Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. liepos 28 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu:

padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (2022-08-07 veika) ir nuteistas 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2022-08-08 veika) ir nuteistas 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2022-08-31 veika) ir nuteistas 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes nuspręsta subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir R. K. paskirti subendrintą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis nuspręsta subendrinti R. K. paskirtas bausmes pagal šį nuosprendį, 2023-05-04 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį, pakeistą 2023-07-05 Kauno apygardos teismo nutartimi, 2023-04-28 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį, pakeistą 2023-07-05 Kauno apygardos teismo nutartimi, 2023-04-21 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį, pakeistą 2023-06-28 Kauno apygardos teismo nutartimi, 2023-04-18 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį, pakeistą 2023-06-26 Kauno apygardos teismo nutartimi, 2023-04-12 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį, pakeistą 2023-06-07 Kauno apygardos teismo nutartimi, jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės 2023 m. gegužės 4 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu, pakeistu 2023 m. liepos 5 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, paskirtos galutinės subendrintos 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, pridedant 2023-04-28 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu, pakeistu 2023-07-05 Kauno apygardos teismo nutartimi, paskirtos 30 parų arešto bausmės dalį, ją keičiant į laisvės atėmimą, 2023-04-21 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu, pakeistu 2023-06-28 Kauno apygardos teismo nutartimi, paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės dalį, 2023-04-18 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu, pakeistu 2023-06-26 Kauno apygardos teismo nutartimi, paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės dalį, 2023-04-12 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu, pakeistu 2023-06-07 Kauno apygardos teismo nutartimi, paskirtos 20 parų arešto bausmės dalį, ją pakeičiant į laisvės atėmimą, ir R. K. paskirti galutinę subendrintą 3 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į subendrintos bausmės laiką nuspręsta įskaityti bausmes, iš dalies ar visiškai atliktas pagal 2023-05-04 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį, pakeistą 2023-07-05 Kauno apygardos teismo nutartimi, 2023-04-28 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį, pakeistą 2023-07-05 Kauno apygardos teismo nutartimi, 2023-04-21 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį, pakeistą 2023-06-28 Kauno apygardos teismo nutartimi, 2023-04-18 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį, pakeistą 2023-06-26 Kauno apygardos teismo nutartimi, 2023-04-12 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį, pakeistą 2023-06-07 Kauno apygardos teismo nutartimi.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytas laikas, R. K. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2022-08-11 12:10 val. iki 2022-08-12 11:23 val., ir nuo 2022-08-31 00:30 val. iki 2022-08-31 13:40 val., taip pat įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2022-09-29 iki 2022-10-29, taip pat visi subendrintuose nuosprendžiuose nurodyti įskaitymai.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų nuspręsta iš kaltinamojo nepriteisti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – šešis kompaktinius diskus, nuspręsta palikti saugoti bylos medžiagoje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. K., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2022 m. rugpjūčio 7 d. apie 15 val. namuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narę – sugyventinę E. B., t. y. tyčia sudavė jai mažiausiai vieną kartą į galvą, padarydamas kairio užausio sumušimą, pasireiškusį audinių patinimu ir tokiu būdu sukėlė E. B. nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. Be to, jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2022 m. rugpjūčio 8 d. apie 14.30 val. namuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narę – sugyventinę E. B., t. y. tyčia vieną kartą sudavė jai į nosį ir tokiu būdu sukėlė E. B. fizinį skausmą.

3. Be to, jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2022 m. rugpjūčio 31 d. apie 00.10 val. namuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narę – sugyventinę E. B., t. y. tyčia mažiausiai tris kartus kumščiu sudavė jai į veidą, padarydamas kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinėje, dešinio žando sumušimą ir tokiu būdu sukėlė E. B. nežymų sveikatos sutrikdymą.

6. Atsiliepimų į nuteistojo apeliacinį skundą nepateikta.

7. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti. Nukentėjusioji prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, nes jis jos nemušė, o ji davė melagingus parodymus.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. K. apeliacinis skundas atmetamas.

10. BK 140 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, kurį, pirmiausia, ir būtina nustatyti, vertinant, ar asmens padaryta veika atitinka šios nusikalstamos veikos sudėtį. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, dėl to būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-150-489/2022). BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už tokią veiką, padarytą artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

11. Šiuo atveju byloje nėra ginčo, ir apeliantas tą pripažįsta savo apeliaciniame skunde, jog E. B., R. K. nusikalstamų veikų padarymo metu, buvo R. K. sugyventinė, t. y. šeimos narė.

15. Sutiktina su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, jog pirmines nukentėjusios nurodytas aplinkybes dėl visų trijų nusikaltimų iš karto po įvykių skambinant bendruoju pagalbos telefonu, atvykus pareigūnams nurodytas aplinkybes, minėtus ikiteisminio tyrimo metu duotus nukentėjusiosios parodymus dėl nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų patvirtina ikiteisminio tyrimo metu, t. y., iš karto po įvykio, užfiksuota baudžiamosios bylos medžiaga. BPC garso įrašai, nukentėjusiajai aiškiai nurodant, jog ją muša, bėga kraujas, trenkė jai į veidą, į galvą, į lūpą kelis kartus trenkė ir į žandikaulį. Vaizdo įrašai iš pareigūnų kūno kamerų, kuriais nustatyta, jog 2022 m. rugpjūčio 7 d. ant duris atidariusios moters dešinės akies matyti mėlynė, patinimas, moteris nurodo, jog vyras puolė muštis, trenkė į galvą, į smilkinį, sukėlė skausmą, gana ją daužyti. Kitame vaizdo įrašuose 2022 m. rugpjūčio 8 d. ant moters dešinės akies matyti mėlynė, patinimas, moteris nurodo, jog jai iš nosies paleido kraują, užtenka ją trankyti ir daužyti. Iš 2022 m. rugpjūčio 31 d. vaizdo įrašų nustatyta, jog moteris nurodė, jog vyras smurtavo, ne pirmas kartas, parvertė ją ant fotelio ir tris kartus trenkė, kelis kartus trenkė į lūpą ir į žandikaulį, trenkė iš rankos, sukėlė fizinį skausmą. Taip pat 2022 m. rugpjūčio 7 d. tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių patikslinimo nurodyta, kad E. B. 2022 m. rugpjūčio 7 d. paaiškino, kad prasidėjus konfliktui namie, sugyventinis sudavė du smūgius kumščiu į galvos sritį, sukėlė fizinį skausmą, ant pranešėjos E. B. galvos srities, t. y. šalia dešiniojo smilkinio, buvo matomas paraudimas. 2022 m. rugpjūčio 7 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota paraudimas E. B. galvoje, nustatytas E. B. 2,70 promilių girtumas, R. K. 3,17 promilių girtumas. E. B. paaiškino, kad jai R. K. sudavė du kartus kumščiu į galvos sritį, sukėlė fizinį skausmą. 2022 m. rugpjūčio 8 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, ant E. B. kūno patinimas ir kraujosruva, nustatytas E. B. 2.93 promilių girtumas, R. K. 3,34 promilių girtumas, nukentėjusioji E. B. paaiškino, kad R. K. tyčia trenkė vieną kartą ranka į veido sritį – nosį, ko pasėkoje pajuto fizinį skausmą, nosis ištino. 2022 m. rugpjūčio 8 d. tarnybiniu pranešimu įvykio vietoje atliktos fizinių sužalojimų E. B. nuotraukos. 2022 m. rugpjūčio 31 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad konflikto metu R. K. svetainėje pargriovęs E. B. trenkė jai kairės rankos kumščiu du kartus į lūpas ir vieną kartą į dešinį žandą padarydamas žaizdą lūpos srityje. E. B. nustatytas 2,22 prom. Neblaivumas, R. K. nustatytas 2,35 prom. neblaivumas. 2022 m. rugpjūčio 31 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota ant E. B. kūno kraujuojanti žaizda, R. K. agresyvus, nustatytas R. K. 2,35 promilių girtumas. 2022 m. rugpjūčio 31 d. tarnybiniu pranešimu įvykio vietoje atliktos fizinių sužalojimų E. B. nuotraukos. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta (tyrimas pradėtas 2022 m. rugpjūčio 12 d.), kad E. B. konstatuotas audinių patinimas kairio užausio srityje, kuris galėjo susidaryti šią sritį paveikus kietu buku daiktu, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, prieš vieną – kelias paras iki apžiūros. Kairio užausio sumušimas, pasireiškęs audinių patinimu, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimas užausio srityje griuvimui nebūdingas, kas paneigia nukentėjusios parodymus, kad susižalojo pati nugriuvus į spintą. Taip pat specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta (tyrimas pradėtas 2022 m. rugsėjo 23 d.), kad E. B. minėtas konstatuotas audinių patinimas kairio užausio srityje griuvimui nebūdingas, galėjo būti padarytas esant įvairiose padėtyse. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) E. B. konstatuota kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje, dešinėje plaštakoje, pjautinė žaizdelė dešinėje plaštakoje, dešinio žando sumušimas. Vertinant sužalojimų pobūdį, pjautinė žaizdelė dešinės plaštakos delne padaryta 1-3 parų bėgyje iki apžiūros. Kiti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodomu laiku, t. y. 2022 m. rugpjūčio 31 d. Pjautinė žaizdelė dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimai kairės alkūnės duobėje padaryti aštriabriauniu daiktu ar įrankiu braukiant per odą. Kiti aukščiau išvardyti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais galimai ranka. Sužalojimai padaryti ne mažiau devyniais trauminiais poveikiais. Sužalojimai griuvimui nebūdingi. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad visi ši nurodyta rašytinė bylos medžiaga tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susijusi, tarpusavyje neprieštarauja, viena kitą papildo ir objektyviai atspindi visų trijų įvykių aplinkybes. Aptarti įrodymai yra patikimi, gauti teisėtais būdais. Šių įrodymų visumos analizė pirmosios instancijos teismui leido daryti pagrįstas išvadas dėl R. K. kaltės ir jo veikos kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už visas tris jo padarytas veikas.

16. Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada dėl nukentėjusiosios ir nuteistojo parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu įvertinimo kaip nepatikimų. Nagrinėjamoje situacijoje vertinant nurodytų proceso dalyvių parodymus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad jie yra suinteresuoti bylos baigtimi. Nuteistasis R. K. su nukentėjusiąją E. B. iki šiol veda bendra ūkį, gyvena kartu. Pažymėtina, jog šios aplinkybės gali skatinti nukentėjusiąją palengvinti savo ir savo sugyventinio padėtį duodant švelnesnius parodymus šioje byloje. Be to, vertinant nukentėjusiosios poziciją, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad smurto artimoje aplinkoje aukos paprastai patiria nevienkartinį neigiamą tiek fizinį, tiek ir psichinį poveikį iš kaltininko pusės (kas nustatyta ir šioje byloje, nes E. B. policijos pareigūnams ir PBC darbuotojams nurodė, kad R. K. nukentėjusios atžvilgiu smurtauja nebe pirmą kartą. Be to, tokio smurto aukos paprastai siekia išvengti aplinkinių papildomo susidomėjimo pakitusiais šeimyniniais santykiais, yra veikiamos aplinkinių reakcijos, tame tarpe ir pasmerkimo. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina ne tik į nevienkartinį nukentėjusiosios patiriamą smurtą iš nuteistojo, tačiau ir į pačios nukentėjusiosios poziciją ikiteisminio tyrimo metu, kad R. K. ją sužalojo. Nukentėjusiosios elgesys įvykio metu aiškiai ir nedviprasmiškai parodo, kad ji jaučia baimę dėl nuteistojo, nesijaučia saugi. Atsižvelgtina taip pat į tai, jog smurto artimoje aplinkoje aukos yra pažeidžiamos, priklausomos nuo kaltininko ir tai daugeliu atvejų lemia pozicijos patirto smurto atžvilgiu, kaltininko atžvilgiu keitimą sau nepalankia linkme. Taigi, įvertinusi visas šias aplinkybes, o taip pat vadovaudamasi valstybės pareiga užtikrinti visuomenės, tame tarpe ir nukentėjusiosios, apsaugą nuo nusikalstamų veiksmų, t. y. užtikrinti žmogaus teisę į gyvybę ir apsaugoti jį nuo netinkamo, nežmoniško, žiauraus elgesio, teisėjų kolegija konkrečiu atveju netiki nukentėjusiosios duotais parodymais teisiamojo posėdžio metu, nes jie prieštarauja specialisto išvadoms, tarnybiniams pranešimams, vaizdo įrašuose užfiksuotiems duomenims, pačios nukentėjusiosios pranešimams apie patirtą smurtą, bei kitoms nustatytoms aplinkybėms, ir tiki nevienkartiniais nukentėjusiosios pareiškimais apie patirtą smurtą, kad ją sužalojo nuteistasis. Šias aplinkybes nukentėjusioji nurodė pranešdamas BPC darbuotojams, surašant tarnybinį pranešimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, medicinos įstaigoje. Taigi, dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, teismas netiki nuteistojo ir nukentėjusiosios parodymais duotais teisiamojo posėdžio metu, nes jie yra paneigti aukščiau nurodytais įrodymais.

17. Su skundo argumentais, kad skundžiamame nuosprendyje teismas nuteistojo kaltės įrodymais laikė vien neblaivios nukentėjusiosios parodymus, apeliacinės instancijos teismas nesutinka, nes kaip minėta ankščiau, nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir kita bylos medžiaga, be to, ji parodymus, jog sugyventinis ją muša duoda ne pirmą kartą. Buvo nustatyti, net trys skirtingi smurto pavartojimo atvejai, kurių metu duotus nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir kita bylos medžiaga. Be to, nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir specialisto išvados, kuriomis patvirtinti ir galimi sužalojimų susidarymo mechanizmai, t. y. suduotų smūgių pasekoje. Be to, nesutiktina ir su skundo argumentais, kad parodymus nukentėjusioji prieš nuteistąjį davė vien dėl to, kad ji turi psichikos sutrikimų, nes byloje tokių duomenų nebuvo nustatyta, o ir, kaip minėta, nukentėjusiosios parodymus pagrindžia kita bylos medžiaga.

18. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tiesiogine tyčia aptarti nusikaltimai padaromi tada, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 straipsnyje nurodyti padariniai, ir jų nori. Netiesiogine tyčia šie nusikaltimai padaromi, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti baudžiamajame įstatyme nurodyti padariniai, ir nors jų ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad nuteistasis suprato savo atliekamų veiksmų pavojingumą, o galimybę atsirasti visų trijų veikų padariniams numatė bendrai ir norėjo bet kokių padarinių atsiradimo, taigi veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Nors R. K. pirmos instancijos teisiamojo posėdžio metu neprisipažino sužalojęs nukentėjusiąją, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik pagal paties kaltininko parodymus ir aiškinimus, bet kartu tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius. Nagrinėjamu atveju, išvadas dėl R. K. tyčios turinio teisėjų kolegija daro įvertinusi visų byloje esančių duomenų visumą, juos vertinant bendrai ir sujungiant į logišką įrodymų grandinę.

19. Teisėjų kolegija išnagrinėjusi apeliacinį skundą daro išvadą, kad priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, R. K. kaltė padarius nusikalstamas veikas įrodyta. Pirmos instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad R. K. kaltas dėl to, kad jis 2022 m. rugpjūčio 7 d. apie 15 val. namuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narę – sugyventinę E. B., t. y. tyčia sudavė jai mažiausiai vieną kartą į galvą, padarydamas kairio užausio sumušimą, pasireiškusį audinių patinimu ir tokiu būdu sukėlė E. B. nežymų sveikatos sutrikdymą. Šie R. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Be to, jis 2022 m. rugpjūčio 8 d. apie 14.30 val. namuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narę – sugyventinę E. B., t. y. tyčia vieną kartą sudavė jai į nosį ir tokiu būdu sukėlė E. B. fizinį skausmą. Šie R. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Be to, jis 2022 m. rugpjūčio 31 d. apie 00.10 val. namuose (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narę – sugyventinę E. B., t. y. tyčia mažiausiai tris kartus kumščiu sudavė jai į veidą, padarydamas kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinėje, dešinio žando sumušimą ir tokiu būdu sukėlė E. B. nežymų sveikatos sutrikdymą. Šie R. K. veiksmai taip pat teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

20. Kadangi nuteistasis ginčija savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, todėl pasisakytina ir dėl jam paskirtos bausmės. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apylinkės teismo nuosprendžio motyvus, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirtos rūšis ir dydis atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019). Remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnyje numatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, Nr. 2K-132-942/2016, Nr. 2K-253-699/2018, Nr. 2K-123-697/2021).

21. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę R. K., nurodytų įstatymo nuostatų taikymo klaidų nepadarė. Byloje nustatyta, kad R. K. nuteistas už trijų BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą, už kurių baudžiamasis įstatymas numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dviejų metų bausmes. Nustatyta, kad apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu, už trijų baigtų nesunkių nusikalstamų veikų padarymą R. K. paskyrė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (2022-08-07 veika), 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (2022-08-08 veika), 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (2022-08-31 veika), kurias vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis teisingai subendrino dalinio sudėjimo būdu ir paskyrė subendrintą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei būdamas recidyvistu. Teismas taip pat vertino tai, kad nuteistasis anksčiau 30 kartų teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, teismuose nagrinėjama dar ne viena baudžiamoji byla jo atžvilgiu, teistumai neišnykę ir nepanaikinti įstatymų nustatyta tvarka, per vienerius metus net 25 kartus buvo baustas administracine tvarka, skirtų nuobaudų neįvykdęs, baudų nemoka, nuobaudos galiojančios, padarė tris tyčinius smurtinius nusikaltimus prieš kitą asmenį, juolab prieš artimą asmenį – sugyventinę, kas rodo, kaltinamojo R. K. antimoralines nuostatas, polinkį nesilaikyti įstatymų, daryti teisės pažeidimus. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad skirdamas bausmę, pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas nuostatas, kurias būtina vertinti skiriant bausmę ir jas argumentuotai motyvavo. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas įvertino padarytų nusikaltimų pobūdį, ankščiau aptartas aplinkybes ir sprendė, jog nuteistajam už padarytas nusikalstamas veikas turi būti skiriamos laisvės atėmimo bausmės, jų dydį parenkant artimą šios bausmės vidurkiui. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytomis nusikalstamomis veikomis, jų pobūdžiu ar nuteistojo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl švelninti paskirtas bausmes ar kitaip lengvinti nuteistojo padėtį nėra teisinio pagrindo. Be to, šiame kontekste pažymėtina, jog R. K. paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė buvo teisingai pirmos instancijos teismo, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, subendrinta su jam ankstesniais nuosprendžiai paskirtomis bausmėmis ir teisingai paskirta galutinė subendrinta 3 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

22. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti R. K. paskyrus laisvės atėmimo bausmes, apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl bausmių individualizavimo yra pagrįsta, jos keisti nėra teisinio pagrindo.

23. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį R. K., sudaro 190,00 Eur, kurios turi būti priteistos iš nuteistojo valstybei.

24. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus - kai nagrinėjamos bylos dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, ir kai nagrinėjamos neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas. Taigi, pagal šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

25. Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į nuteistojo apeliacinio skundo nagrinėjimo rezultatą, į tai, kad jo skundas šia nutartimi atmetamas kaip nepagrįstas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo, tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš nuteistojo R. K. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriui 190,00 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų) atstovavimo išlaidų, susidariusių apeliacinės instancijos teisme teikiant nuteistajam teisinę pagalbą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.