Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų B. B., H. L., J. K., I. T. ir G. Š., taip pat trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų (Kretingos rajono apylinkės teismo) 2017-12-22 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų G. Š., I. T., B. B., H. L. ir J. K. ieškinį atsakovėms E. G. ir S. G., tretieji asmenys R. B., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrius dėl savininko teisių gynimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

įpareigoti atsakovę E. G. per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atitraukti savo dviejų žemės sklypų, 0,19 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,30 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribas iš vakarų pusės, paliekant ne mažesnį nei 4 metrų tarpą iki G. Š. priklausančio 0,3682 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rytinės ribos bei savo sąskaita pašalinti kliūtis (duobes, kuolus, augalus ir kt.), trukdančias naudotis 4 metrų pločio valstybinės žemės juosta, skirta bendro naudojimo keliui, dalyje nuo S. gatvės, esančios (duomenys neskelbtini), pradžios į šiaurę, skirtą pravažiuoti suprojektuotu vietinės reikšmės valstybiniu keliu Nr. (duomenys neskelbtini);įpareigoti atsakovę S. G. per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atitraukti savo 0,3890 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribą iš vakarų pusės, paliekant ne mažesnį nei 4 metrų pločio tarpą iki ieškovėms B. B., I. T. ir trečiajam asmeniui R. B. priklausančio 1,298 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo rytinės ribos bei savo sąskaita pašalinti kliūtis (duobes, kuolus, augalus ir kt.), tarp šių žemės sklypų, trukdančių naudotis 4 metrų pločio valstybinės žemės juosta, skirta bendro naudojimo keliui, dalyje nuo S. g., esančios (duomenys neskelbtini), pradžios į šiaurę, skirtą pravažiuoti suprojektuotu vietinės reikšmės valstybiniu keliu Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje keliamas klausimas, ar yra pagrindas taikyti įstatyme numatytą ieškovų nuosavybės teisių gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, būdą.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Ieškovai apeliaciniame skunde nurodė, kad neprieštarauja apeliacinio skundo nagrinėjimui žodine tvarka, tačiau motyvuoto prašymo taikyti tokią teismo posėdžio formą nepateikė. Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrius apeliaciniame skunde nurodė, kad prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau šį prašymą pagrindžiančių motyvų nepateikė, nenurodė aplinkybių, kurios gali būti išsiaiškintos tik žodinio teismo posėdžio metu. Atsakovė E. G. atsiliepime nurodė, jog prieštarauja apeliacinio skundo nagrinėjimui žodine tvarka. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, tai, kad apeliacinių skundų argumentai iš esmės grindžiami rašytiniais įrodymais, atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

Dėl bylos esmės

Nagrinėjamoje byloje ieškovai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnio pagrindu reiškia negatorinį ieškinį. CK 4.98 straipsnyje įtvirtinta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisių pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu. Negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Šis savininko teisių gynimo būdas lemia įrodinėjimo naštos paskirstymą. Negatorinį ieškinį pareiškusiam ieškovui tenka procesinė įrodinėjimo pareiga įrodyti dvi CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygas: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Šioms aplinkybėms esant įrodytoms, atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Ieškovui nereikia įrodinėti jo teises pažeidžiančio asmens elgesio neteisėtumo.Byloje esančiais Nekilojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų duomenimis nustatytos faktinės aplinkybės apie byloje dalyvaujančių asmenų nuosavybės teise turimus žemės sklypus. Nustatyta, kad ieškovė B. B. nuosavybės teise valdo žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), jis suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovė B. B. (4877/12980 dalis), ieškovė I. T. (2547/12980 dalis) ir trečiasis asmuo R. B. (5556/12980 dalis) valdo žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Ieškovas H. L. nuosavybės teise žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus; J. K. nuosavybės teise valdo žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Ieškovas G. Š. nuosavybės teise valdo žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini), šie žemės sklypai suformuoti atliekant kadastrinius matavimus; jam taip pat priklauso žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus.Nustatyta, kad atsakovė E. G. nuosavybės teise valdo žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini), šie žemės sklypai suformuoti atliekant preliminarius matavimus. Atsakovė S. G. nuosavybės teise valdo žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus.Apeliaciniais skundais nesutinkama, kad byloje neįrodyta CK 4.98 straipsnio taikymo sąlyga dėl ieškovų teisių pažeidimo. Ieškovai G. Š., I. T., B. B., H. L. ir J. K. teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir padarė bylos faktinių aplinkybių neatitinkančias išvadas. Ieškovai apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentu, kad gina savo pažeistą teisę naudotis gretimu valstybinės žemės sklypu pravažiuoti į jiems priklausančius žemės sklypus, turėdami jos savininkės įgaliotų atstovų sutikimą, o šią ieškovų teisę pažeidžia atsakovės. Ieškovai apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad ieškovė B. B. į savo nuosavybės teise valdomą 0,08 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), neturi kito įvažiavimo. Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrius apeliaciniame skunde teigia, kad galiojančiu vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentu ginčo vietoje tarp ieškovų ir atsakovių sklypų suprojektuotas vietinės reikšmės kelias.Ieškovai byloje iš esmės laikėsi pozicijos, kad atsakovės iškasė duobes ir užsodino augalus valstybinėje žemėje, o ne atsakovių žemėje, taip atsakovės apribojo ieškovų galimybes patekti į jų žemės sklypus keliuku, kuris yra numatytas projektiniuose sprendiniuose. Apeliaciniame skunde ieškovai akcentuoja, kad gina savo teisę naudotis gretimu valstybinės žemės sklypu.Iš byloje esančio Klaipėdos apskrities viršininko 2000-02-22 įsakymu Nr. 409 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Kretingos rajone“ patvirtinto (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto matyti, kad jame suprojektuotas kelias (projekte pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini)). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad apeliantų nurodomas suprojektuotas kelias įteisintas įstatymų nustatyta tvarka ir įregistruotas viešame registre, kad jis inventorizuotas ir įtrauktas į Kretingos rajono savivaldybės kelių apskaitą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bylos duomenimis ginčo teritorijoje, tarp ieškovų ir atsakovių žemės sklypų valstybinis žemės sklypas nesuformuotas ir viešajame registre neįregistruotas, geodeziniai matavimai neatlikti, nenustatyti žemės juostos kadastriniai duomenys.Įvertintina aplinkybė, kad iš byloje esančio Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2015-08-14 nutarimo Nr. 4-CB2-41 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones duomenų matyti, jog atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kerta bendro naudojimo kelias, kuris nėra įskaitytas į žemės sklypo plotą, todėl matininkas, atlikdamas sklypo kadastrinius matavimus turėjo parengti du atskirus žemės sklypo planus, o G. Š. sutiko atlikti šiam žemės sklypui kadastrinius matavimus, patikslinant privataus žemės sklypo ribas ir atstatant suprojektuotą lauko kelią Nr. (duomenys neskelbtini). Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad ieškovui G. Š. priklausantys žemės sklypai kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruoti viešame registre, suformuoti padalijimo būdu atliekant kadastrinius matavimus.Teisėjų kolegija įvertina ir pridėtų administracinių teisės pažeidimų bylų Nr. A2.2.‑390‑325/2016 ir Nr. A2.2.-391-325/2016 duomenis ir jose priimtus teismų procesinius sprendimus. Iš minėtų administracinių teisės pažeidimų bylų duomenų nustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2016-07-15 surašė E. G. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. NZTP-66299916-16 ir atsakovei S. G. surašė administracinio teisės pažeidimo Nr. NZTP-66306935-16 pagal ATPK 45 straipsnio 1 dalį dėl savavališko valstybinės žemės, t. y. bendro naudojimo kelio, suprojektuoto (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Klaipėdos apskrities viršininko 2000-02-22 įsakymu Nr. 409, Nr. (duomenys neskelbtini), užėmimo ir naudojimo. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų (Kretingos rajono apylinkės teismo) 2016-09-22 nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.2-390-325/2016 ir 2016‑09-12 nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.2‑391‑325/2016, administracinės bylos dėl atsakovių buvo nutrauktos. Klaipėdos apygardos teismo 2016-11-14 ir 2016-11-16 priimtomis nutartimis minėti procesiniai sprendimai palikti nepakeisti. Iš administracinėse bylose priimtų teismų procesinių sprendimų turinio matyti, kad buvo nustatyta, jog kelias neinventorizuotas, neatlikti jo kadastriniai išmatavimai, turėtų būti atliktas suvestinis gretutinių sklypų kadastrinis planas kelio riboms nustatyti, nėra aiškios lauko kelio Nr. (duomenys neskelbtini) ribos, dėl to iš esmės yra ginčas, nėra vienareikšmiškai nustatyta žemės, kurioje yra suprojektuotas ginčo kelias, priklausomybė.Ieškovai apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad jie (išskyrus B. B.) iš esmės savo žemės sklypus gali pasiekti iš R. ir S. gatvės pusių. Ieškovai apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė B. B. negali pateikti į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis, ieškovei B. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso kartu su ieškove I. T. ir trečiuoju asmeniu R. B. turimo žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, į šį sklypą galima patekti iš R. ir S. gatvių. Tad, viena vertus, šiuo atveju yra alternatyvių galimybių minėtai ieškovei kitu būdu patekti į savo žemės sklypą. Kita vertus, sprendžiant klausimą dėl gal būt esančio ieškovų teisių pažeidimo jų ieškinyje nurodytu būdu, iš anksčiau nurodytų duomenų matyti, kad iš esmės kilęs klausimas dėl žemės, kurioje yra suprojektuotas ginčo kelias, priklausomybės ir kelio ribų.Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K 3‑7-378/2015). Ieškiniu ieškovai prašė įpareigoti atsakoves atitraukti joms nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų ribas iš vakarų pusės paliekant ne mažesnį nei 4 metrų tarpą iki nurodytų žemės sklypų rytinių ribų ir tarp šių žemės sklypų pašalinti kliūtis, trukdančias naudotis 4 metrų pločio valstybinės žemės juosta. Ieškovai ieškinį grindžia Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrius 2017-07-05 raštu Nr. 14SD-2270 (14.14.104), kartu su juo pateiktu faktinių aplinkybių patikrinimo vietoje 2017-06-09 aktu ir suvestiniu planu. Ieškovai teigia, kad šie duomenys patvirtina, jog atsakovės neteisėtai naudojasi nurodyta laisvos valstybinės žemės juosta. Tiek ieškovai, tiek trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrius apeliaciniuose skunduose nurodo, kad E. G. yra užėmusi ir dalį G. Š. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė E. G. laikosi pozicijos, kad jos žemės sklypų ribos su G. Š. sklypais yra suderintos geodezininkų ir atitinka nuosavybės dokumentus ir pažymi, kad nė su vienu ieškovu nėra ginčo dėl ribų.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017-05-25 išrašų duomenų nustatyta, jog atsakovei E. G. nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsakovei S. G. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), suformuoti atliekant preliminarius matavimus. Taip pat iš byloje esančių viešo registro išrašų duomenų nustatyta, kad ieškovams B. B. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), H. L. priklausantis žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir G. Š. priklausantis žemė sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) suformuoti atliekant preliminarius matavimus. Iš prijungtose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. A2.2.‑390‑325/2016 ir Nr. A2.2.-391-325/2016 priimtų teismų procesinių sprendimų turinio matyti, kad nėra aiškios lauko kelio Nr. (duomenys neskelbtini) ribos, nėra vienareikšmiškai nustatyta žemės, kurioje yra suprojektuotas ginčo kelias, priklausomybė. Kaip nustatyta anksčiau šioje byloje, tiek valstybinis žemės juostos, tiek ieškovų nurodomo kelio kadastriniai matavimai neatlikti, jų tikslios ribos nenustatytos, greta esančių sklypų ribos nustatytos ir viešajame registre įregistruotos remiantis preliminariais matavimais. Esant nurodytų faktinių aplinkybių visumai pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nėra galimybės įvertinti, koks atstumas nuo ieškovų ir atsakovių žemės sklypų ribų iki kelio yra suplanuotas, ar ginčo kelias visais atvejais patenka į valstybės žemę.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad žemės sklypo savininkui pareiškus negatorinį ieškinį ir nepareiškus reikalavimo nustatyti žemės sklypo ribas, teismas negali spręsti nuosavybės teisių į ginčytiną žemės sklypo plotą ir nustatinėti kaimyninių žemės sklypų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑407/2008; 2011-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). Nors ieškovai ieškiniu prašo įpareigoti atsakoves atitraukti joms nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų ribas, tačiau iš esmės pareikštas negatorinis ieškinys dėl ieškovų nuosavybės teisės pažeidimo. Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrius teigia, kad S. G. užėmė valstybinės žemės juostos dalį, tačiau materialinių reikalavimų byloje nereiškė. Byloje nepareikšti materialiniai reikalavimai dėl žemės sklypų ribų konkretaus nustatymo ir nuginčijimo, tai nebuvo šios bylos dalykas bylos nagrinėjimo ribose.Vadovaujantis įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, teismas, vertindamas įrodymų visumą, turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (CPK 176–178, 185 straipsniai). Nagrinėjamu atveju įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, taip pat tai, kad ieškovai savo žemės sklypus iš esmės gali pasiekti ir kitais būdais, teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame teismo sprendime padaryta išvada, kad byloje konkrečiai neįrodytas ieškovų teisių pažeidimo atsakovių veiksmais faktas. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pagal byloje šiuo metu esamus duomenis nėra įrodyta būtinų sąlygų visuma ieškovams taikyti CK 4.98 straipsnyje numatytą savininko teisių gynimo būdą.Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas teisingai aiškinant ir bylos faktinėms aplinkybėms taikant materialinės teisės normas. Įrodymų vertinimą reglamentuojančių ir kitų civilinio proceso teisės nuostatų pažeidimų nenustatyta. Ieškovų ir trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrius apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti priešingą sprendimą, dėl to apeliaciniai skundai atmestini, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl prašymo skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

Atsiliepimuose į apeliacinius skundus atsakovės S. G. ir E. G. prašė ieškovams taikyti CPK 95 straipsnyje numatytas priemones. Prašymai skirti ieškovams baudą grindžiami motyvais, kad ieškovai teikia nepagrįstą ieškinį ir kelia nepagrįstus reikalavimus.Vadovaujantis CPK 95 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą apeliacinį skundą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Taigi, numatytai baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vertinant dalyvaujančių byloje asmenų procesinį elgesį CPK 95 straipsnio kontekste, svarbu atsižvelgti į tai, jog įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Šiuo atveju ieškovų ieškinys ir apeliacinis skundas motyvuojami teisiniais argumentais, susijusiais su tarp šalių susiklosčiusia faktine situacija, jos vertinimu ir poveikiu apeliantų nuosavybės teisių įgyvendinimui. Nenustatyta pagrindo pripažinti, kad ieškovai, įgyvendindami savo teisę kreiptis teisminės gynybos, nesąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis. Nors ieškovų apeliacinis skundas atmestas, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovai šį procesinį dokumentą teikė realiai nesiekdami savo teisinių interesų teisminės gynybos. Vien dėl to, kad ieškovų ieškinys ir apeliacinis skundas atmestas, nėra pagrindo pripažinti, kad jie pateikti piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, dėl to teisėjų kolegija atsakovių prašymus skirti ieškovams baudą atmeta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovų apeliacinį skundą atmetus, jų apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnis). Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrius bylinėjimosi išlaidų nepatyrė. Duomenų apie atsiliepimus pateikusių atsakovių S. G., E. G. ir trečiojo asmens R. B. turėtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės apeliacinės instancijos teisme pabaigos nepateikta, dėl to jų priteisimo klausimas nenagrinėtinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų (Kretingos rajono apylinkės teismo) 2017-12-22 sprendimą palikti nepakeistą.