Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2024-12-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1120-927/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-12-23
Bylos Nr.
1-1120-927/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-31341-2023-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Bagdonienė
Kaltinamasis
P. M.
Civilinis ieškovas
T. R.
Civilinis atsakovas
ADB „Gjensidige“
Advokatai
Saulius Kibilda, Vaidas Paplavuchinas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1120-927/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31341-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.14; 1.1.8.10.1; 1.1.9.2; 1.1.10.1.1; 1.2.20.13; 1.2.25.4.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 23 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė,sekretoriaujant Kristinai Tabakajevienei,dalyvaujant prokurorui Mantui Januškevičiui,kaltinamajam P. M. (P. M.),jo gynėjui advokatui Sauliui Kibildai,nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei T. R.,jos atstovui advokato padėjėjui Vaidui Paplavuchinui,nedalyvaujant civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. M. (P. M.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaruojanti gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį – 50 MGL bauda;

2) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. birželio 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį – galutine 30 parų arešto bausme, bausmės vykdymą atidedant 8 mėnesiams. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudoti specialia teise vairuoti transporto priemones 4 (ketveriems) metams, taip pat konfiskuota automobilio vertę atitinkanti pinigų suma,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. M., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

jis, 2023 m. rugpjūčio 18 d. apie 11.30 val., Vilniaus r. sav., Nemenčinėje, Švenčionių g., ties pastatu Nr. 46, vairuodamas automobilį „Fiat Panda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimus, numatantčius, kad ,,..Vairuotojas visais atvejais privalo duoti kelią pėsčiajam važiuodamas atbulas.“, 101 punkto reikalavimus, numatančius, kad ,,Prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.“, 114 punkto reikalavimą, numatantį, kad: ,,Važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams.“, tai yra nebuvo pakankamai atsargus, prieš pradėdamas važiuoti atbulomis neįsitikino, kad tai daryti saugu, nestebėjo automobiliui artimos aplinkos, dėl ko važiuodamas atbulomis automobiliu „Fiat Panda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Švenčionių g., automobilio galine dalimi partrenkė keliu ėjusią pėsčiąją T. R., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata,

t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Be to, P. M., žinodamas, kad 2023 m. liepos 13 d. įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. birželio 21 d. baudžiamuoju įsakymu, kuriuo pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketverius) metus, vengė atlikti šią teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tai yra 2023 m. rugpjūčio 18 d. apie 11.30 val., Vilniaus r. sav., Nemenčinėje, Švenčionių g. prie pastato Nr. 46, vairavo transporto priemonę – automobilį „Fiat Panda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

t. y. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje.

P. M. kaltu padaręs šias nusikalstamas veikas prisipažino iš dalies, ir ikiteisminio tyrimo metu bei teisme parodė, kad jam važiuojant atbula eiga, ji iš kart prie jo nėjo, sakė jai „kur lendi pėsčiųjų takas ten“. Ji praėjo jo automobilį, užkabino bordiūrą ir nukrito ant bordiūro, o jis dar metro nepavažiavęs iki jos buvo. Žmona tuomet jos pasiteiravo, kas nutiko, o ji (teismo pastaba – nukentėjusioji T. R.) atsakė, kad koją nusibrozdino, pati kalta. Tuomet nuvežė ją į polikliniką. Ji su žmona nuėjo pas chirurgą ir šis sakė, kad jokių pažeidimų nemato. Jis nebuvo su jomis pas gydytoją, tik žmona buvo. Tada atbėgo T. R. žentas ir pradėjo šaukti. Jis su žmona pasakė, kad pirmą pagalbą suteikė ir nuvažiavo namo. Tada vėl žentas atvažiavo pas jį namo ir rėkė. Sakė jam, kad nepartrenkė nieko. Paskambino T. R., ji sakė, kad jokių pretenzijų neturiu ir baigėsi. Po metų jį iškvietė ir viskas iš naujo. Kaltinamasis teigė, kad T. R. kažką su žentu prisigalvojo, bet jos nepartrenkė, ji pati užsikabino ir nukrito, neprisilietė prie jos. T. R. nieko nedavė, jokio telefono numerio, žmona padėjo jai, suteikė pirmą pagalbą. Kad žentas šaukė poliklinikoje jam žmona papasakojo. T. R. normaliai vaikščiojo, jos vesti nereikėjo, ji pati ėjo. Kaltinamajam parodžius įvykio vietos nuotraukas (2 t., b. l. 179-181), kurios pridėtos prie bylos, nuotraukoje Nr. 1 kaltinamasis parodė, kur stovėjo jo automobilis, parodė tą vietą, kur stovi pirmas automobilis. Pažymėjo, kad važiavo atbulomis į kitą eismo juostą, už nugaros liko pėsčiųjų perėja. Ketino važiuoti ta pačia puse, kur medžiai, važiavo link Pabradės. Kaltinamasis nuotraukoje Nr. 2 parodė, kad jo mašina stovėjo trečia. Tvirtino, kad važiavo atbulas, moteris jau gulėjo ant šaligatvio, jis jos nenutrenkė. Atgal pavažiavo, pažiūrėjo į veidrodį, iki šaligatvio neprivažiavo ir išlipo su žmona. Žmona nuėjo ir klausė, kas nutiko, T. pasakė, kad užsigavo koją. Tuomet jam žmona pasakė, kad geriau ją pasodinti ir nuvežti į polikliniką, nes ji sakė, kad skauda koją. Su civiliniu ieškiniu nesutiko, nes nepadarė žalos. Nematė kaip moteris nukrito, ji tarp jų automobilio ėjo greitu žingsniu, matyt kaip bėgo, tai ir užkliuvo, kitaip ji nukristi negalėjo, jos nenutrenkė. Kai užvedė automobilį pamatė, kad T. R. guli ant šaligatvio. Pamatė per šoninius ir per galinius veidrodėlius. Pavažiavo atbulas gal metrą ar du, ne daugiau. Nebuvo jokių kojų ant gatvės. Negalėjo nutrenkti, matė per veidrodį, jei trenktų - girdėtų. Žmona pirma išlipo pažiūrėti, jis automobilį „išlygino“. Ji (teismo pastaba –T. R.) pusiau sėdėdama gulėjo. Ji pasakė, kad nukrito pati ir jie nekalti. Ją nuvežė į polikliniką. Ji sakė, kad koją skauda. Nekvietė greitosios, nes poliklinika netoli, už 1 km. Žmona nuvedė T. R. pas chirurgą, padarė nuotrauką. Sakė - nieko nėra. T. pati nuėjo iki gydytojo. Ji rėkė, kad galbūt koja sulaužyta, todėl nusprendė nuvežti į polikliniką, jei jau skauda. Matė įvykį žmonės, jie sakė, kad ji pati nukrito. Įvykį matė tie asmenys, kur nuolat sėdi prie parduotuvės, jų prašė padėti ir teisme liudyti, bet pas vieną pasas negalioja jau 10 metų, jie nesutiko liudyti. Negirdėjo apie policiją nieko. Kiek žino, chirurgas nieko nesakė, jis policijos nekvietė. Paaiškino, kad vairavo, nes (duomenys neskelbtini) metų mamai, jai buvo bloga, tačiau ji niekur nenori, ji nevažiuoja į ligoninę, todėl važiavo pirkti jai vaistų. Teisę vairuoti prarado jau seniai. Žino, kad jam uždrausta vairuoti. Apgailestauja, kad tokia situacija buvo. Teigė, kad atėjo pas kaimyną, jis sakė, jog neturi laiko pavežti, todėl sakė imti mašiną ir važiuoti. Tvirtino, kad nesinaudoja nuolat jo automobiliu. Ar melavo liudytojas, automobilio savininkas, nežino. T. R. 1 km nuvežė į polikliniką ir išvažiavo, gal 20 minučių praėjo, tik tiek sugaišo. Nedavė T. jokių kontaktų. Žmona sakė, kad nedavė, jokių kontaktų svetimų. Nukentėjusioji neprašė kviesti policijos, ji gulėjo ir šaukė: turbūt koja sulūžo, todėl nusprendė ją nuvežti į polikliniką, kur chirurgas pasakė, kad lūžio nėra. Pinigų nukentėjusiajai nesiūlė ar žmona siūlė - nežino (2 t., b. l. 10-13, 24, 184-186).

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis savo kaltę pripažino iš dalies, jo kaltė įrodyta šiais įrodymais ir duomenimis:

- nukentėjusiosios T. R. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais, kad atvažiavo į aikštelę, pastatė automobilį ir nusprendė per kelią pereiti iki parduotuvės. Pažiūrėjo į vieną pusę, į kitą pusę, automobilių nebuvo. Kaltinamojo automobilis stovėjo per du automobilius nuo jos automobilio. Automobiliai sustatyti aikštelėje prieš „Maximą“. Jos vyras, su invalido vežimėliu, stovėjo šalia. Išėjo į gatvę, nebuvo jokių automobilių. Kaltinamąjį matė, jo automobilis buvo užvestas, jo žmona sėdėjo mašinoje, jis kalbėjosi su kitu savo pažįstamu. Su kaltinamuoju pakalbėjo ir ji, nusišypsojo ir ėjo per gatvę. Bebaigiant pereiti gatvę, dešinė koja buvo ant borto, o kairė koja dar liko ant gatvės, tuo metu pajuto smūgį į kojas. Nukrito priekiu ant pilvo, rankinukas nuskrido, „tašė“ nuskrido, o ji gulėjo ant šaligatvio. Kaltinamasis greitai su žmona ją už pažastų pradėjo tempti į savo automobilį. Nieko jos jie neklausė ar jai ką skaudą, ar kas lūžę. Sakė jiems, kad nevažiuos į polikliniką, kad reikia pažiūrėti ar gali paeiti. Kraujas bėgo. Kairė koja buvo kraujuota labai ir patinusi. Kraujas bėgo nuo nusibrozdinimo į asfaltą. Tada pribėgo žmogus, su kuriuo kaltinamasis kabėjo, jis jos vyrą pažįsta, padavė jam jos rankinę. Kaltinamojo žmona priėjo ir sakė, kad čia nelūžę. Ji sakė kviesti policiją, tačiau kaltinamasis prašė policijos nekviesti ir sakė, kad žino, koks bus vargas su policija, sakė, kad duos pinigus už gydymąsi ir vaistus, pasakė, kad atsiskaitys pilnai. Ji sakė, kad jai nereikia pinigų, nežino ar koja bus sveika, kokių vaistų reikės, kaip sugis. Atsistojo ir sutiko nuvažiuoti į polikliniką. Kaltinamasis su žmona jau nepadėjo, ėjo pati. Gydytojas suleido vaistų, nusiuntė į rentgeną. Kai gavo rezultatus, kaltinamasis su žmona vėl prašė nekviesti policijos. Gydytojas pakvietė ją į kabinetą, ji pasakė, kad į avariją papuolė. P. M. tada pasakė, kad jis nekaltas, tada gydytojas pats iškvietė policiją, o kaltinamasis dingo iš kabineto. P. M. žmona liko, o kaltinamasis pabėgo. Gydytojas paaiškino, kad pas juos nėra tokio gydytojo, reikia važiuoti į Vilnių. P. M. su žmona nesidomėjo, koks jai gydymas skiriamas, niekada. P. M. trys km nuo jos gyvena, nebuvo atvažiavę pas ją niekada. Jos sūnus buvo pas jį nuvažiavęs, bet rado jį girtą. Po sūnaus vizito, kitą rytą P. M. jai paskambino, sakė jam prisipažinti, o jis klausė ko ji iš jo nori, ir teigė, kad jos nenutrenkė, nieko nepadarė. Nurodė, kad du kartus į ligoninę papuolė, buvo depresija, vyras neįgalus, buvo labai sunku. Į Santaros klinikas ją nuvežė, uždėjo įtvarą, nustatė, kad lūžo dviejose vietose koja. Negipsavo, 8 savaites su tuo įtvaru buvo. Tada Nemenčinėje gydytojai leido vaikščioti po 8 savaičių. Jai pradėjo skaudėti, tada pasakė, kad nesugijo iki galo. Nuvyko į „Kardiolitą“, nes Nemenčinėje sena technika poliklinikoje ir neparodo visko. „Kardiolitoje“ sakė blogai su koja, liepė dar 6 savaites gulėti. Po 6 savaičių į Nemenčinės polikliniką nuvyko, vėl sakė gerai, galima stotis. Kažkiek pavaikščiojo, ir vėl pradėjo skaudėti. Tuomet vėl nuvyko į „Kardiolitą“, nes jau nepasitikėjo nei aparatais, nei gydytojais Nemenčinėje. „Kardiolitoje“ pasakė dar 4 savaites gulėti. 9 mėnesius taip kankinosi, gydytojai patys nustebę, kaip taip negyja toks nedidelis lūžis. Koja iki dabar patinusi, negali iki galo atsistoti, su lazda vaikšto. Ėjo ne per perėją, nes saulė švietė labai, karšta buvo, galvojo - bus greičiau ne per perėją, perėja yra netoli, bet pažiūrėjo, kad greitai pereis per gatvę. Pati vairuoja nuo 1984 m., taisykles žino. Toks likimas matyt buvo, kad ne per perėją ėjo ir nutrenkė. Nurodė, kad vyras invalidas, žmones samdyti turėjo, darbininkus, kad ravėtų daržus, iki avarijos viską pati darydavo. Juos samdyti kainavo, mokėdavo po 50-20-30 Eur. Žala susideda iš vaistų, binto, raminamųjų. Daug vaistų reikėjo. Paaiškino, kad už tyrimus nemokėjo, tik už vitaminus ir vaistus mokėjo, turi kvitus, jie pridėti prie civilinio ieškinio. Vitaminus vartojo, dėl kaulų stiprinimo. Už konsultacijas mokėjo, nes nepasitikėjo Nemenčinės gydytojais. Marcinkevičiaus ligoninėje buvo, kai jai „surakino“ nugarą, negalėjo vaikščioti, buvo labai stiprus skausmas. Visos išlaidos patirtos gydantis Marcinkevičiaus ligoninėje pridėtos prie papildyto civilinio ieškinio. Dėl kojos, ji tino, laikė ją širdies lygyje. Nuo nervų gydė. Kai nusiramino, po 10 d. išrašė namo. Marcinkevičiaus ligoninėje gydė viską ir koją, ir nugarą. Dėl neturtinės žalos, ji susideda iš to, kad vyras neįgalus, vaikai dirba, jie pyko, nes prašė vis pagalbos, jie užsiėmę, jai teko pirkti jau pagamintus produktus, vyras jų nemėgsta valgyti. Visai šeimai nepatogumai buvo per jos koją. Negali automobilio vairuoti. Koją labai skaudėjo po įvykio, gydytojas suleido iš kart vaistų. Tris mėnesius jautė skausmą. Už „Eglės“ sanatoriją, visą sumą sumokėjo. Reabilitaciją jai skyrė, kai gulėjo Marcinkevičiaus ligoninėje, ji truko 24 d. Į „Eglės“ sanatoriją vyko savo iniciatyva, nes blogai buvo. Kreipėsi į polikliniką, dėl reabilitacijos, bet jai pasakė, kad daugiau nepriklauso. Gegužės 9 d. tik ant kojos atsistojo. Smūgį sudavė į kojas kaltinamasis su automobiliu, važiuodamas atbulas. Jos vyras matė, kad jis važiavo lėtai, po to paspaudė greitį. Pati nematė kaip P. M. važiuoja, pamatė, kai automobilis jau buvo ant jos. Gulėjo po mašina, virš jos buvo automobilio išmetamas vamzdis. Galu į ją įvažiavo, jis važiavo atbulas ir įvažiavo į ją, kai ji jau baiginėjo pereiti gatvę. Tik pamatė, kad sidabrinis automobilis, matė tik jo galą. Automobilio markės nesupranta, o spalva sidabrinė. Galas toks aukštas mašinos. Vairavo P. M., jis ją ir į polikliniką vežė, o jo žmona sėdėjo šalia. Kaltinamasis išlipo iš vairuotojo pusės, po to žmona jo išlipo ir trenkė durimis. Abu pas ją atbėgo. Kontaktus davė P. M. žmona, bet paaiškėjo, kad tas numeris ir pavardė buvo ne jų. Paprašė kontaktų, kai išėjo iš gydytojo kabineto. Klausė, kaip su jais susitikti, ji jai perskambino, todėl pati perskambino, bet ji turėjo du telefonus. Policija vakare paskambino, klausė ar turi kontaktus P. M., davė, bet policija nuvažiavo ne pas tuos žmones. P. M. žmona užrašė ne tuos kontaktus. Įvykį matė daug žmonių, bet jai ne iki to buvo, V. padavė jos vyrui „tašes“, jis viską matė. Per važiuojamąją dalį ėjo prieš tai pažiūrėjusi ar nėra automobilių, skubėjo pereiti gatvę, juk ėjo ne per perėją. Nukrito šonu ant šaligatvio ir pasukusi galvą pamatė automobilį. Automobilį P. M. paliko viduryje kelio. Jis atbėgo pas ją, palikęs automobilį ant kelio. Kai pamatė, kad ją nutrenkė, pastatė automobilį šalia jos ant kelio. Kai nukrito, matė savo vyrą, jis privažiavo arčiau, kur ji gulėjo. Sūnus buvo kaltinamojo namuose – J. R.. K. S., Nemenčinės gydytojas negirdėjo pokalbio tarp jos ir P. M. , nes kabinete nebuvo P. M., buvo tik jo žmona. Įvykio iš pažįstamų niekas nematė, tik vyras. Anksčiau kairės kojos traumos nėra turėjusi. 2023 m. dėl stuburo buvo ligoninėje ir kojai skyrė procedūras. Iki įvykio ėjo be lazdų, nieko nenaudojo, dar ir dabar vaikščiotų, jei ne įvykis. Už sanatoriją mokėjo grynaisiais pinigais (1 t., b. l. 107-110, 2 t., b. l. 125-128);

- 2024 m. vasario 28 d. parodymų patikrinimo įvykio vietoje protokole užfiksuotais duomenis, kad nukentėjusiajai T. R. pasiūlius patikrinti savo 2023 m. lapkričio 16 d. duotus parodymus įvykio vietoje ir pastarajai sutikus, tarnybiniu automobiliu buvo nuvykta į įvykio vietą, adresu Vilniaus r. sav., Nemenčinė, Švenčionių g., prie pastato Nr. 46. T. R. įvykio vietoje nurodė šias vietas, t. y. vietą kur buvo jos sutuoktinis V. R., kuris sėdėjo neįgaliojo vežimėlyje, kurį pamačiusi ji nusprendė pas jį nueiti, vietą aikštelėje, kur ji pastatė savo automobilį ,,Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vietą aikštelėje, kur buvo pastatytas automobilis, kuris ją patrenkė, savo judėjimo kryptį per kelia ir vietą kur buvo kliudyta automobilio, po ko ji parkrito (1 t., b. l. 126-133);

- 2024 m. lapkričio 11 d. teisiamojo posėdžio metu vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu buvo pagarsinti liudytojo V. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad jis atvažiavo į Nemenčinę, Vilniaus r. sav., norėdamas nueiti į ,,Maxima“ parduotuvę. Pastatė savo automobilį aikštelėje netoli parduotuvės. Išlipęs iš automobilio ir jau einant link parduotuvės sutiko pažįstamą T. R.. T. R. jis pažįsta, kadangi ji yra jo motinos draugė. Su ja pasikalbėjo ir nuėjo į parduotuvę. Kur nuėjo T. R., jis nežino. Parduotuvėje apsipirko ir išėjęs iš parduotuvės, jis pamatė, kad priešais automobilių aikštelę per kelią ar tai prie bortelio, ar jau ant bortelio (tiksliai negali pasakyti) buvo T. R., P. M. ir galimai P. M. žmona. P. M. su žmona T. vedė į savo automobilį, automobilis, kiek prisimena, stovėjo ant kelio. Kiek jam žinoma, jie T. nuvežė į polikliniką. Jis paties eismo įvykio nematė, t. y. jis nematė kokiu būdu eismo įvykio metu nukentėjo T. R.. Nežino, kodėl T. R. nurodė jį kaip šio eismo įvykio liudininką, nes kaip ir minėjo, jis paties eismo įvykio nematė, todėl nieko negali paaiškinti. Jis su ja tik prieš įvykį, kaip ir minėjo, pakalbėjo. Gali tik pasakyti, kad vieną dieną jam paskambino T. R. dukra (vardo neprisimena), kuri jo paklausė, kaip to vyro pavardė, kuris, pasak T. R., ją kliudė automobiliu. Jis pokalbio telefonu metu pasakė, kad tai P. M., kurį jis pažįsta tik iš matymo. Jis su P. M. nesikalbėjo nei automobilių stovėjimo aikštelėje, nei kitur. Jį pamatė jau tik išėjęs iš parduotuvės. T. R. suklydo nurodydama jo pavardę K., tai yra jo patėvio pavardė. Jo pavardė – D. Liudytojas V. D. teisme savo parodymus patvirtino ir papildomai parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, augo kartu, geras pažįstamas. Pakalbėjo su kaimyne, nukentėjusiąja ir jis išėjo į parduotuvę „Maximą“ Nemenčinėje. Neatsimena, kada tai buvo, galėjo būti rugpjūtį, prieš metus. T. R. dukra papasakojo, kad mama pateko po automobiliu. Neatsimena, su kokiu automobiliu buvo P. M.. Kalbėjo prie jo automobilio, kuris stovėjo aikštelėje. Išėjo iš parduotuvės, tai nukentėjusioji jau gulėjo. Kalbėjo su ja prieš eidamas į parduotuvę. Tyrėja jį apklausė rusų kalba. Dukra nukentėjusios ką pasakojo - nepamena, kitą dieną telefonu kalbėjo, tą pačią dieną nekalbėjo. Teigė, kad buvo kitoje gatvės pusėje (1 t., b. l. 158-161, 2 t., b. l. 150);

- liudytojo V. R. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais, kad nepažįsta kaltinamojo, nukentėjusioji yra jo žmona. Pamena, kad buvo karšta ir buvo kitoje kelio pusėje po medžiu. Matė kaip mašina ant žmonos užvažiavo ir ji nukrito iki borto, šaligatvio. Išbėgo vairuotojas ir jo žmona ir pradėjo jo žmoną kelti, pasodino į mašiną ir nuvežė į polikliniką. V. D. atnešė jam raktus nuo jo mašinos, nes mašiną vairavo žmona. V. D. stovėjo kitoje gatvės pusėje. Matė, kaip jis kalbėjo su jo žmona. Važiavo mašinos iš miesto pusės, dideli automobiliai ir jo žmona, juos praleidusi, pradėjo eiti per gatvę link jo. Ir paskui nukrito, nes automobilis ją numušė. Gatvės viduryje ją numušė galu mašina ir žmona nukrito. Didelį transportą praleido, o ši mašina iš aikštelės važiavo atbuline eiga, norėjo apsisukti ir važiuoti, o jo žmona tuo metu ėjo per gatvę. Kai žmoną nutrenkė, V. D. buvo toje pusėje, kur stovėjo jo automobilis. Matė, kad jis stovėjo ir kalbėjo su jo žmona prieš įvykį. Nežino ar jis matė, ar nematė įvykį. Nekalbėjo su kaltinamuoju, jie patys sakė, kad važiuos į polikliniką, jie įsodino žmoną ir išvežė, o jis liko sėdėti vežimėlyje. Gal 50-80 metrų atstumu stovėjo nuo automobilio. Galą automobilio matė, kuris nutrenkė. Po to jie atsitraukė, apsisuko, išilgai automobilį pastatė ir pavažiavo į priekį, pasuko į dešinę ir sustojo. Paskui, kai pavažiavo, matė automobilio šoną. 1-2 metrus pavažiavo į priekį ir sustojo, tada matė tik automobilio šoną. Jo neįgaliojo vėžimėlis buvo pasuktas į kelią, sėdėjo priekiu. Ten yra pėsčiųjų perėja, sėdėjo savo vežimėlyje po medžiu, veidu buvo atsisukęs išilgai į gatvę. Matė galą automobilio. Kai jie pavažiavo, nutrenkė ir sustojo už poros metrų, paėmė už parankių jo žmoną, pasodino į automobilį ir išvežė į polikliniką. Vis dar į galą žiūrėjo automobilio. Jie pavažiavo truputį ir kampu pastatė automobilį. Paaiškino, kad dažnai ten su vežimėliu važinėja. Kokia automobilio markė, kuris partrenkė, negalėjo pasakyti. Policijai nepranešė, nes jie patys nenorėjo. Jie patys išvežė į polikliniką. Taip sakė vairuotojas, kuris partrenkė. Viskas vyko greit, iškart po to, kai partrenkė pasodino į automobilį ir nuvažiavo. Raktus jam atnešė V. D.. Jis raktus paėmė iš automobilio, gal durelėse buvo. Tiksliai nežino, kur buvo raktai. Jis pats kaip stovėjo po medžiu, taip ir liko. Jie kalbėjo netyliai, girdėjo, sakė, kad nereikia kviesti policijos. 50 metrų - nedaug. Kai žmonės kalba, tai girdisi. Girdėjo, kaip jie pakėlė žmoną, pasodino į mašiną ir sakė važiuojam į polikliniką, nereikia jokios policijos. Niekada nebuvo žmona papuolusi į avariją. Su žmona nekalbėjo iki įvykio prie perėjos (1 t., b. l. 146-148, 2 t., b. l. 150-151);

- 2024 m. lapkričio 11 d. teisiamojo posėdžio metu vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu buvo pagarsinti liudytojo K. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad yra gydytojas chirurgas. Dirba VšĮ ,,Nemenčinės poliklinikoje“. 2023-08-18, 10.41 val. į Nemenčinės polikliniką buvo atvykusi apžiūrai T. R.. Pacientė skundėsi kairės čiurnos skausmu. Iš pacientės žodžių ją buvo nutrenkęs automobilis. Galimai pacientė buvo su dar dviem lydinčiais asmenimis, bet dabar jau tiksliai neprisimena. Apžiūrėjus pacientę jai buvo nustatytas kairės čiurnos skausmingumas ir patinimas, atlikta kairės čiurnos rentgenograma. Įtarus kairiojo šeivikaulio lūžį buvo įmobilizuota longete, bei pacientė buvo nukreipta gydytojui ortopedui traumatologui į kitą gydymo įstaigą (Nemenčinės poliklinikoje ortopedo traumatologo nėra) dėl diagnozės patikslinimo ir tolesnio gydymo. Dėl pranešimo policijai, ar pranešė jis pats, ar pati pacientė, jis neprisimena, negali atsakyti į šį klausimą. Remiantis ortopedo traumatologo išrašu, į Santaros klinikas ortopedo traumatologo konsultacijai T. R. tą pačią dieną 12.00 val. atvyko automobiliu, t. y. savarankiškai. Kadangi nuo minėtos pacientės apžiūros praėjo daug laiko, todėl daugiau aplinkybių papasakoti negali, nes neprisimena. Liudytojas K. S. savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino ir papildomai parodė, kad jei nustato smurtą, tada privaloma pranešti policijai. Jei tai dėl eismo įvykio, dažniausiai policija jau būna sudalyvausi, jiems pranešti nėra privaloma. Nepamena ar kvietė policiją. Jei nustato žaizdas, jas apsirašo, žaizdos gylį matuoja, jos reikalauja chirurginio įsikišimo. Jei tik nubrozdinta, tada tik įvardija, kad nubrozdinimas, jo neaprašinėja, nematuoja. Tuo metu vienas jis chirurgas dirbo poliklinikoje. Kiek kartų nukentėjusioji pas jį lankėsi nepamena, tik mato kad iš matymo ji jam matyta (1 t., b. l. 173-176, 2 t., b. l. 152);

- 2024 m. lapkričio 11 d. teisiamojo posėdžio metu vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu buvo pagarsinti liudytojos Alinos Jurkoit ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ajame skyriuje. Jos pareigos - vyresnioji tyrėja. 2023-08-18 dirbo pagal nustatytą grafiką kartu su kolega Laurynu Važnevičiumi. Apie 18.00 val. (tikslaus laiko neprisimena) iš VPK OVS buvo gautas pranešimas apie tai, kad apie 11.30 val., Švenčionių g., Nemenčinėje., Vilniaus r., netoli parduotuvės „Maxima" įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis (šiuo metu automobilio markės ir valst. Nr. neprisimena) kliudė moterį vardu T. R., kuriai atvykus į Santaros klinikas po medikų apžiūros buvo diagnozuotas kojos lūžis. Atvykus nukentėjusiosios T. R. gyvenamuoju adresu, pastaroji paaiškino, kad ją kliudė automobilis, dėl ko ši nukrito ir jai buvo nustatytas kojos lūžis. T. R. parašė paaiškinimą, taip pat padavė lapuką, kuriame, pasak moters, buvo nurodytas vairuotojo vardas – P. D., bei jo žmonos telefono numeris. Pabendravus su nukentėjusiąja, informacinėje policijos sistemoje POLISII buvo nustatyti asmens - vardu P. D. duomenys. Nuvykus šio vyro gyvenamuoju adresu Tuščiaulių k., šis neigė padaręs eismo įvykį. Iš jo buvo paimtas paaiškinimas, taip pat buvo apžiūrėtas minėto vyro „Opel" automobilis, kuris stovėjo daugiabučio namo kieme. Kiek prisimena ant automobilio kėbulo iš priekio matėsi apgadinimai. Taip pat buvo paimtas ir P. D. žmonos paaiškinimas. Ši taip pat neigė, kad jos vyras padarė eismo įvykį. Visų šio iškvietimo aplinkybių bei detalių asmenų paaiškinimų ji jau neprisimena, praėjo daug laiko, tačiau reaguojant į įvykį buvo filmuota „Body“ kamera. Daugiau neturi ką pasakyti. Liudytoja Alina Jurkoit savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino ir parodė, kad yra pareigūnė, nepažįsta nei kaltinamojo, nei nukentėjusiojo. Kiek pamena, buvo pranešimas, kad nukentėjo moteris. Gavo pranešimą iš ligoninės, paėmė paaiškinimą, moteris jiems nurodė kaltininko pavardę ir vardą, nuvažiavo apžiūrėti automobilio. Bamperis buvo apgadintas, pakalbėjo, jis neprisipažino. Žmonos klausė, ji sakė, kad jis nevairavo. Pasirašė, kad saugos turtą, dėl tolimesnio tyrimo. Įvykio vietą visada apžiūri. Nukentėjusioji parodė, kuri vieta, apžiūrėjo vietą, surašė įvykio apžiūros protokolą. Visada turi nubraižyti schemą, kad ir tuščią gatvę. Sužalojimus sužino iš ligoninės, jei ikiteisminis pradėtas, tai tikrai reiškiasi buvo sužalojimai (1 t., b. l. 180-181, 2 t., b. l. 152-153);

- liudytojo V. P. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais, kad nepažįsta nukentėjusiosios, pažįsta kaltinamąjį, jis jo kaimynas, su jais nėra giminės. Sužinojo iš policijos, kad automobiliu buvo nutrenktas žmogus. Paskolino kaimynui automobilį. Vasarą, galėjo būti rugpjūtis. Skolina vieni kitiems savo automobilius. Daugiau po įvykio neskolino, tiesiog nebeprašė. Automobilis senas, jau kokia 15 metų, turėjo apgadinimų. Kaimynas gal savaitę, gal dvi jo mašiną turėjo, kai grąžino, nebuvo naujų apgadinimų. Mašina kieme stovi, nuolat ją mato. Apgadintas automobilis buvo daug metų atgal, pats įvažiavo į stulpelį galu. Jei prašė kaimynas automobilio, galvojo, kad turi teises, po įvykio daugiau neskolino automobilio. Iš policijos sužinojo, kad kaimynas neturi teisės vairuoti (1 t., b. l. 164-167, 2 t., b. l. 153);

- liudytojos V. M. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais, kaltinamasis yra jos vyras. Sutinka liudyti ir duoti parodymus. Po truputį išvažinėjo galu, prie „Maximos“, išsukinėjo iš aikštelės atbuli. Automobilis įvažiuoja nuo kelio priekiu ir išvažiuoja atbulas. Pamatė, kad moteris nukrito, tuomet išlipo ir klausė ar ji užsigavo, ji pasakė, kad koją skauda. Ją pasodino ir nuvežė į polikliniką, nuėjo pas chirurgą, jis priėmė, peršvietė rentgenu ir vėl nuvedė pas chirurgą, jis uždėjo jai gipsą, pasakė, kad yra lūžimas. Jiems sakė, kad galėjo prisiliesti mašina, moteris taip sakė. Tikrai nebuvo smūgio jokio, nesigirdėjo nieko. Nukentėjusioji nekaltino jų, sakė, kad ji pati kalta, jog nukrito. Per veidrodėlį keleivio pamatė galą ir moterį. Ji pargriuvo kažkur apie metrą nuo automobilio. Kai išlipo, nukentėjusioji nukritus gulėjo ant dešinio šono, į ją žiūrėjo. Kojos buvo truputį ant kelio, o kūnas - ant šaligatvio. Nuo šaligatvio automobilis sustojo gal dviejų pėdų atstumu. Moters kojos, nuo pėdos iki kelio buvo ant kelio. Paklausė kaip jaučiasi, ji pasakė, kad kojas skauda. Įkėlė ją į mašiną ir išvežė į polikliniką. Klausė ar gali ją nuvežti, ji sakė - taip. Klausė, kas nutiko, ji sakė, kad užsigavo, kai krito. Apkaltino, kad ją partrenkė. Tik matė kaip ji pereidinėjo tarp dviejų automobilių, prie jų automobilių. Kai išsukinėjo, jau jos nematė, išvažiavo atbuliniu, pristabdė ir važiavo tiesiai. Per veidrodėlį pamatė, kad ji guli. Jei žmogus guli ant asfalto, visada prieina ir paklausia, jei nieko tokio, tai pakelia ir palieka. O čia pasakė, kad skauda koją, tai ir nuvežė į polikliniką. Sakė, kad jiems pasakė ta moteris, kad ji pati kalta, o gal pati tik galvojo. Jai vyras pasakė, kad buvo atvažiavęs nukentėjusiosios žentas ir su juo kalbėjo, po to jis davė vyrui telefoną T. R. ir susiskambino jie, ji pasakė, kad ji neturi jokių pretenzijų. Buvo jai pasakiusi savo telefono numerį, gal susiskambins, jei kas blogai, bet kad ji pasakė viskas gerai. Poliklinikoje ji pasakė, kad laukia savo dukros ir daugiau nukentėjusioji jiems neskambino. Kritimo nematė, prisilietimo nepajuto, greitis 10 km/h, netoli pėsčiųjų perėja. Ji neprašė policijos, nei poliklinikoje, nei įvykio vietoje. Gydytojas iškvietė, T. R. pasakė, kad ją partrenkė. Sakė, kad nieko nepartrenkė, tik pakėlė moterį nuo šaligatvio. Matyt moteris pasakė gydytojui, kad jie ją partrenkė. Jai paskambino uošvienė, pasakė, kad blogai jaučiasi, jai (duomenys neskelbtini) m., dėl to paliko T. R. poliklinikoje. P. D. pažįsta. Į telefoną užsirašė, jos telefono numerį nukentėjusioji. Visų nepažįsta Nemenčinėje, įvykio vietoje, kas buvo, nežino. Prie jų žmonių nematė. Patvirtino, kad neturėjo jos vyras teisių, važiavo, nes reikėjo vaistų uošvienei. Turi įprotį padėti žmonėms. Nematė jokių nukentėjusiosios raktų. Po įvykio daugiau su nieko nebendravo. Dabar jos vyras nevairuoja, prašo draugų, kad nuvežtų. Vieną kartą paskolinęs kaimynas buvo mašiną. Vieną kartą išvažiavo, pas kaimyną kieme stovi mašina. Paprašė automobilio, raktai pas juos buvo, todėl kai reikėjo pavažiuoti ir išvažiavo. Niekas daugiau neturi teisių namie, vaikai užsienyje. Tą dieną vyras alkoholio nevartojo. Nesiūlė pinigų nukentėjusiajai, sakė, jei ji tikrai nuo jų nukentėjo, gal kompensuoti vaistais kokiais, ji pasakė, kad nereikia nieko. Kodėl niekas daugiau nepadėjo įkelti jos į automobilį – nežino. Nuo perėjos iki jų mašinos atstumas ilgio kaip per pusantro automobilio, perėja jiems gale liko. Nuo šaligatvio, perėjo nukentėjusioji tarp mašinų, ėjo nuo „Maximos“. Ėjo į kitą kelio pusę. Matė nukentėjusiąją tarp automobilių (1 t., b. l. 151-154, 2 t., b. l. 153-155);

- 2024 m. birželio 13 d. Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolu T. R. parodė, kad iš jai pateiktų 6 pilkos spalvos įvairių markių automobilių nuotraukų, ji atpažįsta automobilį, esantį nuotraukoje Nr. 2. (t. y. automobilį ,,Fiat Panda“) Šį lengvąjį automobilį ji atpažįsta pagal jo spalvą, kėbulo formą. Šio automobilio vairuotojas 2023 m. rugpjūčio 18 d. Vilniaus raj., Nemenčinėje, Švenčionių g., važiuojant atbulomis, ją einančią per kelią kliudė, dėl ko ji nukrito ir sulaužė kairę koją (1 t., b. l. 135-140);

- 2023 m. spalio 26 d. teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 2978/2023(01), kuria konstatuota, kad: 1. T. R. nustatyta odos nubrozdinimas kairiame kelyje, kairio šeivikaulio lūžis (išorinės kulkšnies); 2. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 2 trauminiais poveikiais; 3. Nesant medicininėje dokumentacijoje užfiksuotų nustatytų sužalojimų makromorfologinių požymių, nustatyti jų padarymo eiliškumo nėra galimybės.; 4. Nustatyti sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Atskirai šeivikaulio lūžis kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, odos nubrozdinimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.; 5. Sužalojimai yra nukentėjusiosios ranka pasiekiamose kūno vietose.; 6. Nustatyti sužalojimai padaryti prieš suteikiant medicininę pagalbą 2023-08-18 15:24.; 7. Įprastomis sąlygomis nustatytų sužalojimų padarymo metu jaučiamas fizinis skausmas (1 t., b. l. 96-97);

- 2024 m. balandžio 25 d. specialisto Sigito Laimos paaiškinimo protokolu, kuriame užfiksuoti šie specialisto atsakymai į pateiktus klausimus: Atsakymas: kategoriškai pasisakyti ar sužalojimai padaryti nurodyto eismo įvykio metu ar nukentėjusiajai pačiai nugriuvus negalima, kadangi pateiktuose medicininiuose dokumentuose neaprašytas odos nubrozdinimo makromorfologinis vaizdas, lokalizacija ir dydis. Atsakymas: odos nubrozdinimas padarytas kietu buku daiktu veikiant šlyties jėgoms. Kairio šeivikaulio, išorinės kulkšnies lūžis, padarytas dėl pėdos persukimo į vidų esant išilginei blauzdos apkrovai. Apie sužalojimų padarymo eiliškumą pasisakyti konkrečiau nėra galimybės, kadangi pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra išsamaus sužalojimų makromorfologinio ir lokalizacijos aprašymo (1 t., b. l. 178);

- 2023 m. rugpjūčio 18 d. Kelių eismo įvykio apžiūros protokolu, užfiksuotais duomenimis, kad apžiūrėta eismo įvykio vieta – Vilniaus raj., Nemenčinė, Švenčionių g. prie pastato Nr. 46. Leistinas važiavimo greitis 50 km/h. Įvykio vietoje nėra įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų (1 t., b. l. 24-30);

- 2024 m. balandžio 25 d. Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuotas apžiūrėtas lengvasis automobilis ,,FIAT PANDA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis yra šviesiai pilkos spalvos. Automobilis turi keturias dureles ir bagažinę. Automobilio kėbulas vietomis aprūdijęs, vietomis matomi atšokę dažai. Automobilio langų stiklai tvarkingi, nesudužę. Automobilio žibintai tvarkingi, nesudužę. Automobilio bagažinė iš kairės pusės apačioje yra aprūdijusi. Ant automobilio galinio bamperio iš kairės pusės apačioje matomas įskilimas, apibraižymai, įlenkimas (arčiau bagažinės kairės pusės apačioje). Galinio bamperio dalis iš dešinės pusės yra dalinai nulaužta. Kitų objektų ar daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui, nenustatyta, nieko nepaimta (1 t., b. l. 70-76);

- 2024 m. vasario 5 d. Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuotas apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) skambučio iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) garso įrašas 2023_08_18_12-48-50_(duomenys neskelbtini)). Garso įrašo data - 2023-08-18. Garso įrašo pradžios laikas - 12:48:50 val. Garso įrašo trukmė - 2 minutės ir 56 sekundės. Garso įraše girdima kaip moteris sako, kad Nemenčinėje įvyko eismo įvykis - atbulai važiuojantis automobilis ją kliudė, jai buvo sulaužyta koja, šiuo metu ji yra Nemenčinės poliklinikoje. Apžiūrėtas BPC skambučio iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) garso įrašas 2023_08_18_15-55-39_(duomenys neskelbtini). Garso įrašo data - 2023-08-18. Garso įrašo pradžios laikas - 15:55:39 val. Garso įrašo trukmė - 3 minutės. Garso įraše girdima kaip moteris teiraujasi dėl policijos atvykimo, įvykio užfiksavimo. Apžiūrėtas BPC skambučio iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) garso įrašas 2023_08_18_17-05-39_(duomenys neskelbtini)). Garso įrašo data - 2023-08-18. Garso įrašo pradžios laikas - 17:05:39 val. Garso įrašo trukmė - 1 minutė ir 36 sekundės. Garso įraše girdima kaip moteris teiraujasi policijos kontaktų (1 t., b. l. 57-63);

- Lietuvos Probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus raštu ,,Dėl informacijos pateikimo apie P. M.“, kuriame nurodyta, kad P. M. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metus (šį terminą skaičiuojant nuo 2023-06-09) vykdymas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus kontroliuojamas nuo 2023-07-17, vadovaujantis Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023-06-21 teismo baudžiamuoju įsakymu. Baudžiamojo poveikio priemonės termino pabaiga numatyta – 2027-06-20. 2023-07-21 P. M. atvykus į Vilniaus regiono skyrių, jam žodžiu ir raštu buvo išaiškintos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo teisinės pasekmės (1 t., b. l. 85-91);

- AB ,,Regitra“ pažyma, kurioje užfiksuota, kad automobilis ,,FIAT PANDA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso V. P. individualiai įmonei (1 t., b. l. 69);

- 2023 m. rugpjūčio 18 d. P. D. paaiškinimu, kuriame užfiksuota, kad šiandien iš ryto jis nuvažiavo į parduotuvę ,,Norfa“ nusipirkti bulvių. Tai buvo 09.30 val. ir atvažiavo atgal namo. Jo automobilis ,,Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) žmonos vardas G. Namo jis grįžo maždaug po pusvalandžio (1 t., b. l. 43-44);

- 2023 m. rugpjūčio 18 d. G. D. paaiškinimu, kuriame užfiksuota, kad šiandien, rugpjūčio 18 d., 10.30 val. jie su vyru nuvažiavo į Nemenčinę, į parduotuvę ,,Norfa“. Ten ji praleido apie 30-40 minučių ir jie grįžo namo. Daugiau niekur nevažiavo (1 t., b. l. 46-47).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Minėto BK straipsnio dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo reikalavimus. KET pažeidimai, dėl kurių gali kilti baudžiamoji atsakomybė, yra numatyti Kelių eismo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (nagrinėjamu atveju aktuali taisyklių redakcija, galiojusi 2023 m. rugpjūčio 18 d. eismo įvykio metu).

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tik dėl tokio Kelių eismo taisyklių pažeidimo, kurio metu žūva žmogus (žmonės) ar padaromi nesunkūs ar sunkūs sveikatos sutrikdymai. Būtina baudžiamosios atsakomybės sąlyga yra priežastinis ryšys tarp kelių eismo dalyvio (dalyvių) eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių.

KET 27 punktas numato, jog įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, išvažiuodamas iš kelio į šalia jo esančias teritorijas, vairuotojas privalo praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta, o sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose – į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Kai sukama į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo praleisti į bet kurią eismo juostą įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Vairuotojas visais atvejais privalo duoti kelią pėsčiajam važiuodamas atbulas. Taip pat KET 101 punkte nustatyta, jog prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, o KET 114 punktas numato, jog važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams.

Pagal BK 243 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje sprendžiant dėl asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį reikalaujama įvertinti, ar kaltininko veikos pobūdis bei pavojingumas atitinka šios nusikalstamos veikos požymius. Vertinant nusikalstamos veikos pavojingumą pagal BK 243 straipsnį, išskiriami du pagrindiniai jos požymiai, t. y. veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018), bei tokios veikos piktybiškumas – siekis parodyti nepagarbą teismo sprendimui ir pan. Vien tik byloje nustatytas vienkartinis teismo sprendimu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimas savaime neužtraukia asmeniui baudžiamosios atsakomybės pagal BK 243 straipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201-895/2020, 2K-254-511/2018, 2K-45-942/2021, 2K-81-495/2021).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad P. M. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė nusikalstamas veikas – žinodamas, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, kuriuo pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketverius) metus, vengė atlikti šią teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. vairavo transporto priemonę ir vairuodamas automobilį „Fiat Panda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė KET 27, 101 ir 114 punktų reikalavimus, nebuvo pakankamai atsargus, prieš pradėdamas važiuoti atbulomis neįsitikino, kad tai daryti saugu, nestebėjo automobiliui artimos aplinkos, dėl ko važiuodamas atbulomis, automobilio galine dalimi partrenkė keliu ėjusią pėsčiąją T. R., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. Nors kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme savo kaltę pripažino iš dalies, t. y. neneigė vairavęs transporto priemonę ir taip vengęs vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tačiau teigė, jog nepartrenkė pėsčiosios, tačiau jo kaltę patvirtina baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma. Nagrinėjamu atveju įvertinus nukentėjusiosios, liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje, specialistų išvadas, esančias byloje, garso įrašą iš bendrojo pagalbos centro, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, kuri sutampa tarpusavyje, viena kitą papildo ir yra pripažintina įrodymais, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje, darytina išvada, kad kaltinamasis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė nusikalstamas veikas.

Kaltinamas P. M. laikėsi pozicijos, jog automobiliu važiuodamas atbulomis iš stovėjimo vietos, per transporto priemonės vaizdo veidrodėlį pamatė ant asfalto nukritusią pėsčiąją, todėl sustojo ir kartu su sutuoktine išlipo iš automobilio, norėdami jai padėti. Teigė, kad nepajuto jokio smūgio, trenksmo, o pėsčioji sakė, jog nukrito pati. Nukentėjusiąją nuvežė į polikliniką, nes ji pasakė, kad jai skauda koją, o poliklinika buvo netoliese. Teigė, jog nieko negirdėjo, kad nukentėjusioji būtų kalbėjusi apie policiją. Poliklinikoje užtruko apie 20 minučių ir išvažiavo.

Kaltinamojo gynėjas savo baigiamojoje kalboje akcentavo pačios nukentėjusiosios veiksmus, jog važiuojamąją kelio dalį kirto eidama ne per pėsčiųjų perėją, neįsitikinusi, kad judėti saugu ir taip pati pažeidė Kelių eismo taisykles. Taip pat tvirtino, kad nukentėjusioji, duodama parodymus buvo nenuosekli, keitė parodymus aiškindama kaip tiksliai nukrito, kokia buvo jos kūno padėtis, o tai gynėjo nuomone, leidžia pagrįstai abejoti, jog kaltinamasis galėjo automobilio galu kliudyti pėsčiąją. Pažymėjo, kad įvertinus tai, kaip stovėjo automobilis, išvažiuojant atbulomis ir siekiant atsirasti toje, kur nukentėjusioji, kaltinamajam būtų reikėję specialiai manevruoti automobiliu, tačiau jis net nebuvo greta jos, o sustojo pamatęs nukentėjusiąją per automobilio veidrodėlį. Be to aplinkybė, kad kaltinamasis pats nuvežė nukentėjusiąją į polikliniką, gynėjo nuomone, patvirtina, kad jis tik norėjo T. R. padėti, o tuo atveju, jeigu būtų sukėlęs eismo įvykį ir ją partrenkęs, būtų iškvietęs pagalbą į įvykio vietą.

Teismas, pritardamas prokuroro pozicijai, kad daro išvadą, kad nukentėjusiosios parodymai, kuriuos patvirtina ir kitų liudytojų parodymai, buvo nuoseklūs viso proceso metu. Pažymėtina, kad dėl ilgo praėjusio laiko, taip pat vyresnio amžiaus bei įvykio metu išgyvento streso nukentėjusioji šiek tiek painiojosi dėl aplinkybių kokioje padėtyje buvo, kai nuo smūgio nukrito ant asfalto, tačiau iš esmės jos parodymai išliko nuoseklūs ir tapatūs pirminiams parodymams. Nukentėjusioji nuo pat proceso pradžios teigė, kad su dešine koja jau buvo užlipusi ant šaligatvio bortelio, tačiau nespėjus užlipti kaire koja, ji pajuto smūgį ir nukrito. Be to nukentėjusiosios parodymus pativirina ir parodymų patikrinimo vietoje protokolas, taip pat teisiamojo posėdžio pateiktose nuotraukose, kuriose matoma įvykio vieta, metu T. R. tiksliai nurodė vietą, kurioje stovėjo automobilis, taip pat vietą, kur ji nukrito nuo smūgio. Pažymėtina, kad įvykio aplinkybes patvirtino ir įvykį matęs liudytojas V. R.. Taip pat svarbu paminėti, jog poliklinikoje nukentėjusiąją apžiūrėjęs K. S. taip pat patvirtino, jog T. R. nurodė, kad ją partrenkė automobilis. Įvertinus tai, jog tuo metu su nukentėjusiąja buvo ir kaltinamojo sutuoktinė bei pats kaltinamasis T. R. ir nuvežė į polikliniką, tai aiškiai patvirtina, jog P. M. negalėjo nesuprasti ir nežinoti, kad būtent dėl jo veiksmų nukentėjusioji patyrė sužalojimą.

Teismo vertinimu, kaltinamojo parodymus iš dalies paneigia ir jo žmonos liudytojos V. M. parodymai, kuri teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusioji tvirtino, kad partrenkė automobilis. Be to liudytoja teigė, kad būnant poliklinikoje kartu su T. R. davė savo kontaktinius duomenis nukentėjusiajai, kas taip pat įrodo aplinkybę, jog liudytoja V. M. suprato, kad nukentėjusiąją sužalojo jos sutuoktinis P. M.. Nesutiktina ir su kaltinamojo gynėjo advokato nuomone, jog jei kaltinamasis būtų patrenkęs nukentėjusiąją, tuomet būtų iškart kvietęs pagalbą. Teismo nuomone, kaltinamasis supratęs, kad patrenkė T. R., taip pat, kad vairuoja automobilį, kai tokia teisė jam yra atimta ir norėdamas išvengti gresiančių pasekmių, savo iniciatyva nuvežė nukentėjusiąją į polikliniką. Kaltinamojo veiksmai buvo sąlygoti siekio išvengti atsakomybės.

Aptartos teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės ir ištirti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama P. M. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes daro išvadą, kad P. M. veiksmai pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį kvalifikuoti teisingai.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo

Teismo vertinimu, ištyrus byloje surinktus duomenis darytina išvada, kad nusikalstamos veikos numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, kilimui įtakos turėjo ir pačios nukentėjusiosios T. R. elgesys. Pati nukentėjusioji patvirtino, kad važiuojamąją kelio dalį kirto ne per perėją, o tiesiog apsidairiusi, jog nėra automobilių, kirto tiesiai nuo automobilių stovėjimo aikštelės, nepaisydama tos aplinkybės, jog visai šalia yra pėsčiųjų perėja ir tuo ji pati pažeidė Kelių eismo taisykles. Teismo vertinimu, nukentėjusioji pati elgėsi itin neatsargiai ir neatsakingai, o ši aplinkybė iš dalies turėjo įtakos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymui. Todėl šią aplinkybę teismas laiko kaltinamojo P. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 2 dalis). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į P. M. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį – BK 281 straipsnio 1 dalyje, numatyta veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), o BK 243 straipsnyje – baudžiamiesiems nusižengimams, kaltės formą – tiesioginę tyčią, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: teistas (2 t., b. l. 33-36), abu kartus už tai, kad vairavo transporto priemonę neblaivus, baustas administracine tvarka – baudos sumokėtos, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis. Kaltinamasis savo kaltę pripažino iš dalies, tai yra nepripažino kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad esant vienai kaltinamojo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustačius, BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam skiriant už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, vieną iš straipsnio sankcijoje numatytų alternatyvių bausmės rūšių – laisvės atėmimą, o už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje – arešto bausmę. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu viena arešto para keistina į vieną laisvės atėmimo dieną ir paskirtos bausmės vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnyje nenustatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokios įstatymo nuostatos. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-106-511/2017, 2K-179-693/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019, 2K-143-1073/2020, 2K-64-495/2020, 2021-01-06 2K-53-697/2021).??? ???

Pagal kasacinio teismo praktiką, BK 75 straipsnio 1 dalis dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo ir intensyvios priežiūros paskyrimo yra suformuluota ne kaip imperatyvi nuostata, įpareigojanti skiriant bausmės vykdymo atidėjimą nustatyti ir nuteistojo intensyvią priežiūrą, o kaip diskrecija, nustatanti teismo galimybę pasirinkti, nes įstatymo tekstas sukonstruotas su veiksmažodžiu „gali“, tai reiškia, kad teismui yra suteikta laisvė savo nuožiūra pagal bylos aplinkybes spręsti, ar atidėti paskirtos bausmės vykdymą, ar ne. Toliau sakinyje teismo diskrecija (galimybė) atidėti paskirtos bausmės vykdymą yra jungiama jungtuku „ir“, kadangi jungtukas „ir“ jungia vienarūšes sakinio dalis („gali atidėti ir paskirti“), todėl neabejotina, kad „paskirti“ yra ne imperatyvi forma, o taip pat teismo diskrecija atidėjus paskirtą bausmę, nustatyti nuteistojo intensyvią priežiūrą ar jos nenustatyti. Kaip yra formuluojama imperatyvi nuostata, galima spręsti palyginant BK 75 straipsnio 1 dalį su to paties BK 75 straipsnio 5 dalies nuostatų formulavimu. Pastarojoje imperatyvus reikalavimas formuluojamas aiškiai nurodant, kad atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis (pirmoji dalis neminima) teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje nurodytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-97-697/2023).

Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo kaltinamajam, atsižvelgtina į anksčiau aptartus jo veiką ir asmenybę apibūdinančius duomenis, taip pat į tai, kad kaltinamasis anksčiau nėra teistas arešto ar laisvės atėmimo bausme ir jam nebuvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. Kaltinamais viso proceso metu pripažino savo kaltę iš dalies, t, y, prisipažino, jog vengė vykdyti teismo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Pažymėtina, kad P. M. anksčiau teistas už nuskalstamas veikas, susijusias su transporto priemonės vairavimu, o tiksliau už vairavimą neblaiviam. Teismo vertinimu, kaltinamojo neteisėtus poelgius padėtų pakeisti uždraudimas maksimalų laikotarpį naudoti specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, o ne izoliavimas nuo visuomenės. Šie duomenys leidžia teismui daryti išvadą, kad P. M. resocializacija dar yra galima be realaus laisvės atėmimo, o BK 41 straipsnyje bausmės tikslai gali būti pasiekti atidėjus jam paskirtos bausmės vykdymą 2 (dvejiems) metams, be intensyvios priežiūros, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant: visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaudamasis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamas veikas. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės, turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamajam jau buvo paskirta ši baudžiamojo poveikio priemonė, tačiau vis tiek vairavo transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles ir sužalojo pėsčiąją. Pažymėtina, kad iš ankstesnių teistumų matyti, jog kaltinamasis vairavo tą pačią transporto priemonę, kaip ir tuomet, kai vairavo transporto priemonę neblaivus ir jam buvo paskirta aptariama baudžiamojo poveikio priemonė. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą kartu su bausme kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą maksimaliam 5 (penkerių) metų laikotarpiui.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Dėl civilinio ieškinio ir proceso išlaidų

Nukentėjusioji T. R. pateikė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kurį patikslino ir juo prašo iš civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ priteisti 2 000 eurų neturtinei žalai atlyginti bei 1676,74 eurus turtinei žalai atlyginti. Bylos nagrinėjimo metu civilinis atsakovas ADB „Gjensidige“ pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą civilinį ieškinį bei rašytinius paaiškinimus. Pažymėtina, kad civilinis atsakovas visiškai sutiko su neturtinės žalos dydžiu ir civilinės ieškovės prašoma suma dėl patirtos neturtinės žalos buvo atlyginta visiškai pervedant šią sumą į civilinės ieškovės nurodytą banko sąskaitą. Tačiau civilinis atsakovas nesutiko su turtinės žalos dydžiu ir turtinę žalą atlygino tik iš dalies.

Teismas pažymi, jog civilinis atsakovas atlygino turtinę žalą, kuri pagal pateiktus civilinės ieškovės mokėjimo dokumentus susidarė iš lankymosi gydymo įstaigose, vaistų įsigijimo, t. y. visą 588,74 Eur draudimo išmoką gydymo išlaidoms atlyginti, tačiau nesutiko atlyginti T. R. patirtas išlaidas reabilitacijai pilna apimtimi. Civilinė ieškovė savo ieškinyje be kita ko nurodė, kad dėl sanatorinio gydymo 2024-04-22 iki 2024-05-02 patyrė viso 1088,40 eurų išlaidų. Savo paaiškinimuose civilinis atsakovas nurodė, jog M. Marcinkevičiaus ligoninės 2024-01-15 epikrizėje bei papildomai pateiktame M. Marcinkevičiaus ligoninės 2024-01-15 fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojos išrašo frag­mente nurodyta pagrindinė diagnozė, dėl kurios gydyta ir dėl kurios siunčiama tęstinei reabilitaci­jai yra „stuburo stenozė juosmens srityje“. Ši diagnozė nėra susijusi su 2024-08-18 eismo įvykiu, pagal išraše pateiktą anamnezę matoma, kad stuburo skausmai, neurologinės patologijos gydytos dar iki eismo įvykio, todėl su įvykiu nesietinos. Tačiau anamnezėje nurodyta „eisena apsunkina ir po traumos kairės čiurnos ir pėdos skausmai“, todėl priimtas sprendimas, jog apmokamos „Eg­lės sanatorijoje“ tik kojai buvusios reikalingos reabilitacinės procedūros, t. y. „elektroterapija k. koja“ ir „limfodrenažinis masažas „LymphaMat“ aparatu“. Pagal pateiktą stacionarinės reabilitacijos planą Elektroterapija kojai buvo atlikta du kartus, o limfodrenažinis masažas „LymphaMat“ aparatu - tris kartus. „Eglės sanatorijos“ kainyne šių procedūrų kaina šiai dienai yra 7 Eur už vieną elektroterapijos procedūrą ir 18 Eur už limfodrenažinį masažą „LymphaMat“ apa­ratu, todėl su eismo įvykiu susijusių traumų gydymo pasekmių sumą „Eglės sanatorijoje“ paskaičiuota 68 Eur.

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis bei sutikdamas su civilio atsakovo paaiškinimais mano, kad civilinės ieškovės išlaidos sanatoriniam gydymui negali būti atlygintinos pilna apimtimi. Teismas sutinka, kad iš pateiktų T. R. duomenų matyti, kad sanatorinis gydymas buvo skirtas ligoms, susijusioms su stuburo gydymu, ir tik keletas procedūrų, už kurias civilinis atsakovas sutiko atlyginti, buvo skirtos būtent įvykio metu patirtos kojos traumos reabilitaciniam gydymui. Todėl teismo vertinimu, nėra pagrindo iš civilinio atsakovo priteisti ieškovės patirtas išlaidas dėl iki įvykio buvusių sveikatos sutrikimų sanatorinio gydymo. Nustatytos faktinės aplinkybės, sudaro pagrindą pripažinti, kad civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ nukentėjusiajai išmokėta suma turtinei ir neturtinei žalai atlyginti yra pakankama, t. y. nukentėjusiajai yra atlyginta visa patirta turtinė žala, susijusi su jos išlaidomis, patirtomis dėl įvykyje sužalotos kojos, taip pat pilna apimtimi nukentėjusiajai atlyginta neturtinė žala. Atsižvelgiant į nustatytą, nukentėjusiosios civilinis ieškinys atmestinas.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti gali būti pripažintos proceso išlaidomis, tik jeigu jos yra realios. Tokių išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai sumokėjus pinigus dėl vykusio baudžiamojo proceso.

Pažymėtina ir tai, kad pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę, bet ne pareigą asmenį pripažinus kaltu iš pastarojo priteisti nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo turėtas išlaidas. Tai nėra imperatyvus įstatymo reikalavimas ir bylą nagrinėjantis teismas turi diskreciją dėl to priimti sprendimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Paminėta įstatymo nuostata nesukuria proceso dalyviams, taip pat ir nukentėjusiajam teisinio lūkesčio, kad baudžiamojoje byloje bus kompensuotos bet kokio dydžio ir visos patirtos teisinės išlaidos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nukentėjusiojo atstovo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-303/2017).

Nukentėjusiosios atstovas pateikė teismui prašymą išieškoti iš kaltinamojo P. M. patirtas išlaidas už advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės atstovas, paslaugas. Prašyme nurodoma, kad nukentėjusioji ir civilinė ieškovė patyrė 2100 eur (du tūkstančius eurų) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, kurias sudaro: ieškinio dėl žalos atlyginimo parengimas 1210 Eur; atstovavimas teismo posėdžiuose – 484 Eur, 484 Eur, 363 Eur (2 t., b. l. 189).

Nagrinėjamu atveju, įvertinus bylos sudėtingumą, bylos apimtį, teismo posėdžių skaičių, konstatuotina, kad nukentėjusiosios T. R. išlaidos atstovo advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti nėra akivaizdžiai per didelės. Pažymėtina, kad dėl to, jog kaltinamasis nepripažino kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, buvo reikalinga atlikti pilną įrodymų tyrimą, apklausti daug liudytojų, analizuoti vaizdo medžiagą, todėl 2100 eurų išlaidų priteisimas neprieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Įvertinus tai, kas paminėta, iš kaltinamojo P. M. priteistinos nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės T. R. patirtos 2100 eurų išlaidos advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

P. M. (P. M.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje ir skirti:

- pagal BK 281 straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- pagal BK 243 straipsnį – 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu vieną arešto parą pakeisti į vieną laisvės atėmimo dieną ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 8, 10 punktais, bausmės vykdymą P. M. (P. M.) atidėti 2 (dvejiems) metams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, P. M. (P. M.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 5 (penkerius) metus naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo šios nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės T. R. civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš kaltinamojo P. M. (P. M.) nukentėjusiajai T. R. 2100 Eur (du tūkstančius šimtą eurų) išlaidų, patirtų atstovo advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Jolanta Bagdonienė