Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau ir – Kauno apylinkės teismas, Apylinkės teismas) nutarties, kuria buvo nuspręsta tenkinti Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro G. Š. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. liepos 25 d. nutarimo Nr. RV-22-7218 taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. K. atlieka bausmę pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 28 d. nuosprendį pakeistą 2023 m. liepos 13 d. nutartimi, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 5 dalį

(4 veikos), jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu nuteistajam bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. kovo 2 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – R. K. paskirta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta 20 parų arešto. Bausmė subendrinta su 2022 m. balandžio 26 d. baudžiamuoju įsakymu, 2022 m. rugsėjo 26 d. ir 2022 m. spalio 28 d. nuosprendžiais skirtomis bausmėmis ir paskirta subendrinta 1 metų 1 mėnesio ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmė. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu 2023 m. balandžio 7 d. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį jam paskirta 60 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta 40 parų arešto bausmė. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 7 d. nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 5 dalį jam paskirta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta 20 parų arešto bausmė. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 26 d. nutartimi, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį,

178 straipsnio 5 dalį, paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 28 d. nutartimi, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (3 veikos), 178 straipsnio 5 dalį (6 veikos), 178 straipsnio 4 dalį (2 veikos) paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartimi, pagal BK 178 straipsnio 5 dalį R. K. paskirta 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu R. K. bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta 30 parų arešto bausmė. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartimi, pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (8 veikos), 178 straipsnio 1 dalį, paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmė subendrinta su 2023 m. balandžio 7 d. baudžiamuoju įsakymu ir

2023 m. kovo 2 d. nuosprendžiu skirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė bausmė – 1 metai

10 mėnesių laisvės atėmimo. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 28 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (3 veikos), paskirta bausmė 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmė subendrinta su 2023 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu (pakeistu 2023 m. liepos 5 d. nutartimi), 2023 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu (pakeistu 2023 m. liepos 5 d. nutartim), 2023 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu (pakeistu 2023 m. birželio 28 d. nutartimi),

2023 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu (pakeistu 2023 m. birželio 26 d. nutartimi), 2023 m. kovo 12 d. nuosprendžiu (pakeistu 2023 m. birželio 7 d. nuosprendžiu), paskirta galutinė 3 metų

11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį,

178 straipsnio 5 dalį (3 veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį, paskirta 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta 30 parų arešto bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, paskirta 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta 30 parų arešto bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 15 d. nutartimi, subendrintos 2024 m. sausio 10 d., 2023 m. liepos 28 d. ir 2023 m. spalio 23 d. nuosprendžiais skirtos bausmės ir R. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 metai laisvės atėmimo.

2. Bausmės pradžia – 2023 m. sausio 31 d., pabaiga – 2026 m. lapkričio 30 d.

3. Anksčiau teistas.

4. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisija Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau ir – Komisija) 2024 m. liepos 25 d. priėmė nutarimą Nr. RV-22-7218 taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Komisija savo sprendimą motyvavo tuo, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, buvo nustatyta vidutinė nuosekliai mažėjanti nusikalstamo elgesio rizika ir nuteistojo R. K. daroma akivaizdi pažanga bausmės atlikimo metu. Bausmės atlikimo metu asmuo motyvuotas dirbti, nuo 2024 m. vasario 19 d. dirba siuvykloje, baigė 12-ą klasę, nuosekliai įsitraukia į prosocialų elgesį skatinančias veiklas, išreiškė motyvaciją dalyvauti priklausomybių prevencijos grupės užsiėmimuose, bausmės atlikimo metu nebuvo pastebėtas ar sulaikytas būdamas apsvaigęs, siekdamas spręsti problemines sritis dalyvavo eilėje tikslinių priemonių, padedančių keisti mąstymą ir elgesį. Komisijos nuomone, paminėtos aplinkybės, teigiama nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu korekcija, suponuoja prielaidą jog nuteistasis koreguoja savo elgesį tinkama linkme. Aktyvus nuteistojo įsitraukimas į resocializacijos procesą, patvirtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme. Minėti pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra. Nuteistasis vykdo visas resocializacijos plane numatytas priemones, o jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

6. 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartimi Apylinkės teismas prokuroro skundą tenkino. Nutartyje nurodė, kad nuteistojo R. K. pataisos procesas dar nėra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai nėra pasiekti. Konstatuotina, jog nuteistasis R. K. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui, todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiuo metu nuteistajam R. K. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti taikytinas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. K. 2024 m. rugsėjo 18 d. skundas atmestinas.

9. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, nors nuteistasis savo skunde nurodo, kad jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, todėl jam turėtų būti taikomas lygtinis paleidimas, pažymėtina, kad iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

10. Teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis R. K. jau gali būti paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad Apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė, taip pat nėra pagrindo spręsti, kad priimant skundžiamą nutartį buvo pažeisti bausmės vykdymo principai, numatyti BVK 4 straipsnyje. Šiame kontekste aukštesnysis teismas pažymi, kad nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei tarptautiniai dokumentai, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam nuteistajam. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai arba jų galima siekti lygtinai asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes šio instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Laisvės atėmimo bausme nuteisto asmens lygtinis paleidimas nėra privalomas kiekvieno nuteistojo atžvilgiu ir vien tai, kad asmuo atlieka realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę, nereiškia, jog jis bus paleistas lygtinai, jeigu jo elgesys nesuponuos pagrindo šio instituto taikymui.

11. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. K. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai – žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai. Šiuo konkrečiu atveju iš socialinio tyrimo matyti, kad atlikus nuteistojo R. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, atliktą pagal „OASys“ metodiką, jam nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Nors nuteistasis savo skunde aukštesnės instancijos teismui pažymi, kad sumažinti nusikalstamo elgesio riziką iki mažos jo atveju neįmanoma, o jo progresas sumažinus nusikalstamo elgesio riziką nuo aukštos iki vidutinės itin didelis, vis dėl to, aukštesnės instancijos teismas su tuo sutikti negali. Pažymėtina, kad šiuo metu nuteistajam nustatyti ne tik statiniai kriminogeniniai veiksniai, kurių nuteistasis savo elgesiu pakeisti negali (kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); pirmas teistumas jauname amžiuje (iki 18 m.); smurtinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis; probacijos / bausmės vykdymo atidėjimo / lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas), tačiau ir didelis kiekis dinaminių kriminogeninių veiksnių: neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį; skaitymo / rašymo ir / arba skaičiavimo problemos; turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; smurto / prievartos naudojimas artimoje aplinkoje; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas impulsyvus elgesys; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; kriminalinių nuostatų palaikymas; priežiūros / apribojimų pažeidimai.) Minėtus dinaminius kriminogeninius veiksnius nuteistasis ne tik gali, tačiau privalo koreguoti ir mažinti. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, teigiamų elgesio korekcijos požymių, Apylinkės teismo vertinimu, R. K. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje nepakako. Įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, šiai išvadai pritaria ir apeliacinės instancijos teismas.

12. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog nuteistasis per visą atlikimo laiką buvo skatintas tik vieną kartą (2024 m. birželio 27 d.) ir nors drausmine tvarka nebaustas, tačiau bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys nebuvo nepriekaištingas – net septynis kartus R. K. buvo svarstytas patariamosios komisijos posėdžio metu, nes nevykdė administracijos reikalavimų. Nuteistajam nustatyti apsauginiai veiksniai (teigiama darbinė motyvacija; patvirtinta įsidarbinimo galimybė lygtinio paleidimo atveju; šiuo metu reiškiamos palankios nuostatos savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais laisvėje. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek R. K. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Teismas taip pat vertina, kad nuteistasis anksčiau teistas daugiau kaip 30 kartų, pripažintas recidyvistas, laisvės atėmimo bausmę atlieka 7 kartą. Be to, pažymėtina tai, kad nuteistajam yra būdingas nusikaltimų turtui modelis, kadangi daugumą nusikaltimų R. K. įvykdė siekdamas finansinės naudos. Praeityje R. K. jau buvo taikytos ir švelnesnio pobūdžio bausmės, tačiau teigiamos įtakos jos nuteistajam nepadarė, jis ir toliau nusikalto. Minėtos aplinkybės atskleidžia jog nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, kas asmenį charakterizuoja neigiamai ir kelia pagrįstų abejonių, jog paleistas į laisvę asmuo sugebės tinkamai įsilieti į visuomenę ir gyventi laikantis nustatytų elgesio taisyklių.

13. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nors nuteistasis šiuo metu dirba ir deklaruoja dirbsiantis ateityje, vis dėl to, iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad jo darbinė patirtis laisvėje yra itin menka, išsilavinimas vidurinis. Be to, R. K. turi didelių finansinių įsipareigojimų – privalo sumokėti beveik 20 000,00 Eur skolą. Šios aplinkybės lygtinio paleidimo atveju gali apsunkinti nuteistojo integraciją į visuomenę. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos vykdytos siekiant finansinės naudos ir nors šiuo metu nuteistasis dirba, tačiau atsižvelgus į minėtas aplinkybes, ankstesnės darbinės patirties neturėjimą, konstatuotina, jog ateityje neturint oficialaus darbo, negaunant pakankamai pajamų savęs išlaikymui, skolų dengimui, tai gali tapti rizikos veiksniu, galinčiu nulemti tolesnį nuteistojo nusikalstamumą, juolab, kad dauguma R. K. įvykdytų nusikalstamų veikų bei administracinių nusižengimų identiškos – vagystės iš parduotuvių. Nusikaltimus jis vykdė tiek bendrininkų grupėje, tiek būdamas vienas, stebimas tam tikras pasidavimas kitų manipuliacijoms dalyvauti kriminalinėje veikloje, kai kurie nusikaltimai įvykdyti asmeniui būnant apsvaigus nuo alkoholio. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes.

14. Savo skunde nuteistasis nurodo alkoholio ir narkotinių medžiagų nevartojantis, tačiau pažymėtina, kad šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, taigi, jo galimybės įsigyti ir vartoti alkoholį bei narkotines medžiagas įkalinimo įstaigoje itin apsunkintos. Aplinkybė, kad šiuo metu nuteistasis nevartoja alkoholio ir narkotinių medžiagų, dabartiniu laikotarpiu didžiąja dalimi priklauso ne nuo jo paties apsisprendimo, o nuo įkalinimo įstaigoje taikomų apribojimų. Juolab, kad ankščiau intensyvios priežiūros metu, nuteistasis buvo kelis kartus buvo pažeidęs psichiką veikiančių medžiagų vartojimo sąlygas. Sutiktina su nuteistuoju, jog jis bandė spręsti su alkoholio vartojimu susijusias problemas, tačiau kaip teisingai pažymėjo Apylinkės teismas, šių problemų sprendimas reikalauja nuoseklių ir pastovių pastangų bei asmens motyvacijos siekiant jas spręsti, todėl atsižvelgus į alkoholio vartojimo epizodus praeityje, kyla pagrįsta abejonė, ar nuteistasis galės ir gebės koreguoti savo elgesį laisvėje tinkama linkme.

15. Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, svarbu įvertinti ir neatliktos bausmės dalį, kadangi vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Nagrinėjamu atveju R. K. neatliktos bausmės dalis (2 metai 4 mėnesiai 5 dienos), atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam yra paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, yra itin didelė ir neleidžianti daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas – kaltininkas dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip bausmės esmė būtų iškreipta. Nuteistojo R. K. atveju, įvertinus nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo požiūrį į bausmės atlikimą bei didelę neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį, kitus lygtinio paleidimo taikymui svarbius kriterijus, nuteistajam valstybės taikomas prievartos poveikis nebūtų adekvatus bei proporcingas, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo ateityje. Sutiktina su Apylinkės teismo įžvalga, kad nagrinėjamu atveju nuteistajam per skubotai pritaikius lygtinį paleidimą (teisinės padėties sušvelninimą) būtų pažeisti visuomenės saugumo interesai, nes į visuomenę būtų sugrąžintas nusikaltęs asmuo, kuriam gali susiformuoti klaidinga nuomonė dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką, o tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.

16. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis dalyvauja įvairiuose užsiėmimuose, programose, ką savo skunde akcentuoja ir jis pats, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad lygtinis paleidimas nėra paskatinamoji priemonė skiriama nuteistajam už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad nuteistojo R. K. pataisos procesas dar nėra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai nėra pasiekti. R. K. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam R. K. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti taikytinas, todėl jo 2024 m. rugsėjo 18 d. skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.