Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, G. Š. (nuotoliniu būdu), R. S. (nuotoliniu būdu), S. M., E. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovei E. G. dėl pažeistų teisių gynimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, B. B., H. L., T. L., I. T., G. Š., R. B., R. S., E. M., S. M., Kretingos rajono savivaldybės administracija, valstybės įmonė „Registrų centras“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

13. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovei E. G. nuosavybės teise priklauso 0,1900 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), taip pat greta jo esantis 0,3000 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais statiniais, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė šiuos žemės sklypus įgijo 2008 m. gruodžio 30 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu. Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad abu atsakovei priklausantys žemės sklypai yra suformuoti atliekant preliminarius matavimus. Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 409 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Kretingos rajone“ patvirtintas Raguviškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame suprojektuotas III kategorijos 5 metrų bendro naudojimo vietinės reikšmės kelias (projektinis kelio Nr. 38-III-5). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjas 2016 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 14VĮ-169-(14.14.2.) „Dėl Kretingos rajono Žalgirio seniūnijos Raguviškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 409, asmeninio ūkio plano, Ml:5000, grafinės dalies pakeitimo“ pakeitė Raguviškių gyvenvietės asmeninio ūkio žemės reformos žemėtvarkos projekto plane M 1:5000 pažymėtą kelią Nr. 38-III-5, vietoje nurodyto 5 metrų pločio kelio, įrašant kelio plotį 4 metrus.

14. Iš prie šios civilinės bylos pridėtos administracinio nusižengimo bylos Nr. II-16-206/2020 medžiagos nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus 2019 m. lapkričio 14 d. nutarimu atsakovei E. G. paskirta administracinė nuobauda pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį (savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas vandens telkinių naudojimas). Plungės apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartimi minėtas nutarimas panaikintas, tačiau apeliacine tvarka išnagrinėjęs bylą, Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. kovo 25 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-81-255/2020 panaikino Plungės apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartį ir paliko galioti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus 2019 m. lapkričio 14 d. nutarimą.

15. Byloje taip pat nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrius 2020 m. birželio 16 d. atliko žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), priklausančių atsakovei, bei žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), priklausančių trečiajam asmeniui G. Š., patikrinimą vietoje. Atlikusi patikrinimą vietoje, ieškovė 2020 m. birželio 18 d. žemės naudojimo patikrinimo aktu nustatė, kad atsakovė valstybinėje žemėje yra įrengusi 2 vnt. po 3,00 m ilgio vielos tinklinę tvorą. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad šiame žemės plote taip pat į žemę yra įtvirtinti metaliniai stulpai (strypai). Bylos nagrinėjimo metu atsakovė neginčijo faktinės aplinkybės, kad ieškinyje nurodytą tvorą, taip pat metalinius stulpus (strypus) pastatė ji.

16. Byloje pareikštu patikslintu ieškiniu ieškovė reiškia atsakovei du reikalavimus, t. y. įpareigoti atlaisvinti valstybinės žemės dalį bei įpareigoti atsakovę atlikti jai nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų kadastrinius matavimus bei juos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Dėl įpareigojimo atlaisvinti valstybinę žemę

17. Ieškovė prašo įpareigoti atsakovę nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti valstybinės žemės dalį, kurioje suprojektuota III kategorijos 4 metrų bendro naudojimo vietinės reikšmės kelio (projektinis kelio Nr. 38-III-5) juosta, pašalinant iš jos savavališkai pastatytą tinklinę tvorą ir metalinius strypus.

18. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba yra visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės patikėtinė, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnyje nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teisės pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2014 ir kt.).

19. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo formuojamą praktiką, darytina išvada, jog šioje byloje negatorinį ieškinį pareiškusi ieškovė turėjo procesinę pareigą įrodyti, kad yra turto savininkė (patikėtinė) ir kad jos, t. y. valstybės, teisės yra pažeistos. Savo ruožtu atsakovė turėjo procesinę pareigą įrodyti, kad jos elgesys ginčijamoje žemės sklypo dalyje įrengiant vielos tinklo tvorą bei įtvirtinant į žemę metalinius strypus, visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė neigė, kad yra užėmusi valstybinės žemės dalį ir laikėsi nuostatos, jog greta jai priklausančių žemės sklypų nėra nei įrengto kelio, nei jokios valstybinės žemės, todėl ieškinyje nurodyta vielos tinklo tvora ir metaliniai strypai yra pastatyti atsakovei priklausančioje žemėje. Atsižvelgiant į tai, byloje spręstinas kausimas, ar atsakovė ieškinyje nurodytą tvorą ir metalinius strypus yra pastačiusi valstybinėje žemėje, t. y. ar atsakovė yra užėmusi valstybinės žemės dalį.

20. Atsižvelgtina į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 2 ir 3 punktų nuostatas, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai), taip pat asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ar administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu (prejudiciniai faktai).

21. Nagrinėjamu atveju atsakovei buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį ir taikyta administracinė atsakomybė už tai, kad ties jai nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), yra savavališkai užėmusi valstybinės žemės plotą, kuris yra skirtas bendro naudojimo keliui Nr. 38-III-5, ties nurodytais žemės sklypais valstybinėje žemėje savavališkai užsodino daržus, į žemę įkasė ir įbetonavo metalinius vamzdžius. Nors administracinė nuobauda buvo paskirta Nacionalinės žemės tarnybos nutarimu, tačiau pagal proceso dalyvių (šios civilinės bylos šalių) skundus ši administracinio nusižengimo byla buvo nagrinėjama ne tik ne teismo tvarka, bet ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą teisme, buvo sprendžiamas klausimas, ar atsakovė yra padariusi ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, šiuo tikslu teisme buvo nustatomos ir vertinamos faktinės aplinkybės, ar atsakovė yra savavališkai užėmusi valstybinės žemės plotą, kuris yra skirtas bendro naudojimo keliui Nr. 38-III-5, ties nurodytais žemės sklypais valstybinėje žemėje savavališkai užsodino daržus, į žemę įkasė ir įbetonavo metalinius vamzdžius. Pažymėtina, kad analogiškos faktinės aplinkybės sudaro ir šios civilinės bylos įrodinėjimo dalyko dalį. Iš administracinio nusižengimo byloje esančio 2019 m. rugsėjo 16 d. žemės naudojimo patikrinimo akto bei prie jo pridėtos fotolentelės ir situacijos schemos, 2019 m. rugpjūčio 7 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto (adm. nusižengimo b. l. 62-70) matyti, kad administracinis nusižengimas padarytas toje pačioje žemės sklypo juostoje, kurią prašoma atlaisvinti šioje byloje pareikštu ieškiniu ir kuri yra nurodyta kartu su ieškiniu pateiktame 2020 m. birželio 18 d. žemės naudojimo patikrinimo akte, prie jo pridėtoje fotolentelėje ir situacijos schemoje. Dėl to nėra pagrindo sutikti su atsakovės atsiliepime nurodytais argumentais, jog paminėtoje administracinio nusižengimo byloje buvo vertinamos visai kitos aplinkybės. Teismų praktikoje pažymima, kad net ir pripažinus naudojimosi žeme neteisėtumą, administracinių teisės pažeidimų bylų teisena nenumato priemonių, kuriomis būtų įmanoma priversti pažeidėją atlaisvinti žemę ir perduoti ją savininkams. Esant tokiai situacijai, žemės savininkai turi ginti savo teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis Nr. 2AT-71/2014). Taigi šioje byloje ieškovė iš esmės siekia pašalinti atsakovės padaryto ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo civilines teisines pasekmes, t. y. valstybinės žemės sklypo savininko (patikėtinio) teisių pažeidimus, todėl darytina išvada, kad Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-81-255/2020 nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią nagrinėjamai bylai.

22. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. kovo 25 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-81-255/2020 konstatavo, kad E. G. ties privačiais žemės sklypais, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (G. Š. kadastriniai matavimai), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (E. G. preliminarūs matavimai), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (E. G. preliminarūs matavimai), (duomenys neskelbtini) (R. S. kadastriniai matavimai) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (G. Š. kadastriniai matavimai) yra savavališkai užėmusi dalį valstybinės žemės ploto, kuris yra skirtas bendro naudojimo keliui Nr. 38-III-4 ir ties nurodytais žemės sklypais, valstybinėje žemėje užsodinti daržai, į žemę įkasti metaliniai vamzdžiai ir betoniniai stulpai (nutarties 9 punktas). Apygardos teismo nutartyje taip pat konstatuota, kad E. G. užimtas ir naudojamas žemės sklypas yra valstybinės reikšmės bendro naudojimo kelias (nutarties 11 punktas), E. G. piktybiškai neatlieka savo žemės sklypų geodezinių matavimų, pažeisdama viešąjį interesą naudoja valstybinę žemę, sodina medžius, kasa duobes, įkasė metalinius vamzdžius, betoninius stulpus (nutarties 15 punktas). Anksčiau aptartos Klaipėdos apygardos teismo nutartyje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovė yra savavališkai užėmusi dalį valstybinės žemės ploto, kurioje yra suprojektuota III kategorijos 4 metrų bendro naudojimo vietinės reikšmės kelio juosta.

23. Valstybinės žemės užėmimo faktą patvirtina ne tik anksčiau aptartos administracinio nusižengimo byloje apygardos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, bet ir kiti šioje byloje pateikti įrodymai. Iš byloje esančio trečiajam asmeniui G. Š. priklausančio žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plano matyti, kad šio žemės sklypo gretimybėje 3-5 yra nurodomas 4 m pločio kelias, o ne atsakovei priklausantys žemės sklypai. Trečiajam asmeniui G. Š. priklausantis žemės sklypas yra suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, šie kadastrinių matavimų duomenys yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Byloje nėra duomenų apie tai, jog G. Š. priklausančio žemės sklypo kadastriniai duomenys įstatymų nustatyta tvarka būtų nuginčyti, todėl teismas neturi pagrindo jais nesivadovauti (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Analogiškos faktinės aplinkybės yra užfiksuotos ir kartu su ieškiniu pateiktoje 2020 m. birželio 17 d. ant kadastro žemėlapio ištrauktos parengtoje situacijos schemoje, taip pat 2019 m. rugsėjo 16 d. savavališkai užimtos valstybinės žemės schemoje. Kelias Nr. 38-III-5 taip pat yra pažymėtas ir kito trečiajam asmeniui G. Š. priklausančio žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), gretimybėje 2-3, o taip pat trečiajam asmeniui R. S. priklausančio žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), gretimybėje 4-1. Paminėti tretiesiems asmenims G. Š. ir R. S. priklausantys žemės sklypai taip pat yra suformuoti atliekant kadastrinius matavimus, jie įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, duomenų apie jų nuginčijimą teismui nėra pateikta.

24. Anksčiau nurodytos bylos aplinkybės paneigia atsakovės atsikirtimus, kad jai priklausantys žemės sklypai, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), vakarų pusėje ribojasi ne su valstybine žeme, o su privačiu žemės sklypu, t. y. trečiojo asmens G. Š. žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), rytų pusėje esančia riba. Šiuos savo atsikirtimus atsakovė, be kita ko, grindžia savo žemės sklypų įsigijimo dokumentais, prie valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarčių pridėtais žemės sklypų planais M 1:5000, abrisais ir kitais dokumentais. Pažymėtina, kad abu atsakovei priklausantys žemės sklypai yra suformuoti atliekant preliminariuosius matavimus, todėl šie duomenys negali būti vertinami kaip patikimai patvirtinantys tikslias atsakovės žemės sklypų ribas su gretimais žemės sklypais, juolab, kad visi kiti tretiesiems asmenims šioje teritorijoje priklausantys žemės sklypai yra suformuoti atliekant kadastrinius matavimus.

25. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė pateikė į bylą jos užsakymu G. M. paslaugų įmonės atliktus atsakovės žemės sklypų kadastrinius matavimus. Iš pateiktos kadastrinių matavimų bylos duomenų matyti, jog atsakovės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), gretimybėje 1-2 yra nurodomas trečiajam asmeniui G. Š. priklausantis sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)9, bendras atsakovės žemės sklypo plotas po jos užsakymu atliktų kadastrinių matavimų sudaro 0,1978 ha, nors 2008 m. gruodžio 30 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovė įgijo nuosavybės teisę į 0,1900 ha ploto žemės sklypą. Atitinkamai iš pateiktos kadastrinių matavimų bylos duomenų matyti, jog atsakovės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), gretimybėje 1-2 taip pat yra nurodomas trečiajam asmeniui G. Š. priklausantis sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), bendras atsakovės žemės sklypo plotas po jos užsakymu atliktų kadastrinių matavimų sudaro 0,3110 ha, nors 2008 m. gruodžio 30 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovė įgijo nuosavybės teisę į 0,3000 ha ploto žemės sklypą. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus 2021 m. sausio 22 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktais buvo nustatyti jų trūkumai, be kita ko, ir tai, kad žemės sklypų ribų atitiktis neatitinka teritorijų planavimo dokumentams, žemės sklypų ribos ilgiai, atlikus kadastrinius matavimus, ženkliai skiriasi nuo žemės sklypo plane M1:5000 nurodytų žemės sklypo ribų ilgių. Kaip matyti, po atsakovės atliktų kadastrinių matavimų atsakovės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos nuo taškų 2-3 ilgis sudaro 4,22 m, ribos nuo taškų 3-4 ilgis sudaro 96,00 m, bendras 2-4 taškų ilgis sudaro 100,22 m, nors atsakovės nurodytame plane M1:5000 ir abrise linijos 3-4 ilgis yra tik 96,0 m. Po kadastrinių matavimų ribos nuo taškų 1-6 ilgis sudaro 77,82 m, nuo 6 iki 5 sudaro 21,00 m, iš viso ribos nuo taškų 1-5 ilgis sudaro 98,82 m, nors atsakovės nurodytame žemės sklypo plane M1:5000 ir abrise linijos 2-5 bendras ilgis yra tik 94,49 m (73,49 m + 21,0 m). Po atsakovės atliktų kadastrinių matavimų atsakovės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos nuo taškų 2-3 ilgis sudaro 77,82 m, nors atsakovės nurodytame žemės sklypo plane M1:5000 ir abrise linijos 3-4 ilgis yra tik 73,49 m. Po kadastrinių matavimų ribos nuo taškų 1-6 ilgis sudaro 5,00 m, nuo 6 iki 5 sudaro 71,74 m, iš viso ribos nuo taškų 1-5 ilgis sudaro 76,74 m, nors atsakovės nurodytame žemės sklypo plane M1:5000 ir abrise linijos 1-2 bendras ilgis yra tik 73,49 m.

26. Anksčiau aptarti duomenys rodo, jog atsakovės žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) riba gretimybėje su G. Š. sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) ribotųsi tuo atveju, jeigu lyginant su žemės sklypo plane M1:5000 ir abrise nurodytais duomenimis, kadastrinių matavimų byloje nurodyta atsakovės sklypo riba nuo taškų 2-4 būtų pailginta 4,22 metrais, o sklypo riba nuo taškų 1-5 būtų pailginta 4,33 metrais. Atitinkamai atsakovės žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) riba gretimybėje su G. Š. sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) ribotųsi tik tuo atveju, jeigu lyginant su žemės sklypo plane M1:5000 ir abrise nurodytais duomenimis, kadastrinių matavimų byloje nurodyta atsakovės sklypo riba nuo taškų 2-3 būtų pailginta 4,33 m, o sklypo riba nuo taškų 1-5 būtų pailginta 3,25 m. Nors atsakovė nurodė, kad jos atlikti matavimai ir sklypų plotų padidėjimai neviršija teisės aktuose nustatytų leistinų ploto padidėjimo ribų, tačiau atsakovės pateikti kadastriniai matavimai šiuo metu nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, ieškovė ginčija matavimuose nurodytų duomenų pagrįstumą, todėl šių kadastrinių matavimų pagrindu teismas šiuo metu negali daryti išvados apie atsakovės turimą nuosavybės teisę į didesnes žemės sklypų dalis, nei jos buvo įgytos 2008 m. gruodžio 30 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimis. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė teigė, kad atliktais kadastriniais matavimais atsakovė siekia neteisėtai užvaldyti valstybinę žemę ir įgyti jos daugiau, nei yra įsigijusi valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimis, todėl tai yra viena iš priežasčių, kodėl ieškovė atsisako pritarti atsakovės pateiktiems kadastriniams matavimams. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė svarstanti skųsti šiuos ieškovės veiksmus, tačiau iki bylos išnagrinėjimo nepateikė teismui tai patvirtinančių įrodymų. Pažymėtina, kad šioje byloje teismas nesprendžia ieškovės veiksmų teisėtumo nustatant atsakovės užsakymu atliktų kadastrinių matavimų trūkumus, todėl nesant pateiktų įrodymų apie atsakovei priklausančių žemės sklypų kadastrinių matavimų procedūros užbaigimą ir jų įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, teismas neturi pagrindo daryti išvados, jog atsakovei priklausantys žemės sklypai vakarų pusėje ribojasi ne su valstybine žeme, o su trečiajam asmeniui G. Š. priklausančiu sklypu Nr. (duomenys neskelbtini).

27. Atsakovė savo atsikirtimus, be kita ko, grindė tuo, kad Klaipėdos apskrities Kretingos rajono Raguviškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas yra tik pirminis planavimo dokumentas ir neturi jokios teisinės galios, tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais. Pažymėtina, kad Klaipėdos apskrities Kretingos rajono Raguviškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, patvirtintas Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 409, yra vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 8 straipsniu, projektuojami keliai, šis projektas yra galiojantis ir jame suprojektuotos žemėnaudos bei vietinės reikšmės vidaus keliai yra galiojančio teritorijų dokumento sprendinys. Vien ta aplinkybė, kad Raguviškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotas vidaus kelias nėra įtrauktas į Kretingos rajono savivaldybės kelių schemą nereiškia, kad minėtas sprendinys yra niekinis ir negaliojantis.

28. Nors atsakovė akcentuoja, kad joks kelias ginčo teritorijoje nėra suformuotas, įregistruotas ar įtrauktas į kelių schemą, tačiau nagrinėjamos bylos atveju neturi esminės teisinės reikšmės aplinkybė, ar ieškovės nurodytoje vietoje kelias yra faktiškai įrengtas. Sprendžiant klausimą dėl ieškovės, kaip valstybinės žemės patikėtinės, teisių pažeidimo, pagal jos pareikštą negatorinį ieškinį, pakanka nustatyti, jog atsakovė yra atlikusi savininko teises pažeidžiančius veiksmus (pastačiusi tinklinę tvorą, įkalusi metalinius strypus) valstybinėje žemėje be teisėto pagrindo. Taigi nagrinėjamai bylai neturi teisinės reikšmės ta aplinkybė, kaip ir kokiu tikslu yra naudojama valstybinė žemė ir kokia yra jos funkcinė paskirtis (keliams įrengti ar pan.). Kretingos rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad kelio pažymėjimas teritorijų planavimo dokumentuose nereiškia, kad tokie keliai, kaip inžineriniai statiniai, yra realiai nutiesti (įrengti, pastatyti), tačiau kartu pažymėjo, jog ši teritorija yra valstybinės žemės neužstatyta teritorija. VĮ Registrų centras pateiktame atsiliepime taip pat yra nurodoma, kad atsakovei ir tretiesiems asmenims priklausantys žemės sklypai ribojasi su valstybiniu žemės sklypu, kuris kaip nekilnojamojo turto objektas nėra suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas.

29. Teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, jog toks ieškinys jau buvo išnagrinėtas ir atmestas Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-661-253/2018. Susipažinus su prie šios bylos pridėta civilinės bylos Nr. e2-1461-206/2017 medžiaga matyti, kad joje buvo pareikštas šioje byloje trečiaisiais asmenimis dalyvaujančių G. Š., I. T., B. B., H. L. ir J. K. ieškinys, kuriuo buvo prašoma įpareigoti atsakovę atitraukti savo dviejų žemės sklypų ribas iš vakarų pusės, paliekant ne mažesnį nei 4 metrų tarpą iki G. Š. priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), rytinės ribos bei savo sąskaita pašalinti kliūtis (duobes, kuolus, augalus ir kt.), trukdančias naudotis 4 metrų pločio valstybinės žemės juosta. Pažymėtina, kad paminėtoje byloje reikalavimus pareiškę asmenys siekė įgyvendinti savo teisę naudotis gretimu valstybinės žemės sklypu. Iš Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutarties civilinėje byloje matyti, kad ieškinys buvo atmestas, nes asmenys savo žemės sklypus iš esmės gali pasiekti ir kitais būdais, todėl teisėjų kolegija sutiko su skundžiamame teismo sprendime padaryta išvada, kad byloje konkrečiai neįrodytas ieškovų teisių pažeidimo atsakovių veiksmais faktas (nutarties 27 punktas). Vis dėlto, ši aplinkybė nereiškia, jog ieškovė, kaip valstybinės žemės patikėtinė, neturi teisės reikalauti pašalinti jos teisių pažeidimą dėl neteisėto valstybinės žemės naudojimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad po minėtos civilinės bylos išnagrinėjimo faktinė situacija yra pasikeitusi, nes atsakovė yra patraukta administracinėn atsakomybėn dėl neteisėto valstybinės žemės naudojimo pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį, šio pažeidimo padarymas ir jo sudėtį sudarančių faktinių aplinkybių buvimas, be kita ko, konstatuotas įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-81-255/2020. Be to, visų šioje byloje trečiaisiais asmenimis dalyvaujančių asmenų žemės sklypams yra atlikti kadastriniai matavimai, jie įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad kelias Nr. 38-III-5 yra pažymėtas trečiajam asmeniui G. Š. priklausančio žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), gretimybėje 3-5, trečiajam asmeniui G. Š. priklausančio žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), gretimybėje 2-3, taip pat trečiajam asmeniui R. S. priklausančio žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), gretimybėje 4-1. Vadinasi, paminėtų trečiųjų asmenų žemės sklypų ribos su valstybinės žemės juosta, kurioje suprojektuotas minimas kelias, šiuo metu jau yra aiškios, o atsakovės žemės sklypai suformuoti atlikus preliminariuosius matavimus, jos užsakymu atlikti jai priklausančių žemės sklypų kadastriniai matavimai nustatyta tvarka nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl jie nepagrindžia, kad atsakovei priklausantys žemės sklypai ribojasi su G. Š. sklypu, o ne su valstybine žeme.

30. Nors valstybinės žemės sklypas, kuriame yra suprojektuotas kelias Nr. 38-III-5, nėra suformuotas, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, taip pat nėra atlikti šio valstybinės žemės sklypo kadastriniai matavimai, tačiau, teismo vertinimu, šioje byloje yra pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog dviejose vietose po 3 metrus ilgio atsakovės įrengta vielos tinklo tvora ir metaliniai strypai patenka į nesuformuotą valstybinę žemę. Visa tai reiškia, jog atsakovė neteisėtai naudoja valstybinę žemę (nėra jos nei privatizavusi, nei sudariusi valstybinės žemės nuomos sutarties, nei įgijusi jos valdymo teisės kitu pagrindu), tuo pažeisdama valstybės interesus, tuo pačiu apribodama galimybę šią kelio juostą naudoti susisiekimo reikmėms. Atsakovė byloje neįrodė, jog šie veiksmai valstybinėje žemėje buvo atlikti teisėtai, taip pat neįrodė, jog tinklo tvora ir metaliniai strypai yra įrengti jai priklausančių žemės sklypų ribose. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškovė šioje byloje įrodė būtinąsias negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygas, todėl ieškinio reikalavimas dėl pažeistų teisių gynimo tenkintinas, ieškovė įpareigotina nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti valstybinės žemės dalį, kurioje suprojektuota III kategorijos 4 metrų bendro naudojimo vietinės reikšmės kelio (projektinis kelio Nr. 38-III-5) juosta, pašalinant iš jos savavališkai pastatytą tinklinę tvorą (dviejose vietose po 3 metrus ilgio) ir metalinius strypus (CK 4.98 straipsnis).

Dėl reikalavimo įpareigoti atlikti kadastrinius matavimus

31. Ieškovė byloje pareikštu ieškiniu taip pat prašo įpareigoti atsakovę per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti nuosavybės teise valdomų žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus ir juos įregistruoti VĮ „Registrų centras“.

32. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai – tai veiksmai, kuriais nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinatės, geometriniai matmenys ir techniniai nekilnojamųjų daiktų parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – Nuostatai) 15 punkte yra numatyti atvejai, kuriems esant yra atliekami žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje: 1) įregistruotus Nekilnojamojo turto registre žemės sklypus padalijant, atidalijant, sujungiant ir atliekant jų amalgamaciją (Nuostatų 15.1 punktas); 2) keičiant įregistruotų Nekilnojamojo turto registre žemės sklypų, kurių ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje ar su šia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, išskyrus šių Nuostatų 54¹.3 punkte nurodytus atvejus (Nuostatų 15.2 punktas); 3) formuojant valstybinės žemės sklypus (išskyrus žemės sklypus, formuojamus iki 2011 m. gruodžio 31 d., nuosavybės teisėms atkurti ir asmeniniam ūkiui kaimo gyvenamosiose vietovėse) (Nuostatų 15.3 punktas); 4) perleidžiant kitų asmenų nuosavybėn miestuose esančius privačios žemės sklypus (jų dalis), kurių ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje ar su šia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose (Nuostatų 15.4 punktas); 5) jeigu žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitališkai suremontuoti pastatai ar iškasti tvenkiniai, nutiesti keliai ar įrengti kiti inžineriniai statiniai (išskyrus tuos atvejus, kai dėl rekonstruotų ar kapitališkai suremontuotų pastatų arba inžinerinių statinių žemės sklypo užstatymo plotas ir statinių forma (konfigūracija) nepasikeičia) (Nuostatų 15.5 punktas); 6) žemės sklypo savininkui ar valstybinės žemės naudotojui pageidaujant (Nuostatų 15.6 punktas).

33. Nagrinėjamoje byloje ieškovė neįrodė nei vienos iš anksčiau paminėtų Nuostatų 15 punkte numatytų sąlygų, kurioms esant turėtų būti atliekami atsakovei priklausančių žemės sklypų kadastriniai matavimai. Nei Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme, nei Nuostatose, nei kituose teisės aktuose nėra numatyta žemės sklypo savininko pareiga atlikti jam priklausančių žemės sklypų kadastrinius matavimus gretimų žemės sklypų ar nesuformuotos valstybinės žemės patikėtiniui reikalaujant. Vadinasi, pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes nėra pagrindo išvadai, jog atsakovė turi iš imperatyvių teisės aktų nuostatų kylančią pareigą atlikti jai priklausančių žemės sklypų kadastrinius matavimus, tačiau šios pareigos nevykdo. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog teismo posėdžio metu ieškovės atstovė taip pat neginčijo aplinkybės, kad jokie teisės aktai tokios atsakovės pareigos šiuo atveju nenumato.

34. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė šį ieškinio reikalavimą grindė tuo, jog neatlikdama savo žemės sklypų kadastrinių matavimų, atsakovė neteisėtai užima valstybinės žemės plotą, kuriame yra suprojektuotas bendro naudojimo kelias, tokiu būdu pažeisdama tiek valstybės, tiek trečiųjų asmenų, šioje teritorijoje turinčių žemės sklypus, teisėtus interesus naudotis šia valstybinės žemės dalimi, o tai lemia jau daug metų trunkančius ginčus. Pažymėtina, kad ieškovės, kaip valstybinės žemės patikėtinės, teisių pažeidimas gali būti pašalintas ir atitinkamai viešasis interesas užtikrintas tenkinus ieškovės pareikšto negatorinio ieškinio dalį ir įpareigojus atsakovę atlaisvinti neteisėtai užimtą valstybinės žemės dalį, todėl papildomas įpareigojimas šiam teisės pažeidimui pašalinti būtų perteklinis atsakovės, kaip žemės sklypų savininkės, teisių varžymas. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatyme numatyti asmens pažeistų teisių gynybos būdai taikomi nustačius asmens teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimą, o ne siekiant išvengti tokio pažeidimo ateityje. Tuo atveju, jeigu ieškovė siekia nustatyti tikslias atsakovei priklausančių žemės sklypų ir su jais besiribojančios valstybinės žemės ribas ir tokiu būdu išvengti galimų ginčų ateityje, pati ieškovė turi teisę imtis atitinkamų veiksmų, kad kompetentingos valstybės ar savivaldos institucijos inicijuotų šioje teritorijoje esančios valstybinės žemės sklypo suformavimo procedūras, atliktų valstybinės žemės sklypo kadastrinius matavimus ir juos įregistruotų Nekilnojamojo turto registre, tokiu būdu išsprendžiant ir valstybinės žemės ribų su atsakovei priklausančiais žemės sklypais klausimą, o kilus ginčui dėl ribų – tokį ginčą išsprendžiant teisės aktuose nustatyta tvarka. Teismo nuomone, vien ieškovės atstovės teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės apie tai, jog ieškovė neturi kompetencijos pati suformuoti kelią, o su Kretingos rajono savivaldybės administracija šio klausimo išspręsti nepavyko, taip pat tai, jog kelio suformavimas reikalautų jo priežiūros, kurią atlikti ieškovė neturi kompetencijos, o teisės aktai nenumato procedūros, kaip toks kelias galėtų būti perduotas kitam subjektui, šiuo atveju nesukuria ieškovei subjektinės teisės reikalauti, kad nesuformuotos valstybinės žemės ir atsakovės sklypų ribų klausimas būtų sprendžiamas įpareigojant atsakovę savo lėšomis atlikti jai priklausančių žemės sklypų kadastrinius matavimus. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo daryti išvados, jog atsakovės įpareigojimas atlikti jai priklausančių sklypų kadastrinius matavimus yra būtina ir vienintelė ieškovės ir (ar) trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo priemonė.

35. Kadangi esamomis aplinkybėmis jokie teisės aktai nenumato atsakovės pareigos atlikti savo žemės sklypų kadastrinius matavimus, šių matavimų atlikimas nėra išskirtinai vienintelė valstybės ir (ar) trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo priemonė, ieškovės reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti kadastrinius matavimas atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

36. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju yra patenkintas neturtinio pobūdžio ieškinio reikalavimas dėl įpareigojimo atlaisvinti valstybinę žemę, todėl valstybei iš atsakovės priteistinas 75 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). Įrodymų apie atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovę E. G. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti valstybinės žemės dalį, kurioje pagal patvirtintą Raguviškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą yra suprojektuota III kategorijos 4 metrų bendro naudojimo vietinės reikšmės kelio, kurio projektinis Nr. 38-III-5, juosta, pašalinant iš jos savavališkai pastatytą tinklinę tvorą (dviejose vietose po 3 metrus ilgio) ir metalinius strypus.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovės E. G. 75 Eur žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.