- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-22
- Bylos Nr.
- e2-1461-206/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-01030-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Kulberkienė
- Ieškovas
- G. Š., I. T., B. B., H. L., J. K.
- Atsakovas
- E. G., S. G.
- Trečiasis asmuo
- R. B., Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus, Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriui
- Advokatai
- Osvaldas Martinkus
trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus įgaliotai atstovei D. V.,
žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. Š., I. T., B. B., H. L., J. K. ieškinį atsakovėms E. G. ir S. G., tretiesiems asmenims R. B., Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriui, dėl savininko teisių gynimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašo: įpareigoti atsakovę E. G. per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atitraukti savo dviejų žemės sklypų, 0,19 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,30 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribas iš vakarų pusės, paliekant ne mažesnį nei 4 m. tarpą iki G. Š. priklausančio 0,3682 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rytinės ribos bei savo sąskaita pašalinti kliūtis (duobes, kuolus, augalus ir kt.), trukdančias naudotis 4 m. pločio valstybinės žemės juosta, skirta bendro naudojimo keliui, dalyje nuo (duomenys neskelbtini). sav., pradžios į šiaurę, skirtą pravažiuoti suprojektuotu vietinės reikšmės valstybiniu keliu Nr. 38-III-5; įpareigoti atsakovę S. G. per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atitraukti savo 0,3890 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ribą iš vakarų pusės, paliekant ne mažesnį nei 4 m. pločio tarpą iki ieškovėms B. B., I. T. ir trečiajam asmeniui R. B. priklausančio 1,298 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr(duomenys neskelbtini), sklypo rytinės ribos bei savo sąskaita pašalinti kliūtis (duobes, kuolus, augalus ir kt.), tarp šių žemės sklypų, trukdančių naudotis 4 m. pločio valstybinės žemės juosta, skirta bendro naudojimo keliui, dalyje nuo (duomenys neskelbtini) r. sav., pradžios į šiaurę, skirtą pravažiuoti suprojektuotu vietinės reikšmės valstybiniu keliu Nr. 38-III-5; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovės be teisėto pagrindo veikdamos savavališkai užėmė valstybinės žemės juostą, kurioje pagal Raguviškių kadastro vietovės ir Raguviškių gyvenvietės asmeninio ūkio žemės reformos žemėtvarkos projektų planus yra suprojektuotas 4 metrų pločio lauko kelias Nr. 38-III-5. Pažymi, kad kelias yra vienintelė galimybė ieškovei B. B. patekti į jos turimą žemės sklypą. Pažymi, kad ieškovams priklausančių žemės sklypų ribos nustatytos atliekant geodezinius matavimus, kurie patvirtinti nustatyta tvarka ir įregistruoti VĮ Registrų centras, o atsakovių žemės sklypų ribos nustatytos tik atliekant preliminarius matavimus. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrius 2016-03-18 ir 2016-05-13 patikrinimo metu nustatė ir surašė žemės naudojimo (duomenys neskelbtini) -(duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose nustatė, kad E. G. ir S. G. yra užėmusios po dalį (apie 3-4 metrus) valstybinės žemės, t.y. bendro naudojimo kelio Nr. (duomenys neskelbtini), suprojektuoto Raguviškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Klaipėdos apskrities Viršininko 2000-02-22 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir Klaipėdos apskrities viršininko 1998-11-24 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planų patvirtinimo Kretingos rajone ir Palangos miestui po 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje“ įtrauktą į valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planus ir sąrašus (sąvadus). Skyrius 2016-07-15 atsakovėms S. G. ir E. G. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolus Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini) pagal ATPK 45 str. 1 d. dėl savavališko valstybinės žemės, t. y. bendro kelio Nr. 38-III-5, užėmimo ir naudojimo. Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-09-22 nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.2-390-325/2016 ir 2016-09-12 nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.2-391-325/2016, administracinės bylos buvo nutrauktos. Apeliacinės instancijos teismas paliko galioti Kretingos rajono apylinkės teismo priimtus procesinius sprendimus. Pažymėjo, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrius 2017-07-05 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė Suvestinį planą su priedais, kuris patvirtina, kad atsakovės neteisėtai naudojasi nurodyta laisvos valstybinės žemės juosta, tokiu būdu pažeisdamos mūsų, kaip gretimų žemės sklypų savininkų teises naudotis valstybine žemės juosta, skirta naudotis suprojektuotu vietinės reikšmės savivaldybės keliu bei juo patekti į savo žemės sklypus. Teismo posėdžio metu ieškovai ir jų atstovas prašė ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrius pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškovų ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Pažymėjo, kad šiai dienai tiek E. G., tiek S. G. faktiškai yra užėmusios (užgrobusios) apie 3-4 metrus Raguviškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo kelio Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, t.y. esančių gretimybėje E. G. ir S. G. nuosavybės teise priklausomų žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), iškastos gilios (iki 0,5 metro) duobės, toliau sandėliuojami augalų kompostai, ko pasėkoj e aukščiau nurodytų žemės sklypų savininkai neprivažiuoja prie nuosavybės teise valdomų žemės sklypų išvežti rudens produkcijos, apdirbti, aparti nuosavybės teise valdomų žemės sklypų nei iš pietinės, nei iš šiaurinės kelio pusės. Nurodė, kad pagal Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriaus 2017 m. birželio 9 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. (duomenys neskelbtini), VĮ „Registrų centras“ įregistruotas žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), preliminarias ribas (schemoje pažymėta geltona spalva) ir faktinį naudojimą (pažymėta schemoje raudona spalva) tiek S. G., tiek E. G. yra užgrobusios valstybinę žemę. Pažymėtina tai, kad E. G., žemė sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), faktinis naudojimas pažeidžia ir ieškovo G. Š. tiksliais kadastriniais matavimais pamatuotas žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (preliminarūs matavimai), ribas. Teismo posėdžio metu prašė ieškovų ieškinį tenkinti.
Trečiasis asmuo R. B. pateikė teismui savo poziciją apie bylą ir nurodė, kad atsakovės nepažeidžia ieškovų teisių, nes visi ieškovai turi įvažiavimus į savo žemės sklypus, o reikalavimas atitraukti sklypo ribas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismo posėdžio metu nurodė, kad kelio tarp sklypų niekada nebuvo ir kad jai kelias nereikalingas, nesutinka, kad per jos žemės sklypą važiuotų žemės ūkio technika.
Atsakovė E. G. teismui pateikė savo poziciją ir nurodė, kad ieškovai kelia nepagrįstą reikalavimą atkelti savo sklypo ribas. Nurodo, kad ieškovai į savo žemės sklypus gali patekti iš (duomenys neskelbtini) gatvių pusės. Pažymi, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius atliko tyrimą tarpininkaujant Seimo kontrolieriui, kuris pateikė savo išvadas dėl ginčo lauko keliuko ir nurodė, kad lauko keliukas turi būti atstatytas tik per ieškovo G. Š. privatų sklypą ir laisvą valstybinę žemę. Pažymėjo, kad ieškovas G. Š. su tyrimo išvadomis sutiko ir pasirašė įsipareigojimą geranoriškai susitvarkyti savo sklypų kadastro duomenis ir atstatyti pravažiavimą per savo privatų sklypą. Nesutinka atitraukti savo žemės sklypo ribas, kad ieškovai galėtų važinėti per jos žemę ir pažymi, kad nėra duomenų, kad jos sklypo ribos būtų neteisingos, todėl mano, kad ieškovų reikalavimas yra nepagrįstas ir ieškinys turi būti atmestas. Teismo posėdžio metu prašė ieškovų ieškinį atmesti.
Šalies argumentai
Atsakovė S. G. teismui pateikė savo poziciją ir nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad visi ieškovai į savo žemės sklypus gali įvažiuoti iš Sparno ir Raguvos gatvių pusės. Mano, kad reikalavimas atkelti sklypo ribą yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismo posėdžio metu prašė ieškovų ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad B. B. nuosavybės teise valdo 0,0800 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) r. sav. Žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus ir bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo 4877/12980 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalį, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), iš bendro 1.2980 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini) r. sav. Žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus; H. L. nuosavybės teise valdo 0,3200 ha kitos paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini) sav. Žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus; J. K. nuosavybės teise valdo 0,2530 ha kitos paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus; G. Š. nuosavybės teise valdo 0,3200 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Ieškovas nuosavybės teise valdo 0,2295 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. G. Š. nuosavybės teise valdo ir 0,3100 ha kitos paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus; E. G. nuosavybės teise valdo 0,1900 ha žemės ūkio paskirties paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Atsakovė nuosavybės teise valdo 0,3000 ha kitos paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus; S. G. nuosavybės teise valdo 0,3890 ha kitos paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini). sav. Žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus; R. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo 5556/12980 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalį, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), iš bendro 1.2980 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini). sav. Žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus; I. T. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo 2547/12980 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalį, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) iš bendro 1.2980 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini) Žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus.
Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl nuosavybės teisių gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu. Ieškinys pareikštas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnio pagrindu. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus.
Ginčo dėl to, kad ieškovai nuosavybės teise valdo žemės sklypus byloje nėra. Ieškovai nurodo, kad atsakovės be teisėto pagrindo, savavališkai užėmė valstybinės žemės juostą, skirtą pravažiuoti suprojektuotu bendro naudojimo keliu, dalyje nuo Sparno gatvės pradžios į šiaurę tarp nuosavybės teise valdomų žemės sklypų, t. y. buvusiame bendro naudojimo pravažiavimo kelyje dvejose vietose iškasė dideles iki metro gylio duobes, pasodino įvairių augalų, įkasė kuolus ir užtvėrė visą pravažiavimo kelią iš abiejų galų ir šią valstybinės žemės dalį naudoja savo reikmėms savavališkai laikydamos sudėtine joms priklausančių žemės sklypų dalimi. Mano, kad tokiu būdu yra pažeidžiama teisė naudotis suprojektuotu vietinės reikšmės savivaldybės keliu bei juo patekti į savo žemės sklypus.
Kaip matyti iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų, ginčas tarp šalių yra labai įsisenėjęs, tęsiasi eilę metų. Iš prijungtų administracinių teisės pažeidimų bylų Nr. A2.2.-390-325/2016 ir Nr. A2.2.-391-325/2016 duomenų nustatyta, kad Kretingos rajono savivaldybės administracijos Žalgirio seniūnija 2015-04-24 raštu informavo Nacionalinę žemės tarnybą prie žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrių, kad žemėtvarkos institucijų suprojektuotas kelias, esantis šalia žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nėra Kretingos rajono savivaldybės balanse. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus atstovė nurodė, kad Klaipėdos apskrities viršininkas 2000 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 409 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Kretingos rajone“ patvirtinto Raguviškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, kuriame suprojektuotas III kategorijos 5 metrų bendro naudojimo vietinės reikšmės kelias (projektinis kelio Nr. 38-III-5). Skyriaus vedėjas 2016 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Kretingos rajono Žalgirio seniūnijos Raguviškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninio ūkio plano, Ml:5000, grafinės dalies pakeitimo“ pakeitė Raguviškių gyvenvietės asmeninio ūkio žemės reformos žemėtvarkos projekto plane, M 1:5000, pažymėtą kelią Nr. (duomenys neskelbtini), vietoje nurodyto 5 metrų pločio kelio įrašant kelio plotį 4 metrus, t. y. bendro naudojimo kelias Nr. 38-III-4, suprojektuotas nuo Sparno g. pradžios į Šiaurę, skirtas privažiuoti prie nuosavybės teise valdomų žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Institucijos atstovė teismo posėdžio metu pažymėjo, kad suprojektuotas kelias neturi kelio statuso, kol jo statuso nepatvirtina savivaldybė. Faktą, kad tarp ginčo šalių sklypų kada nors buvo lauko keliukas patvirtino liudytoja T. L., kuri nurodė, kad jai yra žinoma, kad valstybinėje žemėje buvo keliukas ir egzistavo nuo tada, kai atsikraustė gyventi (nuo 1996 m.). Teismas vertina aplinkybę, kad liudytoja T. L. yra ieškovo H. L. sutuoktinė, su atsakovėmis nesutaria, jų santykiai įtempti, todėl teismas nesivadovauja jos parodymais, kurie prieštarauja kitiems byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Atsakovės S. G. ir E. G. bei trečiasis asmuo R. B. nurodo, kad lauko kelio niekada nebuvo, o atsakovės gera valia leido naudotis savo žemės sklypais (leido pravažiuoti), tačiau, kad toliau būtų važinėjama jų nuosavybė nesutinka. Liudytojai V. D. ir R. K. nurodė, kad yra Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus specialistai. Jie atliko jų kompetencijai priskirtus veiksmus gavę ieškovų prašymą, t. y. atliko patikrinimus vietovėje, kurių tikslas buvo parengti Suvestinę schemą. Nurodė, kad pagal teritorijų planavimo dokumentus yra suprojektuotas kelias. Teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad kelias būtų identifikuotas atliekant kadastrinius matavimus, Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota kelio nuosavybės ar kita valdymo teisė, todėl teismas negali įvertinti, koks atstumas nuo ieškovų ir atsakovių žemės sklypų ribų iki kelio yra suplanuotas. Atsižvelgiant į tai, kad yra pareikštas negatorinis ieškinys, ieškovai privalo įrodyti, kad jų teisės yra pažeistos. Vertinant byloje bei prijungtose bylose esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad ieškovai šios sąlygos, būtinos ieškiniui tenkinti, neįrodė. Priešingai, byloje yra duomenų, kad ieškovai savo žemės sklypus gali pasiekti ir iš Sparno bei Raguvos gatvių pusių, todėl teigti, kad ieškovams nėra galimybės kitaip pasiekti savo žemės sklypų kaip tik suprojektuotu keliu, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad kelias yra tik suprojektuotas, tačiau jo statusas nėra patvirtintas savivaldybės administracijos ir esant daug abejonių dėl kelio identifikacinių duomenų bei vertinant aplinkybę, kad ieškovai savo sklypus gali pasiekti kitais būdais, nėra pagrindo teigti, kad atsakovės pažeidžia ieškovų teises, todėl ieškovų ieškinys atmestinas.
Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius, o 2 dalyje – jog teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 792,00 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad ieškovai būtų sąmoningai veikęs prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Tai, kad ieškovai pareiškė ieškinį, manydami, kad jų teisės yra pažeistos, nesudaro pagrindo teigti, kad jie piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas atmeta atsakovių prašymą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirti ieškovams CPK 95 straipsnyje numatytą baudą.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Kretingos rajono apylinkės teismą.