Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2024-07-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-219-1057/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-07-01
Bylos Nr.
1-219-1057/2024
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Evelina Petraitienė
Kaltinamasis
A. D.
Nukentėjusysis
S. D., A. A., D. J.
Civilinis ieškovas
UAB ,,(duomenys neskelbtini)“
Advokatai
Aleksandras Palamarčukas, Antonas Kviatkovskis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-219-1057/2024
Teisminis procesas Nr. 1-01-1-02018-2023-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2; 1.2.4.6.1; 1.2.14.10.3; 1.1.10.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 1 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė,sekretoriaujant Romai Railianienei, Saulei Gaidelyteidalyvaujant prokurorui Benediktui Leišiui,kaltinamajam A. D., jo gynėjui advokatui Anton Kviatkovski,nukentėjusiajam S. D., jo atstovui advokatui Aleksandr Palamarčuk,nukentėjusiosioms A. A., D. J.,civilinio ieškovo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovei R. S. – G.,vertėjams Giedriui Račkauskui, Jelenai Grabovskajai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. (A.) D., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. D. pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2023 m. sausio 15 d., apie 19.30 val., būdamas viešoje vietoje – restorane (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), priklausančiame UAB „(duomenys neskelbtini)“, pašalinių žmonių akivaizdoje elgėsi įžūliai ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką: restorano patalpose garsiai keikėsi necenzūriniai žodžiais, ištraukė restorano lubų apdailą, apgadino lubų dažus ir tinką, sugadino du ventiliacijos gaubtus su lubų perdanga, suplėšė elektrinę girliandą, sulaužė medinį antikvarinio paveikslo rėmą bei sudaužė gipsinį antikvarinį bareljefą, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2 540 eurų dydžio turtinę žalą. Po to abejomis rankomis pastūmė restorano darbuotoją D. J. ir ji trenkėsi į spintelę, tuo padarydamas nukentėjusiajai D. J. poodines kraujosruvas dešiniame dilbyje, kairiame žaste, dešinėje šlaunyje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, o kitai restorano darbuotojai A. A. kairiąja ranka sudavė į dešinę ausį, tuo sukeldamas nukentėjusiajai A. A. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais A. D. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 284 straipsnyje.

Taip pat A. D. tyčia nežymiai sutrikdė kito asmens sveikatą, o būtent: 2023 m. vasario 26 d., apie 08 val., būdamas buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia sudavė ne mažiau nei 4 smūgius į galvos bei veido sritį nukentėjusiajam S. D., tuo padarydamas jam taškinius odos nubrozdinimus dešinės ausies kaušelyje, odos nubrozdinimus viršutinėje ir apatinėje lūpose, kraujosruvą viršutinės ir nubrozdinimą apatinės lūpų gleivinėse, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Šiais savo veiksmais A. D. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat A. D. tyčia sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2023 m. vasario 26 d., apie 08 val., būdamas buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, suduodamas smūgius į galvos bei veido sritį nukentėjusiajam S. D., sudaužė ant S. D. veido buvusius akinius, kurių vertė yra 281 euras, tokiais savo veiksmais padarydamas S. D. 281 euro dydžio turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais A. D. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. D. nurodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. Dėl epizodo restorane (duomenys neskelbtini) parodo, kad nieko ten nebuvo. Galimai sausio 15 dieną užėjo išgerti alaus į restoraną. Adreso nežino. Tegu būna (duomenys neskelbtini) gatvė, tai buvo vakaras. Draugui paskambino ir jis išėjo. Kai ėjo rūkyti, kažkam kažkas nepatiko. Nebaigė rūkyti, atvažiavo policija, jam sudavė, uždėjo antrankius ir jį paėmė. Areštinėje buvo visą naktį ir sekančią dieną neišėjo į darbą. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apgadinimų nebuvo. Policija jį pasodino į automobilį, jis buvo šoke. Pareiškime nurodyta, kad buvo du asmenys. Draugo vardas V., jis iš (duomenys neskelbtini). Jo pavardės nežino. Draugas jo kaimynas (duomenys neskelbtini) gatvėje. Baigiant gerti alų draugui paskambino ir jis išėjo. Kai draugas išėjo, jis (A. D.) taip pat išėjo parūkyti. Išeina taip, kad jį (A. D.) apkalba. Klausė apie stikliuką, tai gal jiems nepatiko. Pasaulyje daug keistų žmonių. Kai išėjo parūkyti viskas buvo gerai. Restorane buvo gal 10-15 min. Restorane žmonių buvo. Neprisimena, ar buvo kontaktas su nukentėjusiomis, jau praėjo metai laiko. Joms gal nepatiko, kad kalbėjo apie stikliuką. Su ieškiniu nesutinka, jie išgalvojo, o jis turi mokėti. Kai jie išėjo, restorane buvo ramu. Už gėrimus kažkas iš jų sumokėjo ir jie tarpusavyje iškarto atsiskaitė. Apie puodelius pasiklausė išeidamas. Jis matė, kad restorano darbuotojų reakcija kažkokia ne tokia, matėsi, kad joms kažkas nepatiko. Darbuotojos jam atsakinėjo lietuviškai, o jis kalbėjo rusiškai. Galimai restorano darbuotojos jam norėjo atkeršyti, tačiau už ką atsakyti negali. Jis nematė, kad kažkas siautėtų. Nusiaubti galėjo ir vėliau.

Dėl epizodų su S. D. parodo, kad įvykis buvo. Nukentėjusysis jį (A. D.) pažadino ryte. Kambaryje miegojo jis (A. D.) ir kitas asmuo. Jis (S. D.) atėjo iš savo kambario. Jis tempė, purtė, jis (A. D.) atsistojo. Norėjo pasiaiškinti kas nutiko. Įvyko kontaktas jo (S. D.) galvos su jo (A. D.) lūpa. Jis klausė, kas nutiko. Jis (S. D.) sakė, kad jis (A. D.) jam trukdo. Tai buvo 8 val. ryto, sekmadienį. Tada jis (A. D.) nukentėjusiajam kumščiu trenkė į lūpas. Jam pradėjo bėgti kraujas. Keldamasis jam trenkė į lūpas, jis nuėjo į savo kambarį. Jis (A. D.) nuėjo paskui jį, bet jis nieko nesakė. Kadangi tylėjo, jam (S. D.) sudavė, nukrito jo akiniai. Sudavė po nosimi. Kraujas bėgo. Kraują išvalė. Nuėjo į barą, o kai grįžo buvo atvykusi policija. Jis (S. D.) yra asmuo, kuris puola po automobiliu, po to prašo pinigų. Jis mėto daiktus, renka dokumentus, taiso nosį. Jis žinomas pareiškėjas. Jį (A. D.) palaikė banditu. Nepripažįsta nukentėjusiojo nurodytos sumos. Pripažįsta, kad sudavė du smūgius, vieną kartą pastūmė. Akiniai po smūgio nukrito ant lovos, ant minkšto pagrindo. Akinių vertė yra 3 eurai. Nesutinka su jų suma. Gal jam (S. D.) ir išmušė dantį, bet į burną nežiūrėjo. Jam (A. D.) išmušė du dantis. Jis (S. D.) provokatorius. Sutinka su 3 eurų žala. Jie atsiskaitė. Jis (S. D.) jam išmušė du dantis, jis jam vieną dantį. Nežinojo, kad iki tol jis (S. D.) buvo sužalotas. Prisiminė, kad jo ranka buvo gipse. Jis (S. D.) ranka jam nesudavė. Jie susidūrė galvomis. Atlyginti 556 eurų už dantį sutinka, 306 eurus už akinius nesutinka. Už akinius sutinka atlyginti 3 eurus. Dėl 2 938 eurų nesutinka, nes nebuvo nosies lūžio, tai turėjo nustatyti ekspertizė. 20 eurų nosies traumai pripažįsta. 3 240 eurų nepripažįsta, kadangi jis nieko nedarė. Ligonių kasos ieškinio 180 eurų sumai, nepripažįsta.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis S. D. nurodė, kad gegužės 10 d. pridėjo naujus dokumentus ir gal ekspertas pamiršo. Jis pridėjo dokumentus iš (duomenys neskelbtini) ir iš (duomenys neskelbtini). 2021 m. jam buvo sulaužyta nosies pertvara. Bet D. jam 22 dieną sudavė į nosį ir pakartotinai sulaužė pertvarą. Jis (A. D.) jam (S. D.) sulaužė dantį ir apie tai yra dokumentai iš Vilniuje esančios klinikos, pridėti klinikos čekiai. Nori, kad D. grąžintų tiek, kiek jis išleido. Ekspertas sakė, kad tai sena trauma, tačiau ekspertė apsiriko, ji nežiūrėjo dokumentų. 2023 vasario 22 dieną buvo smūgis į nosį. Vaikščiojo į klinikas, turėjo konsultaciją ir darė operaciją, kad gerai būtų kvėpuoti. 2021 metais jam padarė operaciją. Jis gerai kvėpavo, po 2023 metų smūgio jis vėl jam sulaužė pertvarą. Trauma buvo dar 8 klasėje, ji truko iki 2021 metų. Blogai kvėpuoti pradėjo 1999 metais. Jam buvo sudavę koja į nosį. 2021 metais pasidarė operaciją (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ligoninėje darė operaciją su narkoze, tiesino pertvarą. Kai daroma nosies operacija, tai laužomas kaulas. Tai daro gydytojas specialistas, kad kvėpavimo takai būtų tvarkoje. Jam per pakartotinę operaciją vienoje klinikoje pamatė, tačiau kitoje ne. Ekspertizės daugiau tikriausiai neprašys. Koks lygis ekspertų Lietuvoje, juk reikia atsižvelgti į visus dokumentus. Nori paprašyti teismo, kad atkreiptų dėmesį į visus dokumentus, jei bus priimtas teisingas sprendimas. Prašo priimti teisingą sprendimą ir paskirti teisingą bausmę, atstatant ne tik materialinę, bet ir moralinius atlyginimus.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas S. D. nurodė, kad jis gyvena Lietuvoje virš vienerių metų, kartu su savo kolegomis A. D., gim. (duomenys neskelbtini), O. D., V. ir D. Jų kontaktinių duomenų jis nežino, tačiau juos gali turėti jų bendras darbdavys, vardu V. 2023 m. vasario 25 d., vakare, visi su juo kartu gyvenantys asmenys vartojo alkoholinius gėrimus. Jiems vartojant alkoholinius gėrimus, jie visą laiką buvo virtuvės kambaryje, o jis tuo metu buvo kitame kambaryje, kadangi jis alkoholinių gėrimų nevartoja, geria vaistus ir yra nusiteikęs prieš alkoholį. Jam miegant atskirame kambaryje, nakties metu į kambarį nuolat užeidavo A. D. ir prašydavo pagalbos nustatyti muziką telefone. Taip pat nuolat šaipėsi iš jo, jį įžeidinėdamas visokiais žodžiais, sakydamas, kad jis: „šlangas, dramblys ir eitų nusiskust“. A. D. bandant jį pažadint, jis visą laiką bandė apsimesti, kad miega, po ko A. D. išėjo iš kambario ir jis užmigo. 2023 m. vasario 26 d., apie 07.50 val., jis prabudo ir nuėjo į virtuvės kambarį. Ant virtuvės kambaryje esančios lovos gulėjo A. D., kurį pamatęs, jis nusprendė paklausti, ar jis miega ir kodėl jis jį žadino naktį, tačiau A. D. pasakė, kad jis atsikabintų nuo jo ir nežadintų, todėl jis numojo ranka ir nuėjo atgal į kambarį, kuriame miegojo. Jam būnant kambaryje, vienu momentu atėjo A. D. ir priėjęs prie jo be jokios priežasties sudavė jam abejomis rankomis nenustatytą smūgių skaičių į galvos, kaklo bei veido sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą bei sudaužydamas ant jo buvusius akinius, kurių vertė yra 281 eurų. Po suduotų smūgių jis vaizdo skambučiu paskambino savo darbdaviui V. Susisiekus su V., šis pamatęs jį per vaizdo kamerą iškarto pasakė, kad iškviestų greitosios medicinos pagalbą. Tačiau tuo metu jis buvo labai išsigandęs, todėl išbėgo į lauką, būnant lauke jam labai tekėjo kraujas iš nosies ir drebėjo rankos, todėl jis nuėjo pas kaimynus iš Nr. (duomenys neskelbtini) buto, norėdamas paprašyti pagalbos. Minėtų kaimynų jis nepažįsta ir jų duomenų nežino, tačiau atėjus pas juos, šie paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė apie įvykį. Nežino kokiomis aplinkybėmis, tačiau A. D. sužinojo, kad kaimynai paskambino bendruoju pagalbos numeriu, todėl pasišalino iš vietos. Atvykus tarnyboms jis kartu su medikais išvažiavo į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur jam diagnozavo nosies kaulo lūžį bei galvos žaizdą. Po apžiūros jį paleido iš ligoninės gydytis ambulatoriškai, todėl jis nuvažiavo atgal namo, minėtu adresu. Jam grįžus, A. D. namuose tuo metu nebuvo. Apie 16 val. A. D. grįžo į namus. Dialogo tarp jų nebuvo, tačiau vienu momentu jam išėjus iš tualeto, prie pat durų stovėjo A. D. ir pasakė jam: „Tu dar gyvas“ bei pradėjo jį įžeidinėti, sakydamas, kad jis: „šlangas ir dramblys“. Po A. D. žodžių jis iškarto nuėjo į kambarį, tačiau šis pradėjo jį šaukti, ir kadangi jis yra įbaugintas, tai išbėgo iš namų ir paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Dėl įvykio jis patyrė 281 eurų turtinę žalą bei buvo sutrikdyta sveikata. Savanoriškai pateiks tyrimui ambulatorinio apsilankymo aprašymo kopiją bei akinių pirkimo kvitą (t. 1, b. l. 119-121).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai liudytoju apklaustas S. D. nurodė, kad papildomai nori parodyti, jog dėl A. D. jam padarytų sužalojimų jis kreipėsi į teismo medicinos tarnybą, nes A. D. jam sudavė smūgius į veidą, kaklą, galvą (kiek būtent smūgių buvo suduota, jis tiksliai pasakyti negali, bet ne mažiau nei 10 smūgių), jam buvo padaryta nosies trauma, dabar yra problemų su nosies pertvara, jis sunkiai kvėpuoja, todėl toliau gydosi pas LOR gydytoją, kuris jam pasakė, kad galimai jam bus reikalinga nosies operacija. Taip pat suduodamas smūgius A. D. jam pataikė į apatinį dantį, kuris po smūgio pradėjo skaudėti, išklero, skauda iki šiol. Todėl jis užsirašė į konsultaciją pas odontologą, galimai šį dantį reikės šalinti. Taip pat po A. D. suduotų smūgių jam liko randas ant viršutinės lūpos, kurį galimai reikės šalinti. Taip pat, suduodamas jam smūgius į veidą, A. D. sugadino ant jo buvusius akinius, kurių vertė yra 281 eurų, o tiksliau jis sugadino vieną akinių sienelę, kurį dabar nesilaiko. Akinių rėmelis yra iš titano, buvo padarytas specialiai lęšiams, kurie yra pritaikyti prie rėmelio. Todėl reikia keisti visus akinius, kurių vertė 281 Eur. Dėl šio įvykio jis patyrė didžiulį stresą, šoką, stiprų fizinį skausmą. Dėl šio įvyko jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žalą. Reikš civilinį ieškinį, tik padarys tai vėliau, kai tiksliai žinos žalos dydį. 2023 m. vasario 28 d., ryte, A. D. susirinko savo daiktus, paliko raktus nuo buto, kur jis gyvena ((duomenys neskelbtini)) ir kažkur išvažiavo. Nuo to laiko jis daugiau į minėtą butą atėjęs nebuvo, kur jis gyvena, jis nežino (t. 1, b. l. 129-132).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji A. A. nurodė, kad sausio 15 d., apie 6 val. vakaro, į restoraną (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), atėjo du vyrai, A. ir jo draugas. Jie prie baro užsisakė po stikliuką degtinės ir apsimokėjo. Praėjo 50 minučių ir dar užsisakė. Jie alaus negėrė. Vėliau nuėjo prie staliuko antroje salėje, kur virš stalo kabėjo rėmas su žurnalu mokytis fortepijonu. Tuo metu restorane nieko nebuvo, išskyrus jų. Vėliau, apie 7 val., buvo atėjusios dvi merginos tiesiog pasėdėti. Jos pamatė, kad kažkas negerai restorane su žmonėmis, jog jie neadekvatūs, norėjo išeiti, bet jie vyrus išprašė ir jos liko. Jos prisėdo užsakė arbatos, duonos ir vėl atėjo šitie du vyrai. Jos tuo metu bare nebuvo. Jis ėjo į tą salę kur buvo merginos. Merginos greitai pasiėmė savo daiktus ir išėjo, net striukių nepasiėmusios. Juos išprašė iš restorano. Išėjo ieškoti merginų, nes jos be striukių, o buvo žiema, tačiau jie merginų nerado. Jie grįžo po pusvalandžio, iškvietė policiją. Buvo gal pusė 9 val., nes policiją iškvietė 9 val. Jis (A. D.) grįžo vienas. Trečią kartą, kai grįžo, jis ėjo tiesiai link virtuvės. Ji ėjo link jo, bet jis nereagavo į ją. Kažką sakė ,,maskali maskali“. Ji bandė jį sulaikyti, bandė jį sugriebti už rankos. Ji apsisuko, o jis (A. D.) jai trenkė į ausį. Jai skaudėjo gal 15-20 min. Ji nukrito link palangės, o jis (A. D.) nuėjo link D. J.. Dar iki to ji išgirdo, kad kažkas nukrito. Nuėjo pasižiūrėti ir pamatė, jog kažkas guli. Pamatė, kad ten buvo rėmas su žurnalu, kaip knyga. Ji suprato, kad jis pats pusantro metro negalėjo nuskristi, todėl priėjo ir paklausė, kodėl taip įvyko. Ji pasakė, kad jam daugiau nebepils ir juos išprašė. Girliandą nutraukė, nes jie prie jos sėdėjo. Girliandą nutraukė, suplėšė, kai jie juos išprašė antrą kartą. Jie buvo nuėję prie tų merginų. Ji (A. A.) jų prašė, kad nesikabinėtų. Jie kalbėjo necenzūrinius žodžius. Jis (A. D.) grasino visus juos nužudyti. Pradžioje galvojo, kad grasinimai realūs. Jo rankose nieko nebuvo. Virėjas A. pas juos dirbo gal mėnesį. Jis atėjo kai išgirdo riksmus, užblokavo išėjimą. Buvo du gipsiniai bareljefai, dabar liko tik vienas, nes vienas buvo sugadintas. Sugadino A. Salėje buvo tik A. ir jo draugas. Bareljefas pats savaime negalėjo nukristi. Pas jį (A. D.) tašės nebuvo, viską apieškojo su policija. A. pasakė, kad yra tašė, tačiau jis atėjo be tašės.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta A. A. nurodė, kad 2023 m. sausio 15 d., apie 19.30 val., jai dirbant restorane (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), išgirdo, kaip salėje du neblaivūs asmenys pradėjo kažką daužyti. Viena bijojo eiti, tad pasikvietė virtuvėje dirbančią darbuotoją, kartu nuėjo asmenų išprašyti iš restorano. Asmenys pradėjo elgtis agresyviai, keiktis necenzūriniais žodžiais. Priėjus prie išėjimo, vienas iš jų paėmė ant sienos esantį paveikslą ir mėtė jį ant grindų. Jiems išėjus, į restoraną atėjo dvi klientės. Po maždaug 20 min. atėjo vienas iš išprašytų asmenų, jis pradėjo kabinėtis prie restorano klienčių, jos tuo momentų išbėgo iš restorano ir ji liko prie baro viena. Už baro stovėdama asmeniui pasakė, kad jo neaptarnaus, kad jie užsidaro, paprašė išeiti. Asmuo jos neklausė, keikėsi necenzūriniais žodžiais, sakė, kad neišeis. Jis pradėjo agresyviai elgtis, ji tada išėjo iš baro, norėjo jam neleisti toliau eiti, nes jis artėjo arčiau baro. Bandė jį sustabdyti, jis pradėjo šaukti. Tuo momentu iš virtuvės išėjo darbuotoja, kuri norėjo ją apginti. Asmuo tapo dar agresyvesnis, priėjus arčiau, jis numetė tą darbuotoją ant žemės ir šiai nukritus, kaire ranką trenkė jai į dešinės pusės ausį. Ji pajuto fizinį skausmą. Dėl to vyro elgesio restoranas turėjo užsidaryti, nes buvo pažeista viešoji tvarka (t. 1, b. l. 40-41).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji D. J. nurodė, kad ji yra virtuvės darbuotoja. Įvykis galimai nutiko 2023 sausio 15 d., restorane (duomenys neskelbtini). Ji buvo virtuvėje, atėjo du vyrai. Į virtuvę atėjo A. ir prašė, kad padėtų išprašyti du vyrus, nes jie pradeda kažką tai daryti. Ji su jais normaliai pasikalbėjo, konfliktų nebuvo, jie abu išėjo. Po poros minučių jie vėl sugrįžo ir nuėjo į tą salę. Paskui vėl atėjo S. ir pasakė D. gelbėk. Salėje sėdėjo dvi jaunos moteriškės. Šitas vyras kalbėjo su jomis ir jos išsigando, paliko striukes ir išbėgo. Paskui paskambino jų vadovei, o vadovė perskambino jai ir paklausė, kas vyksta. Pasakė, kad prisigėręs ir jie jį išprašys. Trečią kartą jisai grįžo vienas, draugas, kuris buvo su juo, buvo adekvatus. Kiek suprato, jis norėjo grįžti pas tas merginas. Girliandas jis eidamas iš salės nutraukė, o paveikslas kabėjo ir jis išeidinėdamas ranka numojo jį. Tada paveikslas gulėjo ant grindų. Jis (A. D.) ją (D. J.) pavadino ,,maskalka“. Pasakė ,,ja tebia suka maskalska, zaponiu, naidu i ubju“. Bareljefas buvo sudaužytas. Jis (A. D.) S. trenkė, o ją stvėrė už rankos ir nuvertė kaip skudurą. Po kritimo buvo nubrozdinimas. Iš virtuvės išėjo darbuotojas virėjas ir užblokavo duris. Jų neišleido, iškvietė policiją. Jie sėdėjo prie staliuko su cigarete, matyt norėjo rūkyti. Jie rėkė, bet apsiramino, nes pamatė, kad virtuvėje yra vyras. Atvažiavo policija ir neužilgo atvažiavo jų vadovė. Vadovei paskambino merginos. Policija iškvietė A. Virėjo vardas A., tačiau jis buvo neseniai pas juos atėjęs dirbti, pradirbo porą mėnesių. Kaip paveikslas buvo užkabintas, nematė. Ventiliacijos gaubtų nematė. Matė, kaip nuplėšė girliandą, gaubtus. Tai padarė A., nes jis ten buvo vienas. Jos apie puodelius neklausė.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta D. J. nurodė, kad 2023 m. sausio 15 d., apie 19.30 val., jai dirbant restorane (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), buvo restorano virtuvėje, kai išsigandusi barmenė atbėgo, nes restorano salėje sėdintys du neblaivūs asmenys pradėjo kažką daužyti. Ji viena bijojo eiti, tad į salę nuėjo abi. Nuėjus, tiems asmenims pasakė, kad užsidaro, nes norėjo juos išprašyti. Jiems kelis kartus tai pasakius, jie supyko. Atėjus prie išėjimo, vienas asmuo paėmė ant sienos esantį paveikslą ir jį metė į žemę, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Asmenys buvo išprašyti. Jiems išėjus, atėjo dvi klientės. Vėliau atėjo tik vienas išprašytas asmuo, kuris pradėjo kabinėtis prie klienčių, jos išbėgo iš restorano. Asmuo įsiaudrino, pradėjo keiktis, „šokinėti ant barmenės“. Tai pamatė ir pribėgo, norėjo ją apginti. Asmuo dviejomis rankomis čiupo ją už rankų ir metė ją ant grindų. Ji nukritusi, galva trenkėsi į spintelę, pajuto fizinį skausmą. Dėl to vyro elgesio restoranas turėjo užsidaryti (t. 1, b. l. 53-54).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai liudytoja apklausta D. J. nurodė, kad ji dirba virėja restorane (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). 2023 m. sausio 15 d., apie 19.30 val., dirbo virtuvėje, kuomet į virtuvę iš salės atbėgo barmenė A. A. ir pasakė, kad salėje sėdintys du neblaivūs klientai pradėjo salėje kažką daužyti. Ji viena bijojo eiti į salę, todėl į salę nuėjo abi. Ten buvo du neblaivūs vyrai, vyresnis ir jaunesnis, jie kalbėjo rusiškai, blaškėsi po salę, garsiai kalbėjo, keikėsi. Jos tiems asmenims pasakė, kad restoranas užsidaro, nes norėjo, kad jie išeitų. Jie iš pradžių nenorėjo išeiti, teko kartoti kelis kartus. Tada jie nuėjo link išėjimo. Prie išėjimo vienas iš asmenų, vyresnio amžiaus (vėliau iš policijos sužinojo, kad tai yra A. D.), priėjus prie išėjimo, paėmė ant sienos kabėjusį antikvarinį paveikslą ir mėtė jį ant grindų, nuo ko, kiek ji matė, sulūžo paveikslo rėmas (galimai jis buvo apgadintas ir daugiau, bet ji tada neįžiūrėjo). Asmenims išėjus, atėjo dvi klientės. Po maždaug 10 min. vyresnis asmuo, kuris mėtė paveikslą ant grindų, vėl grįžo į jų restoraną, bet jis jau buvo vienas. Nori pažymėti, kad prieš tai su juo buvęs jaunesnis vyras nieko blogo nei restorano turtui, nei personalui nedarė, jo elgesys nebuvo netinkamas ar šokiruojantis. Grįžęs į restorano salę, vyresnis vyras pradėjo kabinėtis prie minėtų klienčių, ir jos išbėgo iš restorano. A. A. pradėjo sakyti tam vyrui, kad šis išeitų, bet jis įsiaudrino, buvo labai agresyvus, pradėjo „šokinėti ant barmenės“. Ji girdėjo iš virtuvės, kad jis keikiasi, šaukia, tada išbėgo iš virtuvės ir pamatė, kad vyras laiko barmenę sugriebęs už rūbų, iš priekio. Pribėgo prie jų, norėdama barmenę apginti. Tada tas vyras barmenę paleido ir dvejomis rankomis čiupo ją už rankų ir mėtė ant grindų, nuo ko ji nukrito ir galva atsitrenkė į spintelę, dėl ko pajuto fizinį skausmą. Tuo tarpu A. A. paskambino restorano savininkei bei iškvietė policiją. Kol laukė policijos, tas vyras neišėjo iš restorano, keikėsi, įžeidinėjo visus necenzūriniais žodžiais, grasino žodžiais, kad jas ras ir susidoros. Po to atvyko policijos pareigūnai, jos parodė jiems tą vyrą, ir šie jį išvedė iš restorano. Vyras ir prie pareigūnų keikėsi ir visus įžeidinėjo. Kadangi pareigūnai jai buvo davę užduotį atlikti tyrimą pas teismo medicinos ekspertus, ji ten nuėjo, bet į medicinos įstaigas ji nesikreipė, nedarbingumo neėmė, nes jos sveikata nebuvo sutrikdyta, pajuto tik trumpalaikį fizinį skausmą. Civilinio ieškinio ji neteiks (t. 1, b. l. 63-65).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. J. nurodė, kad dirba policijoje. Kuris iš jų yra A. D. negali pasakyti, nes nežino. Nėra buvęs prie restorano (duomenys neskelbtini). Kiek atsimena, berods ten buvo konfliktas (svečių namuose), buvo pranešimas, kad sumuštas žmogus. Detalių tikrai neatsimena. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Bendroje virtuvėje buvo keli vyriškiai. Jautėsi, kad jie nenori su jais bendrauti. Nukentėjusiojo sumušimas tikrai matėsi. Kaip ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose nurodė, nukentėjusįjį išvežė ir galimai įtarė, kad lūžusi nosis. Nukentėjusysis minėjo, kad jam buvo sulaužyti akiniai. Pačiame kambaryje grumtynių žymių nesimatė. Pastato ir kambarių išplanavimas yra labai įdomus. Yra tos gyvenamos patalpos, lyg ir koridorius, dvi lovos, grumtynių nesimatė. Kiek pamena koridoriuje buvo kraujo. Ant nukentėjusiojo kūno matėsi sužalojimų žymės. Nukentėjusiojo kūno sužalojimai detaliau: matėsi, kad nosis yra patinusi (kiek dirba, tai žino, kaip atrodo nosies lūžis), buvo praskelta lūpa, matėsi, jog kraujavo. Dėl rankos aptvarstymo nepamena. Nukentėjusysis tuo metu patvirtino, kad statybose ranką susižeidė, jis tuo metu, atrodo, turėjo nedarbingumą, nedirbo. Taip pat matėsi, kad į veidą buvo gauti smūgiai. Nukentėjusiojo sužalojimai, kai atvykome į įvykio vietą, išskyrus sutvarstytą ranką, buvo padaryti neseniai. Negali vertinti, ar nukentėjusiajam skaudėjo, jis to jiems nesakė. jie paklausė, ar jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Žmogus paaiškino, kad taip, jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Mano, kad ir aplinkiniai gyventojai jo bijojo, todėl jie su jais nešnekėjo ir nenorėjo nieko liudyti. Nukentėjusysis paminėjo jį sumušusio vyro tokį vardą ir pavardė, kokį įvardijo ikiteisminio tyrimo parodymuose. Nukentėjusysis paaiškino, apie jį sumušusį vyrą, kad jis išbėgo ir dingo. Jie paskui apžiūrėjo jo gyvenamąsias patalpas, jo ten nebuvo. Nukentėjusysis nematė, kur jį sumušęs vyras nubėgo. Jam susidarė įspūdis, kad nukentėjusįjį sumušusio vyro visi bijo, nes dirba ne pirmus metus ir žino, kai žmonės bijo. Pranešėjas įvardijo jį sumušusį vyrą, kaip konfliktuojantį ne pirmą kartą. Nukentėjusįjį sumušė be jokios priežasties, nes jis, atrodo, tuo metu ar miegojo, ar gulėjo. Atvykę į įvykio vietą nukentėjusiojo blaivumo netikrino. Tikrai nesijautė jokio alkoholio kvapo, nerišlios kalbos. Akivaizdžių neblaivumo požymių tuo metu nesimatė.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. J. nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) specialistu. 2023 m. vasario 26 d. dirbdamas ekipaže kartu su kolegomis M. V. ir Š. Ž., apie 08.10 val. gavo pranešimą iš VPK OVS budėtojo, kad (duomenys neskelbtini), prieš 5-10 min. (duomenys neskelbtini) metų pranešėją sumušė jo kambariokas. Pranešėjui padaryta galvos, nosies trauma. Atvykus nurodytu adresu, lauke, prie namo juos pasitiko pranešėjas – (duomenys neskelbtini) pilietis S. D., gim. (duomenys neskelbtini). Jis buvo labai susijaudinęs, ant jo veido prie nosies, ant rankų matėsi kraujo pėdsakai. Ar ant pareiškėjo veido buvo akiniai, jis neatsimena. Jis paaiškino, kad tarp jo ir kambarioko, irgi (duomenys neskelbtini) piliečio A. D., įvyko žodinis konfliktas ir muštynės. S. D. paaiškino, kad A. D. žodinio konflikto metu jį užpuolė ir sudavė kumščiu kelis smūgius į veido sritį. Pastebėjo, kad pas S. D. buvo sutvarstyta ranka, tačiau šis paaiškino, kad ranką sužeidė pats, dar iki šio įvykio, dirbdamas statybose. Po konflikto ir sumušimo S. D. pabėgo iš buto ir iš kaimyno iškvietė policiją. Kadangi ant pranešėjo veido matėsi kraujas, jis teigė, kad gavo smūgius į veidą, į nosį, jautė fizinį skausmą, tai jam buvo iškviesta greitoji med. pagalba. Atvykę medikai, pareiškėją išvežė į ligoninę. A. D. pasišalino iki jų atvykimo, dirbant pagal požymius jo nerado. Įvykio vietoje - bute, išskyrus pranešėją, nieko nebuvo, tada nuėjo į bendrą koridorių ir virtuvę, ten buvo kažkokie keli vyrai iš kitų to bendrabučio butų, jie nenorėjo bendrauti, neprisistatė, jie skubėjo, ruošėsi į darbą, jie nurodė, kad jokio konflikto nematė ir negirdėjo, nieko dėl įvykio nežino (t. 1, b. l. 146-148).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. S.-G. nurodė, kad tai vyko sekmadienį. Konkrečios datos neatsimena, kavinė yra (duomenys neskelbtini) gatvėje. Būdama kino teatre sulaukė jų svečių skambučio, dviejų mergaičių, bendruoju restorano numeriu, kurios buvo išsigandusios, nes įvyko nesusipratimas su D. Jos nežinojo kaip elgtis, jautėsi nesaugios, prie jų priekabiavo, trukdė leisti laiką, įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais. Taip pat vyko restorano turto gadinimas. Po to ji (R. S. G.) automobiliu iškarto pajudėjo iš Savanorių prospekto link restorano. Ji atvyko 10 minučių anksčiau iki kol atvyko policijos ekipažas. Pamatė agresyviai nusiteikusį šį žmogų. Jis (A. D.) elgėsi neadekvačiai, įžeidinėjo jos personalą, buvo apstumdęs mergaitę - padavėją. Puolė įžeidinėti ją. Prie to vis buvo baldų pakėlimas, nes pas juos yra metalinės kėdės. Tai kelia pasibaisėjimą. 2 ar 3 kartus buvo išprašytas gražiai iš restorano ir vis grįžinėjo. Kai ji atvyko, jų virėjo pagalba duris užrėmė ir laukė policijos ekipažo. Tų mergaičių pavardžių nežino, nors jos yra pastovios jų svečios, gyvenančios (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jos nėra draugės. Telefonas, iš kurio ji sulaukė skambučio, policijai buvo paliktas. Mergaitės, radusios pirmą galimybę, palikusios striukes, pabėgo išsigandusios šito žmogaus. Policiją kvietė darbuotojos ir ji (R. S. G.). Kai ji atvyko, vyko konfliktas. Šitas pilietis puolė ir ją (R. S. G.), pastūmė, girdėjo įžeidinėjimų. Antroje salėje buvo nuo sienos sudaužytas antikvarinis paveikslėlis. Paveikslo rėmas sudaužytas, nutrauktos dekoratyvinės, girliandos nuo lubų. Lubos nėra aukštos. Plešiant girliandas, išplėšė visus ventiliacijos gaubtelius, sugadinti dažai, išvartyti baldai. Ji matė, kaip buvo užpulta J. Ją čiupo ir trenkė į spintelės kampą. Restoranas negalėjo dirbti minimum 5 val. Iki darbo pabaigos iki policijos protokolų surašymo, dirbti negalėjo, mergaitės negalėjo dirbti fiziškai. Numerį, iš kurio sulaukė skambučio, perdavė policijai. Materialinius nuostolius patikslino. Jis buvo didesnis, bet kadangi už savo lėšas atliko reikalingą remontą, visų lubų paremontavimas ir ventiliacijos gaubteliai sudarė apie 1 600 Eur. Dokumentą jie pateikė. Traktuoja, kad 5 val. restoranas nedirbo. Buhalteriškai išskaičiuotas vidurkis pagal valandas, darbuotojų darbo užmokestis, pateikta faktūra, per kurią rėmino paveikslą apie 60 eurų. Žala yra apie 2 700 Eur. Ši suma yra galutinė. Kai ji atvyko, didžioji dalis sugadinimų jau buvo. Iš lankytojų jau nieko nebuvo, nes negalėjo pakęsti kaltinamojo elgesio. Jai išvykstant iš restorano viskas buvo tvarkinga. Niekas kitas to negalėjo padaryti ir niekas nebuvo sugadinta, tai buvo valanda iki konflikto. Jos darbuotojai matė, kas vyko. Iš pradžių jis (A. D.) buvo atvykęs ne vienas. Jie išėjo kartu ir po to jau grįžo vienas. Jie gali paskaičiuoti vidurkį nuo rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 15 d., tai tokiu atveju išlaidos išaugs 4 kartus. Paėmė minimalią apyvartą. 8 eurai yra valandos darbo užmokestis. Sudaužyta rėmelio kaina 140 eurų, yra įrėmintas paveikslas su atliktais darbais. Jokių jo (A. D.) asmeninių daiktų jų patalpose neliko. Atvažiavus policijos pareigūnams, visos patalpos buvo apžiūrėtos, fotografuojama kokie padaryti nuostoliai.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta R. S.-G. nurodė, kad 2023 m. sausio 15 d., apie 20.00 val., jos restorane (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), atėjęs nepažįstamas klientas, būdamas neblaivus, suplėšė girliandas, išlupo lubų apdailą, taip pat apgadino antikvarinį paveikslą, sulaužė medinį paveikslo rėmą, dar sulaužė gipsinį paveiksliuką. Vietoje jos nebuvo, bet viską matė jos darbuotojos. Jai atvykus į restoraną, tas nepažįstamas asmuo ėmė ją keikti necenzūriniais žodžiais. Taip pat restorane dirbusios darbuotojos nurodė, kad neblaivus, agresyviai nusiteikęs klientas sudavė joms smūgius ir jas sužalojo, sukeldamas fizinį skausmą. Be to, darbuotojos pasakojo, kad atėjęs į restoraną neblaivus vyriškis pradėjo kabinėtis prie restorane buvusių klienčių, triukšmauti, dėl ko klientės kuo skubiau išėjo iš restorano, ko pasėkoje buvo sudrumsta restorane esanti tvarka. Ji yra restorano direktorė, patikslinus padarytą žalą, pareikš civilinį ieškinį ikiteisminio tyrimo metu. Pati įvykio nematė (t. 1, b. l. 68-69).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. Z. nurodė, kad šiuo metu yra tyrėjas. Įvykį (duomenys neskelbtini) prisimena, ten restoranas – kavinė. Bendravo su baro savininke ir barmene. Iškvietė, nes kabinėjosi neblaivus ir apgadino turtą, kažkas atsitiko barmenei. Pažeidėjas buvo vienas, bet prieš tai buvo du. Nepamena, kas juos pasitiko. Nurodė tą asmenį, kuris pastūmė merginą. Jis buvo neblaivus. Neprisimena, kad kaip jis (A. D.) elgėsi. Jo kolega uždarė jį į automobilio laikino sulaikymo patalpą. Jo kolega M. S.. Tos merginos buvo pasišalinusios, bet savininkė pasakė, kad buvo dvi mergaitės, kurios gyvena šalia. Nepasakys, ar fiksavo jų duomenis. Kažkas nurodė sienos apgadinimą, sulūžusį paveikslo rėmelį. Restorane buvo pirmą kartą, todėl savininkės ir barmenės tikrai nepažįsta. Kiek pamena, jis pats nuėjo į automobilį su daiktais. Vyras buvo rusakalbis, o jis (E. Z.) rusų kalbos nemoka, todėl kolega su juo kalbėjo. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. S. nurodė, kad tą dieną dirbo (duomenys neskelbtini). Datos nepasakys, buvo žiema, vakaras. Dirbo salėje, daug žmonių nebuvo. Restorane buvo triukšmas, užėjo du išgėrę žmonės, rėkė, keikėsi. Jis dirbo savo darbą, paskui, kai moterys pradėjo rėkti, išbėgo. Barmenė A. jau gulėjo ant žemės. Nematė ar trenkė, ar stūmė. Jis išbėgo į salę, atsistojo prie durų, kad jie neišeitų ir pasakė, jog kviestų policiją. Buvo du suaugę vyrai, todėl buvo stresas. A. nesiskundė jam dėl skausmų. Kažkas buvo sudaužyta, gal paveikslas. Jis atsitraukė nuo darbo, buvo stresas. Iki policijos atvykimo jis stovėjo prie durų, kad jis (A. D.) neišeitų. Jis buvo atsisėdęs, parėkdavo, atsistodavo, vaikčiodavo, parėkdavo, vėl atsisėdo, ,,nebušavojo“, bet tik žodžiais. Jis nebuvo blaivas. Nematė, kaip trenkė A. ir D., tik pamatė jas ant grindų.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. S. nurodė, kad A. D. bei restorano (duomenys neskelbtini) darbuotojų nepažįsta. Dirbo su E. Z.. Prisimena, kad (duomenys neskelbtini) pilietis sudavė baro savininkei barmenei, apgadino turtą ir jie formino. Kiek prisimena sulaikė kavinėje. Iš kavinės jo neišleido barmenė ar savininkė. Jis (A. D.) elgėsi agresyviai, rėkė. Kai buvo pasodintas į tarnybinę mašiną, pradėjo viduje daužyti, buvo uždėti antrankiai. Mašinoje pastoviai rėkė. Jo asmeninių daiktų neatsimena. Dėl sumušimų neatsimena. Rodos barmenė sakė dėl veido ar kaklo. Atrodo, kad buvo trūkęs paveikslo rėmas. Vyras gal ir turėjo telefoną, tašės, rodos, ne. Sulaikant jis elgėsi ramiai, pasakė, kad galim važiuoti. Kai buvo patalpintas į mašiną, pradėjo rėkti, dauži mašiną sulaikymo kameroje. Jis buvo išgėręs, jautėsi kvapas. Neprisimena, kur sulaikė, gali būti ir lauke. Krepšio nebuvo. Savininkė ir barmenė sakė, kad jokių daiktų nebuvo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. B. nurodė, kad jis gyvena ir dirba Lietuvoje nuo 2023 m. sausio mėn. Įvykio metu, t. y. 2023 m. vasario pabaigoje (tikslios datos neatsimena, bet tai galėjo būti 2023 m. vasario 25 d.), jis gyveno kartu su savo kolegomis iš (duomenys neskelbtini): A. D., O. D., S. D. ir D. (tačiau D. tuomet nebuvo, jis buvo išvykęs namo, į (duomenys neskelbtini)). Jų bendras darbdavys yra V. Įvykio metu, galimai 2023 m. vasario 25 d., vakare, jie (jis, A. ir O.) po darbo, minėtame bute, virtuvėje, vartojo alkoholinius gėrimus. S. D. su jais negėrė (nes jis išvis negeria), jis tuo metu buvo kitame kambaryje. Ar A. išgertuvių metu buvo užėjęs į S. kambarį, ir ką jis ten darė, jis neįsidėmėjo, jis pats S. kambaryje nebuvo. Jokių konfliktų tarp nieko nebuvo. Po to, jau naktį, visi išsiskirstė po savo kambarius. Jis, būdamas neblaivus, išėjo miegoti į savo kambarį. Kiek atsimena, A. užmigo virtuvėje. Paryčiais jį pažadino balsai, įsiklausęs, suprato, kad garsiai kalbasi S. ir A. Jie kalbėjosi kažkur prie virtuvės (jau neatsimena). Apie ką jie garsiai kalbėjosi, jis jau neatsimena, bet jam nepasirodė, kad jie tada konfliktavo. Jokių muštynių garsų jis negirdėjo. Jis labai norėjo miegoti ir iš savo kambario jiems pašaukė, kad jie tyliau kalbėtų ir netrukdytų kitiems miegoti. A. iš karto nuėjo į virtuvę ir viskas nutilo. Jis po to jau negalėjo užmigti ir išėjo į lauką, į kiemą parūkyti. Jis lauke, prie namo stovėjo, rūkė, ir staiga išbėgo S., kuris buvo labai susijaudinęs. Jo veidas buvo išteptas krauju, jam pasirodė, kraujas jam bėgo iš nosies. Ar ant jo veido tada buvo akiniai, jis jau neatsimena, bet lyg tai nebuvo. S. vis kartojo, kad jam reikia kviesti greitąją, policiją. Jis paklausė, kas atsitiko, bet S. jam tada nieko nepaaiškino ir kažkur nubėgo, o jis grįžo į butą ir iš karto nuėjo į savo kambarį. Greitai į jų butą atvažiavo policija ir pradėjo aiškintis, kas atsitiko. Tada jis sužinojo, kad virtuvėje A. susimušė su S. Pats S. sakė, kad jis ryte virtuvėje žadino A. (dėl to, kad A. neva jam trukdė miegoti naktį, bet jis asmeniškai to nematė ir negirdėjo, nes miegojo), o A. dėl to supyko ir davė jam į nosį. Jis tik tiek ir žino apie tą konfliktą, o pačio konflikto ir muštynių tarp S. ir A. jis nematė. Ar šių muštynių metu buvo sugadinti S. akiniai jis nežino, jų nematė, taip pat nežino ir nematė, kokie jam buvo padaryti sužalojimai, ir tuo nesidomėjo. Jis tik žino, kad dar iki šio konflikto S. kažkur buvo sužalota ranka ir jis tada vaikščiojo su perrišta ranka. Po to įvykio A. šiame bute jau negyveno, o kur šis gyvena ir dirba šiuo metu jis nežino, jie nebendrauja (t. 1, b. l. 141-144).

Teisiamojo posėdžio metu ekspertė R. G. nurodė, kad turėjo duomenis apie dantis, kovo 8 dienos įrašas iš (duomenys neskelbtini) klinikos. Ten aiškiai parašyta, kad atlikus apatinio žandikaulio, kairės pusės, priekinių dantų rentgeno nuotraukas 31 ir 32, kur paciento teigimu buvo trauma, ten patologinių pokyčių nebuvo. Buvo apžiūrėjusi asmenį gyvai. Pirmas apatinis dantis iš kairės, 31 dantis, jis nebuvo paslankus ir nebuvo lūžių arba pokyčių. Tai (duomenys neskelbtini) klinikos pažymos, kad nebuvo pakitimų. Buvo pateikta DVD laikmena su radiologiniais vaizdais. Buvo išsiųsta jų radiologui. Išvadoje nebuvo profilinėse rentgenogramose aiškių lūžių. Galvos kompiuterinėje tomografijoje buvo matyti nosikaulių nežymi deformacija, bet tai nėra ūmus lūžis, tai jau senas pakenkimas. Nebuvo stebėta aiškaus šviežio lūžimo. Radiologiniai vaizdai buvo atlikti vasario 26 d., iškarto po įvykio. Deformacijos yra senos. Lūžis gali būti su poslinkiu ir be poslinkio. Jei yra poslinkis, tada atstatoma. Šviežias defektas matosi kitaip, yra rentgenogramoje. Ten yra sugijęs lūžis. Radiologas gali nustatyti šviežumą ir senumą. Jo duomenimis, dantyse nebuvo patologijos. Jeigu kraujuoja, tai pažeisti kapiliarai iš gleivinės. Gali kraujuoti ir stipriai. Nežino, kuo remiantis darė operaciją, gal jautė diskomfortą, bet tai tik spėlionės. Neturi duomenų, kad buvo poreikis operuotis. Nosies kauluose nieko šviežiai sulaužyta nebuvo. Negali atsakyti, dėl ko reikėjo operuotis. Ji asmenį apžiūrėjo po 2 parų. Paslankumo tuo metu tikrai nebuvo. Tuo metu jis neklibėjo, gal jam tuo metu pasirodė. Aplink dantenas kraujosruvos nebuvo. Nėra pažymėta, kad yra patologinė dantenų būklė, atlikta profesionali higienos procedūra, buvo apnašų. Apnašas reikia pašalinti. Gali paslėpti kariesą, bet tai su trauma nesusiję.

Vilniaus apskrities VPK Reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio E. Z. tarnybinis pranešimas dėl ROIK: 0123000028176, kuriame nurodyta, kad 2023 m. sausio 15 d., apie 21.10 val., Vilniaus apskrities VPK RV 3-ojo skyriaus vyr. patruliai E. Z. ir M. S. iš OVS budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), restorane (duomenys neskelbtini) triukšmauja neblaivus klientas ir puola personalą. Nuvykus į vietą asmuo buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus aps. VPK OVS. Asmuo neprisistatė (t. 1, b. l. 28).

Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiosios postinės I. G. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2023 m. sausio 16 d., apie 00.06 val., į Vilniaus apskrities VPK OVS buvo pristatytas (duomenys neskelbtini) pilietis A. D., gim. (duomenys neskelbtini), kuris buvo agresyviai nusiteikęs, šūkavo, keikėsi, elgėsi neadekvačiai, nuo jo sklido alkoholio kvapas, asmuo svirduliavo, tikrintis girtumą kategoriškai atsisakė (t. 1, b. l. 29).

2023 m. sausio 15 d. apžiūros protokolas su fotolentele, kuriame nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta - restoranas (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad vienoje restorano salėje matosi ant turėklų prikabintos girliandos ir virš turėklų ant lubų matosi nuplėšimo žymės, nukritusių dažų fragmentai ant grindų bei prie jų guli nuplėštos girliandos. Antroje restorano salėje ant dešinėje pusėje prie sienos stovinčio stalo yra padėtas suplėšytas paveikslas su sulaužytu rėmeliu, taip pat sulaužytas gipsinis paveiksliukas. Restorane vaizdo stebėjimo kamerų nėra (t. 1, b. l. 30-37).

2023 m. kovo 31 d. apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėtas 2023 m. sausio 15 d. policijos pareigūno vaizdo registratoriaus („BodyCam 1714“) vaizdo įrašas. Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „2023_0115_212149_007“, ekrano viršutiniame kairiajame kampe matomas užrašas „2023_0115_212149_007“. Ekrano apatiniame kairiajame kampe pirmoje eilutėje yra užrašas „VLN_PR_619334“. Antroje eilutėje yra užrašas „2023/01/15“. Įrašo pradžia – 21:21:30 val. Įrašas yra spalvotas, su garsu. Vaizdo įraše užfiksuotos restorano patalpos, kur atvyko policijos pareigūnai. Su pareigūnais bendrauja moteris (nustatyta, kad tai yra restorano (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), savininkė R. S.-G., gim. (duomenys neskelbtini)), kuri nurodo, kad „jis trenkė vienai darbuotojai, antrai, sudaužė paveikslus, suplėšė girliandas, mergaitės rašys pareiškimą. Jau maža to, kad prostitutėmis vadino ir taip toliau.“ Pareigūnas kalbasi su prieš jį sėdinčiu vyru (nustatyta, kad tai yra A. D., gim. (duomenys neskelbtini)), klausia vyro: „ Kas tau užėjo, kodėl pradėjai merginas daužyti?“ Prieina restorano vadovė su kita darbuotoja, vadovė sako, kad dėl įvykio iš restorano iš baimės pabėgo klientės, net palikusios savo striukę. Priėjusi darbuotoja rodo savo rankas, sako, kad jos net pamėlynavusios, tuomet vyras (A. D.) pradeda šaukti ant darbuotojos (kalba nesuprantamai), į pareigūno klausimą, ar jis iš (duomenys neskelbtini), tai patvirtina. Įrašo pabaiga – 21:22:20 val. (t. 1, b. l. 87-88).

2023 m. rugpjūčio 17 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėtas skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia_ 2023-01-15 21_04_44). Iš protokolo matyti, kad į Bendrąjį pagalbos centrą paskambino moteris, prisistačiusi A. A., kuri praneša, kad restorane (duomenys neskelbtini), prisigėręs vyras užpuolė darbuotoją, pastūmė pranešėją (t. 1, b. l. 89-90).

2023 m. vasario 26 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad įvykio vietoje, kuri yra adresu (duomenys neskelbtini), matomas dviejų aukštų gyvenamasis namas, kiemas aptvertas tvora, yra vartai ir varteliai su elektroniniu kodiniu užraktu. Įėjimo į namo laiptinės durys pažymėtos skaičiumi Nr. 2, durys šarvinės, šviesiai rudos spalvos, durys atidaromos su elektroniniu kodiniu užraktu. Įėjus pro duris patenkama į koridorių, po dešine puse yra medinės, šviesiai rudos spalvos, durys, pažymėtos skaičiumi Nr. 5. pro jas patenkama į buto koridorių. patekus į bute esantį koridorių, tiesiai matomos šviesiai rudos spalvos durys, pro jas patenkama į vonios kambarį kartu su tualetu. Dešinėje pusėje yra virtuvė, virtuvės dešinėje pusėje yra spinta, už jos lova ir tiesiai matomas langas, šalia lango stovi stalas su kėdėmis, kairėje pusėje yra dar viena lova, spintelė, šaldytuvas, virtuvinis komplektas, dujinė viryklė. Koridoriuje pasukus į kairę matomas miegamasis kambarys su trejomis lovomis ir dvejomis spintelėmis, bei namų apyvokos daiktais. Apžiūros metu tyrimui reikšmingų objektų ar pėdsakų rasta ir paimta nebuvo. Įvykio vieta nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis (t. 1, b. l. 110-115).

2023 m. balandžio 5 d. daiktų apžiūros protokolas su fotolentele, kuriame nurodyta, kad apžiūrimi (1) akiniai, pateikti nukentėjusiojo S. D.. Akiniai yra naudoti, pateikti rudos spalvos plastikiniame dėkle ,,Fielmann“. Akinių rėmeliai yra pagaminti iš pilko metalo, rėmelių kojelių antgaliai plastikiniai, juodos spalvos. Vienos kojelės atsilenkimo mechanizmas yra sugadintas, todėl ji neatsilenkia daug didesniu kampu, negu kita, nesugadinta kojelė. Akinių lešiai nesugadinti. (2) apžiūrimi akinių pirkimo dokumentai, pateikti nukentėjusiojo S. D.. Kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) yra UAB ,,Baltoptic“ parduotuvės ,,Fielmann“, adresu (duomenys neskelbtini). Kvite nurodyta, kad akinių pirkimo data yra 2022 m. lapkričio 21 d., kaina – 281 Eur. (3) apžiūrimi apsilankymo „Antakalnio poliklinika“ kvitai, pirkimo kvitas, vizitinė kortelė, pateikti nukentėjusiojo S. D. pagal 2023 m. kovo 2 d. savanoriško daiktų dokumentų pateikimo protokolą: 1) apsilankymo lapelis VšĮ „Antakalnio poliklinika“ (Antakalnio g. 59, Vilnius) 2023 m. kovo 7 d. 08.00 val.; 2) kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) yra išduotas 2023 m. kovo 1 d. VšĮ „Antakalnio poliklinika“ (Antakalnio g. 59, Vilnius) 0,29 Eur sumai; 3) UAB (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) 2023 m. vasario 13 d. maisto pirkimo kvitas 10,85 eurų sumai; 4) (duomenys neskelbtini) vizitinė kortelė (t. 1, b. l. 166-171).

2023 m. balandžio 21 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūrimas policijos pareigūno vaizdo registratoriaus („Kūno kameros“) 2023 m. vasario 26 d. vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20230226-164048UTC+0200“. Atidarius vaizdo įrašą, kairės pusės apačioje yra raidės ir skaičiai: „PSS-20230226_164048UTC+0200“. Vaizdo stebėjimo kameros įraše matomas kambarys, į kurį įeina policijos pareigūnė. Kairėje pusėje matome ant pakabų kabo striukės. Dešinėje kambario pusėje matoma virtuvė ir prie sienos stovi sofa. Kambario viduryje langas su žaliuzėmis ir valgomasis stalas, už kurio sėdi žilaplaukis, trumpai kirptas vyras, apsirengęs žalios spalvos marškinėliais (įtariamasis A. D.). Ant stalo stovi maistas. Pareigūnė priėjo prie stalo ir pradėjo klausinėti sėdinčio už stalo vyriškio: „Kas čia atsitiko?”. Vyras negalėjo pasakyti nieko suprantamo apie incidentą. Vaizdo įraše matome, kad pareigūnė apsisuko ir koridoriumi nuėjo į kitą kambarį, kur prie durų stovėjo vyras su akiniais, apsirengęs tamsios spalvos sportine striuke su gobtuvu. Vaizdo stebėjimo kameros įraše matome, kad policijos pareigūnas priėjo prie vyriškio su akiniais, apsirengusio tamsios spalvos sportine striuke su gobtuvu, girdima, kad paprašė papasakoti, kas čia atsitiko. Pareigūnė paklausė, ar jie tarpusavyje ginčijosi. Vyras paaiškino, kad šitame kambaryje vyrai ginčijosi, bet jis dar miegojo, girdėjo tik triukšmą ir šurmulį. Vyro teigimu, kilo konfliktas, bet dėl ko, jis nežino. Pareigūnė paklausė: „Kodėl sumušta nosis?“. Vyriškis paaiškino jie, matomai, susiginčijo tarpusavyje. Vyriškis patvirtino, kad policija jau buvo ryte. Pareigūnė paklausė, kas negerai su jo ranka. Vyriškis paaiškino, kad jau prieš 2 dienas krito gamyboje ir sumušė ranką. Vaizdo kameros įrašė matome, kad pareigūnė apsisuko ir nuėjo į kitą kambarį, iškvietė kitą asmenį. Vaizdo įrašė matome labai trumpai kirptą vyrą su gipsu ant kairės rankos (nukentėjusysis S. D.). Policininkė paklausė: „Ar sulaužėte ranką?“. Vyriškis pasakė, kad ją pats susižalojo anksčiau. Vyras aiškino, kad mušeika sulaužė jam nosį (rodydamas ranką į tą pusę, kur yra A. D.), kad jis turi įrodymų nuo gydytojo ir padaryta tomografija. Pareigūnė teigia, kad reikia iškelti baudžiamąją bylą ir nuvežti nukentėjusįjį į policijos skyrių. Sužalotas vyras sutinka. Pareigūnė paklausė sužaloto vyro, ar jis parašys pareiškimą. Jis sutiko. Pareigūnė paprašė nukentėjusiojo vykti į policijos komisariatą (t. 1, b. l. 172-173).

2023 m. rugpjūčio 1 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūrimas Bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašas pavadinimu „2023_02_26_08-06-52_37060923575“. Protokole užfiksuota, kuomet vyriškis, prisistatęs S. D. prašo iškviesti greitąją pagalbą, adresu (duomenys neskelbtini), kadangi jį sumušė jo sugyventinis (t. 1, b. l. 177-178).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus raštas dėl S. D. medicinos dokumentų pateikimo, kuriame nurodyta, kad S. D. po 2023 m. vasario 26 d. įvykio kreipėsi į VšĮ ,, Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė“, kur buvo konsultuotas, atliktos rentgenogramos, nustatytas nosies kaulų lūžis. Dėl dantų traumos kreipsis odontologo konsultacijai (t. 1, b. l. 183).

Nukentėjusiojo S. D. pateikti papildomi dokumentai – UAB (duomenys neskelbtini) stacionaro epikrizė Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad S. D. 2023 m. rugpjūčio 2 d. buvo hospitalizuotas ir operuotas dėl lėtinio hipertrofinio rinito, nosies pertvaros iškrypimo, įgytos nosies deformacijos (t. 3, b. l. 39-44).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 196/2023 (01) nurodyta, kad D. J. padarytos poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje, kairiame žaste bei dešinėje šlaunyje kietu buku daiktu ar paviršiumi, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2023 m. sausio 15 d.). Sužalojimai vertinami nežymių sveikatos sutrikdymų. Po nustatytų sužalojimų nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimai galėjo būti padaryti trijų trauminių poveikių pasėkoje, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (t. 1, b. l. 82-83).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 647/2023 (01) nurodyta, kad S. D. nustatyti taškiniai odos nubrozdinimai dešinės ausies kaušelyje, odos nubrozdinimai viršutinėje ir apatinėje lūpose, kairiame kelyje, kraujosruva viršutinės ir nubrozdinimą apatinės lūpų gleivinėse, poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu. Odos nubrozdinimai kairiame kelyje prieš 6-15 parų, poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje - prieš 6-9 parų, kiti sužalojimai - 1-3 parų laikotarpyje iki apžiūros, t. y. 2023 m. vasario 28 d. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip keturiais trauminiais poveikiais. Neatmetama, kad taškiniai odos nubrozdinimai dešinės ausies kaušelyje, odos nubrozdinimai viršutinėje ir apatinėje lūpose su kraujosruva viršutinės ir nubrozdinimu apatinės lūpų gleivinėse galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2023 m. vasario 26 d., šie sužalojimai nebūdingi griuvimui, minimų sužalojimų padarymo metu S. D. galėjo jausti fizinį skausmą (t. 1, 198-199).

Dėl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 284 straipsnį dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn už viešosios tvarkos pažeidimą turi būti nustatyti veikos padariniai, t. y. BK 284 straipsnyje nurodytais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiojantis arba vandališkais veiksmais – demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, Nr. 2K- 513/2010, Nr. 2K-135/2011, Nr. 2K-491/2013, Nr. 2K-141-507/2015, Nr. 2K-310-942/2016, Nr. 2K-3-489/2018, Nr. 2K-367-511/2018, Nr. 2K-19-511/2020 ir kt.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo A. D. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, visiškai įrodyta.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino. A. D. nurodė, kad jokio įvykio, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame restorane (duomenys neskelbtini), nebuvo.

Išanalizavus kaltinamojo A. D. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus paaiškinimus, sugretinus juos tarpusavyje bei palyginus su nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais ir kita rašytine bylos medžiaga, darytina išvada, kad kaltinamasis, neigdamas jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, siekia išvengti ar sušvelninti savo baudžiamąją atsakomybę.

Nukentėjusiosios A. A., D. J. apklausiamos tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu detaliai nurodė kokius sužalojimus joms padarė kaltinamasis A. D.. Nukentėjusioji D. J. paaiškino, jog atbėgo apginti barmenę A. A. ir buvo pastumta, dėl ko ji atsitrenkė į spintelę ir patyrė kaltinamajame akte nurodytus sužalojimus, matė, kaip kaltinamasis trenkė A. A.. Šiuos jų parodymus patvirtina ir liudytojas A. S., kuris nors ir nematė paties smurto, tačiau atbėgo į restorano salę, išgirdęs bendradarbių A. A., D. J. riksmus, patvirtino matęs, kad „barmenė A. jau gulėjo ant žemės“. Šie jo parodymai patvirtina nukentėjusiosios A. A. parodymus, kad „ji nukrito link palangės“. Netiesiogiai nukentėjusiųjų parodymus patvirtina restorano savininkė liudytoja R. S. – G., nedelsiant atvykusi į restoraną ir jame radusi liudytojo A. S. sulaikytą (iki atvyks policijos pareigūnai) kaltinamąjį A. D.. Liudytojas E. Z. patvirtino, kad kaip policijos pareigūnas, atvykęs pagal iškvietimą jis sulaikė kaltinamąjį A. D., jam buvo nurodyta, kad restorane buvo apgadinti daiktai, taip pat jam buvo nurodytos aplinkybės dėl kaltinamojo pavartoto smurto prieš restorano darbuotojas.

Taigi, aptarti nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai neprieštarauja vieni kitiems, priešingai, papildo vieni kitus, yra nuoseklūs, teismas neturi pagrindo jais netikėti.

Kad kaltinamasis buvo agresyviai nusiteikęs netiesiogiai patvirtina ir 2022-01-16 VA VPK OVS vyriausiosios postinės Ingos G. T. pranešimas (1 t., b.l.29), kuriame yra nurodyta, kad kaltinamasis agresyviai nusiteikęs, šūkavo, keikėsi, neadekvačiai elgėsi, nuo jo sklido alkoholio kvapas, nustatyti girtumo laipsnį jis kategoriškai atsisakė.

Nagrinėjamu atveju kaltininko veiksmai sukėlė padarinius restorano lankytojai pasijuto šokiruoti (nukentėjusiosios A. A., D. J. ir liudytoja R. S. – G. parodė, jog dėl kaltinamojo veiksmų iš restorano išėjo dvi lankytojos), taigi buvo nutrauktas žmonių poilsis, taip pat restorano darbuotojų darbas, sutrikdyta normali maitinimo ir pramogų įstaigos veikla, restorane kilo sumaištis, nukentėjusiosioms A. A., D. J. atbėgo padėti liudytojas A. S., buvo iškviesti policijos pareigūnai.

Taigi, byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamojo viešai atlikti įžūlūs smurtiniai veiksmai šokiravo ir išgąsdino aplinkinius, dėl jų kilo sąmyšis, buvo kviečiama policija. Tokiu būdu A. D. elgėsi įžūliai, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, dėl jo veiksmų realiai buvo sutrikdyta aplinkinių, rimtis bei ramybė, normali maitinimo ir pramogų įstaigos veikla, todėl jo veiksmai atitinka subjektyviuosius ir objektyviuosius BK 284 straipsnyje numatytos veikos požymius.

Dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.

Svarbu ir tai, kad kasacinės instancijos teismas yra ne kartą nurodęs, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017 ir kt.).

Kaltinamasis A. D. teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, pripažino iš dalies. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad sudavė S. D. du smūgius ir vieną kartą nukentėjusįjį pastūmė, nors kaltimai pareikšti dėl mažiausiai 4 smūgių į galvos bei veido sritį.

Išanalizavus kaltinamojo A. D. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus paaiškinimus, sugretinus juos tarpusavyje bei palyginus su nukentėjusiojo parodymais ir kita rašytine bylos medžiaga, darytina išvada, kad kaltinamasis, iš dalies neigdamas jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, siekia sušvelninti savo baudžiamąją atsakomybę.

A. D. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad įvyko jo lūpos kontaktas su S. D. galva: „Tada jis (A. D.) kumščiu trenkė S. D. į lūpas, po nosimi, po ko jam pradėjo bėgti kraujas. Po to dar kartą sudavė S. D., dėl ko nukrito jo akiniai.“ Pripažįsta, kad nukentėjusiajam sudavė du smūgius, vieną kartą pastūmė. Tačiau nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad jam A. D. sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių į veido, kaklo bei galvos sritį (t. 1, b. l. 129-132). Šiuos nukentėjusiojo parodymus iš dalies patvirtina specialisto išvada Nr. G 647/2023 (01), kurioje nurodyta, kad sužalojimai padaryti ne mažiau kaip keturiais trauminiais poveikiais. Sužalojimai nebūdingi griuvimui (t. 1, 198-199). Nukentėjusiojo S. D. parodymai, duoti tiek teisiamojo posėdžio, tiek ikiteisminio tyrimo metu, yra nuoseklūs, neprieštaringi, juos papildo ir kitų liudytojų (A. J., V. B.) parodymai.

Iš specialisto išvados Nr. G 647/2023 (01) matyti, kad S. D. nustatyti taškiniai odos nubrozdinimai dešinės ausies kaušelyje, odos nubrozdinimai viršutinėje ir apatinėje lūpose, kairiame kelyje, kraujosruva viršutinės ir nubrozdinimą apatinės lūpų gleivinėse, poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, 198-199). Kitokių sužalojimų teismas nenustatė.

Kita vertus, kaltinamasis A. D. pripažino esminę kaltinime nurodytą aplinkybę – smūgių sudavimą, nors taip pat nurodė, jog neva jis ir nukentėjusysis yra atsiskaitę, nes vienas kitam išmušė dantis, tačiau plačiau aplinkybių dėl būtinosios ginties nenurodė nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu.

Taigi, sugretinus ir tarpusavyje palyginus byloje esančius įrodymus, nelieka jokių abejonių, kad A. D. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Iš šių duomenų matyti, jog kaltinamasis naudojo fizinį smurtą, t. y. nemažiau nei 4 kartus kumščiu sudavė nukentėjusiajam S. D. į galvos ir veido sritį. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad S. D. ryte jį pažadino, sakė, kad jis (A. D.) jam trukdo, dėl ko jis (A. D.) jam (S. D.) sudavė. Po to jis (A. D.) dar kartą sudavė nukentėjusiajam į veido sritį, kadangi jis (S. D.) tylėjo, nieko nesakė. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog kaltinamasis suprato savo veiksmų pobūdį (smurtą), suprato dėl jo veiksmų galinčius kilti padarinius (nukentėjusiojo jaučiamą fizinį skausmą) ir sąmoningai siekė atitinkamų padarinių kilimo (fizinio skausmo nukentėjusiajam sukėlimo). Todėl kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo

BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kad kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Pagal šio straipsnio dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tada, kai sunaikinto ar sugadinto turto vertė viršija 3 MGL (150 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamasis A. D. teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 3 dalyje, pripažino iš dalies. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad akiniai, po smūgio į S. D. veido sritį, nukrito ant lovos. Kaltinamasis nesutinka su sugadintų S. D. akinių verte, sutinka atlyginti tik 3 Eur.

Išanalizavus kaltinamojo A. D. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus paaiškinimus, darytina išvada, kad kaltinamasis, iš dalies neigdamas jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, siekia išvengti ar sušvelninti savo baudžiamąją atsakomybę.

Nukentėjusysis S. D. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad A. D., suduodamas smūgius jam į veido sritį, sugadino akinius, kurių vertė yra 281 Eur. Byloje yra pateikti tai patvirtinantys duomenys: UAB ,,Baltoptik“ sutartis medicinos priemonės gamybai pagal individualų užsakymą, iš kurios matoma, kad akinių rėmelių kaina yra 75 Eur, o bendra suma - 281 Eur (t. 1, b. l. 158). Taip pat yra pateiktas 2022 m. spalio 31 d. UAB ,,Baltoptik“ atliktas 281 Eur mokėjimas (t. 1, b. l. 153, 159). Nukentėjusiojo parodymus taip pat patvirtina 2023 m. balandžio 5 d. daiktų apžiūros protokolas su fotolentele (t. 1, b. l. 166-171), iš kurio matoma, kad akinių vienos kojelės atsilenkimo mechanizmas yra sugadintas. Nukentėjusiojo S. D. teisiamojo posėdžio bei ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi, juos papildo kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti.

Apibendrinant, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo A. D. padarytais nusikalstamais veiksmais sugadinto turto vertė yra 281 Eur, konstatuotina, kad kaltinamasis savo nusikalstamais veiksmais sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, t. y. sugadinto turto vertė viršija 3 MGL (150 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos.

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad A. D. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 3 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Dėl bausmės

BK 284 straipsnio sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas A. D. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltės formą – padarytas vienas baudžiamasis nusižengimas (BK 12 straipsnis) bei du nesunkūs baigti tyčiniai nusikaltimai (BK 11 straipsnio 3 dalis). A. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Iš bylos medžiagos matyti, kad A. D. anksčiau neteistas (t. 2, b. l. 2-3), trijų metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas (t. 2, b. l. 4), dirbantis (t. 2, b. l. 5). Bylos duomenimis kaltinamasis psichiatrinėje ligoninėje ar nuo priklausomybės ligų nesigydė.

Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, 140 straipsnio 1 dalyje bei 187 straipsnio 3 dalyje, paskyrus prokuroro siūlomas arešto bausmes, o būtent:

- už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, paskyrus 80 parų arešto bausmę;

- už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, paskyrus 80 parų arešto bausmę;

- už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, paskyrus 40 parų arešto bausmę.

Teismo vertinimu, pagal kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų apibūdinančias aplinkybes būtent tokios bausmės atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežtos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 187 straipsnio 3 dalyje, bendrinamos bausmių apėmimo būdu ir skirtina subendrinta 80 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrinama su bausme, paskirta pagal BK 284 straipsnį ir skiriama galutinė subendrinta 90 parų arešto bausmė.

Ikiteisminio tyrimo metu A. D. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. sausio 15 d., 20.45 val. iki 2023 m. sausio 16 d., 15.05 val. (t. 2, b. l. 15-18, 19-20), nuo 2023 m. vasario 26 d. 17.00 val. iki 2023 m. vasario 27 d. 14.48 val. (t. 2, b. l. 43-46, 47-48) (dvi dienos). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Pažymėtina, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir ar ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų.

Nagrinėjamu atveju A. D. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą bei du nesunkius nusikaltimus, kaltę pripažino iš dalies. Esant tokioms aplinkybėms, teismo vertinimu, A. D. elgesio kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei izoliavimas nuo visuomenės, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų. Šiuo atveju yra pagrindas pasitikėti kaltinamuoju ir suteikti jam galimybę pasitaisyti neizoliuojant jo nuo visuomenės, t. y. bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus arešto bausmės, susijusios su laisvės atėmimu, vykdymo.

Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, A. D. bausmės vykdymas atidedamas 9 mėnesiams su intensyvia priežiūra, paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalies 1, 5, 6 bei 10 punktuose numatytus įpareigojimus, padėsiančius įgyvendinti bausmės paskirtį: 1) atsiprašyti nukentėjusių asmenų; 2) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 4) nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Dėl civilinių ieškinių

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturinės žalos turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio

Šioje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 189 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiškos žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 202-205). Apie bylos nagrinėjimą civilinio ieškovo įgaliotas atstovas buvo informuotas, prašė civilinį ieškinį tenkinti, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant. Kaip matyti iš gydymo paslaugų apskaitos išrašo (t. 1, b. l. 203), ši žala patirta dėl nukentėjusiojo, S. D., sužalojimų gydymo. Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad sužalojimus nukentėjusysis patyrė dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų. Tarp kilusios žalos ir kaltinamojo veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, žala padaryta būtent kaltinamojo veiksmais. Kaltinamasis nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys yra nepagrįstas. Teismas, atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, vertina, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas. Iš A. D. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 189 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiškos žalos atlyginimo.

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikšto civilinio ieškinio

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, tačiau tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos, o asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (kasacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-127/2012, 3K-3-286-313/2017, 3K-3-148-248/2019, e3K-3-164-1075/2019 ir kt.; kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-117/2010, 2K-168-211/2018, 2K-307-689/2019, 2K-70-942/2022).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 3 240 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 75). Ieškinyje nurodyta, kad A. D. sugadino restorano (duomenys neskelbtini) turtą: ištraukė lubų apdailą, apgadino lubų dažus ir tinką, sugadino (išrovė) du ventiliacijos gaubtus, kartu apgadindamas lubų gipsokartono perdangą, suplėšė ilgą elektrinę girliandą, sulaužė medinį antikvarinio paveikslo rėmą ir sudaužė jo apsauginį stiklą (paveikslas nenukentėjo), sudaužė gipsinį antikvarinį bareljefą. Dėl apgadintos lubų apdailos, apgadintų lubų dažų ir tinko, išrautų dviejų ventiliacijos gaubtų, įtrukusios lubų gipsokartono perdangos reikia atlikti kapitalinį lubų remontą. Pagal žodinį statybos ir remonto darbus vykdančios įmonės preliminarų apskaičiavimą, tokio lubų remonto bendra vertė yra 2 000 Eur (be darbų). Suplėšytos ilgos elektrinės girliandos vertė 70 Eur. Dėl sulaužyto medinio antikvarinio paveikslo rėmo ir jo sudaužyto apsauginio stiklo, šį paveikslą reikia naujai įrėminti, įrėminimo vertė yra 170 Eur. Sudaužyto gipsinio antikvarinio bareljefo vertė yra 300 Eur. Tokiu būdu UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo padarytas 2 540 Eur nuostolis. Pateikti žalą įrodančių dokumentų nėra galimybės, kadangi turtas įgytas seniau, todėl įsigijimo dokumentai neišsaugoti. Taip pat pažymėtina, kad restoranas negalėjo tęsti tiesioginio savo darbo ir vykdyti savo veiklos, nes dėl įvykio iš restorano išėjo kiti ten buvę svečiai, restoranas buvo uždarytas iki darbo dienos pabaigos, atšauktos visos staliukų rezervacijos, o restorano darbuotojos – D. J. ir A. A. negalėjo atlikti savo darbinių funkcijų, nes iš A. D. patyrė fizinį ir moralinį smurtą. Dėl išvardintų priežasčių restoranas patyrė 700 Eur nuostolį dėl negautų pajamų. Tokiu būdu UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ patyrė bendrą 3 240 Eur turtinę žalą.

2024 m. vasario 22 d. gautas A. G. e. laiškas, kuriuo patikslintas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys (t. 2, b. l. 181). Laiške nurodyta, kad pagal kasos pajamų knygą restorano (duomenys neskelbtini) pajamos nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 15 d. sudarė 15 602 Eur. Tai reiškia, kad vidutiniškai dienos apyvarta buvo 1 040,13 Eur. Kadangi restorano darbas dėl incidento buvo sustabdytas piko metu, nuostoliai sudarė 50 procentų dienos apyvartos, t. y. 520,06 Eur. Prastovos metu 5 restorano darbuotojai 2 val. negalėjo vykdyti savo darbų ir nuostoliai sudarė: 5 žm. x 2 val. x 8,9 Eur (normo. val. kaina) = 89 Eur. Sudaužyto rėmelio kaina 140 Eur. Sugadintos naujametinės šviesos instaliacijos kaina – 67 Eur. Ventiliacijos angos, sulaužyto deflektoriaus, lubų remonto – dažymo darbų sąmatinė vertė – 1 711 Eur. Patikslintas nuostolis sudarė 2 527,06 Eur. Pateikti tai patvirtinantys duomenys: pajamų knygos fotonuotrauka, iš kurios matomos nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 15 d. gautos pajamos (t. 2, b. l. 182), UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaita faktūra Serija AA, Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matoma, kad rėminimo paslaugų vertė – 140 Eur (t. 2, b. l. 183).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas 2024-04-12 UAB (duomenys neskelbtini) pasiūlė iki 2024 m. balandžio 30 d. pateikti teismui galutinį patikslintą civilinį ieškinį, atitinkantį CPK 135 straipsnio reikalavimus. Nepateikus teismui patikslintų duomenų, UAB (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys bus išnagrinėtas, atsižvelgiant į civilinio ieškovo byloje pateiktus duomenis. Teismas nurodė, jog baudžiamojoje byloje UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 3 240 Eur turtinės žalos atlyginimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 22 d. bei 2024 m. sausio 22 d. raštais UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo pasiūlyta pateikti civilinį ieškinį pagrindžiančius duomenis.

2024 m. sausio 22 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas A. G. el. paštu pateikė patikslintą civilinį ieškinį su priedais, kuriame nurodyta, kad turtinė žala yra 2 527,06 Eur, tačiau patikslintas civilinis ieškinys neatitinka civilinio ieškinio formos reikalavimų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 135 straipsnis). Teisiamojo posėdžio metu 2024 m. vasario 26 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ restorano (duomenys neskelbtini) direktorė R. S.-G. nurodė, kad turtinė žala yra apie 2 700 Eur.

Pažymėtina, jog byloje nėra pateiktas įgaliojimas A. G. reikšti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį.

Kaltinamasis nurodė, jog 3 240 eurų civilinio ieškinio nepripažįsta, kadangi jis nieko nedarė.

Taigi, kadangi turtinė žala teisiamojo posėdžio metu 2024 m. vasario 26 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ restorano (duomenys neskelbtini) direktorės R. S.-G. buvo nurodyta tik apytikslė – apie 2 700 Eur, civilinis ieškinys nebuvo patikslintas, teismas nagrinėjo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ byloje esantį ieškinį.

Iš byloje esančio 2023-01-15 apžiūros protokolo matyti, jog buvo užfiksuoti tokie apgadinimai: suplėšyta girlianda (70 Eur vertės), dažų nuoplaišos nuo lubų, nuplėšimo žymės; paveikslas su sulaužytu rėmeliu (140 Eur vertės), sulaužytas gipsinis paveiksliukas (300 Eur vertės).

2024-02-22 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ e.paštu pateikė tokius įrodymus: kasos pajamų knygos lapo kopiją (2 t., b.l.182), PVM sąskaitos faktūros kopiją 140 Eur už rėminimo darbus ir UAB (duomenys neskelbtini) aktą dėl rėmelio remonto (2 t., b.l.183-184). Tačiau teismas pažymi, kad e.paštu pateikta kasos pajamų knygos lapo kopija nepatvirtinta ir iš jos negalima spręsti, kad tai UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentas. Be to, teismui nebuvo pateiktas e.laiške nurodytas UAB (duomenys neskelbtini) pasiūlymas remonto darbams – 2 lapai (UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas e.laiške nurodė, kad remonto darbų sąmatinė vertė – 1711 Eur) (3 t., b.l.80-82).

Todėl teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, jog iš A. D. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai priteistina 510 Eur turtinei žalai atlyginti už girliandą (70 Eur vertės), už paveikslo su rėmelį (140 Eur), už sulaužytą gipsinį paveiksliuką (300 Eur vertės).

Iš pateiktų įrodymų neįmanoma apskaičiuoti nei remonto darbų vertės, nei negautų pajamų (nepateiktas detalus paskaičiavimas, tinkamai patvirtintas įmonės įgalioto atsakingo asmens), neatidedant bylos nagrinėjimo, siekiant užtikrinti kaltinamojo A. D. teisę į greitą teismo procesą (BPK 1 straipsnio 1 dalis), pripažintina civilinio ieškovo teisė į ieškinio dalį dėl 2030 Eur patirtos turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, ir šis klausimas perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Dėl S. D. pareikšto civilinio ieškinio

Nukentėjusysis S. D. pareiškė civilinį ieškinį dėl 861 Eur turtinės, 11 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo (t. 1, b. l. 135). Ieškinyje nurodyta, kad A. D. sudavė jam labai stiprų smūgį kumščiu į veido sritį, sulaužydamas jam nosies kaulų pertvarą, kurią atstatant teko operuoti. Buvo sumuštas dantis, dėl ko buvo priverstas kreiptis pagalbos pas odontologą danties sutvirtinimo procedūrai. Po smūgio jam iš karto prasidėjo stiprus kraujavimas, labai skaudėjo. Pats iš dalies buvo neįgalus, patyręs traumą – kairės rankos sumušimą. Ranka buvo imobilizuota su dezo įtvaru, todėl negalėjo priešintis. Patyrė sukrėtimą ir didelį pažeminimą. Jam iki šiol nėra žinoma, kodėl buvo užpultas ir sumuštas. Iki šiol jo nėra oficialiai atsiprašyta. Po šio įvykio liko nemalonūs prisiminimai, nerimas, ilgą laiką negalėjo dirbti. Gydant sužalojimus teko vartoti vaistus nuo skausmo, lankytis įvairiose gydymo įstaigose, būti operuojamam. Sumušimo metu jam dužo akiniai, be kurių sunku skaityti, nes diagnozuota astigmatijos liga. Naujų akinių pagaminimas kainavo 306 Eur. Byloje pateikti tai patvirtinantys įrodymai: UAB ,,Baltoptik“ atliktas 281 Eur mokėjimas (t. 1, b. l. 153-154, 158-161).

Nukentėjusysis S. D. pateikė patikslintą 2023 m. gruodžio 8 d. civilinį ieškinį (t. 2, b. l. 150-151), kuriame nurodyta, kad papildomai prašo priteisti: išlaidas vaistams, nosies traumai gydyti („Rinopanteina“ nosies lašai, 30 ml) – 20,63 Eur vertės; išlaidos nosies atstatymo po patirtos nusikaltimo metu traumos procedūros – 2 918 Eur; išlaidos vienos danties atstatymo procedūrai – 259 Eur. Byloje pateikti tai patvirtinantys duomenys: UAB (duomenys neskelbtini) atlikti 207 Eur, 58 Eur, 253 Eur mokėjimai (t. 2, b. l. 159-161), UAB (duomenys neskelbtini) atliktas 70 Eur mokėjimas dėl estetinės plastinės chirurgijos gydytojo chirurgo konsultacijos (t. 2, b. l. 163), UAB (duomenys neskelbtini) atliktas 145 Eur mokėjimas dėl gydytojo otorinolaringologo konsultacijos, LOR endoskopijos, vienos ausies sieros kamsčio pašalinimo (t. 2, b. l. 164), UAB (duomenys neskelbtini) atliktas 2 703 Eur mokėjimas už pagerintą slaugą palatoje, konchoplastiką, septoplastiką, nosies palstiką uždarą (grožis), nosies įtvarą, nosies tamponus, pagerintą medicininių paslaugų paketą (t. 2, b. l. 165).

Nukentėjusysis S. D. pateikė patikslintą 2024 m. sausio 25 d. civilinį ieškinį (t. 2, b. l. 188-189), kuriame nurodyta, kad prašoma priteisti: išlaidas vaistams nosies traumai gydyti (,,Rinopanteina“ nosies lašai, 30 ml) – 20,63 Eur; išlaidos nosies atstatymo po patirtos nusikaltimo metu traumos procedūros – 2 938 Eur; išlaidos vieno danties atstatymo procedūrai – 259 Eur; išlaidos akiniams – 306 Eur (t. 2, b. l. 162); išlaidos vieno danties atstatymui – 297 Eur. Bendra turtinė žala – 3 820,63 Eur. Neturtinė žala – 11 000 Eur.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.283 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, 1 dalyje numatyta, jog jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, tačiau tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos, o asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (kasacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-127/2012, 3K-3-286-313/2017, 3K-3-148-248/2019, e3K-3-164-1075/2019 ir kt.; kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-117/2010, 2K-168-211/2018, 2K-307-689/2019, 2K-70-942/2022).

Kaltinamasis nurodė, jog atlyginti 556 eurų už dantį sutinka, 306 eurus už akinius nesutinka. Už akinius sutinka atlyginti 3 eurus. Dėl 2 938 eurų nesutinka, nes nebuvo nosies lūžio, tai turėjo nustatyti ekspertizė. 20 eurų nosies traumai pripažįsta. Kaltinamojo gynėjas taip pat nurodė, kad nepagrįstai prašoma priteisti už sužalojimus, kurie nesusiję su kaltinime nustatytais sužalojimais.

Pažymėtina, jog nustatyta, kad A. D. nusikalstamais veiksmais S. D. buvo padaryti tokie sužalojimai: S. D. nustatyti taškiniai odos nubrozdinimai dešinės ausies kaušelyje, odos nubrozdinimai viršutinėje ir apatinėje lūpose, kairiame kelyje, kraujosruva viršutinės ir nubrozdinimą apatinės lūpų gleivinėse, poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje (t. 1, 198-199). Tai patvirtina šiame nuosprendyje aptarta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 647/2023 (01).

Nors kaltinamasis nurodė, jog atlyginti 556 eurų už dantį sutinka, tačiau, kaip matyti iš ekspertizės akto, dantų sužalojimai nukentėjusiajam S. D. nebuvo užfiksuoti, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, jog buvo padaryti S. D. dantų sužalojimai. Pagaliau, net ir valstybinis kaltintojas kaltinamuoju aktu nekaltino A. D. nukentėjusiajam padarius kokius nors dantų sužalojimus. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti reiškiamas ir tenkinamas tik dėl tos žalos atlyginimo, kuri kilo dėl nusikalstama veika padarytos veikos, dėl kurios yra pareikštas kaltinimas toje baudžiamojoje byloje. Kitokie kaltinamojo ir nukentėjusiojo teisiniai santykiai baudžiamojoje byloje nenagrinėtini ir yra kitų civilinių ar baudžiamųjų bylų dalykas.

Dar daugiau – iš pateiktų dantų gydymo med.dokumentų matyti, kad 2023-03-08 UAB (duomenys neskelbtini) buvo atlikti tyrimai ir profesionali burnos higiena (1 t., b.l.185-187), taip pat nurodyta, kad atlikta AŽ kairės pusės priekinių dantų rentgeno nuotrauka – 31-32 d. sritis (kur, paciento teigimu, buvo trauma). Radiologinių patologinių pokyčių nestebima. Dantis šiuo metu asimptominis. Stebėti savijautą. Esant pokyčiams kreiptis. Diagnozė – periodontitas, išplitęs, III stadija.

Iš viešai prieinamos specializuotos ir licencijuotos gydymo įstaigos (duomenys neskelbtini) informacijos elektroninėje erdvėje matyti, kad audinių, supančių ir palaikančių dantį uždegimas vadinamas periodontitu. Jis neretai baigiasi dantų netektimi. Pagrindinis periodonto ligų veiksnys yra dantų apnašos ((duomenys neskelbtini)). Taigi, akivaizdu, jog diagnozė –periodontitas, išplitęs, III stadija niekaip nėra susijusi su mechaniniu dantų pažeidimu – išmušimu. Pažymėtina, jog ekspertė R. G., apklausta teismo posėdyje dėl jos surašytos specialisto išvados Nr. G 647/2023 (01) taip pat nurodė, jog priimdama išvadą turėjo medicininius dokumentus dėl dantų būklės ir UAB (duomenys neskelbtini) įraše aiškiai buvo nurodyta, kad atlikta iš AŽ kairės pusės priekinių dantų rentgeno nuotraukos 31-32 dantų srities (kur, paciento teigimu, buvo trauma), radiologinių patologinių pokyčių nėra. Ekspertė nurodė, jog pati apžiūrėjusi asmenį gyvai, 31 dantis apatiniame žandikaulyje iš kairės pusės nebuvo paslankus, nebuvo lūžio ar pokyčių. Ekspertė taip pat nurodė, jog iš med. dokumentų matyti, kad nukentėjusiajam tiesiog buvo pašalintos dantų apnašos, tai burnos higienos procedūra.

Todėl, teismo vertinimu, nukentėjusysis nepagrįstai prašo priteisti išlaidas vieno danties atstatymo procedūrai – 259 Eur; išlaidas vieno danties atstatymui – 297 Eur, iš viso: 556 Eur už danties gydymą.

Dėl nosies atstatymo po patirtos nusikaltimo metu traumos procedūros – 2 938 Eur priteisimo taip pat kilęs ginčas. Kaltinamasis nesutinka atlyginti šios sumos. Pažymėtina, jog kaip jau minėta, A. D. nusikalstamais veiksmais S. D. buvo padaryti tokie sužalojimai: S. D. nustatyti taškiniai odos nubrozdinimai dešinės ausies kaušelyje, odos nubrozdinimai viršutinėje ir apatinėje lūpose, kairiame kelyje, kraujosruva viršutinės ir nubrozdinimą apatinės lūpų gleivinėse, poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje (t. 1, 198-199). Tai patvirtina šiame nuosprendyje aptarta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 647/2023 (01). Taigi, kaltinimas A. D. nėra pareikštas dėl nosies/nosies kaulo sužalojimo. Be to nebuvo nustatytos jokios aplinkybės, susijusios su nosikaulio lūžiu.

Ekspertė R. G., apklausta teismo posėdyje dėl jos surašytos specialisto išvados Nr. G 647/2023 (01) nurodė, jog atlikdama tyrimą, ji nenustatė ūmaus lūžio, priešingai, iš profilinių rentgenogramų ir galvos kompiuterinės tomografijos duomenų nebuvo matyti aiškių lūžių, tik nosikaulių nežymi sena deformacija, t.y. sužalojimai padaryti seniau nei kaltinime nurodyta data. Ekspertė paaiškino, kad buvo tik įtartas lūžis, todėl buvo pareikalauti visi dokumentai. Ji konsultavosi su radiologu dėl lūžio, radiologas gali atskirti seną lūžį nuo šviežio, ūmaus lūžio. Ekspertė nurodė, jog asmenį apžiūrėjo po dviejų parų, tuo metu ji nematė jokio poreikio nosies atstatymo operacijai.

Iš Specialisto išvados Nr. G 647/2023 (01) matyti: gydytojo radiologo konsultacijos išvada Nr.RD-163/2023 (01) (2023-05-17): 2023-02-26 nosies profilinėse rentgenogramose Nr. 7053-4 – aiškaus lūžio nestebiu. Galvos KT tyrime nosikauliai nežymiai deformuoti, bet ūmaus lūžio nestebiu (gyd. rad. J. M. –Č.). (b.l.199). Nors nukentėjusiojo atstovas advokatas A. P. nurodė, jog gydytoja radiologė davė savo išvadą neprisiekusi, tačiau prisiekusi yra ekspertė R. G., kuri davė galutinę išvadą, vadovaudamasi savo, kaip eksperto žiniomis, bei papildomu gydytojų specialistų vertinimu. Pažymėtina, jog gydytojai diagnozuoja ligas ir sužalojimus, bei konsultuoja pacientus taip pat kiekvienu atveju neprisiekdami, todėl teismas neturi jokio pagrindo abejoti pateiktomis išvadomis ir sprendžia, jog nėra pagrindo skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę, pateikta specialisto išvada yra išsami, atvykusi ekspertė atsakė į proceso dalyvių ir teismo klausimus išsamiai, paaiškino, kuo vadovavosi padarydama tokią išvadą.

Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta ir tai, kad nukentėjusiajam po prieš maždaug 15 metų patirtos nosies traumos, (duomenys neskelbtini) 2021-07-12 buvo atlikta nosies atstatymo operacija.

Taip pat labai svarbi aplinkybė yra nurodyta nukentėjusiojo pateiktame gydymo centro (duomenys neskelbtini) med.dok. – Stacionaro epikrizėje yra nurodyta, kad nukentėjusįjį apsunkintas kvėpavimas vargina apie 2 metus, t.y. nukentėjusįjį vargino apsunkintas alsavimas dar iki kaltinime nurodyto įvykio (3 t., b.l. 41). Todėl nukentėjusiojo argumentai, kad jam kaltinamojo buvo padarytas naujas nosies lūžis, po (duomenys neskelbtini) prieš kelis metus atliktos nosies atstatymo operacijos, atmestini.

Pažymėtina, jog, kaip matyti iš išlaidų nosies atstatymo po patirtos nusikaltimo metu traumos procedūros – 2 938 Eur sumos, nukentėjusysis įtraukė į žalos atlyginimo išlaidas ir vienos ausies sieros kamščio pašalinimo procedūros apmokėjimą – 20 Eur (2 t., b.l.164), kuri niekaip nėra susijusi su kaltinime nurodytais sužalojimais.

Taigi, nėra jokio pagrindo netikėti ekspertės išvada, kad ji iš profilinių rentgenogramų ir galvos kompiuterinės tomografijos duomenų matė senesnius nosies kaulo pažeidimus, o naujų nestebėjo, todėl jokio pagrindo nukentėjusiajam daryti nosies atstatymo operaciją dėl kaltinime nurodyto sužalojimo nebuvo. Minėta, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti reiškiamas ir tenkinamas tik dėl tos žalos atlyginimo, kuri kilo dėl nusikalstama veika padarytos veikos, dėl kurios yra pareikštas kaltinimas toje baudžiamojoje byloje. Kitokie kaltinamojo ir nukentėjusiojo teisiniai santykiai baudžiamojoje byloje nenagrinėtini ir yra kitų civilinių ar baudžiamųjų bylų dalykas. Todėl atmestinas ieškovo reikalavimas priteisti 2 938 Eur išlaidų nosies atstatymo procedūrai atlyginimui.

Nukentėjusysis S. D. prašė priteisti išlaidas vaistams nosies traumai gydyti (,,Rinopanteina“ nosies lašai, 30 ml) – 20,63 Eur. Byloje nėra pateikto jokio dokumento, pagrindžiančio šio vaisto paskyrimą nukentėjusiajam dėl kaltinamojo jam padarytų sužalojimų, todėl ši suma nepriteistina.

S. D. civilinis ieškinys tenkintinas dalyje dėl patirtų išlaidų akiniams – 306 Eur (t. 1, b. l. 162; 164-165) Nustatyta, kad akiniai buvo apgadinti dėl kaltinamojo A. D. kaltų veiksmų, naujų akinių pagaminimui nukentėjusysis patyrė išlaidų, kurias patvirtina byloje esantys įrodymai, todėl ši suma priteistina iš A. D..

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įvertinti žalą palikta teismui, kuris nagrinėdamas baudžiamąją bylą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais jau minėtais neturtinės žalos įvertinimo kriterijais. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parengiant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo asmens neturtinėms teisėms padarytą žalą.

Įvertinus paskutiniu metu teismų praktikoje priteisiamus neturtinės žalos dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo dydžius, darytina išvada, kad jie svyruoja nuo 100 Eur iki 1 200 Eur (pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartys ir nuosprendžiai Nr. 1A-290-891/2022, 1A-132-988/2022, 1A-219-851/2022, 1A-138-1035/2022, Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. 1A-106-606/2022, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-281-923/2022, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-128-489/2020, 2K-205-719/2020, 2K-142-303/2021 ir kt.). Pažymėtina, kad 1 000 eurų ir didesnės sumos priteisiamos tik tais atvejais, kai nustatytas itin intensyvus smurtas (pvz., ne mažiau nei 16 trauminių poveikių), neturtinė žala patiriama ne vien dėl sveikatos sutrikdymo (pvz. nukentėjusioji išgyvena ir dėl vaikų patiriamo smurto) ir kt.

Nagrinėjamu atveju dėl padarytų sužalojimų S. D. nenustatytos ilgalaikės pasekmės sveikatai. Teismui nekyla abejonių, kad įvykio metu nukentėjusysis jautė fizinį skausmą, kurį laiką jautė diskomfortą, kita vertus, civilinis ieškovas nepateikė įrodymų, kad po įvykio patiria ilgalaikius sveikatos sutrikimus, kad tokie sutrikimai konstatuoti kompetentingo gydytojo. Nukentėjusiojo prašoma 11 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti žymiai viršija įprastai teismų praktikoje už BK 140 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą priteisiamas sumas, todėl įvertinus visas aplinkybes, civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies, civiliniam ieškovui S. D. iš kaltinamojo A. D. priteisiant 600 eurų sumą neturtinei žalai atlyginti. Būtent tokia suma susiklosčiusioje situacijoje atitinka teismų praktiką.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto. Tokiu atveju civilinis ieškovas turi teisę reikalauti procesinių palūkanų nuo teismo sprendimo, nustatančio konkretų nusikalstama veika padarytos žalos dydį, įsiteisėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 3K-7-144/2014, Nr. 2K-4-699/2015; 2K-352-976/2018, 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, civilinis ieškovas pagrįstai iš kaltinamojo A. D. prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą – 906 EUR (306 Eur+600 Eur), tačiau ši suma priteistina ne nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo, bet skaičiuojant procesines palūkanas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 30 d nutartis baudžiamojoje byloje Nr.1A-525-1058/2023).

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš A. D.

2024 m. balandžio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kuria prašoma valstybės naudai priteisti 971,25 Eur už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą A. D. (t. 3, b. l. 19-26).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Taigi pagal BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatytą reglamentavimą, įsigaliojusį nuo 2020 m. liepos 15 d., teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu (išskyrus nurodytas išimtis), tačiau kiekvienu atveju turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-445-929/2020; Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-162-581/2020).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 19 d. nutartimi A. D. buvo paskirtas gynėjas BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamąjį gynė advokatas Anton Kviatkovski.

Teismas sprendžia, kad nurodytos išlaidos pagrįstos, jos susidarė būtent dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos, jos nėra akivaizdžiai per didelės, įvertinus nurodytą sumą, kaltinamasis dirba, yra vedęs, todėl 971,25 Eur proceso išlaidos už valstybės garantuojamos pagalbos teikimą priteistinos iš kaltinamojo valstybės naudai.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos nukentėjusiajam S. D. išlaidų priteisimo iš A. D.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. gegužės 28 d. gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pažyma dėl 798,33 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, dėl nukentėjusiajam S. D. teiktos antrinės teisinės pagalbos (t. 3, b. l. 53-57).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-225-303/2019).

Nukentėjusiojo proceso išlaidas pirmosios instancijos teisme sudarė ne tik atstovo advokato dalyvavimas teismo posėdžiuose, tačiau ir pasirengimas jiems, procesinių dokumentų rengimas. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad S. D. teisiamojo posėdžio metu antrinę teisinę pagalbą teikė advokatas A. P.. Šios išlaidos priteistinos iš kaltinamojo, nes vertinant kaltinamojo A. D. turtinę padėtį, pažymėtina, kad jis yra dirbantis, o nukentėjusiajam, kuris, kaip ir kaltinamasis, nemoka valstybinės lietuvių kalbos, buvo būtina teisinė pagalba, tas buvo akivaizdu ir viso proceso metu.

Kiti klausimai

Kaltinamajam A. D. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 36-37, 66-67) – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, naikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vokai su kompaktinėmis plokštelėmis (t. 1, b. l. 91, 179, 194; t. 3, b. l. 3), paliktini saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6 dalimis,

nusprendžia:

A. (A.) D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 80 (aštuoniasdešimties) parų arešto bausmę.

A. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 80 (aštuoniasdešimties) parų arešto bausmę.

A. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje, subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti subendrintą 80 (aštuoniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtą subendrintą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir paskirti galutinę subendrintą 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti A. D. laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. sausio 15 d. 20.45 val. iki 2023 m. sausio 16 d. 15.05 val., nuo 2023 m. vasario 26 d. 17.00 val. iki 2023 m. vasario 27 d. 14.48 val. (dvi dienas) į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, atidėti A. D. paskirtos arešto bausmės vykdymą 9 (devyniems) mėnesiams su intensyvia priežiūra, paskiriant įpareigojimus:

1) atsiprašyti nukentėjusių asmenų;

2) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

3) dalyvauti elgesio pataisos programoje;

4) nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš A. D. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 189 eurų (vieną šimtą aštuoniasdešimt devynis eurus) turtinei žalai atlyginti ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo nuosprendžio įvykdymo (civilinio ieškinio dalyje).

Civilinio ieškovo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. D. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai 510 Eur turtinei žalai atlyginti. Pripažinti civilinio ieškovo teisę į ieškinio dalį dėl 2030 Eur patirtos turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, ir šį klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

Civilinio ieškovo S. D. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš A. D. 306 Eur turtinės ir 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo, iš viso: 906 Eur, bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą tenkinti ir priteisti iš A. D. valstybės naudai 971,25 Eur (devynis šimtus septyniasdešimt vieną eurus ir dvidešimt penkis euro centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą tenkinti ir priteisti iš A. D. valstybės naudai 798,33 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus ir trisdešimt tris euro centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (nukentėjusiojo S. D. atstovo teisinei pagalbai apmokėti).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vokus su kompaktinėmis plokštelėmis (t. 1, b. l. 91, 179, 194; t. 3, b. l. 3), palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Išaiškinti, kad:

1) bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybas (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Evelina PetraitienėNuorašas tikras: