Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorei Jolantai Petraitytei,

viešame teismo teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys neskelbtini), dekl. gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. spalio 17 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m. BK) 271 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 2 dalį, 1 metų laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

2. Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. vasario 27 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis 1961 m. BK 43 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. spalio 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams. Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. liepos 25 d. nutartimi veikos perkvalifikuotos iš 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalies į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį, iš 1961 m. BK 272 straipsnio 2 dalies į BK 180 straipsnio 1 dalį, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams;

3. Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 23 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams;

4. Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, paskirta bausmė – areštas 40 parų;

5. Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 23 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2007 m. kovo 27 d. nuosprendžiu, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 4 mėnesiams;

6. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 24 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį išteisintas, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 23 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2007 m. kovo 27 d. nuosprendžiu, paskirtomis ir neatliktomis bausmėmis ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams;

7. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, paskirta bausmė – areštas 25 paroms;

8. Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64-1 straipsnio 1 dalimi, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams;

9. Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (trys veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 64-1 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirta galutinė bausmė – laisvė atėmimas 1 metams 4 mėnesiams;

10. Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, vadovaujantis BK 64-1 straipsnio 1 dalimi, paskirta galutinė bausmė – areštas 30 parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 5 mėnesiams. Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. nutartimi paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 7 mėnesiams;

11. Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, vadovaujantis BK 64-1 straipsnio 1 dalimi, paskirta galutinė bausmė – 26 paros arešto;

12. Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, vadovaujantis BK 64-1 straipsnio 1 dalimi, paskirta galutinė bausmė – areštas 30 parų. Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 17 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – areštas 40 parų;

13. Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – laisvės apribojimas 2 metams;

14. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 8 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 12 d. nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams ir vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, paskirti įpareigojimai;

15. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, vadovaujantis BK 64-1 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirta galutinė bausmė – areštas 30 parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 5, 6, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 2 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams;

16. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, paskirta sumažinta bausmė – areštas 26 paroms. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3, dalimis, 65 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta ir trečdaliu sumažinta arešto bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 18 d. nuosprendžiu paskirta likusia neatlikta laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 5 mėnesiams 20 dienų;

17. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 18 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 15 d. nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (trys veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (trys veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 8 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 5 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams. R. K. 2020 m. rugpjūčio 24 d. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus įsakymu Nr. 2-1329, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalimi, lygtinai paleistas, neatlikus dalies laisvės atėmimo bausmės, taikant intensyvią priežiūrą. R. K. iš pataisos įstaigos buvo paleistas 2020 m. rugpjūčio 26 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 8 d. nutartimi Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus teikimas tenkintas ir lygtinis paleidimas iš pataisos namų R. K. panaikintas, pasiunčiant jį atlikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 18 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 15 d. nuosprendžiu, paskirtos ir neatliktos bausmės dalies;

18. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 8 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, paskirta bausmė – areštas 30 parų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 18 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 15 d. nuosprendžiu, paskirta bausme ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 mėnesiams 15 dienų, bausmė atlikta;

19. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirta 12 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per mėnesį išdirbti po 40 valandų visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per mėnesį išdirbti po 40 valandų visuomenės labui.

20. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, BK 178 straipsnio 4 dalį, BK 178 straipsnio 4 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 -1 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė – 30 (trisdešimt) parų arešto bausmė. 2022-08-31 atvyko į Kalėjimo departamento prie LR TM Kauno tardymo izoliatorių.

21. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskirta 60 parų arešto bausmė.

22. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė.

23. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (4 veikos), 178 straipsnio 4 dalį (2 veikos). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 65 straipsnį, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir paskirta galutinė subendrinta – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64-1 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė – 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

24. 2023 m. kovo 2 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį ir, vadovaujantis BK 641 straipsniu, jam paskirta 20 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2022 m. balandžio 26 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 28 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė, subendrinta 1 metų 1 mėnesio ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmė. Nuosprendis įsiteisėjo 2023 m. gegužės 3 d.;

25. 2023 m. balandžio 7 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 60 parų areštu. Vadovaujantis BK 64-1 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė mažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 40 parų arešto; įsiteisėjo 2023 m. balandžio 28 d.;

26. 2023 m. balandžio 12 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pritaikius BK 641 straipsnio nuostatas, paskirtas 1 metų laisvės atėmimo bausme; 2023 m. birželio 7 d. Kauno apygardos teismo nutartimi nuosprendis pakeistas, nusikalstama veika iš BK 178 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 5 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), ir skirta 30 parų arešto bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 20 parų arešto bausmė;

27. 2023 m. balandžio 18 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1, 4 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, 64¹ straipsniu, paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė; nuosprendis 2023 m. birželio 26 d. įsiteisėjo;

28. 2023 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (9 veikos) 178 straipsnio 4 dalį (dvi veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir paskirta subendrinta 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; nuosprendis 2023 m. birželio 28 d. įsiteisėjo;

29. 2023 m. balandžio 28 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; nuosprendis neįsiteisėjęs;

30. 2023 m. gegužės 4 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (4 veikos), 178 straipsnio 4 dalį (5 veikos), kuomet Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartimi apeliacinis skundas atmestas, perkvalifikuojant kai kurias veikas pagal 2023-06-01 įsigaliojusias įstatymo pataisas, skiriant arešto bausmes ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, visos šioje baudžiamojoje byloje R. K. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir R. K. paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri pagal BK 64¹ straipsnio nuostatas sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu skiriamos 1 metų laisvės atėmimo bausmės pridėta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 7 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės dalis – 30 parų arešto, arešto bausmę keičiant į laisvės atėmimą, bei Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. kovo 2 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį – 9 mėnesius laisvės atėmimo ir skirta galutinė bausmė 1 metai 10 mėnesių laisvės atėmimo. Nutarta palikti visus, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 7 d. baudžiamajame įsakyme ir Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. kovo 2 d. nuosprendyje, į terminuotos laisvės atėmimo bausmės laiką nurodytus įskaitymus.

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (trys veikos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytos pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybės

1. R. K. 2022 m. rugpjūčio 07 d. apie 15 val. namuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narę - sugyventinę E. B., t.y. tyčia sudavė jai mažiausiai viena kartą į galvą, padarydamas kairio užausio sumušimą, pasireiškusį audinių patinimu ir tokiu būdu sukėlė E. B. nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. Be to, jis 2022 m. rugpjūčio 08 d. apie 14.30 val. namuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narę - sugyventinę E. B., t.y. tyčia vieną kartą sudavė jai į nosį ir tokiu būdu sukėlė E. B. fizinį skausmą.

3. Be to, jis 2022 m. rugpjūčio 31 d. apie 00.10 val. namuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narę - sugyventinę E. B., t.y. tyčia mažiausiai tris kartus kumščiu sudavė jai į veidą, padarydamas kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinėje, dešinio žando sumušimą ir tokiu būdu sukėlė E. B. nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

4. Kaltinamasis R. K. (toliau – ir kaltinamasis) kaltu neprisipažino ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kartu su E. B. aštuoni metai gyveno kaip sugyventiniai, adresu (duomenys neskelbtini), buvo, kad pas E. gyveno, ar pas jo mamą gyveno kartu su E., todėl buvo visko: ir triukšmo ir konfliktų. Visi konfliktai buvo kilę dėl alkoholio, blaivas būdamas nekonfliktuoja. Gyvenime nėra kėlęs rankos prieš savo moterį - E. B.. Buvo triukšmo, tačiau rankos tikrai nekėlė, tikrai netrenkė E., tačiau gal netyčia pasikarščiavęs ir trenkė pasimosikavęs rankomis, gal ir trenktelėjo netyčia jai į nosį. Policijos pareigūnai atvažiuodavo dėl triukšmo, kaimynai gal iškviesdavo policiją. 2022 m. rugpjūčio 31 d. nebėgo nuo policijos, o tiesiog išėjo, kai jam namie pasakė, jog bus iškviesta policija tam, kad jis netriukšmautų. Nežino ar buvo pagrindas E. jį apkalbėti.

5. Nors kaltinamasis savo kaltės dėl nusikalstamų veikų padarymo nepripažino, tačiau jo kaltė, padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas, yra įrodyta pilnai kitais baudžiamojoje byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

6. Nukentėjusioji E. B. (toliau – ir nukentėjusioji) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamuoju yra sugyventiniai, draugavo kaip pora gan ilgą laiką, gyveno kartais ir pas ją ir pas jo mamą. Pykčiai kildavo dėl alkoholio, todėl tam kad toliau nesipyktų kviesdavo policiją, nes žinojo, jog jis bus išvežtas. Jis blaivas nėra kėlęs rankos prieš ją. Jos išgėrusios paaiškinimai buvo per daug perdėti. Apsistumdymas – tai reiškia muštynes. 2022 -08-07 jie ginčijosi, stumdėsi dviese, po ko ji atsitrenkė į spintą, susižeidė kairį užausį. Tada jie buvo neblaivūs abu. Datų, kada viskas vyko negali pasakyti, tai tos datos, kurios paminėtos kaltinime. Kai pasakė pareigūnams, kad gavo kumščiu į galvos skirtį, į užausį – tai taip pasakė todėl, kad R. būtų išvežtas ir nebūtų tęsiamas namuose konfliktas. 2022-08-08 vėlei pykosi, buvo neblaivūs, R. gestikuliavo rankomis ir taip sudavė jai į nosį. Pajautė, bėgo kraujas, tačiau didelio skausmo nebuvo. Kvietė policiją, kad toliau nesivystytų konfliktas. 2022 m. rugpjūčio 31 d. buvo abu neblaivūs, pradėjo konfliktuoti, ir tada R. su ranka suėmė jai už veido, bet nestipriai, neskaudėjo, nors buvo ir kraujosrūvos ir mėlynės, tačiau jai su kumščiu nedavė, o tik suėmė už veido. Policininkams sakė, kad skauda, nes buvo neblaivi. Dėl antakių prakirstų nekvietė pareigūnų. Nežino kodėl policininkams pasakė, jog jai nusibodo, kad ją daužo.

7. Teisminio nagrinėjimo metu vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu, buvo pagarsinti nukentėjusios E. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu:

7.1. Dėl 2022-08-07 įvykio nukentėjusioji E. B. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad gyvena kartu su R. K. ir pastarojo mama. Nurodytu adresu gyvena apie 4 mėnesius. Su R. esą kartu nepilnai 8 metus. Su R. konfliktuoja nedažnai, tik išgėrę alkoholio pradeda konfliktuoti. 2022-08-07 valandos neprisimena kartu su R. išgėrė alkoholinių gėrimų pakankamai daug. Begeriant sukonfliktavo, dėl asmeninių dalykų ir apsistumdė. Tuo metu trenkėsi į sekciją esančia salone ir toliau su R. konfliktavo žodžiu. Kad nutraukti konfliktą išėjo į laiptinę ir iškvietė policijos pareigūnus. Prieš iškviečiant policijos pareigūnus, užčiuopė galvoje kairėje pusėje guziuką. Ji pasakė policijos pareigūnams kad R. jai trenkė į galvą ir atsirado guziukas kairėje pusėje galvos srityje. Atvažiavo policijos pareigūnai ir R. pradėjo sakyti, kad jam blogai, jis nežino kas jam darosi. Tuomet policijos pareigūnai R. nusivedė į apačią ir iškvietė jam greitąją. Atvykus greitoji R. išvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Gali pasakyti, kad R. jai į galvą netrenkė, jis ją tik pastūmė ir todėl ji trenkėsi į sekciją, susimušė galvą, todėl atsirado guziukas. Policijai pasakė, kad jai trenkė R., nes žinojo, kad kitaip jo neišveš. Tačiau R. į galvą jai netrenkė, jis ją tik apstumdė. (1 t. b.l. 92,93, 136).

7.2. Dėl 2022-08-08 įvykio nukentėjusioji E. B.ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2022-08-08 apie kelintą valanda viskas vyko neprisimena, nes buvo išgėrusi, ji tą dieną su R. sukonfliktavo dėl mamos, kad R. nevažiuoja į ligoninę. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, jie pradėjo vienas ant kito rėkti, nes abu buvo tą dieną išgėrę. Sėdėdami prie stalo jie pradėjo vienas ant kito rėkti. R. besibarant jai mostelėjo su dešine ranka vieną kartą į nosį, fizinio skausmo nepajuto. Tuomet ji išėjus į kitą kambarį iškvietė policiją, kad nevyktu tolimesnis konfliktas tarp jų su R.. Ji pasakė policijai, kad jai sudavė į nosį, kadangi žinojo, kad kitu atveju jo niekas neišveš. Atvykus policijos pareigūnams, ji pasakė, kad jai trenkė į nosį ir jį išvežė. Tą dieną jai nebuvo sukeltas fizinis skausmas, į nosį jai R. netrenkė, tik mostelėjo, ji pamelavo policijos pareigūnams tam, kad jį išvežtu. (1 t. b.l. 130,131, 136, 137).

7.3. Dėl 2022-08-31 įvykio nukentėjusioji E. B. 2022-08-31 ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad gyvena pas R. K. mamą kartu su R.. Su R. pasibara dažnai, barasi dėl gėrimo. 2022 rugpjūčio mėnesį iš 30 d. į 31 d. kambaryje miegojo kartu. Abu su R. buvo išgėrę. Atsikėlęs R. pradėjo reikalauti dar išgerti ir pradėjo keikti ją. Ji paėmė iš spintos butelį degtinės, kad daugiau nebegertų ir išbėgo basa į laiptinę. Tą butelį degtinės laiptinėj paslėpė ir išsikvietė policijos pareigūnus. Ji jo bijojo. Tada grįžo į kambarį pasiimti šlepečių ir drabužių, nes norėjo bėgti iš namų ir laukti pareigūnų lauke. R. pradėjo darytis agresyvus, pradėjo ją kolioti ir jai grasint. Ji jo išsigando. R. parvertė ją ant fotelio, trenkė jai du kartus į lūpą ir trenkė vieną kartą į dešinį žandą. Ji tuomet iš jo išsinėrė ir pabėgo į laiptinę, išsikvietė policija. Išėjo į lauką laukti pareigūnų prie pirmos laiptinės. Tada pamatė, kaip R. išeina iš namų ir pabėga. Fizinį skausmą pajautė, nes jai praskėlė lūpą ir bėgo kraujas, žandas buvo ištinęs. Jį skauda iki dabar, negali prisiliesti. (1 t. b.l.175,176). 2022-09-21 nukentėjusioji E. B. papildomai paaiškino, kad 2022 rugpjūčio mėnesį iš 30 d. į 31 d. kambaryje miegojo kartu su R., jie abu išgėrę alkoholio. Atsikėlęs R. pradėjo jos reikalauti dar išgerti. Ji nurodė jam eiti miegoti. Tada jis ją pradėjo kolioti ir jie sukonfliktavo. Tada ji nuėjo į balkoną parūkyti ir R. atėjo prie balkono. Ji stovėjo tarpduryje ir R. ranka trenkė jai į lūpą. Ji pajuto skausmą, pradėjo ant R. rėkt ir sakyti, kad iškvies policiją. Tada R. sugriebęs už žandikaulio pradėjo jį spausti, tuo metu pajuto fizinį skausmą, jai skaudėjo. R. ji nustūmė nuo savęs ir išbėgo į laiptinę. Vėliau nubėgo į lauką išsikviesti policiją. Jai laukiant pareigūnų matė, kaip R. išeina link prekybos centro „Savas‘. Atvykus pareigūnas pasakė, kur R. nuėjo. Jai R. vieną kartą trenkė tik į lūpą ir suspaudė žandikaulį stipriai, todėl buvo atsiradusi mėlynė ant dešinės pusės žandikaulio, fizinį skausmą pajautė. Daugiau jai R. niekur netrenkė, ant abiejų alkūnių yra žvynelinė, ji nusikaso, todėl susidaro žaizdelės. Ant delnų yra įbrėžimai, nes yra įsikirpusi su žirklėmis, kaip kirpo tapetus. Ant dešinio žąsto yra mėlynė, iš kur atsirado ji nežino, nes pas ją mėlynės atsiranda greitai. Mano, kad galėjo užsigauti išgėrus. Mano, kad dėl visų pykčių ir smurto yra kaltas alkoholis, nes per daug išgeria. Kai būna blaivūs sutaria gerai. Civilinio ieškinio nereiškia ir nereikš. (1 t b.l. 136,137)

8. Teisminio nagrinėjimo metu pagarsinus minėtus nukentėjusios parodymus, nukentėjusioji E. B. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu perdėjo pasakodama, nes kai susigrūmė ant fotelio nebuvo smurto, tik susitampymas, pasitąsymas. R. jai netrenkė į lūpą, netrenkė į žandą, netrenkė į galvą, nes jis pati užsigavo, į dešinį žandą specialiai netrenkė, bet susistumdymo metu viskas įvyko. Lūpą prasiskėlė susistumdymo metu pati, specialiai tai padaryta nebuvo. Jis tik mostelėjo į lūpą balkone, į nosį mostelėjo. Skaudėjo, bet viskas įvyko susistumdymo metu.

9. Liudytojas R. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis yra R. K. mamos sugyventinis. R. su E. užeidavo pas mamą, nakvodavo kartu, laikydavo savo drabužius. Konfliktų tarp R. ir E. buvę, dėl tų konfliktų vykdavo policija. Matė ant E. mėlynes, sužalojimus, tačiau negali pasakyti iš kur jie: ar ji pati tai pasidarydavo, ar kaip kitaip atsirasdavo, nes į konfliktus jis nesikiša.

10. Liudytoja R. S. teisiamojo pasėdžio metu parodė, jog yra R. K. mama, E. su R. kartu gyvena, jie 8 metai draugauja, kartu nakvoja pas ją, geri abu vaikai, nors būdavo kad tarpusavyje ir pasipykdavo bet rankų nekilnodavo. Policiją ir greitąją E. kviesdavo dėl to, kad kai jie susipykdavo E. girta ir iškviesdavo. Nežino kodėl kviesdavo, gal E. kažkas pasirodydavo. E. nesiskundė, kad smurtavo R.. Ji praeitais metais gulėjo ligoninėje, bet E. jai nesakė dėl smurto.

11. Vadovaujantis LR BPK 276 straipsnio nuostatomis, teisminio nagrinėjimo metu buvo pagarsinti liudytojos R. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad ji gyvena kartu su sugyventiniu R. M., kartu gyvena su ja ir jos sūnus R. K. su sugyventine E. B.. E. su R. pas ją gyvena apie pusę metų. Ji su E. sutaria gerai, kol ji negeria, o kaip E. prigeria su R. pradeda konfliktuoti. Ji būna užsidarius kitame kambaryje ir į jų tarpusavio santykius nesikiša. 2022-08-30 apie 14 val. parėjo iš darbo R.. E. atėjo į namus apie 15.30 val.. Ji girdėjo, kad jie pykosi. Vėliau jie išėjo iš namų ir grįžo apie 16.30 val.. Grįžo išgėrę ir nuėjo kartu kambaryje žiūrėti filmo. Ji nuėjo miegoti ir apie 1 valanda nakties pabudo. Girdėjo, kad R. su E. pykstasi kitame kambaryje užsidarę. Dėl kokių priežasčių jie pykosi, nežino. Išgirdo, kad E. iškvietė policiją. Tada ji nuėjo į savo kambarį atsigulti, ir į jų santykius nesikišo. Kad R. prieš E. būtų naudojęs smurtą nematė. E. ir R. išgėrę dažnai konfliktuoja, o kai būna blaivūs sutaria gerai. (2 t. b.l. 5-8)

Dėl 2022-08-07 nusikalstamos veikos

12. 2022-08-07 tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių patikslinimo nurodyta, kad 2022-08-07 patruliuojant nustatytame maršrute apie 19 val. iš Kauno apskr. VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjos vyras agresyvus, puola, įžeidinėja. Atvykus nurodytu adresu pasitiko pranešėja E. B., kuri paaiškino, kad 2022-08-07 namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini) įvyko konfliktas su sugyventiniu R. K.. E. B. nurodė, kad konfliktas su sugyventiniu R. K. kilo dėl to, kad šis į Kauno Klinikas atėjo aplankyti motinos neblaivus. E. B. aiškino, kad prasidėjus konfliktui namie, sugyventinis sudavė du smūgius kumščiu į galvos sritį. Bendraujant su pranešėja ir aiškinantis įvykio aplinkybes, ši teigė, kad prieš ją sugyventinis naudojo smurtą, sukėlė fizinį skausmą. Po kiek laiko E. B. nurodė, kad fizinio smurto nebuvo, aiškino, kad su sugyventiniu jie tiesiog apsistumdė. Ant pranešėjos E. B. galvos srities, t.y. šalia dešiniojo smilkinio, buvo matomas paraudimas. Pranešėja E. B. taip pat nurodė, kad sugyventinis sudavė vieną smūgį į galvos sritį, t.y. pakaušį, ant kurio buvo matomas paraudimas. Matomi E. B. sužalojimai buvo nufotografuoti. (1 t. b.l. 16,17,25-28)

13. 2022-08-07 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini)e (1 t. b.l. 80-88)

14. 2022-08-07 tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota paraudimas E. B. galvoje, nustatytas E. B. 2,70 promilių girtumas, R. K. 3,17 promilių girtumas. E. B. paaiškino, kad jai R. K. sudavė du kartus kumščiu į galvos sritį, sukėlė fizinį skausmą. Vėliau nurodė, kad fizinio smurto nebuvo, jiedu apsistumdė. (1 t. b.l. 10-15)

15. 2022-08-24 kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas pareigūnų kūno kamerų (BodyCam) vaizdo įrašas. Jame užfiksuota data 2022/08/07 ir laikas 19:24:51 val.. Duris atidaro moteris. Ant moters dešinės akies matoma mėlynė ir patinimas. Moteris nurodo, kad vyras puolė muštis ir viskas. Puolė tampytis, triukšmauti. Šiandien trenkė į galvą, į čia, į smilkinį. Sudavė į galvą du smūgius. Sukėlė skausmą, jau dabar netylės. Gana ją daužyti. (1 t. b.l. 109-116 )

16. 2022-10-05 kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas bendrojo pagalbos centro garso įrašas 2022-08-07 18.57 val., sudaryta garso įrašo stenograma, kurioje nurodyta, kad E. B. skambino bendruoju pagalbos centro telefonu ir pranešė, kad vyras puolė muštis, didelis konfliktas, dabar jis nuėjo miegoti. (1 t. b.l. 106,107)

17. Specialisto išvada Nr. G1662/2022 (02) nustatyta (tyrimas pradėtas 2022-08-12), kad E. B. konstatuota muštinė žaizda dešinio antakio srityje, poodinė kraujosruva žaizdos aplinkoje, perinanti į dešinės akies vokus. Šie sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 1 savaitės laiko t. y. galimai tiriamosios nurodomu laiku 2022-08-02. E. B. konstatuotas audinių patinimas kairio užausio srityje, kuris galėjo susidaryti šią sritį paveikus kietu buku daiktu, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, prieš vieną - kelias paras iki apžiūros. Kairio užausio sumušimas, pasireiškęs audinių patinimu, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimas užausio srityje griuvimui nebūdingas. (1 t., 146,147)

18. Specialisto išvada Nr. pG 2073/2022 (02) nustatyta (tyrimas pradėtas 2022-09-23), kad E. B. konstatuota muštinė žaizda dešinio antakio srityje, poodinė kraujosruva žaizdos aplinkoje, perinanti į dešinės akies vokus. Šie sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 1 savaitės laiko t.y. galimai tiriamosios nurodomu laiku 2022-08-02. E. B. konstatuotas audinių patinimas kairio užausio srityje, kuris galėjo susidaryti šią sritį paveikus kietu buku daiktu, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, prieš vieną - kelias paras iki apžiūros. Kairio užausio sumušimas, pasireiškęs audinių patinimu, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimas užausio srityje griuvimui nebūdingas, galėjo būti padarytas esant įvairiose padėtyse. (1 t. b.l. 103-105)

Dėl 2022-08-08 nusikalstamos veikos

19. 2022-08-08 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, ant E. B. kūno patinimas ir kraujosruva, nustatytas E. B. 2.93 promilių girtumas, R. K. 3,34 promilių girtumas, nukentėjusioji E. B. paaiškino, kad 2022-08-08 apie 14.30 val. R. K. tyčia trenkė vieną kartą ranka į veido sritį, - nosį, ko pasėkoje pajuto fizinį skausmą, nosis ištino. Fizinį smurtą R. K. naudoja ne pirmą kartą. (1 t. b.l. 37-40, 46,47)

20. 2022-08-08 tarnybiniu pranešimu įvykio vietoje atliktos fizinių sužalojimų E. B. nuotraukos. Pridėtos nuotraukos. (1 t. b.l. 148-151)

21. 2022-08-08 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). (1 t. b.l. 120-126)

22. 2022-08-24 kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas pareigūnų kūno kamerų (BodyCam) vaizdo įrašas. Jame užfiksuota prie namo laiptinės ant suoliuko sėdi moteris, moteris kalbasi telefonu. Pastebima ant moters dešinės akies esanti mėlynė ir patinimas. Moteris pareigūnei nurodo, kad jai iš nosies kraują paleido ir viskas. Nuėjus į kambarį moteris vyriškiui nurodo, kad užtenka ją trankyti ir daužyti. (1 t. b.l. 155-161)

23. 2022-08-25 kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas bendrojo pagalbos centro garso įrašas, sudaryta stenograma. Pokalbio garso įrašas įrašytas 2022-08-08 14:48:37 val.. Jame užfiksuota, kad nukentėjusioji nurodo, jog vyras vėl puola muštis, jai trenkė per veidą, iš nosies bėga kraujas, nurodo, kad greitosios nereikia, nes prie to jau pripratus (1 t. b.l. 152,153

Dėl 2022-08-31 nusikalstamos veikos

24. 2022-08-31 tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad gautas Kauno apskr. VPK VTV SPS specialisto S. R. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nustatyta, kad 2022.08.31 00.10 val. adresu (duomenys neskelbtini) bute tarp sugyventinių R. K. (gim. 1985) ir E. B. (gim. 1984) įvyko žodinis konfliktas, kurio metu R. K. svetainėje pargriovęs E. B. trenkė jai kairės rankos kumščiu du kartus į lūpas ir vieną kartą į dešinį žandą padarydamas žaizdą lūpos srityje. E. B. alkotesteriu „Drager Alcotest“ Nr. ARYE-0408, sertifikato patikros Nr. 1710557 nustatytas 2,22 prom. neblaivumas. R. K. tuo pačiu alkotesteriu nustatytas 2,35 prom. neblaivumas. (1 t. b.l. 57)

25. 2022-08-31 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). (1 t. b.l. 163-171)

26. 2022-08-31 tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota ant E. B. kūno kraujuojanti žaizda, R. K. agresyvus, nustatytas R. K. 2,35 promilių girtumas. (1 t. b.l. 63-73)

27. 2022-08-31 tarnybiniu pranešimu įvykio vietoje atliktos fizinių sužalojimų E. B. nuotraukos. Pridėtos nuotraukos. (2 t. b.l. 26-31)

28. 2022-09-19 kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas pareigūnų kūno kamerų (Bodycam) vaizdo įrašas. Jame užfiksuota data 2022/08/31 ir laikas 00:26:40 val.. Moteris nurodo, kad vyras smurtavo. Čia ne pirmas kartas. Į lūpą kelis kartus trenkė ir į žandikaulį. Trenkė iš rankos. Sukėlė fizinį skausmą. Paslėpė degtinę, neleido gerti, dėl to jisai pradėjo ją stumdyti. Parvertė ją ant fotelio, vieną kartą trenkė, antrą kartą trenkė, ir trečią. (2 t. b.l. 21-24)

29. 2022-09-01 kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas bendrojo pagalbos centro garso įrašas 2022-08-31 00.13 val., sudaryta garso įrašo stenograma. Moteris nurodo, kad mušasi sugyventinis, trenkė jis ir praskelta lūpa. (2 t. b.l. 18,19)

30. Specialisto išvada Nr. G1841/2022 (02) E. B. konstatuota kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje, dešinėje plaštakoje, pjautinė žaizdelė dešinėje plaštakoje, dešinio žando sumušimas. Vertinant sužalojimų pobūdį, pjautinė žaizdelė dešinės plaštakos delne padaryta 1-3 parų bėgyje iki apžiūros. Kiti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodomu laiku, t.y. 2022-08-31. Pjautinė žaizdelė dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimai kairės alkūnės duobėje padaryti aštriabriauniu daiktu ar įrankiu braukiant per odą. Kiti aukščiau išvardyti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais galimai ranka. Sužalojimai padaryti ne mažiau devyniais trauminiais poveikiais. Sužalojimai griuvimui nebūdingi. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. (2 t. b.l. 16,17

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

31. BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Įstatyme nedetalizuojama, kokiais konkrečiai veiksmais turi pasireikšti mušimas ar kitoks smurtavimas. Baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu, kad būtų nustatyti šiame straipsnyje nurodyti padariniai. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia ir šios veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam buvo sukeltas minėtoje normoje nurodyti padariniai. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką padarė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui.

32. Kaltinamajam inkriminuotų veikų padarymo metu galiojusi BK 248 straipsnio redakcija pateikė šeimos nario sąvoką, kuria teismų praktikoje remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). Pagal minėto straipsnio 1 dalį, artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o pagal šio straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusi BK 141 straipsnio 2 dalis numato, jog šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

33. Nagrinėjamu aspektu aktualu atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. X-1569 „Dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktą šeimos sampratos išaiškinimą, kuriame nurodyta, kad konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi. Konstitucinis Teismas išskyrė tam tikrus kriterijus, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant, ar asmenų santykiai priskirtini šeimos santykiams. Sprendžiant apie šeimos santykių buvimą reikia vertinti tų santykių turinį ir atsižvelgus į teismo nurodytus kriterijus spręsti dėl šeimos santykių fakto. Svarbios tokios bylos aplinkybės, kurios liudija apie paties nuteistojo požiūrį į kartu su juo gyvenusį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimą ir atitinkamą pareigų prisiėmimą vienas kitam ir kurios būtų pagrindas besąlygiškai išvadai, jog šių asmenų santykiai vertintini kaip šeimos narių, pavyzdžiui, neįregistravusių santuokos (partnerystės), t. y. sugyventinių santykiai. Tokiais atvejais reikia vertinti tų aplinkybių visumą, kurios gali atspindėti kartu gyvenančių asmenų santykių turinį, asmenų požiūrį vieno į kitą ir tuomet spręsti, ar gyvenimo kartu aplinkybės yra pagrindas konstatuoti esant santykius, atitinkančius šeimos būdingų santykių turinį.

34. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje taip pat plėtojama šeimos samprata, pagal kurią šeimos egzistavimą lemia faktiniai dviejų ar daugiau asmenų santykiai, pasižymintys abipusiu dvasiniu ir kitokiu jų artumu, todėl, sprendžiant klausimą, ar yra šeima, būtina atsižvelgti ne tik į ekonominius ar kitokius formalius, bet ir į emocinius asmenų ryšius (1994 m. gegužės 26 d. sprendimas byloje Keegan prieš Airiją, peticijos Nr. 16969/90; 2002 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Yousef prieš Olandiją, peticijos Nr. 33711/96; 2004 m. birželio 1 d. sprendimas byloje Lebbink prieš Olandiją, peticijos Nr. 45582/99).

35. Atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą, nagrinėjamoje byloje svarbu įvertinti, ar kaltinamojo ir nukentėjusiosios santykiai nusikalstamos veikos padarymo metu savo turiniu galėjo būti priskiriami šeimos narių santykiams, ir atitinkamai, ar fizinio skausmo sukėlimą nukentėjusiajai galima vertinti kaip fizinio skausmo sukėlimą savo šeimos nariui. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog jie yra sugyventiniai, kartu esantys jau aštuoni metai, gyvenantys kartu tai nuomuojamame bute, tai pas R. K. mamą. Kaltinamasis aiškiai įvardijo teisiamojo posėdžio metu, jog nukentėjusioji jo gyvenimo meilė, kartu gyveno, buvo ir išsiskyrimų, ir pykčių, bet po jų vėlei kartu būdavo. Tą patvirtino ir pati nukentėjusioji, kad jie gyveno kaip pora. Tą patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai R. S., R. M.. Pastebėtina, kad liudytoja R. S. – kaltinamojo motina, tiek R. K., tiek E. B. vadina vaikais, nurodo, jog jie draugauja, pas ją nakvoja. Kaltinamojo ir nukentėjusios artimus emocinius ryšius patvirtina ir byloje esanti vaizdo medžiaga, apžiūrėta apžiūros protokolais. Iš minėtų duomenų - pareigūnų kameromis užfiksuotos vaizdo medžiagos, matyti, kad pati nukentėjusioji nurodė, kad jie jau aštuoni metai kartu, kambaryje žino kur kas sudėta, R. K. duoda drabužius iš spintos, suranda ir paduoda pastarojo pasą, kaltinamojo R. K. motiną vadina uošviene, kuri kaip minėta juos abu vadina vaikais. Taigi, nors kaltinamasis su nukentėjusiąja nėra sutuoktiniai, jų santykiai ilgalaikiai, jie aštuonerius metus gyveno kartu nesudarę santuokos, gyveno kaip pora, susijusi abipusiu artumu, juos, kaip nurodė prokurorė ir kas matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, siejo bendrai vykdomos daugkartinės nusikalstamos veikos – vagystės, visos inkriminuotos nusikalstamos veikos įvykdytos skirtingomis datomis tuo pačiu adresu, tad akivaizdu, jog jie nusikalstamų veikų padarymo metu gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, bendrai darė nusikalstamas veikas, kurios tapo jų pragyvenimo šaltiniu, kaip nurodė kaltinamasis posėdžio metu valgė bendrą maistą, juos siejo artimas emocinis ryšys. Vien tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji dažnai konfliktuoja, pykstasi, išsiskiria ir vėl kartu gyvena, savaime nepaneigia jų šeiminių ryšių; minėtos aplinkybės atskleidžia ne šeiminių ar nešeiminių santykių turinį, o gyvenimo būdą. Visi šie duomenys vienareikšmiškai patvirtina, kad juos sieja glaudūs ilgalaikiai artimi santykiai, kurie nėra atsitiktiniai, o santykiai pagrįsti vienas kito pasitikėjimu, šeimyniniai santykiai.

36. Nustačius artimus, glaudžius kaltinamojo ir nukentėjusios santykius, esant nukentėjusios pozicijos kaitai ir netvirtumui, svarbu tinkamai įvertinti nukentėjusiosios parodymus visų nusikaltimo aplinkybių bei bylos medžiagos visumoje. Tai atitinka kasacinio teismo praktiką, kurioje išaiškinta, kad prieštaravimų tarp apklaustų asmenų ar to paties asmens skirtingu metu duotų parodymų nepašalinimas savaime nereiškia, kad byla negali būti išspręsta teisingai, kad joje negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Bylą nagrinėjantis teismas tokiais atvejais turi spręsti, kurie parodymai ar jų dalis laikytini patikimais. Tai teismai turi daryti analizuodami tiek užfiksuotų parodymų turinį, tiek kitus bylos įrodymus ir jų visumą (kasacinės nutartys Nr. 2K-123-697/2021, Nr. 2K-19-594/2023).

37. Vertinant ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus nukentėjusiosios E. B. parodymus, reikšmės turi ne vien šių parodymų nuoseklumas ar nenuoseklumas, bet visos byloje nustatytos aplinkybės. Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji, nors ir neneigė kaltinime nurodytomis datomis ir tuose pačiuose namuose buvusių konfliktų tarp jos ir kaltinamojo, jos pasėkoje atsiradusių sužalojimų ant jos įvairių kūno vietų, pripažino, jog abu buvo neblaivūs visais kartais, tačiau dėl svarbiausio kaltinimo elemento – fizinio smurto, pasireiškusio 2022-08-07 smūgiu į galvą, 2022-08-08 sudavimo į nosį, 2022-08-31 smūgių į veidą, nurodė priešingus parodymus tiems, kurie buvo duoti ikiteisminio tyrimo metu, iš esmės nurodydama, kad pati susižalojo, o jeigu jai ir sudavė, tai jai neskaudėjo.

38. Dėl visų kaltinamajam inkriminuotų nusikaltimų pažymėtina pirminė nukentėjusios pozicija: nukentėjusioji tiek skambindama į bendrąjį pagalbos centrą (ką patvirtina BPC garso įrašas ir jo apžiūros protokolas), tiek atvykus policijos pareigūnams (ką patvirtina vaizdo įrašai ir jų apžiūros protokolas) nurodė, jog R. K.: 1) 2022-08-07 puolė muštis, tampytis, triukšmauti, trenkė į galvą, į smilkinį, sudavė į galvą du smūgius, sukėlė skausmą, jau dabar netylės, gana ją daužyti; 2) 2022-08-08 vėl puola muštis, jai trenkė per veidą, iš nosies bėga kraujas, nurodo, kad greitosios nereikia, nes prie to jau pripratus, užtenka ją trankyti ir daužyti; 3) 2022-08-31 mušasi sugyventinis, trenkė jis ir praskelta lūpa, smurtavo, čia ne pirmas kartas, į lūpą kelis kartus trenkė ir į žandikaulį, trenkė iš rankos, sukėlė fizinį skausmą, pradėjo ją stumdyti, parvertė ją ant fotelio, vieną kartą trenkė, antrą kartą trenkė, ir trečią.

39. Tuo tarpu, vėliau procese ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus nukentėjusioji, kaip minėta, juos pakoregavo kaltinamojo naudai, nurodydama: 1)2022-08-07 konflikto pasėkoje susistumdžius ji trenkėsi į sekciją ir taip atsirado kairio užausio sumušimas; 2) 2022-08-08 konfliktuojant jis mostelėjo ranka jai į nosį, bet jai neskaudėjo; 3) 2022-08-31 konfliktuojant R. K. parvertė ją ant fotelio, trenkė du kartus į lūpą, vieną kartą į žandą, jautė skausmą, nes praskėlė lūpą ir bėgo kraujas, žandas buvo ištinęs. Už mėnesio apklausiama ikiteisminio tyrimo metu dėl šios veikos nukentėjusioji nurodė, jog konfliktuojant ji stovėjo balkono tarpdury ir R. ranka trenkė jai į lūpą, ji pajuto skausmą, po to jai dar sugriebė už žandikaulio ir praėjo jį stipriai spausti, jautė fizinį skausmą. Teisminio nagrinėjimo metu, pagarsinus šiuos ikiteisminio tyrimo metu duotus nukentėjusios parodymus, nukentėjusioji nurodė, jog R. K. niekur jai netrenkė: nei į lūpą, nei į žandą, lūpos nepraskėlė, jai neskaudėjo, netrenkė į nosį, o tik mostelėjo į nosį, mostelėjo į žandą, bet jai neskaudėjo, o skaudėjo tiek kiek tai jautė dėl susistumdymo. Taigi, kaip matyti nukentėjusioji teisminio nagrinėjimo metu davė išimtinai savo sugyventiniui- byloje kaltinamajam, palankius parodymus, skirtingus nuo pirminės jos pozicijos, nurodytos skambinant BPC, išsakytos policijos pareigūnams, vėliau ikiteisminio tyrimo metu. Dėl šio pokyčio teismas nukentėjusiosios parodymus vertina visos bylos aplinkybių kontekste. Be to, esant pateiktoms skirtingoms nukentėjusiosios įvykių versijoms, vadovautis vien teisme duotais kaltinamąjį teisinančiais nukentėjusiosios parodymais, būtų neobjektyvu.

40. Pirmines nukentėjusios nurodytas aplinkybes dėl visų trijų nusikaltimų iš kart po įvykių skambinant bendruoju pagalbos telefonu, atvykus pareigūnams nurodytas aplinkybes, minėtus ikiteisminio tyrimo metu duotus nukentėjusiosios parodymus dėl 2022-08-31 veikos patvirtina ikiteisminio tyrimo metu, t. y., iš karto po įvykio, užfiksuota baudžiamosios bylos medžiaga:

41.1 . BPC garso įrašai, nukentėjusiajai aiškiai nurodant, jog ją muša, bėga kraujas, trenkė jai į veidą, į galvą, į lūpą kelis kartus trenkė ir į žandikaulį;

41.2 . vaizdo įrašai iš pareigūnų kūno kamerų, kuriais nustatyta, jog 2022-08-07 ant duris atidariusios moters dešinės akies matyti mėlynė, patinimas, moteris nurodo, jog vyras puolė muštis, trenkė į galvą, į smilkinį, sukėlė skausmą, gana ją daužyti. Įvertintina vaizdo įraše ir emocija, kuria buvo išsakyti nukentėjusiosios žodžiai, jai nurodant, kad gana ją daužyti, nebenori daugiau atleisti ir tegul dėkoja Dievui, kad daugiau nepasakoja pareigūnams, praeitą kartą paslydo, bet pareigūnai ją supranta. Pažymėtina, kad uždavus klausimą teismo posėdžio metu apie šiuos jos pasakytus žodžius, nukentėjusioji negalėjo paaiškinti, kodėl ji taip pasakė. Iš minėtų vaizdo įrašų taip pat nustatyta, jog 2022-08-08 ant moters dešinės akies matyti mėlynė, patinimas, moteris nurodo, jog jai iš nosies paleido kraują, užtenka ją trankyti ir daužyti. Iš 2022-08-31 vaizdo įrašų nustatyta, jog moteris nurodė, jog vyras smurtavo, ne pirmas kartas, parvertė ją ant fotelio ir tris kartus trenkė, kelis kartus trenkė į lūpą ir į žandikaulį, trenkė iš rankos, sukėlė fizinį skausmą;

41.3 . tarnybiniai pranešimai: 2022-08-07 tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių patikslinimo nurodyta, kad E. B. 2022-08-07 paaiškino, kad prasidėjus konfliktui namie, sugyventinis sudavė du smūgius kumščiu į galvos sritį, sukėlė fizinį skausmą, ant pranešėjos E. B. galvos srities, t.y. šalia dešiniojo smilkinio, buvo matomas paraudimas. 2022-08-07 tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota paraudimas E. B. galvoje, nustatytas E. B. 2,70 promilių girtumas, R. K. 3,17 promilių girtumas; E. B. paaiškino, kad jai R. K. sudavė du kartus kumščiu į galvos sritį, sukėlė fizinį skausmą. 2022-08-08 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, ant E. B. kūno patinimas ir kraujosruva, nustatytas E. B. 2.93 promilių girtumas, R. K. 3,34 promilių girtumas, nukentėjusioji E. B. paaiškino, kad R. K. tyčia trenkė vieną kartą ranka į veido sritį, - nosį, ko pasėkoje pajuto fizinį skausmą, nosis ištino. 2022-08-08 tarnybiniu pranešimu įvykio vietoje atliktos fizinių sužalojimų E. B. nuotraukos. 2022-08-31 tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad konflikto metu R. K. svetainėje pargriovęs E. B. trenkė jai kairės rankos kumščiu du kartus į lūpas ir vieną kartą į dešinį žandą padarydamas žaizdą lūpos srityje; E. B. nustatytas 2,22 prom. neblaivumas. R. K. nustatytas 2,35 prom. neblaivumas. 2022-08-31 tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota ant E. B. kūno kraujuojanti žaizda, R. K. agresyvus, nustatytas R. K. 2,35 promilių girtumas. 2022-08-31 tarnybiniu pranešimu įvykio vietoje atliktos fizinių sužalojimų E. B. nuotraukos;

41.4 . specialisto išvados: Specialisto išvada Nr. G1662/2022 (02) tame tarpe nustatyta (tyrimas pradėtas 2022-08-12), kad E. B. konstatuotas audinių patinimas kairio užausio srityje, kuris galėjo susidaryti šią sritį paveikus kietu buku daiktu, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, prieš vieną - kelias paras iki apžiūros. Kairio užausio sumušimas, pasireiškęs audinių patinimu, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimas užausio srityje griuvimui nebūdingas, kas paneigia nukentėjusios parodymus, kad susižalojo pati nugriuvus į spintą. Taip pat Specialisto išvada Nr. pG 2073/2022 (02) nustatyta (tyrimas pradėtas 2022-09-23), kad E. B. minėtas konstatuotas audinių patinimas kairio užausio srityje griuvimui nebūdingas, galėjo būti padarytas esant įvairiose padėtyse. Specialisto išvada Nr. G1841/2022 (02) E. B. konstatuota kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje, dešinėje plaštakoje, pjautinė žaizdelė dešinėje plaštakoje, dešinio žando sumušimas. Vertinant sužalojimų pobūdį, pjautinė žaizdelė dešinės plaštakos delne padaryta 1-3 parų bėgyje iki apžiūros. Kiti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodomu laiku, t.y. 2022-08-31. Pjautinė žaizdelė dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimai kairės alkūnės duobėje padaryti aštriabriauniu daiktu ar įrankiu braukiant per odą. Kiti aukščiau išvardyti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais galimai ranka. Sužalojimai padaryti ne mažiau devyniais trauminiais poveikiais. Sužalojimai griuvimui nebūdingi. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

41. Nors kaltinamasis R. K. viso proceso metu neigė įvykio metu atlikęs inkriminuotus smurtinius veiksmus prieš sugyventinę E. B., tačiau pripažino, kad galėjo pasikarščiavęs trenkti pasimosikavęs rankomis, gal ir trenktelėjo netyčia jai į nosį. Vertindamas kaltinimo pagrįstumą, atsižvelgęs į byloje esančius ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad kaltinamasis neturi įrodinėti savo nekaltumo, o jo neprisipažinimas padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas vertintinas kaip gynybos būdas, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tik esanti byloje kitų neginčytinų įrodymų nuosekli visuma sudaro jo nusikalstamos veikos įrodomąjį pagrindą ir patvirtina padarius inkriminuotus nusikaltimus.

42. Be to, nors nukentėjusioji apklausiama teisme ir nebebuvo tokia kategoriška dėl smūgių sudavimo aplinkybių, nurodydama, kad pati susižalojo, o kaltinamojo mostelėjimas į nosį, lūpą, žandą, buvo netyčinis, tačiau išanalizavus bylos medžiagą ir atsižvelgus į tai, jog smurtas pasireiškė artimoje aplinkoje – namuose neblaivus sugyventinis tyčia ranka sudavė smūgius į galvos-veido sritį fiziškai silpnesnei nukentėjusiajai, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, teismas daro išvadą, jog R. K. kaltė įrodyta aukščiau aptarta bylos duomenų visuma. Teismo nuomone, tokie R. K. smurtiniai veiksmai – smūgiai į veidą, galvos sritį, po ko bėga iš nosies kraujas, ištinsta veidas, atsiranda kraujosrūvos, moteriai ir be specialistų vertinimo objektyviai yra skausmingas. O be to, R. K. atlikti neteisėti smurtiniai veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu, specialistų išvadose įvertinti nežymiu sveikatos sutrikdymu.

43. Pažymėtina tai, kad tyrimo metu nenustatytas nukentėjusiosios siekis pakenkti R. K., kuris pats teismo posėdžio metu pripažino, jog nėra pagrindo nukentėjusiajai jį apkalbėti, juolab patys nukentėjusios parodymai vertintini kaip siekis padėti sugyventiniui išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismas akcentuoja, kad vien tai, jog nukentėjusioji teismo metu nurodė, jog konflikto metu susistumdant ji pati susižalojo, o kaltinamasis mostelėjo ranka į nosį, į žandą netyčia, neįrodo, kad R. K. prieš ją neatliko tyčinių smurto veiksmų. Kaltininko kaltės turinys tokio pobūdžio baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik jo paties parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius veikos požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-152-693/2016), o nagrinėjant situaciją, kurią galimai reikėtų kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017). Byloje neginčijamai nustatyta, kad R. K., būdamas neblaivus, tris kartus skirtingomis datomis tuo pačiu namų adresu smurtavo prieš sugyventinę, jai suduodamas į galvą, į nosį, į veidą, taip nukentėjusiajai sukeldamas ne tik fizinius skausmus, bet ir nežymius sveikatos sutrikdymus. Įvertintina, kad mušant į galvos sritį, į veidą, nosį, sukeltas fizinis skausmas nukentėjusiajai buvo tikras ir pakankamai stiprus, dėl ko liko ir matomos žymės, bėgo kraujas, ištino, paraudo, atsirado kraujosrūvos, be to, nustatytas ir nežymus sveikatos sužalojimas, įvertintina ir konfliktinės situacijos tarp neblaivaus kaltinamojo ir jo sugyventinės bei kitos aukščiau nurodytos aplinkybės, rodančios kaltinamojo atliktų veiksmų pavojingumą. Teismo vertinimu, R. K. atliktų veiksmų pavojingumas įrodo jo kaltę dėl trijų inkriminuotų BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytų tyčinių nusikaltimų žmogaus sveikatai padarymo.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

44. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

45. Kaltinamasis R. K. padarė tris tyčines analogiškas smurtines nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, veikos baigtos. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnis). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus (ką patvirtina tiek kaltinamojo tiek nukentėjusios parodymai, tiek rašytinė bylos medžiaga, nustatant neblaivumą alkotesteriais ir tai atitinkamai užfiksuojant žurnaluose bei pažymint tarnybiniuose pranešimuose) ir tai neabejotinai turėjo įtakos kaltinamojo veiksmams (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis, turėdamas galiojančius neišnykusius ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintus teistumus už tyčinių nusikaltimų padarymą, kuriuos padarė būdamas pilnametis, vėlei padarė tris tyčinius smurtinius nusikaltimus prieš kitą asmenį, dėl ko pripažintina, kad veika padaryta recidyvisto (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

46. Vertinant kaltinamojo asmenybę, aptarto teisinio reguliavimo kontekste, teismas atkreipia dėmesį, kad asmuo anksčiau 30 kartų teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, teismuose nagrinėjama dar ne viena baudžiamoji byla jo atžvilgiu, teistumai neišnykę ir nepanaikinti įstatymų nustatyta tvarka, per vienerius metus net 25 kartus buvo baustas administracine tvarka, skirtų nuobaudų neįvykdęs, baudų nemoka, nuobaudos galiojančios, padarė vėlei tris tyčinius smurtinius nusikaltimus prieš kitą asmenį, juolab prieš artimą asmenį- sugyventinę, kas rodo, kaltinamojo R. K. antimoralines nuostatas, polinkį nesilaikyti įstatymų, daryti teisės pažeidimus. Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad R. K. inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė neišnykusio teistumo būsenoje, netrukus po to kai jam įsiteisėjusiu nuosprendžiu buvo skirta reali arešto bausmė, jos neatlikęs, todėl darytina išvada, kad smurtinės nusikalstamos veikos padarymas nebuvo atsitiktinis veiksmas, o susiformavusios antivisuomeninės elgsenos rezultatas. Įvertinus tai ir nesant nustatytų lengvinančių atsakomybę aplinkybių, tačiau esant nustatytoms dviems atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms, konstatuotina, kad aptarti duomenys itin neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį.

47. Be to, kaltinamasis nedirba, nors formaliai registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau realiai įsidarbinti nesiekia, nes įvertinus didelį teistumų ir administracinių baustumų skaičių matyti, kad vagystės yra kaltinamojo pragyvenimo šaltinis, duomenų apie sveikatos problemas, nedarbingumo lygį nenustatyta, priklausomybių įskaitoje neįrašytas, nors gydėsi psichiatrijos klinikoje, tačiau pagal specialisto išvadą, jam teismo psichiatrijos ekspertizė netikslinga.

48. Įvertinus visas aukščiau ištirtas bylos aplinkybes, tame tarpe trijų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, tai, kad veikos padarytos trumpame laikotarpyje, vien po kitos, kaltinamojo asmenybę, neigiamai jį charakterizuojančius duomenis, ankstesnius teistumus, taikytas bausmes bei jų efektyvumą, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, tai, kad nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, ir kitas aukščiau byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis bausmių tikslai nebuvo pasiekti, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų, spręstina, kad R. K. skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, bausmės dydį, atsižvelgiant į humaniškumo principą, į tai, kad ypač sunkių pasekmių nekilo, nustatant mažesnį už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį (BK 50, 54, 55, 59, 60, 61 straipsniai). Teismo nuomone, ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma apribos R. K. galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, skatins jį laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

49. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo įvertintina, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan., kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė, užtikrintų ne tik specialiąją, bet bendrąją prevenciją (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-P-549/2007, Nr. 2K-326-303/2018 ir kt.).

50. Pažymėtina, kad nagrinėjamojoje byloje kaltinamasis inkriminuotų veikų nepripažino, viso proceso metu neigė savo kaltę, vengė baudžiamosios atsakomybės, anksčiau itin daug kartų (30) teistas už įvairias nusikalstamas veikas, šias inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė neišnykusių teistumų būsenoje, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, bet neatlikęs juo skirtos arešto bausmės, baustas net 25 kartus administracine tvarka, skirtos nuobaudos neįvykdytos, kaltinamojo atžvilgiu buvo taikytos įvairios bausmės, skirtos ir laisvės atėmimo bausmės, tačiau kaltinamasis išvadų nepadarė, savo polinkio nusikalsti nepakeitė, kadangi ir toliau daro priešingas įstatymui veikas: administracinius nusižengimus ir nusikalstamas veikas. Nenustatyta, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ar teismo posėdžio metu būtų atsiprašęs nukentėjusiosios, kas rodo, jog kaltinamasis nesuvokia netinkamai pasielgęs ir neatgailauja dėl savo poelgio, nėra kritiškas savo veiksmų atžvilgiu. Be to, kaltinamasis nedirba ir realiai nesiekia įsidarbinti, nenustatyta jokių kitų socialinių ryšių, dėl kurių būtų galima svarstyti bausmės vykdymo atidėjimo taikymą, kadangi turi būti visuma aplinkybių, rodančių tvirtą ryšį su socialine visuomene, kurios rodytų kaltinamojo moralinius dorovinius įsitikinimus ir teigiamų visuomenės normų pripažinimą. Nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu. Iš to galima spręsti, kad R. K. yra asmenybė linkusi daryti nusikaltimus, jo padarytos šios nusikalstamos veikos nelaikytinos atsitiktinėmis, o dėsningu viso jo ankstesnio elgesio padariniu, tai rodo kaltinamojo nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, todėl bausmės vykdymo atidėjimas akivaizdžiai nepakankama priemonė užtikrinti bausmės tikslus, o ypač sulaikyti jį nuo naujų teisės pažeidimų bei nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį bei pasiekti, kad daugiau nebenusikalstų. Visos šios aplinkybės, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, nustatytas atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, neleidžia pagrįstai manyti, kad bausmės tikslai ir teisingumo principo įgyvendinimas gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Dėl bausmių subendrinimo, įskaitymo laikotarpių, daiktų, proceso išlaidų

51. Šio nuosprendžio priėmimo dienai yra įsiteisėję, peržiūrėti pagal 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusius įstatymo pakeitimus penki nuosprendžiai, kurių bausmės tarpusavyje nesubendrintos, todėl atsižvelgiant į tai, kad šios inkriminuotos veikos R. K. padarytos prieš priimant bendrintinus įsiteisėjusius nuosprendžius, todėl bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, įskaitant bausmes, iš dalies ar visiškai atliktas pagal 2023-05-04 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį, pakeistą 2023-07-05 Kauno apygardos teismo nutartimi, 2023-04-28 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį, pakeistą 2023-07-05 Kauno apygardos teismo nutartimi, 2023-04-21 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį, pakeistą 2023-06-28 Kauno apygardos teismo nutartimi, 2023-04-18 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį, pakeistą 2023-06-26 Kauno apygardos teismo nutartimi, 2023-04-12 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį, pakeistą 2023-06-07 Kauno apygardos teismo nutartimi.

52. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti laiką, R. K. išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2022-08-11 12:10 val. iki 2022-08-12 11:23 val., ir nuo 2022-08-31 00:30 val. iki 2022-08-31 13:40 val. (dvi paras prilyginant dviem terminuoto laisvės atėmimo dienoms), taip pat įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2022-09-29 iki 2022-10-29, taip pat visus subendrintuose nuosprendžiuose nurodytus įskaitymus.

53. Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2022-08-07 įvykio 1 vnt. kompaktinė plokštelė su garso įrašu iš bendrojo pagalbos centro, 1 vnt. kompaktinė plokštelė su pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašu; 2022-08-08 įvykio 1 vnt. kompaktinė plokštelė su garso įrašu iš bendrojo pagalbos centro, 1 vnt. kompaktinė plokštelė su pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašu; 2022-08-31 įvykio 1 vnt. kompaktinė plokštelė su garso įrašu iš bendrojo pagalbos centro, 1 vnt. kompaktinė plokštelė su pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašu; Viso 6 vnt. kompaktinių plokštelių, paliktini saugoti bylos medžiagoje (BPK 94 straipsnis).

54. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

55. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, nurodant, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam R. K. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje valstybė patyrė 614,03 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis R. K. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, į tai, kad kaltinamojo gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, o taip pat į tai, kad kaltinamasis nedirba ir neturi jokio turto, teismo sprendžia, kad kaltinamojo finansinė padėtis yra sunki, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302, 304, 306 ir 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam bausmes :

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2022-08-07 veika) - aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę,

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2022-08-08 veika) – devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę,

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2022-08-31 veika) - dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir R. K. paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis subendrinti R. K. paskirtas bausmes pagal šį nuosprendį, 2023-05-04 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį, pakeistą 2023-07-05 Kauno apygardos teismo nutartimi, 2023-04-28 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį, pakeistą 2023-07-05 Kauno apygardos teismo nutartimi, 2023-04-21 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį, pakeistą 2023-06-28 Kauno apygardos teismo nutartimi, 2023-04-18 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį, pakeistą 2023-06-26 Kauno apygardos teismo nutartimi, 2023-04-12 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį, pakeistą 2023-06-07 Kauno apygardos teismo nutartimi, jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės 2023 m. gegužės 4 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu, pakeistu 2023 m. liepos 5 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, paskirtos galutinės subendrintos 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, pridedant 2023-04-28 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu, pakeistu 2023-07-05 Kauno apygardos teismo nutartimi, paskirtos 30 parų arešto bausmės dalį, ją keičiant į laisvės atėmimą, 2023-04-21 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu, pakeistu 2023-06-28 Kauno apygardos teismo nutartimi, paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės dalį, 2023-04-18 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu, pakeistu 2023-06-26 Kauno apygardos teismo nutartimi, paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės dalį, 2023-04-12 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu, pakeistu 2023-06-07 Kauno apygardos teismo nutartimi, paskirtos 20 parų arešto bausmės dalį, ją pakeičiant į laisvės atėmimą, ir R. K. paskirti galutinę subendrintą 3 (trijų) metų 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į subendrintos bausmės laiką įskaityti bausmes, iš dalies ar visiškai atliktas pagal 2023-05-04 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį, pakeistą 2023-07-05 Kauno apygardos teismo nutartimi, 2023-04-28 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį, pakeistą 2023-07-05 Kauno apygardos teismo nutartimi, 2023-04-21 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį, pakeistą 2023-06-28 Kauno apygardos teismo nutartimi, 2023-04-18 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį, pakeistą 2023-06-26 Kauno apygardos teismo nutartimi, 2023-04-12 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį, pakeistą 2023-06-07 Kauno apygardos teismo nutartimi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti laiką, R. K. išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2022-08-11 12:10 val. iki 2022-08-12 11:23 val., ir nuo 2022-08-31 00:30 val. iki 2022-08-31 13:40 val. (dvi paras prilyginant dviem terminuoto laisvės atėmimo dienoms), taip pat įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2022-09-29 iki 2022-10-29, taip pat visus subendrintuose nuosprendžiuose nurodytus įskaitymus.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo nepriteisti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, šešis kompaktinius diskus, palikti saugoti bylos medžiagoje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, nurodant pageidavimą jį nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka.