Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Rūtos Palubinskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. R. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimo ir 2021 m. spalio 15 d. papildomo sprendimo bei atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 15 d. papildomo sprendimo, priimtų civilinėje byloje Nr. e2-107-393/2021, pagal ieškovo K. R. ieškinį atsakovui A. B. dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo ar atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir teisės įsirengti valymo įrenginius be bendraturčio sutikimo pripažinimo ir atsakovo A. B. priešieškinį dėl bendrosios nuosavybės teisės į rekonstruotą statinį idealiųjų dalių perskaičiavimo ir naudojimosi statiniu tvarkos nustatymo ar šio turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Byloje kilo ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo.

2. Ieškovas K. R. ir atsakovas A. B. yra žemės sklypo ir ant jo stovinčių statinių, tame skaičiuje ir pagalbinio ūkio paskirties pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 4I1ž (toliau – ginčo pastatas ar statinys), esančių (duomenys neskelbtini) bendraturčiai, kuriems nuosavybės teise priklauso po ½ dalį minėto nekilnojamojo turto.

3. Ieškovas K. R. kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu (DOK-2323) prašydamas nustatyti naudojimosi ginčo pastatu tvarką pagal vieną iš alternatyvių naudojimosi planų (tvarkų), tai yra:

3.1. Pagal planą Nr. 1 ieškovui paskirti naudotis pirmo aukšto patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-3/10,16 m²; 1-4/13,60 m²; 1-5/0,72 m²; 1-7/7,28 m²; 1-6-2/3,00 m², ir pastogės patalpa, pažymėta indeksu 1-10/25,62 m², – iš viso apie 60,38 m² , taip pat terasos dalimi, pažymėta “A”, pripažįstant ieškovui teisę be bendrabučio A. B. sutikimo įrengti pertvarą tarp pirmo aukšto patalpų, pažymėtų šifrais 1-6-1 ir 1-6-2, bei įrengti pertvarą tarp terasos dalių, pažymėtų “A” ir “B”.

Atsakovui A. B. paskirti naudotis pirmo aukšto patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-1/17,05 m²; 1-2/10,22 m²; 1-8/2,28 m²; 1-6-1/6,00 m², rūsio patalpa, pažymėta indeksu R -1/5,19 m² ir pastogės patalpa, pažymėta indeksu 1-9/28,25 m² , iš viso – apie 68,99 m² , taip pat terasos dalimi, pažymėta “B“

3.2. Arba pagal planą Nr. 2 ieškovui paskirti naudotis pirmo aukšto patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-3/10,16 m²; 1-4/13,60 m²; 1-5/0,72 m²; 1-2/10,22 m²; 1-6-2/1,70 m² , ir pastogės patalpa, pažymėta indeksu 1-10/25,62 m², iš viso – 62,02 m², taip pat terasos dalimi, pažymėta “A”, pripažįstant ieškovui teisę be bendraturčio A. B. sutikimo įrengti pertvarą tarp pirmo aukšto patalpų, pažymėtų indeksais 1-6-1 įr 1-6-2, taip pat pertvaras tarp pirmo aukšto patalpų, pažymėtų indeksais 1-2 ir 1-1, ir terasos dalių, pažymėtų „A“ ir „B”, taip pat teisę be bendraturčio A. B. sutikimo patalpoje 1-2 esantį langą pakeisti langu-durimis.

Atsakovui A. B. paskirti naudotis pirmo aukšto patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-1/17,05 m²; 1-7/7,28 m²; 1-6-1/7,30 m²; 1-8/2,28 m²; rūsio patalpa, pažymėta R-1/5,19 m², pastogės patalpa, pažymėta indeksu 1-9/28,25 m² , iš viso – 67,35 m², taip pat terasos dalimi, pažymėta „B“.

4. Jeigu teismas laikytų, kad atidalijimas iš pastato bendrosios dalinės nuosavybės, kaip savarankiškas nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas, turi prioritetinę reikšmę prieš naudojimosi tvarkos nustatymą, ieškovas K. R. prašė tenkinti dar vieną alternatyvų jo reikalavimą ir atidalyti ieškovo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, suformuojant du atskirus nekilnojamojo turto objektus pagal projektuotojo Všį „Idėjų statybos centras” architekto R. Z. 2016-09 parengtą projektinį pasiūlymą (planas Nr. 1), pripažįstant ieškovui K. R. teisę be bendraturčio atsakovo A. B. sutikimo atlikti atidalijimo darbus, atidalinto objekto kadastrinius matavimus ir teisinę registraciją, o taip pat pagal naujus kadastro duomenis atlikti pastato dalių paskaičiavimą bei pakeisti bendraturčių dalis bendrojoje nuosavybėje tokia tvarka:

4.1. Ieškovui pripažinti nuosavybės teisę į ginčo pastato dalį (pažymėtą geltona spalva): pirmo aukšto patalpas, pažymėtas indeksais 1-3/10,16 m²; 1-4/13,60 m²; 1-5/0,72 m²; 1-7/7,28 m²; 1-6-2/3,00 m²; pastogės patalpą, pažymėtą indeksu 1-10/25,62 m², – iš viso apie 60,38 m², taip pat terasos dalį, pažymėtą “A”, pripažįstant ieškovui teisę be bendraturčio A. B. sutikimo įrengti pertvarą tarp pirmo aukšto patalpų, pažymėtų indeksais 1-6-1 ir 1-6-2, ir įrengti pertvarą tarp terasos dalių, pažymėtų „A” ir „B”.

4.2. Atsakovui pripažinti nuosavybės teisę į ginčo pastato dalį (pažymėtą žalia spalva): pirmo aukšto patalpas, pažymėtas indeksais 1-1/17,05 m²; 1-2/10,22 m²; 1-8/2,28 m²; 1-6-1/6,00 m²; rūsio patalpą, pažymėtą R-1/5,19 m², taip pat pastogės patalpą, pažymėtą indeksu 1-9/28,25 m², – iš viso apie 68,99 m², ir terasos dalį, pažymėtą „B”.

5. Pripažinti ieškovui K. R. teisę be bendraturčio A. B. sutikimo įsirengti atskirus valymo įrengimus pagalbiniam ūkio pastatui - viralinei 411 m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir tuo tikslu gauti projektavimo sąlygas, suprojektuoti ir įvykdyti statybos darbus.

6. Atsakovas A. B. pateikė byloje patikslintą priešieškinį (DOK-2323), kuriuo prašė:

6.1. pakeisti ginčo pastato (pastato - viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)) bendraturčiams bendrosios nuosavybės idealiųjų dalių dydžius, t. y. priskirti atsakovui 521/1000 idealiąją dalį pastato, o ieškovui – 479/1000 idealiąją dalį pastato;

6.2. nustatyti naudojimosi ginčo pastatu tvarką pagal projektuotojo K. K. 2020m. gruodžio mėn. parengtą pagalbinio ūkio pastato - viralinės 4I1/ž, (duomenys neskelbtini), patalpų naudojimosi tvarkos nustatymo planą (pasiūlymo variantas Nr. 1):

6.1.1. atsakovui paskirti naudotis šiomis patalpomis: veranda (1-1) (17,05 m²); virtuve (1-2) (10,22 m²); kambariu (1-9) 28,25 m²) ir terasų Tr ir Tr1 dalimis, pažymėtomis indeksu „X“.

Ieškovui K. R. paskirti naudotis šiomis patalpomis: virtuve (1-3) (10,16 m²); veranda (1-4) (13,60 m²); prausykla (1-5) (0,72 m²); kambariu (1-10) (25,62 m²) ir terasos Tr1 dalimis, pažymėtomis indeksu „Y“.

Atsakovui ir ieškovui bendrai naudotis priskirti šiomis patalpomis: pirties patalpa (1-7) (7,28 m²); priešpirčiu (1-8) (2,28 m²); koridoriumi (1-6) (9,15 m²); rūsiu (R-1) (5,19 m²) ir terasos Tr1 dalimi, pažymėta indeksu „XY“.

6.2. Tuo atveju, jei teismas laikytų, kad atsakovo prašoma naudojimosi pastatu - viraline, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarka negali būti nustatyta, atsakovas pareiškė alternatyvų reikalavimų, prašydamas pripažinti jam teisę be bendraturčio ieškovo K. R. sutikimo atsidalinti iš minėto pastato bendrosios dalinės nuosavybės (parengti projektą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, atlikti kadastrinius matavimus, įregistruoti toliau nurodytus atskirus nekilnojamojo turto vienetus Nekilnojamojo turto registre ir atlikti visus kitus veiksmus, būtinus dviejų toliau nurodytų atskirų nekilnojamojo turto vienetų suformavimui ir įregistravimui Nekilnojamojo turto registre) pagal projektuotojo K. K. 2020-12 parengtus pagalbinio ūkio pastato - viralinės 4I1/ž, (duomenys neskelbtini), patalpų atidalijimo suformuojant du turtinius vienetus projektinius pasiūlymus (pasiūlymo variantas Nr. 2):

6.3.1. atsakovui nuosavybės teise priskirti negyvenamąją patalpą (atskirą nekilnojamojo turto vienetą), formuotiną iš šių minėto pastato patalpų: verandos (1-1) (17,05 m²); virtuvės (1-2) (10,22 m²); kambario (1-9) (28,25 m²); pirties patalpos (1-7) (7,28 m²); priešpirčio (1-8) (2,28 m²); koridoriaus (1-6) (9,15 m²) ir rūsio (R-1) (5,19 m²).

Ieškovui K. R. nuosavybės teise priskirti negyvenamąją patalpą (atskirą nekilnojamojo turto vienetą), formuotiną iš šių pastato patalpų: virtuvės (1-3) (10,16 m²); verandos (1-4) (13,60 m²); prausyklos (1-5) (0,72 m²) ir kambario (1-10) (25,62 m²).

Priteisti ieškovui K. R. iš atsakovo A. B. iš viso 1000,00 EUR (vieną tūkstantį eurų) kompensaciją už natūra ieškovui K. R. nesuteikiamą 11,95 m² ginčo pastato plotą.

6.3.2. Nustatyti tokią naudojimosi minėto pastato terasomis tvarką:

– atsakovui paskirti naudotis terasų Tr ir Tr1 dalį, pažymėtą indeksu „X“;

– ieškovui paskirti naudotis terasų Tr ir Tr1 dalį, pažymėtą indeksu „Y“.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimu tenkino atsakovo priešieškinio 1 – ąjį variantą, nuspręsdamas:

7.1. pakeisti pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiams bendrosios nuosavybės idealiųjų dalių dydžius tokia tvarka: atsakovui A. B. paskirti 521/1000 idealiąją dalį pastato, o ieškovui K. R. – 479/1000 idealiąją dalį pastato;

7.2. nustatyti ginčo pastato naudojimosi tvarką pagal projektuotojo K. K. 2020 m. gruodžio mėn. parengtą planą (pasiūlymo variantas Nr. 1):

7.2.1. atsakovui A. B. atskirai nuo ieškovo K. R. priskirti naudotis šiomis patalpomis / erdvėmis: veranda (1-1) (17,05 m²); virtuve (1-2) (10,22 m²); kambariu (1-9) 28,25 m²) ir terasų Tr ir Tr1 dalimis, pažymėtomis indeksu „X“.

7.2.2. ieškovui K. R. atskirai nuo atsakovo A. B. priskirti naudotis šiomis patalpomis / erdvėmis: virtuve (1-3) (10,16 m²); veranda (1-4) (13,60 m²); prausykla (1-5) (0,72 m²); kambariu (1-10) (25,62 m²) ir terasos Tr1 dalimis, pažymėtomis indeksu „Y“.

7.2.3. atsakovui A. B. ir ieškovui K. R. bendrai naudotis priskirti šiomis patalpomis / erdvėmis: pirties patalpa (1-7) (7,28 m2); priešpirčiu (1-8) (2,28 m2); koridoriumi (1-6) (9,15 m2); rūsiu (R-1) (5,19 m2) ir terasos Tr1 dalimi, pažymėta indeksu „XY“.

7.2.4. priteisti atsakovui A. B. iš ieškovo K. R. 6 156,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.

3. Atsižvelgdamas į tai, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje liko neišspręsti patikslinto ieškinio, alternatyvūs priešieškinio reikalavimai, neteisingai apskaičiuotos bylinėjimosi išlaidos, teismas 2021 m. spalio 15 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriame nurodė, kad patikslintą priešieškinį tenkina iš dalies, pakartodamas tai, ką nuspręsta 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimu (šios nutarties 7.2–7.3.3. punktai), kitus priešieškinio reikalavimus atmeta, patikslintą ieškinį atmeta. Taip pat patikslino rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, nuspręsdamas priteisti iš ieškovo K. R. atsakovui A. B. 4124,86 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Teismas nustatė, kad K. R. žemės sklypo ir jame stovinčių statinių savininku tapo 1995 metais, A. B. nuosavybės teises įgijo 2010 metais. Bendraturčiai kiekvienas savarankiškai 2012 – 2013 metais vykdė ginčo pastate savo naudojamos pusės rekonstrukciją ir suformavo atskiras ginčo pastato dalis: kiekvienas atskirai rekonstravo savo naudojamas pastato dalis, atskirai vykdė darbus, pirko medžiagas ir visa tai vykdė kiekvienas savo asmeninėmis lėšomis. Centrinėje ginčo pastato dalyje nuo 1979 metų buvo įrengta pirties patalpa ir rūsys. Ir kol pastatas nebuvo rekonstruotas, šiomis patalpomis šalys naudojosi bendrai. Ši patalpa taip pat turėjo būti rekonstruota ir pasidalinta, tačiau bendraturčiai dėl jos pasidalinimo nesutarė.

5. Teismas pažymėjo, kad įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais yra nustatytas prejudicinis faktas, kad tarp šalių nebuvo susitarimo atlikti ginčo pastato rekonstrukciją nepaliekant bendro naudojimo patalpų, užbaigus ieškovo pastato pusės rekonstrukciją abi šalys nuo 2013 metų ir toliau bendrai naudojosi pirtimi ir koridoriumi. Tai, kad atskirai naudojamas pastato dalis bendraturčiai pradėjo rekonstruoti iš esmės tuo pačiu metu, neišvengiamai derino tarpusavyje statybos darbus, o bendro naudojimo patalpų rekonstravimo metu visiškai nelietė, patvirtina aplinkybę, kad tarp šalių buvo susitarimas rekonstruoti pastatą neliečiant bendro naudojimo patalpų (pirties, priešpirčio ir koridoriaus). Iš teismui pateiktų nuotraukų teismas nustatė, kad buvo perstatomos bendraturčių atskirai naudojamos pastato dalys, o pastato dalis, kurioje yra bendro naudojimo pirtis, priešpirtis, koridorius ir rūsys, nebuvo liečiamos, t. y. jos liko visiškai nepakitę. Senosios bendrų patalpų sienos yra išlikusios, tik vėliau jos buvo apkaltos dailylentėmis.

6. Teismas nurodė, kad iš pastato rekonstravimo nuotraukų matyti bendro koridoriaus durys į lauką ir poilsio aikštelė. Ši poilsio aikštelė buvo naudojama kartu su pirtimi. Aikštelė yra pakeliui į ežerą, iš jos matyti ežero vaizdas. Todėl teismo vertinimu ieškovas nepagrįstai teigia, kad visa pastato pusė yra skirta išimtinai ieškovo poilsiui ir privatumui. Aikštelė nuo seno buvo naudojama bendros pirties eksploatavimo tikslais. Rekonstrukcijos metu poilsio aikštelės vieta buvo pakoreguota, ji nukreipta į kiemo pusę. Tai padaryta tam, kad ieškovas turėtų visišką privatumą savo faktiškai naudojamos dalies zonoje.

7. Teismas pažymėjo, kad teismo įpareigotas ieškovas atstatinėjo bendro naudojimo (pirties) patalpas, o atsakovas taisė būtent ieškovo darbų bendro naudojimo patalpose trūkumus. Pastatas buvo neseniai rekonstruotas, jo bendro naudojimo patalpos neseniai suremontuotos, todėl ieškovo reikalavimų tenkinimas reikštų dar visai naujos apdailos išdraskymą, esamų angų (durų, langų) užtaisymą, naujų angų įrengimą. Todėl būtent atsakovui, bet ne ieškovui tektų iš esmės perstatinėti ir iš naujo įrenginėti savo atskirai naudojamas patalpas, kas reikštų nepalyginamai didesnes ir naujas atsakovo. O ne ieškovo išlaidas. Be to, kitos ginčo pastato patalpos, iš atsakovo atėmus galimybę naudotis pirtimi, atsakovui taptų apskritai beprasmėmis.

8. Anot teismo, ieškovas iš esmės siekia pakartoti tą patį atsakovo teisių pažeidimą, kurį buvo įpareigotas ištaisyti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. teismo sprendimu. Ginčas dėl pastato rekonstrukcijos įteisinimo buvo išspręstas Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. sprendimu. Atsakovas yra užbaigęs pastato rekonstrukciją ir ji įteisinta nuo 2019 m. spalio 30 d.

9. Klausimas dėl naudojimosi tvarkos pastatu nustatymo negali būti nagrinėjamas, kol nėra išspręstas dalių tarp bendraturčių perskaičiavimo klausimas, nes nustatinėjant pagal esamas dalis būtų neteisingai iškreipta reali situacija, t. y. faktiškai didesnę pastato patalpų dalį sukūręs atsakovas turėtų atiduoti dalį jų ieškovo naudojimui tam, kad tvarka atitiktų įregistruotas bendraturčiams dalis.

10. Ieškovas nagrinėjamoje byloje ieškiniu reikalauja nustatyti naudojimosi pastatu tvarką pagal dvi alternatyvias schemas. Ieškovas prioritetine įvardija schemą Nr. 1, pagal kurią ginčo pastate esanti bendro naudojimo pirtis tektų atskirai naudotis ieškovui. Pagal alternatyvią schemą Nr. 2, atsakovas negalėtų visavertiškai naudoti pirties, nes pastaruoju atveju ieškovo atskiram naudojimuisi būtų priskirta koridoriaus dalis su durimis į lauką, kuri yra būtina pirties eksploatavimui. Be to, šioje atskirtoje dalyje lieka pagrindinis elektros įvadas į pastatą, iš kurio paduodama elektros energija bendroms patalpoms, kiemo apšvietimui, šulinio pajungimui ir atsakovo atskirai naudojamai daliai, o nuo šulinio elektros kabelis aprūpina gyvenamąjį namą. Taigi, bet kuriuo atveju ieškovas siekia trukdyti atsakovui naudotis pirtimi, kas yra vertintina kaip ieškovo piktnaudžiavimas teise.

11. Teismas nurodė, kad ginčo pastate yra nusistovėjusi ilgalaikė faktinė šalių naudojimosi tvarka, pagal kurią tam tikras patalpas šalys naudoja atskirai viena nuo kitos, o pirtis, priepirtis ir į juos vedantis koridorius šalių yra naudojamas bendrai. Iki pastato rekonstrukcijos atsakovui ir ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė po 1/2 idealiąją dalį.

12. Rekonstrukcijos metu atsakovas savo lėšomis ir darbu atskirai nuo ieškovo pastatė (įrengė) šias patalpas: verandą (1-1) (17,05 m2); virtuvę (1-2) (10,22 m2); kambarį (1-9) (28,25 m2). Ieškovas rekonstrukcijos metu savo lėšomis ir darbu atskirai nuo atsakovo pastatė (įrengė) šias patalpas: virtuvę (1-3) (10,16 m2); verandą (1-4) (13,60 m2); prausyklą (1-5) (0,72 m2); kambarį (1-10) (25,62 m2). Rekonstrukcijos metu taip pat buvo pastatytos terasos ir balkonas prie pastato. Terasą išilgai verandos (1-1) atskirai nuo ieškovo savo lėšomis ir darbu pastatė atsakovas. Terasą išilgai Verandos (1-4) atskirai nuo atsakovo savo lėšomis ir darbu pastatė ieškovas. Balkonas šalių buvo statomas bendrai tuo pačiu metu, tačiau kiekvienas iš bendraturčių prie savo pastatytų patalpų, esančią balkono dalį statė savo medžiagomis.

13. Nagrinėjamu atveju atsakovo indėlis į pastato rekonstrukciją buvo didesnis nei ieškovo. Pastatas buvo rekonstruotas esant bendraturčių sutikimui, kiekviena iš šalių tai darė atskirai viena nuo kitos ir savo pačios lėšomis ir darbu. Pastato rekonstrukcija yra įteisinta, taigi yra išpildytos visos CK 4.77 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, su kuriomis yra siejamas idealiųjų daliu perskaičiavimas. Atsakovės šalių susitarimu siūlė perskaičiuoti ginčo pastato idealiąsias dalis, tačiau ieškovas nesutiko.

14. CK 4.77 straipsnio 1 dalis pastato dalių perskaičiavimą nesieja su rašytinės naudojimosi tvarkos buvimu ar nebuvimu. Be to, rašytinės naudojimosi tvarkos nustatymas prieš pat pastato rekonstravimą negalėjo būti atliekamas, nes tuo metu nebuvo žinoma, kaip atrodys pastatas jo rekonstravimą įteisinus. Be to, prieš pastato rekonstravimą nebuvo žinoma, kokios idealiosios dalys teks bendraturčiams, o juk naudojimosi tvarka nustatoma pagal bendraturčiams tenkančias idealiąsias dalis, todėl idealiosios dalys turi būti perskaičiuojamos pirmiau, nei nustatinėjama naudojimosi rekonstruotu pastatu tvarka. Teismas sprendė, kad ieškovo nesutikimas su siūlomomis idealiosiomis dalimis yra nepagrįstas, todėl jos yra nustatytinos teismo sprendimu.

15. Teismas pažymėjo, kad ieškovas yra pareiškęs du alternatyvius reikalavimus dėl naudojimosi pastatu tvarkos nustatymo, o atsakovas pareiškė du alternatyvius reikalavimus dėl teisių į pastatą įgyvendinimo. Tik vienas iš šių reikalavimų yra dėl naudojimosi pastatu tvarkos nustatymo, o kitas – dėl atidalijimo iš pastato bendrosios dalinės nuosavybės. Teismo nuomone, atsakovo siūlomas naudojimosi tvarkos nustatymas visiškai atitinka tiek bendraturčių susitarimą, tiek faktiškai nusistovėjusią esamą pastato naudojimosi tvarką, tiek bendraturčių faktiškai atliktas investicijas į rekonstruoto pastato patalpų erdvių sukūrimą. Todėl ši siūloma naudojimosi tvarka yra teisingiausia ir prioritetinė. Teismo vertinimu, visiškas atskirumas bet kuriuo atveju nėra įmanomas, nes atsakovas ir ieškovas bet kuriuo atveju privalo likti bendraturčiais bendrų pastato konstrukcijų, tokių kaip pastato stogas, pamatai ir kt., atžvilgiu.

16. Atsakovo atidalijimo schema yra pasiūlyta dėl paties ieškovo išsakyto pageidavimo kaip įmanoma labiau atskirti ieškovo ir atsakovo turtines teises. Atsakovui galimybė pilnavertiškai naudotis pirtimi (1-7) turi esminę svarbą, o ieškovas yra nurodęs priešingai (ankstesnėse teisminėse bylose yra daręs pareiškimus, kad ji jam nereikalinga, kad pirtį jis naudos daiktų sandėliavimui ir kt.). Netgi Tvarkoje Nr. 2 jis siūlo visą pirtį (1-7), priešpirtį (1-8) ir didžiąją dalį koridoriaus (1-6) priskirti atskirai naudotis atsakovui.

17. Teismas nurodė, kad ieškovas neatskleidė savo ketinimų dėl atskiro nuotekų valymo įrenginio. Neaišku, nei kokį įrenginį jis siekia įsirengti, nei kokioje vietoje, nei kada tai ketina padaryti. Ankstesnėje teismo minėtoje byloje ieškovas ginčijo valymo įrenginių įrengimą, tačiau ta byla yra nutraukta, valymo įrenginiai palikti tokie, kokie jau yra įrengti. Savivaldybė buvo informavusi ieškovo atstovą apie sklypo projektą, po statybos leidimo išdavimo ginčyti projektą galimybės nėra, nes reikėtų keisti projektą. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad galimi tokie įrenginiai, kai yra bendras vandentiekis ir bendros nuotėkos. Tenkinus tokį ieškovo reikalavimą, kai neaiški vieta, kur ieškovas norėtų įsirengti valymo įrenginį, būtų pažeistos atsakovo teisės, todėl aptariamas ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas.

18. Papildomame sprendime teismas nurodė, kad teismas sprendimo konstatuojamojoje dalyje pasisakė dėl patikslinto ieškinio ir dėl patikslinto priešieškinio tenkinimo/netenkinimo, tačiau rezoliucinėje dalyje dėl patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio tenkinimo/netenkinimo nepasisakė, todėl papildomu sprendimu teismas išsprendė patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio (dėl alternatyvių) reikalavimų klausimą.

19. Teismas taip pat pažymėjo, kad net ir pareiškus alternatyvius reikalavimus, bylinėjimosi išlaidos tarp šalių, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatomis, paskirstomos proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju, ieškovas, pareiškęs alternatyvius reikalavimus atsakovui, ir atsakovas pareikšdamas alternatyvius reikalavimus ieškovui, savo valia prisiėmė riziką, jog vienas iš reikalavimų, net ir esant pagrindui tenkinti kitą reikalavimą, bus pripažintas nepagrįstu ir atmestas. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad jis turi pagrindą ištaisyti teismo sprendimo dalį, kuria iš ieškovo nuspręsta priteisti atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

20. Kadangi priešieškinis buvo patenkintas 67 proc., o atmesta 33 proc. ieškinio reikalavimų dalis, teismas atitinkamai iš ieškovo K. R. atsakovo A. B. naudai priteisė 67 proc. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 4124,86 Eur (6156,50 Eur x 67 proc.).

21. Pasisakydamas dėl žyminio mokesčio teismas sprendė, kad iš ieškovo priteistina 150 Eur žyminio mokesčio atsakovui, tačiau šioje dalyje žyminis mokestis neturėtų būti priteistas, nes yra įskaičiuotas į bendrą patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą 6 156,50 Eur (5 626,50 + 150 + 20 + 60 + 300).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

22. Apeliaciniu skundu ieškovas K. R. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinti, patikslintą priešieškinį atmesti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

27.1. K. R. ginčo pastatą rekonstruoti sutiko su sąlyga, kad kiekvienas bendraturtis savo nuožiūra rekonstruos pastato faktiškai naudojamą pusę taip, kad po rekonstrukcijos pastate nebeliks jokių bendrų patalpų. Taigi, visiškas patalpų ir ūkinių interesų atidalinimas buvo esminė K. R. sąlyga sutinkant vykdyti pastato rekonstrukciją. Kiekviena iš šalių atskirai rekonstravo savo naudojamas pastato dalis, atskirai vykdė darbus, pirko medžiagas ir visa tai vykdė savo asmeninėmis lėšomis. Ginčo pastato dalyje nuo 1979 metų buvo įrengta pirties patalpa ir rūsys. Ir kol pastatas nebuvo rekonstruotas, šiomis patalpomis šalys naudojosi bendrai. Bendraturčiai dėl jos pasidalinimo nesutarė: A. B. reikalavo ją palikti bendram naudojimui, o K. R. reikalavo visiško patalpų pasidalinimo. Dėl to vyko teisminiai ginčai.

27.2. Skirtingas šalių požiūris į ginčo pastato funkcijas (ieškovo požiūris į pirtį yra poilsis, o atsakovo priešingas – pasilinksminimai) bei naudojimą neišvengiamai sąlygoja iš esmės skirtingų valymo įrenginių poreikius, skirtingus komunikacijų eksploatavimo kaštus ir užprogramuoja tolimesnius bendraturčių konfliktus dėl bendrų valymo įrenginių.

27.3. A. B. pozicija (kurią palaikė ir teismas), kad pirties eksploatacija yra esminė šio pastato funkcija ir kertinis A. B. interesas, yra niekuo nepagrįsta ir neatitinka faktinių aplinkybių, o grindžiama tik ilgalaikiu pirties patalpos buvimo faktu. Vykdant rekonstrukciją šalių pagrindinis tikslas buvo įsirengti ne pirties pastatą, bet įsirengti nakvynei ir poilsiui pritaikytas patalpas. Atlikta pastato rekonstrukcija apima esminį viso pastato perstatymą: ženkliai padidintas pastato užstatymo plotas, iš esmės pakeista visa vidaus eksplikacija, pakeistos visos kapitalinės, laikančiosios konstrukcijos, naujai pastatytos visos sienos (išskyrus pastato viduje esančias mūro sienas), stogas, įrengta mansarda ir terasos, didžiojoje dalyje pastato įrengti iš esmės nauji pamatai, naujai įrengtos visos komunikacijos.

27.4. Vykstant teisminiam procesui atsakovas ginčo patalpose įrengė techninius reikalavimus atitinkančią pirtį, koridorių ir priepirtį. 2016 m. kovo mėnesį A. B. vienasmeniškai sudarė sutartį su rangovu dėl pirties ir kitų su ja susijusių patalpų įrengimo (už didesnę negu 5000 eurų sumą). Tai nustatyta Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1829-260/2017. Visi šie veiksmai buvo atlikti ne tik be bendraturčio sutikimo, bet ir esant aiškiai išreikštam bendraturčio prieštaravimui dėl ginčo patalpų naudojimo paskirties ir dėl bet kokių statybos/remonto darbų jose, kol nėra išspręstas jų naudojimosi tvarkos nustatymo klausimas.

27.5. Esant giliam bei ilgalaikiam bendraturčių konfliktui teismo sprendimas nustatyti tokią naudojimosi tvarką, pagal kurią bendraturčiams yra paliktos bendram naudojimui patalpos pastate, yra nepagrįstas. Skundžiamu sprendimu nustatytas bendras patalpos, kaip pirties, naudojimas pažeidžia K. R. ir jo šeimos narių privatumą. Naudojimasis pirtimi yra susijęs su asmens privačiu gyvenimu, intymumu ir higiena.

27.6. Ginčo pastate nėra jokių bendrų komunikacijų, dėl kurių eksploatacijos kiltų neišvengiama būtinybė nustatyti bendro naudojimo patalpas ar teritorijas, ar kurių pajungimas galėtų sukelti kokias nors technines problemas. Abu bendraturčiai yra įsirengę atskiras automatines elektros paskirstymo dėžutes, kurių priklausomybė pagal visus patalpų pasidalinimo variantus lieka kaip buvusi. Taip pat abu bendraturčiai atskirai apsirūpina vandeniu.

27.7. Pagal ieškiniu siūlomus naudojimosi tvarkos nustatymo projektus būtų visiškai išvengta bendro naudojimo patalpų ir teritorijų (lauko terasoje) bei nustatyta racionali naudojimosi tvarka atskiromis izoliuotomis ginčo pastato dalimis. Labiausiai bendraturčių teisinius interesus bei nusistovėjusį ilgalaikį naudojimąsi patalpomis atitinka ieškovo pasiūlytas naudojimosi planas Nr. 1. Naudojimosi tvarką nustačius pagal planą Nr. 1, K. R. tektų 60,38 m2 ginčo pastato ploto, o A. B. – 68,99 m2 ginčo pastato ploto, todėl A. B. nuosavybės teisės nebūtų pažeistos.

27.8. Pagal planą Nr. 2 visa pirties patalpa būtų paskirta naudotis A. B.. Atsižvelgiant į bendraturčių turimas nuosavybės teisių dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, A. B. priskyrus visą pirties patalpą (ir su ja funkcionaliai susijusias kitas patalpas) jam tenkanti dalis esmingai viršytų jo turimą nuosavybės dalį, todėl iki šiol A. B. naudota patalpa 1-2/10,22 m2 turėtų būti paskirta naudotis K. R., taip pat suteikiant K. R. teisę be bendraturčio A. B. sutikimo patalpoje 1-2 esantį langą savo lėšomis pakeisti durimis. Šis pasiūlymas buvo pateiktas atsižvelgiant į A. B. įvardintą pirties, kaip svarbiausio jam objekto, be kurio netenkanti prasmės visa pastato rekonstrukcija. Todėl siekiant įgyti vienas patalpas tampa būtina bendraturčiui už jas kompensuoti kitomis.

27.9. Šiuo atveju yra aktualu ir tai, kad abu bendraturčiai vienu iš alternatyvių reikalavimų išreiškė norą atsidalinti vienas nuo kito. Taip pat tai, kad K. R. siekia ir teisės įsirengti savarankiškus, atskirus valymo įrengimus, kas taip pat atitinka šalių siekiamam turtinių interesų atskyrimo tikslui. Patenkinus tokį reikalavimą K. R. įgytų teisę įrengti pertvarą plane Nr. 1 nurodytoje vietoje. Pastačius pertvarą būtų būtina iš naujo atlikti kadastrinius matavimus pagal atidalintas dalis. Todėl tik tada būtų žinomi ir tikslūs atidalintų patalpų duomenys, kurie galėtų būti įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir kurie tiksliai atitiktų bendraturčiams tekusias atidalintas dalis.

27.10. Po ginčo pastato rekonstrukcijos įregistravimo, bendraturčiai jokių statybinių veiksmų, kurie būtų sudarę pagrindą pakeisti bendrosios nuosavybės teisės dalis remiantis CK 4.77 straipsnyje nustatytais pagrindais, neatliko. Taip pat A. B. nustatyta tvarka ir terminais nekilnojamojo turto registrų centro veiksmų, kuriais ginčo pastatas buvo įregistruotas po 1/2 dalį abiejų bendraturčių vardu, taip pat neginčijo. Teismas nepagrįstai sprendė dėl egzistuojančių sąlygų pakeisti pastato dalis remiantis CK 4.77 straipsnio nuostatomis.

27.11. Teismas nepagrįstai atmetė K. R. prašymą dėl teisės įsirengti valymo įrenginius. Pateikdamas motyvus teismas rėmėsi savo (tos pačios teisėjos) išnagrinėta (nors ir nutraukta) kita byla, kurioje buvo konstatavęs tokias aplinkybes, kurios nors ir nesudarė pagrindo prejudiciniam jų traktavimui, tačiau tomis aplinkybėmis motyvavo skundžiamą sprendimą. K. R. nuosekliai siekė ir tebesiekia, kad ginčo pastatas, kiti statiniai ir žemės sklypas būtų padalinti tarp bendraturčių atskiriant komunikacijas bei nepaliekant jokių bendrų teisinių interesų.

27.12. Bylą išnagrinėjęs teismas buvo šališkas.

23. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas A. B. prašo jį atmesti, Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Apeliaciniu skundu atsakovas A. B. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2021 m. spalio 15 d. papildomo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šioje dalyje palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimo dalį dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų. Atsiliepime ir apeliaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

28.1. Pastatas yra ant ežero kranto, todėl galimybė naudotis pirtimi atsakovui yra esminė ginčo pastato naudingoji savybė, be kurios pastato rekonstrukcija atsakovui netenka prasmės. Tik dėl ieškovo sąmoningai piktybiškai ir nekokybiškai atliktų pirties atstatymo darbų atsakovas buvo priverstas šiuos darbus perdaryti taip, kad pirtis būtų tinkama naudotis pagal paskirtį po pertvarų pašalinimo.

28.2. Ieškovas prioritetiniu įvardija planą Nr. 1, pagal kurį pastate esanti bendro naudojimo pirtis tektų atskirai naudotis ieškovui. Netgi pagal alternatyvią naudojimosi tvarką, pažymėtą plane Nr. 2, atsakovas negalėtų visavertiškai naudoti pirties, nes pastaruoju atveju ieškovo atskiram naudojimuisi būtų priskirta koridoriaus dalis su durimis į lauką, kuri yra būtina pirties eksploatavimui. Reikalavimą dėl atidalijimo iš pastato bendrosios dalinės nuosavybės ieškovas reiškia pagal planą Nr. 1, pagal kurią pirtis tektų ieškovui. Taigi bet kuriuo atveju ieškovas siekia trukdyti atsakovui naudotis pirtimi (ar net visiškai atimti iš jo tokią galimybę), kas dėl jau minėtų priežasčių yra vertintina kaip ieškovo nesąžiningumas ir piktnaudžiavimas teise. Be to, šioje patalpos atskirtoje dalyje lieka pagrindinis elektros įvadas į pastatą (iš jo paduodama elektros energija bendroms patalpoms, kiemo apšvietimui, šulinio ir gyvenamojo namo pajungimui, ir atsakovo atskirai naudojamai daliai), kitos komunikacijos bei pastato sistemos, prie kurių priėjimas yra būtinas ir atsakovui.

28.3. Teismas pagrįstai sprendė, kad abi ieškovo siūlomos naudojimosi tvarkos pažeidžia atsakovo teises bei teisėtus interesus ir prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teismų praktikai. Ieškovo reikalavime dėl atidalijimo nedetalizuojama, kokia konkrečiai (aukštis, plotis, peršviečiamumas) ta pertvara turėtų būti. Tokia situacija sąlygotų tai, kad teismui tenkinus tokį reikalavimą ieškovas galėtų įrengti bet kokią pertvarą, kad ir aukštą bei akliną ir tai būtų teisėta. Atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas jau anksčiau neteisėtai įrengta pertvara (aukšta, neperšviečiama, estetinį vaizdą darkančia, sukalta iš lentų) balkone buvo užstojęs atsakovui vaizdą į ežerą ir sudarkęs pastato architektūrinę išvaizdą, tačiau teismo sprendimu buvo įpareigotas ją pašalinti kaip pažeidžiančią atsakovo teises ir teisėtus interesus,

28.4. Pastate yra vienas bendras vandens įvadas, kuris eina iš šulinio į rūsį, o iš jo į bendrą vandens rezervuarą palėpėje, iš kurio skirstosi į abi pastato puses bei žemyn į pirtį. Pirties elektros instaliacija, kiemo apšvietimas, šulinio ir gyvenamo namo elektrifikacija yra tiesiogiai pajungta nuo skydinės, esančios bendro naudojimo koridoriaus dalyje 1-6-2, kuri plane Nr. 1 priskirta atskirai naudotis ieškovui. Taigi atsakovas netektų priėjimo prie visų minėtų įvadų ir elektros skydinės.

28.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovas priešieškinyje aiškiai išdėstė, kad jis prašo patenkinti savarankišką reikalavimą dėl idealiųjų dalių bendraturčiams pakeitimo ir vieną iš dviejų alternatyvių reikalavimų (atsakovas pirmenybę teikė pirmajam, t. y. reikalavimui dėl naudojimosi pastatu tvarkos nustatymo), o ne patenkinti abu alternatyviuosius reikalavimus.

28.6. Atsakovas visa apimtimi gavo to, ko ir prašė, ir atsakovas nieko nepralaimėjo. Tai reiškia, kad atsakovo patikslintas priešieškinis buvo tenkintas visa apimtimi. Todėl atsakovui iš ieškovo turėjo būti priteistos visos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

28.7. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas K. R. prašo jo apeliacinį skundą atmesti, mano, jog bylinėjimosi išlaidų klausimą galutinai turėtų išspręsti aukštesnės instancijos teismas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, apeliacinis procesas vyksta pagal apeliacinio skundo ribas.

25. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise, po ½ dalį priklauso pastatas – viralinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), viešame registre pažymėtas indeksu 4I1m, esantis (duomenys neskelbtini). Ginčo pastatas 2012-2013 metais šalių bendru sutarimu buvo rekonstruotas, ieškovui ir atsakovui iš esmės pakeitus ir padidinus pastato ir šalių naudojamas pastato dalis pagal iš anksto nusistovėjusią naudojimosi tvarką. Tokiu būdu pastato užstatymo plotas padidėjo nuo 63 kv. m iki 156 kv. m; bendrasis plotas padidėjo nuo 47,06 kv. m iki 129,43 kv. m, pastato aukštis (iki karnyzo) – nuo 2,40 kv. m iki 3,10 kv. m ir pan. Aptartos aplinkybės nustatyto ir įsiteisėjusiu Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-2-743/2017. Be to, minėtu teismo sprendimu tai pat konstatuota, kad ginčo pastatas šalių buvo rekonstruotas be statybą leidžiančio dokumento, todėl spręsdamas šalių ginčą pagal priešpriešinius šalių reikalavimus, teismas atmetė ieškovo K. R. ieškinį dėl naudojimosi tvarkos ginčo pastatu (patalpomis) nustatymo ir tenkino iš dalies atsakovo A. B. priešieškinį, suteikdamas atsakovui teisę be bendraturčio K. R. sutikimo pagal projekto vadovo K. K. 2016 m. rugsėjo mėnesį parengtą Pagalbinio ūkio pastato – viralinės 4I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektą gauti statybą leidžiantį dokumentą, atlikti kadastrinius matavimus ir pastatą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų, atsakovas minėtą teismo sprendimą įgyvendino 2019 m. spalio 30 d., pateikdamas registro tvarkytojui 2019-07-15 Nekilnojamojo kadastro duomenų bylą ir 2019-10-25 Deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. ACCR-20-191025-03417.

26. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo po ginčo pastato rekonstrukcijos, t. y. šalys pareiškė byloje ieškinius su alternatyviais reikalavimais dėl naudojimosi pastatu tvarkos nustatymo arba atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, papildomai reikalaudamos leisti įrengti atskirus valymo įrenginius be kito bendraturčio sutikimo (ieškovas) ir pakeisti bendrosios nuosavybės idealiųjų dalių dydžius (atsakovas).

27. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tenkino atsakovo priešieškinį, atmetė ieškovo ieškinį: pakeitė bendrosios nuosavybės idealiųjų dalių dydžius pagal atsakovo pasiūlymą ir nustatė naudojimosi ginčo pastatu tvarką pagal atsakovo pasiūlymo variantą Nr. 1.

28. Su šiuo teismo sprendimu nesutinka ieškovas, prašydamas jį panaikinti ir tenkinti jo ieškinį. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tokiomis pagrindinėmis argumentų grupėmis: 1) teismas turėjo taikyti prioritetinį ginčo turto atidalinimo iš bendrosios nuosavybės sprendimo būdą ir vadovautis ieškovo pasiūlytu variantu, kuris labiausiai atitinka abiejų šalių poreikius ir interesus; 2) teismas be teisėto pagrindo pakeitė šalių turimas idealiąsias (po ½ dalį) turimo ginčo turto dalis; 3) teismas nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl ieškovo teisės pripažinimo be atsakovo sutikimo įsirengti atskirus valymo įrengimus; 4) teismas buvo šališkas.

29. Susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais ir įvertinusi teisinį bei faktinį jų pagrindą, teisėjų kolegija atmeta apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir palieka teismo sprendimą iš esmės nepakeistą remdamasi žemiau išdėstytais argumentais.

Dėl naudojimosi ginčo pastatu (patalpomis) tvarkos nustatymo ir (ar) atidalijimo iš bendrosios nuosavybės

30. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti, kuri įgyvendinama bendraturčių sutarimu (CK 4.72 straipsnio 1 dalis, 4.75 straipsnio 1 dalis).

31. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise.

32. Kitas bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas įtvirtintas CK 4.80 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).

33. Vis dėlto atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymas, nors šiuos daiktinės teisės institutus ir sieja panaši paskirtis, yra savarankiški ir kartu skirtingi bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018, 21punktas). Nustatant naudojimosi konkrečiomis nekilnojamojo daikto dalimis tvarką, atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendrosios dalinės nuosavybės teisė nenutraukiama; bendraturtis, kuris pagal bendraturčių susitarimą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise jiems priklausančiu daiktu įgijo teisę naudotis konkrečiomis to daikto dalimis, neįgyja tų daikto dalių asmeninės nuosavybės teise; tam tikros nekilnojamojo daikto dalys gali būti bendraturčių naudojamos bendrai. Tuo tarpu atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atveju pasikeičia bendro daikto teisinis statusas – suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie valdomi ir naudojami bei jais disponuojama savarankiškai, bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia arba, kai yra bendraturčių daugetas ir atidalijama tik vieno jų dalis, sumažėja bendraturčių skaičius (tam tikrais atvejais ir atidalijus gali likti nežymi bendro turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009).

34. Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką prioritetas turi būti teikiamas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (natūra) variantui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2005; 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2014). Tačiau ši taisyklė dėl prioritetinio atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės taikymo nėra absoliuti. Ši taisyklė taikytina tik tada, jeigu, be kita ko, yra išlaikomas visų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų balansas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018, 25 punktas). Tais atvejais, kai yra skirtingi bendraturčių reikalavimai, teismui pripažinus, kad atidalijimas natūra pagal pateiktą projektą negalimas, ir siekiant sumažinti nesutarimus bei palengvinti nuosavybės teisės įgyvendinimą, gali būti nustatoma naudojimosi bendru daiktu tvarka. Kartu pažymėtina, kad tokios tvarkos nustatymas teismo sprendimu neeliminuoja atidalijimo galimybės ateityje, parengus tinkamą atidalijimo projektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-248/2019, 24 punktas).

35. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas taikė nustatymo naudojimosi bendru daiktu tvarką pagal ieškovo pasiūlymo variantą Nr. 1, kadangi šis teisės gynimo būdas, anot teismo, labiausiai užtikrina abiejų šalių teises ir interesus.

36. Teisėjų kolegija su tokia teismo išvada sutinka. Visų pirma, naudojimosi bendru daiktu tvarką, kaip prioritetinį ginčo sprendimą būdą, nurodė pačios šalys savo procesiniuose dokumentuose. Antra, toks būdas labiausiai atitinka nusistovėjusią istorinę naudojimosi ginčo patalpomis tiek iki jų rekonstrukcijos, tiek ir po rekonstrukcijos tvarką. Trečia, atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės neatitiktų šio turto bendraturčių teisių ir teisėtų interesų balanso ir prieštarautų jų susitarimui dėl pastato rekonstrukcijos, ko pasėkoje buvo iš esmės pakeistas ginčo pastatas, taip pat pertvarkytos ginčo patalpos (pirtis, priešpirtis ir koridorius), dėl kurių atidalijimo ir kilo byloje ginčas.

37. Nustatydamas naudojimosi ginčo pastatu tvarką, teismas vadovavosi atsakovo pasiūlytu (pateiktu) naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymo variantu Nr. 1, pagal kurį pirties (1-7, 7,28 kv. m), priešpirčio (1-8, 2,28 kv. m), koridoriaus (1-6, 9,15 kv. m) ir terasos prie pirties patalpos (XY, 2,81 kv. m) buvo paskirtos šalių bendram naudojimuisi, o kitos patalpos paskirtos šalims naudotis asmeniški pagal jų darbu ir lėšomis atliktą šių patalpų rekonstrukciją.

38. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovo pasiūlytas naudojimosi patalpomis nustatymo variantas Nr. 1, kai ginčo pirties, priešpirčio, koridoriaus ir prie jo esančios terasos patalpos atitenka šalių bendram naudojimuisi, yra teisingiausia. Visų pirma, byloje nėra ginčo, kad tiek iki patalpų rekonstrukcijos, tiek ir po jos šalys pirties patalpų kompleksu naudojosi bendrai (istoriškai nusistovėjęs naudojimosi ginčo patalpomis aspektas). Antra, ginčo pastatas yra poilsio paskirties, todėl pertvarkyti (atsisakyti) pirties patalpų būtų neracionalu ir netikslinga nei vienai iš šalių, tuo labiau, kad tokiam pakeitimui prieštarauja vienas iš bedraturčių (atsakovas). Trečia, ieškovo K. R. siūlomi patalpų naudojimosi tvarkos ir atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantai prieštarauja šalių iki tol buvusiam susitarimui ir įvykusiam faktui dėl patalpų rekonstrukcijos bei jų priskyrimo vienam iš bendraturčių, kadangi pagal ieškovo siūlomą variantą Nr. 2 atsakovo A. B. rekonstruota ir naudojama patalpa 1-2 atitektų ieškovui, o pagal Variantą Nr. 1 pirties patalpų kompleksas būtų išskaidytas, t. y. pirties patalpa 1-7 ir maža dalis koridoriaus 1-6-2 atitektų ieškovui, o priešpirtis 1-8 ir likusi dalis koridoriaus 1-6-1 atitektų atsakovui. Taigi, bet kokiu atveju tokia tvarka (tiek naudojimosi patalpomis, tiek atidalinimo) būtų neracionali, neužtikrintų šalių teisių ir teisėtų interesų balanso, prieštarautų jų susitarimui ir sąlygotų papildomas išlaidas pertvarkant patalpas pagal naują jų paskirtį. Aptariamam kontekste pažymėtina, kad ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai, kad šalys sutardamos dėl pastato rekonstrukcijos buvo kartu susitarusios ir išsidalinti pirties komplekso patalpas (t. y. nepalikti bendro naudojimo patalpų) neparemti šią aplinkybę patvirtinančiai kitais įrodymais, prieštarauja atsakovo pozicijai ir jo procesiniuose dokumentuose išsakytiems argumentams, Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-451-780/2015, esmei, kuriuo K. R. buvo įpareigotas per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pašalinti ginčo pastate (balkone, koridoriuje, pirties patalpoje) savavališkai įrengtas pertvaras ir atstatyti patalpas į buvusią jų padėtį iki 2015 m. kovo 6 d., todėl laikytini neįrodytais (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl bendraturčių idealiųjų ginčo turto dalių pakeitimo

39. CK 4.77 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu bendraturtis, turėdamas kitų bendraturčių sutikimą ir laikydamasis įstatymu nustatytų taisyklių, savo lėšomis padidina bendrąjį daiktą ar jo vertę, tai šio bendraturčio reikalavimu jo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir naudojimosi bendruoju daiktu tvarka turi būti atitinkamai pakeičiamos. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu bendraturtis padidina bendrąjį daiktą ar jo vertę neturėdamas kitų bendraturčių sutikimo, jis įgyja nuosavybės teisę į tą padidintą dalį, jeigu ją galima atskirti nesužalojant bendro daikto. Jeigu padidintos daikto ar jo vertės dalies negalima atskirti nesužalojant bendro daikto, tai visų bendraturčių dalys padidėja proporcingai jų bendrosios nuosavybės teise turimoms dalims.

40. Byloje nėra ginčo, kad pastatas buvo rekonstruotas, kad po rekonstrukcijos atsakovo faktiškai naudojamos patalpos tapo didesnėmis už ieškovo naudojamas patalpas, kad po statinio rekonstrukcijos idealiosios šalių bendrai naudojamo ginčo pastato dalys (atsakovo 521/1000 idealioji dalis; ieškovo 479/1000idealioji dalis) paskaičiuota nepriklausomo ir turinčio reikiamą kvalifikaciją asmens (VĮ Registrų centras).

41. Tai reiškia, kad byloje nustatytos faktinės bylos aplinkybės dėl ginčo pastato rekonstrukcijos ir dėl to iš esmės pasikeitusios jo padėties (padidėjimo), kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotos bendraturčių turto dalys (po ½ dalį) neatitinka po turto rekonstrukcijos naujai sukurtos turto dalies, leidžia teismui taikyti aptartas CK 4.77 straipsnio nuostatas, nes prielaidų jų taikymui priimant Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2-743/2017 dar nebuvo ir tokios prielaidos atsirado po ginčo pastato rekonstrukcijos įregistravimo Nekilnojamo turto registre bei šios bylos nagrinėjimo metu. Todėl teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad teismas, tenkindamas šioje dalyje atsakovo reikalavimą, netinkami taikė ir aiškino CK 4.77 straipsnio nuostatas.

Dėl reikalavimo pripažinti teisę be bendraturčio sutikimo įsirengti atskirus valymo įrengimus

42. Minėta, kad vienu iš savo reikalavimų ieškovas prašė teismo leisti be bendraturčio A. B. sutikimo įsirengti atskirus valymo įrengimus pagalbiniam ūkio pastatui – viralinei 411 m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir tuo tikslu gauti projektavimo sąlygas, suprojektuoti ir įvykdyti statybos darbus. Teismas šį reikalavimą atmetė, nurodydamas, kad iš ieškovo reikalavimo neaišku, kokį įrenginį jis siekia įsirengti, kurioje vietoje, kada tai ketina daryti ir pan. Be to, vienoje iš paminėtų teismo bylų ieškovas jau ginčijo valymo įrenginių įrengimą, tačiau byla buvo nutraukta, o valymo įrenginiai palikti tokie, kokie yra įrengti šiuo metu pagal galiojantį projektą.

43. Sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir atmesdama šiuo klausimu ieškovo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad teismų praktikoje tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 punkte, t. y. eskizinio projekto, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti) pateikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-390-701/2018, 50 punktas). Dabartinės redakcijos Statybos įstatyme projektinių pasiūlymų sąvoka pateikiama 2 straipsnio 45 dalyje – tai pasiūlymai, kurių tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kurie pateikiami kaip informacija visuomenei apie numatomą statinių projektavimą bei gali būti naudojami rengiant specialiuosius architektūros reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, specialiuosius paveldosaugos reikalavimus, – t. y. savo esme nesiskiria nuo įtvirtintosios ankstesnėje redakcijoje. Toje pačioje kasacinio teismo nutartyje pateikta išvada, kad, ginant ginčijamą teisės į statybą įgyvendinimo būdą ir sąlygas, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo orientacinį laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009, 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-248/2019, 26 punktas).

44. Nagrinėjamu atveju nuotekų įrengimo plano (schemos) ieškovas iš viso neparengė ir nepateikė, todėl lieka neaišku, ar įrengus tokius valymo įrenginius pagal ieškovo ateityje parengtą projektą ir jo nederinus su atsakovu, nebus pažeistos pastarojo teisės ir kaip bus išspręsti kiti su tuo susiję tokio įrenginio įteisinimo ir naudojimosi klausimai.

Dėl pirmosios instancijos teismo (ne)šališkumo

45. Ieškovas skunde taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą dėl teisės įsirengti valymo įrenginius, motyvuodamas savo paties išnagrinėta (nors ir nutraukta) kita byla, kurioje buvo konstatavęs tokias aplinkybes, kurios nors ir nesudarė pagrindo prejudiciniam jų traktavimui, tačiau tomis aplinkybėmis motyvavo skundžiamą sprendimą.

46. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais argumentais, kadangi siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. CPK 68 straipsnyje nustatyta teisėjo pareiga, esant CPK 65–67 straipsniuose nurodytoms aplinkybėms, nusišalinti, taip pat byloje dalyvaujančio asmens teisė reikšti tokiais atvejais teisėjui nušalinimą. Teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, be kitų atvejų, jeigu jis yra (ne)tiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi; jeigu jis dalyvavo priimant sprendimą byloje žemesniosios ar aukštesniosios instancijos teisme; jeigu jis šioje byloje vykdė teisminę mediaciją arba vykdė mediaciją dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 65 straipsnio 1 dalies 5, 6, 7 punktai); taip pat kitais atvejais, jeigu yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo (CPK 66 straipsnis).

47. Nustatyta, kad ta pati teisėja pirmosios instancijos teisme nagrinėjo dvi civilines bylas tarp tų pačių šalių – nagrinėjamą bylą Nr. e2-107-393/2021 dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo ir teisės įsirengti valymo įrengimus be bendraturčio sutikimo pripažinimo, bei kitą civilinę bylą Nr. e2-752-393/2019, kurioje ieškovas K. R. prašė pripažinti jam teisę be bendraturčio atsakovo A. B. sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą, atlikti kadastrinius matavimus ir pagalbinį ūkio pastatą – viralinę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, panaikinti Lazdijų rajono savivaldybės administracijos 2018 m. sausio 4 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LRS-14-180104-0001, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

48. Apelianto vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas teigti, kad teismas tapo savo paties išnagrinėtos bylos aplinkybių vertintoju, todėl teisėja turėjo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi tai sudarė pagrindą abejoti jos nešališkumu ir objektyvumu priimant sprendimą šioje civilinėje byloje.

49. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant teisėjo (teismo) (ne)šališkumo klausimą, atsižvelgtina į tai, ar egzistuoja realūs faktai, keliantys abejonių dėl teisėjo nešališkumo, ar nuogąstavimai yra objektyviai pagrįsti, koks yra esminių skirtingose bylose spręstų klausimų, nagrinėtų faktų ryšys. Atsižvelgiant į EŽTT formuojamą praktiką, tokiu atveju turi būti identifikuoti teisėjo nurodytose bylose nagrinėti faktai, jų ryšys (tapatumas), taip pat bylose spręsti teisiniai klausimai, siekiant nustatyti, ar jie yra panašūs ar galbūt visiškai skirtingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-684/2022).

50. Visų pirma pažymėtina, kad Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2019 m. lapkričio 18 d. nutartimi ieškovui atsisakius nuo ieškinio civilinė byla Nr. e2-752-393/2019 buvo nutraukta. Tai reiškia, kad minėta byla iš viso nebuvo nagrinėjama iš esmės, nebuvo nustatinėjamos jokios faktinės aplinkybės, nebuvo nagrinėti teisės klausimai, todėl joje priimtas procesinis sprendimas jokios prejudicijos nagrinėjamai bylai nesukūrė.

51. Antra, abejones dėl teisėjo šališkumo ieškovas nurodė tik apeliaciniame skunde (nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme 2021 m. gegužės 13 d., 2021 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdžių metu ieškovas nušalinimo teisėjai nereiškė). Ši aplinkybė taip pat rodo, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovas neturėjo abejonių dėl bylą nagrinėjusios teisėjos nešališkumo.

52. Remdamasi nurodytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nenustatyta, jog bylą išnagrinėjusi pirmosios instancijos teismo teisėja buvo šališka, todėl apelianto K. R. argumentai dėl teismo šališkumo atmestini kaip nepagrįsti.

53. Įvertinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo aspektu, teisėjų kolegija jų pažeidimo nenustatė. Byloje esančius įrodymus vertinti kitaip, negu tai padarė pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija neturi pagrindo, tuo labiau, kad apeliacinio skundo argumentai nurodytu klausimu galutinio bylos rezultato nelemia.

54. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, ištyrė ir įvertino įrodymus nepažeisdamas įrodinėjimo taisyklių, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

55. Į esminius apeliacinio skundo argumentus dėl skundžiamo teismo sprendimo atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia galutinio teismo sprendimo rezultato. Be to, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl papildomo sprendimo

56. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. spalio 15 d. priimdamas papildomą sprendimą, nurodė, kad teismas sprendimo konstatuojamojoje dalyje pasisakė dėl patikslinto ieškinio ir dėl patikslinto priešieškinio tenkinimo/netenkinimo, tačiau rezoliucinėje dalyje dėl patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio tenkinimo/netenkinimo nepasisakė, todėl papildomu sprendimu teismas išsprendžia patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio (dėl alternatyvių) reikalavimų klausimą. Taip pat patikslino rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir nurodė, kad vietoje teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimu atsakovui iš ieškovo priteistos sumos 6 156,50 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos yra priteisiama 4 124,86 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

57. CPK 277 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu: 1) kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; 2) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; 3) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.

58. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 277 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad papildomo sprendimo priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu, t. y. priėmus sprendimą ir pastebėjus, jog tam tikri ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi, tiek teismo iniciatyva, tiek bylos šalių prašymu yra galimybė priimti papildomą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015).

59. Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad papildomas sprendimas teismo priimamas tada, kai jo paskelbtame procesiniame sprendime neišspręstas kuris nors iš CPK 277 straipsnyje nurodytų klausimų, nors pagal įstatymą tai turėjo būti padaryta. Papildomo sprendimo institutas yra procesinis institutas, kuris skirtas specifiniams teismo sprendimo trūkumams – sprendimo nevisapusiškumui – ištaisyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021).

60. Ieškovas, atsižvelgdamas į materialinį teisinį reguliavimą, teismui pateikiamame ieškinyje gali nurodyti alternatyvius ieškinio reikalavimus. Alternatyvių ieškovo reikalavimų nurodymas reiškia, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą teisminės gynybos, apibrėžia teisme nagrinėtino ginčo ribas tokiu būdu, kad bet kurio iš pareikštų reikalavimų patenkinimas reikštų kilusio ginčo išsprendimą iš esmės. Tokių reikalavimų esmė yra ta, kad vienas ieškinio reikalavimas pašalina kito galimybę, tačiau bet kuriuo iš jų yra siekiama apginti pažeistas ar ginčijamas asmens materialines subjektines teises arba įstatymo saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014; 2019 m. gegužės 16d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2019).

61. Nagrinėjamu atveju tiek ieškovas patikslintame ieškinyje, tiek atsakovas patikslintame priešieškinyje nurodė alternatyvius reikalavimus. Teismas netenkino nė vieno iš ieškovo pareikštų alternatyvių reikalavimų ir tai nurodė sprendimo motyvuojamojoje dalyje, tačiau nenurodė teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas priimti papildomą sprendimą ir nurodyti, kad ieškovo patikslintas ieškinys atmetamas (CPK 277 str. 1 d. 1 p.).

62. Atsakovas prašė teismo – pakeisti ginčo pastato bendrosios nuosavybės idealiųjų dalių dydžius bendraturčiams bei nustatyti naudojimosi ginčo pastatu tvarką arba atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės (alternatyvus reikalavimas). Teismas pakeitė ginčo pastato bendrosios nuosavybės idealiųjų dalių dydžius taip, kaip prašė atsakovas, bei nustatė naudojimosi ginčo pastatu tvarką. Tai yra patenkino vieną iš alternatyvių atsakovo reikalavimų, todėl darytina išvada, kad teismas atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimus patenkino visiškai, t. y. taip, kaip tai nurodyta teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendime. Todėl šioje dalyje priimti papildomą sprendimą nebuvo teisinio pagrindo.

63. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas papildomame sprendime nurodydamas, jog atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimus tenkina iš dalies ir priteistas bylinėjimosi išlaidas mažina iki 4124,86 Eur, ne ištaisė sprendimo trūkumus, o sprendimą pakeitė, kas neatitinka papildomo sprendimo priėmimo sąlygų.

64. Dėl nurodytų priežasčių, sutiktina su atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, jog šioje dalyje toks papildomas sprendimas negali būti paliktas galioti, todėl jis naikintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

65. Teisėjų kolegijai nusprendus ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o atsakovo apeliacinį skundą patenkinti, atsakovui iš ieškovo priteistinos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

66. Bylos duomenimis, apeliacinės instancijos teisme atsakovo A. B. turėtos bylinėjimosi išlaidos siekia 2 541 Eur (605 Eur už apeliacinio skundo ir 1936 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą). Turėtas bylinėjimosi išlaidas patvirtina pateikti įrodymai.

67. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).

68. Atsakovo turėtos atstovavimo išlaidos neviršija maksimalaus Rekomendacijų 7, 8.11 punktuose nustatyto tokių išlaidų dydžio (maksimalus dydis už apeliacinį skundą yra 2579,58 Eur = 1517,40 Eur bruto x 1,7 (8.10 p.); maksimalus dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą yra 1972,62 Eur = 1517,40 Eur bruto x 1,3 (8.11 p.), todėl atsakovui A. B. iš ieškovo K. R. priteisiamos 2 541 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 15 d. papildomo sprendimo dalis, kuriose nurodyta, kad atsakovo patikslintas priešieškinis patenkintas iš dalies ir priteista atsakovui A. B. iš ieškovo K. R. 4124,86 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovui A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo K. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2 541 Eur (du tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt vieną eurą) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.