- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-25
- Bylos Nr.
- AN2-81-255/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-25-3-00124-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje
- Teisėjas
- Regina Bertašienė (pirm.)
- Institucija
- Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrius
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus patarėjos apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. sausio 30 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2019 m. lapkričio 14 d. nutarimu E. G. buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 1 dalį 300,00 Eur bauda už tai, kad 2019 m. rugsėjo 16 d., 10.00 val., (duomenys neskelbtini), ties jai nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), yra savavališkai užėmusi valstybinės žemės plotą, kuris yra skirtas bendro naudojimo keliui Nr. (duomenys neskelbtini). Ties nurodytais žemės sklypais valstybinėje žemėje E. G. savavališkai užsodino daržus, į žemę įkasė ir įbetonavo metalinius vamzdžius. Šiais savo neteisėtais veiksmais E. G. pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktų nuostatas. Šį nutarimą E. G. apskundė teismui.
2. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. sausio 30 d. nutartimi E. G. skundas patenkintas ir Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus 2019 m. lapkričio 14 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje panaikintas, o administracinio nusižengimo teisena E. G. nutraukta. Apylinkės teismas nutartyje nurodė, jog tiek protokole, tiek nutarime nėra nurodytas tikslus žemės ploto dydis (išmatavimai), jo vieta, nes tik sąlygiškai nurodyta „kuris yra skirtas bendro naudojimo keliui Nr. (duomenys neskelbtini)“, o surašant protokolą ir priimant nutarimą nepateikta įrodymų apie nurodomo kelio buvimą (suprojektavimą, matavimus, pažymėjimus ir pan.). Tokių dokumentų nėra gauta ir su vėliau pateiktais bylos dokumentais. Teismas pažymėjo, jog skundą pateikusi E. G. pateikė duomenis, kad analogiškas pažeidimas jai jau buvo inkriminuotas 2016 metais, tačiau byla buvo nutraukta, ir byloje yra pateikti duomenys, kad Klaipėdos apygardos teismas nagrinėdamas Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinį skundą jį atmetė ir paliko galioti apylinkės teismo priimtą nutarimą administracinę bylą nutraukti. Nutartyje teismas pažymi, jog teismų sprendimuose buvo konstatuota, kad nėra pašalinti neatitikimai nesutampančiuose teritorijų planavimo dokumentuose. Taip pat nurodoma, jog 2017 metais Kretingos rajono apylinkės teismas atmetė besiribojančių su E. G. nuosavybe kitų kaimyninių žemių savininkų ieškinį atsakovei E. G. dėl trukdymų pašalinimo, kuriame taip pat buvo teigiama, kad atsakovė savavališkai yra užėmusi valstybinės žemės juostą. Pažymėjo, jog civilinėje byloje priimant sprendimą buvo akcentuota, kad byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad nurodomas „kelias“ būtų identifikuotas atliekant kadastrinius matavimus, nurodytas Nekilnojamo turto registre. Teismas nutartyje nurodė, jog Klaipėdos apygardos teismas nagrinėdamas ieškovų apeliacinį skundą dėl šio apylinkės teismo sprendimo, taip pat nurodė, kad nėra vienareikšmiai nustatyta žemės, kurioje yra suprojektuotas ginčo kelias, priklausomybė, ar ginčo kelias visais atvejais patenka į valstybės žemę. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, jog nagrinėjant pareiškėjos skundą, byloje nebuvo pateikta jokių naujų objektyvių įrodymų ginčo kelio klausimu. Teismas atmetė kaip nepagrįstą Institucijos teiginį, kad E. G. nėra atlikusi savo sklypų kadastrinių matavimų, nes jos sklypų išorinės ribos sutampa su kaimyninio sklypo ribomis, kurio kadastriniai matavimai atlikti. Todėl teismas padarė išvadą, kad per laikotarpį nuo 2016 metų iki 2020 metų neatsirado naujų įrodymų ar kitų duomenų apie nurodomo kelio objektyvų egzistavimą tikrovėje, ar projektuose. Teismas nutartyje nurodė, jog Institucija nepateikė jokių objektyvių įrodymų dėl administracinio nusižengimo dalyko, todėl administracinio nusižengimo protokolas E. G. surašytas ir nutarimas pagal ANK 110 str. 1 d. priimtas nepagrįstai.
3. Apeliaciniu skundu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus (toliau – Institucija) patarėja prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. sausio 30 d. nutartį ir palikti galioti Institucijos priimtą nutarimą.
Šalies argumentai
3.1. Institucija apeliaciniame skunde nurodo, jog rašytiniai įrodymai, t. y. 2019 m. rugpjūčio 7 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FD-702-(14.14.104.), atlikta foto fiksacija, pateikta teismui situacijos schema, Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašai, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto ištrauka bei kita planinė medžiaga įrodo, kad E. G. ties privačiais žemės sklypais, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (G. Š. kadastriniai matavimai), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (E. G. preliminarūs matavimai), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (E. G. preliminarūs matavimai), (duomenys neskelbtini) (R. S. kadastriniai matavimai) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (G. Š. kadastriniai matavimai) yra savavališkai užėmusi dalį valstybinės žemės ploto, kuris yra skirtas bendro naudojimo keliui Nr. (duomenys neskelbtini). Ties nurodytais žemės sklypais, valstybinėje žemėje užsodinti daržai į žemę įkasti metaliniai vamzdžiai ir betoniniai stulpai. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog Klaipėdos apskrities viršininkas 2000 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 409 „Dėl žemės reformuos žemėtvarkos projekto patvirtinimo (duomenys neskelbtini)“, patvirtino (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, kuriame buvo suprojektuotas III kategorijos 5 metrų bendro naudojimo vietinės reikšmės kelias (projektinis kelio Nr. (duomenys neskelbtini)), o skyriaus vedėjas 2016 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 14VĮ-169-(14.14.2.) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko 2000 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 409, asmeninio ūkio plano, Ml:5000, grafinės dalies pakeitimo“ pakeitė (duomenys neskelbtini) gyvenvietės asmeninio ūkio žemės reformos žemėtvarkos projekto plane, M 1:5000, pažymėtą kelia (duomenys neskelbtini). vietoje nurodyto 5 metrų pločio kelio įrašant kelio plotį 4 metrus. Institucijos atstovės teigimu, šis Klaipėdos apskrities (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, patvirtintas (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko 2000 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 409 (toliau – Projektas) yra vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 8 straipsniu, projektuojami keliai. Projektas yra galiojantis ir jame suprojektuotos žemėnaudos bei vietinės reikšmės vidaus keliai yra galiojančio teritorijų dokumento sprendinys. Todėl tai, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotas vidaus kelias Nr. (duomenys neskelbtini) nėra įtrauktas į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės kelių schemą (nėra inventorizuotas) nereiškia, kad sprendinys yra niekinis ir negaliojantis.
3.2. Be to, apeliaciniame skunde Institucijos atstovė nurodo, jog geodeziškai pamatuotų žemės sklypų planuose, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plano posūkio taškuose 5 ir 4 aiškiai nurodyta, kad gretimybėje yra 4 metrų bendro naudojimo kelias, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plano posūkio taškuose 4-1 gretimybėje pažymėtas bendro naudojimo kelias ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plano posūkio taškuose 2-3 nurodytas bendro naudojimo kelias. Institucijos atstovė pažymi, jog E. G., tyčiniais veiksmais, t. y. už jai priklausančių žemės sklypų, nuosavybės teise valdomų žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurie abu yra suformuoti pagal preliminarius matavimus, ribų, naudoja 2966 kv. m. valstybinės žemės, sodina ten vaismedžius, medžius, kasa kompostines duobes, ten yra įkasti metaliniai vamzdžiai, betoniniai stulpai. Institucijos atstovė nuomone, šie aukščiau nurodyti E. G. veiksmais ir įrodo ANK 110 straipsnyje įtvirtintą nusižengimo subjektyvųjį elementą – tyčia, kad E. G., savavališkai, naudoja valstybinę žemės juostą skirtą pravažiavimui savo reikmėms, tuo paneigdama kelio funkciją, įtvirtinta teisės aktuose, privažiuoti prie privačių žemės sklypų, kadastre įklotų žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (J. K.), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (H. L.), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (G. Š.), žemės ūkio paskirties žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (R. B., B. B., I. T.), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (G. Š.) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (B. B.), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (G. Š.), ir laisvas nesuformuotas valstybinis žemės sklypas lieka be privažiavimo.
3.3. Apeliaciniame skunde Institucijos atstovė nurodo, jog teismui pateikti žemės sklypų planai įrodo, kad gretimybėje prie E. G. nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (suformuotus pagal preliminarius matavimus), esančių žemės sklypų ribos, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotos atliekant kadastrinius matavimus. Nurodoma, jog geodeziškai pamatuotų žemės sklypų planuose, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plano posūkio taškuose 5 ir 4 aiškiai nurodyta, kad gretimybėje yra 4 metrų bendro naudojimo kelias, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plano posūkio taškuose 4-1 gretimybėje pažymėtas bendro naudojimo kelias ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plano posūkio taškuose 2-3 nurodytas bendro naudojimo kelias. Be to, nurodoma, jog pagal teismui pateiktą administracinių nusižengimų byloje pateiktą situacijos schemą, aiškiai matosi, kad žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė E. G. faktiškai naudojasi iki žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribos ir valstybinėje žemėje, ties nurodytu žemės sklypu, užsodino daržus, į žemę įkasė metalinius vamzdžius ir betoninius stulpus, tuo užimdama preliminariai 2966 m² valstybinės žemės, kuri pagal teritorijų planavimo dokumentą skirta pravažiavimui. Institucijos atstovės nuomone, šiuo konkrečiu atveju E. G. aiškiai suvokia, kad yra tyčia užgrobusi valstybinės žemės juostą, skirtą pravažiavimui, tačiau vengia ją grąžinti ir tai įrodo iš VĮ „Registrų centras“ pateikta įregistruotų ir įklotų aukščiau nurodytų žemės sklypų schema.
3.4. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog bendro naudojimo kelias Nr. (duomenys neskelbtini), suprojektuotas privažiuoti ne tik prie vienos sodybos (namų valdos). Pažymima, jog teismui pateiktuose dokumentuose aiškiai nurodytas suprojektuotas esantis bendro naudojimo kelias Nr. (duomenys neskelbtini), kurio užgrobimas pažeidžia žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) savininkų teisę privažiuoti prie nuosavybės teise valdomų žemės sklypų ir naudoti juos pagal paskirti, t. y. apriboja jų nuosavybės teises. Institucijos atstovė manymu, E. G. privalėjo elgtis rūpestingai ir prieš atlikdama tyčinius veiksmus turėjo įsitikinti, ar privačios žemės naudojimas nepažeidžia valstybės ir kitų privačių asmenų žemės savininkų interesų. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad E. G. žino, jog dėl užimtos kelio juostos jau 7 metus vyksta ginčai (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) (teismo proceso Nr. (duomenys neskelbtini)), administracinė nusižengimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) (proceso Nr. (duomenys neskelbtini)). Be to, pažymima, jog dauguma žemės savininkų, kurių žemės sklypai ribojasi su bendro naudojimo keliu atliko žemės sklypų kadastrinius matavimus.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus patarėjos apeliacinį skundą E. G. nurodo, kad nesutinka su apeliaciniu skundu, prašo jo netenkinti ir palikti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. sausio 30 d. nutartį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
5. Apeliacinis skundas tenkintinas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 567 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.
7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad E. G. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus 2019 m. lapkričio 14 d. nutarimą ir nutraukė E. G. administracinio nusižengimo bylą.
8. Pažymėtina, jog administracinei atsakomybei pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veiksmų: 1) savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą; arba 2) savavališką naudojimąsi vandens telkiniais. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo administracinio nusižengimo byloje, E. G. buvo kaltinama ir nubausta už tai, kad ji užėmė valstybinės žemės plotą, kuris skirtas bendro naudojimo keliui Nr. (duomenys neskelbtini), savavališkai užsodino daržus, į žemę įkasė betoninius ir metalinius vamzdžius. Apygardos teismo vertinimu, šioje administracinio nusižengimo byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių E. G. kaltę pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį.
9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, t. y. 2019 m. rugpjūčio 7 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FD-702-(14.14.104.) (b. l. 70), fotolentelių (b. l. 66-68), užimtos žemės situacijos schemos (b. l. 69), Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašų (b. l. 71-77), Klaipėdos apskrities (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto ištraukos bei kitų byloje esančių duomenų matyti, jog E. G. ties privačiais žemės sklypais, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (G. Š. kadastriniai matavimai), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (E. G. preliminarūs matavimai), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (E. G. preliminarūs matavimai), (duomenys neskelbtini) (R. S. kadastriniai matavimai) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (G. Š. kadastriniai matavimai) yra savavališkai užėmusi dalį valstybinės žemės ploto, kuris yra skirtas bendro naudojimo keliui Nr. (duomenys neskelbtini) ir ties nurodytais žemės sklypais, valstybinėje žemėje užsodinti daržai, į žemę įkasti metaliniai vamzdžiai ir betoniniai stulpai.
10. Pažymėtina, jog Klaipėdos apskrities viršininkas 2000 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 409 „Dėl žemės reformuos žemėtvarkos projekto patvirtinimo (duomenys neskelbtini)“, patvirtino (duomenys neskelbtini) vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, kuriame buvo suprojektuotas III kategorijos 5 metrų bendro naudojimo vietinės reikšmės kelias (projektinis kelio Nr. (duomenys neskelbtini)), o skyriaus vedėjas 2016 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 14VĮ-169-(14.14.2.) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 409, asmeninio ūkio plano, M 1:5000, grafinės dalies pakeitimo“ pakeitė (duomenys neskelbtini) gyvenvietės asmeninio ūkio žemės reformos žemėtvarkos projekto plane, M 1:5000, pažymėtą kelia Nr. (duomenys neskelbtini) vietoje nurodyto 5 metrų pločio kelio įrašant kelio plotį 4 metrus. Kadangi (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, patvirtintas Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 409 (toliau – Projektas) yra vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 8 straipsniu, projektuojami keliai, o projektas yra galiojantis ir jame suprojektuotos žemėnaudos bei vietinės reikšmės vidaus keliai yra galiojančio teritorijų dokumento sprendinys, todėl tai, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotas vidaus kelias Nr. (duomenys neskelbtini) nėra įtrauktas į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės kelių schemą (nėra inventorizuotas) nereiškia, kad sprendinys yra niekinis ir negaliojantis.
11. Apygardos teismo vertinimu, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, yra aiškus tiek E. G. savavališkai užimto žemės ploto dydis, tiek jo konkreti vieta, t. y. geodeziškai pamatuotų žemės sklypų planuose, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plano posūkio taškuose 5 ir 4 aiškiai nurodyta, kad gretimybėje yra 4 metrų bendro naudojimo kelias, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plano posūkio taškuose 4-1 gretimybėje pažymėtas bendro naudojimo kelias ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plano posūkio taškuose 2-3 nurodytas bendro naudojimo kelias (už E. G. priklausančių nuosavybės teise valdomų žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį sudaro 2966 kv. m. valstybinės žemės. Be to, apygardos teismo vertinimu, priešingai nei konstatuojama skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje, nuo 2016 m. ginčų dėl minimo kelio užgrobimo nagrinėjimo iki 2020 metų atsirado naujų duomenų, kurie patvirtina, jog E. G. užimtas ir naudojamas žemės sklypas yra valstybinės reikšmės bendro naudojimo kelias – tai jau paminėti faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktai, fotolentelės, užimtos žemės situacijos schemos, Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašai ir kiti duomenys.
12. Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos 2002-09-26 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 376, 32 punkte nustatyta, kad vietinės reikšmės keliai projektuojami taip, kad jie jungtų valstybinius kelius su „<...> sodybomis arba esamais (projektuojamais) žemės sklypais. Iš byloje esančios kadastrinio žemėlapio ištraukos ir užimtos valstybinės žemės schemos matyti, jog bendro naudojimo kelias Nr. (duomenys neskelbtini), suprojektuotas privažiuoti ne tik prie vienos sodybos (namų valdos), bet ir kitų sodybų (namų valdų), todėl šiuo konkrečiu atveju pažeista teisė žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) savininkams privažiuoti prie nuosavybės teise valdomų žemės sklypų ir naudoti juos pagal paskirti.
13. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklauso žemė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybiniams keliams. O keliai projektuojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-10-22 nutarimų Nr. 790 (galiojusi redakcija 1992-10-22 iki 2014-11-27) „Dėl Vietinių kelių tinklo projektavimo, jų priklausomybės, naudojimo ir priežiūros laikinųjų nurodymų patvirtinimo. Šio nutarimo 7 punkte nurodyta, kad III kategorijos vietiniams keliams priskiriami keliai, jungiantys vienkiemius ar jų grupes tarpusavyje arba su aukštesnės kategorijos keliais, taip pat keliai, skirti privažiuoti prie mažiau lankomų gamtos ir kultūros paminklų, kapinių, sąvartynų, miškų, pievų, dirbamos žemės sklypų ir kitų objektų, III kategorijos vietinių kelių trasų tinklo projektas rengiamas sudarant žemės reformos žemėtvarkos projektą fiziniam ar juridiniam asmeniui žemėnaudai formuoti. III kategorijos kelių trasos suderinamos su žemės naudotojais ir aprobuojamos svarstant žemės suteikimo privačiam ūkiui steigti projektą apylinkių agrarinės reformos tarnybose.
14. Apygardos teismas, pritardamas Institucijos apeliacinio skundo argumentams, mano, jog Klaipėdos apskrities (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, patvirtintas Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 409 yra vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 8 straipsniu, projektuojami keliai, šis projektas yra galiojantis ir jame suprojektuotos žemėnaudos bei vietinės reikšmės vidaus keliai yra galiojančio teritorijų dokumento sprendinys, o vien tai, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotas vidaus kelias Nr. (duomenys neskelbtini) nėra įtrauktas į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės kelių schemą, t. y. nėra inventorizuotas, nereiškia, kad sprendinys yra niekinis ir negaliojantis. Apygardos teismo vertinimu, vidaus kelias Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra suprojektuotas žemėtvarkiniame projekte teisės aktų nustatyta tvarka yra galiojantis ir nepanaikintas.
15. Pažymėtina ir tai, kad skundžiamoje Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. sausio 30 d. nutartyje, kuria panaikintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2019 m. lapkričio 14 d. nutarimas, nepagrįstai remiamasi anksčiau priimtais teismų procesiniais sprendimais, susijusiais su E. G. žemės sklypais. Civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-15) buvo nustatinėjamos visiškai kitos aplinkybės, negu nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje, procese dalyvavo kiti asmenys. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrius šioje byloje dalyvavo kaip trečiasis asmuo, išreiškė poziciją, kad S. G. užėmė valstybinės žemės juostos dalį, tačiau materialinių reikalavimų byloje nereiškė, todėl remtis šios bylos sprendimu skundą nagrinėjęs teismas neturėjo jokio pagrindo. Nebuvo pagrindo remtis ir nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla. Teismas nurodo, kad analogiškas pažeidimas E. G. jau buvo inkriminuotas 2016 metais, tačiau byla buvo nutraukta, o Klaipėdos apygardos teismas Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinį skundą jį atmetė ir paliko galioti apylinkės teismo priimtą nutarimą administracinę bylą nutraukti. Tačiau iš Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 25-28) matyti, kad administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta konstatavus, kad šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra įrodytas administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 45 straipsnio l dalyje, sudėties subjektyvusis elementas – administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tyčia. Iš šiuo metu nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagos ir į bylą pateiktų įrodymų, kurie buvo aptarti anksčiau, matyti, kad ginčas tarp E. G. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus bei kaimyninių sklypų savininkų tęsiasi eilę metų. Priimdamas skundžiamą nutarimą teismas turėjo vertinti tą aplinkybę, kad administracinėn atsakomybėn patrauktos E. G. žemės sklypai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) suformuoti pagal preliminarius matavimus. E. G. piktybiškai neatlieka savo žemės sklypų geodezinių matavimų, pažeisdama viešąjį interesą naudoja valstybinę žemę, sodina medžius, kasa duobes, įkasė metalinius vamzdžius, betoninius stulpus. Visiškai sutiktina su Institucijos atstovės nuomone, kad šie E. G. veiksmais ir įrodo ANK 110 straipsnyje įtvirtintą nusižengimo subjektyvųjį elementą – tyčią.
16. Atsižvelgdamas į tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus patarėjos apeliacinio skundo argumentai yra pagrįsti, todėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. sausio 30 d. nutartis naikinama.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. sausio 30 d. nutartį ir palikti galioti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2019 m. lapkričio 14 d. nutarimą.
Nutartis neskundžiama.