas nusikaltimas gali būti padaromas tiesiogine (asmuo suvokė savo veiksmų neteisėtą ir savavališką pobūdį, numatė, kad dėl to bus padaryta didelė žala kito asmens teisėms bei teisėtiems interesams, ir šių padarinių norėjo) arba netiesiogine tyčia (padarinių nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-495/2025).
57. Pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tik tada, kai konflikto dalyviai yra tikro ar tariamo teisinio santykio dalyviai, t. y. savavaldžiavimas yra neatsiejamas nuo tam tikrų subjektinių teisių atsiradimo ir jų vykdymo. Asmenų teisės gali atsirasti įvairiais pagrindais, o asmuo savavaldžiaudamas gali įgyvendinti ne tik civilines, bet ir kitas subjektines teises (pvz., darbo), tačiau tik teisėtu pagrindu atsiradusių teisių įgyvendinimas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, gali užtraukti atsakomybę už savavaldžiavimą.
58. Klausimas, ar kaltininkas turėjo teisinį pagrindą reikšti reikalavimus ar pretenzijas, turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant ir į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.136 straipsnyje nustatytus civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-648/2016).
59. Vadovaujantis CK 1.136 straipsnio 1 dalimi, civilinės teisės ir pareigos atsiranda: 1) iš šio kodekso ir kitų įstatymų numatytų sutarčių ir kitokių sandorių, taip pat, nors įstatymų ir nenumatytų, bet jiems neprieštaraujančių sandorių; 2) iš teismų sprendimų; 3) iš administracinių aktų, turinčių civilines teisines pasekmes; 4) kaip intelektinės veiklos rezultatai; 5) dėl žalos padarymo, taip pat dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo; 6) dėl įvykių ar veiksmų (veikimo, neveikimo), su kuriais įstatymai sieja civilines teisines pasekmes (CK 1.136 straipsnio 2 dalis).
60. Taigi šiuo atveju svarbu išsiaiškinti, ar kaltinamieji turėjo teisinį pagrindą reikalauti iš nukentėjusiojo V. V. 2 000 Eur sumos grąžinimo.
61. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusysis V. V. kurį laiką pagal darbo sutartį ir pagal patentą dirbo (duomenys neskelbtini), tai, be kita ko, patvirtina į bylą pateikta (duomenys neskelbtini) darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sutartis buvo neterminuota (t. 2, b. l. 36–38) ir liudytojos L. M. ((duomenys neskelbtini) direktorės) parodymai. Kaltinamasis V. Š. buvo darbų vadovas. Laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 2 d. iki 2022 m. vasario 1 d. V. V. padarė darbinius pažeidimus, dėl ko įmonė galimai patyrė tam tikrą žalą. 2023 m. gruodžio mėn. V. V. nutraukus darbinius santykius, V. Š., įvertinęs patirtą žalą 2 000 Eur suma, pradėjo reikalauti šios pinigų sumos grąžinimo.
62. Ginčo dėl to, kad nukentėjusysis V. V. darbo metu galimai padarė tam tikrus darbinius pažeidimus, nėra. To neneigia ir pats nukentėjusysis V. V., be kita ko, tai patvirtina ir nuoseklūs liudytojo R. V. parodymai, kad, atliekant sutartus darbus, V. Š. darbuotojas apgadino fasadą, t. y. fasadas buvo užkabintas su kaušu užkabintas, buvo pažeista tinkas ir putplastis, tačiau žala, pasak liudytojo, buvo įvertinta tik 200 Eur. Kaltinamojo V. Š. teigimu, likusią skolos dalį sudaro žala, kurią nukentėjusysis padarė, atlikdamas darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), t. y. darbų atlikimo metu pažeidė kabelį, be to, išeidamas iš darbo, negrąžino darbinės aprangos.
63. Teismo posėdžio metu buvo apklausta liudytoja V. M. kuriai nuosavybės teise priklauso sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 151–152). Liudytoja parodė, kad ji nieko nežino apie jokius darbus ir kad joks kabelis jai priklausančioje teritorijoje nebuvo pažeistas, jokia žala jai padaryta nebuvo. Vertindamas minėtos liudytojos parodymų patikimumą, teismas neturi pagrindo jais abejoti, kadangi liudytojos parodymai proceso metu buvo nuoseklūs, ji, nors po apklausos ikiteisminio tyrimo metu ir atsisakė pasirašyti procesinius dokumentus, tačiau apklausos metu neigė tai, kad teritorijoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), buvo užkabintas kabelis ir kad jai buvo padaryta kokia nors turtinė žala (t. 1, b. l. 158–159).
64. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. M. parodė, kad darbuotojams darbo aprangą įmonė išduoda, tačiau jokia tvarka, kaip yra elgiamasi su darbo apranga, nėra patvirtinta. Šiuo atveju dėl darbo aprangos tikriausiai V. Š. ir V. V. buvo susitarę asmeniškai. Taip pat nurodė, kad V. V. padaryta žala nebuvo užfiksuota jokiuose įmonės dokumentuose.
65. Pažymėtina, kad savavaldžiavimo veikos subjektyvieji požymiai numato būtent tikros ar tariamos teisės vykdymą, pagal šį požymį savavaldžiavimas yra atskiriamas nuo kitų nusikalstamų veikų. Pripažįstant tariamos teisės įgyvendinimo faktą, neleistina kaip pagrindą imti vien tik subjektyvų kaltininko gyvenimo taisyklių ir teisingumo suvokimą. Savavaldžiavimui būdinga tik pateisinama klaida, kai kaltininkas negali ir neturi suprasti, kad realiai jokios subjektinės teisės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2008, Nr. 2K-65/2009).
66. Įvertinęs bylos medžiagą ir liudytojų parodymus, teismas sprendžia, kad kaltinamieji neturėjo nei tikros, nei tariamos teisės reikalauti iš nukentėjusiojo V. V. sumokėti V. Š. kaltinime minimą 2 000 Eur sumą, ir tai suprato. Jeigu dėl V. V. kaltės darbo metu ir buvo padaryta kokia nors žala, nors šis faktas, kaip, apklausiama teisiamojo posėdžio metu, parodė įmonės vadovė, ir nebuvo užfiksuotas jokiuose įmonės dokumentuose, tai ši žala galėjo siekti tik 200 Eur, t. y. dešimt kartų mažesnę sumą nei buvo reikalaujama iš nukentėjusiojo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad tarp V. Š. ir nukentėjusiojo V. V. kilęs konfliktas nėra susijęs su kokių nors subjektinių teisių įgyvendinimu, o yra asmeninio pobūdžio.
67. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje ne kartą išaiškinta, jog, pripažįstant tariamos teisės įgyvendinimo faktą, neleistina tariamos teisės įgyvendinimo pagrindu laikyti vien tik kaltininko subjektyvų gyvenimo taisyklių ir teisingumo suvokimą, bet būtina nustatyti, kad kaltininkas sąžiningai klydo, t. y. negalėjo arba neturėjo suprasti, jog jokios realiai egzistuojančios teisės nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65/2009; Nr. 2K-122/2010; Nr. 2K-562/2011). Byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad kaltinamieji būtų sąžiningai klydę, manydami turį teisę reikalauti iš nukentėjusiojo 2 000 Eur skolos grąžinimo.
68. Taigi, kaltinamųjų V. Š., M. Š. ir A. V. veiksmai neatitinka jiems inkriminuoto BK 294 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties, todėl jie šioje dalyje išteisintini, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 148 straipsnio 1 dalį
69. BK 148 straipsnyje nustatyta atsakomybė už žmogaus veiksmų laisvės varžymą. Šio straipsnio pirmosios dalies nuostatose numatyta, kad tas, kas reikalavo iš žmogaus atlikti neteisėtus veiksmus ar susilaikyti nuo teisėtų veiksmų atlikimo, ar kitaip elgtis pagal kaltininko nurodymą panaudodamas psichinę prievartą nukentėjusiam asmeniui ar jo artimiesiems, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
70. Kaip matyti iš paminėtos straipsnio dalies dispozicijos, nusikalstama veika, numatyta BK 148 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaroma trimis alternatyviomis veikomis: 1) reikalaujant iš žmogaus atlikti neteisėtus veiksmus, 2) susilaikyti nuo teisėtų veiksmų atlikimo ir 3) kitaip elgtis pagal kaltininko nurodymą, tačiau visos trys straipsnio dispozicijoje nurodomos veikos turi būti padaromos pavartojant psichinę prievartą nukentėjusiam asmeniui ar jo artimiesiems, tik tokiu atveju kaltam asmeniui galima inkriminuoti BK 148 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, t. y. psichinės prievartos panaudojimas yra vienas iš būtinųjų BK 148 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių.
71. Psichine prievarta baudžiamąja teisine prasme laikytini tyčiniai kaltininko veiksmai, pasižymintys aiškiai priešišku, neetišku, žeminančiu ar įžeidžiančiu, agresyviu, užgauliu pobūdžiu, gali būti gąsdinama susidoroti, panaudoti fizinę jėgą. Kaltininkas, siekdamas savo tikslų, nukentėjusįjį gali įžeidinėti, šmeižti, šantažuoti, persekioti pats ar į tokią veiką įtraukti ir kitus asmenis. Toks psichinis spaudimas (agresija) gali sukelti nukentėjusiajam bejėgiškumo būseną, įtampą, dvasinius sukrėtimus ar nuolatinį psichologinį diskomfortą, depresiją ar kitokią liguistą būseną, sveikatos pablogėjimą ar net psichikos sutrikimą, jau savaime yra neteisėtas ir baustinas.
72. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, apibūdinant grasinimus, teigiama, kad tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Nustatant grasinimų realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininkas iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.), kad susidariusioje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad kaltininko elgesys iš tiesų buvo teisingai suprastas kaip pavojingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-423-303/2016; 2K-172-788/2017).
73. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, o tai reiškia, kad kaltininkas, reikalaudamas kitą žmogų elgtis pagal jo nurodymus, suvokia savo reikalavimo ir grasinimo neteisėtumą, kad taip suvaržo kito žmogaus veiksmų laisvę, ir to nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-648/2016).
74. Kaltinamieji nagrinėjamu atveju kaltinami tuo, kad, veikdamas bendrininkų grupėje, panaudodami fizinę ir psichinę prievartą, reikalavo, jog V. V. elgtųsi pagal jų nurodymus. 2023 m. gruodžio 30 d., 07.00 val., (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam V. V. išvažiuojant iš kiemo jam priklausančiu automobiliu „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) M. Š. su A. V. automobiliu „Volvo S60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš priekio užtvėrus nukentėjusiajam V. V. kelią, privažiavo automobiliu „VW Multivan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) prie nukentėjusiojo V. V. automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galo, ir taip užtvėrė nukentėjusiajam kelią, po ko, pribėgęs prie nukentėjusiojo V. V. automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir atidaręs vairuotojo dureles, du kartus kumščiu sudavė nukentėjusiajam V. V. į krūtinės sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, po ko, liepė nukentėjusiajam važiuoti ten, kur pasakys A. V., kuris įsėdo į nukentėjusiojo automobilį, tokiu būdu iš nukentėjusiojo V. V. reikalavo elgtis pagal jo nurodymą, po ko, M. Š. važiuojant automobiliu „Volvo S60“, nukentėjusiojo automobiliui „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš priekio, o jam (V. Š.) važiuojant nukentėjusiojo automobiliui „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš galo, atvažiavo iki garažų, esančių prie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kur visiems išlipus iš automobilių ir M. Š. paėmus iš nukentėjusiojo V. V. automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) salono nukentėjusiajam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną, tokiu būdu atimant galimybę nukentėjusiajam paskambinti, įbauginęs bei palaužęs nukentėjusiojo V. V. valią, t. y. panaudodamas psichinę prievartą, privertė nukentėjusįjį V. V. pasirašyti skolos raštelį, taip išgaudamas nukentėjusiojo pažadą raštu dėl pinigų grąžinimo, ir toliau tęsdamas savo neteisėtus veiksmus, privertė nukentėjusįjį V. V. savo automobiliu „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame buvo įsėdęs A. V., M. Š. automobiliu „Volvo S60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojant iš priekio, o jam (V. Š.) automobiliu „VW Multivan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojant iš galo, važiuoti į jo (V. Š.) gyvenamojo namo kiemą, adresu (duomenys neskelbtini), ir automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) palikti kaip užstatą, kol nebus sumokėta 2 000 Eur pinigų suma.
75. Nukentėjusiojo parodymai, kad 2023 m. gruodžio 30 d., 07.00 val., jam išvažiuojant iš daugiabučio kiemo, buvo užtvertas kelias dviem automobiliais, viename iš jų buvo M. Š. ir A. V., o kitame – V. Š., ir kad jis, naudojant tiek fizinę, tiek psichinę prievartą, buvo verčiamas pasirašyti skolos raštelį 2 000 Eur sumai ir kaip užstatą V. Š. namų kieme palikti savo automobilį, tiek ikiteisminio tyrimo metu, atliekant skirtingus procesinius veiksmus (apklausas, akistatas, parodymų patikrinimą vietoje), tiek ir teisiamajame posėdyje buvo nuoseklūs, tarpusavyje sutampantys, neprieštaringi, logiški, juos, be kita ko, patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai, t. y. 2024 m. vasario 22 d. vaizdo įrašo apžiūros protokolas, 2024 m. vasario 9 d. kitų objektų apžiūros protokolas, ir byloje esantys vaizdo įrašai, nuoseklūs liudytojos K. V. parodymai.
76. Iš vaizdo įrašo (duomenys neskelbtini)_ch8_20231230065905_20231230070452.mp4 matyti, kad 06:59:24 val. iš dešinės pusės (nuo (duomenys neskelbtini)pusės) atvažiuojantis tamsios spalvos automobilis „Volvo“ markės ir važiuojantis (duomenys neskelbtini), sustoja ir atbulai įvažiuoja ir sustoja tarp (duomenys neskelbtini) esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namų. 07:01:41 val. matoma, kaip iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo atbulai išvažiuoja į (duomenys neskelbtini) namo kiemą lengvasis automobilis, šviesios spalvos, išvažiuoja ir sustoja už stovinčio automobilio „Volvo“. 07:02:15 val. matoma, kaip prie stovinčio šviesios spalvos lengvojo automobilio galo privažiuoja keleivinis mikroautobusas, šviesios spalvos ir sustoja. 07:03:00 val. iš keleivinio mikroautobuso, vairuotojo pusės, išlipa ir bėga žmogus prie stovinčio lengvojo automobilio, šviesios spalvos. Matoma, kaip šis žmogus mosikuoja rankomis, daro staigius judesius, po to, 07:03:40 val. bėga atgal prie savo automobilio ir įsėda atgal į vairuotojo sėdynę. 07:04:00 val. matoma, kaip pajuda automobilis „Volvo“, pasuka į dešinę, jam iš paskos pasuka lengvasis automobilis, šviesios spalvos, o jam iš paskos pasuka keleivinis mikroautobusas, šviesios spalvos, trys automobiliai važiuoja kolona (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini) gatvės. 07:04:30 val. matoma, kaip (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžoje minėti trys automobiliai pasuka į dešinę, į (duomenys neskelbtini) ir nuvažiuoja mažėjančia tvarka (2 t., b. l. 20–21). Vaizdo įraše, be nukentėjusiojo, yra užfiksuoti 3 asmenys. Nors šių asmenų iš minėto vaizdo įrašo nėra galimybės identifikuoti, tačiau, įvertinus bylos duomenų visumą, nėra pagrindo abejoti, kad šie asmenys buvo kaltinamieji V. Š., M. Š. ir A. V..
77. Iš vaizdo įrašo pavadinimu 192.168.153.16_(duomenys neskelbtini)_main_20231230092339 matyti, kad toliau viskas klostėsi būtent taip, kaip ir nuosekliai viso proceso metu nurodė nukentėjusysis V. V. ir liudytoja K. V.. Buvo filmuojama (duomenys neskelbtini) degalinės teritorija, ties (duomenys neskelbtini). Vaizdo įraše matyti data 2023 m. gruodžio 30 d., įrašo laiko pradžia: 09:23:38 val. Matoma, kad, kaip ir nurodė nukentėjusysis ir liudytoja K. V., į degalinę atvažiavo V. Š., vairuodamas automobilį „VW Multivan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos, sustoja, taip pat atvažiavo M. Š., vairuodamas automobilį „Volvo S60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), skaičių nesimato, sustoja už automobilio „VW Multivan“, o iš automobilio „Volvo S60“ priekinės keleivio sėdynės išlipo A. V.. Vėliau atvažiavo kiti nukentėjusysis ir liudytojos K. V. parodymuose nurodyti asmenys, t. y. V. P. ir D. K., kurie padėjo išsiaiškinti tarp nukentėjusiojo ir kaltinamųjų susiklosčiusią konfliktinę situaciją. Iš minėto vaizdo įrašo taip pat matyti, kad kažkoks popieriaus lapas (tikėtina skolos raštelis) buvo atiduotas D. K., kurį pastarasis suplėšė ir padavė V. V.. Po to V. Š. išvažiavo iš degalinės ir vėl grįžo atgal. Matyti, kad buvo kažko ieškoma, kol V. Š. priėjo prie automobilio „VW Multivan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš automobilio paėmė raktus (tikėtina nukentėjusiojo automobilio raktus), kuriuos į rankas paėmė M. Š. ir padavė V. P..
78. Šie vaizdo įrašai, teismo vertinimu, patvirtina kaltinime nurodomas aplinkybes, kuriomis kaltinamieji, veikdami bendrininkų grupėje, panaudodami psichinę (sukurdami bauginančią aplinką) ir fizinę prievartą nukentėjusiojo atžvilgiu, nukentėjusiajam esant įbaugintam dėl galimos žalos jam pačiam (būti sumuštam ar kita), reikalavo, kad V. V. elgtųsi pagal jų nurodymus, t. y. pasirašytų skolos raštelį 2 000 Eur sumai ir paliktų savo automobilį kaip užstatą kaltinamojo V. Š. kieme.
79. Taigi, naudojant psichinę ir fizinę prievartą, V. V. buvo verčiamas elgtis prieš savo valią. Šios aplinkybės patvirtina esant objektyvųjį BK 148 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimo požymį – reikalavimą elgtis taip, kaip nurodo kaltininkai, t. y. V. Š., M. Š. ir A. V. reikalavo V. V. elgtis pagal jų nurodymus.
80. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajam V. V., išvažiuojant iš kiemo savo automobiliu, buvo užtvertas kelias dviem automobiliais, juose buvo trys vyrai, darytina išvada, kad nukentėjusysis, būdamas vienas savo automobilyje, grasinimus suvokė kaip realius ir turėjo realų pagrindą bijoti jų įgyvendinimo, todėl vykdė kaltinamųjų nurodymus. Be to, pastebėtina, kad grasinimų realumą sustiprino ir tai, kad į nukentėjusiojo automobilį įsėdo kaltinamasis A. V. ir įsakmiai nurodinėjo, kur važiuoti. Toks nukentėjusiojo laisvės apribojimas, sukėlė nukentėjusiajam stresą, baimę, bejėgiškumo jausmą, todėl laikytinas psichine prievarta.
81. Toks elgesys, kuomet reikalaujama iš žmogaus elgtis pagal kaltininko nurodymą, panaudojant psichinę prievartą nukentėjusiojo asmens atžvilgiu, kvalifikuotinas pagal BK 148 straipsnio 1 dalį. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo reikalavimo, grindžiamo grasinimu, pateikimo momento, žinoma, nukentėjusiajam suvokus, kad jis verčiamas veikti prieš savo valią.
82. Teismo vertinimu, šiuo atveju kaltinamieji suvokė, kad reikalavimas, jog V. V. sumokėtų 2 000 Eur už neva padarytą žalą, buvo neteisėtas. Byloje, kaip jau buvo minėta pirmiau, pasisakant dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, nėra jokių duomenų, išskyrus paties kaltinamojo V. Š. parodymus, pagrindžiančių tą aplinkybę, kad nukentėjusysis jam būtų buvęs skolingas būtent 2 000 Eur sumą.
83. Nors tiek M. Š., tiek V. Š., tiek A. V. viso tyrimo metu neigė visus kaltinamajame akte išvardintus 2023 m. gruodžio 30 d. įvykius ir tvirtino, kad jų ten nebuvo, tačiau, kaip minėta, tai akivaizdžiai paneigia byloje esanti vaizdinė medžiaga. Tai, kad nukentėjusysis ne iškart kreipėsi į policijos pareigūnus, o per brolio žmonos draugus bandė atgauti jam priklausantį automobilį, situacijos teisinio vertinimo nekeičia ir kaltinamųjų padarytos nusikalstamo veikos fakto nepaneigia.
84. Bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog kaltinamieji M. Š., tiek V. Š., tiek A. V. įvykdė nusikalstamą veiką kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, jie pripažintini kaltais dėl šio nusikaltimo padarymo. Kaltinamųjų nusikalstama veika atitinka BK 148 straipsnio 1 dalies požymius, nes kaltinamieji reikalavo iš nukentėjusiojo V. V. atlikti elgtis pagal kaltininkų nurodymą, panaudodami psichinę prievartą.
85. Baudžiamosios bylos medžiaga pagrindžia ir tai, kad kaltinamieji nusikalstamą veiką, numatytą pagal BK 148 straipsnio 1 dalyje, padarė veikdami bendrininkų grupėje, nes visi bendrai nukentėjusiojo V. V. atžvilgiu naudojo psichinę prievartą, todėl šiuo atveju yra pagrindas pripažinti atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kad nusikalstama veika buvo padaryta bendrininkų grupės.
Dėl kaltinamiesiems skirtinų bausmių
86. Už BK 140 straipsnyje 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
87. Už 148 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
88. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, Nr. 2K-118/2011, Nr. 2K-568/2013, Nr. 2K-148/2014, Nr. 2K-492/2014 ir kt.).
89. Asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes (BK 55 straipsnis).
90. Prokurorė V. Š. už padarytą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, siūlė skirti 20 parų arešto bausmę ir už veiką, numatytą BK 148 straipsnio 1 dalyje, taip pat 20 parų arešto bausmę, bausmės vykdymą atidedant 9 mėnesiams, be intensyvios priežiūros.
91. Teismas, skirdamas bausmę V. Š., atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės rūšį ir formą. Kaltinamasis šiuo atveju padarė dvi tyčines, baigtas nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Kaltinamasis per pastaruosius penkerius metus 10 kartų baustas administracine tvarka, baudas yra sumokėjęs, niekada nėra teistas, yra vedęs, tiek nusikalstamų veikų padarymo metu, tiek dabar dirba. Byloje nėra duomenų apie V. Š. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
92. Kaltinamasis yra atlyginęs žalą G. T. dėl veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo, dėl minėtos nusikalstamos veikos prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, todėl tai pripažintina kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą nenustatyta (BK 60 straipsnio 1 dalis). Nukentėjusysis G. T. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad V. Š. jam padarytą žalą atlygino, jokių pretenzijų V. Š. neturi.
93. Dėl veikos, numatytos BK 148 straipsnio 1 dalyje, lengvinančių aplinkybių nėra, o sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką padarė, veikdamas bendrininkų grupėje, kiekvienam iš kaltinamųjų atliekant panašaus turinio ir pavojingumo vykdytojo veiksmus. (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
94. Pažymėtina, kad bausme siekiama ne tik nubausti baudžiamąjį nusižengimą padariusį asmenį, sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnis). Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-253-699/2018).
95. Įvertinęs visas pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, vieną iš švelniausių artimą minimaliam terminui 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, o už nusikalstamą veiką, numatytą 148 straipsnio 1 dalyje, paskiriant 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, vietoj jos įpareigojant per 3 mėnesius sudalyvauti elgesio pataisos programoje ir per visą bausmės laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
96. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, bausmes subendrinti, iš dalies sudedant, prie griežtesnės 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmės, pridedant minimalią 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą, neskiriant intensyvios priežiūros, vietoj jos įpareigojant per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje, kuri padės kaltinamajam kontroliuoti savo elgesį ateityje ir nebenusikalsti, ir per visą bausmės laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
97. Prokurorė M. Š. siūlė skirti už veiką, numatytą BK 148 straipsnio 1 dalyje, 20 parų arešto bausmę, jos vykdymą atidedant 9 mėnesiams, be intensyvios priežiūros.
98. Teismas, skirdamas bausmę M. Š., atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės rūšį ir formą. Kaltinamasis šiuo atveju padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Kaltinamasis per pastaruosius penkerius metus 4 kartų baustas administracine tvarka, baudas yra sumokėjęs, niekada nėra teistas, dirba. Minėti duomenys sudaro pagrindą spręsti, kad kaltinamasis M. Š. nėra linkęs nesilaikyti įstatymų ar negerbti visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių.
99. Dėl veikos, numatytos BK 148 straipsnio 1 dalyje, padarymo lengvinančių aplinkybių nėra, o sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką padarė, veikdamas bendrininkų grupėje, kiekvienam iš kaltinamųjų atliekant panašaus turinio ir pavojingumo vykdytojo veiksmus. (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Byloje nėra duomenų apie M. Š. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
100. Įvertinęs visas pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą 148 straipsnio 1 dalyje, paskiriant 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, vietoj jos įpareigojant per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje ir per visą bausmės laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
101. Prokurorė A. V. siūlė skirti už veikos, numatytos BK 148 straipsnio 1 dalyje, padarymą 20 parų arešto bausmę, bausmės vykdymą atidedant 9 mėnesiams, be intensyvios priežiūros.
102. Teismas, skirdamas bausmę A. V., atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės rūšį ir formą. Kaltinamasis šiuo atveju padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Kaltinamasis per pastaruosius penkerius metus administracine tvarka nebaustas, neteistas, dirba. Minėti duomenys sudaro pagrindą spręsti, kad kaltinamasis A. V. nėra linkęs nesilaikyti įstatymų ar negerbti visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių.
103. Dėl veikos, numatytos BK 148 straipsnio 1 dalyje, padarymo lengvinančių aplinkybių nėra, o sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką padarė, veikdamas bendrininkų grupėje, kiekvienam iš kaltinamųjų atliekant panašaus turinio ir pavojingumo vykdytojo veiksmus. (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Byloje nėra duomenų apie A. V. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
104. Įvertinęs visas pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą 148 straipsnio 1 dalyje, paskiriant 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, vietoj jos įpareigojant per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje ir per visą bausmės laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
105. Teismo vertinimu, tokių bausmių paskyrimas atitiks V. Š., M. Š. ir A. V. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, nuteistųjų asmenybes, be to, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas).
Dėl civilinio ieškinio
106. Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies ir 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnyje reglamentuojama, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).
107. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Taip pat turi būti nustatyti neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų bei kilusios žalos.
108. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. V. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo V. Š. 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, iš M. Š. – 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, iš A. V. – 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
109. CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Tai reiškia, kad nusikaltimo padarymas yra pagrindas prievolei atlyginti neturtinę žalą atsirasti, nepriklausomai nuo to, kas yra nusikalstamų veiksmų objektas – asmens gyvybė, sveikata, turtas ar kitos įstatymo saugomos ir ginamos vertybės. Nustatant neturtinės žalos dydį turi būti atsižvelgta į atsiradusias pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
110. Kartu pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 3K-3-371/2003, 3K-3-103/2009, 2K-181/2010). Neturtinės žalos atlyginimo funkcija – ne turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė – tai asmens patirtų fizinių ir dvasinių išgyvenimų „sušvelninimas“, santykinis pažeistos psichinės ir fizinės gerovės atkūrimas, satisfakcijos nuskriaustajam suteikimas.
111. Medicininių dokumentų, patvirtinančių tai, kad nukentėjusysis būtų patyręs fizinį skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą byloje nėra, tačiau civiliniame ieškinyje nurodytos aplinkybės ir nukentėjusiojo parodymai teisme patvirtina, kad nukentėjusysis V. V. dėl jo atžvilgiu panaudotų neteisėtų kaltinamųjų veiksmų galėjo patirti tam tikrus nepatogumus ir diskomfortą. Kaip matyti iš civilinio ieškinio, esminis neturtinės žalos turinys šiuo atveju yra susijęs tik su patirtais dvasiniais pergyvenimais, kurie tikėtina, jog nebuvo ilgalaikiai. Civiliniame ieškinyje nukentėjusysis nurodo tik tai, kad savaitę laiko negalėjo išeiti į lauką, kadangi bijojo kaltinamųjų.
112. Įvertinęs visas reikšmingas neturtinės žalos dydžiui nustatyti aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nukentėjusiojo V. V. pareikštas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir gali būti tenkinamas, tačiau prašomas atlyginti neturtinės žalos dydis pinigine išraiška yra akivaizdžiai per didelis. Atsižvelgęs į kaltininkų nusikalstama veika sukeltas pasekmes nukentėjusiajam, į kaltinamųjų tyčios kaip kaltės rūšį, šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką bei teisingumo ir protingumo principus, teismas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkina iš dalies, priteisdamas nukentėjusiajam tokį neturtinės žalos dydį, kuris atitiktų jos realų turinį, t. y. 500 Eur.
113. Solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu (CK 6.6 straipsnio 3 dalis). CK 6.279 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai.
114. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamieji V. Š., M. Š. ir A. V. jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 148 straipsnio 1 dalyje, padarė veikdami bendrininkų grupėje, teismas solidariai iš kaltų asmenų už padarytus nusikalstamus veiksmus civiliniam ieškovui priteisia 500 Eur dydžio neturtinę žalą.
Dėl kitų procesinių klausimų
115. Kaltinamajam V. Š. ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. birželio 10 d. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliekama galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinama.
116. Kaltinamajam M. Š. ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. birželio 10 d. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliekama galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinama.
117. Kaltinamajam A. V. ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugpjūčio 20 d. skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliekama galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinama.
118. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – laikmenos su garso ir vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti prie baudžiamosios bylos Nr. 1-298-1246/2025.
Dėl proceso išlaidų
119. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą kaltinamajam A. V. gynėjas buvo paskirtas, remiantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis nemoka proceso kalbos.
120. Į bylą pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) patikslinta pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, teikiant A. V. antrinę teisinę pagalbą, buvo patirta 503,52 Eur teisinės pagalbos išlaidų.
121. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).
122. Kaltinamojo gynėjo dalyvavimas šioje byloje buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, siekiant tinkamai įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos šiuo atveju iš jo nepriteisiamos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 113 straipsniu, 115 straipsnio 1 dalimi, 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 307 straipsnio 1, 4 ir 6 dalimis,
nusprendžia:
V. Š. (V. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
M. Š. (M. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
A. V. (A. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
V. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros.
V. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 148 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, vietoj jos įpareigojant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje ir per visą bausmės laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis ir 64 straipsnio 4 dalimi, bausmes subendrinti, iš dalies sudedant, ir V. Š. paskirti galutinę 15 (penkiolikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, vietoj jos įpareigojant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje ir per visą bausmės laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
M. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 148 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, vietoj jos įpareigojant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje ir per visą bausmės laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
A. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 148 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, vietoj jos įpareigojant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje ir per visą bausmės laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Nukentėjusiojo V. V. (V. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.
V. V. priteisti solidariai iš V. Š., M. Š. ir A. V. 500 (penkių šimtų) Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.
V. Š. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
M. Š. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Kaltinamajam A. V. skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinti.
Laikmenas su garso ir vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos Nr. 1-298-1246/2025.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.