- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-08
- Bylos Nr.
- e2A-812-459/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00856-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė, Albina Pupeikienė, Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Atsakovas
- E. G.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės, Almanto Padvelskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir atsakovės E. G. apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovei E. G. dėl pažeistų teisių gynimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, B. B., H. L., T. L., I. T., G. Š., R. B., R. S., E. M., S. M., Kretingos rajono savivaldybės administracija, valstybės įmonė Registrų centras.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovei E. G. dėl pažeistų teisių gynimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Patikslintu ieškiniu ieškovė teismo prašė: 1) įpareigoti atsakovę E. G. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti valstybinės žemės dalį, kurioje suprojektuota III kategorijos 4 metrų bendro naudojimo vietinės reikšmės kelio (projektinis kelio Nr. 38-III-5) juosta patvirtintame Raguviškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, pašalinti savavališkai pastatytą tinklinę tvorą ir metalinius strypus; 2) įpareigoti atsakovę E. G. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti nuosavybės teise valdomų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus ir juos įregistruoti VĮ „Registrų centre; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrius 2019 m. lapkričio 14 d. nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 1 dalį atsakovę E. G. nubaudė 300,00 Eur bauda. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. kovo 25 d. nutartimi panaikino Plungės apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartį, kuria buvo patenkintas E. G. skundas, ir paliko galioti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus 2019 m. lapkričio 14 d. nutarimą. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. kovo 25 d. nutartyje pažymėjo, kad E. G. piktybiškai neatlieka savo žemės sklypų geodezinių matavimų, pažeisdama viešąjį interesą, naudoja valstybinę žemę, sodina medžius, kasa duobes, įkasė metalinius vamzdžius, betoninius stulpus, šie veiksmai įrodo ANK 110 straipsnyje įtvirtintą nusižengimo subjektyvųjį elementą – tyčią. Ieškovė 2020 m. birželio 18 d. atliko žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), patikrinimą vietoje ir nustatė, kad valstybinėje žemėje, kurioje yra suprojektuotas bendro naudojimo kelias, atsakovė yra įrengusi tinklinę tvorą, sukalusi metalinius stulpus. Ieškinyje teigiama, kad Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartyje nustatyti prejudiciniai faktai ir atsakovės neteisėti veiksmai patvirtina, jog atsakovė tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė valstybinę žemę ir nesiruošia jos grąžinti, toliau savinasi jai nepriklausantį turtą, tyčia neatlieka savo sklypų kadastrinių matavimų. Ieškinyje nurodoma, kad pagal galiojančius teisės aktus, kadastrinius matavimus galima atlikti tik žemės sklypo savininkui pageidaujant, juos įregistruoti taip pat gali tik pati atsakovė. Dėl to atsakovė turi būti įpareigota atlaisvinti ieškinyje nurodytą valstybinės žemės dalį ir atlikti jai nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų kadastrinius matavimus.
Atsiliepimas
2. Atsakovė E. G. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, todėl prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad ieškovė neįrodė nei faktinio, nei juridinio vietinės reikšmės viešojo kelio Nr. 38-III-5 ar valstybinės žemės egzistavimo ties atsakovės žemės sklypo riba (2–3 gretimybėje). Atsakovė pažymėjo, kad kelio įrengti toje vietoje nėra galimybės, vietinės reikšmės viešasis kelias Nr. 38-III-5 nėra įtrauktas į savivaldybės vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemą, toks kelias nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Atsakovė taip pat nurodė, kad toks trečiųjų asmenų ieškinys civilinėje byloje Nr. e2A-661-253/2018 jau buvo atmestas. Ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę atlikti kadastrinius matavimus nėra pagrįstas jokiais teisės aktais, kaimo vietovėje kadastriniai matavimai nėra privalomi. Atlikdama veiksmus, ieškovė nepagrįstai nesirėmė atsakovės žemės sklypų nuosavybės dokumentais, pirkimo–pardavimo sutartimi, žemės sklypo planu, abrisu, žemės reformos Raguviškių kadastro vietovės 2013 m. spalio 21 d. Kretingos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 14VĮ-(14.14.2)-875 patvirtintu žemėtvarkos projektu, kuriame atsakovės sklypų konfigūracija atitinka nuosavybės dokumentus. Be to, ieškovė nesivadovavo Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriaus vyr. specialistės R. K. parengtu tos teritorijos sklypų sąvadu, kuriame pažymėtos atsakovės ir kitų toje teritorijoje esančių sklypų ribos bei nurodyti ribų posūkio taškai, o tai atitinka kadastro žemėlapyje, nuosavybės dokumentų plane, abrise bei vietovėje pažymėtą sklypų konfigūraciją. Ieškovė savo veiksmais išimtinai gina trečiųjų asmenų interesus pagal jų neteisėtus skundus, tretieji asmenys su ieškovės pagalba turi tikslą užvaldyti atsakovės privačios žemės dalį. Klaipėdos apygardos teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-81-255/2020 nesprendė nuosavybės, sklypų ribų, kelio faktinio ir juridinio egzistavimo klausimų, teismas vadovavosi ieškovės tyčia pateikta tikrovės neatitinkančia informacija, bandant pateisinti neteisėtus šios institucijos veiksmus.
3. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, R. S., G. Š., H. L., B. B., I. T. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su patikslintu ieškiniu sutinka.
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Kretingos rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodoma, kad ginčo kelias yra suprojektuotas žemėtvarkos projekte, bet nėra įtrauktas į Kretingos rajono vietinės reikšmės kelių sąrašą. Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad kelio pažymėjimas teritorijų planavimo dokumentuose nereiškia, kad tokie keliai, kaip inžineriniai statiniai, yra realiai nutiesti (įrengti, pastatyti), todėl ši teritorija yra valstybinės žemės neužstatyta teritorija. Administracija neturi ketinimų šioje vietoje įrengti vietinės reikšmės kelią.
5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, valstybės įmonė Registrų centras atsiliepime į ieškinį prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
6. Plungės apylinkės teismas 2021 m. gegužės 3 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies – įpareigojo atsakovę E. G. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti valstybinės žemės dalį, kurioje pagal patvirtintą Raguviškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą yra suprojektuota III kategorijos 4 metrų bendro naudojimo vietinės reikšmės kelio, kurio projektinis Nr. 38-III-5, juosta, pašalinant iš jos savavališkai pastatytą tinklinę tvorą (dviejose vietose po 3 metrus ilgio) ir metalinius strypus, kitą ieškinio dalį atmetė.
7. Teismas nusprendė, kad šioje byloje ieškovė iš esmės siekia pašalinti atsakovės padaryto ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo civilines teisines pasekmes, t. y. valstybinės žemės sklypo savininko (patikėtinio) teisių pažeidimus, todėl darė išvadą, kad Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-81-255/2020 nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią nagrinėjamai bylai.
8. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. kovo 25 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-81-255/2020 konstatavo, kad E. G. ties privačiais žemės sklypais, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) yra savavališkai užėmusi dalį valstybinės žemės ploto, kuris yra skirtas bendro naudojimo keliui Nr. 38-III-4 ir ties nurodytais žemės sklypais valstybinėje žemėje užsodinti daržai, į žemę įkasti metaliniai vamzdžiai ir betoniniai stulpai. Negana to, pirmosios instancijos teismas pastebėjo, kad apygardos teismas nutartyje taip pat konstatavo, jog E. G. užimtas ir naudojamas žemės sklypas yra valstybinės reikšmės bendro naudojimo kelias, E. G. piktybiškai neatlieka savo žemės sklypų geodezinių matavimų, pažeisdama viešąjį interesą, naudoja valstybinę žemę, sodina medžius, kasa duobes, įkasė metalinius vamzdžius, betoninius stulpus, tai patvirtina, jog atsakovė yra savavališkai užėmusi dalį valstybinės žemės ploto, kurioje yra suprojektuota III kategorijos 4 metrų bendro naudojimo vietinės reikšmės kelio juosta.
9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sprendime nurodytos bylos aplinkybės paneigia atsakovės atsikirtimus, kad jai priklausantys žemės sklypai, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), vakarų pusėje ribojasi ne su valstybine žeme, o su privačiu žemės sklypu, t. y. trečiojo asmens G. Š. žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), rytų pusėje esančia riba. Teismas atkreipė dėmesį, kad abu atsakovei priklausantys žemės sklypai yra suformuoti atliekant preliminariuosius matavimus, todėl šie duomenys negali būti vertinami kaip patikimai patvirtinantys tikslias atsakovės žemės sklypų ribas su gretimais žemės sklypais.
10. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė pateikė į bylą jos užsakymu G. M. paslaugų įmonės atliktus atsakovės žemės sklypų kadastrinius matavimus, tačiau teismas nustatė, kad šie kadastriniai matavimai šiuo metu nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, taip pat ir tai, kad ieškovė ginčija matavimuose nurodytų duomenų pagrįstumą, todėl šių kadastrinių matavimų pagrindu teismas šiuo metu negalėjo daryti išvados apie atsakovės turimą nuosavybės teisę į didesnes žemės sklypų dalis, nei jos buvo įgytos 2008 m. gruodžio 30 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimis.
11. Įvertinęs sprendime nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškovė šioje byloje įrodė būtinąsias negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygas, todėl ieškinio reikalavimą dėl pažeistų teisių gynimo teismas tenkino, ieškovę įpareigojo nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti valstybinės žemės dalį, kurioje suprojektuota III kategorijos 4 metrų bendro naudojimo vietinės reikšmės kelio (projektinis kelio Nr. 38-III-5) juosta, pašalinant iš jos savavališkai pastatytą tinklinę tvorą (dviejose vietose po 3 metrus ilgio) ir metalinius strypus (CK 4.98 straipsnis).
12. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 15 punkte yra numatyti atvejai, kuriems esant yra atliekami žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Teismo teigimu, nagrinėjamoje byloje ieškovė neįrodė nė vienos iš paminėtų nuostatų 15 punkte numatytų sąlygų, kurioms esant turėtų būti atliekami atsakovei priklausančių žemės sklypų kadastriniai matavimai.
13. Kadangi esamomis aplinkybėmis jokie teisės aktai nenumato atsakovės pareigos atlikti savo žemės sklypų kadastrinius matavimus, šių matavimų atlikimas nėra išskirtinai vienintelė valstybės ir (ar) trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo priemonė, ieškovės reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti kadastrinius matavimus teismas atmetė.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus teisiniai argumentai
14. Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos teismui pateikė apeliacinį skundą, kuriuo teismo prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021 m. gegužės 3 d. sprendimo dalį, kuria ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovę E. G. per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti nuosavybės teise valdomų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastrinius matavimus ir juos įregistruoti VĮ Registrų centre, atmestas ir reikalavimą tenkinti. Taip pat ieškovė teismui teikia naujus įrodymus byloje ir teismo prašo priimti šiuos įrodymus. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
14.1. Apeliantės teigimu, iš Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 25 d. nutarties (civ. byla AN2-81-255/2020) 15 punkto, kuriame pažymėta, kad „<...> matyti, kad ginčas tarp E. G. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus bei kaimyninių sklypų savininkų tęsiasi eilę metų. Priimdamas skundžiamą nutarimą teismas turėjo vertinti aplinkybę, kad administracinėn atsakomybėn patrauktos E. G. žemės sklypai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) suformuotai pagal preliminarius matavimus. E. G. piktybiškai neatlieka savo žemės sklypų geodezinius matavimų, pažeisdama viešąjį interesą, naudoja valstybinę žemę, sodina medžius, kasa duobes, įkasė metalinius vamzdžius, betoninius stulpus <...>“. Būtent Nacionalinė žemės tarnyba, siekdama apginti viešąjį interesą (žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), E. G. savivaliavimą, siekia, kad teismas įpareigotų atsakovę atlikti jai priklausančių sklypų kadastrinius matavimus, ir tai yra vienintelė būtina Nacionalinės žemės tarnybos ir trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo priemonė, nes ir šią dieną esant įsiteisėjusiam Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 25 d. sprendimui valstybinė kelio juosta užimta, statomos naujos tvoros, betonuojamo nauji stulpai, sodinami vaismedžiai ir kiti krūmai, tai pagrindžia visi teismui pridedami ieškovės ir trečiųjų šalių pateikti rašytiniai įrodymai. E. G. nuolat pažeidinėja imperatyvias teisės normas, Žemės įstatymo 21 straipsnį, CPK 18 straipsnį, ANK 110 straipsnį.
14.2. Šioje civilinėje byloje ieškovė – Nacionalinė žemės tarnyba – veikia valstybės vardu kaip valstybinės žemės patikėtinė ir teikdama šį apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų ginčijamo sprendimo dalies panaikinimo siekia apginti valstybės teises ir teisėtus interesus.
14.3. Apeliantė nurodė, kad vadovaujantis CPK 314 straipsniu, teismas turėtų priimti naują įrodymą, trečiojo asmens R. S. 2021 m. gegužės 17 d. Nacionalinei žemės tarnybai pateiktą skundą. Skundas pateiktas po ginčijamo sprendimo paskelbimo. Šis įrodymas įrodo visišką E. G. savivaliavimą, teisės aktų pažeidinėjimą (Žemės įstatymo 21 straipsnis, įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumas, ANK 110 straipsnis ir kt.), teismo sprendimo nevykdymą ir ignoravimą ir nepagarbą teismui, valdžios institucijoms ir toliau ribojamas patekimas į tretiesiems asmenims priklausančius žemės sklypus, užgrobta valstybinės žemės juosta, skirta važiavimui.
Atsiliepimas
15. Trečiasis asmuo Kretingos rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo teismo prašo ieškovės apeliacinį skundą dėl ginčijamos pirmosios instancijos teismo dalies tenkinti visiškai. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamo sprendimo 32–35 punktuose išsamiai pasisakė dėl atsakovės E. G. pareigos atlikti savo žemės sklypų kadastrinius matavimus. Mano, kad ginčo atveju, įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo sprendimui, sprendimo įvykdymo užtikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka išspręstų valstybinės žemės dalies, kurioje pagal patvirtintą Raguviškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą yra suprojektuota III kategorijos 4 metrų bendro naudojimo vietinės reikšmės kelio, kurio projektinis Nr. 38-III-5, juosta, atlaisvinimo problemą. Kita vertus, būtina įvertinti tai, kad ginčai dėl valstybinės žemės savavališko užėmimo tęsiasi ne vienus metus, patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, atlikus žemės sklypų kadastrinius matavimus, būtų išsklaidytos abejonės dėl valstybinės žemės atlaisvinimo.
16. Atsakovė E. G. teismui pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kurio teismo prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
16.1. Nurodo, kad savo pateiktame apeliaciniame skunde atsakovė išdėstė visas aplinkybes ir argumentus ir pateikė paaiškinimus, pagrįstus nuosavybę įrodančiais dokumentais, kurie yra patvirtinti, galiojantys, nepakeisti ir neužginčyti.
16.2. Atsakovės teigimu, ieškovė atsakovei keldama negatorinį ieškinį ir reikalaudama atlaisvinti valstybinę žemę ten, kur jos nėra, nugriauti atsakovės sklype pastatytą tvorą ir reikalaudama nuimti įtvirtintus riboženklius, nepateikė teisinių argumentų ir įrodymų, kokias nuosavybės teises ir kokiu pagrindu įgijo atsakovei priklausančiuose sklypuose. Ieškovės atstovės argumentai ir kaltinimai ne tik prieštarauja teisinei logikai, bet ir peržengia sveiko proto ribas.
16.3. Ieškovė, keldama atsakovei reikalavimą pašalinti atsakovės sklype pastatytą tvorą, pažeidžia atsakovės teises į nuosavybę, ieškovė nepateikė nė vieno tiesioginio įrodymo, kad atsakovė ant valstybinės žemės pasistatė tvorą.
17. Trečiasis asmuo R. St. teismui pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo su ieškovės apeliaciniu skundu sutinka, teismo prašo apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo, kad ginčo kelias nėra įtrauktas į Kretingos rajono vietinės reikšmės kelių sąrašą, todėl atsakovė šiuo keliu nepagrįstai naudojasi. Atsakovė neteisėtai valstybinėje žemėje uždėjo įvairius barjerus, dėl kurių važiavimas keliu yra negalimas.
Šalies argumentai
18. Atsakovė E. G. teismui pateikė apeliacinį skundą, kuriuo teismo prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2021-05-03 priimto sprendimo dalį, kuria atsakovė E. G. įpareigota nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti valstybinės žemės dalį, kurioje pagal patvirtintą Raguviškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą yra suprojektuotas III kategorijos 4 metrų bendro naudojimo vietinės reikšmės kelio, kurio projektinis Nr. 38-III-5, juosta, pašalinant iš jos savavališkai pastatytą tinklinę tvorą (dviejose vietose po 3 metrus ilgio) ir metalinius strypus ir teismo prašo atsakovei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
Atsiliepimas
18.1. Atsakovės teigimu, ginčijamu sprendimu neapgintos atsakovės nuosavybės teisės. Įvykdžius teismo sprendimą, per atsakovės nuosavybę bus savavališkai tiesiamas kelias, nors sklypų ribos nepakeistos, pirkimo–pardavimo sutartis bei privatizavimo dokumentai, kurie yra šios sutarties neatskiriama dalis, nenuginčyti ir pagal teritorijų planavimo įstatymą galioja neribotai arba iki tada, kol yra pakeista. Pirmosios instancijos teismas ignoravo atsakovės nuosavybės dokumentus, pirkimo–pardavimo sutartį, kuri nėra įstatymų nustatyta tvarka užginčyta ir įpareigoja atsakovę vadovautis prie jos pridėtais privatizavimo dokumentais, kurie yra įsiteisėjusios nuosavybės pagrindas ir tiesioginiai nuosavybės įrodymai.
18.2. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo aplinkybės, kur yra pastatyta tvora, vadovautasi ieškovės pateikta tiesos neatitinkančia žodine informacija, kuri nepateikė jokių tiesioginių įrodymų, kad tvoros pastatymo vietoje yra valstybinė žemė. Atsakovė teismui pateikė dokumentus, įrodančius, kad tvora pastatyta atsakovės privačiame sklype ir valstybinės žemės toje vietoje išvis nėra. Iš viešojo registro teikiami brėžiniai nesutikslinti, todėl jais negalima vadovautis kaip tiksliais, jie neturi įrodomosios galios, nes prieštarauja teisinę galią turintiems nuosavybės dokumentams, pagal kuriuos sklypai užregistruoti. Tas nurodyta Nekilnojamojo turto registro atsiliepime. Duomenys Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje turi atitikti tuos dokumentus, pagal kuriuos užregistruotas sklypas Tikslinti duomenis gali savininkas, tačiau Kretingos NŽT teikia teismui įrodymus, kurie grindžiami nesuderintais ir nesutikslintais viešojo registro duomenimis, tačiau Kretingos NŽT nederindama ir keldama geodezininkams reikalavimus, kurių nenumato įstatymai, trukdo atsakovei atliktus kadastrinius matavimus ir užregistruoti įstatymų numatyta tvarka.
18.3. Byloje nenustatyta, kas, kada ir kurioje vietoje Raguviškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektavo bendro naudojimo kelią (gatvę) Nr. 38-III-5. Iš bylos dokumentų nėra jokių įrodymų, kad jis būtų suprojektuotas aptariamoje teritorijoje ir kad jis turėtų kažką bendro su atsakovės nuosavybe.
18.4. Ieškovė vietoj įrodymų teikia išvedžiojimus ir interpretacijas, taip ir neaišku, ar atsakovė gatvę yra užgrobusi, kurių Raguviškių kadastro vietovėje yra ir ne viena, valstybinės žemės irgi yra, tik neaišku, kurioje konkrečiai vietoje.
18.5. Byloje neištirta ir nepateikta įrodymų, kokius viešojo intereso objektus gina ieškovė, jeigu aptariamoje teritorijoje yra tik privačių asmenų interesai, ir kodėl ieškovė negina valstybės interesų ten, kur jie yra pažeisti, neteisėtai užvaldžius valstybinę žemę tiesiant kelią.
18.6. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-81-255/2020 išvardytos aplinkybės nebuvo išnagrinėtos, nebuvo nustatyta „užgrobto“ objekto egzistavimo fakto, neišnagrinėti nuosavybės dokumentai, pirkimo– pardavimo sutarties sąlygos, tuo metu tvora dar nebuvo pastatyta, laikinųjų riboženklių (kuolų) vietoje nuolatiniai riboženkliai buvo įtvirtinti 2020-10-27.
19. Trečiasis asmuo Kretingos rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, juo teismo prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime trečiasis asmuo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ginčo sprendimo 23–30 punktuose išsamiai pasisakė dėl atsakovės E. G. pareigos atlaisvinti valstybinės žemės dalį. Byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, kad apeliantė E. G. neteisėtai naudoja valstybinę žemę, tuo pažeisdama valstybės interesus, kartu apribodama galimybę šią kelio juostą naudoti susisiekimo reikmėms. Ginčo kelias yra suprojektuotas žemėtvarkos projekte, bet nėra įtrauktas į Kretingos rajono vietinės reikšmės kelių sąrašą. Kelio pažymėjimas teritorijų planavimo dokumentuose nereiškia, kad tokie keliai kaip inžineriniai statiniai yra realiai nutiesti (įrengti, pastatyti), todėl ši teritorija yra ir turi likti valstybinės žemės neužstatyta teritorija. Mano, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad nagrinėjamai bylai neturi teisinės reikšmės ta aplinkybė, kaip ir kokiu tikslu yra naudojama valstybinė žemė ir kokia yra jos funkcinė paskirtis (keliams įrengti ar pan.). Administracijos nuomone, Plungės apylinkės teismas, priimdamas 2021 m. gegužės 3 d. sprendimą ir įpareigodamas apeliantę E. G. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti valstybinės žemės dalį, kurioje pagal patvirtintą Raguviškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą yra suprojektuota III kategorijos 4 metrų bendro naudojimo vietinės reikšmės kelio, kurio projektinis Nr. 38-III-5, juosta, pašalinant iš jos savavališkai pastatytą tinklinę tvorą (dviejose vietose po 3 metrus ilgio), ir metalinius strypus, objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino materialines bei procesines teisės normas. Ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta.
20. Ieškovė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teismui pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, juo teismo prašo atsakovės apeliacinio skundo netenkinti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
20.1. Nurodo, kad ieškovės byloje pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. 2020 m. birželio 18 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 14ŽN-6-(14.14.78.), atlikta fotofiksacija, pateikta teismui situacijos schema, Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašai, Klaipėdos apskrities Kretingos rajono Raguviškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto ištrauka bei kita planinė medžiaga įrodo, kad E. G. ties privačiais žemės sklypais, kadastro Nr.(duomenys neskelbtini) (G. Š., kadastriniai matavimai), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (E. G., preliminarūs matavimai.), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (E. G., preliminarūs matavimai), (duomenys neskelbtini) (R. S., kadastriniai matavimai) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (G. Š., kadastriniai matavimai), yra savavališkai užėmusi dalį valstybinės žemės ploto, kuris yra skirtas bendro naudojimo keliui Nr. 38-III-4. Ties nurodytais žemės sklypais, valstybinėje žemėje užsodinti daržai, į žemę įkasti metaliniai vamzdžiai, kurie vykstant teisminiam procesui įbetonuoti (pateikta teismui trečiųjų asmenų vaizdinė medžiaga).
20.2. Klaipėdos apskrities viršininkas 2000 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 409 „Dėl žemės reformuos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Kretingos rajone“ patvirtino Raguviškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, kuriame buvo suprojektuotas III kategorijos 5 metrų bendro naudojimo vietinės reikšmės kelias (projektinis kelio Nr. 38-III-5).
20.3. Žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385, 7.1 ir 7.2 punktuose tvirtinant anksčiau paminėtą Raguviškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą buvo nustatyta, kad, rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus, jų planuose pažymimi teritorijų planavimo dokumentuose nustatyti plotai ir ribos kaimo vietovėje esančios žemės, jeigu ji užimta namų valdų (sodybų), sklypų, fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantiems pastatams ir statiniams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų sklypų, valstybinių įstaigų ir organizacijų bei visuomeninės paskirties pastatams ir įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų sklypų, kitiems visuomenės poreikiams naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių, skverų, parkų, kapinių, vandenviečių, paplūdimių) ir kitai individualiai statybai suteiktų sklypų.
20.4. Paminėtas Klaipėdos apskrities Kretingos rajono Raguviškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, patvirtintas Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 409 (toliau – Projektas), yra vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 8 straipsniu, projektuojami keliai. Projektas yra galiojantis ir jame suprojektuotos žemėnaudos bei vietinės reikšmės vidaus keliai yra galiojančio teritorijų dokumento sprendinys. Tai, kad Raguviškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotas vidaus kelias Nr. 38-III-4 nėra įtrauktas į Kretingos rajono savivaldybės kelių schemą (nėra inventorizuotas), nereiškia, kad sprendinys yra niekinis ir negaliojantis. Taigi apeliaciniame E. G. Raguviškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotas kelias teisiniu požiūriu atsakovei neegzistuoja. Minėtas kelias, pažymėtas žemėtvarkos projekte, atsakovei yra de facto, ką reiškia neegzistuojantį kelią, kuris suprojektuotas žemėtvarkiniame projekte teisės aktų nustatyta tvarka, yra galiojantis ir nepanaikintas.
20.5. E. G. tyčiniais veiksmais dešimtmetį už jai priklausančių žemės sklypų, nuosavybės teise valdomų žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (suformuoti pagal preliminarius matavimus), ribų naudoja preliminariai 3 000 kv. m valstybinės žemės, sodina vaismedžius, medžius, įkasti metaliniai vamzdžiai, kurie šiuo metu yra įbetonuoti. Byloje pateikta trečiųjų asmenų vaizdinė medžiaga aiškiai įrodo, kad atsakovė, nepaisydama galiojančių įstatymų, valstybės institucijos – Nacionalinės žemės tarnybos – raštų atlaisvinti valstybinę žemę, įsiteisėjusių teismo sprendimo ir toliau tyčiniais veiksmais valdo tai, kas atsakovei nepriklauso, E. G. savavališkai naudoja valstybinę žemės juostą, skirtą pravažiavimui savo reikmėms, tuo paneigdama kelio funkciją, įtvirtintą teisės aktuose, privažiuoti prie privačių žemės sklypų, kadastre įklotų žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (E. M. ir S. M.), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (H. L.), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (G. Š.), žemės ūkio paskirties žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) B. B.), kadastro Nr.(duomenys neskelbtini) (G. Š.) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (B. B.ė), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (G. Š.), ir laisvas nesuformuotas valstybinis žemės sklypas lieka be privažiavimo.
20.6. Pagal teismui pateiktą situacijos schemą, aiškiai matosi, kad žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė E. G. faktiškai naudojasi iki žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribos ir valstybinėje žemėje ties nurodytu žemės sklypu užsodino daržus, į žemę įkasė metalinius vamzdžius su tinkline tvora ir vamzdžius įbetonavo, tuo užimdama preliminariai 3 000 kv. m valstybinės žemės, kuri pagal teritorijų planavimo dokumentą skirta važiavimui.
20.7. Šiuo konkrečiu atveju E. G. valdo ir siekia įsiteisinti per kadastrinius matavimus žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotą 0,3110 ha (Nekilnojamojo turto registre įregistruotas plotas 0,3000 ha), ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotą 0,1978 ha (Nekilnojamojo turto registre įregistruotas plotas 0,1900 ha), tai aiškiai pažeidžia Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalį. Šiuos faktus patvirtinančios atsakovės E. G. į bylą pateiktos žemės sklypų, kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylos, planai bei NŽT patikrinimo aktai. Ieškovė mano, kad E. G. privalėjo ir privalo elgtis rūpestingai ir prieš atlikdama tyčinius veiksmus turi įsitikinti, ar privačios žemės naudojimas nepažeidžia valstybės ir kitų privačių asmenų žemės savininkų interesus, nors E. G. aiškiai žino, kad dėl užimtos kelio juostos dešimtmetį vyksta didžiuliai ginčai (civilinėje byloje Nr.e2-815-889/2019, administracinė nusižengimo byla Nr. II-16-206/2020 (ANK byla Nr. AN2-81-255/2020). Pažymi ir tai, kad dauguma žemės savininkų, besiribojantys su bendro naudojimo keliu, atliko žemės sklypams kadastrinius matavimus), kad išvengtų ginčų su atsakove, tačiau E. G. nepaiso (ignoruoja) nei atliktų gretimybėje kadastrinių matavimų, nei įsiteisėjusio teismo sprendimo ANK byloje Nr. AN2-81-255/2020, kurioje nubausta 300,00 Eur bauda už valstybinės žemės užgrobimą, nei Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriaus atliekant valstybinę kontrolę, nustatytų pažeidimų ir prašymų juos pašalinti. E. G. įsitikinusi savo nebaudžiamumu, piktybiškai, tyčia savivaliauja užgrodama jai nepriklausančią valstybinę žemę ir toliau pažeidinėja valstybės interesus užgrobdama dalį bendro naudojimo kelio, trečiųjų asmenų teises – turėti privažiavimą prie nuosavybės teisėmis valdomų žemės sklypų, įstatymus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
22. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
23. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas ieškovo ieškinį patenkino iš dalies – įpareigojo atsakovę E. G. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti valstybinės žemės dalį, kurioje pagal patvirtintą Raguviškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą yra suprojektuota III kategorijos 4 metrų bendro naudojimo vietinės reikšmės kelio, kurio projektinis Nr. 38-III-5, juosta, pašalinant iš jos savavališkai pastatytą tinklinę tvorą (dviejose vietose po 3 metrus ilgio) ir metalinius strypus, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
24. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).
25. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu į bylą pateikė naujus įrodymus – 2021 m. gegužės 17 d. R. S. (trečiojo asmens šioje byloje) skundą dėl atsakovės E. G. veiksmų. Ieškovės teigimu, šis įrodymas patvirtina E. G. savivaliavimą, teisės aktų pažeidinėjimą, teismo sprendimo nevykdymą ir ignoravimą ir nepagarbą teismui, valdžios institucijoms ir toliau nepagrįstai ribojamą patekimą į tretiesiems asmenims priklausančius žemės sklypus, užgrobiant valstybinės žemės juostą, skirtą važiavimui.
26. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, įvertinusi apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus, nusprendžia, jog byloje esančių įrodymų visuma buvo pakankama faktinėms aplinkybėms, reikšmingoms teisingam ginčo išsprendimui, nustatyti. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti prašomus pridėti prie bylos įrodymus.
Dėl ieškovės apeliacinio skundo.
27. Apeliantė apeliaciniu skundu skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas atsisakė tenkinti ieškovės reikalavimą – įpareigoti atsakovę E. G. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti nuosavybės teise valdomų žemės sklypų (kadastro (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus ir juos įregistruoti VĮ Registrų centre.
28. Pirmosios instancijos teismas prieš tai paminėto ieškovės reikalavimo netenkino motyvuodamas tuo, kad ieškovė neįrodė nė vienos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 15 punkte numatytos sąlygos, kuriai esant turėtų būti atliekami atsakovei priklausančių žemės sklypų kadastriniai matavimai. Nei Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme, nei nuostatose, nei kituose teisės aktuose nėra numatyta žemės sklypo savininko pareiga atlikti jam priklausančių žemės sklypų kadastrinius matavimus gretimų žemės sklypų ar nesuformuotos valstybinės žemės patikėtiniui reikalaujant. Vadinasi, pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes nėra pagrindo išvadai, jog atsakovė turi iš imperatyvių teisės aktų nuostatų kylančią pareigą atlikti jai priklausančių žemės sklypų kadastrinius matavimus, tačiau šios pareigos nevykdo.
29. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad E. G. piktybiškai neatlieka savo žemės sklypų geodezinius matavimų, pažeisdama viešąjį interesą, naudoja valstybinę žemę, sodina medžius, kasa duobes, įkasė metalinius vamzdžius, betoninius stulpus. Būtent Nacionalinė žemės tarnyba, siekdama apginti viešąjį interesą (žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), E. G. savivaliavimą, siekia, kad teismas įpareigotų atsakovę atlikti jai priklausančių sklypų kadastrinius matavimus, ir tai yra vienintelė būtina Nacionalinės žemės tarnybos ir trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo priemonė, Nes ir šią dieną esant įsiteisėjusiam Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 25 d. sprendimui valstybinė kelio juosta užimta, statomos naujos tvoros, betonuojami nauji stulpai, sodinami vaismedžiai ir kiti krūmai, tai pagrindžia visi teismui pridedami ieškovės ir trečiųjų šalių pateikti rašytiniai įrodymai.
30. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog ieškovės, kaip valstybinės žemės patikėtinės, teisių pažeidimas gali būti pašalintas ir atitinkamai viešasis interesas užtikrintas teismui patenkinus ieškovės pareikšto negatorinio ieškinio dalį ir įpareigojus atsakovę atlaisvinti neteisėtai užimtą valstybinės žemės dalį, todėl papildomas įpareigojimas šiam teisės pažeidimui pašalinti būtų perteklinis atsakovės, kaip žemės sklypų savininkės, teisių varžymas. Teismas pagrįstai nurodė, jog įstatyme numatyti asmens pažeistų teisių gynybos būdai taikomi nustačius asmens teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimą, o ne siekiant išvengti tokio pažeidimo ateityje. Tuo atveju, jeigu ieškovė siekia nustatyti tikslias atsakovei priklausančių žemės sklypų ir su jais besiribojančios valstybinės žemės ribas ir tokiu būdu išvengti galimų ginčų ateityje, pati ieškovė turi teisę imtis atitinkamų veiksmų, kad kompetentingos valstybės ar savivaldos institucijos inicijuotų šioje teritorijoje esančios valstybinės žemės sklypo suformavimo procedūras, atliktų valstybinės žemės sklypo kadastrinius matavimus ir juos įregistruotų Nekilnojamojo turto registre, tokiu būdu išsprendžiant ir valstybinės žemės ribų su atsakovei priklausančiais žemės sklypais klausimą, o kilus ginčui dėl ribų – tokį ginčą išsprendžiant teisės aktuose nustatyta tvarka. Šiuo konkrečiu atveju byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog ieškovė ėmėsi visų įmanomų veiksmų, turint tikslą inicijuoti valstybinio žemės sklypo suformavimo procedūras, šio sklypo kadastrinius matavimus, kurie būtų įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas vertino, jog vien ieškovės atstovės teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės apie tai, jog ieškovė neturi kompetencijos pati suformuoti kelią, o su Kretingos rajono savivaldybės administracija šio klausimo išspręsti nepavyko, taip pat tai, jog kelio suformavimas reikalautų jo priežiūros, kurią atlikti ieškovė neturi kompetencijos, o teisės aktai nenumato procedūros, kaip toks kelias galėtų būti perduotas kitam subjektui, šiuo atveju nesukuria ieškovei subjektinės teisės reikalauti, kad nesuformuotos valstybinės žemės ir atsakovės sklypų ribų klausimas būtų sprendžiamas įpareigojant atsakovę savo lėšomis atlikti jai priklausančių žemės sklypų kadastrinius matavimus. Atsižvelgdamas į tai, teismas pagrįstai nusprendė, jog byloje nėra pagrindo daryti išvados, kad atsakovės įpareigojimas atlikti jai priklausančių sklypų kadastrinius matavimus yra būtina ir vienintelė ieškovės ir (ar) trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo priemonė.
31. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundžiamos teismo sprendimo dalies motyvus, apeliacinio skundo argumentus bei įvertinusi byloje esančių duomenų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, su kurio motyvais ir išvadomis teisėjų kolegija iš esmės sutinka. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
Dėl atsakovės apeliacinio skundo
32. Apeliantė apeliaciniu skundu skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies – įpareigojo atsakovę E. G. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti valstybinės žemės dalį, kurioje pagal patvirtintą Raguviškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą yra suprojektuota III kategorijos 4 metrų bendro naudojimo vietinės reikšmės kelio, kurio projektinis Nr. 38-III-5, juosta, pašalinant iš jos savavališkai pastatytą tinklinę tvorą (dviejose vietose po 3 metrus ilgio) ir metalinius strypus.
33. Atsakovės teigimu, ginčijamu sprendimu neapgintos atsakovės nuosavybės teisės. Įvykdžius teismo sprendimą, per atsakovės nuosavybę bus savavališkai tiesiamas kelias, nors sklypų ribos nepakeistos, pirkimo–pardavimo sutartis bei privatizavimo dokumentai, kurie yra šios sutarties neatskiriama dalis, nenuginčyti ir pagal teritorijų planavimo įstatymą galioja neribotai arba iki tada, kol yra pakeista. Pirmosios instancijos teismas ignoravo atsakovės nuosavybės dokumentus, pirkimo–pardavimo sutartį, kuri nėra įstatymų nustatyta tvarka užginčyta ir įpareigoja atsakovę vadovautis prie jos pridėtais privatizavimo dokumentais, kurie yra įsiteisėjusios nuosavybės pagrindas ir tiesioginiai nuosavybės įrodymai.
34. Nuosavybės teisė kaip daiktinė teisė yra absoliutaus pobūdžio. Tai reiškia, kad savininkas šią teisę gali naudoti prieš visus asmenis (erga omnes). Nuosavybės teisė suprantama kaip teisė savininko nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte įtvirtinta nuostata, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose, vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Savininkas, matydamas, kad jo teisės pažeidžiamos, gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis).
35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, yra nurodęs, kad, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti dvi aplinkybes: 1) kad jis yra turto savininkas ir 2) kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013; 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2014; 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015 ir kt.). Negatorinis ieškinys yra skirtas nuosavybės teisės pažeidimams, nesusijusiems su valdymo netekimu, pašalinti, šiuo ieškiniu gali būti ginama savininko teisė naudoti daiktą, taip pat teisė disponuoti daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018).
36. Iš prieš tai nurodyto teisinio reglamentavimo ir pateiktos teisminės praktikos matyti, kad ieškovė pareiškusi negatorinį ieškinį šioje byloje turi įrodyti, kad ji yra ginčijamo turto (valstybinės žemės ploto) savininkė (patikėjimo teisės pagrindu) ir tai, kad jos teises atsakovė yra pažeidusi.
37. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovei buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį ir taikyta administracinė atsakomybė už tai, kad ties jai nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), yra savavališkai užėmusi valstybinės žemės plotą, kuris yra skirtas bendro naudojimo keliui Nr. 38-III-5, ties nurodytais žemės sklypais valstybinėje žemėje savavališkai užsodino daržus, į žemę įkasė ir įbetonavo metalinius vamzdžius. Nors administracinė nuobauda buvo paskirta Nacionalinės žemės tarnybos nutarimu, tačiau pagal proceso dalyvių (šios civilinės bylos šalių) skundus ši administracinio nusižengimo byla buvo nagrinėjama ne tik ne teismo tvarka, bet ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą teisme, buvo sprendžiamas klausimas, ar atsakovė yra padariusi ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, šiuo tikslu teisme buvo nustatomos ir vertinamos faktinės aplinkybės, ar atsakovė yra savavališkai užėmusi valstybinės žemės plotą, kuris yra skirtas bendro naudojimo keliui Nr. 38-III-5, ties nurodytais žemės sklypais valstybinėje žemėje savavališkai užsodino daržus, į žemę įkasė ir įbetonavo metalinius vamzdžius. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad analogiškos faktinės aplinkybės sudaro ir šios civilinės bylos įrodinėjimo dalyko dalį, todėl padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-81-255/2020 nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią šiai nagrinėjamai bylai. Šią išvadą pirmosios instancijos teismas pagrįstai grindė tuo, jog iš administracinio nusižengimo byloje esančio 2019 m. rugsėjo 16 d. žemės naudojimo patikrinimo akto bei prie jo pridėtos fotolentelės ir situacijos schemos, 2019 m. rugpjūčio 7 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto (adm. nusižengimo b. l. 62–70) matyti, kad administracinis nusižengimas padarytas toje pačioje žemės sklypo juostoje, kurią prašoma atlaisvinti šioje byloje pareikštu ieškiniu ir kuri yra nurodyta kartu su ieškiniu pateiktame 2020 m. birželio 18 d. žemės naudojimo patikrinimo akte, prie jo pridėtoje fotolentelėje ir situacijos schemoje.
38. Prejudicinę galią turi kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės (faktai), t. y. tokios aplinkybės, kurias teismas pripažino įrodytomis; ir priešingai – neturi prejudicinės galios faktai, kurie kitu teismo sprendimu pripažinti nenustatytais dėl įrodymų stokos. Įsiteisėjusiame teismo sprendime padaryta išvada dėl įrodymų nepakankamumo ginčo dalyku esantiems faktams nustatyti neužkerta kelio suinteresuotiems asmenims tą patį faktą įrodinėti kitoje byloje. Sprendžiant klausimą, ar kitoje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, padarytos išvados gali būti laikomos prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje, būtina įvertinti tokių aplinkybių nurodymo kontekstą anksčiau išnagrinėtoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-219/2015).
39. Nagrinėjamu atveju ir iš Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 25 d. nutarties, priimtos administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-81-255/2020, matyti, kad teismas byloje konstatavo, jog E. G. ties privačiais žemės sklypais, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (G. Š. kadastriniai matavimai), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (E. G. preliminarūs matavimai), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (E. G. preliminarūs matavimai), (duomenys neskelbtini) (R. S. kadastriniai matavimai) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (G. Š. kadastriniai matavimai) yra savavališkai užėmusi dalį valstybinės žemės ploto, kuris yra skirtas bendro naudojimo keliui Nr. 38-III-4 ir ties nurodytais žemės sklypais valstybinėje žemėje užsodinti daržai, į žemę įkasti metaliniai vamzdžiai ir betoniniai stulpai (nutarties 9 punktas). Apygardos teismo nutartyje taip pat konstatuota, kad E. G. užimtas ir naudojamas valstybinės žemės sklypas yra vietinės reikšmės bendro naudojimo kelias (nutarties 11 punktas), E. G. piktybiškai neatlieka savo žemės sklypų geodezinių matavimų, pažeisdama viešąjį interesą, naudoja valstybinę žemę, sodina medžius, kasa duobes, įkasė metalinius vamzdžius, betoninius stulpus (nutarties 15 punktas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prieš tai nurodytos Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartyje, priimtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-81-255/2020, teismo nustatytos aplinkybės yra itin reikšmingos šioje byloje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad Klaipėdos apygardos teismo nutartyje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovė yra savavališkai užėmusi dalį valstybinės žemės ploto, kurioje yra suprojektuota III kategorijos 4 metrų bendro naudojimo vietinės reikšmės kelio juosta.
40. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, aplinkybę, jog atsakovė yra savavališkai užėmusi dalį valstybinės žemės ploto, kurioje yra suprojektuota III kategorijos 4 metrų bendro naudojimo vietinės reikšmės kelio juosta, patvirtina ir trečiajam asmeniui G. Š. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), planas, iš kurio matyti, jog šio žemės sklypo gretimybėje 3-5 yra nurodomas 4 m pločio kelias, o ne atsakovei nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad trečiajam asmeniui G. Š. nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų kadastrinių matavimų duomenys yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Negana to, analogiškos faktinės aplinkybės užfiksuotos ir 2020 m. birželio 17 d. kadastro žemėlapio ištraukos parengtoje situacijos schemoje, taip pat 2019 m. rugsėjo 16 d. savavališkai užimtos valstybinės žemės schemoje. Kelias Nr. 38-III-5 taip pat yra pažymėtas ir kito trečiajam asmeniui G. Š. priklausančio žemės sklypo, kurio kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), gretimybėje 2-3, taip pat trečiajam asmeniui R. S. priklausančio žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), gretimybėje 4-1. Paminėti tretiesiems asmenims G. Š. ir R. S. priklausantys žemės sklypai taip pat yra suformuoti atliekant kadastrinius matavimus, jie įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.
41. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad prieš tai paminėtos faktinės aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai iš esmės paneigia atsakovės atsikirtimus, kad jai priklausantys žemės sklypai, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), vakarų pusėje ribojasi ne su valstybine žeme, o su privačiu žemės sklypu, t. y. trečiojo asmens G. Š. žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), rytų pusėje esančia riba. Šiuos savo atsikirtimus atsakovė, be kita ko, grindžia savo žemės sklypų įsigijimo dokumentais, prie valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarčių pridėtais žemės sklypų planais M 1:5000, abrisais ir kitais dokumentais. Teisėjų kolegija pažymi, kad, atsižvelgiant į tai, jog abu atsakovei priklausantys žemės sklypai yra suformuoti atliekant tik preliminariuosius matavimus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šių duomenų nevertino kaip patikimų ir patvirtinančių tikslias atsakovės žemės sklypų ribas su gretimais žemės sklypais, juolab, kad visi kiti tretiesiems asmenims šioje teritorijoje priklausantys žemės sklypai, kaip minėta prieš tai, yra suformuoti atliekant kadastrinius matavimus, kurie yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.
42. Esamų aplinkybių visumos pagrindu manytina, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas atsakovės į bylą pateiktus G. M. paslaugų įmonės atliktus atsakovės žemės sklypų kadastrinius matavimus pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo metu šie kadastriniai matavimai dar nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, ir į tai, kad ieškovė ginčija matavimuose nurodytų duomenų pagrįstumą, dėl to pirmosios instancijos teismas vertindamas atsakovės žemės sklypų dalis ir jų ribas pagrįstai nesivadovavo atsakovės pateiktais kadastriniais matavimais, kuriuose nurodyta atsakovės turima nuosavybės teisė į didesnes žemės sklypų dalis, nei jos buvo įgytos 2008 m. gruodžio 30 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimis.
43. Pirmosios instancijos teismas ginčo sprendime teisingai nurodė, jog sprendžiant klausimą dėl ieškovės, kaip valstybinės žemės patikėtinės, teisių pažeidimo, pagal jos pareikštą negatorinį ieškinį, pakanka nustatyti, jog atsakovė yra atlikusi savininko teises pažeidžiančius veiksmus (šiuo atveju, pastačiusi tinklinę tvorą, įkalusi metalinius strypus) valstybinėje žemėje be teisėto pagrindo. Nagrinėjamai bylai neturi teisinės reikšmės, kaip ir kokiu tikslu yra naudojama valstybinė žemė ir kokia yra jos funkcinė paskirtis (keliams įrengti ar pan.). Pakartotina, kad ieškovės teisių pažeidimą sąlygojo atsakovė, patvirtina tai, kad atsakovė yra patraukta administracinėn atsakomybėn dėl neteisėto valstybinės žemės naudojimo pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį, šio pažeidimo padarymas ir jo sudėtį sudarančių faktinių aplinkybių buvimas, be kita ko, konstatuotas įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-81-255/2020.
44. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog šioje byloje yra pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog dviejose vietose po 3 metrus ilgio atsakovės įrengta vielos tinklo tvora ir metaliniai strypai patenka į nesuformuotą valstybinę žemę. Visa tai reiškia, jog atsakovė neteisėtai naudoja valstybinę žemę (nėra jos nei privatizavusi, nei sudariusi valstybinės žemės nuomos sutarties, nei įgijusi jos valdymo teisės kitu pagrindu), tuo pažeisdama valstybės interesus, kartu apribodama galimybę šią kelio juostą naudoti susisiekimo reikmėms. Atsakovė byloje neįrodė, jog šie veiksmai valstybinėje žemėje buvo atlikti teisėtai, taip pat neįrodė, jog tinklo tvora ir metaliniai strypai yra įrengti jai priklausančių žemės sklypų ribose. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė šioje byloje įrodė būtinąsias negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygas, todėl ieškinio reikalavimą dėl pažeistų teisių gynimo tenkino.
45. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą praktiką).
46. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamąją dalį, byloje surinktų įrodymų visumą ir pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo bylą, nustatė esmines bylos faktines aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, to pagrindu pagrįstai ieškovės ieškinį patenkinto iš dalies ir atsakovę įpareigojo nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti valstybinės žemės dalį, kurioje suprojektuota III kategorijos 4 metrų bendro naudojimo vietinės reikšmės kelio (projektinis kelio Nr. 38-III-5) juosta, pašalinant iš jos savavališkai pastatytą tinklinę tvorą (dviejose vietose po 3 metrus ilgio) ir metalinius strypus (CK 4.98 straipsnis).
Dėl bylos procesinės baigties
47. Remdamasis tuo, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, patenkinęs ieškinį iš dalies, teisingai nustatė ir tinkamai įvertino nagrinėjamai bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė teisės materialines ir procesines normas, kasacinio teismo praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą remiantis ieškovės ir atsakovės apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo, todėl apeliančių apeliaciniai skundai atmestini, skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
48. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
49. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies.
50. Kadangi tiek ieškovės, tiek ir atsakovės apeliaciniai skundai atmetami, apeliacinės instancijos teisme jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.